E’KOMERCIJOS SAMPRATA
TURINYS
ĮVADAS 3
1. Internetas. Sukūrimas ir vystymasis 4
1.1 Interneto chronologija 4
1.2 Technologinė komercializacija 5
2. Elektroninė komercija 6
2.1 Finansinės paslaugos internete 6
2.1.1. Internetinė bankininkystė 6
2.1.2. Internetinė prekyba biržoje 7
2.1.3. Internetinis draudimas 7
2.2 e – bankininkystė 7
2.3 e – parduotuvės 8
2.3.1 prekybos Internete sistemos 8
2.3.2 Mokėjimo sistemos 10
2.4 e – aukcionai 12
2.5 Mobilus e – biznis 13
3. E – komercija: saugumo problema 14
3.1 Neteisėtos priemonės e- verslo rinkoje 14
3.2 Apsaugos priemonės e – komercijoje 15
4. E- verslo plėtotė Europoje ir pasaulyje 16
4.1 Interneto paslaugos Lietuvos rinkoje 17
IŠVADOS 19
Anotacija (rusų kalba) 20
Literatūros sąrašas 21
PRIEDAI (PowerPoint skaidruolės)
ĮVADAS
XXI amžius prasidėjo pasaulinio informacinio tinklo „Interneto“ plėtojimųsi ir virtualios ekonomikos atsiradimu, tai yra ekonomika, grindžiama interaktyviu verslu ir žmogaus gyvenimo naudingo laiko taupymu
Dauguma verslo pasaulio žmonių yra susidūrę su Internetu iir žino jo reikšmę, nors ir paviršutiniškai suvokdami jo taisykles.
Iš pradžių Internetas buvo sukurtas kaip informacijos platinimo priemonė, jo komercinio panaudojimo galimybė buvo atrasta komercinėms įmonėms suvokus, kad reikia teikti naudingą ir vertingą informaciją ir užmegzti tokius ryšius su savo auditorija, kurie būtų abipusiai naudingi . Kadangi geras ryšys visada buvo svarbus veiksnys versle, su Interneto atsiradimu jis tapo svarbiausias.
Informacinių technologijų atsiradimas 20 amžiaus pabaigoje leido atsirasti pačiam pelningiausiam verslui – elektroniniam verslui. Aukštas pelningumo lygis pasiekiamas dviejų faktorių &– visą žemę apimančio Interneto ryšio ir palyginti mažų e-verslo išlaidų – sąveikoje.
. Vienu iš svarbiausių dabartinės pasaulinės ekonomikos globalizacijos (pradėtas vartoti penktojo dešimtmečio viduryje, žodis „globalizacija“ naudojamas apibrėžti įvairiausius informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didėjančią ūkių ir vvisuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius) parametrų yra informacinių technologijų vystymasis ir Interneto komerciališkėjimas.
Dauguma nori kurti savo saitus ir prisistatomuosius puslapius. Pasitvirtina nuomonė, kad Internetas-dar viena, turinti savo specifiką daugiaplanė terpė bizniui klestėti, suvaržyta tais pačiais biznio įstatymais. Internete ieškomi ir randami verslo partneriai ir klientai, randami verslo palaikymo sprendimai, automatizuojamos operacijos su partneriais ir pardavėjais, kuriamos įvairios elektroninės (e) parduotuvės.
Vienas iš moderniausių šiandieninių komercinės veiklos kompiuterizavimo būdų – elektroninis verslas. Sakyčiau, tai vienas iš pažangiausių ir greičiausių būdų, ypač JAV, valdyti ir atlikti prekybos operacijas, panaudojant kompiuterius ir telekomunikacijos tinklus.
Šiame darbe apžvelgiama Interneto ir informacinių technologijų raida, komercializacija ir perspektyvos. Tiriant e- komercijos realijas ir perspektyvas, apžvelgiamos finansinės paslaugos Internete, e- bankininkystė, virtualios parduotuvės, aukcionai, mobilus e-biznis ir kkita.
1. INTERNETAS : SUKŪRIMAS IR VYSTYMASIS
Interneto pradininku drąsiai galima vadinti amerikietį D. Liklaiderį (J.C.R. Licklider) iš Masačiusetso technologijos instituto (MIT), kuris 1962 m. pirmasis numatė ir aprašė pasaulinio tinklo atsiradimą ir jo galimybes. 1965 m. Robertsas ir Tomas Merilas (Thomas Merrill) sujungė tarpusavyje du kompiuterius – vieną esantį Masačiusetse o kitą – Kalifornijoje. (žiūrėti 1 paveikslą)
1 pav.– dokumentinis ARPANET ‘ o eskizas
Šaltinis: http://www.computer-museum.ru/history_abroad/intern1.
1.1. Interneto atsiradimo hronologija
• 1945—1960. Teoriniai darbai interaktyvaus bendravimo „ žmogus – mašina“ tema
• 1961—1970. Informacijos paketų komutacijos techninių pprincipų išvystymas, ARPANET veikimo pradžia.
• 1971—1980. Pradeda funkcionuoti elektroninis paštas, plečiasi ARPANET tinklas.
• 1981—1990. Priimtas TCP/ IP protokolas TCP/ IP, JAV gynybos ministerija leidžia kurti atskirą tinklą ARPANET pagrindu, įvedama „domenų“ vardų sistema ( Domain Name System (DNS)).
• 1993 – 1994. Pradėta plačiai naudoti Multimedia, Šiuo metu Internetas suvokiamas, kaip Tinklas ir visas kompleksas jame funkcionuojančių priedų, paverčiančių jį į naują ekonominę ir socialinę komunikacijos terpę.
Dabar Internetas yra kaip savaime suprantamas dalykas, kaip elektra, telefonas, televizija ir kiti civilizacijos pasiekimai.
Internetas tapo populiarus tarp privataus sektoriaus, nes juo perduodami informacijos srautai , jos paieška ir kitos paslaugos (išskyrus pagrindinio tiekėjo mokamas paslaugas) yra nemokami. Prisijungti galima bet kokio tipo kompiuteriu. Jau 1994 m buvo 4 mln kompiuterių, dirbančių Tinkle. [5].
Svarbiausias įvykis Interneto biografijoje buvo šveicarų mokslininkų sukurta dokumentų aprašo kalba HTML, kurios pagalba tapo įmanoma sudaryti tarnybą World Wide Web (WWW). Tapo įmanoma apjungti viename dokumente teksto ir grafinius duomenis, o vėliau įterpti ir kitus multimedijos elementus, įdėti nuorodas į dokumentus, esančius įvairiose pasaulio vietose.
Tikslaus Interneto vartotojų skaičiaus nustatyti neįmanoma, tik žinoma , kad kiekvienais metais jų padaugėja keliasdešimčia milijonų.2000 m pasaulyje buvo apie 300 mln vartotojų. 2005 m laukiamas 1 mlrd vartotojų.
1 lentelėje parodoma vartotojų kitimo tendencija 1997 – 2000 mmetais. (Global Reach marketingo komunikacijų agentūros duomenimis) Sparčiausiai auga ne anglų kalba bendraujantys vartotojai.
1Lentelė – Interneto vartotojų pasaulyje kitimo dinamika 1997 -2000 metais
Metai Vartotojai, bendraujantys angliškai, mln žmonių Kita kalba bendraujantys
vartotojai, mln žmonių Viso
mln žmonių
1997 sausis 45 16 61
1997 liepa 51 27 78
1998 sausis 72 38.7 110.7
1998 liepa 82.3 59.0 141.3
1999 sausis 91 71.3 162.3
1999 liepa 128 88 216
2000 sausis 145 120 265
2000 liepa 155 150 305
2000 spalis 158 170 328
Šaltinis: http://www.emedia.ru/n1/figures.asp
Interneto vartotojų pasiskirstymą 1999m žiūrėkite 2 paveiksle
2 pav. Interneto vartotojų pasiskirstymas 1999m. Šaltinis: http://www.emedia.ru/n1/figures.asp
1.2. Technologijos komercializacija
Interneto komercializacija apima ne tik privačių konkuruojančių tinklo servisų, bet ir komercinių produktų, realizuojančių Interneto technologiją, išvystymą. 1988 m, suprantant prieinamos informacijos trūkumą, įvyko pirmoji paroda – mugė Interop, kurioje dalyvavo virš 50 kompanijų, parodą aplankė apie 5000 inžinierių iš organizacijų, potencialių klientų..
Paskutiniais metais pastebima nauja Interneto komercializacijos fazė. Pradinėje komercinės veiklos fazėje pagrinde dalyvavo tik bazinių tinklo produktų gamintojai ir Interneto paslaugų tiekėjai. Dabar Interneto paslaugos perėjo į buitinį lygmenį, o pagrindinis dėmesys skiriamas Globalaus tinklo informacinės struktūros pagrindu kuriamiems komerciniams servisams. Procesas labai paspartėjo dėl Web technologijų greito įsisavinimo ir išplitimo., kurios vartotojams lengvai prieiti prie visame pasaulyje pasiskirsčiusios informacijos.
2. E – KOMERCIJA: REALIJOS, ANALIZĖ
Bet kokia komercija (tame tarpe ir e-komercija) skirstoma į dvi kategorijas : verslas-vartotojas ( business-to-consumer (В2С )) ir verslas – verslas (business-to-business (В2В)) . Antroji komercijos kategorija nne tokia išvystyta ,tad laukiama revoliucinių pokyčių šioje dalyje netolimoje ateityje.
B2C kategorijos e-komercija plačiai išplito Tinkle. Vien tik per 1999 m. prekybos realiuoju laiku ( on-line) pardavimo apimtis buvo 36 mlrd JAV dolerių ir kiekvienais metais metinis vidutinis padidėjimas sudaro 145% [7].
90% prekybos realiuoju laiku pirkėjų, remiantis Jupiter Communication (www.jup.com) analitinio centro tyrimų rezultatais, patenkinti pirkimu per Internetą. Kaip trūkumą nepatenkinti vartotojai nurodė kai kurių prekių deficitą, didelę aptarnavimo ir pristatymo kainą. Specialistų požiūriu pagrindinės problemos – – dažni pertrūkiai saitų darbe, blogas užsakymų vykdymas, klaidos darbe su klientais.
Kadangi Internetas vis labiau veikia pasaulinį biznį, kalbama apie pasaulinę Interneto ekonomiką.
B2B visada atnešdavo didžiąją Interneto pajamų dalį. Tyrėjų iš Goldman, Sachs’ kompanijos (www.gs.com) nuomone, 2003 m B2B sektoriaus laukiamos pajamos bus apie 1,5 trilijono JAV dolerių. [93]. Pažvelgus atgal, šio sektoriaus pajamos 1997 m sudarė 7,8 mlrd JAV dolerių, 1998 m – 28,1 mlrd JAV dolerių, 1999 m – 75,6 mlrd JAV dolerių, 2000 m – 156,2 mlrd JAV dolerių, 2001 m -314,3 mlrd JAV dolerių, 2002 m – 596,7mlrd JAV dolerių.
Didžiąją pajamų dalį sudaro, ActivMedia kompanijos (www.activmediaresearch.com ) duomenimis, pajamos iš prekių ir paslaugų pardavimų ir tik mažą dalį sudaro reklama Internete. 75% B2C kompanijų ir
61,5% B2B kompanijų planuoja pajamas iš prekių ir paslaugų pardavimų , ir tik 9% šių kompanijų Web-saitų skiria už atitinkamą mokestį vietą reklamai savo saite. [14].
2.1. Finansinės paslaugos Internete
Tai – finansinės paslaugos, teikiamos per Internetą. Pagrindinis išskirtinis bruožas – galimybė bendrauti ir sąveikauti su daugeliu klientų realiu laiku (on-line). Kuo daugiau yra galimybių pasinaudoti Tinklo ypatumais (globalumas, galimybė gauti įvairios informacijos, sprendimų priėmimo procesų greitinimas ir kt.), kuo daugiau galimybių vartotojui valdyti situaciją, tuo didesnis šansas, kad bus užmegzti iilgalaikiai santykiai, kad paslauga bus naudojamasi pastoviai.
Finansinės paslaugos, teikiamos per Internetą, skirstomos į:
• Internetinė bankininkystė (bankinių sąskaitų valdymas);
• Internetinis draudimas (draudimo polisų įsigijimas );
• Internetinis treidingas (biržos sandoriai, darbas fondų ir valiutinėse rinkose).
Apie kiekvieną finansinę paslaugą Internete šiek tiek išsamiau
2.1.1. Internetinė bankininkystė
Internetinė bankininkystė (bankinių sąskaitų valdymas Internete) yra dinamiškiausia iš visų finansinių paslaugų Internetu, kadangi bankinių paslaugų, vykdomų per Internetą. spektras yra labai platus. Be to, panašios sistemos gali būti nuotolinio darbo vertybinių popierių biržoje ir nuotolinio draudimo sistemų pagrindu., kadangi jos užtikrina aatsiskaitymų pravedimą ir visų finansinių santykių dalyvių kontrolę.
Klasikinis Internetinės bankininkystės sistemos variantas leidžia klientui, neišeinant iš namų, gauti tų pačių bankinių paslaugų kompleksą, išskyrus operacijas grynais pinigais. Internetinės bankininkystės sistemos pagalba galima atlikti tarpbankinius ir vietinius mokėjimus, pirkti ir parduoti nnegryną valiutą, atidaryti ir uždaryti depozitus, apmokėti už įvairias prekes ir paslaugas, taip pat bet kuriuo metu kontroliuoti visas banko operacijas savo sąskaitose.
Internetinės bankininkystės sistemos naudojimo privalumai:
• Laiko ekonomija;
• Galimybė 24 val per parą valdyti ir kontroliuoti savo finansines operacijas;
• Galimybė akimirksniu reaguoti į staigius pasikeitimus finansų rinkose;
2001 m trigubai išaugo bankų, siūlančių banko paslaugas Internetu, kiekis; popierinių čekių kiekis sumažėjo 60%; Interneto panaudojimas bankinio aptarnavimo reikmėms išaugo 40 kartų. Finansų rinkos papildomos pajamos dėka Interneto buvo apie 300 mlrd JAV dolerių; daugiau kaip 90% visų kontaktų su banku buvo vykdoma per Internetą.
2.1.2. Internetinė prekyba
Dabar kiekvienas norintis Interneto technologijų dėka gali savo piniginių lėšų perteklių investuoti į vertybinius popierius (akcijas, obligacijas, opcionus, fiučerius). Tik kelios sekundės bus sugaištos, kad iš savo kompiuterio per IInternetą būtų suformuotas investicinis porfelis, po to be delsimo gaunant visą reikiamą informaciją (kotiruotes, analizes, prognozes) ir valdyti aktyvus. Susidomėjimas šia finansine paslauga auga kasdien.
Sandoriai biržoje Internetu vilioja savo išoriniu paprastumu ir mažais on-line brokerių įkainiais. Prie viso šito lieka tas pats pilnavertis aptarnavimas, įskaitant konsultacijas.
2.1.3. Internetinis draudimas
Draudimas – tai sutartinių santykių tarp Draudimo paslaugų pirkėjo ir pardavėjo sukūrimas ir palaikyms. Draudiminio įvykio atveju apsidraudusiam yra išmokama piniginė kompensacija. Susitarimą tarp šalių liudija Draudimo polisas.
Internetinio draudimo kompleksas susideda iiš:
• Draudiminės premijos dydžio apskaičiavimas ir išmokėjimo sąlygų nustatymas ;
• Draudimo paraiškos formos užpildymas;
• Užsakymas ir draudimo poliso apmokėjimas;
• Periodinių išmokų išmokėjimas;
• Sutarties aptarnavimas jos galiojimo laikotarpiu;
• Keitimasis informacija įvykus draudiminiam įvykiui ir kt.
.
2.2 E – bankininkystė
Tai suprantama, kaip bankų paslaugų teikimas Internetu. Toks (on-line) servisas – neatskiriama biznio Internete dalis. Biznio Internete sąvoka apjungia sistemas B2C, B2B, e-trading ir kitas.
E – bankininkystė – tai PC bankininkystės (kai personalinis kompiuteris sąskaitos pasiekimui per modemą tiesiogiai sujungiamas su banko tinklu), telefoninės bankininkystės (sąskaitų aptarnavimas telefonu), video bankininkystės (interaktyvaus kliento ir banko personalo bendravimo sistema) loginė tąsa ).
Nuotolinis sąskaitos valdymas Internetu suvokiamas kaip sąskaitos būklės kontrolė, įvairių sąskaitų apmokėjimas ir lėšų pervedimas į kitas sąskaitas taip pat įvairios svarbios klientui informacijos suteikimas ir pan.
Remiantis statistika ( www.internetbankreport.com ), daugiau nei 80% visų bankinių operacijų klietas gali atlikti neatsitraukdamas nuosavo kompiuterio. Tai – abipusė nauda: klientui – papildomi patogumai, o bankui – išlaidų mažinimas, vidutiniškai 565 JAV dolerių vienam klientui per metus. .
Labiausiai e- bankininkystė išsivysčiusi JAV, kur kiekvienas stambus bankas ir dauguma mažų siūlo savo paslaugas Internetu. Marketingo tyrimų grupės Qualisteam (www.qualisteam.com ) duomenimis, 2000 m e – bankai pagal regionus pasiskirstė taip: Afrika – 23, Š. Amerika 1415, P. Amerika – 258, Azijos regionas –– 174, Europa – 1205. Marketingo kompanijos CyberDialogue (www.cyberdialogue.com) duomenimis, 2002 m pradžioje apie 24 mln Interneto vartotojų JAV naudojosi e-bankų paslaugomis.
Opiausia e – bankų problema – atsiskaitymų ir turimų lėšų sąskaitose saugumo užtikrinimas. Kiekvieną dieną yra registruojami nesankcionuoti prisijungimai prie e- bankų klientų sąskaitų, nežiūrint į sudėtingiausias informacijos apsaugos sistemas/ apsaugai naudojami šiuolaikiniai sudėtingi algoritmai.
Kaip į tai reaguoja bankai? Dauguma atvejų,įvykus įsilaužimui į kliento sąskaitą, bankai linkę nutylėti apie įvykį, nes tai gali pakenkti banko prestižui, atbaidyti klientus ir investuotojus , be to, norėdami išvengti popierizmo, tiriant panašius atvejus.
Kodavimas gali garantuoti informacijos saugumą tik tada, kai ši yra pernešama tarp kliento kompiuterio ir banko. Realus pavojus kyla, kai informacija saugoma neužšifruota namie ar banke. Papildomos saugumo priemonės –pirštų anspaudai ar kortelių numerių panaudojimas .
Dėl nesugebėjimo užtikrinti lėšų saugumo kenčia e-bankai, nes klientai linkę mokėjimus atlikti tradicinėmis priemonėmis, Internete tik sekdami savo sąskaitų judėjimą.
2.3 E- parduotuvės
Per Internetą pirkėjas įeina į e-parduotuvės Web-saitą, kur yra elektroninė ekspozicinė vitrina, kurioje pristatomas prekių katalogas su paieškos galimybe) ir yra būtinos sąsajos registruojamos informacijos įvedimui, užsakymo formavimui, mokėjimų per Internetą atlikimui, pristatymo apiforminimui, informacijos apie parduodančią kompaniją gavimui ir on – line pagalbos.
Pirkėjo registracija vykdoma arba įeinant į virtualią parduotuvę arba forminant užsakymą. KKai pirkėjas išsirenka prekę, būtina užpildyti formą nurodant apmokėjimo ir pristatymo būdus. Baigus užsakymo formavimą ir registraciją visa apie klientą surinkta informacija keliauja į virtualios parduotuvės prekybinę sistemą, kur patikrinama ar yra užsakoma prekė sandėlyje, inicijuojamas užklausimas mokėjimo sistemai.Kai gaunamas apmokėjimas už užsakytą prekę (dažniausiai on – line), formuojamas užsakymas pristatymo tarnybai.
2 paveiksle parodyta principinė E – parduotuvės veikimo schema
Prekybinės e-parduotuvių sistemos praktikoje retai kada būna pilnai automatizuotos, išskyrus informacinių produktų pardavimą per Internetą.
Pagrindinės e-komercijos problemos būna tarp Interneto ir realios veiklos sąsajų. Realiame pasaulyje pirkėjas prekę įvertina vizualiai, patikrina prekės kokybę ir charakteristikas. E – parduotuvėje tokios galimybės nėra, tiesiog pirkėjas gali matyti ekrane prekės fotografiją ir išvardintas jos charakteristikas. Galbūt šios informacijos pakaktų, bet čia pradeda veikti emociniai ir psichologiniai veiksniai.
Dauguma e-parduotuvių turi problemų su prekių pristatymu, ypač kai užsakomos prekės kaina nedidelė, taip pat . su apmokėjimu už prekę . Tam turi įtakos organizaciniai ir teisiniai e –mokėjimų klausimai, neužtikrintas transakcijų saugumas Internete.
2.3.1 Prekybinė Interneto sistema
Techninę kiekvienos e-parduotuvės pusę galima apžvelgti kaip e-vitrinos ir prekybos sistemos visumą
E- vitrina skirta šių užduočių vykdymui:
• Sąsajoms su parduodamų prekių baze (katalogų, kainininko prasme);
• Darbui su elektroniniu pirkėjo krepšeliu;
• Pirkėjų registracijai;
• Užsakymų apiforminimui ir apmokėjimoir pristatymo
metodo pasirinkimui;
• Pagalbos on – line pirkėjui suteikimui;
• Marketingo informacijos kaupimui;
• Asmeninės pirkėjo informacijos saugumo užtikrinimui;
• Informacijos automatiniam perdavimui į prekybos sistemą.
E- parduotuvės vitrina, kaip aktyvaus turinio Web saitas išdėstoma Interneto serveryje.
E- parduotuvės vitrinos pagrindas – prekių katalogas su nurodytomis kainomis, prekių vaizdu ir pilna informacija apie jas. Pasirinkęs prekę, pirkėjas įsideda ją į „krepšelį“ ar „vežimėlį“. „ Krepšelis“ suprantamas, kaip produktų, pristatomų kartu, paketas. Bet kuriuo momentu pirkėjas gali keisti prekių „krepšelio“ turinį ir jo kiekį.
Dažnai e- vitrina ir yra e- parduotuvė, o antra svarbi dalis – e- prekybinė sistema neegzistuoja. Visi užsakymai pakliūna tiesiai pardavimų vadybininkams.
Toliau e – parduotuvės verslo procesas įprastinis, kaip ir eilinės prekybinės įmonės. Taigi, E- vitrina skirta pritraukti pirkėją ir marketingo priemonių taikymui.
Prekybos automatizavimas naudingas tik esant didelėms apimtims. Kol keli žmonės be didelių pastangų susitvarko su nedideliu kiekiu užsakymų, jei prekių kainos nedidelės, paprasčiausia minėtu būdu organizuoti E – parduotuvę. Bet kai firma savo veiklą orientuoja į biznį Internete, kai užsakymai vvyksta šimtais per dieną, toks sprendimas netinkamas.
Apmokėjimo sistemos
Apmokėjimo sistemos priklauso nuo pristatymo būdo. Bendrai paėmus, jos skirstomos į apmo-kėjimą pristatymo momentu (prekę pristato kurjeris, ji pristatoma paštu arba atvykus pirkėjui į realią parduotuvę) ir išankstinį apmokėjimą (per duodant informaciją Internetu, pristatant įprastu ar skubiu paštu, stambiuoju magistraliniu transportu). Išankstinio apmokėjimo būdui priskiriamas pirkėjo užsa-kytos prekės vertės sumos rezervavimas pirkėjo sąskaitoje iki prekės pristatymo pirkėjui momento.
3 pav Principinė e – parduotuvės veikimo schema [6].
Apmokėjimo būdai:
• Apmokėjimas grynais gaunant prekę;
• Apmokėjimas banko pervedimu į e – parduotuvės sąskaitą;
• Sumokant nustatytą mokestį pašte;
• Pašto (telegrafo) perlaida;
• Apmokant kreditine kortele VISA, EuroCard/MasterCard, JCB, Diners Club ir kt.;
• per mokėjimo sistemą CyberPlat;
• per mokėjimo sistemą ASSIST;
• per mokėjimo sistemą ЭлИТ;
• per mokėjimo sistemą Instant!;
• per mokėjimo sistemą CASHEW;
• per mokėjimo sistemą WebMoney;
• per mokėjimo sistemą PayCash;
• per kitas mokėjimo sistemas.
Prekės pristatymo būdai
Egzistuoja šie prekės pristatymo būdai:
• tarptautinė kurjerių tarnyba;
• e- parduotuvės kurjerių tarnyba;
• privati kurjerių tarnyba;
• paštu;
• magistraliniu transportu;
• tarptautinio pašto tarnyba;
• klientas pats pasiima uužsakytą prekę iš sandėlio;
• telekomunikaciniais tinklais ( informaciniams produktams).
2.3.2 Mokėjimo sistemos
Apmokėjimas grynais
Toks apmokėjimo būdas taikomas, pristatant prekę kurjeriui ar perkant realioje parduotuvėje.
Tai įprasčiausias, greičiausias, pigiausias atsiskaitymo būdas, ypač kai pirkėjas gyvena mieste, o prekė nebrangi.
Apmokėjimas banko pervedimu
Tai patogus apmokėjimo būdas, kai atsiskaitymo suma didelė, pirkėjas valstybė ar juridinis asmuo.
Tai pats saugiausias tarp atsiskaitymų negrynais apmokėjimo būdas.
Apmokėjimas, sumokant mokesčius
Klientas apmoka gaudamas prekę pašte, kartu sumokėdamas ir procentus (apie 15 proc ) pašto tarnybai nuo užsakymo vertės. TTai labiausiai nuostolingas atsiskaitymo būdas pirkėjui, kartu ir labai nepatogus, nes apsunkintas prekės grąžinimas.
Pašto (telegrafo) perlaida
Tai labiausiai nepatogus ir nepatikimas atsiskaitymo būdas pirkėjui .
Оn-line mokėjimo sistemos
Pagrindiniai mokėjimo instrumentų pasirinkimo kriterijai yra:
• Patikimumas
• Greitis
• Saugumas
• Nedidelė kaina (tame tarpe ir palaikymo, kurį atlieka pardavėjai ir bankai, kaina).
Vienoje įmanomų instrumentų pusėje – tradicinės mokėjimo kortelės, kitoje – skaitmeniniai pinigai. Šių pinigų plitimui yra eilė kliūčių: mokėjimų anonimiškumas, nekontroliuojamos emisijos pavojus, prekinių operacijų audito sunkumai.
Pripažinta atsiskaitymo priemonė yra mokėjimo kortelės., kurios nereikalauja atskiros sąskaitos atidarymo banke. Svarbus yra saugios elektronikos protokolo SET (Secure Electronic Transaction) realizavimo faktas.
Prisijungimo ir naudojimosi mokesčiai
Vartotojui – nemokamai, prisijungimas įvyksta prekės ar paslaugos apmokėjimo momentu.
Pardavėjui prijungimo mokestis apie150 JAV dolerių.
Atsiskaitymo kreditinėmis kortelėmis schema
Banko kreditinių kortelių savininkai: VISA, Eurocard/MasterCard, Diners Club, JCB, American Express (AMEX) gali apmokėti pirkinius e-parduotuvėse. Atsiskaitymas vyksta parodytu 4 paveiksle būdu:
4 pav Principinė atsiskaitymo už e – parduotuvėje pirktas prekes veikimo schema [6].
Pirkėjas per Internetą prisijungia prie e-parduotuvės serverio, formuoja pirkinių krepšelį ir išsirenka apmokėjimo formą pagal kreditines korteles.
Parduotuvė formuoja užsakymą ir peradresuoja pirkėją sistemos autorizavimo centrui, kartu perduodant parduotuvės kodą, užsakymo nr ir užsakymo sumą.
Autorizavimo serveris susijungia su Pirkėju pagal apsaugotą protokolą SSL 3.0 ir priima iš jo kreditinės kortelės parametrus. ((numeris, galiojimas, savininkas). Ši informacija Parduotuvei neperduodama.
Autorizavimo serveris apdorotą informaciją sistemos atsiskaitymo bankui. Bankas patikrina tokios parduotuvės egzistavimą ir operacijos atitikimą sistemos ribotuvams. Remiantis patikros rezultatais, formuojamas leidimas arba draudimas tolimesnei autorizavimo transakcijai į kortelės mokėjimo sistemą.
Uždraudus autorizaciją, Bankas perduoda autorizavimo serveriui atsisakymą atlikti mokėjimą. Šis perduoda Pirkėjui atsisakymą su aprašytomis atsisakymo priežastimis, o Parduotuvei atsisakymą su užsakymo numeriu. Kitu atveju, leidus tolimesnę autorizaciją, užklausimas autorizacijai uždarais bankų tinklais perduodamas Bankui – emitentui arba procesą kontroliuojančiam kortelės mokėjimo sistemos centrui pagal Banko – emitento įgaliojimą.
Atsisakymo nuo autorizavimo atveju Bankas perduoda Autorizavimo serveriui atsisakymą nuo mokėjimo, kitu atveju pervedamos lėšos į Banko sąskaitą , šis siunčia autorizacijos patvirtinimą.
Banko siunčia teigiamą autorizacijos patvirtinimą autorizavimo serveriui.
Autorizavimo serveris perduoda Pirkėjui ir Parduotuvei teigiamą atsakymą su užsakymo numeriu.
Bankas perveda Parduotuvei pinigines lėšas suderintomis sutartyje tarp Parduotuvės ir Banko sąlygomis.
2.4. Aukcionai Internete
Smarkiai populiarėjantis prekybos Internete būdas, savo apyvartomis lenkiantis visą likusią prekybą Internete. Jei 1998 m. on-line-aukcionuose JAV apsipirko 1,2 mln žmonių, tai 2002 m. šis skaičius išaugo iki 6,5 mln. (Jupiter Communications) [8]. Viename populiariausių aukcionų eBay (www.ebay.com) kiekvieną dieną prekybai išstatoma apie 4 mln 3000 skirtingų kategorijų Dauguma didžiųjų portalų steigia savo aukcionus (auctions.yahoo.com/, shop.netscape.com/auctions/, auctions.lycos.com/). Taip pat ir pasaulinio ggarso aukcionai pereina į prekybą on – line (www.sothebys.amazon.com, skinner. lycos.com).
Toks aukcionų populiarėjimas verčia manyti, kad didelė dalis mažmeninės E-prekybos išsirutulios į e- aukcionus.
Panagrinėsiu vieną iš populiariausių e- aukcionus organizuojančių kompanijų eBay http://www.ebay.com .
Norintis parduoti prekę registruojasi saite ir paskelbia visą būtiną informaciją apie savo prekę (aprašymas, nuotrauka,pristatymas, nuoroda į asmeninį saitą).Pardavinėti savo prekę eBay aukcione gali kiekviena kompanija ar fizinis asmuo, tik privalo laikytis nustatytų taisyklių. Kaip finansinį garantą fizinis asmuo nurodo savo kreditinės kortelės rekvizitus.
Tituliniame eBay puslapyje matomas prekių ir paslaugų kategorijų sąrašas. Toliau keliaujant šiame kataloge, papuolama į išrinktą skyrių, kuriame yra sąrašas konkrečių prekių (lotų). Išsirinkus vieną, papuolama į prekės kortelę su tiksliu aprašymu, nuotrauka. Čia taip pat nurodomas likęs laikas iki aukciono pabaigos ir galima pasižiūrėti dienos (nebūtinai tik tos) aukciono istoriją, kaip kito kaina iki paskutinio momento. Jei lankytojas yra užsiregistravęs , jis tiesiog iš prekės kortelės gali atlikti statymus.
Pati registracijos procedūra labai paprasta, tereikia nurodyti savo pseudonimą (login) ir savo elektroninės dėžutės adresą, kuriuo tuoj pat atsiunčiamas slaptažodis. Ir jau galima atlikti statymus. Nurodyti savo kreditinės kortelės rekvizitus paprašoma,kai norima statyti už konkrečią prekę. Pasibaigus prekybai suvedami rezultatai ir nugalėtojui e-paštu nusiunčiamas pranešimas su nurodyta apmokėjimo tvarka, prekės pristatymu.
Pardavėjui nusiunčiama kontaktinė laimėjusio asmens informacija.
Dažnai prekės yra vėl perparduodamos aukcione , tik didesne kaina. Kainos pasidaro didesnės, nei tiesiogiai iš padavėjo saito ar iš parduotuvės.
Pagrindiniai aukcionų tipai skirstomi :
Įprastas (absoliutus) aukcionas. Prekė parduodama už maksimalią pasiūlytą kainą
Viešas aukcionas. Pirkėjai mato einamą didžiausią kainą ir jos istoriją.
Privatus (sealted-bid) aukcionas. Ribotas laikas ir vienkartinis statymas
Tylus aukcionas. Nežinoma statymo kaina, ribojamas statymų kiekis
Aukcionas minimalia kaina. Pardavėjas nurodo minimalią kainą už kurią jis privalo parduoti prekę.
Aukcionas rezervuota kaina. Pirkėjui ttik žinomas minimalios kainos egzistavimo faktas.
Danų aukcionas. Nustatoma labai aukšta prekės kaina, po to automatiškai mažinama
Būtent prekyba e- aukcione leidžia ištirti rinkos paklausą naujai prekei, taip pasitarnaudama, kaip jautri marketingo priemonė.
Prekės, labiausiai populiarios ir tinkamos e- aukcionams:
Kompiuterinės prekės. Visi Interneto vartotojai- potencialūs pirkėjai
Aukštos technologijos prekės
Defektinės prekės
Neinamos prekės
Neseni pardavimų lyderiai
Kolekcinės prekės
2.5. Mobilus e-biznis
Tyrimų kompanijos Strategies Group duomenimis, 2001 m. apie 530 mln žmonių naudojosi mobiliais telefonais. 2004 m planuojama perkopti 1 mlrd vartotojų. Iš paskos seka ir mmobilių on-line paslaugų poreikis.
Mobilaus verslo pradžia yra skaitoma 1999 m kai buvo pristatyta Wireless Application Protocol (WAP) technologija, leidžianti perduoti duomenis mobiliu telefonu. Skirtingai nuo SMS (short message service) trumpųjų žinučių, perduodamų duomenų kiekis WAP standartu neribojamas.
Didžiausia ateitis pranašaujama būtent WWAP technologijai., pirmiausia e-bankininkystėje, nes jos privalumas –mobilumas.
Vis labiau klesti mobilus e-biznis „Mobiz“, kuris atlikti transakcijas tarp tiekėjų, klientų, parduotuvių, pardavimo aparatų, leidžia realiu laiku palyginti prekių ir paslaugų kainas, siūlomas bet kokių tiekėjų, bet kurioje vietoje, bet kokiu laiku
Mobilus e-biznis suteikia didžiules galimybes žmonėms , užsiimantiems paradavimais ir prekių palaikymu, suteikti įvairią klientui reikalingą informaciją.
Mobilus e-biznis aprėpia vis didesnius rinkos sektorius: belaidis ryšys, e-komercija (B2C, B2B), puslaidininkiai, Internetas, plačiajuostis/ didelio greičio jungtis prie Interneto ir tt. Naudojamas mobilusis ryšys ir kasdieniame apsipirkime. Bevielis ryšys plačiai naudojamas ir Internete. Tą patį mobilų aparatą galima pajungti prie nešiojamo kompiuterio be modemo..
Web-portalai, orientuodamiesi į augančią mobilių vartotojų auditoriją, sukūrė specialias portalų versijas Yahoo!(YHOO), MSN Microsoft (MSFT) , Excite ExciteAtHome (ATHM). PPlačiai yra paplitusios naujienos ir akcijų kotiruotės , orų prognozės, sporto varžybų rezultatų skelbimas ekrane, kuris tapo įvairiaspalvis.
Būtina tobulinti asmeninės ir finansinės informacijos , perduodamos WAP pagalba, duomenų saugumą, be ko e-biznis negali būti sėkmingas.
3. E – KOMERCIJA: SAUGUMO PROBLEMA
3.1. Neteisėtos priemonės e- verslo rinkoje
Pasak didelės informacijos tiekėjos „Dow Jones“, sukčiavimas Internete yra įprastinis reiškinys, o jo padariniai tampa vis skaudesni. Didžiausios elektroninio verslo rinkos-JAV -stambiausi prekybininkai nurodo, jog, sudarant sandorius Internete, sukčiavimo atvejų pasitaiko penkiolika kartų dažniau nei įprastinėje mmažmeninėje prekyboje. Šiuos duomenis surinko Konektikuto valstijos Stamfordo mieste įsikūrusi tyrimų bendrovė „Gartner Inc.“. Prekybininkų pažeidžiamumas atskirose šalyse nėra vienodas, kadangi jis priklauso nuo atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų, tam tikrų atsiskaitymo būdų populiarumo bei galimybių patikrinti klientų informaciją bankuose. Vis dėlto nė vienas prekybininkas nėra apsaugotas nuo sukčiavimo Internete. „Išpuolių vis daugiau ir daugiau, be to, jie vis įmantresni“, – sakė „Gartner“ analitikė Aviva Litan (Avivah Litan). Dabar elektroniniu verslu užsiimantys prekybininkai atsako į šiuos išpuolius prieš sukčiavimą nukreiptomis užkulisinėmis strategijomis. Kai kurie metodai atrodo labai paprasti, tačiau jie turi lemiamos reikšmės. Vienas iš būdų – jei įmanoma, visada palyginti mokėtojo sąskaitos pateikimo ir prekės pristatymo adresus. Be to, daugelis prekybininkų naudojasi sudėtinga programine įranga, skirta pastebėti įtartinus pirkimo įpročius ir nesąžiningus užsakymus. Dauguma bendrovių taip pat aršiai diskutuoja dėl savo atsakomybės neapmokėtų sąskaitų atveju. Kai kurie prekybininkai riziką draudžia ir elektroninio verslo draudimu. Sukčiavimui kelio nesugebančios užkirsti prekybos bendrovės dažniausiai yra pasmerktos žlugti. Elektronine prekyba užsiimančių įmonių su sukčiavimu susiję nuostoliai paprastai gerokai viršija pavogtų prekių kainą, kadangi jie taip pat apima prekės pristatymą vagims, administracines išlaidas aptarnaujant nesąžiningo įsigijimo sandorius bei mokesčius, kurių reikalauja bankai, siekdami padengti savo pačių prarastas administracines išlaidas. Be to, yra ir užsakymų, kurių pprekybininkai priversti atsisakyti, siekdami išvengti sukčiavimo. „Gartner“ skaičiavimais, beveik trečdalis tokių atmestų sandorių Jungtinėse Valstijose gali būti teisėti. Tyrimų bendrovė nurodo, kad dėl tokios padėties Internete prekiaujančios įmonės prarado apie 1,82 milijardo JAV dolerių grynųjų pardavimų. Pasak „Gartner“, dar 1,64 milijardo dydžio nuostolius lėmė sukčiavimas. Didesnė sukčiavimo tikimybė gali priversti bankus imti už su elektronine prekyba susijusias elektroninių kortelių operacijas didesnius mokesčius. Iš tikrųjų ypač daug neteisėtų sandorių sudarančios bendrovės praranda teisę į bankų sąskaitas, o kartu – ir galimybę aptarnauti bet kokį apmokėjimą kredito kortelėmis. Pagrindinė Interneto prekybininkų taisyklė yra reikalavimas, kad sąskaitos pateikimo ir prekės pristatymo adresai sutaptų su kortelę išdavusio banko duomenimis. Niujorke įsikūrusi nepelno organizacija „Merchant Fraud Squad“ siekia padėti prekybininkams kovoti su sukčiavimu Internete. Viso pasaulio Interneto prekybos bendroves jungiančios organizacijos teigimu, 70 procentų jos apklaustų bendrovių savo svetainėse naudoja korteles išduodančių bendrovių centralizuotas adresų patikrinimo sistemas. Tačiau tokios priemonės vis dar neužtikrina saugumo už Jungtinių Valstijų ribų, nes kitose valstybėse kredito kortelių sistemos yra labiau decentralizuotos. Be to, nors tokios sistemos ir neleidžia sukčiams pasinaudoti vogtomis kortelėmis, jos nėra apsaugotos nuo netikslumų. Šios sistemos taip pat nepadeda pelningais švenčių laikotarpiais, kai daugelis klientų norėtų pristatyti dovanas kitiems žmonėms. Daugelis prekybininkų įtariai žiūri ir į ttarptautinius sandorius, ypač su klientais iš tam tikrų šalių. Anot „e. Visa International“ vykdančiojo viceprezidento Filipo Jeno (Philip Yen), ginčytini tarptautiniai sandoriai yra dešimt kartų dažnesni nei Jungtinių Valstijų vidaus rinkoje. „Gartner“ duomenimis, tarptautinių sandorių neaptarnauja maždaug pusė JAV Interneto prekybininkų. Kiti atsisako aptarnauti klientus iš atskirų šalių, tokių kaip Baltarusija, Indonezija, Pakistanas, Rumunija, Ukraina ir Jugoslavija. Kai kurie prekybininkai teigia, jog, pavyzdžiui, net 80-90 procentų užsakymų iš Indonezijos yra neteisėti. Ekspertų nuomone, Interneto prekyba užsiimančios bendrovės turėtų atkakliau priešintis bankų pateikiamiems mokesčiams, kuriais pastarieji siekia kompensuoti savo pačių prarastas administracines išlaidas. Manoma, kad bent 30 procentų tokių mokesčių yra nepagrįsti. Tuo tarpu „Visa USA“ mano, jog sukčiavimas Internete kelia vis didesnę grėsmę jos pelningumui, kadangi dėl net 50 procentų per metus siekiančios elektroninio verslo plėtros jis tampa vis svarbesnė bendrovės veiklos dalis. „Visa USA“ nurodo elektroninį verslą sudarant 5 procentus jos pardavimų ir net 10 procentų bendrovės patiriamų sukčiavimo atvejų.
3.2. Apsaugos priemonės e – komercijoje
Būtina tobulinti asmeninės ir finansinės informacijos , duomenų saugumą, be ko e-biznis negali būti sėkmingas.
Vartotojams didžiausią siaubą kelia kredito kortelių vagystės, asmeninės informacijos privatumo neužtikrinimas ir pan. Daugelis pirkėjų iki šiol nėra tikri, ar verta naršyti po Internetą, ieškoti prekybos tinklapių, laukti, kol monitoriuje
pasirodys vaizdas, bandyti suprasti užsakymo procesą ir po to dar jaudintis, ar koks nors kompiuterių piratas nepavogė kredito kortelių informacijos.
Per savo gyvavimo dešimtmetį pasauliniai tinklai tapo svarbiu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Vis daugiau firmų ir institucijų kuria savo svetaines Internete ir taip informuoja apie save ir savo laimėjimus bei pasiekimus. Tačiau ar pakankamai saugu tokiu būdu siūlyti informaciją pasauliui ? Ar taip siūloma informacija tikrai pasiekia adresatą ir ar gali tos informacijos gavėjas ja pasitikėti? Paskutiniaisiais metais skaitmeninis vandalizmas plinta llabai sparčiai, įnešdamas į virtualų pasaulį baimę del kompiuterių ir informacijos saugumo, informacijos netikrumą, abejones del Interneto, kaip informacijos šaltinio, ateities.
Ar elektroninė komercija yra saugi? Taigi, kaip apsaugoti sistemą? Kokių priemonių imtis, kad tinklai būtų nepažeidžiami? Pirmiausia būtina užtikrinti, kad bet kuri žinutė, bet kuri elekroninė operacija pasiektų norimą adresatą be pakeitimų, falsifikavimo ir pan. Antra, kontroliuoti priėjimą(access) prie tinklų bei jo dalių: terminalų, modemų, sąsajinių įtaisų (gateways), netgi spausdintuvų. Priemonių, apsaugančių tinklus, yra ivairių ir jos priklauso nuo duomenų iir informacijos, esančios sistemoje, svarbumo. Vienas iš būdų – kriptografija, kuri naudoja viešojo rakto kodavimą, skirtą apsaugoti elektroninį paštą ir duomenų failus. PGP (Pretty Good Privacy) kriptografijos programinė įranga yra labai saugi priemonė, vartojama MS-DOS, UNIX, VAX/VMS ir kitose operacinėse ssistemose. Antrasis būdas apsisaugoti nuo įsibrovėlių – ,,ugnies siena“ (firewall) – sistema ar net sistemų grupė, užtikrinanti saugumą tarp dviejų duomenų srautų, ateinančių iš ,,išorės“ (outside) į tinklų ,,vidų“ (inside). Elektroninių parduotuvių savininkai naudoja vieną iš stipriausių kriptografijos būdų – viešojo rakto šifravimą – SSL (Secure Sockets Layer) protokolą, kuris apsaugo Internetu keliaujančią sandorių informaciją. SET (Secure Electronic Transactions) užkoduoja pardavėjo serveryje esančius kredito kortelių numerius, todėl juos gali perskaityti tik bankai ir kredito kortelių kompanijos. Elektroninėje prekyboje naudojami ir kiti standartai, pvz. apie 95% visu JAV kompanijų naudoja EDI (Electronic Data Interchange) – elektroninių duomenų apsikeitimą. OBI (Open Buying on the Internet) – leidžia skirtingoms sistemoms “susikalbėti” tarpusavyje.
Programiniu įrangų,užtikrinančių tinklapių saugumą, yra nemažai. Turbūt viena iš populiariausių – Netegrity SSiteMinder – apsaugo pagrindines, turinčias svarbios informacijos, taikomąsias programas (applications). Netegrity SiteMinder programinė įranga yra sudaryta iš kelių vardinių sričių (realms), kurios apsaugo tinklapi, o taisyklės (rules) – tam tikras tinklapio dalis. Kiekviena taisyklė turi savo strategijas (policies), pagal kurias vartotojams ar jų grupei suteikiamas priėjimas. Pats tinklapio serveris yra apsaugotas tinklapio agento (Web Agent) – tai NSAPI. Jis susijungia su strategijos serveriu kodavimo (encription) būdu ir nustato ar norimas tinklapis ar grandis (link) yra apsaugoti. Jeigu taip, tai tuomet aar vartotojas gali prie jo prieiti. Visa svarbi informacija gaunama tik įvedus teisingą vartotojo vardą ir slaptažodį. Pagrindinė taikomoji programa paprastai parašoma Perl Cgi valdymo programa (script).
Fantastiškai greitos virtualios operacijos apima visas verslo šakas ir atliekamos naudojant skaitmenines sutarčių pasirašymo technologijas: pvz. skaitmeninius parašus, kurie yra patikima elektroninių dokumentų pasirašymo priemonė, patvirtinanti siuntėjo autentiškumą ir žinutės integralumą. Elektroniniai parašai sukuriami kriptografijos dėka. Viešas raktas (public key) yra rakto savininko kodas ir žinomas tik tiems asmenims, kuriuos jis pasirenka. Asmeninį raktą (private key) žino tik savininkas. Jis naudojamas sukurti užkoduotą žinutę ir matematiškai sujungiamas su viešuoju savininko raktu. Tokia schema padeda išvengti padirbinėjimo ir leidžia gavėjui tiksliai nustatyti elektroninės žinutės/operacijos autoriaus autentiškumą. Pirmiausia, pati programinė įranga padaro žinutės failo santrauką (digest) (tai – skaičių ir raidžių serija, matematiškai apskaičiuojama naudojant algoritmą), kuri bus siunčiama. Santrauka būna nedidelės apimties – nuo 100 iki 1000 bitų. Tad bet koks raidės ar skaičiaus pakeitimas turės įtakos visai žinutės santraukai. Antra, programinė gavėjo įranga apskaičiuoja žinutės santrauką ir palygina su siuntėjo parašu. Jei žinutės santrauka ir parašas vienodi, parašas laikomas galiojančiu.
4. E- VERSLO PLĖTOTĖ EUROPOJE IR PASAULYJE
Viena garsiausių pasaulinių konsultavimo kompanijų „The Boston Consulting Group“ (BCG) paskelbė e-komercijos Europoje rinkos tyrimus. Buvo tirtos Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, IItalijos, Ispanijos, Portugalijos, Austrijos, Šveicarijos, Belgijos, Olandijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos rinkos.
Tyrimų duomenimis, e-komercijos augimas Europoje 1999 m. buvo 200% ir aplenkė e-komercijos augimą Amerikoje , kuris siekė 145% . Bendra Vakarų Europos e-komercijos metinė apyvarta 1999 m. buvo 3,5 mlrd. JAV dolerių, o 2000 m. – 8,9 mlrd. O jau 2002 m. bendra Vakarų Europos e-komercijos metinė apyvarta buvo apie 45 mlrd. JAV dolerių. Didžiąją dalį sudarė Anglijos ir Vokietijos (ekonomikos dydžio dėka) rinkos – apie 60 % Europos rinkos.
Du trečdaliai kompanijų Europoje yra tradicinės kompanijos ,turinčios du pagrindinius svarbius pranašumus – žinomas savo gaminių markes ir atiderintas darbo su klientais schemas. Kompanijos , kurių vienintelis pardavimo kanalas – Internetas,- viršija tradicinių kompanijų augimą vidutiniškai 25% . Vis dėlto Еuropos e-verslas yra orientuotas į vidaus rinką – tik apie 7% eksporto dalies keliauja už Europos šalių ribų, kai tuo tarpu JAV užėmė apie 20% Europos rinkos.
E-komercijos rinkos pagrindą sudaro keturios produktų kategorijos – turizmo paslaugos, kompiuterių komplektuojanti ir programinė įranga, knygos ir finansinės paslaugos. Laukiamas didžiulis e-komercijos augimas tokiose srityse, kaip mažmeninė prekyba, teminė reklama ir kt
Švedija pirmauja Europoje – jos dalis e- komercijoje nuo bendros apyvartos sudaro didžiąją dalį ir ji yra antra pasaulyje po JAV pagal ššį rodiklį
Nežiūrint į tai, kad e-komercijos rinkos Europoje auga greičiau už Amerikos, bendroje prekių apyvartoje e-komercijos dalis tesudaro 0,2% (JAV – 1,2%) (1999 m. duomenimis).
Šiuo metu Internetas yra augimo periode JAV ir Europos vyriausybių stipraus palaikymo dėka. Amerikoje naujos tinklo struktūros sukūrimui skiriami milijonai JAV dolerių. Tinklo komunikacijų tyrimus remia Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos vyriausybės. Vis tik didžioji dalis (80-90%) rėmimui reikalingų lėšų gaunama iš privataus sektoriaus.
1998 m. daugiau nei 1000 kompanijų pardavė Interneto pagalba prekių ir paslaugų už daugiau nei 1 mln JAV dolerių kiekviena. [13].
Didžiąją dalį pardavimų Internete sudaro pramoninių kompanijų prekių ir paslaugų tarpusavio prekyba, antroje vietoje – valstybinių organizacijų pardavimai ir trečioje – mokymo įstaigos, kaip pirkėjai.
Daugiau nei 100 tūkst kompanijų sukūrė Internete virtualias parduotuves, bet tik 20-25 % tokių parduotuvių veikia pelningai. Kitos kompanijos Internetą naudoja informacijai apie savo prekes ir paslaugas ir reklamai, taip pat marketinginiams tyrimams.
Viena iš kompiuterių gigančių – IBM – atliko apklausą apie e-verslo technologijas. Apklausa parodė, kad e-verslas leidžia tiesiogiai keistis informacija firmos viduje ir išorėje, padidėjo gamybos efektyvumas, pasikeitė net metodika. Peršasi išvada, kad geresnė komunikacija didina efektyvuma, suartina firmą su jos klientais ir tiekėjais. Tyrimų agentūros „ActiveMedia” duomenimis, vartotojų prekių elektroninės rinkos apyvarta
iki 2005 metų pasieks 125 milijardų dolerių ribą. Didžiausia JAV elektroninės prekybos apyvarta – vaistais, kosmetika, maisto produktais bei prekėmis, skirtomis naminiams gyvūnams.
Diegdami Internetą į įvairiausius prietaisus ir įtaisus, gamintojai keičia Interneto pobūdi. Netrukus plačiai paplis tokios technologijos kaip belaidis ryšys, balso atpažinimo programinė įranga, organiniai tinklai, naujos naršyklių kalbos: XML (eXtensible Markup Language), WML (Wireless Markup Language), nauji bevielių programinių įrangų protokolai: WAP( Wireless Application Protocol) ir t.t. Tai pakeis daugelio žmonių gyvenimą. Jei paskutinis kartas, kai žmonės kkeitė savo gyvenimo būdą, buvo industrinė revoliucija, dabar ją teks keisti jau del tinklų revoliucijos. Viso pasaulio tyrimu institutai ieško būdų, kaip Internetu praplėsti verslo modelius. Pavyzdziui, “British Telecom Laboratories” kuria virtualią erdve, kurioje vartotoją simbolizuotų elektroninė asmenybė, kontroliuojama žmogaus balsu ir gestais. Viena iš jų įdėjų – panaudoti dirbtinį intelektą, su kuriuo kompiuteris galėtų sužinoti žmogaus pageidavimus ir prisitaikyti prie jo poreikių.
Jaunimo daugiausia perkamos prekės e-parduotuvėse, tokiose, kaip http://www.amazon.com/ ir http://www.fatbrain.com/ – knygos ir kompaktiniai diskai. Tai tikrai greitas iir labai patogus pirkimo būdas. Užuot praleidus kelias valandas knygyne, naršant po lentynas, kartais užtenka kelių minučių išsirinkti knygą, užpildyti elektroninį pirkimo dokumentą, pasirinkti atvežimo laiką ir viskas. Mokama kreditine kortele, (galima ir asmeniniu čekiu) ir tai yra gana saugu, nnes tinklapis apsaugotas saugiais protokolais. Paprastai knygos būna nupigintos iki 20%, nors reikia sumokėti (bet nedidelį )atvežimo mokestį.
Vis daugiau ir daugiau žmonių perka net maisto produktus elektroniškai. Produktai yra pristatomi i namus, pirkėjui patogiu laiku. Amerikiečiai užsisako skridimo bilietus, rezervuoja viešbučio kambarius, ir pan. irgi elektroniškai. Taigi, JAV elektroninė komercija, verslas Internete tampa informacinių technologijų sektoriaus varomąja jėga.
Kaip vienas is pavyzdžių būtų korporacijos „International Data“ (IDC) tyrimas, pavadintas „Internetas ir elektroninė komercija Europoje“ (European Internet and e-Commerce) Jis rodo, kad, nepaisant visų paskutiniųjų pasiekimų, Europos elektroninė komercija vis dar atsilieka nuo JAV elektroninės komercijos. Tyrimo duomenimis, tik penki procentai Europos gyventojų per tris mėnesius apsipirko vienoje iš 12 didžiausių Europos Interneto parduotuvių.
4.1. Interneto paslaugos Lietuvos rinkoje
E – bankininkystė Lietuvoje skaičiuoja600.000 kklientų.( Verslo žinios, 2003.12.30)
Ekspertų teigimu, e . paslaugų verslas yra nuostolingas, o reklama Internete neatperka sąnaudų ( Verslo žinios, 2003.12.12)
5 pav. Lietuviška e. Parduotuvė
Vakaruose prekyba įvairiomis prekėmis ir paslaugomis Internete pamažu, bet užtikrintai populiarėja, auga ir pasitikėjimas virtualiomis parduotuvėmis. Kada šios tendencijos pasieks Lietuvą – kol kas sunku prognozuoti, tačiau jau ir mūsų, ir kai kuriose kaimyninėse šalyse, kur šis procesas vyksta vangiai, prošvaisčių matyti.
Tačiau ne visi nusiteikę taip optimistiškai. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai akivaizdžiai pasyvesni virtualių parduotuvių klientai, nnegu statistinis pirkėjas, apie kurį pasakoja „ACNielsen“ ir „Yahoo!“ Remiantis „Polish Market Review“ atlikto 300 Lenkijos įmonių, kuriose dirba iki 250 žmonių, apklausą, galima tvirtinti, kad tik penktadalis firmų savo versle nesinaudoja Internetu, tačiau Internete perka vos 8 proc., ir tokių pirkėjų nedaugėja. Pastebėta ir dar viena tendencija: didelėse firmose kompiuterizuota per 60 proc. darbo vietų, o mažesnėse (tyrime nedalyvavo įmonės, kuriose yra mažiau negu 10 darbuotojų) – gerokai mažiau.
Elektronine prekyba naudosi apie 7,7 proc. nedidelių šios šalies įmonių, o dar apie 10 proc. ketina pradėti naudotis virtualios prekybos teikiamomis galimybėmis per artimiausius metus. Jeigu taip atsitiktų, Interneto prekybos rinka Lenkijoje išaugtų maždaug dvigubai, tačiau, pasak analitikų, taip tikrai nenutiks – didžiausias realiai prognozuojamas augimas galėtų būti viso labo keliolika procentų, kadangi populiarėti elektroniniam verslui trukdo patirties įsigyjant prekes Internete stoka. Tiesa, į tyrimą „Polish Market Review“ neįtraukė prekių užsakymo elektroniniu paštu.
Galima spėti, kad populiariausių prekių sąrašas prieššventinės prekybos dienomis Vakaruose taip pat gerokai skirsis nuo mūsų kaimyninės šalies pirkėjų sąrašų: Internete Lenkijoje dažniausiai įsigyjamos biuro ir kanceliarinės prekės (apie 50 proc.), programos. Maždaug trečdalis apklaustųjų Internete įsigytų kompiuterį ir kitą IT įrangą, ketvirtadalis virtualioje parduotuvėje įsigytų kelialapius, pirktų viešbučių paslaugas, tačiau, pavyzdžiui, statybines medžiagas ir paslaugas – ttik apie 10 proc.
Apie tendencijas Lietuvoje iš esmės sunku šnekėti – išsamių tyrimų kol kas nėra atlikta, ir kiekvienas galime pasikliauti savo patirtimi ar intuicija. Viena vertus, Internetu mūsų šalyje vis dar naudojasi palyginti nedaug žmonių, kita vertus, turime prisipažinti: mums labiau priimtinas būdas, kai prieš įsigydamas prekę ilgai vartai ją rankose.
e. knygynas (www.media.5ci.lt/viewObj.asp?.Lang=L&ObjectID=26402 )
6 pav.
O Internete, kaip žinia, nepačiupinėsi! Kita priežastis – ir pasiūla pas mus toli gražu ne tokia, kaip Vakaruose: didžioji virtualios prekybos rinkos dalis – asmeniniai skelbimai, o paslaugas mes dažniausiai perkame „pagal rekomendacijas“. Naujausiame lietuviško Interneto kataloge www.search.lt – nemažai firmų, siūlančių įsigyti prekes ir paslaugas Internete, bet didžioji jų dalis – kompiuterinė įranga, knygos; yra papuošalų, sporto prekių, suvenyrų, kosmetikos, kompaktinių plokštelių, gėlių, dar šio to; galima užsisakyti prekes iš garsių firmų katalogų, yra net galimybė išbandyti pirkimo procesą parodomojoje „parduotuvėje“, bet vis dėlto net ir panaršę po jas, dažniausiai keliaujame į įprastą parduotuvę. Ar yra išimčių? Be abejo, nes taisykles kaip tik ir patvirtina išimtys. O pastarosios šį kartą bent iš dalies sutampa su vakarietiškomis tendencijomis – vis daugiau, ypač aukštąjį išsimokslinimą įgijusiųjų, naudojasi bankų paslaugomis Internete, neabejotinai populiarėja ir virtualūs knygynai.
Vienas iš jų – elektroninis knygynas, kuriame platus įįvairų sričių literatūros pasirinkimas, pristatomos naujausios mūsų ir užsienio šalių leidyklų knygos, pateikiami populiariausių leidinių dešimtukai, kur kiekvienas nepakildamas nuo stalo gali ne tik pats įsigyti, bet ir kitiems pasiūlyti ir romaną, ir enciklopediją, ir žodyną ar žinyną, knygelę vaikams ir kompaktinę plokštelę ar katalogą – beje, ne tik naują, bet ir tokį, kurio jau niekur nebesitiki surasti (priimamos parduoti nebeskaitomos, antikvarinės knygos). Pernai metų šio e. knygyno apyvarta sudarė 19 4472 Lt.
IŠVADOS
XXI-ojo, Informacijos amžiaus visuomenė – tai Informacijos visuomenė. Kiekviena valstybė, nesvarbu, kur ji būtų, koks jos išsivystymo lygis, turi lygias galimybes naudoti modernias informacines technologijas bei šiuolaikines telekomunikacijų priemones ir tapti lygiaverte sparčiai besikeičiančių pasaulio ekonomikos procesų dalyve. Ateities spėjimas – visada keblus dalykas. Ją nuspėti tampa beveik neįmanoma, nes technologijų vystymosi pobūdis nuolat keičiasi.
Pagrindinis žmones viliojantis dalykas – elektroninės parduotuvės – tampa vis patogesnės, jomis vis lengviau naudotis pradedantiesiems. Svetainės kuriamos panašios i puošnų katalogą, lankytojai aptarnaujami 24 valandas per parą, konsultuojami, kilus problemoms ir pan. Nenuostabu, kad keičiasi ir pirkėjų demografija. Pirmaisiais elektroninės komercijos paplitimo metais tipinis pirkėjas buvo dideles pajamas turintis, techniką išmanantis vyras. Dabar Internetu perka vis daugiau moterų bei nedideles pajamas turinčių žmonių.
Per savo gyvavimo dešimtmetį pasauliniai tinklai tapo svarbiu
informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Vis daugiau firmų ir institucijų kuria savo svetaines Internete ir taip informuoja apie save ir savo laimėjimus bei pasiekimus. Tačiau ar pakankamai saugu tokiu būdu siūlyti informaciją pasauliui ? Ar taip siūloma informacija tikrai pasiekia adresatą ir ar gali tos informacijos gavėjas ja pasitikėti? Paskutiniaisiais metais skaitmeninis vandalizmas plinta labai sparčiai, įnešdamas į virtualų pasaulį baimę del kompiuterių ir informacijos saugumo, informacijos netikrumą, abejones del Interneto, kaip informacijos šaltinio, ateities.
Viena aišku, naujųjų Interneto technologijų vystymasis tikrai nnežada lėtėti artimiausiais šio amžiaus metais.
АНОТАЦИЯ
Интернет – идеальное место для работы маркетолога. Работа в сети значительно дешевле, чем все остальные СМИ – даже дешевле рекламных буклетов, которые разбрасывают на улицах. Интернет обеспечивает мгновенную обратную связь с потребителем, которая не имеет политических и территориальных границ.
Существуют рынки товаров и услуг, для которых электронная торговля значительно выгоднее традиционной торговли, а общие проблемы не столь значимы. Например, это может быть продажа информационного содержания (когда крайне важна оперативность доставки), или продажа относительно дорогих товаров (покупаемых ообеспеченными людьми, скажем, автомобили или компьютеры, предметы роскоши), или торговля редкими товарами, издержки поиска и приобретения которых значительны (книги, запчасти для различной техники). Для некоторых товаров одновременно действуют несколько таких факторов (покупка или аренда жилого помещения, квартиры). Таких исключений из ообщих правил множество, и задача создателя Интернет-магазина заключается в их поиске и выявлении. Впрочем, это задача любого рыночного бизнеса. Практика показывает, что многие действующие в области электронной коммерции компании успешно справляются и своевременно отвечают на вызовы агрессивной рыночной среды.
Таким образом, электронная коммерция (и более узко взятая Интернет-коммерция) не является панацеей от всех проблем и бед бизнеса. Это отличный инструмент для снижения издержек и увеличения продаж. Но инструмент тонкий, требующий грамотного обращения. И очень перспективный. Интернет-коммерция способна создать собственный рынок, и Интернет-компании будут играть уже по собственным правилам.
В самой сети Интернет существуют тысячи электронных изданий, что открывает перед компаниями отличные возможности для рекламы. Электронные информационные листки, журналы и WEB-серверы привлекают множество читателей. Для компаний необходимо лишь выделить электронные издания, которые ппопулярны у потенциальных и существующих клиентов, разместить в них рекламу своей компании, что позволит максимально эффективно и быстро достигнуть своей целевой аудитории.
Многие компании используют Интернет для реализации своих программ обслуживания и поддержки отношений с потребителями, а также для проведения маркетинговых исследований. Другие компании используют Интернет не для продажи в диалоговом режиме, а для распространения информации о своих товарах и услугах и для рекламы.
Все вышесказанное позволяет оценивать Интернет как явление, которое будет стремительно развиваться в 21 веке и поэтому важно уже ссейчас изучать и понимать всю глобальность и важность происходящих изменений в мировой экономике, которые будут быстро нарастать.
Literatūra
.
1. Балабанов Т Б, Электронная коммерция , Питер, 2001
2. Щербинин А.С., Стриженко А.А., Опыт и перспективы использования сети Интернет в коммерческих целях. Учебное пособие , Барнаул, 2000
3. Хеиг М, Электронный Public Relations, Москва, 2002
4. Имери В. Как сделать бизнес в Интернете, Москва, 1998.
5. История Интернет в мире/ http://www.chainick.newmail.ru/win/ history.htm.
6. Линдин Р.А. Интернет-коммерция изнутри/ http://www.raexpert.ru/i-comm/report/report.htm.
7. Солонин В. Интернет-коммерция. Подводим итоги/ http://i2r.rusfund.ru/rf/docs/trends/b2cb2b.html.
8. Сорокин Л. Аукционы в Интернете – будущее электронной коммерции?/ http://www.jobuniverse.ru/ecom/2000/01/022.htm.
9. Interneto svetainė: www.verslas.lt
10. Interneto svetainė: www.vzinios.lt
11. Interneto svetainė: www.ebay.com
12. Interneto svetainė: www.internetfinance.ru
13. Interneto svetainė: www.sothebys.amazon.com
14. Interneto svetainė: www.activmediaresearch.com
15. Interneto svetainė: www.internetbankreport
16. Interneto svetainė: www.amazon.com/
17. Interneto svetainė: www.fatbrain.com/
18. Interneto svetainė: www.nielsen-netratings.com
19. Interneto svetainė: www.toysrus.com
20. Interneto svetainė: www.5ci.lt
21. Interneto svetainė: www.aveniu.lt
