E-komercija ir elektroninė prekyba

Turinys

1. Kas tai yra E-komercija ir kokios yra jos rūšys?…………3

2. E-komercijos vystymasis ir jo “stabdžiai”……………4

3. E-komercija Europos Sąjungoje……………….5

4. Elektroninės prekybos verslo struktūra…………….6

1. Kas tai yra E-komercija ir kokios yra jos rūšys?

Nėra vieno tikslaus ir visiems priimtino elektroninės komercijos arba kitaip – E-komercijos, apibrėžimo. Dažniausiai tai suprantama kaip komercinės veiklos vykdymas pasitelkiant elektronines priemones. Toks apibrėžimas neatskleidžia E-komercijos esmės. Europos sąjungos teisiniuose dokumentuose susijusiuose su E-komercija randami tokie apibrėžimai kaip :

E-komercija – tai komercinės veiklos vykdymas pasitelkiant elektronines priemones. Tai pagrįsta eelektroniniu informacijos (teksto, vaizdo, garso) apdorojimu ir persiuntimu. E-komercija apima daug veiklų – elektroninę prekybą prekėmis ir paslaugomis, skaitmeninės informacijos pristatymas elektroninio ryšio priemonėmis, elektroninė prekyba akcijomis, elektroniniai aukcionai, tiesioginis marketingas nukreiptas į vartotojus, garantinės konsultacijos elektroninių priemonių pagalba ir kt.

E-komercija apima komercinius sandorius telekomunikacijų tinklais, pasinaudojant elektroninėmis priemonėmis. Išskiriama netiesioginė E-komercija, kai užsakomos materialios prekės ir tiesioginė E-komerciją, kai nematerialios prekės užsakomos ir pristatomos tiesiogiai telekomunikacijų tinklais, naudojantis tomis pačiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Nagrinėjant E-komerciją, reikėtų išskirti dvi ppagrindines jos rūšis – E-komercija tarp firmų ir E-komercija tarp firmos ir vartotojo.

E-komercija, kai jos dalyvės yra firmos, angliškai taip vadinamoji “business to business” E-komercija užima maždaug 80 procentų elektroninio verslo apyvartos. Iš dalies tai nulėmė aiškūs tokios firmų ttarpusavio bendravimo formos privalumai – palengvėjo tiekėjų paieškos, bendravimas su jais, keitimasis informacija, užsakymų bei mokėjimo pavedimų vykdymas, o kartu sumažėjo ir firmų kaštai.

E-komercija, kai iš vienos pusės dalyvauja firma, o iš kitos vartotojas, angliškai taip vadinamoji “business to customer” E-komercija yra sąlyginai nauja ir dar iki galo neišvystyta elektroninės komercijos sritis. Vartotojui tokios prekybos teikiami privalumai galėtų būti didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas, galimybė įsigyti prekę iš bet kurios pasaulio šalies, galimybė gauti daugiau informacijos apie dominantį produktą. Gamintojui šio prekybos būdo teikiami privalumai – gaunamas priėjimas prie didesnės rinkos, galimybė sumažinti išlaidas (darbuotojų skaičiaus sąskaita, nebereikia parduotuvių patalpų prestižiniuose rajonuose/gatvėse), taip pat žymiai sumažėja steigimosi kaina – internetinės svetainės sukūrimas kainuoja sąlyginai nedaug.

2. E-komercijos vystymasis ir jo “stabdžiai”

Sparčiai bbesivystant naujoms technologijoms, E-komercija įtakoja inovacijas verslo srityje, naujų rinkų ir prekybos būdų kūrimąsi. Galbūt E-komercijos apimtys kol kas ir nėra įspūdingos, tačiau jos sparčiai auga. Remiantis konsultacinės interneto bendrovės “Forrester Research” duomenimis, 2002 E-komercijos apyvarta pasaulyje siekė 150 mlrd. JAV dolerių. Prekybininkų ir vartotojų sudarytų sandorių vertė pernai siekė 20 mlrd. JAV dolerių, tikimasi, kad 2004-aisiais metais tokių sandorių vertė išaugo iki 184 mlrd. JAV dolerių. Investicinio banko “Goldman Sachs” ekspertų prognozėmis, iki 2010 metų elektroninė prekyba gali užimti 115-20 procentų rinkos.

Visos šios prognozės pranašauja E-komercijai šviesią ateitį, tačiau norint padėti jai ateiti, tenka spręsti ir naujas problemas, susijusias su E-komercija. Čia galima būtų paminėti brangų priėjimą prie Interneto vartotojams, nepakankamai kompiuterių bei kitų naujų technologijų atžvilgiu išprususią visuomenę, informacijos apie naujas galimybes ir komercinės veiklos būdus trūkumą, valiutinės rizikos egzistavimą prekiaujant su užsienio šalimis. Tačiau kaip svarbiausią problemą galima būtų išskirti teisinių klausimų sprendimą – būtina užtikrinti E-komercijos dalyvių privatumą, saugumą, autorines teises, reikėtų pripažinti elektroninio parašo galiojimą, atskirose šalyse vienodai teisiškai interpretuoti elektroninių priemonių pagalba sudarytus sandorius, mokėjimų pavedimus ir kita.

Palankios sąlygos E-komercijai plėtotis susidarė Jungtinėse Amerikos valstijose. Didelė pasiūlos ir paklausos rinka, panašus technologijų lygis visoje šalyje, viena cirkuliuojanti valiuta, viena teisinė sistema vienodai interpretuojanti iškylančius ginčytinus klausimus – visa tai sudarė sąlygas pasitikėjimui ir sparčiai E-komercijos plėtrai.

Kita vertus Europoje, dėl valiutų kursų rizikos, teisinių sistemų skirtumų, nevienodos informacinių technologijų pažangos – E-komercijos populiarumas augo kur kas lėčiau.

3. E-komercija Europos Sąjungoje

Šiuo metu, įvertinus spartų naujų technologijų vystymąsi ir puikias E-komercijos perspektyvas, Europos Sąjungoje imtasi priemonių užtikrinti visas sąlygas elektroninei komercijai vystytis ir sumažinti Europos atsilikimą šioje srityje nuo JAV.

Europos komisija patvirtino tvarką, pagal kurią planuojama iki šių metų pabaigos priimti visas su E-komercija ssusijusias įstatymų pataisas Europos Sąjungos šalyse. Europos parlamentas ir šalys narės turi priimti trūkstamus įstatymus ir suvienodinti jau egzistuojančius. Iki šių metų pabaigos ketinama išspręsti teisinius klausimus dėl autorinių teisių, finansinių paslaugų suteikimo per atstumą, elektroninių pinigų, E-komercijos, kontraktų sudarymo ir iškylančių nesutarimų sprendimo procedūrų kai tai liečia E-komerciją. Taip pat bandoma suvienodinti JAV ir Europos Sąjungoje galiojančias informacijos apsaugos taisykles, derinama tvarka pagal kurią būtų sprendžiami ginčai atsirandantys vartotojams perkant prekes per Internetą.

Europos pinigų sąjungos įkūrimas ir vienos bendros valiutos – euro įvedimas irgi turėtų prisidėti prie E-komercijos skatinimo, nes panaikinama šalių narių tarpusavio valiutos kursų svyravimų rizika.

Tikslu sustiprinti E-komercijos infrastruktūrą Europoje taip pat ketinama sukurti naują Interneto adresų sritį (angliškai “domain”) su išplėtimu .eu. Taip pat ketinama įvesti šalių vertinimo sistemą, kuri parodytų atskirų valstybių progresą E-komercijos populiarinimo sferoje.

Jau minėtos konsultacinės interneto bendrovės “Forrester Research” prognozėmis, Europoje E-komercijos augimas iki 2003 metų siekė virš 100 procentų per metus ir 2004 metais elektroninės komercijos apimtys jau siekė 1,3 bilijono JAV dolerių.

4. Elektroninės prekybos verslo struktūra

Elektroninės prekybos pagrindai labai panašūs į senosios prekybos: klientas užeina į parduotuvę, išsirenka prekę, susimoka, gauna prekę. Virtualioje parduotuvėje viskas panašu, tik nereikia gaišti daug laiko, prekės kainuoja pigiau, didesnis asortimentas ir išsami informacija aapie produktus. Klientas savo naršyklėje surenka parduotuvės adresą, atidaro parduotuvės tinklapį, pasirenka prekių skyrių, peržiūri informaciją apie jį dominančias prekes, išsirenka prekę, įdeda ją į virtualų krepšelį, pasirenka pristatymo būdą, susimoka ir gauna prekę. Žodžiu, reikia reklamos, prekių, parduotuvės, apmokėjimo sistemos ir pristatymo tarnybos.

Prekės

Senojoje prekyboje pirma perkamos prekės iš gamintojo ar didmenininko, gabenamos į parduotuvę ar sandėlį. Jums to nereikės! Sudarote sutartį su tiekėju, leidžiančią pirkti iš jo prekes didmeninėmis kainomis. Tiekėjas įsipareigoja reguliariai pateikti jus dominančią informaciją apie prekes ir jų turimą kiekį, o taip pat pagal jūsų nurodymą išsiųsti prekes klientui, nurodytu adresu. Pagal gautą informaciją sudarote savo parduotuvės vitriną – katalogą. Katalogas privalo būti reguliariai atnaujinamas ir atspindėti didmenininkų sandėlių situaciją.

Parduotuvė – virtuali parduotuvė

Jūsų parduotuvė – internetinė svetainė. Pačių prekių joje nėra, yra tik informacija, valdoma pagal jūsų verslo taisykles. Čia turėtų būti sistematizuotas katalogas su išsamia informacija apie prekes, integruota apmokėjimo sistema, daugybė papildomos informacijos, klientų pagalbos ir kitos tarnybos. Visa tai įrengta dinamiško turinio svetainėje, patalpintoje voratinklio serveryje tam tikru adresu. Kaip ir senojoje prekyboje, taip ir elektroninėje prekyboje, labai svarbu tinkamas adresas. Jis turi būti trumpas ir lengvai įsimenamas, toks kaip www.shop.tl, o ne www.tundra.con/taiga231/ural12/e-shop/. Apmokėjimo sistema organizuojama „užsinorėjau-susimokėjau“ principu, kad klientas nepabėgtų.

Klientui sutikus su sąlygomis ir paspaudus mygtuką „Susimokėti“, pinigai kuo greičiau turi būtu nuskaityti. Dėja, kol kas taip padaryti įmanoma tik klientui mokant debetine ar kreditine kortele. Šiuo metu Lietuvoje yra trys realūs apmokėjimo būdai, tinkantys elektroninės prekybos sistemoms: kreditine ar debetine kortele, pavedimu ir sumokant tiesiai į jūsų įmonės sąskaitą banke (kvitu). Kadangi Lietuvoje nėra užtektinai plačiai paplitusios bankų kortelės, protinga būtų suteikti galimybę klientui susimokėti visais aukščiau paminėtais būdais. Populiarėjant e-bankams Lietuvoje, tai tampa ypač aktualu. Atsiskaitymas banko kkortelėmis yra pats tinkamiausias, greičiausias, bet deja, pats nesaugiausias. Todėl pradėti diegti saugesni apmokėjimo būdai, tokie kaip virtualios bankų kortelės ar paprasti bankų čekiai su magnetiniu kodu. Kaip gauti iš kliento pinigus? Pavedimo ar mokėjimo per banką atvejais – viskas aišku, reikia tik patikrinti ar pinigai jau jūsų sąskaitoje. O kaip su banko kortelėmis? Norint suteikti galimybę susimokėti banko kortele, reikia virtualią parduotuvę sujungti su trečios pusės mokėjimo vartais.Tai atlikus, pinigų nuskaitymo ir pervedimo į jūsų sąskaitą procesą valdo šią ppaslaugą teikianti įmonė. Už šia galimybę teks „pakloti“ iki 5% nuo bendros sandėrio vertės ir susimokėti metinį mokestį ~ 300 JAV dolerių. Po nuskaitymi nuo kliento kortelės, pinigai iki jūsų sąskaitos gali keliauti 5 savaites.

Pristatymas

Prekių pristatymą tikslingiausia atiduoti į ttiekėjo ir pašto kurjerių rankas. Jūs informuojate tiekėją, kokią prekę ir kokiu adresu reikia nusiųsti. Tiekėjas perduoda prekę kurjeriui ir pateikia jums sąskaitą už transportavimą. Dabar pabandysiu apibendrinti. Klientas reklamoje pamato virtualios parduotuvės adresą, įveda jį į naršyklės langelį ir priešais atsiveria jūsų svetainė. Pasirinktame prekių skyriuje išsirinko tinkamą prekę, įsidėjo į virtualų krepšelį ir perėjo prie apmokėjimo. Susipažino su sąlygomis, įvedė savo kortelės duomenis ir paspaudė mygtuką „užsakymo apmokėjimas“. Toliau, užšifruoti kliento kortelės duomenys perduodami į mokėjimo vartus, kurie grąžina autorizavimo informaciją. Jeigu tranzakcija praėjo nesėkmingai, mokėjimo vartai grąžina neigiamą atsakymą ir visos tolimesnės operacijos nutraukiamos. Jeigu atsakymas teigiamas, klientas informuojamas apie priimtą užsakymą ir nuskaitytus pinigus, o jūs informuojate tiekėją, kad jis išsiųstų prekę klientui.

Kuo turi pasižymėti internetinė pparduotuvė:

• Įvairiais apmokėjimo būdais

• Nesudėtinga navigacija

• Interaktyve pagalba

• Minimaliu pristatymo laiku

• Greitu ir išsamiu informacijos pateikimu

• Dideliu asortimentu

• Išsame informacija apie prekę ar paslaugą

• Mažesnėmis kainomis (negu įprastose parduotuvėse)

Remtasi informacija iš:

1. “Brussels sets urgent agenda to pass e-commerce laws” Financial Times, 2000 January 27;

2. http://www.ispo.cec.be/ecommerce puslapyje publikuojami straipsniai;