AUTOBUSO ĮSIGIJIMO INVESTICINIO PROJEKTO VERTINIMAS

Įvadas

Ekonominis-finansinis investicinių projektų vertinimas – tai racionalus būdas pasirinkti sprendimą. Kiekviena komercinė organizacija privalo mokėti nustatyti perspektyvias investavimo kryptis, kad, sukaupusi pinigų investicijoms, galėtų teisingai pasirinkti projektą finansavimui.

Ekonominis įvertinimas įgalina pasirinkti sprendimą, remiantis ūkinės-finansinės naudos matais kaip kiekvieno projekto vertės rodikliais.

Galima išskirti tokius investicinių projektų vertinimo tikslus:

• nuspręsti, kurioms investicijoms yra geriausia naudoti organizacijos pinigus;

• užtikrinti, kad iš investicijų bus gautas optimalus pelnas;

• garantuoti, kad projekto bei visos organizacijos rizika bus minimali;

• padėti pagrindus tolesnei kiekvienos investicijos panaudojimo analizei.

Efektyvumo vertinimo mmetu yra:

• sukuriama kiekvieno inžinerinio projekto finansinės bei ekonominės naudos įvertinimo sistema;

• identifikuojamas kiekvieno projekto rizikos laipsnis ir galimi netikėtumai;

• nustatomos laukiamos pajamos ir išlaidos.

Organizacijos vadovybei renkantis projektą iš eilės alternatyvių, visuomet yra pasinaudojama ekonominio įvertinimo rezultatais.

Ekonominis įvertinimas padeda įmonių vadovams priimti teisingus sprendimus. Ekonominio įvertinimo pasėkoje ne tik priimamas sprendimas, įgyvendinti projektą ar ne, bet taip pat nustatomas įgyvendintinų inžinerinių projektų eiliškumas pasirinktų prioritetų pagrindais.

Tikslas: Priimti sprendimą ir už jį atsakyti;

Uždaviniai:

1. Išlaidų palyginimo metodo taikymas;

2. Pelno palyginimo metodo taikymas

3. Atsiperkamumo laikotarpio mmetodo taikymas

4. Apskaitinės pelno normos metodo taikymas

AUTOBUSO ĮSIGIJIMO INVESTICINIO

PROJEKTO VERTINIMAS

Transporto įmonė nusprendė įsigyti naują autobusą, kurį planuojama eksploatuoti 8 metus. Po pirminės analizės iš penkių pasiūlymų atsirinko tris – autobusus A, B ir C. Autobusas A: pritaikytas vežti 15 keleivių, kkaina 50 000 Lt, 100 km sunaudoja 12 l benzino. Autobusas B: pritaikytas vežti 14 keleivių, kaina 30 500 Lt, 100 km sunaudoja 11 l benzino. Autobusas C: pritaikytas vežti 14 keleivių, kaina 20 000 Lt, 100 km sunaudoja 13 l benzino. Per metus įsigytu autobusu planuojama nuvažiuoti 85 reisus po 130 km, 1 l benzino kaina – 2 Lt.

Išlaidų palyginimo metodo taikymas

Nr. Rodikliai Autobusas A Autobusas B Autobusas C

1. Įrengimų įsigijimo vertė (Lt.) 50 000 30 500 20 000

2. Įrengimų naudingo naudojimo laikotarpis (metais) 8 8 8

3. 100 km sunaudoja benzino (l) 12 11 13

4. Vieno litro benzino kaina (Lt.) 2 2 2

5. Per metus planuojama nuvažiuoti (km) 11050 11050 11050

6 Per metus sunaudos benzino (l) 1326 1215.5 1436,5

7. Autobuso vežamų keleivių skaičius (vnt.) 15 14 14

8. Vieno km kaina vienam asmeniui (Lt) 0,2 0,2 0,2

9. Per metus gaunamos pajamos 33150 30940 33150

10. Metinė kintamųjų išlaidų suma šiais įrengimais gaminant produkciją (Lt.)

• Žaliavų išlaidos

• Remonto išlaidos

• Draudimo išlaidos

• Darbininkų darbo užmokestis 14512

2652

2000

9600 14291

2431

2000

9600 14733

2873

2000

9600

11. Metinė pastoviųjų išlaidų ssuma šiais įrengimais gaminant produkciją (Lt.)

• Administracijos išlaidos

• Administracijos darbuotojų darbo užmokestis

• Reklamos išlaidos 9675

327 9822

622

12. Bendra metinė išlaidų suma (Lt.) 24187 23818 24555

* – Iš jų metinio nusidėvėjimo suma (projektas A – 10000 Lt, projektas B – 6100 Lt, projektas C – 4000 Lt).

Projektų vertinimas pagal bendrą metinę išlaidų sumą:

Projektas A – 24187 Lt ( II vieta )

Projektas B – 23818 Lt (I vieta)

Projektas C – 24555 Lt (III vieta)

Geriausias autobusas B, nes metinė išlaidų suma mažiausia.

Pelno palyginimo metodo taikymas

Nr. Rodikliai Autobusas A Autobusas B Autobusas C

1. Įrengimų įsigijimo vertė (Lt.) 50 000 30 500 20 0000

2. Įrengimų naudingo naudojimo laikotarpis (metais) 8 8 8

3. 100 km sunaudoja benzino (l) 12 11 13

4. Vieno litro benzino kaina (Lt.) 2 2 2

5. Per metus planuojama nuvažiuoti (km) 11050 11050 11050

6 Per metus sunaudos benzino (l) 1326 1215.5 1436,5

7. Autobuso vežamų keleivių skaičius (vnt.) 15 14 14

8. Vieno km kaina vienam asmeniui (Lt) 0,2 0,2 0,2

9. Per metus gaunamos pajamos 33150 30940 33150

10. Metinė kintamųjų išlaidų suma šiais įrengimais gaminant produkciją (Lt.)

• Žaliavų išlaidos

• Remonto išlaidos

• Draudimo išlaidos

• Darbininkų darbo užmokestis 14512

2652

2000

9600 14291

2431

2000

9600 14733

2873

2000

9600

11. Metinė pastoviųjų išlaidų suma šiais įrengimais gaminant produkciją (Lt.)

• Administracijos išlaidos

• Administracijos darbuotojų darbo užmokestis

• Reklamos išlaidos 9675

327 9822

622

12. Bendra metinė išlaidų suma (Lt.) 24187 23818 24555

Projektų vertinimas pagal uždirbtino metinio pelno sumą:

Autobusas A 33150 – 24187 = 8963 Lt (I vieta)

Autobusas B 30940 – 23818 = 7122 Lt (III vieta)

Autobusas C 33150 – 24555 = 8595 Lt (II vieta)

Geriausias įrengimas A, nes didžiausias uždirbtinas metinis pelnas.

Atsiperkamumo laikotarpio metodo taikymas

Nr. Rodikliai Autobusas A Autobusas B Autobusas C

1. Įrengimų įsigijimo vertė (Lt.) 50 000 30 500 20 000

2. Įrengimų naudingo naudojimo laikotarpis (metais) 8 8 8

3. 100 km sunaudoja benzino (l) 12 11 13

4. Vieno litro benzino kaina (Lt.) 2 2 2

5. Per metus planuojama nuvažiuoti (km) 11050 11050 11050

6 Per metus sunaudos benzino (l) 1326 1215.5 1436,5

7. Autobuso vežamų keleivių skaičius (vnt.) 15 14 14

8. Vieno km kaina vienam asmeniui (Lt) 0,2 0,2 0,2

9. Per metus gaunamos pajamos 33150 30940 33150

10. Metinė kintamųjų išlaidų suma šiais įrengimais gaminant produkciją (Lt.)

• Žaliavų išlaidos

• Remonto išlaidos

• Draudimo išlaidos

• Darbininkų darbo užmokestis 14512

2652

2000

9600 14291

2431

2000

9600 14733

2873

2000

9600

11. Metinė pastoviųjų išlaidų suma šiais įrengimais gaminant produkciją (Lt.)

• Administracijos išlaidos

• Administracijos darbuotojų darbo užmokestis

• Reklamos išlaidos 9675

327 9822

622

12. Bendra metinė išlaidų suma (Lt.) 24187 23818 24555

Invest. atsiperkamumo laikotarpis = Investicijų vertė / metinis grynasis pelnas + metinis nusidėvėjimas

Autobuso nusidėvėjimo suma: A – 50000/8 = 6250 Lt; B –– 30500/8 = 3812.5 Lt; C – 20000/8 = 2500 Lt.

Projektų vertinimas pagal investuotos sumos atsipirkimo laikotarpi (metais):

Autobusas A – 50000/(8963+6250) = 3.29 metų (III vieta)

Autobusas B – 30500/(7122+3812.5) = 2.79 metų (II vieta)

Autobusas C – 20000/(8595+2500) = 1.80 metų (I vieta)

Geriausias autobusas C, nes atsipirks greičiausiai.

Apskaitinės pelno normos metodo taikymas

Nr. Rodikliai Autobusas A Autobusas B Autobusas C

1. Įrengimų įsigijimo vertė (Lt.) 50 000 30 500 20 000

2. Įrengimų naudingo naudojimo laikotarpis (metais) 8 8 8

3. 100 km sunaudoja benzino (l) 12 11 13

4. Vieno litro benzino kaina (Lt.) 2 2 2

5. Per metus planuojama nuvažiuoti (km) 11050 11050 11050

6 Per metus sunaudos benzino (l) 1326 1215.5 1436,5

7. Autobuso vežamų keleivių skaičius (vnt.) 15 14 14

8. Vieno km kaina vienam asmeniui (Lt) 0,2 0,2 0,2

9. Per metus gaunamos pajamos 33150 30940 33150

10. Metinė kintamųjų išlaidų suma šiais įrengimais gaminant produkciją (Lt.)

• Žaliavų išlaidos

• Remonto išlaidos

• Draudimo išlaidos

• Darbininkų darbo užmokestis 14512

2652

2000

9600 14291

2431

2000

9600 14733

2873

2000

9600

11. Metinė pastoviųjų išlaidų suma šiais įrengimais gaminant produkciją (Lt.)

• Administracijos išlaidos

• Administracijos darbuotojų darbo užmokestis

• Reklamos išlaidos 9675

327 9822

622

12. Bendra metinė išlaidų suma (Lt.) 24187 23818 24555

Projektų vertinimas pagal apskaitinę pelno normą:

Autobusas A – 8963/25000 * 100% = 35.85 % (III vieta)

Autobusas B – 7122/15250*100% = 46.70% (II vieta)

Autobusas C – 8595/10000*100% = 85.95% (I vieta)

Geriausias autobusas C, nes apskaitinė pelno norma yra didžiausia.

ISVADOS

Kiekvienas projektas, turintis esminės įtakos tolimesniam verslo vystymui, turi būti vertinamas ne tik pagal jo charakteristikas, bet ir jo įtaką likusiai verslo daliai. Dėl tos priežasties naujo projekto vertinimas dažnai yra ne mažiau kompleksinis, negu įsigijimo ar susijungimo vertinimas.

Valdymo apskaita iinvesticiniams projektams įvertinti daugiausia informacijos turi teikti apie išlaidas ir pelną. Ekonominėje literatūroje aprašomi įvairūs investicinių projektų įvertinimo metodai. Praktikoje dažniausiai taikomi paprastieji, rečiau – diskontavimo metodai.

Iš paprastųjų investicinių projektų įvertinimo metodų dažniausiai taikomi keturi:

1. išlaidų palyginimo;

2. pelno palyginimo;

3. apsimokėjimo per tam tikrą laiką;

4. apskaitinės pelno normos.

Iš diskontavimo metodų dažniausia taikomi šie:

1. esamosios vertės;

2. vidutinės metinės vertės;

3. būsimosios vertės;

4. vidutinės pelno normos;

5. atsipirkimo periodo;

6. naudos – kaštų santykio.

Taikydamas išlaidų palyginimo, pelno palyginimo ir atsiperkamumo laikotarpio metodus rekomenduočiau priimti pirmąjį komercinį pasiūlymą ir įsigyti autobusą C. Su šiuo autobusu bendrovė patirs didesnes išlaidas, tačiau gaus ne patį mažiausią pelną, bei šis autobusas atsipirks greičiausiai ir apskaitinė pelno norma yra didžiausia.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. http://finansai.tripod.com/vertinimas.htm

2. Neverauskas B., Stankevičius V., Viliūnas V., Černiūtė I. Projektų valdymas. Kaunas, 2004.

3. Norvaišienė R. Įmonės investicijų valdymas. Kaunas, 2004.

4. Gineitienė Z., Korsakaitė D., Kučinskienė M., Tamulevičius J. Verslas. Vilnius, 2003.