Ekonomiškai stiprios valstybes ES (JAV ir Japonija)

TURINYS

1. ĮVADAS 2

2. JAV 3

3. JAPONIJA 5

4. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYS 7

4.1. EKONOMIŠKAI STIPRIAUSIOS ES ŠALYS 9

4.1.1. PRANCŪZIJA 9

4.1.2. VOKIETIJA 12

4.1.3. BENELIUKSO ŠALYS 15

4.1.3.1. LIUKSEMBURGAS 16

4.1.3.2. BELGIJA 19

4.1.3.3. NYDERLANDAI 22

4.2. EKONOMIŠKAI SILPNIAUSIOS ES ŠALYS 25

4.2.1. ISPANIJA 25

4.2.2. PORTUGALIJA 28

4.2.3. GRAIKIJA 31

5. APIBENDRINIMAS 34

6. PRIEDAI 35

ŠALTINIAI 381. Įvadas

Šiame referate bandysime įžvelgti JAV, Japonijos ir Europos Sąjungos ekonomikos “pliusus” ir “minusus”, pasklaidyti šių šalių ekonominio gyvenimo puslapius. Nors visos valstybės turi vienodai didelį norą būti ekonomiškai stipriomis, bet vienos jų yra labai išsivysčiusios, kitos- ne. Todėl bandysime suvokti tokių padarinių priežastis. Pasakodamos apie JAV, Japonija ir ES paminėjome daug ekonominių rodiklių, jų tendencijas ir perspektyvas. Juk dažnai šalies didelis plotas ar didelis gyventojų skaičius dar nereiškia aukšto valstybės bendrojo vvidaus produkto(BVP).

Šiandien išdėstant šias šalis pagal ekonomikos išsivystymą, turėtume rašyti taip:

1. JAV

2. Europos Sąjunga

3. Japonija

O kodėl būtent taip, o ne kitaip išsirikiuoja valstybės, išsamiau sužinosite vėliau.2. JAV

JAV ekonomika – pati stipriausia pasaulyje.

1 lentelė. JAV demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė Vašingtonas 570,898 km2

Plotas: 9 629 091 km2(2003 )

Gyventojų skaičius: 29 1950 153 (2003)

Natūralus prieaugis: 14,1/1000(palyginus su 2000 )

Ekonomika

BVP : $10,082 trilijonais (2001), 7,2%(2003)

BVP vienam gyventojui: $36,300 (2001)

Metinis BVP augimas: 1,6% (2001) 2,9% (2002)

Realus BVP augimas: 0.3%.

Infliacija: 2.8%.(2001), 1,7% (2002)

Nedarbo lygis: 5% (2002).

Darbo jėga: 144.9 mln. (2002), 141,8(2001)

Darbo jėgos pasiskirstymas (2002 ):

Paslaugos: 14,1%

Žemės ūkis: 2,5%

Pramonė: 23,7%

Eksportas: $723 bln. ( 2001 ))

Importas : $1.148 tln.( 2001)

Pagrindiniai prekybos partneriai: Kanada, Meksika, Japonija, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Olandija, Kinija, Taivanis.

Pramonė: nafta, plienas, automobiliai, aviaciniai, telekomunikacijos, cheminiai preparatai, elektronika, maisto pramonė, vartojimo prekės, pjautinė mediena, kalnų pramonė.

Dirbamoji žemė: 19%.

Žemės ūkis: kviečiai, kiti grūdai, kukurūzai, vaisiai, daržovės, medvilnė; jautiena, kiauliena, paukštiena, ppieno produktai; mediena; žuvis.

Gamtos ištekliai : anglis, varis, švinas, molibdenas, fosfatai, uranas, boksitai, auksas, geležis, gyvsidabris, nikelis, kalio karbonatas, sidabras, volframas, cinkas, nafta, gamtinės dujos, mediena.

Privatus vartojimas 2,5% (2001), 3,1% (2002)

Investicijos -2,1% (2001), -1,5% (2002)

Biudžeto balansas 1,3% nuo BVP ()2001), -1,6% nuo BVP (2002)

Ilgalaikė palūkanų norma (10metų) 4,8 (2001), 5,1 (2002)

Remtasi [1],

ü Ekonominė situacija

JAV ekonomika – pati stipriausia pasaulyje. Nuo 1995 m. JAV ekonomika lyg raketa skriejo į padanges. Metinis ekonomikos augimas pasiekė solidžius 4,4%, nedarbas krito iki 4%, o infliacija, neskaitant maisto ir energetikos sektorių, smuko. Negana viso to, kasmetinis produktyvumo augimas pasiekė 2,8%.

Technologijų revoliucija:

Ekonomika yra ne tik technologijų revoliucija, bet ir finansų revoliucija. Jei technologijos yra ekonomikos variklis, tai finansai – jos kraujas. Per paskutinius 10 m. valstijose rizikos kapitalo kiekis ppadidėjo nuo 5 mlrd. Iki 100 mlrd. kasmet (gigantės kaip „Cisco“,“Yahoo!“). Jei kapitalas nebūtų prieinamas taip lengvai, internato amžius ir Naujoji Ekonomika būtų besivystę, tačiau nepalyginamai lėčiau. Dabar gi kapitalo prieinamumas žymiai labiau skatina inovacijas, kurios savo ruožtu didina produktyvumą, mažina infliaciją ir skatina investicijas.

Štai kodėl JAV, kaip jokia kita pasaulio šalis, turėjo daugiau naudos iš technologijų revoliucijos. JAV finansų rinkos sugebėjo kur kas labiau rizikuoti, nei tarkime Vokietijos ar Japonijos, todėl JAV ekonomika nepalyginamai išsiveržė į priekį. [2]

“Aukštos nnaftos kainos, silpnas euras, ankstyvi sulėtėjusio technologijų augimo ženklai ir drebanti akcijų rinka žmones verčia susimąstyti, kaip ilgai tęsis neseniai gimusios Naujosios Ekonomikos plėtra” [3]

Rugsėjo 11d. Teroro akto įtaka ekonomikai:

Po rugsėjo 11 d. teroro aktų labai sumažėjo užsienio investicijos į JAV. Dėl to doleris susilpnėjo. Tačiau pastaruoju metu JAV dolerio kaina krinta. JAV ir toliau tęsiasi verslo aktyvumo mažėjimas, ekonominio vystymosi sulėtėjimas. doleris praktiškai yra pagrindinė pasaulio rezervinė valiuta. Pagrindinė bankų aktyvų dalis yra konvertuota į dolerius. Beveik visi atsiskaitymai vyksta ta pačia valiuta. Žodžiu, prie dolerio vienaip ar kitaip yra pririšta pasaulio ekonomika ir jo krachas suduotų sunkiausią smūgį visoms išsivysčiusioms šalims. Dviejų dienų bėgyje po teroristinių aktų JAV, kai doleris susvyravo, pirmaujančių šalių centriniai bankai atėjo į jam pagalbą, sukoordinavę savo pastangas. Ryškiu pavyzdžiu gali būti Japonijos Banko veiksmai, kai jis intervencijos pagalba keletą kartų sustabdė jenos kurso augimą dolerio atžvilgiu. [4]

JAV dolerio svyravimai:

Ištisus dešimtmečius stipriausia pasaulio valiuta laikytas JAV doleris gerokai susilpnėjo. JAV žiniasklaida tvirtina, kad dol.erio bei euro kursas ir toliau kryps euro naudai. Paradoksalu, nors JAV ekonomikai prognozuojamas kur kas spartesnis augimas nei euro zonos valstybėms, tačiau euras vis stiprėja. Viena pagrindinių šio reiškinio priežasčių galima laikyti investuotojų bei verslininkų žavėjimąsi tomis valiutomis, kurios šiuo mmetu garantuoja greitą ir patikimą pelną. Kita priežastimi laikytina Amerikos centrinio banko pozicija, tikintis, kad silpnas doleris skatins sparčiau augti ekonomiką.

Stiprus euras rodo tai, kad JAV ekonomika auga sparčiau nei Europos. Atsiradus JAV prekybiniam finansų deficitui, dolerio kursas mažėja. Tai turėtų rodyti viena – JAV ekonomika rengiasi atgimimui. Profesorius pateikia pavyzdį: darganotą dieną daugiau drabužių apsirengia tas, kuris jau yra persišaldęs, o ne tas, kuris sveikas. Ekonomikos ekspertai kol kas dar laukia JAV ekonominio atgimimo, kurį turėjo sukelti karo Irake pabaiga. JAV bei ES šalys gali tikėtis palankesnių permainų. Irako naftos pramonei grįžus prie ankstesnių naftos gavybos bei perdirbimo rodiklių, pasaulinės naftos kainos gerokai sumažės. Tai bus naudinga visoms pramoninėms ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms, kurios sutaupys lėšų gamybinėms išlaidoms, nemažindamos savo gaminamos produkcijos kainų.

Remtasi[5]3. Japonija

Japonija- gerai išsivysčiusi industrinė valstybė.

2 lentelė. Japonijos demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė: Tokijas

Teritorija: 377 835km2

Gyventojų skaičius: 126,5 mln.

Ekonomika

BVP: $ 4,6 bln.- 15% viso pasaulio BVP arba 45% JAV BVP(2000), 3.45 trillion(2001)

BVP augimas: 1,7%(2000), -0,5% (2001), 0,1% (2002)

BVP viena gyventojui: $25,590(1999), $ 27,200(2001)

BVP pagal sektorius: (2000)

žemės ūkis: 2%

industrija: 35%

pramonė: 63%

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): -0,5% (2001), -0,8 (2002)

Nedarbo lygis: 4,7%(1999, 2000) 4,5% (2001), 5,5% (2002)

Pramonės gamyba -7,6% (2001), 1,6%m(2002)

Eksportas:l $487,22mlrd. (2000) t.y. 25% išaugo lyginant su 1998

Eksporto šalys: JAV 31%, Kinija 6%, Pietų Korėja 5%, Taivanis 7%, Vokietija 4%, Malaizija 3%, Tailandas 3%, AAnglija 3%,Olandija 3%, Kanada 3%, Saudo Arabija3%%.

Importas: $386,21mlrd.(2000) t.y. 37% išaugo lyginant su 1998

Importo šalys: JAV 22%, Kinija 14%, Pietų Korėja 5%, Australija 4%, Taivanis 4%, Indonezija 4%, Vokietija 4%, Malaizija 4%, Tailandas 3%, Jungtiniai Arabų Emyratai 3%, Kanada 3%, Saudo Arabija3%%.

Gamtos ištekliai: akmens anglys, varis, švinas, cinkas, manganas, geležis, bismuto rūda, siera, piritas, stibis.

Einamosios sąskaitos deficitas 2,1% nuo BVP (2001), 3,3% nuo BVP (2002)

Biudžeto balansas -6,5% nuo BVP (2001), -6,4% nuo BVP (2002)

Vyriausybės skola 130% nuo BVP (2001), 135% nuo BVP(2002)

Remtasi [1], [4]

ü Ekonominė situacija

Japonija- gerai išsivysčiusi industrinė valstybė, stipriausia Azijoje. Pagal bendrą nacionalinį produktą ir pramonės produkcijos apimtis užima antrą vietą pasaulyje (po JAV). Po pralaimėjimo II-ajame pasauliniame kare šalis greitai atsigavo ir tapo viena iš galingiausių valstybių. 1950 ir 1960 metais Japonijos ekonomika auga vidutiniškai 10% per metus. 1970 ir 1980 augimas sulėtėjo iki 4- 4,5 % per metus. 1990 ekonomikos augimas vidutiniškai siekė tik 1,7% per metus.

Šiandieninė Japonija pagal ekonominį išsivystymą užima trečiąją vietą pasaulyje po JAV ir Europos Sąjungos. Japonijos ekonomika sukuria du trečdalius Azijos BVP ir sudaro 14 proc. pasaulio ekonomikos. Japonijai tenka 12 proc. pasaulio pramoninės gamybos. Žydinčių sakurų šalis pasaulyje pirmauja pagal pramoninių robotų (per 48 mln., arba per 50 proc. pasaulyje gaminamų robotų), puslaidininkių (40 proc. pasaulinės

gamybos), lengvųjų automobilių (60-70 mln. kasmet), plieno (apie 100 mln. t kasmet, nors visas žaliavas importuoja) gamybą, laivų statybą (52 proc. pasaulyje pastatomų laivų). Tarp pirmaujančių šalių yra ir pagal spalvotųjų televizorių (per 6 mln.), kopijavimo mašinų (per 2 mln.), vaizdo kamerų (beveik 10 mln.), laikrodžių (550 mln.) ir kt. pramonės produkcijos gamybą.

Šalis rūpinasi, kad jos gaminiai ir technologijos žengtų ne kartu su laikmečiu, o visada pralenktų laiką. Todėl negailima pinigų moksliniams tyrimams. [6]

Pramonės šakos:

Kalbant apie Japonijos pramonę, nereikėtų ppamiršti, kad šalis beveik neturi jokių kuro ir rūdinių išteklių. Išimtį sudaro nedidelės cinko rūdų ir akmens anglių atsargos. Energetinius išteklius iš dalies kompensuoja geoterminės, vandens ir 48 atominės elektrinės. Visas kitas kuras ir žaliavos yra įvežama.

Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos- metalurgija(12% visos pramonės produkcijos) ir mašinų gamyba.

Juodoji metalurgija daugiausia vartoja importinę žaliavą. Pagrindinė produkcija: plienas, ketus, valcuoti metalai. Svarbiausios spalvotosios metalurgijos šakos: aliuminio, vario ir cinko lydymas, švinas, alavas, nikelis.

Mašinų gamybai tenka apie 40% bendrosios pramonės produkcijos. Daugiausia ggaminami automobiliai, laivai, geležinkelio transporto priemonės, elektroniniai prietaisai, staklės, energetikos įrenginiai, elektrotechniniai įrenginiai, kalnakasybos, statybos, tekstilės, chemijos, maisto pramonės mašinos, buitinės paskirties elektros prekės.

Chemijos pramonei tenka apie 8 % bendrosios pramonės produkcijos. Japonija- viena didžiausių miner.alinių trąšų gamintojų ir eksportuotojų. PPagrindinės chemijos pramonės šakos: karbamido, kaustinės ir kalcinuotos sodos gamyba, sintetinių dervų ir plastikų, cheminių pluoštų, amoniako, sieros rūgšties, metanolio, etileno, sintetinio kaučiuko, sintetinio fenolio gamyba, naftos chemija, gumos, skalbimo priemonių, rūgščių, dažų, nuodingųjų chemikalų, medikamentų gamyba.

Seniausia Japonijos pramonės šaka- tekstilės pramonė. Svarbiausia produkcija: šilkas, štapelis, sintetiniai audiniai, vilnoniai ir medvilniniai audiniai.

Maisto pramonei tenka apie 13% visos pramonės produkcijos. Maisto pramonės svarbiausia šaka- žuvų konservų gamyba. Be to, perdirbamos jūros gėrybės, gyvulininkystės produkcija, gaminama arbata, tabako gaminiai, gėrimai, aliejus, miltai, cukrus. Maisto produktus japonai gauna ne tik iš žemės ūkio, bet ir iš vandenynų, jūrų. Juose žvejoja ir jūros augalus renka 215 tūkst. žmonių. Šiuo metu kasmet sugaunama 7,4 mln. t žuvų, austrių, krabų, perluočių.

Statybinių medžiagų pramonė ggamina cementą, stiklą, stogų dangas, gelžbetonį.

Kalnakasyba sudaro mažiau nei 1% pramonės produkcijos.

Žemės ūkis:

Pagrindinė Japonijos žemės ūkio produkcija: ryžiai, cukriniai runkeliai, vaisiai, daržovės, kiauliena, paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai, žuvies produktai. Unikalus yra žemės ūkis. Dirbama žemė (5,3 mln. ha) užima tik 14,3 proc. šalies ploto. Vyrauja nedideli individualūs valstiečių ūkiai. Žemės ūkyje, šalia tradicinių produktų, didėja jautienos, avienos, arklienos, paukštienos, ožkienos, pieno produkcijos gamyba. Ryžiai tradiciškai išlieka svarbiausia kultūra.

Remtasi [6], [7]

4. Europos sąjungos šalys

Europos Sąjunga įkurta 1957m.

ü Europos Sąjunga – tai Europos ššalių asociacija, kuri siekia platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių valstybių integracijos.

Norint trumpai papasakoti apie Europos Sąjungos kūrimąsi, reikia, kaip ir Paleckio knygoje, glaustai atsakyti į klausimą, kodėl Europa pradėjo vienytis? Europiečių varžybos dėl iškasenų, kolonijų, naujų rinkų prasidėdavo diplomatiniuose pokyliuose, o baigdavosi apkasuose. Konfliktavo dvi didžiosios žemyno kaimynės- Vokietija ir Prancūzija. Europa jau buvo „išsekusi“ nuo nuolatinės įtampos ir dviejų pasaulinių karų. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Schumanas 1950metų gegužės 9 dieną pasiūlė susitaikyti dviems mirtiniems priešams- Vokietijai ir Prancūzijai. Jis pasiūlė suvienyti šių valstybių anglių ir plieno pramonę, perleisti jos kontrolę bendrai viršnacionalinei įstaigai- Aukštajai valdybai. Jas suvienijus, valstybės negalėtų savarankiškai pradėti ginkluotis ir vėl ruoštis konfliktui, kadangi šalių karinis pajėgumas priklausė nuo anglių ir plieno pramonės Be to, glaudžiai ekonomiškai susietoms šalims nekils pagunda kariauti, nes tai būtų karas su kaimyninėje šalyje investavusiu tautiečiu verslininku, su į ją dirbti išvykusiu tautiečiu darbininku. Taigi, galima sakyti, kad Europa pradėjo vienytis iš baimės, stengdamiesi atsikratyti praeities košmarų.

ü Svarbiausios ES datos:

1951 metais Paryžiuje įsteigta Europos Sąjungai pirmtakė- Europos anglių ir plieno bendrija.

1951 metais ES pradininkės- šalys- Prancūzija, Vokietija, Italija, Olandija, Belgija, Liuksemburgas.

1957 metais- Romos sutartis. Romoje įsteigtos Europos ekonominė ir Europos atominės energetikos bendrijos.

1967 m. liepos 1 d. vvisoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.

1973 metais prie Bendrijų prisijungti Didžiąją Britaniją, Airiją ir Daniją paskatino ekonominė ir politinė vienijimosi nauda.

1981 metais prisijungė Graikija.

1986 metais prisijungė Ispanija ir Portugalija.

Suvestinis Europos aktas – 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirašyta ( įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.) sutartis, peržiūrėjusi ir padariusi pakitimus Europos Bendrijų steigimo sutartyse.

Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis – 1992 m. vasario 7 d. Mastr.ichte pasirašyta (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) sutartis, kuria įsteigta Europos Sąjunga. Iki tol vartojamas „Europos Bendrijos“ terminas buvo pakeistas „Europos Sąjungos“ terminu. Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Šios sutartys laikomos pagrindiniu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bendradarbiauja.

Amsterdamo sutartis – 1997 spalio 2 d. Amsterdame pasirašyta sutartis, padariusi tam tikras Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisas.

1995 metais prisijungė Austrija, Švedija ir Suomija.

1999 metais įsigaliojo Ekonominė ir pinigų sąjunga.

Europos Sąjungos įtaka sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus nuolatos didėja. Integracijos procesas, euro įvedimas ir ppažangi bendros užsienio ir saugumo politikos plėtra suteikia ES politinį bei diplomatinį statusą, atitinkantį jos neabejotiną įtaką ekonomikai ir prekybai.

Remtasi [8]

4.1. Ekonomiškai stipriausios ES šalys

4.1.1. Prancūzija

Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų

3 lentelė. Prancūzijos demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė: Paryžius

Teritorija: 547 030 km2

Gyventojų skaičius: 59 765 983 (2002 liepos mėn.)

Natūralus prieaugis: 0.35% (2002)

Migracijos saldo: 0.64 migrantų/1 000 gyventojų (2002)

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $1.51 trilijonų (2001)

BNP augimas: 2.1% (20011)

BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $25,400 (2001)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 3.3%

industrija: 25.7%

paslaugos: 71% (2000)

BVP 1460 mlrd. eurų (2001)

BVP augimas 1.79% (2001)

BVP vienam gyventojui 29.95 tūkst. Eurų (2001)

Metinė infliacija 1.6% (2001)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 1.7% (2001)

Darbo jėga: 26.6 mln. (2001)

Darbo jėga pagal užsiėmimą:

paslaugos 71%

industrija 25%

žemės ūkis 4% (1997)

Nedarbo lygis: 8.9% (2001)

Biudžetas:

pajamos: $210 mlrd.

išlaidos: $240 mlrd. (2000)

Pramonės gamybos augimas: 1.3% (2001)

Elektros energija – gamyba: 513.924 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – suvartojimas: 408.514 kWh (2000)

Eksportas: $293.3 mlrd. (2001)

Eksporto šalys: ES 61% (Vokietija 14%, D.Britanija 10%, Italija 9%, Ispanija 9%, Beneliuksas 8%), JAV 9% (2000)

Importas: $292.6 mlrd. (2001)

Importo šalys: ES 63% (Vokietija 17%, Beneliuksas 10%, Italija 9%, D.Britanija 8%), JAV 7% (2000)

Skolos – užsienio: $106 mlrd. (1998)

Valstybės skola 54.6% BVP (2001)

Remtasi [9], [10]

ü Ekonominė situacija

Prancūzijoje valstybės vaidmuo tradiciškai didesnis nei kitur Vakarų Europoje. Valstybė vykdo stipriai centralizuotą rinkos priežiūrą. Nors pastaruoju metu Prancūzija daro tam tikrą pažangą privatizacijos srityje, tačiau valstybinis sektorius vis dar tebekontroliuoja tokias pramonės sritis, kaip aviacija, gynyba, energetika. Modernių technologių diegimas lemia šalies produktyvumo augimą, daro vietų skaičiaus didėjimą. Kita vertus, mokesčiai išlieka vieni iš didžiausių. Taip pat vis dar labai tebereguliuojama darbo rinka.

Ekonomikos sektoriai:

Pramonės sektorius sukuria apie 25%, paslaugų sektorius- apie 71%, žemės ūkis- 3.3% BVP. Geriausiai iišplėtoti pramonės sektoriai: plieno, mašinų ir įrengimų, chemijos, automobilių, aviacijos, elektronikos, kalnakasybos, lengvoji ir maisto pramonė.

Užsienio prekyba:

Prancūzija- didžiausia žemės produktų eksportuotoja tarp ES valstybių. Ji taip pat viena didžiausių pasaulyje automobilių, tarpinių produktų bei komercinių paslaugų eksportuotojų. Svarbiausias Prancūzijos prekybos partneris yra Vokietija. Užsienio investicijos. 2001m. Prancūzija pripažinta viena patraukliausių Europos valstyb.ių užsienio investicijoms. Daugiausiai investicijų tenka mašinų ir įrengimų, chemijos, programinės įrangos, elektronikos, finansinių paslaugų ir farmacijos sektoriams. Stambiausias užsienio investuotojas yra JAV. Kiti svarbūs investuotojai: Nyderlandai, Didžioji BBritanija, Vokietija, Šveicarija, Belgija, Italija.

Svarbiausi prekybos partneriai žr. lentelė 3.

Valiuta:

Prancūzija- euro zonos valstybė, nuo 2002m. sausio 1d. Prancūzijos franką pakeitė euras.

Užsienio investicijos:

Prancūzija- viena patraukliausių Europos valstybių užsienio investicijoms. Daugiausia investicijų tenka mašinų ir įrengimų, chemijos, programinės įrangos, elektronikos, finansinių ppaslaugų ir farmacijos sektoriams. Stambiausi investuotojai: JAV, Nyderlandai, D. Britanija, Vokietija, Šveicarija, Belgija, Italija.

Remtasi [10]

ü Prancūzijos ekonomikos išskirtiniai bruožai:

ü didžiausias atominės energetikos vartojimas (tiek absoliučiai, tiek proporcingai gyventojų skaičiui)

ü didžiausias žemės ūkio sektorius (pagamina 22 proc. visų žemės ūkio produktų)

ü daugiausia eksportuojama elektros energijos tiek ES, tiek pasaulyje

ü daugiausia pagaminama ir eksportuojama parfumerijos ir kosmetikos gaminių, šampano

ü daugiausia išauginama cukrinių runkelių, kviečių, maistinių kukurūzų

ü pagal BVP dydį ir bendrą prekių eksportą Prancūzija užima 4 vietą pasaulyje; pagal paslaugų ir žemės ūkio produktų eksportą – 2 vietą.

ü Prancūzijos draudimo sektorius užima 4 vietą pasaulyje.

ü Prancūzijos, kaip eksportuotojos, užimamos vietos pasaulyje: automobilių padangos (3 vieta), sūriai (2), mašinos ir metalo gaminiai (4), elektros ir elektronikos gaminiai (1), lininiai audiniai (1), grūdai (2), mėsa ir ggalvijai (2), aviacijos technika (3).

[11]4.1.2. Vokietija

Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų

4 lentelė. Vokietijos demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė: Berlynas

Teritorija: 356 910 km2

Gyventojų skaičius: 83 251 851 (2002 liepos mėn.)

Natūralus prieaugis: 0.26% (2002)

Migracijos saldo: 3.99 migrantų/1 000 gyventojų (2001)

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $2.174 trilijonų (2001)

BNP augimas: 0.6% (2001)

BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $26,200 (2001)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 1%

industrija: 28%

paslaugos: 71% (2000)

BVP

BVP vienam gyventojui 27 tūkst. Eurų (2000)

Metinis BBVP augimas 0,5% (2000)

BVP pasiskirstymas pagal ūkio sektorius:

žemės ir miškų ūkis: 1,2% (2002)

pramonė ir statybos 30,01% (2002)

prekyba ir transportas 17,2% (2002)

paslaugos 51,5%. (2002)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 2.4% (2001)

Darbo jėga: 41.9 mln. (2001)

Darbo jėga pagal užsiėmimą:

paslaugos 63.8%

industrija 33.4%

žemės ūkis 2.8% (1999)

Nedarbo lygis: 9.4% (2001)

Biudžetas:

pajamos: $802 mlrd.

išlaidos: $825 mlrd. (2001)

Pramonės gamybos augimas: 0.2% (2001)

Elektros energija – gamyba: 537.328 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija pagal sektorius:

naudingos iškasenos: 63.08%

hidro: 3.65%

branduolinė: 30%

kitos: 3.27% (2000)

Elektros energija – suvartojimas: 501.716 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – eksportas: 42.5 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – Importas: 44.5 mlrd. kWh (2000)

Eksportas: $560.7 mlrd. (2001)

Eksporto šalys: ES 56% (Prancūzija 11%, D. Britanija 8%, Italija 8%, Olandija 6%, Belgija-Liuksemburgas 5%), JAV 10%, Japonija 2% (2000)

Importas: $472.9 mlrd. (2001)

Importo šalys: ES 52% (Prancūzija 10%, Olandija 9%, Italija 7%, D. Britanija 7%, Belgija-Liuksemburgas 5%), JAV 9%, Japonija 5% (2000)

Remtasi [9], [10]

ü Ekonominė situacija

Vokietija- viena stambiausių Europos valstybių, valdo apie 10% pasaulio rinkos (pagal šį rodiklį ji yra 2-ojoje vietoje po JAV). Nuo 1975m. Vokietija priklauso 7 didžiausių pramoninių pasaulio valstybių grupei („G-7“). Dabartinė Vokietijos ekonomika – socialinė rinkos ekonomika, kuriai būdingas aukštas darbo užmokestis ir socialinės garantijos.

Ekonomikos sektoriai:

Geriausiai išplėtotos šios Vokietijos pramonės šakos: geležies. ,plieno, anglies ppramonė, cemento gamyba, mašinų ir įrengimų gamyba, chemijos pramonė, elektronika, maisto pramonė, laivų statyba, tekstilės, odos pramonė, naftos perdirbimas.

Užsienio prekyba:

2000 metais Vokietijos importas sudarė apie 540,9mlrd. eurų. Palyginus su 1999 metais importas išaugo 96,2mlrd. eurų. Vokietijos importo struktūroje 200m. vyravo mašinos ir įrengimai (22% importo), transporto priemonės (10%), chemijos pramonės produkcija (9%), maisto produktai (8%), tekstilės dirbiniai (6%), metalai ir jų dirbiniai (4%).

Vokietija yra antroji pagal dydį eksportuotoja pasaulyje. Jos eksportas 2000 metais sudarė apie 596,6mlrd. eurų, tai yra 86,9 mlrd. eurų daugiau negu 1999 metais. Pagrindinės Vokietijos eksportuojamos prekės 200m buvo: mašinos ir įrengimai (31% eksporto), transporto priemonės (17%), chemijos pramonės produkcija (13%), maisto produktai (5%), tekstilė (4%), metalai ir jų dirbiniai (3%).

Svarbiausi prekybos partneriai žr. lentelė 4.

Užsienio investicijos:

Iki 1999m. Vokietijos investicijos užsienyje viršijo užsienio investicijas į Vokietiją. Tačiau liberalizavus telekomunikacijų ir energetikos sektorius, tiesioginės užsienio investicijos 2000 metais išaugo daugiau nei 3 kartus. 1999m. investicijoms buvo imliausi šie sektoriai: chemijos pramonė, holdingo įmonės, kredito įstaigos ir bankininkystė, mašinų ir įrengimų gamybos sektoriai.

[10]

ü Vokietijos ekonomikos išskirtiniai bruožai:

ü didžiausia įmoka į ES biudžetą (apie 20 mlrd. eurų kasmet, arba 24 proc.)

ü didžiausia imigracija (vidutiniškai 480 tūkst. imigrantų per metus)

ü didžiausia automobilių, laivų, plieno gamyba

ü tanki.ausias geležinkelių tinklas

ü didžiausios eksporto ir iimporto apimtys (25 ir 22 proc. viso ES eksporto ir importo, 1998)

ü importuojama daugiausia gamtinių dujų (13,2 proc. pasaulinio importo, 1997), kavos (13,2 proc. pasaulinio importo, 1997)

ü išlydoma daugiausia vario (5,3 proc. pasaulyje, 1997)

ü Rūro baseine esantys anglių telkiniai yra didžiausi ES

ü Vokietijoje išgaunama tik 1 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų, o suvartojama net apie 10 proc.

ü Vokietijoje esanti Grondės AE pagamina daugiausia elektros energijos: septyni jos reaktoriai 1995 m. pagamino daugiau kaip 10 mlrd. kWh elektros energijos

[11]

4.1.3. Beneliukso šalys

Beneliuksas – Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo sąjunga – tai savotiška mini Europos- sąjunga Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos taisyklės nedraudžia jos šalims puoselėti regioninius susivienijimus. Beneliuksas Europos Sąjungoje yra glaudžiausias toks susivienijimas. Beneliukso šalys yra tarp Europos vienijimosi pirmeivių. Kiekviena iš trijų valstybių plotu yra labai maža, tuo tarpu pagal gyvenimo lygį Beneliuksas yra bene liuksas.

Antai Liuksemburgas, mažiausią Sąjungos šalis. Ji pirmauja Europos Sąjungoje (ir pasaulyje!) pagal BVP vienam gyventojui. Daug pelno Liuksemburgui duoda gausybė jame įsikūrusių bankų, nesuvaržyta finansų rinka.

Beneliukso šalys, kaip vienos iš Europos Bendrijų įkūrėjų, yra patyrusios ir įtakingos Europos Sąjungos narės.

Remtasi [12]4.1.3.1. Liuksemburgas

Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų

5 lentelė. Liuksemburgo demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė: Liuksemburgas

Teritorija: 2,586 km2

Gyventojų skaičius: 448 569 (2002 liepos

mėn.)

Natūralus prieaugis: 1.25% (2002)

Migracijos saldo: 9.26 migrantų/1 000 gyventojų (2002)

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $19.2 mlrd. (2001)

BNP augimas: 4% (2000)

BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $43,400 (2001)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 1%

industrija: 30%

paslaugos: 69% (2000)

BVP 21.2 mlrd. eurų (2001m.)

BVP 1 gyventoju 47.9 tūkst. Eurų (2001m.) t.y. didžiausias BVP vienam gyventojui pasaulyje

BVP augimas 3.5 % (2001m.)

Metinė infliacija 2.7% (2001m.)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 2.4% (2001)

Darbo jėga: 262,300 (iš jų 87,400 yra užsienio darbininkai, pagrinde iš Prancūzijos, BBelgijos ir Vokietijos) (2000) Liuksemburgas yra antroje vietoje ES pagal mažiausią bedarbių skaičių(3 proc. visos darbo jėgos, 2000 m.)

Darbo jėga pagal užsiėmimą:

paslaugos 90%

industrija 8%

žemės ūkis 1.9% (1999)

Nedarbo lygis: 2.4% (2001)

Biudžetas:

pajamos: $4.44 mlrd.

išlaidos: $4.44 mlrd. (2000)

Pramonės gamybos augimas: 1.9% (2001)

Elektros energija – gamyba: 467.7 mln. kWh (2000)

Elektros energija pagal sektorius:

naudingos iškasenos: 57.52%

hidro: 25.66%

branduolinė: 0%

kitos: 16.82% (2000)

Elektros energija – suvartojimas: 6.158 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – eksportas: 735 mln. kWh (2000)

Elektros eenergija – Importas: 6.458 mlrd. kWh (2000)

Eksportas: $7.85 mlrd. (2000)

Eksporto šalys: ES 85% (Vokietija 24%, Prancūzija 21%, Belgija 13%), JAV 4% (2000)

Importas: $10.25 mlrd. (2000)

Importo šalys: ES 88% (Belgija 37%, Vokietija 25%, Prancūzija 13%), JAV 4% (2000)

Valstybės skola: 5.3% BVP(2001)

Remtasi [9], [[10]

ü Ekonominė situacija

Liuksemburgas patrauklus investuotojams dėl keleto priežasčių:

1) puiki šalies geografinė padėtis;

2) stabili ekonomika (subalansuotas ekonominis augimas, žema infliacija, žemas nedarbo lygis).

Ekonomikos sektoriai:

Pramonės gamybos augimas: 1.9% (2001m.). Liuksemburgas Europoje garsėja savo geležies ir plieno pramone; ši pramonės šaka Liuksemburgui svarbi, nes sudaro 29 proc. viso šalies eksporto, 1,8 proc. BVP ir užima 3,9 proc. darbo jėgos. Tačiau vis labiau plečiasi ir cheminių medžiagų, gumos ir kitų produktų gamyba.

Paslaugų sektoriuje dominuoja finansinės paslaugos. Liuksemburgas laikomas komercijos ir bankų centru. Nedaugelis pasaulio miestų gali pasigirti tokia gausa bankų ir kitų finansinių institucijų: 2002m. šalyje veikė 1900 kolektyvinių investicinių fondų. Bankai sudaro 15 proc. Liuksemburgo BVP. Nuo 1968 m. čia įsikūręs Europos investicijų bankas – ES finansinė institucija, finansuojanti daugiausia ilgalaikius kapitalo investavimo pprojektus, siekiant užtikrinti subalansuotą ES ekonomikos plėtrą, tolygią regionų raidą.

Žemės ūkis remiasi mažais, šeimyniniais ūkiais.

Užsienio prekyba:

Liuksemburgo eksportas 2001m. sudarė 9,082mlrd. eurų. Eksportuojami gaminiai: plieno, gumos, gaminai, chemikalai, stiklas, aliuminis.

Liuksemburgo importas 2001m. buvo 12,335mlrd. eurų. Importuojami produktai: mineralai, metalai, maisto produktai, aukštos kokybės vartojimo prekės.

Svarbiausi prekybos partneriai žr. lentelė 5.

Valiuta:

Liuksemburgas- euro zonos valstybė, nuo 2002m. Liuksemburgo franką pakeitė euras.

Užsienio investicijos:

JAV yra didžiausias investuotojas Liuksemburge. Šalyje veikia apie 60 JAV įmonių ir filialai ar padaliniai.

[10]

ü Liuksemburgo ekonomikos išskirtiniai bruožai:

ü mažiausiai gyventojų (443 ttūkst.)

ü mažiausia teritorija (84 km ilgio ir 52 km pločio)

ü didžiausias procentas užsieniečių (34,9 proc. visų Liuksemburgo gyventojų)

ü didžiausias BVP vienam gyventojui pasaulyje (34,200 tūkst. dolerių, 1999)

ü mažiausias procentas gyventojų, dirbančių pramonės srityje (21.,8 proc., 1998)

ü didžiausias procentas gyventojų, dirbančių paslaugų sektoriuje (75,3 proc., 1998)

ü mažiausias žemės ūkio sektorius (pagamina 0,1 proc. visų žemės ūkio produktų)

ü mažiausias įnašas į ES biudžetą (0,2 proc.)

ü didžiausias eksporto/importo procentas, tenkantis ES valstybėms narėms (atitinkamai 85,4 ir 81,7 proc., 1999)

ü mažiausias pagamintos elektros energijos kiekis per metus: 1000 Kwh tenka 3,3 žmonėms (1998)

ü didžiausios socialinės išmokos vienam gyventojui

ü daugiausia automobilių 1000 gyventojų (572, 1998)

ü Liuksemburgas yra absoliutus čempionas pagal daugelį ES ekonominių rodiklių

ü Liuksemburgas Europoje garsėja savo geležies ir plieno pramone; ši pramonės šaka Liuksemburgui svarbi, nes sudaro 29 proc. viso šalies eksporto, 1,8 proc. BVP ir užima 3,9 proc. darbo jėgos

ü Liuksemburgas yra antroje vietoje ES pagal mažiausią bedarbių skaičių (3 proc. visos darbo jėgos, 2000 m.)

ü Liuksemburge įsikūrusios kelios svarbios ES institucijos: Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos Parlamento generalinis sekretoriatas, ES institucijų Vertimo centras, keletas Europos Komisijos padalinių, pvz., “Eurostat” (statistikos tarnyba)

[11]4.1.3.2. Belgija

Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų.

6 lentelė. Belgijos demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė Briuselis (Europos Sąjungos sostinė) jame įsikūrusi pagrindinė Europos Komisijos būstinė, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, regionų komitetas

Teritorija: 30 510 km2 <

Gyventojų skaičius: 10 274 595 (2002 liepos mėn.)

Natūralus prieaugis: 0.15% (2002)

Migracijos saldo: 0.97 migrantų/1000 gyventojų (2002)

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $267.7mlrd. (2001)

BNP augimas: 1.1% (2001)

BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $26,100 (2001)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 1.4% (2000)

industrija: 24% (2000)

paslaugos: 74.6% (2000)

BVP 257.7mlrd. eurų (2001m.)

BVP augimas 1% (2001m.)

BVP vienam žmogui 22 420 eurų (2001m.)

BVP pagal sektorius

žemės ūkis: 1.4% (2000)

industrija: 24% (2000)

paslaugos: 74.6% (2000)

Infliacijos lygis 2.5% (2001)

Užimtų gyventojų skaičius 4.093 mln. (2000)

Darbo užmokesti/ 1 val 22.36 euro (2000)

Darbo jėga pagal užsiėmimą

industrija: 25% (1999) 26.3% (2000)

žemės ūkis: 2% (1999) 1.78% (2000)

paslaugos: 73% (1999) 71.9% (2000)

Darbo jėga 4.44 mln. (2001)

Nedarbo lygis 10.9% (2000)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 2.2% (2000)

Pramonės gamybos augimas: 4.5% (2000)

Biudžetas pajamos: $113.44 mlrd.

išlaidos: $106 mlrd. (2000)

Elektros energija – gamyba: 79.348 mlrd. KWh (2000)

Elektros energija pagal sektorius:

naudingos iškasenos: 40.31%

hidro: 0.57%

branduolinė: 57.66%

kitos: 1.46% (2000)

Elektros energija – suvartojimas: 78.13 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – eksportas: 7.309 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – importas: 11.6645 mlrd. kWh (2000)

Eksportas: $160.3 mlrd. (2001)

Eksporto šalys: ES 74%, Prancūzija 18%, Vokietija 17% Olandija 13%, D.Britanija 10%), JAV 6% (2000)

Importas: $154 mlrd. (2001)

Importo šalys: ES 68% (Vokietija 17%, Olandija 17%, Prancūzija 13%, D.Britanija 9%) (2000)

Skolos – užsienio: $28.3 mlrd. (1999) <

Remtasi [9], [10]

ü Ekonominė situacija

Belgija- Vakarų Europos kryžkelė. Antverpenas (Belgijos uostamiestis)- ketvirtas pagal dydį pasaulyje jūrų uostas bei pasaulio deimantų sostinė. Nors žiūrint pagal plotą Briuselis yra gana maža valstybė, bet ji- pakankamai gerai ekonomiškai išsivysčiusi. Užima antrą vietą ES pagal gyventojų tankumą (333 žmonės 1 kv. km.). Belgijos ekonomika yra viena atviriausių (po Liuksemburgo ir Airijos) ES ir pasaulio rinkose. Dėl gamtinių išteklių negausumo priversta importuoti žaliavas ir eksportuoti gatavą produkciją, todėl yra labai priklausoma nuo situacijos pasaulio rinkose.

Ekonomikos sektoriai:

Pramonės gamybos augimas: 4.5% (2000m.). Belgijos stiklo pramonė viena iš labiausiai išplėtotų pasaulyje. Tačiau gerai išplėtotos yra ir šios pramonės šakos: inžinerijos ir metalo produkcijos gamyba, motorinių transporto priemonių surinkimas, maisto produktų ir gėrimų gamyba, cheminių medžiagų, tekstilės gamybos sektorius, naftos produktų gamyba. Vykdo didžiausią ES ir pasaulyje kobalto, germanio ir radžio gavybą. Šokoladas – belgų pasididžiavimas ir pagrindinis maisto eksporto produktas. 80 proc. jo eksporto tenka ES šalims.

Paslaugų sektoriuje pirmą vietą užima nekilnojamo turto nuoma ir paslaugos verslui- apie 20%, prekyba- 10,9%, finansinės paslaugos- 6,2%, transportas ir komunikacijos- 6,3%, sveikatos ir kitos socialinės paslaugos- 5,8%, Visuomeninis maitinimas- 4,3%.

Pagrindinė žemės ūkio produkcija: cukriniai runkeliai, šviežios daržovės, vaisiai, javai, tabakas, mėsos gaminiai ir pieno gaminiai.

Užsienio prekyba:

Eksportas 2000m. sudarė

203,9mlrd. eurų (82,1% BVP). Eksportuojami produktai: technika ir įrengimai, cheminės medžiagos, deimantai, metalai ir metalo dirbiniai.

Belgijos importas 2000m. sudarė 191,9mlrd. eurų (77,3% BVP). Importuojami produktai: technika ir įrengimai, cheminės medžiagos, metalai ir metalo di.rbiniai.

Svarbiausi prekybos partneriai žr. lentelė 6.

Valiuta:

Belgija- euro zonos valstybė, nuo 2002m. sausio 1d. Belgijos franką pakeitė euras.

Užsienio investicijos:

Užsienio kilmės kapitalas Belgijoje sudaro 70% pramonės investicijų.

[10]

ü Belgijos ekonomikos išskirtiniai bruožai:

ü mažiausias pagrindinės tautybės gyventojų skaičius

ü žemės ūkio produkcija sudaro mažiausią BVP dalį (1,4 proc., 2000)

ü didžiausia ES ir ppasaulyje kobalto, germanio ir radžio gavyba

ü tai labiausiai urbanizuota šalis (97 proc. belgų yra miestiečiai)

ü 2 vieta ES pagal gyventojų tankumą (333 žmonės 1 kv. km.)

ü Belgijos stiklo pramonė viena iš labiausiai išplėtotų pasaulyje

[11]4.1.3.3. Nyderlandai

Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metų

7 lentelė. Nyderlandų demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė: Amsterdamas; Hagoje įsikūręs Ministrų kabinetas

Teritorija: 41 526 km2

Gyventojų skaičius: 16 067 754 (2002 liepos mėn.)

Natūralus prieaugis: 0.53% (2002)

Migracijos saldo: 2.35 migrantų/1 000 gyventojų (2002)

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $413 mlrd. (2001) <

BNP augimas: 1.1% (2001)

BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $25,800 (2001)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 3.3%

industrija: 26.3%

paslaugos: 70.4% (2000)

BVP: 400,8 mlrd. Eurų (2000)

BVP vienam gyventojui: 25,19 tūkst. Eurų (2000)

Metinis BVP augimas: 3,8% (2000), 0,8% (2001)

BVP pasiskirtymas pagal sektorius:

žemės ūūkis: 3,3% (2000)

pramonė: 26,3% (2000)

paslaugos: 70,4% (2000)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 2% (vidut. 1989-1998), 2,6% (2000), 4.5% (2001)

Darbo jėga: 7.2 mln. (2000)

Darbo jėga pagal užsiėmimą:

paslaugos 73%

apdirbamoji pramonė ir statyba 23%

žemės ūkis 4% (1998)

Nedarbo lygis: 2.4% (2001)

Biudžetas:

pajamos: $134 mlrd.

išlaidos: $134 mlrd. (2001)

Pramonės gamybos augimas: 1.9% (2001)

Elektros energija – gamyba: 87.953 mlrd. KWh (2000)

Elektros energija – suvartojimas: 10.712 mlrd. KWh (2000)

Eksportas: $214 mlrd. (2001)

Eksporto šalys: ES 78% (Vokietija 26%, Belgija-Liuksemburgas 12%, Prancūzija 12%, D.Britanija 11%, Italija 6%), Vidurio ir Rytų Europa, JAV (2000)

Importas: $195 mlrd. (2001)

Importo šalys: ES 56% (Vokietija 18%, Belgija-Liuksemburgas 10%, D.Britanija 9%, Prancūzija 6%) US 10% (2000)

Valstybės skola:: 0% (2000)

Remtasi [9], [10]

ü Ekonominė situacija

Ekonomikos sektoriai:

Nyderlandai – brandi industrinė valstybė su vyraujančiu paslaugų sektoriumi (64% visų užimtų gyventojų). OOlandija yra tarp didžiausių gamtinių dujų gamintojų ir eksportuotojų: pagaminama vidutiniškai 80 mlrd. m3 dujų per metus, iš jų apie 50% eksportuojama į ES šalis.

Pramonės gamybos augimas pastebėtas 2001 m. 1.9%. Šalyje plėtojami tokie pramonės sektoriai: žemės ūkio produktų perdirbimas, metalo ir inžinerijos produktai, elektrotechnikos gaminių ir įrengimų gamyba, cheminės medžiagos, statyba, mikroelektronika, naftos produktų gamyba.

Žemės ūkyje dirba tik 5% visų užimtų gyventojų. Nyderlandai- pasaulyje trečioje vietoje pagal žemės ūkio produkcijos eksporto vertę (po JAV ir Prancūzijos). Žemės ūkio produktų ggamyba: kviečiai, miežiai, grūdai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai, šviežios daržovės, skintos gėlės, pieno produktai, galvijai, paukštiena.

Užsienio prekyba:

Olandijos eksportas 2000m. sudarė 233,72 mlrd. eurų (58% BVP).

Olandijos importas 1999m. sudarė 259,55 mlrd. eurų (59% BVP). Importuojami produktai: technika ir transporto įrengimai, cheminės medžiagos, kuras, maisto produktai, tekstilės gaminiai.

Svarbiausi prekybos partneriai žr. lentelė 7.

Valiuta:

Nuo 2002m. sausio 1d. Nacionalinę Nyderlandų valiutą Olandijos guldeną pakeitė euras.

Užsienio investicijos:

Tiesioginės užsienio investicijos į ir iš Olandijos kasmet sudaro atitinkamai apie 4% ir 6% BVP.

Nyderlandų investicijos užsienyje: ES- 38,9%, Japonijoje- 2,27%, JAV- 45,5%, Rytų Europoje- 2,9%, kitose šalyse- 10,3% visų užsienio investicijų. (2000m. jos sudarė 79,294 mln. Eurų).

Užsienio investicijos Nyderlanduose: iš ES šalių- 54,7%, Japonijos- 6,1%, JAV- 27,8%, kitų Europos valstybių- 3,8%, kitų šalių- 7,65%. (Iš viso Nyderlanduose investuota 59,709 mln. Eurų (2000m) užsienio kapitalo).

[10]

ü Nyderlandų ekonomikos išskirtiniai bruožai:

ü didžiausias gyventojų tankumas (373 žmonės kvadratiniame kilometre)

ü mažiausias bedarbių procentas (2,6 proc. visos darbo jėgos, 2000)

ü didžiausios įmokos į ES biudžetą (vienam gyventojui)

ü išgaunama ir eksportuojama daugiausia gamtinių dujų (8,9 proc. pasaulinės prekybos, 1997)

ü Olandija užima 6 vietą pasaulyje pagal eksportą ir investicijas.; šalies BVP yra 14-as pasaulyje

ü olandai kasmet pagamina daugiau kaip 500 mln. kilogramų sūrio, trečdalį jų eksportuoja?

ü daugiau kaip 75 proc. mokyklų Olandijoje yra privačios

[11]

4.2. Ekonomiškai silpniausios ES šalys4.2.1. Ispanija

Europos Sąjungos valstybė nnarė nuo 1986 metų

8 lentelė. Ispanijos demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė: Madridas

Teritorija: 504 750 km2

Gyventojų skaičius: 40 077 100 (2002 liepos mėn.)

Natūralus prieaugis: 0.09% (2002)

Migracijos saldo: 0.87 migrantų/1 000 gyventojų (2002)

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $757 mlrd. (2001)

BNP augimas: 2.8% (2000)

BNP vienam žmogui: Perkamosios galios paritetas – $18,900 (2001)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 4%

industrija: 28%

paslaugos: 68% (2000)

BVP 650 mlrd. eurų (2001)

BVP augimas 2,8% (2001)

BVP vienam gyventojui 22450 eurų (2001)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 3.8% (2001)

Darbo jėga: 17,1 mln. (2001)

Darbo jėga pagal užsiėmimą:

paslaugos 64%

apdirbamoji pramonė, naudingųjų iškasenų gamyba ir statyba 29%

žemės ūkis 7% (2001)

Nedarbo lygis: 13% (2001)

Biudžetas:

pajamos: $105 mlrd.

išlaidos: $109 mlrd. (2000)

Pramonės gamybos augimas: 1% (2001)

Elektros energija – gamyba: 211.64 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija pagal sektorius:

naudingos iškasenos: 56.78%

hidro: 12.49%

branduolinė: 27.83%

kitos: 2.9% (2000)

Elektros energija – suvartojimas: 201.159 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – eksportas: 7.832 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – Importas: 12.166 mlrd. kWh (2000)

Eksportas: $118.6 mlrd. (2001)

Eksporto šalys: ES 71.2% (Prancūzija 19.6%, Vokietija 11.8%, Portugalija 9.9%, Italija 9%, Didžioji Britanija 9%), JAV 4.4%, Lotynų Amerika 4% (2001 sausis-spalis)

Importas: $150.5 mlrd. (2001)

Importo šalys: ES 63.1% (Prancūzija 16.4%, Vokietija 15.5%, Italija 9%, DD. Britanija 6.9%, Beneliuksas 3.5%), OPEC 5%, JAV 4.5%, Japonija 2.5%, Lotynų Amerika 2% (2001 sausis-spalis)

Skolos – užsienio: 67,2% nuo BVP (2001)

Remtasi [9], [10]

ü Ekonominė situacija

Ispanijos narystė ES tapo nauju impulsu šalies ūkio plėtrai, 1987- 1990 m. šalies ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 4-5%. 1996-2000 m.šalies BVP prieaugis siekė 4% (ES vidurkis- 3,4%), 2001m. nukrito iki 2,8%, tačiau ekonomikos augimo tempai išlieka didesni nei ES vidutinis lygis.

Infliacijos mažinimas buvo ir tebėra vienas svarbiausių Ispanijos vyriausybės makroekonominės politikos prioritetų. Infliacija pakilo itin staigiai nuo 2,6% 1996-2000m. iki 3,6% 2001m. iš knygos

Ispanai su kaupu pasinaudojo naryste. Jie atnaujino ekonomiką, pasinaudodami investicijomis ir Briuselio subsidijomis. A. Paleckis- “Ties Europos greitkeliu”.

Ekonomikos sektoriai:

Kaip ir daugumoje Europos 6ali7, Ispanijos ekonomikoje dominuoja paslaugų sektorius, kuris 2001 m. sudarė 66,2%BVP. Pramonės sektorius sudaro 21,1%, statyba- 9,1%, žemės ūkis- 3,6% BVP.

Geriausiai išplėtotos Ispanijos pramonės sektoriaus šakos yra tekstilės ir drabužių, avalynės, maisto ir gėrimų, metalų, chemijos pramonė, laivų statybos, automobilių ir mašinų pramonės.

Paslaugų sektoriuje pirmauja prekyba, turizmas, bankininkystė bei telekomunikacijos. Ypač svarbus vaidmuo tenka turizmui. Ispanija šiuo metu yra viena labiausia turistų lankoma šalis.Turizmas sukuria apie 10% Ispanijos BVP ir apie 1 mln. Darbo vietų.

Pagrindinė Ispanijos žemės ūkio produkcija: grūdinės kultūros,

vaisiai, daržovės, alyvuogės, vynuogės, cukriniai runkeliai,jautiena, kiauliena, paukštiena, pieno produktai. Ispanija- žuvininkystės šalis.

Užimtumas:

Nedarbas- pati opiausia Ispanijos problema. Jos šalies vyriausybei nepavyksta išspręsti kelis dešimtmečius. Net 36% darbingo jaunimo( iki 25 metų) neturėjo darbo, kai tuo tarpu ES šalyse jaunimo nedarbo lygis buvo 19 %. Nuo 1995 m. nedarbas Ispanijoje pradėjo mažėti, tačiau ir toliau išlieka vienas didžiausių Europoje.

Užsienio prekyba:

Ispanijai įstojus į ES labai pakilo užsienio prekybos ir investicijų lygis. Importas augo greičiau nei eksportas dėl importinių vartojimo prekių paklausos vidaus rrinkoje. Tačiau prekybos deficitas turi tendenciją mažėti.

Eksportuo.jami produktai: technika, mašinos, maisto produktai, kitos plataus vartojimo prekės.

Svarbiausi prekybos partneriai žr. lentelė 8.

Valiuta:

Nuo 2002 m.sausio 1d. euras pakeitė buvusį Ispanijos buvusį piniginį vienetą- pesetą ir tapo oficialia Ispanijos valiuta.

Užsienio investicijos:

Tiesioginės užsienio investicijos Ispanijoje 2000 m. sudarė apie 67 mlrd. eurų ir tai yra beveik tris su puse karto daugiau nei 1998 metais.Stambiausi investuotojai: Olandija, Prancūzija, JAV, Anglija, Portugalija ir Vokietija. Tarptautinės kompanijos beveik visiškai kontroliuoja automobilių pramonę, pusę maisto produktų rrinkos, trečdalį chemijos pramonės ir du trečdalius cemento pramonės. Užsienio įmonės kontroliuoja apie trečdalį draudimo paslaugų rinkos.

[10]

ü Ispanijos ekonomikos išskirtiniai bruožai:

ü didžiausias procentas žmonių, dirbančių prekybos, restoranų ir viešbučių sektoriuje (22,7 proc. visos darbo jėgos)

ü daugiausia bedarbių (14,1 proc. visos darbo jėgos, 22000)

ü užauginama daugiausiai apelsinų tiek ES, tiek pasaulyje

ü daugiausiai iškasama mineralinių medžiagų

ü Ispanija yra trečia šalis ES pagal dydį ir penkta pagal gyventojų skaičių

ü palyginti su kitomis ES šalimis, gyvenimas Ispanijoje yra vienas pigiausių

ü Ispanija yra viena iš pasaulio mašinų eksporto lyderių

ü kasmet Ispaniją aplanko 50 mln. turistų; turizmo sektoriuje dirba 15 proc. ispanų

ü Olandija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – daugiausiai į Ispaniją investuojančios ES šalys

ü Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje, kasmet jo gamybai sunaudojama 3 mln. tonų vynuogių?

[11]4.2.2. Portugalija

Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1986 metų

9 lentelė. Portugalijos demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Sostinė: Lisabona

Teritorija: 92 391 km2

Gyventojų skaičius: 10 084 245 (2002 liepos mėn.)

Natūralus prieaugis: 0.18% (2002)

Migracijos saldo: 0.5 migrantų/1 000 gyventojų (2002)

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $174.1 mlrd. (2001) <

BNP augimas: 1.7% (2000)

BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $17,300 (2001)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 3.8%

industrija: 30.5%

paslaugos: 65.7% (2000)

BVP 177,45 mlrd. eurų (2001)

Metinis BVP augimas 3,4% (2000)

BVP vienam gyventojui 17628 eurai (2000)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 4.4% (2001)

Darbo jėga: 5.1 mln. (2000)

Darbo jėga pagal užsiėmimą:

paslaugos 60%

pramonė 30%

žemės ūkis 10% (1999)

Nedarbo lygis: 4.4% (2001)

Biudžetas:

pajamos: $45 mlrd.

išlaidos: $48 mlrd. (2001)

Pramonės gamybos augimas: 2.4% (2001)

Elektros energija – gamyba: 43.242 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija pagal sektorius:

naudingos iiškasenos: 70.03%

hidro: 25.91%

kitos: 4.06% (2000)

Elektros energija – suvartojimas: 41.146 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – eksportas: 3.767 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – Importas: 4.698 mlrd. kWh (2000)

Eksportas: $24.8 mlrd. (2001)

Eksporto šalys: ES 79% (Ispanija 19%, Vokietija 18%, Prancūzija 13%, D. Britanija 11%, Beneliuksas 6%), JAV 6% (2000)

Importas: $37.8 mlrd. (2001)

Importo šalys: ES 74% (Ispanija 25%, Vokietija 14%, Prancūzija 11%, Italija 7%, D. Britanija 6%), JAV 3%, Japonija 3% (2000)

Skolos – užsienio: 53,8% nuo BVP (2000)

Remtasi [9], [10]

ü Ekonominė situacija

Portugalija, kaip ir Ispanija, sumaniai pasinaudojo naryste Europos Sąjungoje, jos finansine parama. Kai šalis įstojo į Europos Bendrijas, jos BVP vienam gyventojui nesiekė 50 procentų Europos Bendrijų šalių vidurkio. Šiuo metu jis jau sudaro apie 75 procentus šio vidurkio.

Portugalija buvo viena neturtingiausių Vakarų Europos valstybių 1985 m.šalies BVP viena gyventojui siekė tik apie 50% ES šalių vidurkio. Portugalijai įstojus į ES, šalies ekonomikos būklė pradėjo sparčiai gėrėti. Nuo 1993 m.ekonomika sparčiai auga. Augimą paskatino padidėjusios investicijos ir vidaus vartojimas. BVP vienam gyventojui 2000 m.siekė apie 70%ES šalių vidurkio, o metinis BVP augimas siekė 3,4%. Buvę maži infliacijos tempai(apie 2%1999m.) itin išaugo (iki 4,4%2001) ir stipriai viršija ES vidurkį.

Aukšta infliacija, išsiskirianti iš euro zonos infliacijos lygio, mokėjimo balanso deficitas bei šeimų įsiskolinimų(privačių asmenų sskolų) augimas- šiuo metu trys silpniausios Portugalijos ekonomikos sritys.

Ekonomikos sektoriai.

Žemės ūkio įtaka šalies ekonomikai sumažėjo( 2001 m. sudarė 5,9), tačiau nacionalinės institucijos bei ES padeda diegti naujas technologijas, skatina žemės ūkio produktų eksportą. Svarbiausia žemės ūkio produkcija: grūdinės kultūros, bulvės, vynuogės, alyvuogės, aviena, jautiena, paukštiena, pieno produktai.

Keičiasi pramonės sektorius, kuris 2001 m.sudarė 31,5 % BVP strukt8ra. Ilg1 laik1 pirmav3 tradiciniai sektoriai- tektil4s, alyn4s, keramikos, kam62i7 gamybos ir medienos, laivų remonto bei maisto ir gėrimų pramonės- užleido vietą naujiems sektoriams: automobilių ir komplektuojančių detalių, elektronikos bei farmacijos pramonei.

Svarbiausios paslaugų sektoriaus šakos yra prekyba, transportas, telekomunikacijos, turizmas, finansų paslaugos.

Užimtumas.

Nedarbas 2001 m. pirmą kartą nukrito iki žemiausio lygio- 4% ,2001 m.užimtų gyventojų skaičius- 5,2 mln. Darbo jėgos pasiskirstymas sektoriuose:paslaugos-60%, pramonė- 30%, žemės ūkis-10%.

Užsienio prekyba.

Portugalija 2000 m.eksportavo 25,302 mlrd.eurų vertės prekių. Daugiausiai eksportuojama mašinų ir elektronikos(20%viso eksporto 2000 m.), transporto priemonių ir įrengimų 15 % , drabužių 12%, tekstilės 7%, avalynės 6%, popieriaus, kartono, spaudinių –6%.

Importo vertė.- 41,525 mlrd.eurų 2000)

Portugalijos importo struktūroje vyrauja: mašinos ir elektronika (21% viso importo 2000 m.), transporto priemonės ir įrengimai (17%0, mineralinis kuras- 10%, metalai ir jų dirbiniai-8%, žemės ūkio produkcija-8%, chemikalai- 8%.

Valiuta.

Nuo 2002 metų sausio 1d. euras pakeitė buvusį Portugalijos piniginį vienetą-escudos ir tapo oficialia Portugalijos valiuta.

Užsienio iinvesticijos.

Per 1995-2000 m.tiesioginės užsienio investicijos Portugalijoje sudarė 74,77 mln eurų vidutinis metinis tiesioginių užsienio investicijų prieaugis minėt laikotarpiu buvo 37 % . Stambiausi investuotojai 2000 m:

Vokietija, Olandija, Prancūzija, Anglija, Belgija ir Liuksemburgas, Ispanija, Italija.Didžioji dalis užsienio kapitalo 51 % koncentruojasi perdirbimo pramonėje, 26% investuota į finansines ir nekilnojamo turto paslaugas, 16% – prekyba, viešbučio ir viešojo maitinimo paslaugas.

[10]

ü Portugalijos ekonomikos išskirtiniai bruožai:

ü sparčiausias BVP augimas vienam gyventojui per 1980-1998 metus (vidutiniškai 8,1 proc. metinio augimo)

ü didžiausias procentas gyventojų, dirbančių pramonės srityje (36 proc., 1998)

ü mažiausias procentas gyventojų, dirbančių paslaugų sektoriuje (50,2 proc., 1998)

ü mažiausias kvalifikuoto pramonės darbininko atlyginimas (10 400 JAV dolerių per metus atskaičius mokesčius)

ü mažiausias JTO žmogiškosios plėtros indeksas

ü ilgiausia darbo savaitė ES

ü daugiausia pagaminama kamštinio ąžuolo žievės tiek ES, tiek pasaulyje

ü mažiausiais Internetu besinaudojančių gyventojų procentas (6,9 proc., 1998)

[11]4.2.3. Graikija

Europos Sąjungos valstybė narė nuo 1981 metų

9 lentelė. Graikijos demografiniai ir ekonominiai rodikliai

Teritorija: 131 940 km2

Gyventojų skaičius: 10 645 343 (2002 liepos mėn.)

Natūralus prieaugis: 0.2% (2002)

Migracijos saldo: 1.96 migrantai/1 000 gyventojų (2002)

Sostinė: Atėnai

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $189.7 mlrd. (2001)

BNP augimas: 3.7% (2001)

BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $17,900 (2001)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 8.3%

industrija: 27.3%

paslaugos: 64.4% (1998)

BVP 129,3 mlrd. eurų (2001)

Metinis BVP augimas 3%

(2001), 3,5% (2002)

BVP vienam gyventojui 12255 eurai (2001)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 3.4% (2001)

Darbo jėga: 4.32 mln. (1999)

Darbo jėga pagal užsiėmimą:

paslaugos 59%

žemės ūkis 20%

industrija 21% (2000)

Nedarbo lygis: 11.3% (2000)

Biudžetas:

pajamos: $45 mlrd.

išlaidos: $47.6 mlrd. (1998)

Pramonės gamybos augimas: 7% (2000)

Elektros energija – gamyba: 49.581 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija pagal sektorius:

naudingos iškasenos: 91.53%

hidro: 6.6%

kitos: 1.87% (2000)

Elektros energija – suvartojimas: 46.099 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – eksportas: 1.74 mlrd. kWh (2000)

Elektros energija – IImportas: 1.729 mlrd. kWh (2000)

Eksportas: $12.5 mlrd. (2001)

Eksporto šalys: ES 44% (Vokietija 12%, Italija 9%, D. Britanija 6%), JAV 6% (2000)

Importas: $30.3 mlrd. (2001)

Importo šalys: ES 59% (Vokietija 13%, Italija 13%, Prancūzija 7%, Olandija 6% D. Britanija 5%) JAV 3% (2000)

Skolos – užsienio: $57 mlrd. (2000), 98,9% nuo BVP (2001)

Remtasi [9], [10]

ü Ekonominė situacija

Graikija, kaip ir Ispanija, Portugalija ir Airija, sulaukė didelės finansinės Europos Sąjungos paramos.

Nuo 1996 m.Graikijos vyriausybė vykdo griežtą ekonomikos politiką, kuri daro įtaką infliacijos, valstybės deficito iir valstybės skolos mažėjimui.

Graikijoje vis dar vyrauja viešasis sektorius, tačiau vis daugiau valstybei priklausančių objektų privatizuojama.

Ekonomikos sektoriai:

Graikijoje paslaugų sektorius sukuria apie 68% BVP. Turizmas šiuo metu sukuria 10% šalies BVP. Ateityje planuojama pasiekti 14%.

Graikijos pramonės sektorius apie 23,1%BVP. Pagrindinės ir ggeriausiai išplėtotos pramonės šakos: statyba, laivininkystė, maisto ir tabako gaminių gamyba, tekstilė, chemijos, metalo produktai, kalnakasyba, naftos perdirbimas.

Kiti 8,8%BVP- žemės ūkis, statybos ir transporto sektorius. Pagrindinė Graikijos žemės ūkio produkcija: javai, kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai, pomidorai, alyvuogės, tabakas, bulvės, pienas, galvijai.

Graikijos gamtiniai ištekliai: boksitai, rusvosios anglys, magnio oksidas, nafta, marmuras.

Aiškiai pastebima pramonės koncentracija kai kuriuose regionuose: daugiau kaip 50% Graikijos pramonės susitelkę Didžiuosiuose Atėnuose.

Užsienio prekyba:

ES yra didžiausia Graikijos prekybos partnerė, tačiau Graikija taip pat palaiko prekybinius ryšius su Rytų Europa ir Juodosios jūros šalimis.

Svarbiausi prekybos partneriai žr. lentelė 9.

Valiuta.

Graikija- euro zonos valstybė, nuo 2002 m.sausio 1d. Graikijos drahmą pakeitė euras.

Užsienio investicijos.

Užsienio investicijos 2000m. Graikijoje siekė 6,7 mlrd. eurų(5% BVP). Graikijos investicijos užsienyje daugiausiai orientuotos į Balkanus. Tiesioginės investicijos BBalkanuose sudaro apie 4 mlrd. eurų, iš kurių daugiausia investuota Serbijoje ir Rumunijoje- po 1,4 mlrd. eurų.

[10]

ü Graikijos ekonomikos išskirtiniai bruožai:

ü didžiausias žemės ūkio indėlis į BVP (21 proc. BVP, 1999)

ü mažiausia BVP dalis vienam gyventojui (14,277 dolerių) (1999)

ü didžiausias BVP procentas skiriamas karinėms išlaidoms (4.91 proc., 1999/2000)

ü mažiausias BVP procentas skiriamas moksliniams tyrimams (0,51 proc., 1997)

ü didžiausias procentas žmonių, dirbančių žemės ūkyje (18,2 proc., 1998)

ü didžiausias prekybos laivynas

ü didžiausias jūrų uostuose pakr.autų krovinių kiekis

ü išauginama ir parduodama daugiausia medvilnės ir tabako

ü eksportuojama daugiausia alyvuogių aliejaus tiek ES, ttiek pasaulyje

ü mažiausias eksporto procentas, tenkantis ES valstybėms narėms (51,6 proc., 1999)

[11]5. Apibendrinimas

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad 67 proc. ES BVP sukuria paslaugų sektorius , JAV – 73 proc., Japonijoje – 62 proc..Turėtumėme nepamiršti, kad net keturios ES valstybės (Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija) priskiriamos stipriausių pasaulio valstybių septynetui. [13]

ES teritorija beveik pusantro karto didesnė už JAV. ES bendrojo vidaus produkto dalis pasaulio ekonomikoje sudaro 20 proc.

ES siekiama sumažinti šalių ir regionų ekonominės bei socialinės plėtros lygio skirtumus, tai yra ekonomiškai silpni regionai remiami finansiškai, dalinamas jų ekonominis pajėgumas. Daugiausia tokios paramos sulaukia Graikija, Portugalija, Ispanija ir Airija. [5]

Daugelio ES šalių ekonomika per pirmąjį šių metų ketvirtį nė trupučio neišaugo. Taip sako Europos ekspertai. Vokietijos politikai bei ekonomistai savo šaliai, o ir visai ES neprognozuoja nei didžiulio ekonominio augimo, nei nuosmukio, kurio pirmaisiais ženklais laikomas didėjantis nedarbas ir infliacija. Nepriklausomų ekspertų prognozės kur kas pesimistiškesnės: Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje bei Nyderlanduose pastebimas tam tikras ekonominis sąstingis. Šių metų statistika ypač nepalanki Vokietijai – per pirmuosius tris metų mėnesius užfiksuotas vos 0,2 proc. BVP augimas. Situacija negerėja jau nuo praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio. Sparčiai augantis nedarbas, realių gyventojų pajamų mažėjimas ir valstybės biudžeto deficitas taip pat nieko gera nežada. Prieš keletą savaičių Vokietijos ffinansų ministras Aichelis patvirtino, kad šalis nepajėgi įvykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų bei pasiekti ES reikalaujamą ekonominį lygį. Vokietijos ekonomikos augimas sudaro daugiau nei trečdalį visos ES ekonominio augimo, todėl ekonominis nuosmukis šioje šalyje reiškia visos ,,Didžiosios Europos“ sąstingį. Visos Europos ekonomikai įtakos turi tiek vidiniai, tiek ir išoriniai faktoriai. Svarbiausiais išoriniais faktoriais laikomas nepalankus dabartinis eksporto ir importo santykis bei nuolat svyruojantis populiariausių pasaulio valiutų, įskaitant ir eurą, kursas.

Kalifornijoje įsikūrusio Stenfordo universiteto profesorius M.Bernštainas sakosi manąs, jog Europos ir ypač Vokietijos ekonomika beveik pasiekė vadinamąją recesijos ribą arba nulinį ekonomikos augimą. Pasak jo, Europą gali ištikti tokia ekonominė krizė, kokia jau daugiau nei dešimtmetį vargina Japoniją, kurios ekonomika tam tikrą laikotarpį tai nustoja augusi, tai ima smarkiai kristi, o kritimo metu smunka pragyvenimo lygis. Todėl visiškai tikėtina sulaukti euro defliacijos, kuri būtų bene vienintelis būdas išbristi iš ilgalaikės recesijos. M.Bernštainas įsitikinęs, jog netrukus paspartėsiantis JAV ekonominis augimas atgaivins ir Europą.

Tačiau turėtumėm atkreipti dėmesį į tai, kad euro zonos plėtra vyksta lėčiau negu visos ES plėtra. Euro zonos ekonominę plėtrą stabdančios kliūtys tebėra tos pačios: nelanksti darbo rinka, vilkinamos struktūrinės reformos, didėjantis daugelio šalių biudžeto deficitas- tai stiprūs destabilizuojantys veiksniai.

Gėrėja situacija Japonijoje.Nors ekonomikos augimas tebėra ribotas, tačiau eeksportas jau atsigauna

Japonija pirmauja pasaulyje kai kuriose mokslinių tyrimų ir aukštųjų technologijų srityse (informacinių sistemų, puslaidininkinių prietaisų, didelio tankio duomenų saugojimo sistemų ir kt.). Japonijos mokslininkai ir inžinieriai pateikia ir užregistruoja daugiau patentų nei bet kurios kitos šalies, Japonijos aukštųjų technologijų eksportas nuolat auga ir lenkia JAV ar bet kurios kitos šalies eksportą.

Japonija beveik neturi savų energijos šaltinių, išskyrus vandens. Todėl Japonijoje gerai išplėtota ekonomiška ir ekologiškai švari branduolinė energetika.

[4]6. Priedai

1 priedas.

1 pav. Faktinė ir potenciali ekonomikos plėtra

* Faktinio BVP nuokrypis nuo potencialaus BVP.

[14]

2 priedas.

2 pav. BVP dydis 1 gyv. ES šalyse, JAV ir Japonijoje 2001 m.

Remtasi [10], [15]

3 priedas.

3 pav. BVP augimas %, 1999m.- 2003m.*

* 2003m. prognozės

[15], [16]

4 priedas.

4 pav. Importas ir eksportas 2001m., mlrd. dolerių

5 priedas.

5 pav. Infliacija, (%) 2001m.

[1], [17]

6 priedas.

6 pav. Nedarbas, % 2002m.

[18], [10]Šaltiniai

1. Internet: http://www.infoplease.com/ipa/A0108121.html. – žiūrėta [2003.11.03]

2. Internet: www.ebiz.lt/article.php3/7/53/4 – 26k. – žiūrėta [2003.11.05]

3. “Kodėl doleris išliks visagalis”. Internet: www.euro.lt/evn/showpasaulis.php3?ArticleID=271. – žiūrėta [2003.11.04]

4. „EKONOMIKA IR JŪS“. Internet: www.teletrade-dj.lt/economic.htm – žiūrėta [2003.11.05]

5. G. MINKAUSKAITĖ. „Amerikiečiai tikisi greito dolerio kurso didėjimo”. Internet: www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/ horizontai/20030604/8-1.html – žiūrėta [2003.11.10]

6. Prof. habil. dr. J. GRIGAS. „Žvilgsnis į Japonijos mokslą ir technologijas“. – 2001/10.

7. Internet: www.eudel.lt/lt/es_pasaulyje/prekyba.htm. žiūrėta [2003.11.04]

8. Internet: http://www.euro.lt/showmenuitems.php?TopMenuID=7&MenuItemID=38&LangID=1. – žiūrėta [2003.11.01]

9. Internet:

http://www.euro.lt/showmenuitems.php?TopMenuID=7&MenuItemID=39&LangID=1. – žiūrėta [2003.11.08]

10. Dr.D. Budreikaitė, A. Mockutė, G. Anuškevičiūtė. „Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse. Verslininko vadovas.“. –V.: UAB „Fantazija ir forma“, 2002m.– 399p. (55-321p.)

11. Internet: http://www.euro.lt/showmenuitems.php?TopMenuID=7&MenuItemID=39&LangID=1. žiūrėta [2003.11.06]

12. A. Paleckis- “Ties Europos greitkeliu”.

13. A. KAČERAUSKIENĖ. „ Apie ekonominę Europos Sąjungos paramą “. – Internet: http://www.lietuviai.de/skaitykim/lietuva-europa/idomumai.shtml. – žiūrėta [2003.11.09]

14. AB Vilniaus bankas. Lietuvos makroekonomikos apžvalga 2003m. liepa. – 2003. – 31p.

15. Y. Selfin, A. Zhang, K. Okunwobi. – European Economic Outluook September 2001. – Price Water House Coopers, 2001. – 56p.

16. Internet: http://japan.ambasada.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=12. – žiūrėta [2003.11.10]

17. Internet: – wwww.ekm.lt/eko_apzvalgos/2001_11/L090-098.pdf. – žiūrėta [2003.11.03]

18. „ Pasaulio ekonomikosa apžvalga“. Internet: http://www.hansa.lt/files/apzvalgos/world200208.pdf-