Asortimento ir kokybės organizavimas X įmonėje

Turinys

Įvadas 3

1. Asortimento formavimas 4

1.1. Asortimento klasifikavimas 4

1.2. Asortimento gylis bei plotis 5

1.3. Asortimento valdymas bei formavimas 7

2. Produkto kokybės valdymas 10

3. Įmonės prekių asortimento analizė 15

4. UAB „XXX“ gaminių kokybė 19

5. UAB „XXX“ asortimento formavimo planas 20

6. Prekės modifikavimas bei galimos alternatyvos 21

Išvados 22

Literatūra 23Įvadas

Kiekvienos įmonės tikslas yra gauti kuo didesnį pelną. Siekiant šio tikslo, įmonei būtinai reikia žinoti vartotojų poreikius bei norus, kad galėtų tinkamai formuoti savo prekių asortimentą, tobulinti vienas ar kitas prekes,išimti iš rinkos pasenusias ir visiškai neperkamas prekes ir pan.Taip pat naudinga išsiaiškinti ar vartotojai yra patenkinti eesamomis prekėmis, jų gausa, sužinoti ar verta įmonei plėsti asortimentą naujomis, patobulintomis prekėmis ir kaip jas geriau pateikti vartotojams.

Taigi, įmonė išsiaiškinusi vartotojų poreikius ir norus gali pradėti organizuoti bei įgyvendinti norimas asortimento formavimo kryptis.

Pagrindinis įmonės tikslas yra nustatyti ar įmonės planuojamas įgyvendinti asortimento organizavimo planas atitiks potencialių vartotojų poreikius.

Tinkamai suformuotas prekių asortimentas gali atnešti įmonei tiek maksimalų pelną, tiek perspektyvas skverbtis į naujas rinkas su naujomis ar patobulintomis prekėmis ir taip atsilaikyti konkurencinėje kovoje.

Darbo tikslas: išanalizuoti, kaip organizuojamas asortimentas ir kkokybė X įmonėje.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti asortimento formavimo ypatumus.

2. Įvertinti UAB „XXX“ gaminių kokybę.

3. Išanalizuoti UAB „XXX“ gaminių asortimento formavimo planą.1. Asortimento formavimas

1.1. Asortimento klasifikavimas

Daugelis įmonių gamina bei parduoda ne vieną ir ne kelias prekes, bet tam tikrą prekių asortimentą.Visos įmonės parduodamos skirtingos pprekės dažniausiai vadinamos prekių asortimentu. Kiekvienos įmonės tikslas yra nuolat keisti, tobulinti bei plėsti savo prekių asortimentą. Tačiau daugelis įmonių susiduria su pagrindiniu uždaviniu: koks yra tikrai tobulas prekių asortimentas? Norint atsakyti į šį klausimą, įmonei reikia įvertinti savo tikslus, galimybes, analizuoti pasirinktos klientų grupės ypatybes bei nuolat stebėti aplinkos sąlygas.

Prekių asortimentas – tai visų prekių ir prekių grupių, kurias parduoda įmonė, rinkinys. (Virvilaitė R., 1997). Asortimentas gali būti:

· gamybinis;

· prekybinis;

· vartojimo.

Gamybinis asortimentas yra susijęs su pramone, žemės ūkiu. Prekybinis asortimentas egzistuoja cirkuliacijos sferoje, o vartojimo asortimentas apima vartojimo sferoje esančius produktus.

Prekių asortimentas yra klasfikuojamas pagal daugelį įvairių požymių, tokių kaip: parduotuvių tipas, laiko kriterijus, vietos kriterijus, prekių pasiūlos principai ir pan. Atsižvelgiant į šiuos požymius išskiriama smulkesnė asortimento klasifikacija:

· prekybinis bei ggamybinis;

· bazės ar mažmeninės prekybos;

· standartinis bei sezoninis;

· prekių atsargų.

Taip pat asortimentas yra klasifikuojamas ir pagal parduotuvių tipus:

· universalus;

· kompleksinis

· specializuotas.

Dažniausiai prekių asortimentas yra skirstomas į:

· pagrindinį;

· šalutinį;

· privalomą;

· papildomą. (Pajuodis A., 2002)1.2. Asortimento gylis bei plotis

Prekių asortimento sąvoka kitaip dar vadinama prekių linija. Prekių linija (angl. product line) – tai panašios paskirties prekių rinkinys. Kitaip tariant prekių linija yra vienos įmonės gaminamų giminiškų prekių grupė. Pavyzdžiui prekių linija gali būti vadinama tokia įmonės gaminama prekių grupė kaip: kėdės,stalai,spintelės ir pan.

Yra skiriami du asortimento parametrai:

· asortimento plotis;

· asortimento gylis.

Prekių asortimento plotis – ttai prekių linijų skaičius.

Prekių asortimento gylis – tai modifikacijų skaičius, kuris sudaro prekių liniją.

Asortimento plotis nusako, kiek yra iš esmės skirtingų prekių. Asortimento gylis nusako, kiek kiekviena prekė turi modifikacijų, pavidalų, dydžių ir pan. Pavyzdžiui,gamintojas siūlo tokias prekių linijas: jogurtas, varškė, grietinė, sviestas. Norėdamas praplėsti savo siūlomų prekių asortimentą, gamintojas gali įtraukti ir naują, penktąją prekių liniją – kefyrą. Taip jis padidins savo siūlomų prekių asortimento plotį. Asortimento gylis, tai bus atskiros jogurto, sviesto ir kitų prekių rūšys. Pavyzdžiui, jogurtas su vaisiais, jogurtas su žele gabaliukais ir pan.

Gamintojas tokias prekes gali vertinti kaip artimas todėl, kad jos gaminamos ir vartojamos panašiu būdu, pardavinėjamos tam pačiam rinkos segmentui per tuos pačius paskirstymo kanalus. Ne visada įmonės gali turėti labai daug prekių linijų, kartais jos turi tik vieną prekių liniją. Įmonės, turinčios vieną prekių liniją, dažniausiai pasitaiko tarp paslaugas teikiančių įmonių. Pavyzdžiui, siuvimo salonas. Labai daug prekių linijų gali turėti dideli prekybos centrai, pavyzdžiui, „MAXIMA“, „IKI“ ir kiti, kuriuose galima nusipirkti įvairių prekių: miltų, pieno, kavos, šokolado, vaisių ir pan.

Nagrinėjant prekių asortimento gylį bei plotį galima išskirti tokias asortimento strategijas:

· Siauras – negilus – pateikiama vartotojui labai ribotas prekių pavadinimų skaičius. Kadangi vartotojai nelinkę gaišti laiko tokiai ribotai pasiūlai, todėl prekės turėtų būti ppateikiamos jiems tinkamu laiku bei tinkamoje vietoje.

· Platus – negilus – „visko po truputį“. Vartotojui pateikiama daug prekių grupių, tačiau yra ribotas stilių, dydžių, spalvų pasirinkimas.

· Siauras – gilus – šiuo atveju asortimentas formuojamas tarsi atskiroms vartotojų grupėms. Tačiau tai yra rizikinga, nes prekybininko rinka tampa ribota.

· Platu – gilus – ši strategija yra tinkamiausia vartotojams ,nes jie turi didelį pasirinkimą.

Abu rodikliai, ir platumas, ir gilumas rodo prekių pasirinkimo galimybes ,tačiau apie tikrąjį pasirinkimą galima spręsti tik iš prekių pavidalų skaičiaus, kadangi tik jis rodo, kokią vartotojas turi galimybę rinktis iš prekių. (Poviliūnas A., 1993)

Pirkėjai visuomet nori, kad prekybos įmonėje būtų kiek galima didesnis prekių pasirinkimas, kad jos būtų geros kokybės, kad būtų patogu jas apžiūrėti prekybos salėje. Asortimentas yra optimalus tik tuomet, kai prekybos įmonių pasiūla atitinka jos paklausą. Tačiau nėra pageidautinas nei asortimento perviršis, dėl kurios prekės užsiguli, nei asortimento trūkumas, dėl kurio nepasinaudojama galimybe realizuoti prekes.

Paprastai platesnis ir gilesnis prekių asortimentas yra laikomas geresniu už ne tokį platų ir gilų. Nagrinėjant prekių asortimento formavimą, labai svarbu įvertinti prekių pelningumą, tačiau čia reikia atsižvelgti ne tik į kiekvienos prekės pelningumą, bet ir į visos jų linijos duodamą pelną.

Kartais atsitinka taip, kad nauja sėkmingai perkama prekė patraukia net kelių, senesniųjų prekių pirkėjus. NNors ši nauja prekė ir gali atnešti nemažus pelnus, tačiau bendras visos prekių linijos pelnas nuo to gali sumažėti. Toks reiškinys yra vadinamas kanibalizacija, kai sėkmingai įvesta į rinką nauja prekė „suryja“ kitų prekių pardavimo apimtis ir pelną. Išeitis iš tokios situacijos: arba atsisakyti naujos prekės, arba dar labiau tobulinti bei keisti asortimentą, pašalinant labiausiai pasenusias prekes.

Tačiau, be gilumo ir platumo asortimentą apibūdina ir asortimento kaita. Tai yr.a svarbus rodiklis, charakterizuojantis prekių pasirinkimą ir asortimento savybes. Yra išskiriamos dvi asortimento kaitos formos:

· organinė;

· pakartotinė.

Organinė pasireiškia tuo, kad aprūpinimo laikotarpiu pirkėjams pateikiamos tokios prekės, kurių anksčiau nebuvo: naujų fasonų, modelių, naujos konstrukcijos prekės ir pan. Tai yra tikrasis asortimento atnaujinimas.

Pakartotinė asortimento kaitos forma pasireiškia tuo, kad ta pati buvusi ir parduota prekė po ilgesnio laiko vėl pateikiama tuo papildydama ir iš dalies atnaujindama pasirinkimą.

Prekių asortimento keitimą lemia trys pagrindinės priežastys:

· gamintojų naujovės (sukuriamos naujos prekės);

· asortimento pritaikymas prie prekių pirkimo sezoniškumo;

· parduotuvės strategijos keitimas dėl konkurentų veiksmų.

Taigi, keičiant asortimentą reikia prisitaikyti prie pirkėjo elgesio, ir atvirkščiai, kintant pirkėjo elgesiui reikia keisti asortimentą. (Pajuodis A., Pranulis V. ir kt., 2000)1.3. Asortimento valdymas bei formavimas

Visas prekių asortimento valdymas susijęs su dviem svarbiausiais etapais:

· naujų prekių kūrimu;

· senų prekių šalinimu.

Abu šie asortimento formavimo etapai yra labai svarbūs ir reikšmingi tiek gamybinėms,

tiek ir prekybinėms įmonėms. Žinoma, jog prekybininkai patys nekuria ir negamina prekių, tačiau renkasi tiekėjus bei jų prekes. Prekybininkams taip pat aktualu tobulinti asortimentą, nes nuo jo priklauso jų pačių veiklos sėkmė.

Taigi, kiekvienos įmonės tikslas yra patenkinti vartotojo poreikius ir gauti iš to pelną. Į marketingo programą įeina asortimento formavimas, kainų nustatymas, pateikimo organizavimas, rėmimo organizavimas. Šiuos atskirus elementus reikia suderinti taip, kad būtų gautas maksimalus efektas.

Kad kuo geriau būtų patenkinti vartotojų poreikiai, būtina tinkamai suformuoti prekių asortimentą. Prekių asortimentą tturi sudaryti prekės, kurios, be abejo tenkina vartotojų poreikius ir taip pat prekės, reikalingos papildymui pirmųjų.

Asortimento formavimo tikslas yra gerinti įmonės veiklos rezultatus bei didinti apyvartą. Šiam tikslui pasiekti įmonė privalo savo asortimentą pritaikyti prie rinkos paklausos.

Sprendimams dėl asortimento turi įtakos daug veiksnių:

· įmonės priklausymas prekybos šakai;

· prekybos įmonės forma ir rūšis;

· prekybos įmonės dydis;

· kai kurie struktūriniai veiksniai.

Prie struktūrinių veiksnių priskiriami tokie, kurie veikia ilgą laiką, kuriuos vadovas pasirenka steigdamas įmonę ir prie kurių prisitaiko: prekybos įmonių tipas, vieta iir kt. Be struktūrinių veiksnių asortimento formavimui įtakos turi ir įmonės politikos veiksniai: įmonės teisinė forma, personalo kvalifikacija, turimas kapitalas ir pan. Kitaip tariant, vieni sprendimai dėl asortimento formavimo yra strateginiai, kiti daugiau taktiniai, einamieji.

Gamybinės įmonės asortimento formavimo veiksnys yra įįmonės galimybės, jos ištekliai, įrengimai, žaliavos ir pan. Gamybinė įmonė, kaip ir mažmeninės prekybos įmonė, formuodama savo asortimentą turi remtis produkto padėties rinkoje tyrimais, kurių pagalba pasirenkama teisinga strategija, siekiant gaminį sėkmingai pagaminti ir realizuoti rinkoje. Dažnai įmonės – gamintojos remiasi produkto gyvavimo ciklo koncepcija, norėdamos kuo tiksliau atskleisti produkcijos asortimentinės grupės realizavimo, pelno, vartotojų kitimo tendencijas. Produkto gyvavimo ciklo koncepcija yra svarbi tiriant įmonės gaminamos produkcijos asortimentą, formuojant įmonės asortimento strategiją.

Įmonė, siekianti įsitvirtinti kuo didesnėje rinkos dalyje, gamina platų produkcijos asortimentą, o jei įmonės galutinis veiklos tikslas yra didelis pelningumas – ji specializuojasi siauro ir pelningo asortimento gamyboje.

Kiekviena įmonė gali praplėsti savo produkcijos asortimentą vykdydama atitinkamą asortimento politiką. Asortimento politika – tai įmonės veikla, garantuojanti naujų prekių kūrimą iir gamybą. Gamybinė įmonė savo produkcijos asortimentą gali plėsti:

· modifikuodama jau gaminamą produkciją;

· praplėsdama asortimentą tos pačios asortimentinės grupės ribose;

· pradėdama gaminti giminingų asortimentinių grupių produkciją;

· vykdydama produkcijos diversifikaciją, t.y. pradėdama gaminti produkciją iš principo besiskiriančią nuo anksčiau gamintos.

Įmonėms, kurios kuria ir gamina prekes, prekių asortimento keitimas bei tobulinimas užima daugiau laiko, reikalauja daugiau pastangų bei finansinių lėšų. Taigi, būtina labai atidžiai planuoti bei organizuoti visus šios srities veiksmus.

Pirmiausia įmonė turi apsispręsti ir priimti sprendimą:

· Ar platinti prekių asortimentą?

· Ar gilinti prekių asortimentą?

Platinant prekių asortimentą, kuriamos nnaujos prekių linijos. Gilinant prekių asortimentą yra ilginamos jau esančių prekių linijos. Tačiau, kartais atsitinka ir taip, jog įmonės yra priverstos elgtis priešingai, ir siaurinti prekių asortimentą ar trumpinti prekių linijas.

Kitas labai svarbus žingsnis, kalbant apie prekių asortimentą bei jo tobulinimo kryptis –nuspręsti, kurios prekių li.nijos turėtų judėti „aukštyn“, o kurios turėtų judėti „žemyn“. Prekių judėjimas „aukštyn“, reiškia, judėjimą kokybiškesnių bei brangesnių prekių link, o judėjimas „žemyn“ turi priešingą reikšmę. Toks prekių judėjimas vyksta tada, kai prekių liniją papildo nauja prekė ir visa prekių linija lyg šiek tiek pasislenka į ją. Jeigu nauja prekė yra geresnė, kokybiškesnė bei brangesnė už iki tol buvusias prekes, tai judėjimas vyksta „aukštyn“. Jeigu prekė pasirodys esanti blogesnė, tai judėjimas bus „žemyn“. Žinoma, kad judėti „aukštyn“ ar „žemyn“ visai nebūtina, pakanka tik sutvirtinti dabartines pozicijas.

Įmonė priėmusi sprendimą dėl prekių asortimento tobulinimo krypčių, imasi kurti naujas prekes ir stengiasi laiku atsisakyti jau pasenusių prekių.

Dažniausiai, naujos prekės pradedamos kurti nuo idėjų apie jas atsiradimo. Idėjas gali duoti tiek ir marketingo specialistai, tiek konstruktoriai bei patys klientai. Surinktas idėjas reikia tikrinti, generuoti ir sunkiai įgyvendinamas ar neperspektyvias reikia atmesti. Pagal išrinktas tinkamiausias idėjas yra kuriami bandomieji pavyzdžiai, kuriuos įvertinus vėl atrenkamos pačios geriausios ir atsisakoma blogesnių. Taip atrinkinėjant iidėjas lieka tik keletas pačių geriausių, tačiau ne visuomet šių idėjų pagrindu sukurtos prekės, rinkoje sulaukia sėkmės ir atneša pelno. Jei įmonė patiria tokią situaciją, tai ir pats idėjų kūrimas yra nuostolingas. Taigi, tokius nuostolius bandoma sumažinti jau pradiniuose prekių kūrimo etapuose, kuriuose atmetamos visos neperspektyvios idėjos. Tačiau, daugelis įmonių linkusios pasirinkti ne tokį rizikingą kelią ir pačios nekuria naujų prekių, o tobulina jau turimas prekes. Taigi, įmonė pasirinkusi asortimento tobulinimo kryptį, dėmesį dažniausiai sutelkia į atskirų prekės vienetų kūrimą ar tobulinimą. (Sūdžius V., 2002)

Prekės vienetas – tai dydžiu, kaina, išvaizda apibrėžtas pardavimo vienetas.

Taip pat yra labai sunku atsisakyti bei sunaikinti senstančias ar dėl kitokių priežasčių įmonei nenaudingas prekes. Tačiau, dar sunkiau yra aptikti tokias, nenaudingas prekes. Daugelio įmonių dėmesį patraukia nuostolingos prekės, tačiau nuostolingos gali būti ne tik senstančios prekės, bet kartais problema būna netinkamame prekės įpakavime, klaidingas prekių siūlymas ar ne vietoje parduodamos prekės. Taigi, vien pagal nuostolingumą dar nereikėtų prekės atsisakyti ir ją išstumti. Pirmiausia reikėtų ieškoti marketingo klaidų ir pabandyti jas taisyti. Tačiau jei ir tai nepadės, tuomet prekę reikia išstumti iš rinkos. Kartais tai padaryti būna sunku dėl keleto priežasčių, rinkos barjerų: įsipareigojimai vartotojams, netinkami ar nusidėvėję įrengimai, noras išsaugoti firmos vardą ir daugelis kitų. TTaigi, prie tam tikrų prekių gamybos nutraukimo reikia pratinti vartotojus palengva, o neišmesti prekės iš rinkos iš karto. (Kuvykaitė R., 2001)2. Produkto kokybės valdymas

Ilgametis produkcijos pardavimo politikos įgyvendinimas leidžia teigti, kad aukštos kokybės produktas duoda ir dideles pajamas rinkoje.

Standartas TSO 8402 kokybės vadybą apibūdina kaip bendrosios valdymo funkcijos dalį, nustatančią kokybės politiką, tikslus, pareigas ir tam naudojamas priemones.

Prie pagrindinių kokybės politikos priemonių galima priskirti:

· kokybės sitemos sukūrimą;

· produktų ir kokybės sistemų sertifikavimą;

· produktų testavimą ir dokumantų rengimą;

· kokybės valdymo proceso elementus: planavimą, analizę ir kontrolę, kokybės gerinimą;

· kokybės politikos atskleidimą;

· vadovų ir specialistų rengimą;

· rinkos grįžtamojo ryšio palaikymą;

· informavimą ir reklamą.

Tarptautiniai kokybės standartai (ISO 9001) įmonei ir jos vadovybei kelia šiuos reikalavimus:

· parengti kokybės politiką;

· nustatyti kokybės valdymo tikslus;

· pareigas, įgaliojimus ir tarpusavio ryšius įforminti per kokybės sistemos dokumentus;

· skirti pakankamai išteklių kokybės sistemos veiklai, ypač užduotims ir kokybės kontrolei atlikti.

Produkto kokybės valdymas, kaip atskira verslo politikos dalis, užsienyje yra labai ištobulintas.

Siekiant įvaldyti kokybės valdymo sistemas, organizuojamas darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kuriamos specialios darbuotojų kokybės grupės, rengiamos strategijos, jos finansiškai remiamos, organizuojamos kitos priemonės. Produkcijos kokybės valdymas yra efektyvus, kai visos jo grandys yra glaudžiai susijusios:

· vadybininkai numato,

· finansininkai apskaičiuoja,

· personalas priima, dalyvauja ir įgyvendina priemones,

· strategija numato, patikslina tikslus, uždavinius ir priemones,

· vartotojai pateikia savo reikalavimus ir verčia koreguoti strategijos įgyvendinimą.

Kontroliuoti, ar produktas atitinka kokybės reikalvimus, pavesta

Europos Sąjungos narių paskirtoms sertifikavimo organizacijoms. Sertifikavimą jos atlieka tokiais etapais:

· vidinė gamybos kontrolė;

· Europos Sąjungos pasirinktos rūšies ekspertizė;

· įvertinimas, ar ekspertizės rūšis atitinka keliamus uždavinius;

· produkto kokybės užtikrinimas;

· produkto patikrinimas;

· vieneto patikrinimas;

· visas kokybės patikrinimas.

Sertifikatai turi būti parengti taip, kad apibūdintų tik prekių kokybę, o ne jų esamą būklę. Jei sutartyje nenumatytas skirtumas tarp kokybės ir būklės, tai „prekės kokybės“ sąvoka apima ir prekės būklę.

Norminiuose dokumentuose gali būti numatytas prekių inspektavimas prieš jas išsiunčiant. Inspekciniai sertifikatai skiriasi nuo įprastų kokybės sertifikatų. Jie sudaromi neatliekant sudėtingo kokybės ttyrimo, apsiribojama vizualiniu ir kitu nesudėtingu tikrinimu.

Minimalūs reikalavimai sertifikatams yra pateikti išvadą, ar išoriniai duomenys atitinka sutarties ar kitus reikalavimus ir gerą prekių būklę. Toks patikrinimas atliekamas pagal atskirą kontroliuojančios organizacijos (laboratorijos) ir kliento sutartį.

Europos sąjunga priėmė direktyvas dėl sveikatos, saugumo, aplinos ir vartotojų apsaugos šiems produktams ir verslo sritims:

· žaislams;

· normalaus slėgio indams;

· teleryšių terminalų įrangai;

· mašinoms;

· implantuojamai medicinos aparatūrai;

· palydovinių sričių įrenginiams;

· elektromagnetiniam suderinimui;

· dujų prietaisams;

· žemai elektros įtampai;

· CE ženklinti;

· elevatoriams, medicinos prietaisams;

· neautomatiniams svėrimo įrankiams.

Norint išsilaikyti rinkoje jau nepakanka, kad įmonės produktas būtų aukštos kokybės. Rimtos įmonės stengiasi iiš anksto įspėti, numatyti naujus vartotojų poreikius. Tam nereikia ypatingų pastangų, turėti specialių tarnybų. Būtina tik įsiklausyti į vartotojų pageidavimus, pastebėjimus, abejones.

Galimas produkcijos ir paslaugų kokybės taras, kurį 1987 metais pateikė Dž.L.Hesketas sudarytas iš:

· darbuotojų pasitenkinimo savo darbu;

· aukštos personalo motyvacijos;

· geresnės, nei ttikėjosi vartotojas, produkcijos ir paslaugų kokybės;

· aukšto lygio vartotojų aptarnavimo ir poreikių tenkinimo;

· vartotojų skaičiaus padidėjimo.

.

Ypatingą reikšmę įgauna ir klientų aptarnavimas, nes aštrėjant konkurencijai visi produktai yra gan geros kokybės (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Vartotojų aptarnavimo lygio ir įmonės patrauklumo priklausomybė (Urbonavičius S., 1997)

Aptarnavimo lygis Vartotojo nusiteikimas Vartotojo ryšys su įmone

1 . Puikus Vartotojas neįsivaizduoja kitos tokios įmonės. Nesąlyginis

2. Labai geras Vartotojas patenkintas, bet konkurentas gali jį paveržti. Ištikimas

3. Geras Vartotojas nepastovus, nes tokį aptarnavimą gali gauti ir kitur. Įmonė jam nėra svarbi. Abejingas

4. Priimtinas Vartotojas yra gana kritiškas, prieštarauja, skundžiasi, lankosi pas konkurentus. Pavojingas

Nustatant savo prekės ar paslaugos vietą ir reikšmę rinkoje, sampratą apie produktą reikia susieti ir suderinti su vartotojų norais ir pažiūromis, konkurentų veiksmais, kitų kompanijų vidaus ir išorės aplinkos pokyčiais bei kitais procesais.

Prekių kokybė sutartyse gali būti nurodoma įvairiais bbūdais:

· teikiamų prekių kokybė turi atitikti valstybinius ir kitus standartus, technines sąlygas;

· teikiamų prekių kokybė turi atitikti katalogų ir prospektų, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis, reikalavimas;

· prekių kokybė turi visiškai atitikti nurodomus reikalavimus.

Pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių 35 straipsnį prekės neatitinka sutarties reikalavimų, jei:

· netinka tiems tikslams, kuriems paprastai naudojamos;

· netinka nė vienam konkrečiam tikslui, apie kurį pirkėjui buvo pranešta tiesiogiai ar netiesiogiai sudarant kontraktą;

· neatitinka pardavėjo pateikto pavyzdžio ar modelio kokybės.

Parduodant prekes, neretai pirkėjai ir pardavėjai vienas kitam rreiškia pretenzijas dėl sutarties sąlygų pažeidimo. Jei ūkiniai ryšiai tarp šalių glaudūs, nuolatiniai, sutarties vykdymo pažeidimai atlyginami atskirai neforminant (arba iš karto, arba atliekant kitą užsakymą kompensuojama žala, išmakama kompensacija ir t.t.).

Jei pirkėjų ir pardavėjų daug (ypač didmeninėje prekyboje), gali būti steigiama speciali tarnyba nagrinėti reklamacijas. Jei darbų mastas nedidelis, juos paskirsto prekių priėmimo ir realizavimo tarnyboms (juristo padedamos).

Visos reklamacijos kruopščiai registruojamos ir grupuojamos pagal tiekėjus ir pirkėjus, reklamacijų rūšis ir priežastis. Pirkėjai (klientai) skirstomi į:

· savus (priklauso savai organizacijai ar sistemai);

· svetimus (svarankiški, neįeina į jokius partnerystės susivienijimus).

Ypač detaliai tyrinėjamos reklamacijos, gautos iš savų pirkėjų (pavyzdžiui, susivienijimui priklausančių parduotuvių). Jei reklamacijos priežasčių dėl prekių trūkumo, kokybės negalima nustatyti vietoje, gali būti stabdoma komercinė veikla, atliekama inventorizacija.

Svetimų (ne savo) pirkėjų pretenzijos tenkinamos iš karto (vėliau gali būti peržiūrėtos (sugriežtintos) sutarties sąlygos).

Norint tinkamai suvokti aukštos kokybės produkcijos teikiamas galimybes, įmonei būtina aiškiai atsakyti į šiuos klausimus:

· kokia reikšmė teikiama produkto kokybei įmonėje;

· ką slepia produkcijos kokybės sąvoka;

· kokios įmonės priemonės skirtos gerinti produkto kokybę;

· kaip įmonės darbuotojai sąmoningai suvokia kokybės problemą;

· kokias priemones planuoja įmonė produkto kokybei gerinti;

· ar kokybės klausimas įmonėje priskiriamas prie pagrindinių nuostatų, kas personaliai už tai atsako;

· kas sudaro produkto kokybės planą: priemonės, terminai, vykdytojai , atsakingi asmenys.

Produkto vieta rinkoje nustatoma šiais parametrais:

· produkto paplitimu rinkoje;

· produkto išdėstymu ((išsidėstymu) rinkoje;

· produkcijos sandėliavimu (saugojimu);

· rinkos segmentu (dalimi);

· produkto naudingumu.

Galimos įvairios produkto kokybės ir kainos santykiu pagrįstos strategijos.

2 lentelė

Kainos ir kokybės ryšio strategijos (Urbonavičius S., 1997)

Prekių kokybė Prekės kaina

Didelė Vidutinė Maža

Aukšta Superstadija Geros vertės strategija Labai puikios vertės strategija

Vidutinė Permokėjimo s.trategija Vidutinės vertės strategija Geros vertės strategija

Žema Apiplėšimo strategija Blogio šeimininkavimo strategija Ekonomiška strategija

Varotojų reakcija ir elgesys išreiškiami per norą įsigyti tam tikrą kurios nors įmonės prekę. Noras pagrįstas įsitikinimu, kuris susidaro apie prekes ir įmones. Vartotojų norai išreiškiami prekių ir paslaugų parametrais, kuriuos jie norėtų matyti turint ar esant produktuose. Konkurentinė padėtis (būklė) yra vertinama ne iš gamintojo (prekybininko) pozicijų, o kaip pirkėjas (vartotojas) palaiko prekes ir įmones. Pačios įmonės (kompanijos) produkcijos padėtis iš pirkėjų pozicijos yra vertinama taip: kaip pirkėjas priima įvairius tos pačios įmonės vienos asortimentinės grupės prekinius ženklus (markes) ir kaip lygina vieną įmonės prekę su kita ir nustato tarpusavio santykį.

Įmonė privalo labai įdėmiai stebėti išorinę aplinką: kaip veikia konkurentai, kokios atsiranda naujos produkcijos, kokie vartotojų elgesio pokyčiai, naujos technologijos, negatyvi žiniasklaidos pozicija, išteklių pakankamumas ir kt. (Urbonavičius S., 1997)3. Įmonės prekių asortimento analizė

UAB „XXX“ veiklos pobūdis yra:

· medienos ruošimas (pjovimas, džiovinimas);

· ruošinių gamyba;

· individualūs užsakymai.

UAB „XXX“ turi pakankamai didelę ir stiprią gamybinę bazę, todėl jos gaminamų prekių asortimentas yra gana gausus, o kainos patrauklios.

Pirmaisiais savo gyvavimo metais įmonė gamino tik dailylentes, ruošė malkas iir pjovė įvairaus formato bei medžio lentas. Kiek vėliau praplėtusi savo gamybinę bazę, įmonė nusprendė gaminti pagal užsakymus medinius langus, duris ir baldus. Tokio tipo prekėms gaminti naudojama geriausia, tvirčiausia ir žinoma, populiariausia mediena – ąžuolas. Ypač didelę paklausą turi įvairiais raštais papuoštos ąžuolinės durys, prieškambario bei virtuvės komplektuojami baldai, kėdės bei stalai.

Šiuo metu, įmonės sandėlyje galima įsigyti tokius medienos gaminius, kaip:

· langai;

· durys;

· virtuvės komplektai (standartiniai);

· prieškambario baldai (standartiniai);

· kėdės;

· stalai;

· įvairių raštų dailylentės (apdailos lentelės);

· įvairaus medžio lentos (dvigubo ir viengubo pjovimo mediena);

· įvairaus medžio malkos;

· įvairaus medžio rąstai;

· grindinės lentos;

· lubinės lentos;

· medžio drožlės;

· mediena su defektais.

Langų gamybai yra naudojamas dažniausiai gerai paruoštas ir išdžiovintas ąžuolo medis. Tačiau vartotojas gali pats pasirinkti ir užsisakyti kokio medžio langų jis norės. Tai pat gaminant langus yra reikalingi išmatavimai, kuriuos būsimas vartotojas užsakymo lape turi labai tiksliai nurodyti. Įmonė naudodama ąžuolinę, uosinę, alksninę ir kitokią turimą medieną gamina ir standartinio tipo langus, kurių matmenys yra 1,5×1,5 metrai. Tokio tipo langai turi ypač didelę paklausą statant daugiaaukščius namus ir yra labai perkami ne tik privačių asmenų, bet ir įvairių statybos įmonių.

Klientų pageidavimu langai yra gaminami tik iš gerai paruoštos gamybai medienos. Taip pat vartotojas gali pasirinkti ar sugalvoti savo ornamentus ar kitokius papuošimus, kuriuos įmonės darbuotojai mielai padarys ant individualiai užsakytos prekės. Visi pagaminti langai

yra padengiami specialiu medienai laku, kuris padaro medį atspariu drėgmei bei neleidžia susidaryti pelėsiui, grybams ar puviniui. Beje, medžiui naudojamą lako atspalvį klientas gali pasirinkti iš 10 rūšių, bet naudojamas bespalvis, medžio tikrosios spalvos nekeičiantis lakas.

Durys yra gaminamos dažniausiai iš ąžuolo medžio, nes ši mediena yra tvirta ir atspari skilimui darant įvairius ornamentus, raštus ir pan. Gaminant duris užsakymo lape yra nurodomi tikslūs duomenys t.y. išmatavimai (aukštis, plotis).

Įmonėje yra gaminamos kelių rūšių durys, tai viengubo tipo durys ir dvigubo tipo ddurys. Dvigubo tipo durys buvo pradėtos gaminti neseniai ir tik pagal užsakymus, nes jų gamybai reikia daug ir tvirtos medienos, o tai daug kainuoja ir ne kiekvienas vartotojas gali sau leisti pirkti tokio tipo prekę. Dvigubos durys buvo pradėtos gaminti saugumo sumetimais, nes tokios durys, vartotojo nuosavybę geriau apsaugo ir jas sunkiau išplėšti ar kitokiais būdais atidaryti. Dvigubos durys – tai durys susidedančios iš dviejų atskirai atidaromų į vidurį ir į išorę durų, o viengubos durys – tai vienos durys, kkurios kliento pageidavimu yra atidaromos arba į vidinę, arba į išorinę pusę. Gaminant duris, jos yra puošiamos įvairiais raštais, kuriuos vartotojas gali pasirinkti iš turimų pavyzdžių arba sugalvoti savo. Taip pat pagamintos durys dar yra puošiamos pritaikant ir kitokio medžio eelementus. Pavyzdžiui, dažnai yra derinamas ąžuolo medis ir nedideli eglės medžio elementai.

Pagal individualius užsakymus UAB “XXX“ gamina virtuvės ir prieškambario baldus. Šie baldai taip pat yra gaminami iš gerai išdžiovintos ir aukštos kokybės medienos. Šiuo metu ypač didelę paklausą turi ąžuoliniai virtuvės komplektai.

Taigi, virtuvės komplektas susideda iš tokių dalių: trys prie sienos tvirtinamos spintelės, kurių plotis yra apie 1 metrą, o ilgis 0,8 metro (t.y.1×0,8m), viena 1,5x1m stovinti spintelė, keturkampis 1,5m skersmens stalas, keturi.os su atlošais kėdės. Visi baldai yra gaminami standartiškai beveik nieko nekeičiant, išskyrus tai, kad kėdes ir stalą galima iškomplektuoti ir pasirinkti kitokio tipo iš įmonėje pagamintų.

Prieškambario baldai susideda iš tokių dalių: nedidelė rūbų spinta, batų dėžė ir nedidelė spinta – staliukas skirtas kosmetikai. Tokie baldai yra ggaminami iš įvairios medienos, nes kiekvienas vartotojas renkasi kokio nori medžio baldus pagal savo finansines galimybes.

Tiek virtuvės komplektas, tiek ir prieškambario baldai yra lakuojami ne tik apsauginiu laku, bet ir specialiu laku, kuris yra skirtas paryškinti natūralaus medžio spalvą arba pakeisti norimą medžio plotą visiškai kitu atspalviu. Pavyzdžiui, įmonė yra gavusi keletą privačių užsakymų, kuriuose klientai pageidavo iš eglinės medžiagos pagamintus prieškambario baldus nulakuoti laku, kuris turi raudonmedžio atspalvį.

UAB „XXX“ gamina kelių modelių stalus, kuriuos, beje, klientui pageidaujant, įkomplektuoja ir įį virtuvinius baldus, jei žinoma, klientas nėra patenkintas standartiniu stalu, kuris ir priklauso prie virtuvės komplekto.

Stalai yra gaminami kelių formų: keturkampis, apvalus, rombo bei stačiakampio formos, kurių skersmuo siekia nuo vieno iki dviejų metrų. Visų modelių stalų pavyzdžius klientai gali apžiūrėti įmonės sandėlyje. Kaip ir kitiems medžio gaminiams, taip ir stalams gaminti, klientų pageidavimu yra parenkamas medis. Šiuo metu didžiausią paklausą turi ąžuoliniai, uosiniai ir drebuliniai stalai.

Įmonė gamina ir kelių rūšių kėdes, kurias taip pat kaip ir stalus galima įkomplektuoti į virtuvinį komplektą. Įmonės sandėlyje galima nusipirkti keturkampio formos kėdžių su atlošais ir be jų. Galima įsigyti apvalių kėdžių su atlošais ir be jų, taip pat yra visokio dydžio kėdžių. Klientui pageidaujant kėdžių atlošus galima papuošti įvairiais ornamentais. Kaip ir kiti baldai, stalai bei kėdės yra lakuojami apsauginiu laku, o pageidaujant ir atspalvį keičiančiu laku.

Be baldų, įmonės sandėlyje dar galima nusipirkti ir įvairaus medžio lentų (dvigubo ir viengubo pjovimo) bei visiškai neapdorotų medžių rąstų. Lentos yra pjaunamos iš ąžuolo, uosio, drebulės, alksnio, eglės, klevo ir kitų medžių. Tokio tipo prekės turi didelę paklausą tarp statybos medžiagomis prekiaujančiomis ar statybomis užsiimančiomis įmonėmis. Klientui pageidaujant lentos yra pjaunamos įvairaus ilgio bei storio. Taip pat, pagal užsakymus išpjautų lentų kiekis yra gerai paruošiamas ttransportacijai, jas surišant tvirtomis metalinėmis vielomis bei kranų pagalba pakraunant į transporto priemonę. Nemažą paklausą turi grindinės ir lubinės lentos, kurios naudojamos statybose.

Šiuo metu įmonėje labai didelę paklausą turi įvairaus medžio ir šešių raštų dailylentės (apdailos lentelės). Dailylenčių gamybai naudojamas įvairus medis, todėl ir jų kaina yra nevienoda. Gaminant apdailos lenteles, staklėse pakeitus tam tikrus peiliukus, gaunami įvairūs dailylentes puošiantys raštai. Jos taip pat yra gaminamos skirtingo ilgio bei pločio.

UAB „XXX“ gamina ir įvairaus medžio malkas. Dažniausiai malkos yra pjaustomos pusės metro ilgio ir yra dedamos ant specialiai sukalamų padėklų, kad vėliau būtų patogu krano pagalba jas sudėti į transporto priemonę. Kadangi, malkos pjaunamos iš įvairaus medžio, o kiekvienas medis turi skirtingas kainas, tai vartotojas gali laisvai pasirinkti kokio kiekio ir kokio medžio malkų pirks. Pasak vadovo, dauguma klientų perka skirtingų medžių malkas, nes kiekvienas medis yra skirtingai degus.

Įmonė gamindama įvairias medienos prekes pastebėjo, kad lieka daug su defektais ir niekam nepanaudojamos medienos medžiagos, pavyzdžiui: įskilusios dailylentės, medžio drožlės, suskilusios ar šakotos lentos, miško kenkėjų pažeisti medžių rąstai ir pan. Tuomet, buvo sugalvota tokio tipo prekes pateikti pardavimui kaip antrarūšius gaminius, o dažniausiai kaip pigų kurą, naudojamą apšildymui.

Įmonėje „XXX“ galima nusipirkti įvairių medienos gaminių už patrauklias kainas. Pavyzdžiui, ąžuolinius langus ((1 vnt..) galima nusipirkti nuo 600 iki 1500 Lt., o ąžuolines ar uosines duris galima įsigyti už 800 – 2000 Lt. Didžiausią paklausą turintys virtuvės komplektai kainuoja nuo 2500 iki 5000 Lt., o prieškambario baldus galima nusipirkti ir už 1400 – 3000 Lt. Taip pat galima nusipirkti atskirai stalų ir kėdžių. Stalų (1vnt.) kainos svyruoja nuo 200 iki 800 Lt., o kėdžių nuo 100 iki 300 Lt.

Dailylenčių 1 kvadratinis metras kainuoja nuo 10 – 35 Lt, o vienas kubinis metras dvigubo pjovimo medienos kainuoja nuo 200 – 600 Lt. Vienas kvadratinis metras grindinių ar lubinių lentų kainuoja nuo 24 iki 40 Lt. Malkų vienas kubinis metras kainuoja apie 40 Lt. Už patį medienos apdirbimą (1 kubinis metras) yra nustatyta 25 – 30 Lt kaina. Kainos yra labai skirtingos ir nuolat svyruojančios, nes nuo medienos kokybės ir medžio rūšies (lapuočiai – brangesni, o spygliuočiai – pigesni).

Atlikus įmonės prekių asortimento analizę paaiškėjo, kad įmonė turi pakankamai platų asortimentą, tačiau negilų. Yra nemažai prekių, kurių pasirinkimas labai mažas. Pavyzdžiui, virtuvės baldų komplektai yra gaminami tik standartinio tipo ir vartotojas neturi iš ko pasirinkti.

Taigi, šiuo metu, atsižvelgiant į savo pajėgumus, įmonė nori tobulinti savo prekių asortimentą, o pagrindinis uždavinys yra patobulinti bei pradėti gaminti

naujo dizaino, bei modelių virtuvės baldus, kurie atitiktų potencialių vartotojų poreikius.4. UAB „XXX“ gaminių kokybė

Įmonėje gaminami baldai atitinka Europos standartų DIN 68861 B grupės reikalavimus. Šis standartas turi 6 grupes: A, B, C, D, E, F. Minėtos grupės apibrėžia reikalavimus karščiui, dilimui, cheminėms savybėms, braižymuisi, teplumui. Visi baldų elementai atitinka Europoje keliamus EN reikalavimus.

Baldai sertifikuoti pagal Lietuvoje ir Rusijos federacijoje galiojančias normas. Lietuvos „Baldų sertifikavimo centre“ išduoti baldų kokybės atitikimo pažymėjimai:

Nr. 156 Prieškambario baldams;

Nr. 157 Virtuvės baldams.

Valstybiniame visuomenės sveikatos ccentre patvirtinta, jog visi šie baldai atitinka higieninius ir saugos sveikatai reikalavimus. Rusijos valstybiniame sertifikavimo centre išduoti šie kokybės atitikimo sertifikatai:

Prieškambario baldams; Viešbučio baldams.

Baldams suteikiama ne mažiau kaip 24 mėnesių garantija. Tuo pačiu įmonė garantuoja, jog baldai atitinka šios paskirties baldams keliamus reikalavimus ir prisiima įsipareigojimus dėl naudojamų medžiagų ir darbų atlikimo kokybės. Jeigu garantinio laikotarpio metu išaiškėja atliktų darbų trūkumai, gamintojas nedelsiant juos ištaiso savo sąskaita, per trumpiausią tokiems darbams atlikti reikalingą laiką. Baldų gamintojas prižiūri savo pprodukciją ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui, taisydamas eksploatacijos metu atsiradusius defektus, mažiausiais įmonėje taikomais įkainiais.5. UAB „XXX“ asortimento formavimo planas

UAB „XXX“ prekių asortimentas yra gana gausus. Įmonės gaminamų ir parduodamų prekių asortimentą sudaro tokios prekės: langai, durys, virtuvės komplektai (standartiniai), prieškambario bbaldai (standartiniai), kėdės, stalai, įvairių raštų dailylentės (apdailos lentelės), įvairaus medžio lentos (dvigubo ir viengubo pjovimo mediena), įvairaus medžio malkos, įvairaus medžio rąstai, grindinės lentos bei lubinės lentos, medžio drožlės, mediena su defektais.

Taigi, UAB „XXX“ asortimentas yra suskirstytas į pagrindinį, privalomą, papildomą bei šalutinį:

· Pagrindinis – įvairaus medžio ruošiniai bei prekės;

· Privalomas – virtuvės bei prieškambario baldai;

· Papildomas – apdailos prekės (dailylentės, lubinės bei grindinės lentos, langai,durys ir pan.);

· Šalutinis – visos kitos, smulkesnės medienos prekės bei medžiagos (malkos, medžio drožlės, mediena su defektais ir pan.).

Išanalizavus prekių asortimentą galima pasakyti, jog įmonės asortimentas yra platus, bet negilus, nes įmonė savo vartotojams pateikia daug prekių, tačiau kai kurių prekių (pavyzdžiui, virtuvės baldų komplektų) yra ribotas stilių, spalvų ar dydžių pasirinkimas.

Įmonė gauna daugiausiai užsakymų gaminti virtuvės bbaldų komplektus, tačiau iki šiol ji gamino standartinio tipo baldus. Nusprendusi patobulinti savo prekių asortimentą UAB „XXX“ yra numačiusi labiausiai orientuotis į virtuvės baldų tobulinimą, naujo dizaino, naujų modelių bei spalvų taikymą ir pan.

Įmonė nesiruošia savo prekių asortimentą praplėsti įvedant naujas prekes ar išstumiant mažiausiai pelno duodančias prekes. Savo asortimento tobulinimą UAB „XXX“ pradėjo nuo esamų ir didžiausią paklausą turinčių prekių (virtuvės baldų komplektų) tobulinimu bei modifikavimu.6. Prekės modifikavimas bei galimos alternatyvos

Įmonė nusprendė savo asortimente modifikuoti bei patobulinti tik vieną pprekę, tai – virtuvės baldų komplektą. Dabartiniu metu ši prekė gaminama ir parduodama standartinio tipo, gamyboje naudojant ąžuolinę medieną bei kitokios medienos kombinacijas. Tačiau pastebėjus, kad ši prekė rinkoje turi nemažą paklausą, įmonė nusprendė be standartinio tipo virtuvės baldų komplekto pradėti gaminti ir kitokių modelių, medžiagų, spalvų bei atspalvių, dizaino, dydžio virtuvinius komplektus.

UAB „XXX“ buvo pateiktos galimos alternatyvos, kuriomis remiantis, įmonė būtų pajėgi gaminti ir leisti į rinką naujo tipo virtuvės baldų komplektus. Variantų nėra daug, nes įmonei būtų rizikinga iš karto savo asortimente įvesti daug naujų modelių prekių. Tačiau yra ir keletas patrauklių variantų, kuriuos įmonė nori realizuoti. Taigi, galimos patobulintų virtuvinių baldų alternatyvos:

· Virtuvės baldų komplektas susidedantis iš atskirai pakabinamų dviejų spintelių, vienos pastatomos spintelės (paliekant vietos įmontuoti dujinę viryklę), apvalaus stalo bei keturių su atlošais kėdžių. Šis komplektas būtų gaminamas iš medžio plokščių, padengtų tamsiai mėlynos ar geltonos spalvos dažais. Galimas šių dviejų spalvų derinys.

· Virtuvės baldų komplektas, kurį sudarytų viena sieninė, atviromis lentynomis spintelė (sudedama pagal kiekvienos virtuvės išmatavimus) bei ąžuolinis virtuvinis kampas. Šiuose balduose būtų derinama tamsiai lakuota mediena su tamsios odos elementais (kampo sėdima dalis aptraukta oda).

· Virtuvės baldų komplektas, su didele, ištisai sienos einančia spintele (paliekant vietos įmontuoti dujinę viryklę, skalbimo mašiną ir pan.). Stalas būtų sstačiakampio formos, gana ilgas. Prie šio komplekto būtų gaminamos ne kėdės, bet du iš abiejų stalo pusių dedami suolai. Toks virtuvės komplektas turėtų „senoviško“ kaimo elementų, bei būtų taikomas dideliems bei dažniausiai, individualių namų virtuvėms. Baldai būtų gaminami iš šviesios medienos ir lakuojami medžio spalvos nekeičiančiu laku.

· Virtuvės baldų komplektas, susidedantis iš vienos ištisai sienos statomos lentynos, žemiau kurios montuojama visa buitinė technika (viryklė, skalbimo mašina, šaldytuvas ir pan.). Šis komplektas ypatingas tuo, kad pritaikant medžio ir metalo elementus, būtų gaminamas baro tipo stalas su aukštomis kėdėmis.Išvados

1. Prekių asortimentas – tai visų prekių ir prekių grupių, kurias parduoda įmonė, rinkinys. Prekių asortimentas yra klasfikuojamas pagal daugelį įvairių požymių. Prekių asortimento sąvoka kitaip dar vadinama prekių linija – tai panašios paskirties prekių rinkinys. Asortimento plotis nusako, kiek yra iš esmės skirtingų prekių. Asortimento gylis nusako, kiek kiekviena prekė turi modifikacijų, pavidalų, dydžių ir pan. Asortimento formavimo etapai yra labai svarbūs ir reikšmingi tiek gamybinėms, tiek ir prekybinėms įmonėms. Asortimento formavimo tikslas yra gerinti įmonės veiklos rezultatus bei didinti apyvartą.

2. Įmonėje gaminami baldai atitinka Europos standartų DIN 68861 B grupės reikalavimus. Visi baldų elementai atitinka Europoje keliamus EN reikalavimus. Baldai sertifikuoti pagal Lietuvoje ir Rusijos federacijoje galiojančias normas. Valstybiniame visuomenės sveikatos centre patvirtinta, jog visi ššie baldai atitinka higieninius ir saugos sveikatai reikalavimus.

3. UAB „XXX“ asortimentas yra suskirstytas į pagrindinį (įvairaus medžio ruošiniai bei prekės), privalomą (virtuvės bei prieškambario baldai), papildomą (apdailos prekės) bei šalutinį (smulkesnės medienos prekės bei medžiagos). Išanalizavus prekių asortimentą galima pasakyti, jog įmonės asortimentas yra platus, bet negilus, nes įmonė savo vartotojams pateikia daug prekių, tačiau kai kurių prekių yra ribotas stilių, spalvų ar dydžių pasirinkimas. Savo asortimento tobulinimą UAB „XXX“ pradėjo nuo esamų ir didžiausią paklausą turinčių prekių (virtuvės baldų komplektų) tobulinimu bei modifikavimu.Literatūra

Kuvykaitė R., 2001, Gaminio marketingas. Kaunas.

Pajuodis A., 2002, Prekybos marketingas. Vilnius.

Pajuodis A., Pranulis V. ir kt., 2000, Marketingas. Vilnius.

Poviliūnas A., 1993, Marketingo pradmenys. Vilnius.

Sūdžius V., 2002, Pardavimų valdymas: principai ir praktika. Vilnius.

Urbonavičius S., 1997, Marketingas: apie sudėtingus dalykus – paprastai. Vilnius.

Virvilaitė R., 1997, Marketingas. Kaunas.