BANKNOTŲ APSAUGOS ELEMENTŲ IDENTIFIKAVIMAS
BANKNOTŲ APSAUGOS ELEMENTŲ
IDENTIFIKAVIMAS
1. Darbo tikslas- susipažinti su banknotų apsaugos elementų identifikavimu.
2. Darbo eiga
Dokumentų apsaugos problema labai aktuali visame pasaulyje. Todėl kiekviena valstybė pinigams ir dokumentams apsaugoti nuo padirbinėjimo ir klastojimo sukuria dokumentų apsaugos būdaus bei priemones ir juos panaudoja konkrečių dokumentų apsaugai. Būtina pažymėti, kad kiekvienos valstybės piniginiai ženklai yra pats svarbiausias ir labiausiai technologiškai apsaugotas dokumentas.
Banknotų saugios produkcijos principai:
• unikalių medžiagų, neprieinamų atviroje rinkoje panaudojimas;
• ypatingų spausdinimo būdų bei jų kombinacijų panaudojimas;
• aukštos ir mokslui imlios gamybos technologijos panaudojimas;
• papildomų apsaugos priemonių panaudojimas.
Dar llabai svarbu, kad kiekvienas pinigų apyvartos subjektas žinotų kaip atskirti originalą nuo falsifikato, nes vien tik banknotų spausdinimo bei naudojamų papildomų apsuagos priemonių aukšto techninio lugio nepakanka. Egzistuoja trys kontrolės lygiai:
1. Pinigų apyvartos subjektai, įskaitant piniginių ženklų susikaupimo vietas. Šiuo atveju atliekamas vizualinis identifikavimas ir bet kokios techninės priemonės naudojamos retai.
2. Įvairaus lygio bei statuso bankai, teisėtvarkos struktūros. Šiuo atveju be vizualinio identifikavimo naudojamos ir pirminės techninės identifikavimo priemonės: papildomas stiklas, projektorius, ultravioletinės šviesos šaltinis.
3. Centrinis bankas, teisminės ekspertizės institucija, išimtinu atveju piniginius žženklus gaminusi įmonė. Be paminėtų- naudojami analitiniai metodai bei prietaisai medžiagų elementinės sudėties nustatymui, atskirų poligrafinių fragmentų identifikavimas ir pan.
Suprantma, kad pats svarbiausias yra pirmasis lygis, todėl piniginiai ženklai privalo turėti pakankamą kiekį patikimų vizualinio identifikavimo apsaugos priemonių.
Banknotų apsaugos lygis vvertinamas įvestų juose apsaugos priemonių kiekiu, kurių paprastai būna virš 10. Dauguma iš jų žinomi pirmam ir antram lygiui, likusieji yra valstybinė paslaptis.
Pagrindinė banknotų apsaugos padirbinėjimo nuostata- tai vizualinio identifikavimo apsaugos priemonės.
Viena iš jų yra popierius- tai daugiasluoksnė tarpusavyje sukibusių celiuliozės pluoštelių pynė. Popierius paprastai charatkerizuojamas kvadratinio metro mase, storiu, baltumu, drėgmės sugertimi, atsparumu lankstymui bei tempimui.
Banknotai privalo turėti vandens ženklą, kuris užtikrina patikima vizualinę kontrolę ir kuris yra trimatis, daugiatonis lietas. Į popieriaus masę gali būti įvesta polimerinė metalizuota plėvelė, kurioje gali būti užrašai mikrošrifto pavidale. Labai dažnai į banknotų popieriaus masę įvedami ultravioletiniame spektre švytintys plaušai, jie gali būti skirtingų spalvų.
Poligrafinės apsaugos priemonės banknotų gamyboje sudaro iki 70-80proc. visų naudojamų apsaugos elemntų. Banknotų spausdinimui naudojami keli skirtingi spaudos bbūdai bei technologijos.
Spausdinant banknotus lygiagrečiai su įprastais poligrafiniais dažais naudojami specialūs, pavyzdžiui matomi tik ultravioletiniame spektre, su feromagnetinėmis arba elektrolaidžiomis savybėmis.
Banknoto kompozicijoje turėtų būti ir mikroteksto elementai, kurie be padidinamo optikos prietaiso plika akimi suvokiami kaip plonos linijos. Matematiniu požiūriu, giljošiniai elementai sudaryti iš ištisinės plokščios kreivės, aprasomos matematine lygtimi. Giljošiniai elementai gali būti pozityviniai ir negatyvinai. Juose dažnai įkomponuojamas piniginio ženklo nominalas.
Beveik visuose banknotuose spausdinami valstybei būdingi istoriniai, architektūriniai piešiniai, žymių, visiems žinomi meno kultūros asmenybių portretai. Tokių piešinių bbendra kompozicija išpildoma brūkšninias elementais.
Banknotų poligrafinės apsaugos elementu dažnai naudojamas dvipusis sutapdinimo ženklas, vadinamas reiferiniu. Poligrafiškai spausdinami ultravioletiniame spektre švytintys elementai- tai nominalo vertė.
Piniginiams ženklams apsaugoti nuo padirbinėjimo ir klastojimo pradėta naudoti difrakciniai optiniai elementai, kurie gali būti įvesti į popierių. Tuomet atskiri lokaliniai jų plotai matomi banknoto popieriaus viršuje.
3. Darbo užduotis
Darbo prietaisų pagalba identifikuoti banknotus, nurodant identifikavimo ženklus ir lokalizacijos vietą.
4. Rezultatai
Mano pasirinktas banknotas yra 20 litų vertės.
Šio banknoto vandens ženklas yra kairėje averso pusėje esantis Maironio portretas, reverse jis matomas dešnėje pusėje.
Averse kairėje pusėje yra apsaugine polimerinė metalizuota juostelė, kurį įmaišyta į popierių. Reverse jos nėra, tačiau prieš šviesą ją įmanoma įžiūrėti.
Švičiantys UV spektre elementai- averse švyti apsauginė juostelė, švyti mėlyna, žalia ir oranžine spalva. Taip pat švyti plaušeliai, tokiomis pačiomis spalvomis. Šie plaušeliai švyti ir reverse.
Averso kairėje pusėje matosi giljošiniai elementai, tai nedideli tarpukai, iš kurių susidaro tam tikra forma. Reverse šių elemntų nesiamto.
Tiek averse, tiek reverse egzistuosa mikrotekstas. Per padidinamąjį stiklą galima ižiūrėti užrašą „Lietuvos bankas“. Tekstas plika akimi meįžiūrimas, tačiau iš jo susidaro labai plona juostelė. Averse šis mikrotekstas yra virš skaitinės nominalo vertės, o reverse jis yra matomas ant šonų.
Iš brūkšninių elementų averse susideda portreto atvaizdas, o reverse architektūrinis ansamblis. Bandant šiuos elementus padirbti, jie susilieja.
Naujesniuose bbanknotuose nesunkiai apčiuopiami reljefai, tai nelygumai, nominalo vertė, trikampiukai ir brūkšniniai elemnetai, jie apčiupiami tiek averse, tiek reverse. Mano nagrinėjamas banknotas yra senesnio leidimo, todėl šie nelygumai sunkiau apčiuopiami, tačiau jie egzistuoja.
Optiniai elementai- knyga su pluksna. Averse sutampantis elementas yra kairiame šone, nuo jo prasideda spauda. Reverse jis yra dešnėje pusėje.
Kiti elementai. Averse matomas serijos numeris, taip pat perforacija (tai skylutės) bei viename kampe palėptas nominalo vertės vaizdas. Tie patys elementai taip pat egzistuoja ir reverse.
IŠVADOS
Siekiant apsaugoti pinigus nuo padirbinėjimo, įvesta labai tiskli ir efektyvi apsaugos piremonių visuma. Daugelį jų galima atpažint vizualiai, bet nemažai jų yra žinoma tik trečiam lygiui ir kai kuriems valstybės pareigūnams. Tobulejant technologijai, atsiranda vis daugiau kebančių padirbinėti pinigus, todėl pastoviai kuriami ir taikomi nauji apsaugos elementai.