ES SF parama šalims narėms

Turinys

Įvadas 6

1 Europos Sąjungos apžvalga 8

2 Struktūrinių fondų atsiradimas 11

2.1 ES struktūrinių fondų naudojimo reglamentavimas 12

2.2 Struktūrinių fondų principai. 12

2.3 SF veiklos tipai 13

2.4 Biudžeto paskirstymas 14

2.5 Struktūriniai fondai šaliai kandidatei 15

2.5.1 ISPA programa 15

2.5.2 SAPARD programa 16

2.5.3 PHARE programa 16

2.6 Sprendimų dėl pasirengimo narystei paramos fondų priėmimas 18

2.6.1 Įvertinimas 18

2.6.2 Aplinka 19

2.7 Struktūriniai fondai šaliai narei 19

2.7.1 Sanglaudos fondas 20

2.7.2 Žuvininkystės orientavimo fondas 20

2.7.3 Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondas 20

2.7.4 Europos socialinis fondas 20

2.7.5 Europos regioninės plėtros fondas 21

2.8 Europos Sąjungos Struktūrinių fondų administravimas Lietuvoje 21

2.8.1 Vadovaujančioji institucija 24

2.8.2 Mokėjimo institucija 26

2.8.3 Tarpinė institucija 26

2.8.4 Įgyvendinančioji institucija 28

2.8.5 Priežiūros komitetas 30

2.9 Su SF administravimu Lietuvoje susiję teisės aktai 30

2.10 Gairės pareiškėjams 32

2.10.1 Paraiškų teikimas 32

2.10.2 Gairių pareiškėjams reikalavimai 33

2.10.3 Gairių pareiškėjams vertinimai 34

2.10.3.1 Paraiškų vertinimo ir atrankos etapai 34

2.11 SF investavimo tikslai ——– prie tipu 39

3 Finansinė situacija prieš naujai šalių grupei įstojant įį ES 39

4 ES struktūrinių fondų parama Viešajam sektoriui 40

5 Pagalba SVV subjektams. 41

5.1 De minimis pagalba 44

5.1.1 Kaupimas ir monitoringas 45

5.2 SF remiami ir neremiami ūkio sektoriai. 46

5.3 Pagalbos SVV ir didelėms įmonėms skirtumai 48

6 Kitos prioritetinės sritys 49

7 Pasirengimo narystei fondų panaudojimas Lietuvoje 50

7.1 SAPARD 50

7.2 ISPA 52

7.3 PHARE 53

8 ES paramos Lietuvai iki ir po narystės skirtumai 54

Išvados 57

Literatūra 58

Lentelės

Lentelė 1 Projektų finansavimo lėšų pasiskirstymas [15] 11

Lentelė 2 2004 metų ES biudžeto lėšų paskirstymas, lyginant su 2003 metais [15] 13

Lentelė 3 Preliminarus ES Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų paskirstymas naujoms šalims narėms 2004-2006 m., mln. eurų 2003 m. skaičiavimų pagrindu. [9] 32

Lentelė 4 SVV aktualios per SSF remtinos sritys [15] 33

Lentelė 5 Remtini ir neremtini sektoriai bei išlaidos [15; 6] 38

Lentelė 6 SF lėšų paskirstymas iš įvairių finansinių šaltinių [6] 43

Paveikslėliai

1 pav. ES struktūrinių fondų, skirtų šalims narėms, veiklos sritys [15] 19

Pav. 2 BPD prioritetų įgyvendinimo kryptys ir priemonės [7] 22

3 ppav. Valstybės investicijų programos apimties palyginimas su struktūrinės paramos apimtimi [15] 42

Įvadas

Ne viena Europos šalis vis dar turi užsibrėžus vieną iš gyvavimo tikslų – tapti Europos Sąjungos nare. Tam jos stengiasi gerinti savo šalies ekonominę, politinę ir kitas aplinkas, derina įvairius rodiklius su bendrais, vyraujančiais ES šalyse narėse rodikliais ir stengiasi su jais susilyginti. Tik atlikusios begalę reikalavimų ir daugybę pasiruošimo narystei uždavinių, Europos šalys gali tapti tikrosiomis ir visavertėmis ES narėmis. Vienas iš pagrindinių privalumų tapus ES nare yra ES struktūrinių fondų pagalba šalims, jų parama įvairiems projektams įgyvendinti ir tikslams siekti. Tačiau vėlgi, norint gauti siūlomą paramą kuo didesniu procentiniu santykiu, reikia atlikti kai kuriuos reikalavimus. Viso šio proceso dėka Europa tampa stabilesnė, tvirtesnė, labiau išsivysčiusi ir geriau gebanti ttaikytis prie besikeičiančios aplinkos.

Taigi mūsų tema yra susijusi su ES struktūriniais fondais, jų teikiama pagalba šalims narėms ir kitais aspektais. Manome, ši tema yra ypač aktuali šiomis dienomis Lietuvai, kadangi vos įstojus į Europos Sąjungą, galime tikėtis nemažos finansinės ir kitokios pagalbos iš struktūrinių fondų. Mūsų šalis dar gerokai prieš įstojimą į šią Sąjungą stengėsi atlikti įvairius reikalavimus ir kuo geriau pasiruošti stojimui. Todėl išsamiau paanalizuoti struktūrinių fondų sudėtį, jų teikiamas galimybes bei kitus dalykus yra gana svarbu.

Viso tto pasekoje galime išskirti ir šio darbo tikslą – susipažinti su Europos Sąjungos struktūriniais fondais ir jų teikiama pagalba šalims narėms. Iš tikslo galime išskirti darbo objektą ir dalyką, taigi objektas yra struktūriniai fondai, o dalykas – struktūrinių fondų pagalba šalims narėms. Kad pasiekti užsibrėžtą tikslą, išsikėlėme tokius uždavinius:

• Trumpai apžvelgti Europos Sąjungą, jos kūrimąsi, sudėtį bei ypatybes;

• Susipažinti su struktūrinių fondų atsiradimu, principais bei tipais;

• Aptarti iki įstojimo į ES rėmimo priemonių ISPA, SAPARD ir PHARE esmę bei tikslus;

• Aptarti po įstojimo į ES struktūrinių fondų – Sanglaudos, Žuvininkystės orientavimo, Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo, Europos socialinio ir Europos regioninės plėtros – esmę bei tikslus;

• Paanalizuoti šių fondų administravimą bei lėšas administruojančių institucijų (vadovaujančiosios, mokėjimo, tarpinės, įgyvendinančiosios bei Priežiūros komiteto) funkcijas;

• Paanalizuoti valstybės pagalbą SVV subjektams;

• Išsiaiškinti, kaip efektyviai Lietuva pasinaudojo struktūriniais fondais;

• Išskirti Lietuvai teikiamą pagalbą iki ir po įstojimo į ES;

Europos Sąjungos apžvalga

Europos Sąjunga yra demokratinių Europos valstybių šeima, pasiryžusi taikos ir gerovės labui veikti išvien. Ji nėra kokia nors nauja valstybė, pakeisianti esamas valstybes. ES daug kuo skiriasi ir nuo kitų tarptautinių organizacijų. Iš tikrųjų ji yra unikali organizacija. Jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs visoms rūpimi klausimai būtų demokratiškai sprendžiami Europos llygmeniu. Šis suvereniteto telkimas dar vadinamas „Europos integracija“.

Istorinės Europos Sąjungos šaknys glūdi Antrajame pasauliniame kare. Europos integracijos idėja kilo iš siekio niekada nebeleisti tokių žudynių ir tokio naikinimo. Pirmasis ją iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert’as Schumanas savo kalboje, pasakytoje 1950 m. gegužės 9 d. Ši diena, dabartinės ES „gimtadienis“, kasmet švenčiama kaip Europos diena.

ES stengiasi nuolat plėstis, ir tai atspindi jos istorijoje. Iš pradžių ES sudarė tik šešios valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė prie jų prisijungė 1973 m., Graikija – 1981 m., Ispanija ir Portugalija – 1986 m., o Austrija, Suomija ir Švedija – 1995 m. Visų didžiausia plėtra įvyko 2004 m., kada prisijungė dar 10 naujų valstybių.

Taigi svarbu žinoti, kokie organai veikia ES viduje, kas kam vadovauja ir kokios institucijos atsako už vieną ar kitą veiksmą. Europos Sąjungoje yra penkios institucijos, kurių kiekviena atlieka savitą vaidmenį:

• Europos Parlamentas (renkamas valstybių narių tautų);

• Europos Sąjungos Taryba (atstovaujanti valstybių narių vyriausybėms);

• Europos Komisija (varomoji jėga ir vykdomoji institucija);

• Teisingumo Teismas (užtikrinantis teisės laikymąsi);

• Audito Rūmai (kontroliuojantys, kad ES biudžetas būtų patikimai ir teisėtai tvarkomas).

Be jų, yra dar penkios svarbios institucijos:

• Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (reiškia organizuotos pilietinės visuomenės nuomones ekonomikos ir socialiniais klausimais);

• Regionų kkomitetas (reiškia regionų ir vietos valdžios institucijų nuomones);

• Europos centrinis bankas (atsako už pinigų politiką ir euro valdymą);

• Europos ombudsmenas (nagrinėja piliečių skundus dėl netinkamo kurios nors ES institucijos ar įstaigos administravimo);

• Europos investicijų bankas (padeda siekti ES tikslų, finansuodamas investicinius projektus).

Šiai sistemai dar priklauso daugelis kitų agentūrų ir įstaigų. Galima teigti, kad ES pamatas yra teise grindžiama tvarka visose valstybėse, priklausančiose ES.

Ankstesniais metais ES valstybės daugiausia bendradarbiavo prekybos ir ekonomikos srityse, bet dabar ES sprendžia ir nemažai kitų klausimų, tiesiogiai susijusių su mūsų kasdieniu gyvenimu, būtent: piliečių teisės laisvės, saugumo ir teisingumo užtikrinimas; darbo vietų kūrimas; regioninė plėtra; aplinkos apsauga; globalizacija. Pusę šimtmečio Europos Sąjunga užtikrino stabilumą, taiką ir gerovę. Ji padėjo kelti gyvenimo lygį, sukūrė bendrą Europos masto rinką, įvedė bendrą Europos valiutą eurą, ir sustiprino Europos balsą pasaulyje. Bendrai galima teigti, kad Europa – tai žemynas, kuriame gyvena daugelis skirtingas tradicijas ir kalbas, bet taip pat ir bendrų vertybių turinčių tautų. ES gina šias vertybes. Ji puoselėja Europos tautų bendradarbiavimą, skatindama vienybę išlaikant įvairovę ir užtikrindama, kad sprendimai būtų priimami kuo labiau priartinant juos prie piliečių. XXI amžiuje, kai pasaulyje vis didėja savitarpio priklausomybė, kiekvienam Europos piliečiui netgi dar labiau reikės su kitų šalių žmonėmis bendradarbiauti žingeidumo,

pakantumo ir solidarumo dvasia. [1]

Norint sužinoti, kaip narystę ES vertina valdžios vyrai, internete radome interviu su buvusiu vyriausiuoju Euroderybininku Petru Auštrevičiumi. Pokalbis buvo įrašytas 2004 metų birželio mėnesį. Į klausimą, kodėl žmonės daugiau neigiamai, nei teigiamai vertina permainas, susijusias su naryste ES, Petras Auštrevičius atsakė, kad ”nereikia visų problemų suversti į vieną krūvą ir daryti išvadą, kad viskas blogai. Mes niekada nesakėme, kad nuo gegužės 1 dienos gyvenimas pavirs pasaka. Mes kalbėjome, kad narystė ES suteikia stabilų pagrindą būsimiems pokyčiams, kkuriuos kiekvienas Lietuvos gyventojas tikrai netrukus pajus”. Žmonės baiminosi didesnių kainų parduotuvėse ir skundėsi žemais atlyginimais, tačiau buvęs Euroderybininkas teigė, kad ”atlyginimai kils tik augant ekonomikai. Mes matome pakankamai priežasčių, kad galėtume teigti, jog narystė ES pagreitins mūsų ekonomikos tvirtėjimą ir atlyginimai, laikui bėgant, kils. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. 10 % padidėjo sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų algos, iki 500 litų pakilo minimalus uždarbis. Tai, mano nuomone, pakankamai juntama pradžia”. Reikia pabrėžti, kad kainų augimą lemia ne vien narystė EES, bet ir gyvenimas rinkos ekonomikos sąlygomis ir paklusimas rinkos įtakai. Dabar kai kurie verslininkai išnaudoja įstojimo į ES momentą, pakelia kainas, bet jų, pirmiausia, nedaug, antra, jie to negali padaryti stambiais mastais. P. Auštrevičius yra įsitikinęs, kad šiandien Lietuvos eekonomika pakankamai stabili, ir teigia, kad negalima sakyti, jog su pirmąja įstojimo į ES diena viskas pasikeitė į blogąją pusę. „Kas beatrodytų, reikia suvokti, kad narystė ES – tai instrumentas, kuris ateityje mums padės daugiau, nei dabar, taigi reikia nugalėti abejones ir dirbti ateities Lietuvos labui” – optimistiškai sakė buvęs Euroderybininkas.

Pokalbyje taip pat buvo liečiamas konkurentabilimo klausimas vieningoje ES rinkoje, – buvo įdomu sužinoti, kiek ir kaip Lietuva galėtų konkuruoti su Europos įmonėmis. P. Auštrevičius teigė, kad „Lietuvos konkurentabilumas ES rinkoje nuo mūsų įstojimo į ES akimirkos nei padidės, nei sumažės”. Kaip jau žinoma, vienas iš konkurentabilumo rodiklių – darbo našumas. Šiandien darbo našumas Lietuvoje sudaro 40 % ES rodiklio. Šis skaičius rodo, kaip Lietuva gali konkuruoti su Europa. ”Žinoma, 440 % – tai ne tas rodiklis, kuris mus patenkintų” – prasitaria P. Auštrevičius, – “tai reiškia, kad Lietuvai būtina sparčiai diegti naujas technologijas, investuoti ne tik į techniką, bet ir į ugdymo programas. Kai šis procesas vyks, mūsų šalies konkurentabilumas kils”. Reikia nepamiršti, kad viskam būtinas laikas, ir, aišku, šis procesas jo pareikalaus nemažai.

Viena „pasekmių” Lietuvai įstojus į ES – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas. Atrodytų, čia nieko blogo, tačiau tokios laisvės turi savo padarinių. AAnkščiau, o ypatingai ir dabar, begalė žmonių – daugiausia jaunimo, – išvažiuoja į kitas Europos šalis ieškoti geresnio gyvenimo. Į Angliją ir Vokietiją vykstantys autobusai perpildyti, žmonės važiuoja stovėdami. Kaip buvęs Euroderybininkas vertina tokias įstojimo į ES pasekmes? Jis teigia, kad „ekonomikoje negali būti spragos, taip kaip negali būti modelio, kuriuo vadovaudamiesi visi išvyktų į vieną šalį. Laikui bėgant ten paprasčiausiai atpigs darbo jėga, kils nedarbas. Visi, kurie dabar masiškai išvažiuoja, sugrįš į Lietuvą, kur dirbti labiau apsimokės, nei Anglijoje”. Dauguma valdžios vyrų nuogąstauja dėl to, tačiau pritaria P. Auštrevičiui, manydami, kad tai laikinas reiškinys, neturėsiantis stiprios įtakos Lietuvos ekonomikai. Šiandien daugeliui atrodo, kad Lietuvoje labai prastos sąlygos, kad čia blogiau nei kitose ES šalyse. Tačiau „įstoję į ES mes išėjome į vieningą rinką, kuri šimtą kartų viršija Lietuvos vidaus rinką. Įstojimas į Europą išsprendė vieną aktualią lietuvių verslininkų problemą – kaip parduoti prekę ar paslaugą? Dabar, kai verslininkai suvokia šias galimybes, kai mes dar įgysime ir praktikos, nes per dieną ar savaitę mes nieko neišmoksime, tuomet ir ims gerėti žmonių gyvenimas” – įsitikinęs P. Auštrevičius. Sutinkame su tokiu pasisakymu ir tikime, kad lietuviai vieną dieną įvertins, kad vietinėje rinkoje irgi įmanoma sėkmingai veikti, ir to pasekoje nevykti svetur.

Pagaliau buvo ppasidomėta, kaip jis vertina Lietuvos smulkiųjų verslininkų padėtį. Smulkusis verslas, anot statistikos, sudaro 95 % Lietuvos verslo. Toks didelis procentas yra todėl, kad smulkiojo verslo atstovu laikomas verslininkas, sukūręs ne daugiau kaip penkiasdešimt darbo vietų. Lietuvoje įmonė su penkiasdešimt darbuotojų laikoma vidutinio dydžio, nors tai yra smulkioji bendrovė. Europoje smulkiųjų taip pat gerokai daugiau, nei stambiųjų, bet jie atskirai nedirba. Jie kooperuojasi ir galutinį produktą sukuria bendradarbiaudami su daugeliu gamintojų. Taigi šiandien smulkusis ir vidutinis verslas sudaro pagrindą ir Lietuvoje, ir Europoje. Todėl P. Auštrevičius skatina palaikyti SVV, sudaryti sąlygas jo plėtrai, naudojantis Europos teikiama pagalba, kurti naujas darbo vietas, investuoti į personalo kvalifikacijos kėlimą ir technologijas. „Valdžia privalo padėti, kad smulkusis verslas plėstųsi ir klestėtų ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, bet ir provincijoje” – teigia buvęs vyriausias Euroderybininkas.

Vis dėlto, reikia pripažinti, kad šiandien ne pats geriausias metas smulkiesiems verslininkams, nežiūrint to, kad, anot statistikos, jų tiek daug. Aišku, konkurencija egzistuoja, bet yra daugybė sričių, kur smulkieji turi ir turės savo privalumų. [2]

Struktūrinių fondų atsiradimas

ES struktūriniai fondai – tai ES finansinis instrumentas, siekiant sumažinti išsivystymo skirtumus tarp regionų ir užtikrinti tolygią jų plėtrą. Lietuva laikoma vienu regionu, todėl paramos skyrimo diferencijavimo pagal apskritis ar rajonus nėra. Naudotis sstruktūrinių fondų parama Lietuva jau turi teisę nuo narystės sutarties ir Bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo (2004 m. I pusm.).

Egzistuoja tam tikros ES finansavimo taisyklės. Yra skiriami finansuojami ir nefinansuojami sektoriai bei tinkamos ir netinkamos išlaidos. Išsamiau minėti sektoriai bus aptariami toliau darbe. [11]

Prisimenant praeitį, matomi dideli skirtumai įvairiose Europos valstybėse. Skirtumų tarp Europos Bendrijos regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys – atsiliekantys Italijos pietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms šalims, kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonų BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai – iki 7 kartų. Tokių regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninės politikos – tikslas.

ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės politikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama pasitelkus ES Struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą. Taigi ES struktūriniai fondai – tai ES struktūrinės politikos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius išsivystymo skirtumus tarp ES valstybių narių, finansiniai instrumentai. Pradžiai reikia paaiškinti, ko siekia struktūrinė politika. Struktūrinės politikos fondai, visų pirma, siekia padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos, perspektyvesnės

veiklos. Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkio šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. Pvz., bedarbiai gali mokytis, kad įgytų perspektyvesnių specialybių. Tačiau Struktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinės politikos priemonių (nedarbo pašalpos ir pan.).

2004-2006 m. struktūriniai fondai yra skirstomi pagal prioritetus, numatytus Bendrojo programavimo dokumente. [4]

ES struktūrinių fondų naudojimo reglamentavimas

ES struktūrinių fondų reglamentuose apibrėžtos pagrindinės institucijos (valdančioji, mokėjimo, tarpinės, įgyvendinančios, priežiūros komitetas) ir pagrindinės jų funkcijos:

• Kompensavimo mechanizmas – kompensuojamos tinkamos, teisėtos išlaidos patvirtintuose projektuose;

• Griežti rreikalavimai valdymo ir finansų kontrolės sistemai (turinčiai užtikrinti, kad Komisijai deklaruojamos tik teisėtos, tinkamos išlaidos), aptiktų nukrypimų atveju – griežtos sankcijos (reikalavimas gražinti gautas lėšas);

• Didelis dėmesys rezultatų priežiūrai: kompiuterizuotos priežiūros sistemos turėjimas, elektroninis apsikeitimas duomenimis su Komisija;

• ES finansinės paramos viešinimas. [15]

Struktūrinių fondų principai.

ES Parama skiriama kaip papildomos lėšos jau esamam nacionaliniam projektų finansavimui.

Lentelė 1 Projektų finansavimo lėšų pasiskirstymas [15]Viešasis indėlis

Privatus

bendras

finansavimas

ES lėšos

iki 80%, vidurkis -65%

Nacionalinis bendras finansavimasnuo 20%, vidurkis -35% nėra privalomas vieš. sektoriaus

projektams

Norint geriau suprasti, kuo yra remiamasi sprendžiant ffinansinės paramos skyrimą vienam ar kitam regionui, pravartu susipažinti su pagrindiniais struktūrinių fondų principais.

Koncentravimas. Po struktūrinių fondų reformos pradėti išskirti paramos prioritetiniai tikslai bei tiksliniai regionai, į kuriuos turi būti koncentruota struktūrinių fondų parama.

Programavimas. Struktūrinių fondų veiklos gairės numatomos ilgalaikio pplanavimo pagrindu (pagal Berlyno Tarybos sprendimus dėl 2000-2006 m. planavimo laikotarpio). Iki konkrečių projektų įgyvendinimo pereinama keletas programinio planavimo stadijų.

Partnerystė. Rengiant minėtus programinius dokumentus bei administruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiaujama tarp Europos Komisijos struktūrų bei šalių narių nacionalinių, regioninių bei vietinių institucijų. Šio principo priešingybė – centralizuotas ekonominės veiklos planavimas.

Papildomumas. Struktūrinių fondų parama yra skirta ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti. Teikiant pagalbą konkretiems ekonomikos sektoriams, iš nacionalinių vyriausybių reikalaujama, kad struktūrinių fondų parama nebūtų naudojama kaip dingstis buvusias valstybines išlaidas šiuose sektoriuose „permesti“ į kitas sritis. Remdamasi šiuo principu, Europos Komisija užsitikrina efektyvesnę savo vykdomos politikos rezultatų kontrolę. Praktikoje papildomumo principas paprastai reiškia Europos Sąjungos ir valstybių narių bendrą projektų finansavimą.

Be to, struktūrinių ffondų veiklai taikomas ir bendresnis subsidiarumo (pavaldumo) principas, įtvirtintas Mastrichto sutarties. Remiantis šiuo principu, konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygio valdžios institucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys turi būti perkeliamos į aukštesnį valdžios lygį tik tuo atveju, jeigu žemesnių valdžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio yra neefektyvi. Ši nuostata siejasi su partnerystės principu. [8]

SF veiklos tipai

Toliau gilinantis į struktūrinių fondų veiklos ypatumus, pravartu susipažinti ir su pagrindiniais veiklos tipais. Visų struktūrinių fondų veikla skirstoma į tris tipus pagal tai, ar jji susijusi su:

• prioritetiniais tikslais (nacionalinės iniciatyvos);

• bendrijos iniciatyvomis;

• naujovių diegimo ir techninės pagalbos veiksmais (inovacinės priemonės).

Nacionalinės iniciatyvos. Nacionalinių iniciatyvų pagrindu šiuo metu yra panaudojama apie 90 proc. viso struktūrinių fondų biudžeto. Pradinius planavimo dokumentus, susijusius su ES paramos paskirstymu, šiuo atveju rengia valstybės narės. Galimos dviejų tipų procedūros:

1. Didesnės apimties ir sudėtingesnės paramos atveju, remiantis nacionaliniu arba regioniniu plėtros planu, bendrai su Europos Komisija yra parengiami Bendrijos paramos metmenys, jų pagrindu sudaromos veiklos programos, kurioms įgyvendinti ruošiami konkretūs projektai.

2. Alternatyvus mechanizmas – Bendrojo planavimo dokumento, suderinto su Komisija, priėmimas, kurio pagrindu tiesiogiai rengiami konkretūs paramos projektai. Abiem atvejais konkrečių projektų atranką atlieka valstybės narės institucijos.

Bendrijos iniciatyvos. Kitas struktūrinių fondų administravimo mechanizmas, kuris remiasi didesniu Europos Komisijos vaidmeniu, yra Bendrijos iniciatyvos. Planavimo laikotarpiui yra priimamas tam tikras skaičius Bendrijos iniciatyvų ir Europos Komisija parengia specialias gaires kiekvienai iš jų. Valstybės narės, besiremdamos Bendrijos metmenimis, rengia suderintas su Komisija programas, kurių pagrindu vykdomi tam tikri paramos projektai. Kaip ir nacionalinių iniciatyvų atveju, projektų atranką atlieka nacionalinės institucijos.

2000-2006 m. laikotarpiui numatyta vykdyti keturias Bendrijos iniciatyvas, kurioms įgyvendinti skiriama apie 5,35 proc. viso struktūrinių fondų biudžeto:

• INTERREG III – bendradarbiavimas apibus sienos (finansuojama iš ERDF);

• LEADER II – kaimo plėtra (finansuojama iš EAGGF);

• URBAN &– parama krizės apimtiems miesto rajonams (finansuojama iš ERDF);

• EQUAL – naujų priemonių kovoje su nelygybe ir diskriminacija darbo rinkoje skatinimas (finansuojama iš ESF).

Apie 0,5 proc. struktūrinių fondų biudžeto skiriama inovacinėms priemonėms . Planuojant ir administruojant inovacines priemones, nesilaikoma partnerystės principo – pati Europos Komisija numato konkrečias priemones ir atrenka projektus įgyvendinimui. [9]

ES struktūriniai fondai bei jų veika skirstomi į dvi grupes:

• tiekiantys paramą prieš įstojimą į ES;

• tiekiantys paramą jau įstojus į ES.

Išsamiau šias grupes aptarsime sekančiuose skyriuose. [11]

Biudžeto paskirstymas

Didžiąją ES biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos, skiriamos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Kasmet ši dalis mažėja.

Kita didelė Europos Sąjungos biudžeto dalis yra skirta ekonominei ir socialinei sanglaudai įgyvendinti. Jai skiriama apie trečdalį viso ES biudžeto dalies. Kasmet ši dalis didėja. Toks ryškus bendrai žemės ūkio politikai skiriamų lėšų mažinimas ir atitinkamas lėšų išaugimas regioniniams ir struktūriniams fondams atspindi dabartinius Europos Sąjungos prioritetus – mažinti nedarbą bei regionų netolygų vystymąsi.

Nemažą dalį savo biudžeto ES išleidžia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtojimui. Tai yra vienas iš ES politinių prioritetų. Lėšos šiai veiklai vystyti siekia apie 7,5 %. Kitos sritys, kurioms skiriamos ES biudžeto lėšos yra humanitarinė pagalba trečiojo pasaulio šalims bei techninė ir finansinė parama Vidurio ir Rytų Europos šalims. X lentelėje matyti, kkaip ES biudžeto lėšos pasiskirstė 2004 metais, lyginant su 2003 metais. [15]

Lentelė 2 2004 metų ES biudžeto lėšų paskirstymas, lyginant su 2003 metais [15]

Gamtos apsauga +211,2 %

Centrinių valdžios organų finansavimas padidėjo + 70 %

Ekonomika (transportas ir ryšiai, kuro ir energetikos pramonė, statyba, kita ekonominė veikla) + 68,8 %

Valstybės valdymas, gynyba + 32,84 %

Visuomenės apsauga ir tvarkos palaikymas + 19,4 %

Gynyba + 17,6 %

Socialinė apsauga + 16,8 %

Švietimas + 12,3 %

Kultūra, poilsis, religija + 10,4 %

Socialinė sfera + 8,3 %

Sveikatos apsaugos finansavimas + 6,8 %

Savivaldybių biudžetas + 6 %

Struktūriniai fondai šaliai kandidatei

Siekiant šalims kandidatėms tinkamai pasiruošti stojimui į ES, 2000-2006 m. Periodui buvo sukurtos struktūrinės paramos priemonės – ISPA, SAPARD ir PHARE – panašios į analogiškas ES viduje taikomas priemones. Kiekviena kandidatė, iki stojimo turėjo galimybę susipažinti, kaip naudoti ES struktūrinius fondus ir pasiruošti sklandžiai pereiti prie struktūrinių fondų administravimo, sukurti reikiamas administracines struktūras bei teisinę bazę ir išvystyti tinkamus administracinius gebėjimus panaudoti ES struktūrinę paramą. Kad geriau įsivaizduoti, kokią finansinę paramą prieš stojimą į sąjungą kandidatėms teikė ES, detaliau panagrinėsime kiekvieną paramos teikimo priemonę. [12]

ISPA programa

ISPA programa – struktūrinės politikos priemonės pasirengimui narystei. Pagrindinis šio instrumento tikslas – teikti paramą įgyvendinant stojimo partnerystės bei Nacionalinės acquis priėmimo programos tikslus aplinkos apsaugos ir transporto sektoriuose. Svarbiausias tikslas aplinkos apsaugos sektoriuje – suderinti stojančiųjų

šalių teisės aktų reikalavimus su ES aplinkos apsaugos reikalavimais, transporto sektoriuje – modernizuoti transeuropinius transporto tikslus. Šaliai įstojus į ES, ISPA programą pakeičia Sanglaudos fondas. [12]

ES parama transporto infrastruktūros plėtrai gali būti apibūdinama kaip aiškiausiai apibrėžta prioritetais ir finansavimo tvarka. Finansavimas buvo skirtas tik Trans-europinio tinklo (TEN) projektams, numatytiems TINA programoje (TINA-Rytų Europos šalių transporto infrastruktūros integracijos į ES transporto tinklą plėtros planas).

Parama buvo skiriama tik kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektams, kadangi jūrų uostai ir aerouostai laikomi komerciniais projektais, kuriems nneskiriama ISPA parama. Viešojo transporto plėtros projektai visiškai nepatenka į ISPA Remiamų projektų kategoriją.

ISPA fondo lėšos skirtos transporto ir aplinkosaugos infrastruktūros projektams (po 50%). Lėšos skiriamos konkretiems projektams, kurių sąmata ne mažesnė kaip 5 mln. eurų. Per ateinančius septynis metus numatoma panaudoti 7,3 mlrd. eurų transporto ir aplinkosaugos projektams finansuoti per ISPA. [11]

SAPARD programa

SAPARD programa – specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa. Programa remia investicijas į žemės ūkio valdas, žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimą ir rinkodaros tobulinimą, žemės ūūkio naudmenų apželdinimą ir miškų infrastruktūros tobulinimą. Taip pat investicijas į aplinkai nekenkiančius žemdirbystės metodus bei profesinį mokymą, pritaikytą prie žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus poreikių.

SAPARD – tai finansinis šaltinis, iš kurio bus finansuojamos pertvarkos šalių pretendenčių žemės ūkio sektoriuje. SSAPARD tiesiogiai padeda didinti žemdirbių ūkių efektyvumą, remdami kokybišką produkciją, profesinį mokymą, ir kitą veiklą. SAPARD uždavinys – paruošti narystės siekiančių šalių ūkininkus ir žemės ūkio. organizacijas, kad jie ateityje galėtų naudotis Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondo lėšomis, kai taps tikraisiais ES nariais. Ateinantiems septyniems metams tam skirta 3,6 mlrd. eurų.

SAPARD skiriasi nuo kitų dviejų pasirengimo narystei instrumentų tuo, kad ji finansuojama bei administruojama pagal daugiametį principą – remiantis Nacionaliniu kaimo plėtros planu 2000-2006 metams. Programos rengimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir vertinimo tvarka gana panaši į ES struktūrinių fondų tvarką. Metinis SAPARD finansavimo įsipareigojimas siekia apytikriai 30 mln. eurų.

Pagrindinė ISPA ir SAPARD misija – remti derybinių įsipareigojimų aplinkos sektoriuje vykdymą, modernizuoti transeuropinį susisiekimą, remti žemės ūkio modernizavimą. Pavyzdžiui, SAPARD pprograma yra suręsta kaip Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (garantijų dalies) prototipas, o ISPA – Sanglaudos fondo. Administruodamos šių programų paramą atitinkamos kandidačių institucijos „treniruojasi” prieš struktūrinių fondų administravimą. [11]

PHARE programa

PHARE programa daugiausiai orientuota į institucijų stiprinimo priemones, kurios turėtų užtikrinti sėkmingą ES acquis perkėlimą ir gebėjimus jį taikyti. Tačiau nuo 2000 m. programoje yra ir ekonominės bei socialinės sanglaudos komponentas, remiantis investicijas į ekonominę socialinę plėtrą ir bandomuosius projektus. Šis PHARE komponentas padeda šalims kandidatėms pasirengti sėkmingai aadministruoti bei įgyvendinti būsimą ERDF ir ESF fondų paramą.

PHARE programos administravimas vyksta projektų pagrindu. Skiriamos metinės sumos nustatomos finansiniuose memorandumuose. [11]

PHARE yra gerai žinoma tiek valstybinių, tiek verslo, tiek visuomeninių organizacijų darbuotojams ir nariams kaip vienas pagrindinių paramos šaltinių Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalims. PHARE buvo sukurta paremti investicijas, nukreiptas į ES teisinės sistemos adaptaciją ir įgyvendinimą, siekiant administracinės ir teisinės sistemos pertvarkymo CRE šalyse. 70% lėšų skirta investicijoms ir 30% administracinei ir institucinei reformai. Numatyta 2000-2006 m. periodu beveik 11 mlrd. eurų skirti PHARE programai.

Pagrindinis šios paramos tikslas – padėti kandidatėms pasiruošti narystei ES. Pavyzdžiui, PHARE programos lėšos paprastai yra skiriamos valstybės institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimui, teisės aktų derinimui su ES Acquis bei pasirengimui juos įgyvendinti.

Be to, visos šiandieninės paramos programos turi tikslą padėti kandidatėms pasirengti po narystės jas pasieksiančių struktūrinių fondų administravimui. Tačiau nors ir pabrėžiama šiandieninės ES paramos programų mokomoji, pasiruošimo ES narystei pusė, egzistuoja ir kitas aspektas – šią paramą gali gauti tik konkretūs verslo projektai. [12]

Pavyzdžiui, SAPARD programos atveju kaip vienas iš Ekonominės veiklos plėtros ir alternatyvių pajamų skatinimo kaime priemonės prioritetinių sektorių yra numatytas „Kaimo turizmas ir rekreacija”. Iš viso pagal SAPARD programą kaimo turizmui per metus numatyta skirti apie 350 tūkst. eeurų. Gali būti remiamos investicijos poilsio zonoms įkurti, esamoms turizmo priemonėms modernizuoti, poilsio veiklai skirtiems įrenginiams, laisvalaikio, žvejybos, jodinėjimo (žirgininkystės) ir medžioklės priemonėms bei įrangai įsigyti, turistų maitinimo tinklui plėsti.

Pagal 2002 m. PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos projektą „Parama verslo plėtrai“ (bendra vertė – 8,4 mln. eurų) parama negrąžintinos subsidijos forma privačioms įmonėms buvo skiriama projektams inovacijų ir elektroninio verslo, turizmo produktų plėtros srityse. Paraiškas negrąžintinai paramai gauti galėjo teikti privačios įmonės ir jų konsorciumai, gebantys komerciškai pritaikyti naujas technologijas, idėjas ir metodus, siūlant rinkai naujus arba tobulinant egzistuojančius produktus ir procesus. Negrąžintinos subsidijos dydis vienos įmonės projektui galėjo būti nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad paramos gavėjų teikti ir patvirtinti projektai iš PHARE lėšų buvo finansuojami ne 100 procentų – priklausomai nuo projekto pobūdžio, paramos gavėjas 20 – 50 procentų projekto privalėjo finansuoti iš savo lėšų.

Ministrai siekė 200 mln. EUR sumažinti paramą kitoms šalims – kandidatėms: 110 mln. EUR pasiūlytam SAPARD biudžetui ir 90 mln. EUR Turkijai skirtos paramos. Spaudžiant didžiausius įnašus į ES biudžetą teikiančioms šalims (su Vokietija priekyje), Taryba taip pat pareikalavo 3 mlrd. EUR sumažinti struktūrinių fondų išlaidas. Trišalio susirinkimo metu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutarė apsvarstyti dvi Parlamento narių iiškeltas mintis dėl 2005 m. žemės ūkio biudžeto – bandomuosius kokybės programų ir gyvulių epideminių ligų rizikos panaikinimo projektus. [11]

Panaudojant didžiulę finansinę paramą, buvo tikimasi pasiekti didelių permainų Centrinėje ir Rytų Europos šalių ekonomikoje. Tačiau šios finansinės paramos panaudojimas padarė didelę įtaką aplinkai, gamtinių išteklių naudojimui, žemės ūkiui, energetikai, transportui. Kad sušvelninti neigiamą poveikį aplinkai, visų šių finansinių šaltinių panaudojimui buvo taikomi tolydžios plėtros ir tarpsektorinės integracijos principai.

ES plėtros procesas taip pat turėjo didžiulį negrįžtamą poveikį visoms CRE šalių visuomenėms. Stojimo į ES metu ir panaudojant ES skiriamą finansinę paramą, toms visuomenėms iškilo nauji iššūkiai. Gerai, kad narystės siekiančių šalių piliečiai suprato ir palaikė permainas ir investicijas, susijusias su ES plėtra. Tam buvo reikalingos žinios ir informacija apie ES skiriamos finansinės paramos panaudojimą, lėšų panaudojimo skaidrumas ir visuomenės dalyvavimas priimant atitinkamus sprendimus.

Siekiant užtikrinti sklandų ES plėtros procesą ir paspartinti dešimties šalių-pretendenčių integraciją į ES struktūras, buvo įsteigti papildomi finansiniai šaltiniai. Viešojo administravimo tobulinimas ir ES įstatymdavystės perėmimas. Tačiau tiesioginės investicijos į infrastruktūros plėtrą ir netgi aplinkosaugines programas buvo sudėtinė šio proceso dalis. [12]

Sprendimų dėl pasirengimo narystei paramos fondų priėmimas

Struktūriniai fondai ir SAPARD yra planuojami, remiantis kompleksinėmis programomis. Tuo tarpu kiti fondai skirti konkretiems projektams ir priemonėms tam tikrose srityse.

Įvertinimas

Programų ir

priemonių įvertinimas yra iš anksto numatytas taisyklėse. ISPA ir PHARE finansuojamai veiklai privalomas tik atliktų darbų įvertinimas. Jį atlieka EK pareigūnai, drauge su paramą gavusios šalies ir tiesioginio paramos gavėjo atstovais. Vertinami yra projektai, jų įgyvendinimo procesas, paramos poveikis ir efektyvumas. Tiktai SAPARD atliekama plati vertinimų skalė: pirminis, tarpinis ir galutinis vertinimai. Pirminį vertinimą, įtraukiant regiono privalumų ir trūkumų analizę, privalo atlikti pareigūnai, ruošiantys regiono plėtros planą. Šiame plane turi būti apskaičiuotas programos poveikis, įskaitant ir aplinkosauginį poveikį. [12]

Aplinka

Pagal planą, vvisi finansavimui pateikti projektai, be finansinių, turėjo atitikti ir gamtosauginius kriterijus. Netgi trijose srityse buvo numatytos tiesioginės investicijos, susijusios su aplinkosauga: žemdirbystei nenaudojamos žemės apsodinimas mišku, aplinkosaugos infrastruktūra kaimo vietovėse ir aplinką tausojančios žemdirbystės plėtra. Agroturizmo skatinimą ir alternatyvinius verslus kaime taip pat galima sąlyginai priskirti aplinkosaugiškiems projektams.

Organinė žemdirbystė nebuvo išskirta kaip prioritetinė sritis, tačiau ji turėjo tam tikrus privalumus, lyginant su kitais projektais. Organine žemdirbyste besiverčiantys ūkininkai, kurie kreipėsi paramos iš SAPARD, gavo 50% grantą (vietoj 45% kitiems projektams) iir buvo remiami palankesnėmis sąlygomis. [12]

Struktūriniai fondai šaliai narei

Po įstojimo į ES šalys finansinę paramą gauna bei yra remiamos jau keturių ES struktūrinių fondų – Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo, Žuvininkystės oorientavimo fondo (žr. XXX pav.). Be to paramą teikia ir Sanglaudos fondas. [13]

1 pav. ES struktūrinių fondų, skirtų šalims narėms, veiklos sritys [15]

Finansinės paramos priemones bei jų remiamas sritis verta panagrinėti truputį detaliau.

Sanglaudos fondas

Sanglaudos fondas. Jis buvo įkurtas 1994 m., pasirašius Mastrichto sutartį, kuri numatė įkurti Europos valiutų sąjungą. Šalims, norinčioms įsilieti į bendros Europos valiutos zoną, buvo nustatyti gana griežti konvergencijos (susiliejimo) reikalavimai. Šio fondo atitikmuo prieš stojimą į ES yra ISPA. Iš šio fondo skiriamų lėšų remiami stambūs virš 10 mln. eurų vertės aplinkosaugos ir transporto infrastruktūriniai projektai. Šiuo metu iš Sanglaudos fondo pagalbą gauna keturios ES šalys: Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija. [13]

Žuvininkystės orientavimo fondas

Žuvininkystės orientavimo fondo arba kitaip – Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento. Šios priemonės atitikmuo –– SAPARD. Instrumento finansinių lėšų pagalba vykdomi svarbūs žuvininkystės sektoriaus pertvarkymai. [13]

Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondas

Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo atitikmuo taip pat yra SAPARD rėmimo priemonė. Šio fondo pagalba yra vykdomas žemės ūkio pertvarkymas ir kaimo plėtra. Į tai įeina taip ūkių pertvarka, mokymai, žemės ūkio produktų perdirbimas bei rinkodara. Galima paminėti, kad Finansų Taryba siūlo 1% sumažinti BŽŪP išlaidas 2005 m. biudžete.

Pagal 2004 m. liepos 16 d. Finansų Tarybos 2005 m. biudžeto 1-mojo sskaitymo išvadas, 2005 m. žemės ūkio rinkos priemonių biudžetas turėtų būti sumažintas 1 mlrd. EUR visuose sektoriuose, kur biudžetas viršija 800 mln. EUR. Tačiau ES finansų ministrams yra priimtini pasiūlyti asignavimai kaimo plėtrai. Šį sprendimą sąlygoja spaudimas iš ministrų pusės apriboti išlaidų augimą. Ir vis vien pasiūlytas biudžetas (42.834 mlrd. EUR) lieka apie 6.4% virš 2004 m. lygio. [13]

Europos socialinis fondas

Europos socialinio fondo atitikmuo – PHARE. Čia rūpinamasi žmogiškųjų išteklių plėtra, t.y. užimtumo skatinimu, socialine integracija, švietimu, profesiniu rengimu. Taip pat remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas. Finansuoja:

• švietimą ir profesinį mokymą;

• paramą įsidarbinant;

• mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio tyrimo įstaigose);

• socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas);

• švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotojų kvalifikaciją). [13]

Europos regioninės plėtros fondas

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), kaip ir ankstesnio fondo, atitikmuo taip pat PHARE. Šio fondo rėmimo sritys yra gamyba, infrastruktūra, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra bei vietos plėtra.

Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę paramą. Šio fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. Jame numatoma:

• investicijos į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas;

• investicijos į infrastruktūrą, t.y. kelius, komunikacijas, energetiką. Siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;

• investicijos, padedančios atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žžemės ūkio rajonus;

• darbo vietų kūrimas bei parama smulkiam ir vidutiniam verslui, t.y. įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai;

• technologijų plėtra, vietinės infrastruktūros plėtra. [11]

Europos Sąjungos Struktūrinių fondų administravimas Lietuvoje

Šiek tiek dėmesio reikėtų skirti susipažinimui su SF administravimo nuostatoms. Remiantis minėtu dokumentu, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės parengtos įgyvendinant 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą, įtvirtinantį struktūrinių fondų bendrąsias nuostatas, 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentą, nustatantį detalias Tarybos reglamento įgyvendinimo taisykles struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų srityje, 1994 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentą dėl pažeidimų ir neteisėtai išmokėtų sumų išieškojimo ryšium su struktūrinės politikos finansavimu ir informacinės sistemos organizavimu šioje srityje ir 2000 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentą dėl informacijos apie paramą iš struktūrinių fondų ir viešumo priemonių vykdymo valstybėje narėje ir atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos įstojusiai į ES Lietuvos Respublikai bus skirtos vadovaujantis 1-ojo tikslo programa – su Europos Komisija suderintu Bendruoju programavimo dokumentu, pagal kurį paramą gauna ES regionai, kurių bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, mažesnis nei 75 procentai ES bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, vidurkio. Taip pat šiame dokumente yra minima, kad ES struktūrinių fondų lėšos naudojamos ir į apskaitą įtraukiamos pagal EEuropos Bendrijų steigimo sutarties nuostatas, vadovaujantis šia sutartimi priimtais ES teisės aktais, kitais ES politikos krypčių reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais nacionalinio biudžeto lėšų planavimo ir vykdymo procedūras. [6]

Teisinis pagrindas, norint pasinaudoti struktūrinių fondų parama – Bendrasis programavimo dokumentas (BPD). Tai šalies investicinis planas, kuriame numatytos prioritetinės kryptys, priemonės ir remtinos veiklos. Aktualiausios verslui yra šios BPD paramos kryptys:

• Pramonė ir verslas;

• Turizmas;

• Energetika. [11]

Pravartu išsiaiškinti šiose Taisyklėse vartojamas pagrindines sąvokas.

Bendrasis programavimo dokumentas (toliau vadinama – BPD) – Lietuvos Respublikos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis dokumentas, kuriame išdėstyta ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones (žr. XXX paveikslą). [6]

Pav. 2 BPD prioritetų įgyvendinimo kryptys ir priemonės [7]

Vadovaujančioji institucija

Vadovaujančioji institucija – institucija, atliekanti visas Pagrindinio reglamento priskirtas vadovaujančiosios institucijos funkcijas ir atsakinga už BPD rengimą bei įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujančiosios institucijos funkcijas atlieka Finansų ministerijos Finansinės paramos departamentas. Vadovaujančioji institucija atlieka šias funkcijas:

• organizuoja BPD rengimą ir vadovauja šiam darbui, teikia BPD projektą Europos Komisijai derinti ir tvirtinti, taip pat inicijuoja BPD pakeitimus;

• vadovauja deryboms su Europos Komisija dėl BPD;

• organizuoja BPD priedo rengimą ir vadovauja šiam darbui,

teikia BPD priedą Priežiūros komitetui tvirtinti, taip pat inicijuoja BPD priedo pakeitimus;

• atsižvelgdama į galiojančią Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos planavimo ir vykdymo tvarką, nustatytas ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimo procedūras (atskirai nurodant įsipareigojimus mokėti, taip pat išmokas), kartu su mokėjimo, tarpinėmis ir įgyvendinančiosiomis institucijomis planuoja lėšų poreikį BPD įgyvendinti, šių lėšų paskirstymą tarp BPD priemonių ir nurodo jas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos projektuose;

• užtikrina, kad visų ES struktūrinių fondų iir bendrojo finansavimo lėšų apskaita būtų tvarkoma taip, kaip nurodyta Pagrindiniame reglamente;

• informuoja Europos Komisiją apie numatomas ir padarytas išlaidas, susijusias su BPD įgyvendinimu;

• koordinuoja ES struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemos kūrimą, atlieka jos veikimo priežiūrą;

• kartu su kitomis už ES struktūrinių fondų lėšų administravimą atsakingomis institucijomis rengia ES struktūrinių fondų vadovus, kuriuose nustato detalias administravimo funkcijų atlikimo taisykles ir procedūras, tvirtina šiuos vadovus, tikrina, kaip šiose Taisyklėse nurodytos institucijos laikosi jų nuostatų;

• duoda privalomus vykdyti nurodymus, teikia institucijoms, administruojančioms ir naudojančioms ES struktūrinių ffondų lėšas, paaiškinimus, patarimus BPD įgyvendinimo ir ES struktūrinių fondų lėšų administravimo klausimais;

• institucijoms, nesilaikančioms ES struktūrinių fondų vadovuose nustatytų procedūrų, nustato terminus trūkumams pašalinti, informuoja apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei problemų sprendimo būdus, jeigu trūkumai nnepašalinami nustatytu laiku;

• stebi BPD įgyvendinimo eigą, tam tikslui kuria ir prižiūri integruotą informacinę sistemą;

• teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Priežiūros komiteto institucinę sudėtį, institucijų teikimu tvirtina šio komiteto asmeninę sudėtį, organizuoja Priežiūros komiteto darbą ir vadovauja jam, atlieka jo sekretoriato funkcijas, teikia Priežiūros komitetui informaciją ir ataskaitas pagal ES struktūrinių fondų vadovuose nustatytą tvarką;

• rengia Pagrindinio reglamento nurodytas metines ir galutines BPD įgyvendinimo ataskaitas ir gavusi Priežiūros komiteto patvirtinimą teikia šias ataskaitas Europos Komisijai, kartu su Europos Komisija peržiūri jas;

• teikia Europos Komisijai informaciją apie BPD įgyvendinimo eigą, administravimo sistemos veikimą ir planuojamus pakeitimus, vertina Europos Komisijos rekomendacijas dėl ES struktūrinių fondų lėšų administravimo, informuoja Europos Komisiją apie tai, kaip įgyvendinami rekomendacijose pateikti pasiūlymai;

• kuria BPD lėšų panaudojimo valdymo ir kontrolės sistemą, turinčią užtikrinti iišlaidų tinkamumo, viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos, ES vykdomos politikos horizontaliu lygiu ir kitų nustatytų reikalavimų laikymąsi, nustato reikiamas kontrolės ir audito procedūras;

• organizuoja BPD įgyvendinimo vertinimą, bendradarbiauja su Europos Komisija atliekant galutinį vertinimą;

• rengia visuomenės informavimo apie BPD rengimą ir eigą strategiją ir veiksmų planą, vadovaudamasi Pagrindinio reglamento nuostatomis, informuoja visuomenę apie BPD rengimo ir įgyvendinimo eigą;

• planuoja ir administruoja BPD techninės pagalbos prioriteto priemones, siekdama užtikrinti efektyvų ir kvalifikuotą ES struktūrinių fondų lėšų planavimą;

• dalyvauja balsavimo teise projektų atrankos komitetų darbe;

• užtikrina, kad visi ddokumentai, įrodantys išlaidas, apmokėtas iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, taip pat šių išlaidų tikrinimo dokumentai pagal Pagrindinio reglamento ir Valdymo ir kontrolės reglamento nuostatas būtų tinkamai saugomi ir prieinami turinčioms teisę juos tikrinti institucijoms ir asmenims mokėjimo, tarpinėse, įgyvendinančiosiose institucijose ir pas projektų vykdytojus. Detalūs saugotinų dokumentų aprašai pateikiami ES struktūrinių fondų vadovuose;

Mokėjimo institucija

Mokėjimo institucija – institucija, atliekanti visas Pagrindinio reglamento priskirtas visų ES struktūrinių fondų mokėjimo institucijos funkcijas. Mokėjimo institucijos funkcijas atlieka Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas. Mokėjimo institucija atlieka šias funkcijas:

• atidaro atskirą valstybės iždo sąskaitą Lietuvos banke kiekvieno ES struktūrinio fondo lėšoms, iš kurių atliekami mokėjimai pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšoms nustatytas procedūras;

• tikrina iš Europos Komisijos gaunamas ES struktūrinių fondų lėšų sumas;

• tvarko visų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų apskaitą, kaip nurodyta Pagrindiniame reglamente;

• dalyvauja planuojant ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų poreikį BPD įgyvendinti, taip pat šių lėšų paskirstymą tarp BPD priemonių atitinkamiems biudžetiniams metams;

• teikia Europos Komisijai išmokų iš ES struktūrinių fondų lėšų dydžio prognozes einamiesiems ir pirmiems ateinantiesiems metams pagal tarpinių iinstitucijų pateiktas prognozes;

• tikrina ir tvirtina tarpinių institucijų pateiktas išlaidų deklaracijas, rengia ir teikia apmokėti mokėjimo paraiškas Europos Komisijai;

• tvirtina vidaus procedūras, skirtas ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšoms, išmokėtoms ir/arba panaudotoms pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, grąžinti mokėjimo institucijai, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą; kartą per metus informuoja Europos Komisiją apie grąžintinas ir grąžintas ES struktūrinių fondų lėšas;

• tvirtina ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo projektų vykdytojams tvarką, užtikrinančią, kad lėšos būtų išmokamos laiku;

• saugo pagal kompetenciją visus dokumentus, susijusius su ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų išmokomis, taip pat šių išlaidų tikrinimo dokumentus pagal Pagrindinio reglamento ir ES struktūrinių fondų vadovų nustatytas procedūras, užtikrina, kad dokumentai būtų prieinami turinčioms teisę juos tikrinti institucijoms ir asmenims;

Tarpinė institucija

Tarpinė institucija – institucija, atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. Tarpinių institucijų funkcijas atlieka Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Informacinės visuomenės pplėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tarpinė institucija atlieka šias funkcijas:

• rengia atitinkamas BPD ir BPD priedo dalis;

• rengia pasiūlymus dėl metinio ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų poreikio ir teikia juos vadovaujančiajai institucijai;

• planuoja priskirtų BPD priemonių lėšas, remdamasi įgyvendinančiųjų institucijų pateiktomis prognozėmis, rengia ES struktūrinių fondų lėšų išmokų prognozes einamiesiems ir pirmiems ateinantiesiems metams, teikia šią informaciją mokėjimo institucijai;

• atlieka priskirtų BPD priemonių priežiūrą, seka įsipareigojimų mokėti, taip pat išmokų iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų pagal priskirtas BPD priemones dydžius, tvarko priemonei skirtų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų apskaitą pagal Pagrindinio reglamento ir atitinkamo ES struktūrinių fondų vadovo nustatytą tvarką;

• pagal kompetenciją dalyvauja rengiant ES struktūrinių fondų vadovus, rengia tarpinės institucijos vidaus procedūrų, užtikrinančių ES struktūrinių fondų vadovų nuostatų laikymąsi, aprašymus, užtikrina šių procedūrų laikymąsi;

• dalyvauja Priežiūros komiteto veikloje;

• inicijuoja BPD ir BPD priedo pakeitimus, teikia pasiūlymus, susijusius su BPD įgyvendinimu ir ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų paskirstymo tikslinimu atitinkamais biudžetiniais metais;

• nustato priskirtų BPD priemonių projektų atrankos kriterijus ir vertinimo taisykles, tvirtina projektų paraiškų formas, paraiškų pildymo reikalavimus, kitus dokumentus, būtinus šiose Taisyklėse nustatytoms funkcijoms atlikti;

• vadovaudamasi Pagrindiniame reglamente apibrėžtu partnerystės principu, sudaro projektų atrankos komitetus, įtraukdama ministerijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai, atstovus, derina jų sudėtį

su vadovaujančiąja institucija, organizuoja šių komitetų darbą ir vadovauja jiems;

• projektų atrankos komitetų rekomendacijų dėl projektų pagrindu priima sprendimus dėl projektų finansavimo; informaciją apie priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo teikia vadovaujančiajai institucijai ir įgyvendinančiosioms institucijoms;

• tikrina ir tvirtina įgyvendinančiosios institucijos parengtas mokėjimo paraiškas valstybės iždui ir teikia Finansų ministerijai apmokėti iš patvirtintų tarpinei institucijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų;

• pagal atitinkamo ES struktūrinių fondų vadovo nustatytą formą rengia ketvirtines, metines ir galutinę BPD įgyvendinimo ataskaitas, kuriose turi būti nurodyti įsipareigojimai mokėti, taip pat iišmokos iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, priemonių įgyvendinimo rezultatai ir kita susijusi informacija pagal priskirtas BPD priemones, teikia šias ataskaitas vadovaujančiajai institucijai ir užtikrina, kad visa pateikta informacija ir skaičiavimai būtų teisingi;

• atlieka panaudotų ES struktūrinių fondų lėšų atrankinius patikrinimus pagal Valdymo ir kontrolės reglamento reikalavimus ir apie rezultatus informuoja vadovaujančiąją instituciją, mokėjimo institucijas ir Valstybės kontrolę; sudaro sąlygas Europos Komisijos ir ES Auditorių rūmų atstovų vizitams; rengia metinę visų ES ir Lietuvos Respublikos institucijų atliktų ES struktūrinių ffondų lėšų panaudojimo patikrinimų ataskaitą, teikia šią ataskaitą vadovaujančiajai institucijai;

• rengia pažeidimų ir grąžintinų lėšų ataskaitas ir kas ketvirtį teikia jas mokėjimo ir vadovaujančiajai institucijoms;

• rengia ir tvirtina išlaidų deklaracijas, teikia jas mokėjimo institucijai;

• planuoja visuomenės informavimo veiksmus ir informuoja visuomenę apie priskirtas BBPD priemones pagal BPD priede nustatytus strategiją ir veiksmų planą;

• saugo pagal kompetenciją visus dokumentus, susijusius su ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų išmokomis, taip pat šių išlaidų tikrinimo dokumentus pagal Pagrindinio reglamento ir ES struktūrinių fondų vadovų nustatytas procedūras, užtikrina, kad šie dokumentai būtų prieinami turinčioms teisę juos tikrinti institucijoms ir asmenims;

• nustačiusi, jog esama rimtų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo pažeidimų, arba gavusi informaciją apie tokius pažeidimus, praneša apie tai vadovaujančiajai institucijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. [6]

Įgyvendinančioji institucija

Įgyvendinančioji institucija – institucija, atsakinga už priskirtų BPD priemonių projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą. Įgyvendinančiųjų institucijų funkcijas atlieka Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra, Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos aagentūra, Žmogiškųjų išteklių plėtros programų paramos fondas, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Įgyvendinančioji institucija atlieka šias funkcijas:

• atitinkamos tarpinės institucijos nustatyta tvarka skelbia kvietimus teikti projektų paraiškas, vertina paraiškas ir projektus, prireikus pasitelkdama nepriklausomus ekspertus jiems vertinti;

• teikia juridiniams ir/arba fiziniams asmenims, siekiantiems gauti ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti, atitinkamame ES struktūrinių fondų vadove nustatytą informaciją, kurios reikia projektų paraiškoms parengti ir pateikti;

• rengia projektų paraiškų vertinimo ataskaitas, teikia atitinkamos ttarpinės institucijos projektų atrankos komitetui išvadas ir rekomendacijas;

• gavusi tarpinės institucijos sprendimą dėl projektų finansavimo, informuoja projektų vykdytojus apie priimtą sprendimą dėl projektų finansavimo, sudaro paramos teikimo sutartis su atitinkamais juridiniais ir/arba fiziniais asmenimis;

• rengia ES struktūrinių fondų lėšų išmokų prognozes einamiesiems ir pirmiems ateinantiesiems metams pagal priskirtas priemones ir teikia jas tarpinei institucijai;

• teikia tarpinei institucijai pasiūlymus, kaip patikslinti BPD ir BPD priedą, kad tinkamai būtų panaudojamos ES struktūrinių fondų lėšos;

• seka įsipareigojimų mokėti, taip pat išmokų iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų dydžius ir apie tai informuoja atitinkamą tarpinę instituciją;

• pagal Pagrindinio reglamento, ES struktūrinių fondų vadovų nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus atlieka projektų, dėl kurių yra sudarytos sutartys, priežiūrą jų įgyvendinimo laikotarpiu; tikrina projektus jų įgyvendinimo vietose, registruoja šiuos patikrinimus, imasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti, informuoja tarpinę instituciją apie tikrinimo rezultatus;

• nustačiusi, jog esama rimtų ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo pažeidimų, arba gavusi informaciją apie tokius pažeidimus, praneša apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, imasi būtinų priemonių netinkamai panaudotoms ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšoms susigrąžinti;

• įtraukia į integruotą informacinę sistemą ES struktūrinių fondų vadovų nustatytus duomenis apie projektų paraiškų atrankos rezultatus, sudarytas sutartis dėl projektų finansavimo, būtiną informaciją apie projektus, paraiškų teikėjus iir projektų tikrinimo rezultatus;

• tikrina ir tvirtina projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą, atitiktį sutarties dėl ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų skyrimo sąlygoms; gautų mokėjimo prašymų pagrindu rengia ir teikia tarpinei institucijai mokėjimo paraiškas valstybės iždui;

• vykdo Pagrindinio reglamento ir atitinkamo ES struktūrinių fondų vadovo nustatytus privalomuosius informavimo ir viešumo veiksmus;

• teikia tarpinei institucijai informaciją, kurios reikia ketvirtinėms, metinėms ir galutinei BPD įgyvendinimo ataskaitoms parengti;

• saugo pagal kompetenciją visus dokumentus, susijusius su ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų išmokomis, taip pat šių išlaidų tikrinimo dokumentus pagal Pagrindinio reglamento ir ES struktūrinių fondų vadovų nustatytas procedūras, užtikrina, kad šie dokumentai būtų prieinami turinčioms teisę juos tikrinti institucijoms ir asmenims. [6]

Priežiūros komitetas

Priežiūros komitetas – pagrindinė Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūros institucija, atliekanti visas Pagrindinio reglamento Priežiūros komitetui priskirtas funkcijas. Priežiūros komitetas sudaromas po to, kai Europos Komisija patvirtina BPD, bet ne vėliau kaip po 3 mėnesių. Jo institucinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Priežiūros komitetas atlieka šias funkcijas:

• rengia savo darbo reglamentą ir suderinęs su vadovaujančiąja institucija jį tvirtina;

• remdamasis BPD ir BPD priede nustatytais BPD įgyvendinimo priežiūros rodikliais, periodiškai vertina, kas nuveikta siekiant BPD nustatytų tikslų;

• siūlo vadovaujančiajai institucijai BPD ir BPD priedo pakeitimus, svarsto kitų institucijų siūlomus pakeitimus, tvirtina BPD priedą ir jo ppakeitimus (įskaitant jame nurodytus įgyvendinimo priežiūros rodiklius ir projektų atrankos kriterijus);

• svarsto ir pritaria (arba nepritaria) Lietuvos Respublikos pasiūlymams pakeisti Europos Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtintas BPD, turinį;

• svarsto ir pritaria (arba nepritaria) metinėms ir galutinei BPD įgyvendinimo ataskaitoms prieš siunčiant jas Europos Komisijai. [6]

Su SF administravimu Lietuvoje susiję teisės aktai

Tiek valstybėse ES narėse, tiek kandidatėse, yra sukurta ir priimta daugybė teisės aktų, susijusių su struktūrinių fondų administravimu. Toliau pateikiami svarbiausi Lietuvoje priimti su SF valdymu susiję teisės aktai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr.1166 „Dėl LRV 2001 m. gegužės 31d. nutarimo Nr.649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 88-3999)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr.48-1676)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr.1476 „Dėl Laikinojo priežiūros komiteto sudarymo Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti“ (Žin., 2003, Nr.113-5068)

Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos finansų ministro 2004 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. 1K-204 (Žin., 2004, Nr. 19-599; Nr. 93-3421)

Informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklės, patvirtintos finansų ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.1K-233 (Žin., 2004, Nr.98-3650)

Finansų ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr.1K-302 „Dėl Laikinojo priežiūros komiteto Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti personalinės sudėties“ [7]

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 70/2001. „Dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms“ 2001 m. sausio 12 d.

KOMISIJOS RREGLAMENTAS (EB) Nr. 69/2001 „Dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai“ 2001 m sausio 12 d.

Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas Nr. 1K-033 „Dėl projektų finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo Programavimo dokumento (BPD) priemones ,teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo “ 2004 m. sausio 28 d.

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1260/1999 1999 m. birželio 21 d. nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. [6]

Gairės pareiškėjams (viešajam sektoriui) patvirtintos 2004 m. birželio 10 d. ūkio ministro įsakymu NNr. 4-222 (Žin., 2004, Nr. 101-3749). Gairėse pareiškėjams pateiktos paramos teikimo sąlygos ir apribojimai, tinkamos, netinkamos išlaidos, projektų vertinimo lentelės ir visa kita detali informacija. Pareiškėjas ir rengiamas projektas turi atitikti Gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus.

Paraiškos bendroji (A) dalis patvirtinta 2004 mm. sausio 28 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; 2004, Nr. 93-3421). Paraiškos specialioji B-1 dalis patvirtinta 2004 m. balandžio 21 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-118 (Žin., 2004, Nr. 71-2482; žin., 2004, Nr.101-3748). Pareiškėjai siekiantys gauti paramą turi užpildyti paraiškos A ir B-1 dalis, prie paraiškos pridėti priedus nurodytus Gairėse pareiškėjams ir pateikti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai.

Pavyzdinė paramos teikimo sutartis patvirtinta 2004 m. birželio 10 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-222(Žin.,2004,Nr.101-3749). Tarp Ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir paramos gavėjo bus sudaroma trišalė paramos teikimo sutartis, kuria vadovaujantis bus teikiama parama ir vykdoma projekto įgyvendinimo priežiūra. [6]

Teisės aktai, susiję su Gairėmis, vaidina ypač svarbų vaidmenį reglamentuojant struktūrinių fondų administravimą, todėl juos verta aaptarti išsamiau.

Gairės pareiškėjams

Gairėse pareiškėjams pateikiamos tokios paraiškų finansavimui gauti formos ir jų papildymai bei patikslinimai:

• Paraiškos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti specialiosios B-1 dalies pildymo instrukcija;

• Prekių, paslaugų ir darbų pirkimo taisyklės;

• Mokėjimo prašymo forma;

• Užbaigto projekto metinės ataskaitos forma;

• Audito liudijimo forma;

• Rekomendacijos energijos vartojimo audito ataskaitos turiniui. [17]

Paraiškų teikimas

Štai kokie reikalingi dokumentai, norint pateikti paraiškas: gairės pareiškėjams, paraiškos forma, paraiškos pildymo instrukcija, standartiniai priedai.

Gairės pareiškėjams – tai dokumentas, kuriame: įvardijamos pagrindinės paramos teikimo sąlygos, tikslai, tinkamumo reikalavimai (pareiškėjui, veikloms, išlaidoms), galimi paramos dydžiai iir pan.; detalizuojamos priemonių veiklų grupės ir konkrečios veiklos, prioritetiniai projektai ir pan.; pateikiama paraiškų registravimo, priėmimo, vertinimo tvarka ir pan.

Paraišką sudaro:

• Bendroji dalis  Vienoda visoms BPD priemonėms, visiems pareiškėjams

• Specialioji dalis  Skirtingos pagal priemones ir pareiškėjus

Paraiškų, teikiamų LVPA, specialiosios dalys:

Paraiškos pildymo instrukcija – tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pareiškėjui paaiškinama, kokios informacijos yra reikalaujama pateikti kiekvienoje paraiškos skiltyje.

Standartiniai priedai apima tipinę paramos sutartį, partnerystės deklaraciją, mokėjimo prašymo formą, ataskaitų formą, audito išvados formą ir pan.

Kvietimą teikti paraiškas skelbia LVPA, po to kai Ūkio ministerija parengia kvietimo dokumentaciją ir suderina su Finansų ministerija. Kvietimas skelbiamas “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”, LVPA interneto svetainėje www.lvpa.lt ir bent viename šalies dienraščių

Paraiškas galima teikti nuo kvietimo paskelbimo iki 2006 m. rugsėjo 1 d. 16 val. Paramos sutartys pasirašomos iki 2006 m. gruodžio 31 d. Projektų trukmė – iki 30 mėn. Projektų galutinis įgyvendinimo terminas – ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 1 d. Paraiškos įteikiamos asmeniškai LVPA darbuotojams skyriuose, atsiunčiamos registruotu paštu ar per pašto kurjerį (visais atvejais pristatyta į regioninį skyrių – ne vėliau negu 2006 09 01, 16 val.)

Siunčiant klausimus faksu ar elektroniniu paštu, laiške turi būti pateikiama aiški nuoroda į Gaires (ar kvietimo teikti paraiškas numeris iir pavadinimas), klausiančiojo vardas ir pavardė, pareiškėjo (įmonės, įstaigos, organizacijos ar kt.) pavadinimas ir telefonas. Atsakymo į elektroniniu paštu arba faksu pateiktą klausimą terminas – 20 darbo dienų. Siekiama, kad bendra paraiškos vertinimo ir atrankos procedūros trukmė, nuo paraiškos pateikimo iki galutinio sprendimo, būtų ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai. [17]

Gairių pareiškėjams reikalavimai

1. Pareiškėjų tinkamumas (bendras ir veiklų grupėms). Paraiškas gali teikti tik Lietuvoje registruoti ir projektą Lietuvoje vykdantys viešieji juridiniai asmenys; pareiškėjas tiesiogiai atsakingas už pateikiamo projekto parengimą ir valdymą; pareiškėjas turi turėti stabilius ir pakankamus finansinius išteklius, kad galėtų užtikrinti savo veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir, jei tai numatyta, prisidėti prie projekto finansavimo; pareiškėjai, pretenduojantys gauti projekto finansavimą, turi atitikti visas sąlygas, keliamas pareiškėjui pagal atitinkamą veiklų grupę, kurioms skirtas projektas (yra vienas iš juridinių asmenų, galinčių būti pareiškėju, atitinka papildomas sąlygas); pareiškėjas nebankrutuoja, nėra likviduojamas, neturi mokestinės nepriemokos valstybės/savivaldybės biudžetui; pareiškėjas nėra padaręs atitinkamų pažeidimų.

2. Partnerių tinkamumas (bendras ir veiklų grupėms). Paraišką teikti ir projektą įgyvendinti gali ir vienas pareiškėjas, ir pareiškėjas kartu su partneriais, kai: partneris yra viešasis juridinis asmuo; partneriai, pretenduojantys gauti projekto finansavimą, turi atitikti visas sąlygas, keliamas partneriui pagal atitinkamą veiklų grupę, kurioms skirtas projektas (yra vienas iš juridinių asmenų, galinčių bbūti partneriu, atitinka papildomas sąlygas); partneris nebankrutuoja, nėra likviduojamas, neturi mokestinės nepriemokos valstybės/savivaldybės biudžetui; partneris nėra padaręs atitinkamų pažeidimų.

3. Išlaidų tinkamumas (bendras ir veiklų grupėms). Jis svarbus vertinant paraišką, nustatant paramos dydį, vykdant mokėjimus. Išlaidos turi būti būtinos projektui vykdyti; patiriamos (numatytos patirti) projekto įgyvendinimo laikotarpiu; patiriamos (numatomos patirti) laikantis atitinkamų pirkimų procedūrų (Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų arba Gairėse ir sutartyje numatytų pirkimų reikalavimų); atitinkančios nustatytas tinkamų išlaidų kategorijas; atitinkančios kitus reikalavimus pagal atitinkamą remiamų veiklų grupę (tinkamų išlaidų kategorijų apribojimai).

4. Maksimalus projekto dydis (bendras) ir paramos intensyvumas (veiklų grupėms). Projekto dydis (įskaitant tinkamas ir netinkamas išlaidas) bet kuriuo atveju negali viršyti 172 mln. Lt, nepaisant to, kokio dydžio ir intensyvumo paramos yra prašoma. Didžiausias leistinas paramos intensyvumas (procentais nuo visų tinkamų projekto išlaidų) daugumoje veiklų grupių – iki 100 proc.

5. Minimalus ir maksimalus paramos dydis (veiklų grupėms). Mažiausias leistinas paramos dydis: nuo 20 000 Lt (pvz. veiklų grupėje „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje“) iki 300 000 Lt (pvz. veiklų grupėje „Gamtinių išteklių panaudojimas poilsio bei sveikatingumo turizmo plėtrai“). Didžiausias leistinas paramos dydis: nuo 500 000 Lt (pvz. veiklų grupėje „Aplinkosauginių priemonių versle skatinimas“) iki 40 000 000 Lt (pvz. veiklų grupėje „Gamtinių išteklių panaudojimas poilsio bei sveikatingumo

turizmo plėtrai“). [17]

Gairių pareiškėjams vertinimai

Pareiškėjų pateiktos skaidrės vertinamos keliais etapais.

• Administracinis tikrinimas (bendras). Užregistravus paraišką vertinama, ar ji yra tinkamai užpildyta, ar pateikti visi reikalaujami dokumentai. Vertinama pagal tikrinimo elementų lentelę (Taip/Ne/Netaikoma).

• Tinkamumo vertinimas (bendras). Atitinkanti visus administracinio tikrinimo reikalavimus paraiška vertinama, ar projektas, pareiškėjas, partneriai ir išlaidos atitinka nustatytus reikalavimus. Taip pat vertinama pagal tikrinimo elementų lentelę (Taip/Ne/Netaikoma).

• Kokybinis vertinimas (pagal veiklų grupes). Pagal standartinę visoms veiklų grupėms kokybinio vertinimo lentelę, suteikiami balai. [17]

Paraiškų vertinimo ir atrankos etapai

Paraiškų vertinimo ir atrankos etapai ppateikiami XXX paveikslėlyje.

Pateikus paraiškas būtina jas įvertinti ir atrinkti pagal atrankos etapus.

Regioniniame skyriuje (iki 5 darbo dienų) tikrinama, ar paraiška tinkamai užpildyta, ar yra reikalaujami dokumentai, ar yra parašai, antspaudai ir pan., ar pateikta iki nustatyto termino. Paraiškų tinkamumo tikrinimo tikslas – nustatyti, ar pagal pateiktą paraišką gali būti teikiama prašoma pagalba.

Projektų vertinimo skyrius, pagal kriterijus, nurodytus Gairėse pareiškėjams, tikrina, ar tinkamas pareiškėjas ir partneriai, ar tinkamas projektas (veikla), ar tinkamos projekto išlaidos, ar tenkinamos kitos sąlygos (pavyzdžiui, pparamos dydis ir intensyvumas).

Paraiškų kokybės vertinimo tikslas – nustatyti, kuriems iš pateiktų tinkamų projektų finansavimui turėtų būti teikiama pirmenybė. Projektų vertinimo skyrius vertina balais projekto veiklos prioritetiškumą, pareiškėjo finansinį pajėgumą, pareiškėjo ir partnerių patirtį ir pasirengimą įgyvendinti projektą, projekto rezultatų vveiksmingumą ir tęstinumą. Į projektų atrankos komitetų sudėtį įtraukiami ministerijų ir kitų valstybės institucijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai, atstovai, finansų ministerijos atstovas, socialiniai – ekonominiai ir regioniniai partneriai.

Paraiškų atranka

Projektų priežiūros skyriaus pagrindinės funkcijos yra šios:

• užtikrinti sutarčių parengimą, pasirašymą ir pakeitimą;

• kontroliuoti ir prižiūrėti projekto įgyvendinimo terminus ir sutartyje nustatytų sąlygų laikymąsi;

• nustačius apgaulės, klastos ar sutarties pažeidinėjimo atvejus, inicijuoti projekto įgyvendinimo patikros vietoje veiksmus;

• užfiksavus sutarties pažeidimo atvejus, inicijuoti sutarties nutraukimą.

Projekto priežiūra tęsiama visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir penkerius metus po projekto pabaigos. Paramos gavėjas informuojamas apie suteiktą paramą, pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, dokumentus, kuriuos reikia turėti pasirašant sutartį, sutarties pateikimo būdus. Sutartį pasirašo Ūkio ministerijos įgaliotas atstovas, Lietuvos verslo paramos agentūros įgaliotas atstovas, pareiškėjas.

Projekto vykdytojas privalo:

• projekto vvykdymo laikotarpiu kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 dienų teikti LVPA tarpines projekto įgyvendinimo ataskaitas; baigęs įgyvendinti Projektą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį pateiki LVPA baigiamąją projekto įgyvendinimo ataskaitą, projekto audito liudijimą (įskaitant audito ataskaitą), kitas ataskaitas, jei reikalauja LVPA; 5 metus po projekto užbaigimo, kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 dienų teikti LVPA užbaigto projekto metines ataskaitas;

• užtikrinti nuosavų lėšų įnašą, saugoti visus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus 10 metų po galutinio paramos llėšų išmokėjimo, be LVPA rašytinio sutikimo 5 metus nuo paskutinės paramos išmokėjimo dienos neperleisti, neįkeisti ar kitokiu būdu nesuvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti patvirtinta parama, be LVPA rašytinio sutikimo nekeisti paramos lėšomis įsigyto turto paskirties, veiklos, kuriai skirta parama, pobūdžio, paramos objekto vietos (negali būti išvežtas iš LR) 5 metus nuo paskutinės paramos išmokėjimo dienos.

Subsidijų sutartis įpareigoja:

• pranešti LVPA apie visus galimus nukrypimus nuo projekto;

• vykdyti visuomenės informavimo veiksmus, susijusius su įgyvendinamu projektu;

• atidaryti atskirą banko sąskaitą paramos lėšoms pervesti;

• savo lėšomis Ūkio ministerijos naudai apdrausti turtą, kuriam įsigyti buvo naudota parama, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų ne mažiau kaip 5 metams nuo turto įsigijimo;

• bendradarbiauti su projektą kontroliuojančiais asmenimis, laiku teikti jiems visą prašomą informaciją, sudaryti sąlygas jiems apžiūrėti projekto vykdymo vietą ir veiklą.

Jokie su LVPA raštu nesuderinti nukrypimai nuo projekto, sumažinantys projekto apimtį, projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą, paramos gavėjui nėra leidžiami. Projekto vykdytojas privalo raštu informuoti LVPA apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su sutartimi ir projekto įgyvendinimu.

Informuojama apie pakeitimą, jei keičiasi projekto darbuotojas, seminarų, kursų vieta, seminaro dalyvių skaičius, dėstytojas, išlaidos, projekto tvarkaraštis ar kitaip keičiamas projektas – jei šis pakeitimas sudaro ne daugiau kaip 10 % projekto išlaidų. <

Įforminamas priedas, jei pasikeitė projekto vadovas, rekvizitai, būtina keisti projekto įgyvendinimo laikotarpį, biudžeto išlaidų kategorijos suma nukrypusi daugiau kaip 10 %, projekto kokybiniai rezultatai gali sumažėti daugiau kaip 10 %, yra nenumatytų aplinkybių, turinčių įtakos nukrypimui nuo sutarties sąlygų.

Per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos LVPA informuoja projekto vykdytoją apie sprendimą dėl sutarties keitimo atmesti, patenkinti, patenkinti su tam tikromis sąlygomis.

Paramos teikimo sustabdymo ir sutarties nutraukimo priežastys yra šios:

• Neteikia mokėjimo prašymų ir ataskaitų;

• Teikia neteisingą informaciją, nuslepia informaciją, susijusią su įgyvendinamu projektu;

• Pažeidė LR ir ES teisės aktus, susijusius su projekto vykdymu;

• Nustojo vykdyti projektą, nukrypo nuo biudžeto išlaidų kategorijų sumų daugiau kaip 10 % (išskyrus suderintus atvejus), negali pasiekti projekto tikslų, uždavinių;

• Pakeičia remiamos veiklos pobūdį, perleidžia įsigytą turtą;

• Parduoda turtą už kainą, žemesnę negu rinkos kaina arba pardavęs konvertuoja ES SF paramą į grynuosius pinigus;

• Nesuderinęs perleidžia tretiesiems asmenims savo įsipareigojimus;

• Neapdraudžia turto, nepraneša apie draudiminius įvykius;

• Atsisako bendrauti su projektą kontroliuojančiais asmenimis, kita.

Kontrolės ir koordinavimo skyriaus procedūros

Kontrolės ir koordinavimo skyrius prižiūri paramos gavėjų vykdomus pirkimus bei jų atitikimą reikalavimams, nurodytiems Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatyme, LVPA patvirtintose taisyklėse (http://www.lvpa.lt/uploads/1088763051_pirkimu_taisykles_0702.pdf ) bei kituose ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Kontrolės departamentas:

1. Tikrina ir kontroliuoja ES Struktūrinių fondų lėšų naudojimą pagal tikslinę paskirtį;

2. Analizuoja rizikos vveiksnius;

3. Nustato objektus, kuriuos reikia tikrinti;

4. Sudaro planinių patikrų vietoje sąrašus;

5. Atlieka paramos gavėjų vykdomų projektų patikras.

Patikros vietoje būna planinės, kurios atliekamos pagal metinį planą ir neplanuotos, atliekamos esant įtarimui, kad projekto vykdytojo teikiama informacija yra netiksli, neišsami arba klaidinanti. Atliekama mažiausiai vieną kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Projekto išlaidoms apmokėti gali būti taikomi du būdai, kurie numatomi Sutartyje. Tai kompensavimo būdas bei nuolatinis sąskaitų apmokėjimas. Kompensavimo būdas esti tada, kai projekto vykdytojas pradeda veiklą iš savo lėšų ir teikia agentūros Kontrolės departamento regioniniam skyriui mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas išlaidas; mokėjimų prašymų skyrius per 60 k.d. (neskaičiuojant papildomų paklausimų ir patikrų vietoje vykdymo laikotarpio) nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą. Nuolatinis sąskaitų apmokėjimas esi tada, kai projekto vykdytojas, atlikęs pirkimo sandorį ir iš rangovo gavęs sąskaitą apmokėjimui, pateikia ją kartu su mokėjimo prašymu agentūros Kontrolės departamento regioniniam skyriui; mokėjimų prašymų skyrius per 30 k.d. (neskaičiuojant papildomų paklausimų ir patikrų vietoje vykdymo laikotarpio) turi patikrinti pateiktos sąskaitos tinkamumą projekto vykdytojas privalo per 5 d.d. išmokėti gautas lėšas ir išsiųsti Agentūrai pranešimą apie apmokėjimą kartu su lėšų išmokėjimą įrodančiais dokumentais. [17]

SF investavimo tikslai ——– prie tipu

Europos Sąjungos reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Šiuo metu

nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai:

1. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija.

2. Remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai iišlieka didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas prie ekonomikos pokyčių.

3. Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės – profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės finansuojamos iš Europos socialinio fondo. [7]

Finansinė situacija prieš naujai šalių grupei įstojant į ES

Pravartu pasidomėti, kokia finansinė situacija buvo susiklosčiusi, bei kokios buvo numatomos ateities perspektyvos prieš naujų šalių narių grupei įstojant į ES.

Europos Komisijos paskelbtame dokumente „Bendri derybų finansiniai rėmai 2004-2006 metais“ buvo numatytas sstruktūrinių veiksmų biudžetas naujoms šalims narėms (10 paskutinių šalių kandidačių). Struktūrinių veiksmų biudžetas siekė 25,567 mlrd. eurų. Trečdalis viso šio biudžeto buvo numatyta skirti Sanglaudos fondui. Taip pat buvo numatoma, kad struktūrinė parama bus laipsniškai didinama trejų metų laikotarpiu, bet jji negalės viršyti 4 proc. šalies BVP.

Prieš kandidatėms įstojant į ES, Komisijos apskaičiavimais, iki 2006 m. naujos šalys narės turės būti gavusios apie 137 EUR vienam gyventojui. Graikija, Airija, Portugalija ir Ispanija tuo metu gavo vidutiniškai 231 EUR vienam gyventojui. Tokį skirtumą lėmė šalies BVP dydis (parama negali viršyti 4 proc. BVP), šalies plotas, gyventojų skaičius, nedarbo lygis ir pan.

To meto Europos Komisijos pareigūnų bei Lietuvos ekspertų apskaičiavimais, buvo numatoma, kad struktūrinė parama Lietuvai 2004-2006 m. turės sudaryti 1,489 mlrd. eurų, t.y. 573 mln. eurų buvo numatoma skirtai iš Sanglaudos fondo ir 915 mln. eurų iš struktūrinių fondų (881 mln. 1 tikslui, 12 mln. EQUAL iniciatyvai ir 22 mln. eurų INTERREG III iniciatyvai). Numatoma metinė parama turėjo sudaryti 134 EUR vvienam gyventojui, arba 3,3 proc. šalies BVP 2004 m. Taip pat buvo planuojama, kad Lietuva gaus techninę paramą didelės apimties projektams parengti, tačiau ir tai, kad per metus turės pati skirti apie 565 mln. litų bendro finansavimo. Numatomą lėšų paskirstymo situaciją vaizduoja žemiau pateikta lentelė. [9]

Lentelė 3 Preliminarus ES Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų paskirstymas naujoms šalims narėms 2004-2006 m., mln. eurų 2003 m. skaičiavimų pagrindu. [9]

Kipras 101

Čekija 2 651

Estija 711

Vengrija 3 140

Lietuva 1 489

Latvija 1061

Malta 94

Lenkija 13 792

Slovėnija 446

Slovakija 1 733

Pastaba: tai buvo preliminarūs skaičiavimai, kurie galėjo bbūti tikslinami derybų, su kiekviena šalimi nare, pabaigoje atsižvelgiant į naujausius statistikos duomenis.

ES struktūrinių fondų parama Viešajam sektoriui

Ūkio ministerija yra tarpinė institucija ir administruoja struktūrinių fondų paramą šiose srityse:

• verslo;

• energetikos;

• turizmo.

Ji įsteigė įgyvendinančią instituciją VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą, kuri tiesiogiai administruoja paramą.

ES struktūrinių fondų parama gali būti teikiama skirtingų tipų projektams: viešojo sektoriaus; verslo sektoriaus; mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros. Viešajam sektoriui skirta 528,3 mln. Lt. (74% šios sumos sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos, o 26% – Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšos). Verslo aplinkai gerinti iš šios sumos skirta – 152,6 mln. Lt. [6]

Išsamiau paanalizuosime paramą SVV.

Pagalba SVV subjektams.

Kaip jau buvo anksčiau minėta, struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Išsamiau SVV aktualios per SF remtinos sritys išskaidomos XXX lentelėje.

Lentelė 4 SVV aktualios per SF remtinos sritys [15]

Verslo įsikūrimo ir plėtros, verslo infrastruktūros projektų

• Kelių ir kitos susisiekimo infrastruktūros rekonstrukcija ir statyba, logistikos centrų statyba;

• Energiją taupančių darbo priemonių įsigijimas;

• Inovacinių centrų, verslo inkubatorių plėtra;

• Turizmo rinkodara;

• Projektų rengimas Mokymai, konsultacijos

•Subsidijos naujų darbo vietų kūrimui;

•Veiklos skirtos personalo kvalifikacijai stiprinti.

Veiklos įvairinimas kaime

• Kaimo turizmas;

• Alternatyvių verslų skatinimas;

• Perdirbimas ir rinkodara.

REG. PLĖTROS FONDAS SOCIALINIS FONDAS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS ŽUVININKYSTĖS FONDAS

Kokia viso to nauda privačiam sektoriui? Lietuvai tapus ES nare, įįmonės turi galimybę pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis. Privataus sektoriaus atstovai turi dvejopą naudą:

1. Gaudami tiesioginę arba netiesioginę paramą;

2. Dalyvaudami viešojo sektoriaus įgyvendinamuose projektuose – tiekdami įrangą, paslaugas, tiesdami kelius, statydami objektus, kt.

Tiesioginė parama – tai paramos tipas, kai įmonės gali gauti pinigus negrąžinamų arba grąžinamų subsidijų, palūkanų dengimo, mikrokreditų arba garantijų forma.

Netiesioginė parama – tai paramos tipas, kai įmonės gali gauti paramą subsidijuojamų paslaugų verslui, teikiamų per viešąsias verslo paramos institucijas, forma (kai teikiamos paslaugos privačiom įmonėm, už kurias nereikia mokėti iš viso arba tenka mokėti tik mažą dalį tikrosios jų vertės – už verslo konsultacijas, mokymus, verslo inkubatorius ir kt.).

Taigi ES struktūrinių fondų nauda verslui:

1. Tiesioginė parama verslui (tiesioginis verslo subjektų projektų finansavimams);

2. Netiesioginė parama verslui (viešųjų projektų, skirtų verslo plėtrai, finansavimas). [10]

Taip pat galimi ir papildomi užsakymai, pavyzdžiui dalyvaujant iš struktūrinių fondų lėšų finansuojamuose projektuose: teikiant įrangą, paslaugas, tiesiant kelius, statant objektus ir kt.

Tiesioginėje paramoje verslui sudaromos 3 schemos:

• smulkus ir vidutinis verslas (SVV);

• regioninė pagalba;

• de minimis parama (t.y. ne didesnė kaip 345 280 litų pagalba, išreikšta subsidijos ekvivalentu, vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti).

Yra nustatyti tam tikri kriterijai, kuriuos privalo atitikti projektai, siekdami gauti finansinę paramą:

• projektas turi atitikti rėmimo strategiją (ES ir LLietuvos politika apibendrinama bendrajame programavimo dokumente – BPD);

• projektas turi demonstruoti pridedamąją vertę;

• turi galioti papildomumo principas (be ES paramos projekto nebūtų įmanoma įgyvendinti);

• turi galioti tęstinumo principas (ne vienkartinė nauda).

Yra skiriamos pagrindinės struktūrinių fondų remtinos sritys:

• socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra (347.1 mln. eurų);

• žmogiškųjų išteklių plėtra (163.8 mln. eurų);

• gamybos sektoriaus plėtra (222.4 mln. eurų);

• kaimo ir žuvininkystės plėtra (135.0 mln. eurų).

Tačiau ne kiekviena eilinė įmonė gali pretenduoti ir gauti finansinę struktūrinių fondų teikiamą paramą. Čia taip pat, kaip ir anksčiau minėtų projektų atveju, galioja tam tikri kriterijai, kuriuos įmonės privalo atitikti siekdamos finansinės paramos. Taigi kas gali pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą?

1. Visos savarankiškos SVV įmonės (smulkios ir vidutinės įmonės) išskyrus tas, kurių ¼ ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra atitinkamai mažos įmonės arba vidutinės įmonės. Taip pat jų darbuotojų skaičius neturi viršyti daugiau kaip 250 darbuotojų, metinės pajamos – 138 mln. litų, o įmonės balansinė vertė turi būti ne didesnė kaip 93 mln. litų.

2. ne SVV įmonės. Tik regioninės ir de minimis paramos atveju.

Galimas pagalbos intensyvumas:

• SVV subjektams: iki 65 % tinkamų išlaidų; iki 50 % tinkamų konsultavimo išlaidų; mažiausiai–10 000 litų; daugiausiai – 50 mln litų; vidutinė projektų vertė

privalo būti ne didesnė kaip 0.5 mln. eurų.

• Ne SVV subjektams: iki 50 % tinkamų išlaidų; regioninei pagalbai daugiausiai 172 mln litų; de minimis paramos atveju – daugiausiai 345 280 litų [10]

Yra skiriamos tinkamos ir netinkamos finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų išlaidos. Tinkamos išlaidos:

• naujo objekto statyba, esminė rekonstrukcija;

• naujų prekių ir paslaugų sukūrimas;

• projektų techninės dokumentacijos rengimas;

• kapitalo investicijos.

Netinkamos išlaidos – tai einamosios išlaidos (pvz. darbo užmokesčio išlaidas, apyvartinės lėšos).

Tinkamos išlaidos tai materialios investicijos į: pastatus (išskyrus pastatytų pastatų įįsigijimą); įrangą, įrenginius; žemę. Nematerialios investicijos (patentai, „know how”, kompiuterinės programos ir pan.). Išlaidos už išorinių konsultantų (fizinių ir juridinių asmenų) suteiktas konsultavimo paslaugas.

De minimis valstybės pagalba priskiriama prie tinkamų išlaidų. Išlaidos už išorinių konsultantų suteiktas paslaugas (didelėms įmonėms). Išlaidos, susijusios su valstybės pagalbos suteikimu (turto, kuriam įsigyti teikiama valstybės pagalba, draudimo išlaidos, projekto audito išlaidos, išlaidos, susijusios su valstybės pagalbos viešinimu).

Yra labai svarbu suprasti, nuo ko pradėti norint pretenduoti ir sėkmingai gauti struktūrinių fondų finansinę paramą. Yra nustatyti tam ttikri etapai, į kuriuos verta atsižvelgti bei jais vadovautis siekiant sėkmingo rezultato:

1. Sukurti verslo idėją;

2. Susipažinti su taisyklėmis;

3. Apsispręsti ar verta;

4. Jeigu verta – rengti dokumentus;

5. Teikti paraišką;

6. Laimėti konkurse.

Pavyzdžiui, bankas „NORD/LB Lietuva“, siekdamas, kad Lietuvos įmonės galėtų efektyviai įsisavinti ir vvaldyti struktūrinių fondų teikiamą finansinę paramą, siūlo konsultavimo, informacijos suteikimo bei kitokias paslaugas. Bankas taip pat gali suteikti pirminę informaciją apie struktūrinių fondų valdymą bei atsakyti į visus dominančius klausimus šia tema. Kadangi pinigų dalinimas yra susijęs su biurokratizmu, bankas taip pat pasiruošęs padėti surasti padėjėjus, kuriuos būtų galima pasitelkti ruošiant reikalingus dokumentus. [10]

2004 m. liepos 2 d. buvo paskelbtas kvietimas Nr. 1 viešajam sektoriui teikti paraiškas pagal BPD veiklas.

Pagal BPD priemonę verslo aplinkos gerinimui priklauso:

• Smulkaus ir vidutinio verslo paramos sistema;

• Inovacijų paramos sistema;

• Mokslo ir technologijų parkai, technologiniai centrai;

• Pramoninės zonos, „plyno lauko“ investicijų skatinimai;

• Asocijuotos verslo struktūros, įskaitant klasterizacijos veiklą;

• Aplinkosauginių priemonių versle skatinimas;

• Lietuvos produktų ir paslaugų įvaizdžio gerinimas. [16]

Dokumentų, reglamentuojančių paramą viešajam sektoriui sąrašas pateikiamas ĮSTATYMŲ DALYJE..

De minimis pagalba

Atsižvelgiant į Pasaulinės PPrekybos Organizacijos (PPO) Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, nėra teikiama išimtis eksporto pagalbai arba pagalbai, kuri sudaro palankesnes sąlygas vietiniams gaminiams nei importuotiems. Pagalba, teikiama dalyvavimo prekybos mugėse išlaidoms, mokymui arba konsultavimo paslaugoms dėl naujo arba esamo gaminio pristatymo naujoje rinkoje, paprastai nelaikoma eksporto pagalba.

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, yra nustatyta, kad pagalba, neviršijanti 100.000 eurų ribos per trejus metus, nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių ir/arba neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės. Santykinis trejų metų laikotarpis yra lankstus, todėl kkiekvieną kartą teikiant kiekvieną naują de minimis pagalbą, turi būti nustatytas bendras per praėjusius trejus metus suteiktos de minimis pagalbos dydis. De minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo momentu, kai pagalbos gavėjas įgauna juridinę teisę tokią pagalbą gauti. De minimis taisyklė nepanaikina galimybės įmonėms gauti valstybės pagalbos, patvirtintos Komisijos arba pagal reglamentą dėl bendrosios išimties tam pačiam projektui finansuoti.

Siekiant skaidrumo, vienodo aiškinimo ir teisingo de minimis pagalbos aukščiausios ribos taikymo, valstybės narės taiko tą patį skaičiavimo metodą. Siekiant, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklės būtų taikomos vienodai, skaidriai ir paprastai, taikant šį reglamentą, rinkos palūkanų normomis yrai laikomos pamatinės palūkanų normos, su sąlyga, kad lengvatinės paskolos atveju paskola yra užtikrinama pakankamomis garantijomis ir nesukelia nepagrįstai didelės rizikos. Pamatinės palūkanų normos yra tos, kurias reguliariai nustato Komisija remdamasi objektyviais kriterijais ir kurios yra skelbiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir internete.

Komisija užtikrina, kad taisyklių dėl valstybės pagalbos teikimo būtų laikomasi, ir ypač, kad pagalba, teikiama pagal de minimis pagalbos taisykles, atitinka tokios pagalbos teikimo sąlygas. Valstybės narės palengvina šios užduoties įgyvendinimą, sukurdamos reikalingą mechanizmą, užtikrinantį, kad bendra pagalbos suma, suteikta tam pačiam pagalbos gavėjui pagal de minimis taisyklę, neviršija 100.000 eurų ribos per trejus metus. Tuo kad valstybės narės, suteikdamos de minimis ppagalbą, įmonei apie tai, kad pagalba yra de minimis, gautų visą informaciją apie kitą gautą de minimis pagalbą per paskutiniuosius trejus metus, ir nuodugniai patikrintų, kad, suteikus naują de minimis pagalbą, nebūtų viršijama de minimis pagalbai nustatyta riba. Alternatyvus būdas užtikrinti, kad nustatytų ribų būtų tinkamai laikomasi, yra centrinio registro priemonės.

Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai įmonėms visuose sektoriuose, išskyrus:

• transporto sektorių ir veiklą, susijusią su tam tikrų gaminių gamyba, apdorojimu ir pardavimu;

• pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, konkrečiai, pagalbą tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, paskirstymo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksporto veikla;

• pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar vartojamos vietinės ar importuotos prekės. [6]

Kaupimas ir monitoringas

Valstybė narė, teikdama įmonei de minimis pagalbą, informuoja pastarąją apie tokios paramos pobūdį bei gauna iš jos visą informaciją apie per praėjusius trejus metus gautą de minimis pagalbą.

Valstybė narė gali suteikti naują de minimis pagalbą tiktai patikrinusi, kad dėl jos bendra per trejus metus suteikta de minimis pagalba neviršys 100000 eurų ribos.

Jeigu valstybė narė įsteigia centrinį de minimis pagalbos registrą, kuriame kaupiama išsami informacija apie visų institucijų toje valstybėje narėje suteiktą de minimis pagalbą, reikalavimas nebegalioja nuo to momento, kai registras apima trejų metų laikotarpį.

Valstybės narės registruoja ir rrenka visą informaciją apie šio reglamento taikymą. Dokumentuose turi būti nurodyta visa informacija, reikalinga nustatyti, kad visos šiuo reglamentu numatytos sąlygos yra įvykdytos. Dokumentai apie individualią de minimis pagalbą saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos, o apie de minimis pagalbos schemą – 10 metų nuo paskutinės individualios pagalbos pagal tą schemą suteikimo datos. Komisijai raštu paprašius, valstybė narė per 20 darbo dienų, arba ilgesnį prašyme nurodytą laikotarpį, pateikia Komisijai visą informaciją, kurią Komisija mano esant būtina įvertinti, ar tenkinamos visos šiuo reglamentu nustatytos sąlygos, ir ypač bendra de minimis pagalbos suma, kurią gavo bet kuri įmonė. [6]

SF remiami ir neremiami ūkio sektoriai.

Struktūrinių fondų lėšos negali būti be išimties naudojamos bet kokiais tikslais bet kur ir bet kada, tam yra išskirti finansuojami ir nefinansuojami ūkio sektoriai, tinkamos ir netinkamos išlaidos (žr. XXX lentelę).

Lentelė 5 Remtini ir neremtini sektoriai bei išlaidos [15; 6]

Finansuojami sektoriai Nefinansuojami sektoriai

• infrastruktūra (transportas, energetika, aplinkosauga, sveikatos apsauga);

• žmogiškieji ištekliai (mokslas ir švietimas, užimtumas, moksliniai tyrimai, informacinė visuomenė);

• gamybos sektorius/paslaugos (žemės ūkis, pramonė, verslas, turizmas). • valstybės valdymas;

• teisėsauga ir teisėtvarka;

• krašto apsauga;

• socialinė apsauga: pensijos, išmokos, kt.

Tinkamos išlaidos Netinkamos išlaidos

• naujo objekto statyba arba esminė rekonstrukcija;

• naujų prekių ir paslaugų sukūrimas;

• projektų techninės

dokumentacijos rengimas;

• kapitalo investicijos. • einamosios išlaidos (išskyrus paprastąsias išlaidas mokymams), įskaitant administravimo funkcijų bei tarnautojų darbo užmokesčio išlaidas, apyvartinės lėšos.

Gamybinio sektoriaus plėtra

Vieno iš struktūrinių fondų, t.y. Europos regioninės plėtros fondo, finansinės lėšos yra skiriamos gamybinio sektoriaus plėtrai. Į tai įeina tiesioginė parama verslui bei verslo aplinkos gerinimas. [6]

Tiesioginė parama verslui

Šios priemonės pagrindiniai uždaviniai yra skatinti verslumą ir įmonių steigimą; stiprinti veikiančių įmonių gyvybingumą ir konkurencingumą šalies bei užsienio rinkose; didinti pramonės produktyvumą, priartinti prekių ir paslaugų gamybos ir eksporto struktūrą prie EES struktūros.

Egzistuoja ir planuojamos remti veiklos: naujų produktų ir paslaugų įmonėse sukūrimas ir plėtra; naujų technologijų ir inovacijų įdiegimas; moderniųjų informacinių technologijų ir elektroninio verslo plėtra; gamybos priemonių modernizavimas; gamybos ir paslaugų teikimo procesų tobulinimas; IT metodų, informacinių sistemų ir duomenų bazių kūrimas ir įdiegimas įmonėse; mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra) pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir užsakomieji darbai); ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinių tyrimų institucijų formavimas; kokybės valdymo sistemų ir nnaujų kokybės gerinimo metodų įdiegimas ir plėtra; įmonių internacionalizavimo skatinimas ir prieinamumo prie pasaulinių rinkų didinimas; veiklų, skirtų pramonės ir verslo, produktų ir paslaugų įvaizdžiui formuoti ir gerinti, rėmimas; pramonės ir verslo bendradarbiavimo tinklų ir klasterių sukūrimas; kaštus mažinančių priemonių įįgyvendinimas įmonėse; standartų diegimas ir produktų bei paslaugų sertifikavimas; naujų arba esamų apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų statyba ir įrengimas, atnaujinimas/plėtra bei pastatytų pastatų ir privatiems subjektams priklausančių kultūros ir istorinio paveldo objektų pritaikymas turizmo poreikiams; aplinkosauginių valdymo sistemų ir įvairių aplinkosauginių priemonių įdiegimas įmonėse, ekologinio žymėjimo plėtra, ekologiškų gamybos technologijų sukūrimas ir įdiegimas.

Tikslinės grupės – tai įmonės, siekiančios padidinti konkurencingumą, pereiti prie aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų gamybos taip pat ir pradedančios įmonės, o galimi pareiškėjai – visų rūšių įmonės bei visų rūšių įmonių junginiai. [6]

Verslo aplinkos gerinimas

Šios priemonės uždaviniai yra plėtoti infrastruktūrą ir paslaugų teikimą pramonei ir verslui bei gerinti jų kokybę; padidinti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų (SVV) prieinamumą prie paslaugų verslo visoje Lietuvoje; užtikrinti, kkad verslo paslaugos skatintų įmones pereiti prie didesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų.

Planuojamos remti veiklos – tai SVV paramos sistema, kuri apima paslaugų verslui plėtrą, t.y. konsultacines/patariamąsias paslaugas, studijas, tyrimus, konkurencingumo stebėseną, reitingavimus, informacinių sistemų ir duomenų bazių kūrimą ir plėtrą, informacines, viešinimo ir rinkodaros kampanijas, taip pat verslumo skatinimo kampanijas bei programas, investicijas į susijusią fizinę infrastruktūrą (esamos materialinės bazės atnaujinimas/gerinimas, investicijos į naujus objektus).

Inovacijų paramos sistema taip pat planuojama remti veikla. Į šią sistemą įeina teikiamų inovacinių paslaugų vverslui asortimento ir kokybės gerinimas bei plėtra – technologijų perdavimo ir technologijų sklaidos sistemų sukūrimas bei susijusių paslaugų teikimas, įskaitant informacijos, bet kokių inovacijų (technologijų, procesų, rinkodaros, valdymo ir t.t.) skatinimą, konsultacines paslaugas pradedančioms inovatyvioms įmonėms, įskaitant ir tolesnius jų plėtros klausimus, informavimas ir viešinimas apie inovacijų finansavimo galimybes, investicijos į fizinę infrastruktūrą, susijusią su aukščiau paminėtomis paslaugomis.

Mokslo ir technologijų parkai (MTP), technologijų centrai, ju plėtra, įskaitant mokslinių tyrimų, orientuotų į verslą, skatinimą ir įgalinimą, mokslo ir verslo institucijų bendradarbiavimo stiprinimą, technologijų demonstravimo centrų įkūrimą ir tolimesnę plėtrą. Tai taip pat planuojamos remti veiklos. Čia įeina ir pramoninės zonos, „plyno lauko“ investicijų skatinimas, t.y. infrastruktūros plėtra, komunikacijų ir kelių tiesimas zonos ribose, objektų „plynuose laukuose“ pasiekiamumo gerinimas.

Asocijuotos verslo struktūros, įskaitant klasterizacijos veiklą – tai informacinių sistemų ir duomenų bazių plėtra, bendradarbiavimo tarp privačiojo ir viešojo sektoriaus skatinimas, įvairios studijos ir tyrimai, informacinės ir viešinimo kampanijos, konkurencingumo stebėsena, reitingavimas, pramonės ir verslo parodų ir misijų organizavimas bei verslumą skatinančios kampanijos ir programos.

Aplinkosauginių priemonių versle skatinimas – tai antrinių žaliavų perdirbimo gamybos pajėgumų plėtros skatinimas, sąnaudų mažinimo, ekologinio žymėjimo ir ekologiškai švarios gamybos technologijų plėtros skatinimas, atitinkamų programų parengimas ir įgyvendinimas.

Lietuvos produktų ir paslaugų įvaizdžio gerinimas tai šalies ir jos teritorijoje ssukurtų ir pagamintų produktų bei paslaugų įvaizdžio sukūrimas ir gerinimas, užsienio investicijų, nukreiptų į internacionalizavimo didinimą, pritraukimas.

Techninės dokumentacijos parengimas (galimybių studijos, brėžiniai, tyrimai, poveikio vertinimai ir t.t.).

Visos anksčiau minėtos planuojamos remti veiklos priklauso tam tikrai tikslinei grupei. Tikslinės grupės – tai institucijos ir įstaigos, teikiančios paslaugas verslui, institucijos ir įstaigos, skatinančios inovacijų ir naujų technologijų sklaidą, stiprinančios ryšius tarp mokslo ir verslo bei institucijos, atsakingos už pramoninių zonų vystymą, o taip pat verslas (ypač SVV) ir verslo asociacijos.

Galimi pareiškėjai – tai verslo asociacijos ir verslo bendradarbiavimo struktūros. [6]

„Verslumo, verslo ir investicijų plėtros skatinimas“ projektas.

Pagal šią schemą remiami verslo projektai, kurių rezultatais padidinamas darbo vietų skaičius; padidinama gaminamo produkto ar teikiamos paslaugos pridėtinė vertė; paskatinamas naujo ūkio subjekto sukūrimas; išplečiamos ūkio subjekto vykdomos veiklos; įsisavinami nauji produktai ar naujos technologijos; padidinamas produktyvumas; pagerinamas gamybos ir paslaugos teikimo procesas ar jo valdymas, įskaitant aplinkosauginių priemonių įdiegimą; pagerinama produkto ar paslaugos kokybė; skatinama įmonių internacionalizacija. Pagalbos gavėjas turi įrodyti, kad yra pajėgus įgyvendinti projektą. Turi būti pademonstruotas subsidijos būtinumas, t.y. kad be valstybės pagalbos projektas negali būti vykdomas arba gali būti vykdomas mažesne apimtimi, ilgiau, blogesnės kokybės ir pan.

Neremtinos veiklos tai veiklos, veikla, finansuojamos iš Europos socialinio, žemės ūkio ir žuvininkystės fondų, susijusios ssu žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, priklausančios Lietuvos valstybės neremtinų veiklos rūšių sąrašui. Tai kartu ir sektoriai, kurių rėmimas ribojamas pagal ES reglamentus (sintetinio pluošto pramonė; transporto sektorius; anglies ir plieno pramonė; motorinių transporto priemonių pramonė; laivų statybos pramonė) ir paslaugos, išskyrus turizmą ir paslaugas verslui. [6]

Pagalbos SVV ir didelėms įmonėms skirtumai

Regioninė valstybės pagalba (SVV ir didelėms įmonėms) taikoma tik esant tinkamoms išlaidoms. Kaip jau buvo minėta, tinkamos išlaidos – materialios investicijos į: pastatus (išskyrus pastatytų pastatų pirkimą), įrangą, įrenginius; žemę. Nematerialios investicijos (didelėms įmonėms iki 25% nuo materialių investicijų).

Pagalbos intensyvumas – SVV subjektams iki 65% tinkamų išlaidų (iki 50% tinkamų konsultavimo išlaidų). Didelėms įmonėms (ne SVV subjektams) iki 50% tinkamų išlaidų.

Turtas, įsigytas panaudojant valstybės pagalbos lėšas, 5 metus negali būti: išvežtas už Lietuvos teritorijos, parduotas, padovanotas ar kitaip perleistas; įkeistas be paramos teikėjo sutikimo. Turi būti apdraustas (nuo visų žalų, kurios galėtų sumažinti šio turto vertę ar jį sunaikinti). [6]

Kitos prioritetinės sritys

Raginama daugiau ES paramos lėšų skirti žinių ekonomikos plėtrai. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) ir „Infobalt“ bei Lietuvos universitetų rektorių konferenciją kreipėsi į aukščiausias Lietuvos valstybines institucijas su prašymu dar kartą peržiūrėti BDP numatytą ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymą 2004-2006 metais. Kreipimesi, kuris bus įteiktas

prezidentui Rolandui Paksui, Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui ir premjerui Algirdui Barazauskui, raginama daugiau ES paramos lėšų nukreipti švietimui, mokslui ir žinių ekonomikos plėtrai bei imtis priemonių užtikrinant skaidrų paramos įsisavinimo administravimą. „Lietuvai stojant į ES, tiktai žinios ir mokslas gali užtikrinti ekonomikos sėkmę. Paradoksalu, bet numatytas ES struktūrinių fondų lėšų skirstymas nė iš tolo neatitinka užsibrėžtų tikslų ir gali lemti tik viena – gabiausių šalies studentų ir specialistų išvykimą iš Lietuvos bei itin lėtą šalies raidą“, – sakė ŽEF valdybos ppirmininkas Darius Masionis.

Abiejų asociacijų nariams ir Rektorių konferencijai didžiausią nerimą kelia tai, kad nors per ateinančius trejus metus iš ES Lietuva sulauks 2,67 mlrd. eurų, švietimo, mokslo ir studijų sistema galės pretenduoti tik į apgailėtinai mažą struktūrinių fondų dalį.

Kreipimesi teigiama, kad 2004-2006 metais švietimo ir mokslo projektams iš viso numatyta skirti 376 mln. litų paramos – tik 4 proc. visos iš ES gaunamos paramos, arba mažiausiai iš visų šalių ES kandidačių. Tuo tarpu žemės ūkiui iš struktūrinių fondų skiriamos llėšos sieks net 2,9 mlrd. litų.

2004 metais švietimo ir mokslo sistemai planuojama skirti visa ES finansinė parama sudarys tik 6 proc. šiemet jai skirtų Lietuvos biudžeto lėšų. 2003-10-24 [6; 7]

Informacinės visuomenės atstovai, sužinoję, kiek bus skiriama lėšų švietimui labai ppasipiktino. Jų netenkina toks ES lėšų skirstymas. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“, „Infobalt“ ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija teigia, kad ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymas 2004-2006 m. neatitinka valstybės prioritetams. Asociacijų nariams ir Rektorių konferencijai nerimą kelia tai, kad per trejus metus Lietuva iš ES gaus 2,67 mlrd. EUR paramos. Švietimo, mokslo ir studijų sistema galės pretenduoti tik į mažą struktūrinių fondų dalį. Pasak asociacijų atstovų, iš turimų duomenų matyti, kad 2004-2006 m. švietimo ir mokslo projektams iš viso numatyta skirti 367 mln. Lt paramos. Tai yra 4% visos iš ES gaunamos paramos. [16]

Pasirengimo narystei fondų panaudojimas Lietuvoje

ES struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas. Šiuo metu Lietuvos vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, siekia tik 33 proc. ES BVP, tenkančio vienam ggyventojui, vidurkio. Todėl įstojus į ES Lietuva, kaip buvo numatoma, paramą gautų I-ojo paramos tikslo pagrindu: skatinti regionų, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, plėtrą ir struktūrinius pokyčius.ES struktūrinė parama 2004-2006 m. sudaro apie 1,37 mlrd. EUR, iš jų 822,5 mln. EUR – ES struktūrinių fondų ir 543,5 mln. EUR – Sanglaudos fondo parama, arba vidutiniškai apie 455 mln. EUR kasmet. Palyginimui pateikiame X paveikslėlį, kuriame visa 2002 m. Lietuvos Valstybės investicijų programa yra apie 3360 mln EUR.3 pav. Valstybės investicijų programos apimties palyginimas su struktūrinės paramos apimtimi [15]

Stojant į ES, Lietuva gavo paramą iš ES Pasiruošimo narystei struktūrinių fondų ISPA, SAPARD ir PHARE 2000-2006 metų laikotarpiu. Lėšos buvo skiriamos aplinkosaugos, transporto, žemės ūkio ir viešojo administravimo projektams. [15]

SAPARD

Iki 1991-2000 m. Lietuva žemės ūkio paramai lėšas gaudavo iš EC-PHARE programos. Nuo 2000 kartu su kitomis dešimt į ES stojančių šalių Lietuva gavo paramą iš SAPARD fondo žemės ūkio gamybos, produktų perdirbimo, kaimo infrastruktūros ir kitų projektų finansavimui. Pagrindinis ES paramos tikslas buvo – modernizuoti Lietuvos ir kitų paramą gaunančių šalių žemės ūkį, kad jis atitiktų ES reikalavimus ir Lietuvos ūkininkai galėtų konkuruoti atviroje ES rinkoje.

ES suteiks paramą Lietuvos žemės ūkiui 2000-2006 m. laikotarpiu iki 29,829 mln. eurų kasmet iš SAPARD programos.

Investicijos iš SAPARD sudarys tik dalį bendros valstybės paramos žemės ūkiui. Ūkininkai ar įmonės, norintys gauti šią paramą, turės papildomai prisidėti savo lėšomis:

Taip atrodo lėšų paskirstymo schema:

Bendra valstybės parama žemės ūkiui 276,316 mln. eurų

parama iš šalies biudžeto: 67,513 mln. eurų

SAPARD: 208,803 mln. eurų

Privačios lėšos: 272,890 mln. eurų

Bendras paramos dydis 2000-2006 m. laikotarpiu: 549,206 mln. eurų [6]

Lentelė 6 SF lėšų paskirstymas iš įvairių finansinių šaltinių [6]

Bendros paramos išlaidos – 100%

Privačios investicijos 50 % Valstybės parama 50%

SAPARD Nacionalinis biudžetas

75% 25%

Šaltinis: LR Žemės ūkio mministerija, 2000

Faktiškai, Lietuvos Vyriausybė suteikė tik 25% taip įvardijamos valstybės paramos, nes kitą lėšų dalį sudarė ES skiriamos lėšos per SAPARD programą. Kad įmonės ar fiziniai asmenys galėtų gauti šią paramą, jie turėjo prisidėti papildomai pusę savo lėšų.

Finansavimas iš SAPARD Lietuvai, kaip ir visoms kitoms kandidatėms į ES, buvo skiriamas tik patvirtinus Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros programą 2000-2006 m. laikotarpiui. Šią programą ruošė atsakingos Lietuvos institucijos, o tvirtino ES atsakingi pareigūnai.

SAPARD ir valstybės parama buvo skiriama aštuonioms prioritetinėms sritims. Šios sritys buvo atrinktos, atlikus išsamią kaimo regionų plėtros analizę Lietuvoje, tai:

• Žemės ūkio gamybai;

• Žemės ūkio. produkcijos perdirbimui ir pardavimui;

• Ekonominės veiklos žemės ūkio. sektoriuje diversifikavimui;

• Kaimo infrastruktūros plėtrai ir aplinkosaugai;

• Miškininkystei;

• Aplinką tausojančiai žemdirbystei;

• Profesiniam mokymui;

• Techninei paramai, informacijai ir viešumui. [11]

Ruošiant „Žemės ūkio ir kaimo plėtros planą 2000-2006” nebuvo aiškių visuomenės dalyvavimo procedūrų ir tvarkos plano ruošime ir svarstyme. Tačiau, remiantis ŽŪM pareigūnų teigimu, daugelis suinteresuotų grupių, pagrinde ūkininkų ir perdirbėjų asociacijos, dalyvavo šio dokumento ruošime, pateikdami savo pastabas ir siūlymus. Aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos nedalyvavo plano ruošime, pagrinde dėl informacijos ir suinteresuotumo stokos.

Pagrindinės priežastys, nulėmusios menką visuomenės, ir ypač aplinkosauginių NVO suinteresuotumą ir aktyvumą, ruošiant planus SAPARD finansavimui: griežtos ES procedūros ir reikalavimai plano paruošimo tempams ir kokybei, aiškių visuomenės dalyvavimo taisyklių trūkumas.

Suinteresuotos NNVO galėjo turėti šiokią tokią galimybę daryti įtaką lėšų iš SAPARD skirstymui, atrenkant tinkamus finansavimui projektus (atsižvelgiant į aplinkosauginius kriterijus). Tam jos turėjo bendradarbiauti su SAPARD lėšas skirstančiomis valstybės įpareigotomis institucijomis. [12]

ES remiami transporto ir aplinkosaugos projektai buvo finansuojami iš ISPA programos. 2000-2006 m. laikotarpiu Lietuva kasmet gavo apie 50 mln. eurų šiems projektams. ISPA lėšos buvo padalintos po 50% aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros projektams remti. [11]

ISPA

ISPA finansavimui projektus atrinko ir pristatė LR Aplinkos ministerija, derindama su miestų savivaldybėmis. Pagrinde buvo siūlomi miestų nutekamųjų vandenų valymo įrenginių statybos ar modernizavimo, vandens tiekimo, buitinių atliekų sąvartynų modernizavimo ar įrengimo projektai. Tai atitiko pagrindinius Lietuvos aplinkosauginius prioritetus bei ES reikalavimų ir normatyvų įgyvendinimą pasiruošimo stoti į ES laikotarpiu.

ISPA finansavimui skirtų projektų atrinkimui ir patvirtinimui LR Aplinkos ministerija įsteigė Nacionalinę ISPA Tarybą. Pirmoje atrankos stadijoje projektus siūlė savivaldybės. Pasiūlytus projektus peržiūrėjo LR AM Projektų rengimo skyrius. Galutinai atrinkus projektus tvirtino Taryba ir siuntė juos tvirtinti ES atsakingoms institucijoms. [12]

Lietuvai kasmet buvo skiriama 4-6 % viso ISPA biudžeto (t.y. 41,6-62,4 mln. Eurų). Pagal 2000-2002 m. ISPA programas Europos Komisija iš viso patvirtino 27 projektus (8 transporto, 14 aplinkosaugos ir techninės pagalbos). Bendra patvirtintų projektų vertė siekė 486,36 mln. eurų, tame tarpe ISPA parama –

252,35 mln. eurų arba 52 %. ISPA taisyklėse numatyta išlaikyti sektorių balansą. [11]

Vilniaus m. vandens tiekimo atnaujinimo iš išplėtimo projektui skirta 20 mln. eurų iš ISPA lėšų (16 mln. eurų 2000 m.), bendra projekto vertė 40 mln. eurų. Druskininkų vandenvalos įrenginių modernizavimo projektui iš ISPA 2,75 mln. eurų (2,20 mln. eurų 2000 m.), bendra projekto vertė 5,5 mln. eurų. [12]

Lietuvoje iš pradžių buvo patvirtinti du transporto plėtros projektui, finansuojami iš ISPA lėšų. Vienas jų – kelių tiesimo, kitas – geležinkelio mmodernizavimo projektai skirti 2000 m. Dėl vėlavimo galutiniai patvirtinant projektus bei skiriant lėšas, šių projektų finansavimas ir įgyvendinimas buvo perkeltas į 2001-uosius metus. Vėliau galutiniam ES pareigūnų patvirtinimui buvo pateikti dar keli kelių modernizavimo projektai.

Visi Lietuvos transporto infrastruktūros projektai, kuriems siekiama paramos iš ISPA galėtų būti apibūdinti dviem sąlyginiais kriterijais:

Nesiūloma naujų kelių tiesimo, tik esamų kelių ir geležinkelių rekonstrukcija;

Visi iš ISPA numatomi finansuoti projektai yra sudėtinė Trans-europinio tinklo ir taip vadinamo Kretos koridoriaus transporto infrastruktūros dalis.

Atrinktiems projektams nereikėjo pilno Poveikio aaplinkai vertinimo (PAV), kadangi esamų kelių rekonstrukcija nepatenka į A projektų kategoriją (kuriai pagal įstatymą galioja pilna PAV procedūra, įskaitant visuomenės dalyvavimą).

Geležinkelių plėtros projektai turėjo ir teigiamą aplinkosauginį poveikį. Šiuo metu intensyviausias krovinių srautas, ypač rytų-vakarų kryptimi, yra pergabenamas geležinkeliais. EEsamos geležinkelių infrastruktūros rekonstrukcija ir modernizavimas sustiprino nacionalinę geležinkelių bendrovę ir padėjo išlaikyti konkurenciją su kelių transporto bendrovėmis. Tai turėjo įtakos ir lėtesniam išmetimų į aplinką iš transporto sektoriaus didėjimui, kadangi kelių transportas yra didžiausi atmosferos teršėjai Lietuvoje. Pasirinktų transporto infrastruktūros objektų modernizavimo ir rekonstrukcijos metu buvo įgyvendintos ir kai kurios aplinkosauginės priemonės, stabdančios aplinkos taršą.

Visi ES pareigūnų patvirtinti transporto plėtros projektai gavo nuo 75% iki 85% negrąžintiną finansinę paramą iš ISPA. Likusios lėšos buvo skirtos iš šalies biudžeto ar iš paskolų. [11]

PHARE

Aplinkosaugai ir transportui buvo skiriama po 25 mln. eurų kasmet, žemės ūkiui apie 29,8 mln. eurų kasmet. PHARE skyrė apie 10 mln. eurų.

PHARE programos administravimas vyksta projektų pagrindu. Metinės skiriamos sumos nustatomos finansiniuose memorandumuose. 2000 m. Lietuvai pagal ššią programą buvo skirta 52,07 mln. eurų, iš jų 14 mln. eurų – ekonominės ir socialinės sanglaudos komponentui. Panaši suma skirta ir 2001, 2002 bei 2003 m. – apytikriai po 60 mln. eurų.

Nuo 2000 m. remiantis PHARE programa pradėta skirti paramą ekonominės ir socialinės sanglaudos projektams. Pavyzdžiui, įgyvendinant PHARE 2001 m. ekonominės ir socialinės sanglaudos projektą „Ignalinos, Visagino ir Zarasų ekonominio restruktūrizavimo schema“ (bendra vertė – 1,755 mln. eurų), skirtą skatinti smulkų ir vidutinį verslą bei diversifikuoti ekonominę veiklą šiuose mmiestuose, numatoma parengti regiono plėtros strategiją, įkurti Regioninės plėtros agentūrą, verslo informacijos ir konsultavimo centrą, kelis verslo inkubatorius.

Įgyvendinant PHARE 2001 m. ekonominės ir socialinės sanglaudos projektą „Inovaciniai gebėjimai“ (bendra vertė – 0,85 mln. eurų), skirtą padėti pagrindą inovacinei veiklai Lietuvoje remti, buvo sukurtas inovacijų paramos tinklas su koordinaciniu centru, įsteigtu Lietuvos inovacijų centre, ir regioniniu paramos tinklu. Tikslas – skleisti informaciją ir skatinti inovacijų įmonėse diegimą, užtikrinti nuolatinį inovacinių projektų, tinkamų finansuoti tiek PHARE, ES struktūrinių fondų lėšomis, tiek ir komerciniu pagrindu, srautą. [11]

Negrąžintinų subsidijų programos bus įgyvendinamos 2003–2005 metais. 2003 metų pirmąjį pusmetį buvo rengiami procedūriniai konkurso dokumentai (gairės paraiškų teikėjams, konkurso sąlygos), todėl pirmieji konkursai PHARE subsidijoms gauti buvo paskelbti tik 2003 metų rudenį. Visa informacija apie šį PHARE projektą bei galimybes dalyvauti negrąžintinų subsidijų programose pateikiama ir reguliariai atnaujinama Ūkio ministerijos, kuri yra atsakinga už šio PHARE projekto įgyvendinimą ir konkurso koordinavimą, tinklapyje www.ekm.lt. nuorodoje „Struktūriniai fondai – parama verslui“. Šiame tinklapyje taip pat yra pateikta ir visa pareiškėjams aktuali informacija – konkurso sąlygos, gairės pareiškėjams, tipinės paraiškos formos ir kita. [11; 14]

Taip pat pagal PHARE programą finansuojami Lietuvos dalyvavimo Europos bendrijų programose dalyvio mokesčiai. Programos, kuriose Lietuva dalyvauja, remia švietimą, kultūrą, energetiką, smulkųjį bei vidutinį verslą. TTaigi paramos iš BP gali tikėtis platus interesantų ratas – moksleiviai, studentai, įvairių sričių darbuotojai. Lietuva dalyvauja šiose Bendrijos programose: „Socrates“, „Leonardo“, Jaunimo, „Verslas ir verslininkystė“ ir kt. [12]

ES paramos Lietuvai iki ir po narystės skirtumai

ES parama iki ir po narystės skirsis keliais aspektais.

Pirmiausia, narystės atveju parama tiek savo apimtimis, tiek turiniu gerokai išauga. Pagal išankstinius skaičiavimus parama iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų 2004-2006 m. laikotarpiu viršys 4,1 mlrd. litų. Palyginimui: Lietuvos valstybės investicijų programa 2001 m. buvo apie 1,1 mlrd. litų kartu su išlaidomis krašto apsaugai ir kitoms ES neremiamoms sritims. Lietuva įgyja galimybę finansuoti gerokai įvairesnes savo ūkio sritis, pavyzdžiui, energetikos efektyvumo, universitetų, mokyklų, ligoninių, oro uostų rekonstrukcijos ir kt. priemones. Parama verslui irgi tampa kur kas įvairesnė – tai ir parama diegiant kokybės valdymo sistemas bei mikrokreditavimas, ir pažangesnių technologinių linijų įmonėje diegimas, ekologinis ženklinimas, produktų ir paslaugų sertifikavimas, parama mokslinių tyrimų srityje ir kt.

Taip pat Lietuvai atsiveria galimybė dalyvauti vadinamosiose Bendrijų iniciatyvų programose (INTERREG III ir EQUAL). INTERREG III paskirtis – skatinti šalies pasienio regionų plėtrą. Pagal ją finansuojami bendri su kaimyninėmis šalimis projektai. 2004-2006 m. jai numatoma skirti apie 70 mln. litų. EQUAL programos tikslas – kova su nedarbu bei lygių galimybių dalyvaujant darbo rrinkoje užtikrinimas visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų lyties ar tautybės, socialinio statuso.

Be to, Lietuva gali dalyvauti visose jau minėtose Europos Bendrijų programose (iki narystės jų skaičius kandidatėms ribojamas).

Kartu išauga ir Lietuvos institucijų atsakomybė už paramos lėšų administravimą. Tai reiškia padidėjusius reikalavimus tiems, kas tas lėšas valdo. Lietuva be Europos Komisijos įsikišimo turi užtikrinti skaidrų projektų atrankos, įgyvendinimo bei kontrolės procesą. Europos Komisija atlieka vadinamąją ex-post kontrolę, kada tikrinami jau priimti sprendimai, įgyvendinti projektai. Atradusi bent mažiausių nukrypimų nuo keliamų reikalavimų Europos Komisija gali pareikalauti grąžinti jau išleistas lėšas bei smarkiai sumažinti arba visai nutraukti ES struktūrinių fondų paramą Lietuvai. Finansinės kontrolės bei projektų valdymo reikalavimai iš Europos Komisijos yra labai griežti bei sudėtingi. Kol Lietuva buvo tik kandidatė pagrindinį žodį palaiminant vieną ar kitą programą ar projektą Lietuvoje turėjo Europos Komisija. Dabar tokius sprendimus priima pati Lietuva (išimtis čia tik Sanglaudos fondas, finansuojantis stambius aplinkos apsaugos bei transporto projektus).

Lietuva (valstybės institucijos, visuomeninės organizacijos, verslo atstovai, profesinių sąjungų susivienijimai) turi daug svaresnį žodį nusakant, kam turi būti skirtos ES lėšos, o iki narystės tai ribojama dėl pasiruošimo vykdyti narystės įsipareigojimus. Paramos gavėjų ratas po narystės paskelbimo labai išaugo, o pagrindinis paramos skyrimo motyvas – šalies ūkio konkurencingumo didinimas.

Reikia išmokti „pasiimti” paramą.

ES lėšos nėra paprasčiausiai „duodamos”, jas reikės mokėti „pasiimti”. Tam, kad būtų įsisavintos maksimalios Lietuvai numatytos ES fondų sumos, reikia labai gerai pasirengti. Vienas iš ES teisės reikalavimų paramos administravimui – valstybėje turi būti paskirtos institucijos, atsakingos už tinkamą lėšų administravimą. Tokių institucijų paskyrimas nereiškia, kad tik jos gauna paramą; jos tik turi tam tikras administracines funkcijas ir atsakomybę valdant lėšas (beje, valstybės administravimo funkcijos iš viso negali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų). Lietuvoje jau yra padaryti visi sprendimai dėl aatsakingų institucijų paskyrimo. Pagrindinius sprendimus dėl paramos suteikimo ir dėl jos išmokėjimo priima ministerijos, o techninio pobūdžio administravimo funkcijas atlieka projektus įgyvendinančios institucijos. Ūkio ministerijai pavesta tvarkyti paramą verslo plėtrai.

Antra svarbi sritis – lėšas administruojančių institucijų personalo kvalifikacija. Reikalavimai ES paramos valdymui yra griežti, be to, gana nauji daugumai valstybės tarnautojų. Tam, kad lėšas administruojančių institucijų personalas nebūtų ta grandis, dėl kurios strigtų lėšų įsisavinimas, ypatingas dėmesys skiriamas tų institucijų stiprinimui – numatoma, kiek reikia naujo personalo, kokių reikia mokymų, rruošiamos išsamios mokymo programos, procedūrų vadovai. Šiam pasirengimui ES skyrė papildomą paramą, ir visuose šiuose darbuose mums talkino Suomijos ekspertų grupė.

Svarbu yra sustiprinti ne tik struktūrinių fondų paramą administruojančias institucijas, bet ir sukurti paramos projektų rengėjams sistemą. Paramą gauna konkretūs ttinkamai paruošti projektai. Tam labai svarbu, kad savivaldybės numatytų, kiek reikia lėšų joms svarbiems projektams parengti. Silpnesnėms savivaldybėms šioje srityje teikiama valstybės parama. Didelę įtaką čia turi Vidaus reikalų ministerija, atsakinga už regioninę politiką šalies viduje; tam ji skiria nacionalines lėšas. Taip pat yra naudojamos šiam tikslui Lietuvai skiriamos ES lėšos pagal ISPA (jomis disponuoja Susisiekimo ir Aplinkos apsaugos ministerijos) ir PHARE programas. Finansų ministerija yra paruošusi atitinkamas gaires paraiškų teikėjams, projektų rengimui panaudodama PHARE lėšas.

Siekdama gauti struktūrinių fondų paramą narystės pradžioje, Lietuva jau 2001 – 2002 metais pradėjo galvoti apie projektus. Iš 2003 metais prasidėjusio specialaus PHARE projekto lėšų buvo finansuojamas informacinių priemonių apie struktūrinių fondų lėšų panaudojimo galimybes rengimas ir leidyba, taip pat mokymai apie ES finansinės pparamos projektų rengimą ir valdymą. Šis PHARE projektas buvo skirtas organizacijoms ir institucijoms, tiesiogiai dirbusioms su potencialiais projektų rengėjais, taip pat patiems rengėjams. [11; 12]

Išvados

Literatūra

1. www.europa.eu.int [1]

2. www.online.5ci.lt [2]

3. www.cci.lt [3]

4. www.eic.lrs.lt [4]

5. www.ivpk.lt [5]

6. www.ukmin.lt [6]

7. www.infobalt.lt [7]

8. www.es-verslui.lt [8]

9. www.durys.org [9]

10. www.nordlb.lt [10]

11. www.euoverslas.lt [11]

12. www.zalieji.lt [12]

13. www.zur.lt [13]

14. www.ekm.lt [14]

15. www.ipc.lt [15]

16. www.ebiz.lt [16]

17. www.lvpa.lt [17]