ES struktūrinių fondų parama Lietuvos verslui

Turinys

ĮVADAS 3

1. ES struktūrinių fondų esmė 4

1.1. Struktūrinių fondų tikslai ir principai 6

1.2. ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai 7

2. ES struktūrinių fondų administravimo shemos apžvalga 9

2.1. Bendrosios nuostatos 9

2.2. Valstybės pagalbos būdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklos 11

2.3. Valstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka 12

2.4. Paraiškų teikimas, lėšų išmokėjimas ir kontrolė 15

2.5. Baigiamosios nuostatos 18

3. Bendrojo programavimo dokumento rengimas 20

3.1. Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas 20

3.2. Turizmo infrastruktūros vystymas 23

3.3. Energijos tiekimo stabilumo ir prieinamumo užtikrinimas 24

3.4. Energijos naudojimo eefektyvumo plėtra (viešajame sektoriuje) 25

4. LIETUVOJE VEIKIANČIOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOS 27

4.1. ISPA programa 27

4.2. PHARE programa 28

4.3. SAPARD programa 33 ĮVADAS

Struktūrinių fondų tikslas – pasiekti socialinę ir ekonominę koheziją

Europos Sąjungoje. Lietuva, tapusi ES nare, turės galimybę gauti ženklią ES

struktūrinių fondų finansinę paramą. Fondai, skirtingai nuo paskolų, yra

negrąžintinai suteikta finansinė parama. 2000 m. buvo įvesta nauja

struktūrinių fondų valdymo sistema, kuri galios iki 2006 m. naujosios

valdymo sistemos rėmuose remiamos tos reformos, kurios, supaprastindamos ir

koncentruodamos resursus, efektyviau panaudoja fondines lėšas.

Struktūriniai fondai skirti išlyginti eekonominiams nelygumams tarp Europos

Sąjungos šalių ir naujųjų jos narių. Skatinami struktūriniai pokyčiai

regionuose, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio.

Naudotis šia parama bus galima nuo narystės sutarties ir Bendrojo

programavimo dokumento patvirtinimo (numatoma nuo 2004 m. pirmojo pusmečio

pabaigos). (3, ppsl. 58-66)

Struktūrinių fondų paramos lėšos planuojamos nustatytam ES biudžetinių

metų laikotarpiui, kuris šiuo metu apima 2000-2006 m. Lietuva turi parengti

ir suderinti su Europos Komisija Bendrojo programavimo dokumento

informaciją. Jis nustato atitinkamą ūkio plėtros strategiją, pateikia

prioritetų ir priemonių aprašymą bei jų finansavimo planą. ES struktūrinė

parama pirmaisiais narystės metais bus teikiama Lietuvos 2004 – 2006 metų

Bendrojo programavimo dokumento (BPD) pagrindu, o administravimo klausimai

bus reguliuojami remiantis valstybės pagalbos schema, kuri vadinasi

„Verslumo, verslo plėtros ir investicijų skatinimas“.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti ES struktūrinių fondų reikšmę,

įgyvendinant paramos teikimo galimybes Lietuvos verslui.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti struktūrinių fondų esmę.

2. Išsiaiškinti ES struktūrinių fondų administravimo schemos

pagrindines idėjas.

3. Apžvelgti BPD parengimo, už kurį atsakinga Ūkio ministerija,

turinį.

4. Apžvelgti anksčiau įstojusių šalių (Airijos, Ispanijos ir

Portugalijos) patirtį EES struktūrinių fondų panaudojimo aspektu.

Darbo objektas: ES struktūriniai fondai

Darbo metodika: Mokslinės, antrinės mokomosios literatūros analizė,

taip pat periodinėje literatūroje, interneto puslapiuose bei spaudoje

išleistų straipsnių apžvalga. 1. ES struktūrinių fondų esmė

Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos (toliau ES) finansinis

instrumentas, skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti

menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Skirtumų tarp Europos Bendrijos

regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys – atsiliekantys Italijos

pietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms

šalims, kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonų

BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai – iki 7 kartų. Tokių

regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos

ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninės

politikos – tikslas. ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės

politikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama pasitelkus ES Struktūrinius

fondus ir Sanglaudos fondą. Struktūrinės politikos fondai visų pirma siekia

padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių

ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus,

padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos,

perspektyvesnės veiklos. Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkio

šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį

spaudimą. Pvz., bedarbiai gali mokytis, kad įgytų perspektyvesnių

specialybių. Tačiau Struktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinės

politikos priemonių (nedarbo pašalpos ir pan.).

2000 – 2006 m. ES struktūrinių fondų biudžetas sudaro 195 mlrd. Eurų

(1999 m. kainomis), t.y. apie 30 % viso ES biudžeto. Struktūrinių fondų

parama remiasi papildomumo principu. T.y. paramos lėšos, skiriamos ne

pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti – ES

biudžeto lėšos prisideda prie nacionalinio biudžeto lėšų, kuriomis teikiama

parama verslui.

Planuojama, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, parama pramonei ir

verslui sieks 150 mln. eurų (345 mln. Lt.) 2004 – 2006 m. laikotarpiu.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas,

todėl geografinio išskirtinumo neturės nei viena Lietuvos apskritis. (1,

psl. 55-60)

Parama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimo

dokumentu, kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus. Dokumentas yra

rengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaip bus naudojamos

struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Dokumente numatyta dvejopa valstybės

parama pramonei ir verslui:

• Tiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui per valstybės

pagalbos schemas;

• Netiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui plėtojant paramos

verslui struktūrą. (10)

Buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro Europos

Sąjungos biudžeto lėšos:

• Europos regioninės plėtros fondas (ERPF);

• Europos socialinis fondas (ESF);

• Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF);

• Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV).

Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę

paramą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto.

Fondas numato:

• investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo

vietas;

• investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika)

siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;

• investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės

ūkio rajonus;

• darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių

konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai);

• technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą.

Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines

(pirmiausia užimtumo) problemas. Finansuoja:

• švietimą ir profesinį mokymą;

• paramą įsida.rbinant;

• mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio

tyrimo įstaigose);

• ssocialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų

priežiūros įstaigas);

• švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotojų

kvalifikaciją).

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Orientavimo dalis

laikoma ES struktūrinės (o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nes

teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyvią

ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą).

Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Remia naujų metodų

diegimą bei ekonominės veiklos perorientavimą vietovėse, kur verčiamasi

žuvininkyste.

Neformaliai penktuoju Struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas.

Jis buvo įkurtas 1994 m., pasirašius Mastrichto sutartį, kuri numatė įkurti

Europos valiutų sąjungą. Šalims, norinčioms įsilieti į bendros Europos

valiutos zoną, buvo nustatyti gana griežti konvergencijos (susiliejimo)

reikalavimai. Sanglaudos fondas buvo įkurtas siekiant finansuoti didelius

kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Šiuo metu iš Sanglaudos fondo

pagalbą gauna keturios ES šalys: Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija. 1.1. Struktūrinių fondų tikslai ir principai

Europos Sąjungos reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis

fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Šiuo

metu nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai:

1 tikslas. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie

ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam

gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač

mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti

migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam

paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija.

2 tikslas. Remti

krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų

persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose

ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka

didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas

prie ekonomikos pokyčių.

3 tikslas. Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir

perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės – profesinis mokymas ir

perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės bus

finansuojamos iš Europos socialinio fondo.

1989 m., siekiant padidinti struktūrinių fondų teikiamos paramos

efektyvumą, buvo priimti pagrindiniai jų veiklą nustatantys principai.

Koncentravimas. Būtent po šios struktūrinių fondų reformos imta

išskirti paramos prioritetiniai tikslai bei tiksliniai regionai.

Programavimas. Struktūrinių fondų veiklos gairės numatomos ilgalaikio

planavimo pagrindu (plg. Berlyno Tarybos sprendimus dėl 2000-2006 m.

planavimo laikotarpio). Iki konkrečių projektų įgyvendinimo pereinama

keletas programinio planavimo stadijų.

Partnerystė. Rengiant minėtus programinius dokumentus bei

administruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiaujama tarp

Europos Komisijos struktūrų bei šalių narių nacionalinių, regioninių bei

vietinių institucijų. Šio principo priešingybė – centralizuotas ekonominės

veiklos planavimas (Briuselis tiesiog neturi tokio pobūdžio veiklos

galimybių – dėl biudžetinių, politinių ir kt. sumetimų).

Papildomumas. Struktūrinių fondų parama yra skirta ne pakeisti pačių

valstybių iišlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti. Teikiant pagalbą

konkretiems ekonomikos sektoriams, iš nacionalinių vyriausybių

reikalaujama, kad struktūrinių fondų parama nenaudojama kaip dingstis

buvusias valstybines išlaidas šiuose sektoriuose „permesti“ į kitas sritis.

Remdamasi šiuo principu, Europos Komisija užsitikrina efektyvesnę savo

vykdomos politikos rezultatų kontrolę. Praktikoje papildomumo principas

paprastai reiškia Europos Sąjungos ir valstybių narių bendrą projektų

finansavimą.

Be to, struktūrinių fondų veiklai taikomas ir bendresnis subsidiarumo

(pavaldumo) principas, įtvirtintas Mastrichto sutartyje. Remiantis šiuo

principu, konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygio valdžios

institucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys turi būti

perkeliamos į aukštesnį valdžios lygį tik tuo atveju, jeigu žemesnės

valdžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio čia būtų neefektyvi. (4,

psl. 3) 1.2. ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai

Yra 3 pagrindiniai alternatyvūs struktūrinių fondų planavimo ir

įgyvendinimo mechanizmai: Nacionalinės iniciatyvos, Bendrijos iniciatyvos

ir inovacinės priemonės.

Nacionalinės iniciatyvos

Nacionalinių iniciatyvų pagrindu šiuo metu yra panaudojama apie 90

proc. viso struktūrinių fondų biudžeto. Pradinius planavimo dokumentus,

susijusius su ES paramos paskirstymu, šiuo atveju rengia valstybės narės.

Galimos dviejų tipų procedūros:

1. Didesnės apimties ir sudėtingesnės paramos atveju, remiantis

nacionaliniu arba regioniniu plėtros pplanu, bendrai su Europos Komisija yra

parengiami Bendrijos paramos metmenys (Community Support Framework – CSF),

jų pagrindu sudaromos veiklos programos (Operational Programmes – OP),

kurioms įgyvendinti ruošiami konkretūs projektai.

2. Alternatyvus mechanizmas – Bendrojo planavimo dokumento (Single

Programming Document – SPD), suderinto su Komisija, priėmimas, kurio

pagrindu tiesiogiai rengiami konkretūs paramos projektai. Abiem atvejais

konkrečių projektų atranką atlieka valstybės narės institucijos.

Bendrijos iniciatyvos

Kitas struktūrinių fondų administravimo mechanizmas, kuris remiasi

didesniu Europos Komisijos vaidmeniu, yra Bendrijos iniciatyvos. Planavimo

laikotarpiui yra priimamas tam tikras skaičius Bendrijos iniciatyvų ir

Europos Komisija parengia specialias gaires (Commission Guidelines)

kiekvienai iš jų. Valstybės narės, besiremdamos Bendrijos metmenimis,

rengia suderintas su Komisija programas, kurių pagrindu vykdomi tam tikri

paramos projektai. Kaip ir nacionalinių iniciatyvų atveju, projektų atranką

atlieka nacionalinės institucijos.

2000-2006 m. laikotarpiui numatyta vykdyti keturias Bendrijos

iniciatyvas (Community Initiative), joms įgyvendinti skiriama apie 5,35

proc. viso struktūrinių fondų biudžeto:

INTERREG III – bendradarbiavimas apibus sienos (finansuojama iš ERDF);

LEADER II – kaimo plėtra (finansuojama iš EAGGF);

URBAN – parama krizės apimtiems miesto rajonams (finansuojama iš

ERDF);

EQUAL – naujų priemonių kovoje su nelygybe ir diskriminacija darbo

rinkoje skatinimas (finansuojama iš ESF).

Inovacinės priemonės

Apie 0,5 proc. struktūrinių fondų biudžeto skiriama inovacinėms

priemonėms (Innovative Measures). Planuojant ir administruojant inovacines

priemones, nesilaikoma partnerystės principo: pati Europos Komisija numato

konkrečias priemones ir atrenka projektus įgyvendinti. (6) 2. ES struktūrinių fondų administravimo shemos apžvalga

Siekdama geriau pasirengti ES struktūrinių fondų valdymui Ūkio

ministerija 2003 metais pradėjo įgyvendinti PHARE 2002 metų Ekonominės ir

socialinės sanglaudos projektą „Parama verslo plėtra“. Projekto tikslas yra

pasiruošti ES struktūrinių fondų administravimui, teikiant tiesioginę ir

netiesioginę paramą verslui, kuri bus skiriama per keturias grantų schemas.

Ši valstybės pagalbos schema vadinasi „Verslumo, verslo plėtros ir

investicijų skatinimas“ (toliau – schema). Šiuo metu yra parengtas pagalbos

schemų projektas. Valstybės pagalbos schemos projektą sudaro penki skyriai.

(10) 2.1. Bendrosios nuostatos

Pirmame skyriuje „Bendrosios nuostatos“ numatomi bendriausi schemos

aspektai. Valstybės pagalbos schema „Verslumo, verslo plėtros ir

investicijų skatinimas“ nustato tiesioginės valstybės pagalbos teikimo

sąlygas ir tvarką. Bendrosiose nuostatose yra pateiktas schemos tikslas –

reglamentuoti verslumą, verslo plėtrą ir investicijas skatinantį valstybės

pagalbos teikimą, kad būtų išvengta esminių konkurencijos iškraipymų ir

įtakos prekybai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių.

Schemos teisinis pagrindas yra: Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos

ūkio subjektams kontrolės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 45–1292); Lietuvos

Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 109-

2993; Žin., 2002, Nr. 105–4689); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.

gegužės 31 d. nutarimas Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos

struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp

valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48–1676) ir kt.

Pagrindinės schemoje vartojamos sąvokos:

Valstybės pagalba – valstybės pagalbos teikėjo pagalbos gavėjui

teikiama tiesioginės pagalbos priemonė – subsidija (dotacija), finansuojama

iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų piniginių fondų ir teikianti pagalbos

gavėjui ekonominę naudą.

Pagalbos teikėjas – įstaiga, skirianti valstybės pagalbą konkretiems

projektams įgyvendinti. Pagalbos teikėjas yra viešoji įstaiga Lietuvos

verslo paramos agentūra (buveinė: Gedimino pr. 38/2, LT–2600 Vilnius,

Lietuvos Respublika).

Pagalbos gavėjas – ūkio subjektas, gavęs ir (ar) gaunantis valstybės

pagalbą investicijų projekto vykdymui.

Ūkio subjektas – visų rūšių įmonės ar juridinio asmens statusą

turintys įmonių junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai,

koncernai ir pan.) bei viešosios įstaigos, kurių dalininkų – fizinių ir

(ar) privačių juridinių asmenų – dalis sudaro daugiau nei 50 proc.

viešosios įstaigos dalininkų kapitalo. Minėti ūkio subjektai, kurių dalyvis

(akcininkas, dalininkas, narys ir pan.) yra valstybė ar savivaldybė,

pagalbos gavėju gali būti tik tais atvejais, jei jie nevykdo viešojo

administravimo.

Pradedanti įmonė – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ne

daugiau kaip prieš vienerius metus, arba fizinis asmuo, sudaręs verslo

planą ir pateikęs įgyvendinančiai institucijai paraišką gauti valstybės

pagalbą. Jeigu priimamas sprendimas skirti valstybės pagalbą fizinio asmens

teiktam projektui, fizinis asmuo per 90 kalendorinių dienų nuo šio

sprendimo priėmimo privalo įsteigti įmonę, galinčią vykdyti ūkinę veiklą ir

pasinaudoti jai teikiama parama.

Eksporto pagalba – valstybės pagalba, skirta prekių ir paslaugų

eksportui skatinti, eksportuojamų prekių paskirstymo tinklui sukurti ir

plėtoti arba ūkio subjektų ūkinės veiklos išlaidoms, susijusioms su

eksportu, apmokėti. Eksporto pagalba nelaikoma pagalba, skiriama rinkos

tyrimams atlikti, dalyvauti parodose ir mugėse, taip pat mokymui ir

konsultacijoms, susijusiems su eksportu.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai – vidutinės įmonės, mažos

įmonės (tarp jų ir mikroįmonės), įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę

verstis savarankiška komercine, gamybine ir kita panašaus pobūdžio veikla.

Mikroįmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų,

įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto balansinė

vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų.

Maža įmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50

darbuotojų, metinės pajamos neviršija 7 mln. eurų (24 mln. litų) arba

bendra įmonės turto balansinė vertė

ne didesnė kaip 5 mln. eurų (17 mln.

litų).

Vidutinė įmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250

darbuot.ojų, metinės pajamos neviršija 40 mln. eurų (138 mln. litų) arba

bendra įmonės turto balansinė vertė ne didesnė kaip 27 mln. eurų (93 mln.

litų).

Savarankiškos įmonės – bet kurios įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar

daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms

įmonėms, kurios pagal pateiktus apibrėžimus nėra mažos ar vidutinės įmonės.

(tais atvejais, kai apibrėžiamos vidutinės įmonės) arba pagal pateiktą

apibrėžimą nėra mažos įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos mažos

įmonės). Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms

bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos

kapitalą į smulkų ir vidutinį verslą, tačiau tiesiogiai

nekontroliuojantiems jų veiklos.

Didelė įmonė – įmonė, kuri neatitinka mikroįmonės, mažos ar vidutinės

įmonės apibrėžimo.

Subsidija (dotacija) – negrąžintina valstybės finansinė parama.

Valstybės pagalbos intensyvumas – subsidijos ekvivalentas procentais,

skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo tinkamų išlaidų sumos.

Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai),

techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis

investicijų grąžą (komercinis projektas), kitus veiksmingumo rodiklius ir

nurodantis pprojektui įgyvendinti reikalingas lėšas, finansavimo šaltinius

bei terminus. Remiantis investicijų projektu daromos kapitalo investicijos

į projektui įgyvendinti reikalingą materialųjį turtą (žemė, pastatai,

mašinų įranga ir įrenginiai) arba į nematerialųjį turtą (paslaugų pirkimas,

konsultavimas ir kitos projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos) siekiant

sukurti, įsigyti ar padidinti turto vvertę.

De minimis valstybės pagalba – ne didesnė kaip 100 000 eurų (345 000

litų) vienam pagalbos gavėjui trejiems metams skiriama valstybės pagalba,

skaičiuojant nuo šios pagalbos teikimo pradžios.

Bendrosiose nuostatose numatoma, kad valstybės pagalbos schemos

subjektas gali būti – viešoji įstaiga, kurios steigėjas arba didesnės pusės

dalininkas yra fizinis arba privatus juridinis asmuo. (2, psl. 23-29) 2.2. Valstybės pagalbos būdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklos

Antroje valstybės pagalbos schemos dalyje aptariami valstybės pagalbos

būdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklos. Šis dokumentas nustato vieną

valstybės pagalbos būdą – subsidiją (dotaciją), kuri gali būti teikiama

investicijų projektui. Valstybės pagalba teikiama aukštos kokybės

standartus atitinkantiems materialiųjų ir nematerialiųjų investicijų

projektams, kurių tikslas – sustiprinti įmonės konkurencingumą rinkoje ir

daryti teigiamą poveikį regiono ekonomikai.

Investicijų projekto tikslai: didinti įmonės konkurencingumą; gerinti

produkto ir (arba) gamybos proceso techninius sstandartus; didinti remiamos

įmonės darbo našumą; sudaryti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti; skatinti

verslo internacionalizavimą; gerinti vadybos arba rinkodaros kokybę.

Valstybės pagalba gali būti teikiama, jeigu investicijų projektas

atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• padidins darbo vietų skaičių;

• padidins produktyvumą;

• sukurs didesnę produkto ar paslaugos pridėtinę vertę;

• pagerins gamybos ar paslaugos teikimo procesą ar jo valdymą;

• pagerins produkto ar paslaugos kokybę;

• produktas bus tiekiamas į naujas rinkas arba naujoms tikslinėms grupėms.

Šio dokumento pagrindu valstybės pagalba neteikiama:

•• veiklai, finansuojamai iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio

valdymo ir garantijų fondo, Finansinių instrumentų žuvininkystės valdymo

ir iki-struktūrinių programų (ISPA ir SAPARD);

• veiklai, kurios pagrindu yra gaminami, perdirbami arba parduodami

produktai, išvardinti Europos Bendrijų sutarties 1 priede (šios valstybės

pagalbos schemos 1 priedas);

• veiklai, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 9 d.

nutarime Nr. 4 nurodyta kaip neremtina (žr. 2 priedą);

• eksporto veiklai (eksporto pagalba) bei anglies ir plieno pramonei;

• transporto sektoriui bei laivų statybos pramonei;

• sintetinio pluošto pramonei bei automobilių pramonei;

• veiklai, kuri nurodoma kaip paslauga vartotojui (verslui neteikiama

paslauga), išskyrus veiklą, tiesiogiai susijusią su turizmo sektoriumi.

Valstybės pagalba neteikiama vietines prekes naudojant vietoj

importinių prekių. 2.3. Valstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka

Valstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka numatyta trečiame schemos

projekto skyriuje. Valstybės pagalbos tinkamų išlaidų kategorijos ir

valstybės pagalbos intensyvumas nurodytas 1 lentelėje.

1 lentelė

Valstybės pagalbos tinkamų išlaidų kategorijos ir valstybės pagalbos

intensyvumas

|Išlaidų kategorija |Valstybės pagalbos intensyvumas* |

|1. Investicijos į materialųjį turtą – |– |50% |+15% , jeigu |

| | | |Nr. 3 |

| | | |Nr. 4 |

| | | |Nr. 5 |

| | | |Nr. 6 |

| | | |Nr. 7 |

|2. Investicijos į aplinkai |50%** |65% |– |

|3. Investicijos į leidimus, licencijas,|40%** |40% |+10%, jeigu |

| | | |Nr. 1 |

| | | |Nr. 2 |

| | | |Nr. 5 |

| | | |Nr. 8 |

|4. Verslo konsultavimo paslaugos |35%** |50% |+15% tik didelei |

|pirkimai) | | |Nr. 2 |

| | | |Nr. 5 |

| | | |Nr. 8 |

|5. Dalyvavimo parodoje išlaidos (tik |– |50% |– |

|6. Investicijos į inovacijų ir |50%** |50%** |– |

|7. Intelektinės nuosavybės teisių |40%** |50%** |+10% tik didelei |

| . | | |išlaidomis |

| | | |Nr. 1 |

| | | |Nr. 2 |

| | | |Nr. 5 |

| |– |65%** |– |

|9. Projektų rengimas |50%** |50%** |– |

|10. Tyrimų, reikalingų projektui |50%** |50%** |– |

* Valstybės pagalbos intensyvumas nurodomas procentine išraiška nuo

visų projekto tinkamų išlaidų;

** Valstybės pagalba teikiama vadovaujantis tik de minimis taisykle.

Pradedančiųjų įmonių investicijų projektų tinkamos išlaidos yra: 1)

bet kokios 1 lentelėje išvardintos išlaidos; 2) arba įgyvendinant

investicijų į materialųjį turtą projektą priimtų darbuotojų darbo

apmokėjimo išlaidos – darbuotojų, kurie dalyvauja remiamame projekte,

atlyginimo, įskaitant socialinio draudimo mokestį, dalis, ne didesnė už

paskutinių kalendorinių metų vidutinį darbo užmokestį privačiose įmonėse

(remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis).

Valstybės pagalba darbo užmokesčio išlaidoms, nustatyta 2 punkte, gali būti

teikiama ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik su sąlyga,

kad: finansuojamos darbo vietos bus sukurtos

ne vėliau kaip per trejus

metus įgyvendinus investicijų projektą; palyginus su paskutinių dvylikos

mėnesių vidurkiu, projektą vykdančioje įmonėje bus sukurta naujų darbo

vietų; sukurtos darbo vietos bus išlaikytos mažiausiai penkerius metus.

Valstybės pagalba taikomųjų mokslinio tyrimų rezultatams panaudoti

ūkinėje veikloje, t.y. darbams, kurių tikslas – tiesiogiai panaudoti

taikomųjų mokslinio tyrimų rezultatus naujiems produktams, paslaugoms ar

technologijoms, skirtiems pardavimui ar panaudojimui, kurti ar esamiems

tobulinti, galima, jeigu valstybės pagalbos intensyvumas yra ne didesnis

kaip 25% visų tinkamų išlaidų.

Valstybės pagalbos dydis:

• SVV įmonei – ne daugiau kaip 55 mln. eurų nesivadovaujant de minimis

taisykle;

• SVV ir didelei įmonei – ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų trejų metų

laikotarpiui vadovaujantis de minimis taisykle.

Valstybės pagalba gali būti teikiama perkant, perkant išsimokėtinai

arba lizinguojant (finansinės nuomos pagrindu) materialųjį turtą. Maksimali

valstybės pagalbos suma lizinguojant materialųjį turtą negali būti didesnė

nei valstybės pagalbos suma perkant tą patį turtą.

Negali būti remiami tie investicijų projektai, dėl kurių gali

atsirasti perteklinė gamyba ir būti iškreiptos konkurencijos sąlygos.

Valstybės pagalba teikiama investicijų projektui, kurį įgyvendinant

tikimasi, kad bus ssukurta bent viena nauja darbo vieta arba įmonei teikiant

paslaugas, gaminant prekes bus sukurta ne mažiau kaip 10% didesnė pridėtinė

vertė. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu įmonė modernizuoja

materialųjį turtą iš esmės atnaujindama technologinę įrangą arba

įrenginius. Darbo vietos, sukurtos įgyvendinant valstybės pagalbos

investicijų projektą, privalo būti išlaikomos mažiausiai penkerius metus

užbaigus projektą.. 2.4. Paraiškų teikimas, lėšų išmokėjimas ir kontrolė

Ketvirtojo skyriaus turinys nusako paraiškų teikimo, lėšų išmokėjimo

ir kontrolės klausimus. Valstybės pagalbos schemos įgyvendinančioji

institucija yra viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (buveinė:

Gedimino pr. 38/2, LT–2600 Vilnius, Lietuvos Respublika), kuri skelbia

kvietimą teikti paraiškas. Įmonė teikia paraišką įgyvendinančiai

institucijai – viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, kuri

yra atsakinga už:

• informacijos apie galimybes pasinaudoti valstybės pagalba skleidimą

visuomenės informavimo priemonėmis ir kitais viešųjų ryšių būdais;

• paraiškų surinkimą, registravimą ir išsaugojimą;

• administracinį paraiškų įvertinimą (paraiškų atitikimą formaliems

reikalavimams);

• ryšių su paraiškų teikėjais palaikymą, taip pat informavimą apie

valstybės pagalbos skyrimą arba neskyrimą;

• siūlymo skirti arba neskirti valstybės pagalbą įmonės projektui

teikimą tarpinei institucijai (Ūkio ministerijai);

• sutarties ssu paramos gavėju dėl valstybės pagalbos skyrimo sudarymo;

• paramos gavėjo priežiūrą ir gautos valstybės pagalbos lėšų panaudojimo

kontrolę.

Paraiška gauti valstybės pagalbą gali būti teikiama įgyvendinančiai

institucijai tik tuomet, jeigu paraiškos teikėjas nėra pradėjęs įgyvendinti

projekto (t.y. nėra sudaręs sandorių, susijusių su teikiamo projekto

įgyvendinimu). Išskirtiniais atvejais, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai

įgyvendinti projektą, įgyvendinančioji institucija gali akceptuoti

paraiškos teikėjo padarytas išlaidas prieš paraiškos įgyvendinančiai

institucijai teikimą, jeigu tos išlaidos neviršija 10% viso projekto

vertės.

Paraiškos teikiamos nuo kvietimo teikti paraiškas datos iki kito

kvietimo. Kvietimai teikti paraiškas skelbiami kas ketvirtį.

Įgyvendinančiai institucijai – viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos

agentūra – įmonė teikia šiuos dokumentus: įmonės vadovo pasirašytą

lydraštį, adresuotą įgyvendinančiai institucijai; nustatytos formos

paraišką; finansinės apskaitos dokumentus, įrodančius, kad paskutiniais

ataskaitos metais įmonė neturėjo nuostolių; verslo plano, kuriame būtų

parodytas įmonės savų lėšų investavimo į verslo projektą dydis, santrauką,

nurodydama esminius verslo projekto duomenis – gamybos (paslaugų) apimties

padidėjimą realizavus verslo projektą, darbo vietų sukūrimą arba

išsaugojimą ir kt.; projekto finansavimo ir finansinių srautų planą;

paskolos arba kreditinės linijos, skirtos verslo projektui realizuoti,

sutarties arba preliminariosios sutarties kopiją (jeigu būtina); dokumentus

apie verslo projekte numatytų prekių gamybos arba suteiktų paslaugų

Lietuvoje sukurtos vertės dalį; projekto išlaidų sąmatą, kurioje būtų

pateiktas paruošiamųjų darbų detalizavimas; projekto vykdymo ir išlaidų

tvarkaraštį; poveikio aplinkai įvertinimą (jeigu būtina); valstybės

pagalbos mokėjimų prašymus; kitus tarpinės institucijos (Ūkio ministerijos)

patvirtintus dokumentus.

Ūkio ministerija, kaip tarpinė institucija ES struktūrinių fondų

valdymo administracijos struktūroje, įvertinusi įgyvendinančios

institucijos – viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros –

pasiūlymus suteikti valstybės pagalbą pareiškėjo projektui, savo ruožtu

siūlo Atrankos komitetui, kokio dydžio turėtų būti valstybės pagalba.

Galutinis sprendimas skirti arba neskirti valstybės pagalbą pareiškėjo

projektui turi būti priimtas per tris mėnesius kai įmonės pateikto projekto

paraiška ir kiti dokumentai buvo užregistruoti įgyvendinančioje agentūroje.

Sprendimo skirti valstybės pagalbą priėmimas priklausys nuo to, kiek

projektas atitinka Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, programų,

2004–2006 metų la.ikotarpio Bendrojo pprogramavimo dokumento, jo priedo bei

šio dokumento nuostatas.

Jeigu sprendžiamas valstybės pagalbos skyrimas įmonei aplinkosaugos,

energetikos, informacinės visuomenės ir turizmo srityse, priimant sprendimą

dalyvauja atitinkamos srities atitinkamos srities kvalifikuoti

specialistai.

Įgyvendinančioji institucija sudaro sutartį su paramos gavėju dėl

valstybės pagalbos suteikimo tik Atrankos komitetui priėmus sprendimą

suteikti valstybės pagalbą investicijų projektui. Sudarius sutartį tarp

įgyvendinančios institucijos ir paramos gavėjo dėl valstybės pagalbos

teikimo, lėšos paramos gavėjui pervedamos tokia tvarka: ne vėliau kaip per

tris mėnesius nuo minėtos sutarties sudarymo įgyvendinanti institucija

perveda sutartyje nustatytam paramos gavėjui 20% avansinį mokėjimą nuo

sutartyje nustatytos valstybės pagalbos sumos; kita valstybės pagalbos

dalis pervedama paramos gavėjui jam pateikus mokėjimų prašymus. Galutinė

10% valstybės pagalbos suma pervedama į paramos gavėjo sąskaitą tik tuomet,

kai paramos gavėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad iki tol gautos

valstybės pagalbos lėšos buvo naudojamos pagal paskirtį tinkamoms projekto

išlaidoms apmokėti. Paramos gavėjas pildo mokėjimo paraiškas etapais, kad

valstybės pagalbai skirtos lėšos būtų pervedamos į paramos gavėjo nurodytą

sąskaitą.

Projektas turi būti užbaigtas, o paskutinė mokėjimo paraiška gauti

valstybės pagalbą atiduota įgyvendinančiai institucijai per dvejus metus

nuo sutarties dėl valstybės pagalbos suteikimo sudarymo. Jeigu per tą laiką

paramos gavėjas kreipiasi į įgyvendinančią instituciją, prašydamas

projektui įgyvendinti suteikti daugiau laiko ir jeigu norint sėkmingai

įgyvendinti projektą tai yra būtina sąlyga, nenumatyta teikiant paraišką,

įgyvendinanti institucija gali papildomai suteikti ne daugiau kaip

vienerius metus projektui įgyvendinti.

Jeigu paramos gavėjo ttinkamos išlaidos faktiškai yra mažesnės, negu

nustatytos sutartyje, atitinkama valstybės pagalbos dalis bus sumažinta,

kad nebūtų pažeistas valstybės pagalbos intensyvumo lygmuo, nustatytas

sutartyje. Valstybės pagalba, suteikta paramos gavėjui, gali būti

susigrąžinta visiškai arba iš dalies, jeigu paramos gavėjas:

įgyvendinančiai institucijai pateikia klaidingą informaciją apie projektą,

pretenduojantį į valstybės pagalbą; nuslepia aplinkybes, kurios gali

daryti įtaką sprendimui skirti valstybės pagalbą; atsisako suteikti

informaciją, dokumentus ar kitą reikalingą medžiagą tam, kad būtų sumokėtos

valstybės pagalbos lėšos arba kontroliuojama, kaip ji naudojama; atsisako

suteikti informaciją ir pagalbą, reikalingą valstybės pagalbos lėšų

finansinei kontrolei ar auditui atlikti; panaudoja lėšas ne tais tikslais,

kurie buvo nurodyti teikiant paraišką gauti valstybės pagalbą.

Ūkio ministerijos arba įgyvendinančios institucijos – viešosios

įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros – atstovai arba šių institucijų

samdomi nepriklausomi auditoriai ar finansiniai ekspertai turi teisę

atlikti paramos gavėjo auditą arba finansinę kontrolę, parodančią, ar

valstybės pagalba naudojama pagal paskirtį. Paramos gavėjas privalo

sudaryti tinkamas sąlygas ir suteikti tinkamas patalpas įstaigai, kuri

atlieka jos finansinį patikrinimą arba auditą, laiku ir be jokio užmokesčio

suteikti jai finansinės apskaitos informaciją, kitą reikalingą medžiagą,

susijusią su projekto įgyvendinimu. Įstaiga, atliekanti paramos gavėjo

finansinį patikrinimą ar auditą, gali laikinai paimti visus reikalingus

finansinės apskaitos dokumentus. Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos

agentūros darbuotojai, taip pat kitų įstaigų darbuotojai, atliekantys

valstybės pagalbą gavusios įmonės finan.sinį patikrinimą ar auditą, privalo

laikytis įmonių komercinės ir veiklos paslaptis reglamentuojančių teisės

aktų

ir išsaugoti įmonės komercines paslaptis. 2.5. Baigiamosios nuostatos

Baigiamųjų nuostatų skyriuje nurodomi galutiniai reikalavimai įmonei

valstybės paramai gauti bei pateikiamos apibendrinančios nuostatos. Čia

nurodoma, kad įmonė turi investuoti ne mažiau kaip 25% nuosavų lėšų į

projektą, kuriam teikiama valstybės pagalba; kad paramos gavėjas turi

paskirti asmenį – projekto koordinatorių, atsakingą už visus klausimus,

susijusius su konkretaus projekto, remiamo valstybės pagalbos,

įgyvendinimu; kad tas pats projektas negali būti finansuojamas iš daugiau

nei vieno Europos Sąjungos fondo. Čia nurodoma, kad finansuotinų projektų

atrankos kriterijai išdėstyti Bendrajame programavimo dokumente, o

prioritetas teikiamas tokiems projektams, kurie gali turėti didžiausią

teigiamą ekonominį poveikį gerinant vietos ekonominę padėtį. Valstybės

pagalba teikiama tik tokiems projektams, kurių pagrindu produkto ar

paslaugos vertė sukuriama Lietuvoje. Lietuvoje sukurtos vertės dalis turi

būti pagrįsta ūkio subjekto pateiktais dokumentais arba projekto aprašymu.

Remtinas yra toks projektas, kuris finansiškai sunkiai atsiperka arba

atsiperka per ilgą laikotarpį, tačiau sukuria teigiamą ekonominį poveikį

aplinkai.

Baigiamosiose nuostatose yra aptariami ir materialaus turto klausimai,

t.y. materialusis turtas, kurį įmonė įsigijo pasinaudodama valstybės

pagalbos lėšomis, negali būti parduotas ir (arba) išvežtas už Lietuvos

Respublikos teritorijos ribų nepraėjus penkeriems metams po projekto

įgyvendinimo pabaigos. Jeigu paramos gavėjas neįvykdo šių sąlygų arba

uždaro gamyklą (gamybos liniją), kuri buvo finansuojama iš valstybės

pagalbos lėšų remiantis šia schema, suma, gauta kaip valstybės pagalba,

įgyvendinančiai institucijai privalo būti grąžinta visa arba išskirtiniais

atvejais dalimis. Sprendimą sugrąžinti valstybės pagalbą priima Ūkio

ministerija kaip tarpinė institucija. Jeigu materialusis turtas, įgytas

valstybės pagalbos lėšomis, sunaikinamas dėl nelaimingo atsitikimo

nepraėjus penkeriems metams nuo paramos gavimo, lėšos, gautos iš draudimo,

privalo būti sugrąžintos įgyvendinančiai institucijai. Ši taisyklė

netaikoma, jeigu lėšos, gautos iš draudimo dėl sunaikinto materialiojo

turto, bus investuotos į kitą materialųjį turtą. Paramos gavėjas privalo

išsaugoti visus išlaidų, įgyvendinant remiamą projektą kvitus ir (ar)

sąskaitas ne mažiau kaip dešimt metų įgyvendinus projektą, kad būtų

užtikrintas veiksmingas valstybės pagalbos lėšų panaudojimo patikrinimas.

Sprendimas skirti valstybės pagalbą yra galutinis ir neskundžiamas, o

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pasilieka teisę išleisti papildomus

poįstatyminius teisės aktus, detaliau reglamentuojančius šios valstybės

pagalbos schemos įgyvendinimą. 3. Bendrojo programavimo dokumento rengimas

Parama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimo

dokumentu (BPD), kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus.

Dokumentas yra rengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaip

bus naudojamos struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje.

Vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta priežiūros

komisija, koordinuojanti BPD projekto rengimą, ir darbo grupė, minėto

dokumento projektui parengti. Priežiūros komisiją sudaro aukšti valstybės

institucijų atstovai, o darbo grupę – valstybės institucijų pagal

kompetenciją deleguoti specialistai, socialiniai – ekonominiai ir kiti

partneriai. Partnerių interesams atstovauja asocijuotų struktūrų – Lietuvos

pramonės prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių

konfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos profesinių sąjungų

konfederacija ir kt. – deleguoti atstovai. Darbo grupę koordinuoja Finansų

ministerija. Priežiūros komisija patvirtina BPD rengimo kkalendorių, o darbo

grupė, laikydamasi nustatytų terminų, atsiskaito priežiūros komisijai. Šiuo

metu BPD projektas yra parengtas. Jam pritarė Vyriausybė, o Europos

Komisija patvirtino, jog šis projektas atitinka pagrindinius reikalavimus

ir yra tinkamas pradėti derybas dėl turinio. Derybas planuojama pradėti

2003 m. rugsėjo mėn. ir baigti iki š.m. metų pabaigos. Jų metu Lietuva

turės įrodyti, kad pasirinktos investicinės priemonės atitinka struktūrinių

fondų panaudojimo taisykles ir garantuoja BPD ekonominės-socialinės plėtros

strategijos tikslų įgyvendinimą. Nors BPD projektas turi būti galutinai

suderintas su Europos Komisija iki 2003 m. pabaigos, ši oficialiai galės

pritarti jam tik Lietuvai tapus ES nare.

Pagrindas norint gauti struktūrinių fondų paramą bus BPD priemonėse

įvardintos veiklos. Ūkio ministerija yra atsakinga už trijų BPD dalių

parengimą: „pramonė ir verslas“, „turizmas“ ir „energetika“. (7) 3.1. Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas

Bendrojo programavimo dokumento pramonės ir verslo dalyje numatytos

įgyvendinti priemonės, kurių pagrindu bus administruojama ES parama

pramonei ir verslui. Šiose priemonėse yra išvardintos finansuotinos veiklos

(t.y. tos veiklos, kurioms įmonės gali tikėtis valstybės pagalbos vienokia

ar kitokia forma), galimi paramos gavėjai, paramą administruojančios

institucijos, paramos dydis. Tai nėra galutinė versija, kuri turi būti

paruošta iki š.m. gruodžio mėnesio, o tik projektas.

Priemonės pagrindimas: ši priemonė skirta pagerinti verslo aplinką,

išplėtojant paslaugų verslui struktūrą, teikiant subsidijuojamas paslaugas

verslui bei stiprinant asocijuotas verslo struktūras.

Verslo paramos sistema pradedantiesiems verslininkams, naujai

besikuriančioms ar augančioms įmonėms yra nepakankamai išplėtota, neapima

visos Lietuvos teritorijos, teikiamų paslaugų asortimentas yra ribotas, o

kokybė neatitinka šiuolaikinio verslo poreikių. Ten, kur yra sukurta verslo

paslaugų struktūra, sėkmingiau plėtojamas verslas, didėja naujai

įsikuriančių įmonių skaičius, pailgėja jų gyvavimo trukmė, o gyventojų

nedarbas neviršija šalies vidurkio.

Lietuvos įmonėms trūksta prieinamų specializuotų aukštos kokybės

paslaugų. Ši priemonė padėtų įvairiems verslo kompetencijos centrams

plėtoti ir teikti specializuotas aukšto lygio paslaugas verslui

internacionalizacijos, kokybės valdymo, sertifikavimo, inovacijų,

technologijų perdavimo, IT, rinkodaros ir kitose srityse, o taip pat padėtų

užmegzti ir stiprinti ryšius tarp mokslo ir verslo.

Investuotojams ypač svarbu sudaryti sąlygas greitai ir pigiai perkelti

gamybą, panaudojant šalies ir atskirų regionų santykinius pranašumus savo

konkurencingumo tarptautinėse rinkose sustiprinimui. Pramoninės zonos,

turinčios sutvarkytą infrastruktūrą, nutiestas komunikacijas, kurios

leidžia nesunkiai pasiekti rinkas, sustiprina investicinį šalies

patrauklumą. Šiuo metu pramoninės zonos ir turimos laisvos patalpos

naudojamos neracionaliai, neretai jos užterštos. Nenaudojant jos dėvisi,

mažėja galimybių jas panaudoti gamyboje be didžiulių kapitalinių

investicijų.

Visoms pramonės įmonėms svarbios valstybės mastu organizuotos ir

tvarkomos pavojingų pramonės atliekų surinkimo, utilizavimo ar saugaus

deponavimo bei antrinių žaliavų perdirbimo sistemos. Šios sistemos leis

sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir efektyviau naudoti

vietinius išteklius.

Palankios verslo aplinkos elementas – stiprios asocijuotos verslo

struktūros ir jų teikiamos paslaugos. Lietuvos verslo asociacijos ir

organizacijos teikia savo nariams kur kas mažiau ir ne tokių kokybiškų

paslaugų kaip ES šalių asocijuotos verslo struktūros.

Priemonės uždaviniai:

• Kurti iir plėtoti paslaugų pramonei ir verslui struktūrą;

• Stiprinti, modernizuoti ar pertvarkyti veikiančias verslo paramos

institucijas;

• Gerinti įmonių veiklos aplinką teikiant ir plėtojant verslo paramos

paslaugas;

• Užtikrinti, kad kiek galima daugiau SVV įmonių galėtų pasinaudoti

paslaugų verslui struktūra.

Priemonės poveikis:

• Pagerėjusi verslo aplinka;

• Išplėtota paslaugų verslui aplinka;

• Suteikta daugiau kokybiškų specializuotų paslaugų verslui, kurių

įmonės negali nusipirkti rinkoje arba joms tai per brangu.

Remiamos veiklos:

1. Verslo inkubatorių, verslo paramos centrų plėtra;

2. Verslumo skatinimo kampanijos;

3. Viešųjų ir informacinių paslaugų verslui plėtra (investicijos į

fizinę infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų verslui plėtra –

konsultacijos, studijos tyrimai, informavimo kampanijos ir pan.);

4. Parama verslo asociacijoms, organiz.acijoms ir verslo

bendradarbiavimo struktūroms, skatinančioms verslo plėtrą, tame

tarpe informacinių sistemų ir duomenų bazių vystymas, įvairios

studijos, tyrimai, konkurencingumo stebėsenos vykdymas,

reitingavimas ir pan.;

5. Inovacijų paramos sistemų plėtra, tame tarpe inovacinių centrų

vystymas;

6. Mokslo ir technologijų parkų plėtra;

7. Technologijų perdavimo sistemų bei su jomis susijusių paslaugų

teikimo plėtra;

8. Mokslo tyrimų, orientuotų į verslą, plėtra;

9. Industrinių parkų, pramoninių zonų plėtra ir jų pritaikymas naujai

veiklai, tame tarpe privažiavimų kelių tiesimas ar atnaujinimas,

aplinkosaugos, telekomunikacijų, energijos tiekimo ir kitos

santykinai smulkios pramonės ir verslo infrastruktūros plėtra;

10.

Aplinkosauginės vadybos sistemų, sertifikavimo sistemų plėtra;

11. Pavojingų pramonės atliekų tvarkymas, gamybinių pajėgumų antrinių

žaliavų perdirbimui sukūrimas ir plėtra;

12. Sąnaudų mažinimo, eko-ženklinimo ir švaresnės gamybos technologijų

paramos infrastruktūros plėtra, atitinkamų programų rengimas ir

įgyvendinimas;

13. Finansinės inžinerijos (dalinis ar pilnas paskolų palūkanų

dengimas, mikrokreditavimas, finansavimo instrumentų (paskolų,

lizingo) ir rizikos kapitalo investicijų garantijų schemos)

paslaugų plėtra;

14. Investicijos į bandymo laboratorijas ir sertifikavimo institucijas,

rinkos priežiūros ir atitikties įvertinimo institucijas;

15. Šalies ir šalyje sukuriamų produktų ir paslaugų įvaizdžio kūrimas

ir gerinimas;

16. Pramonės ir verslo parodų ir misijų organizavimas;

17. Užsienio investicijų, orientuotų į eksporto didinimą, pritraukimas.

Galutiniai paramos gavėjai: privatūs ir viešieji paslaugų verslui

teikėjai.

Numatoma įgyvendinančioji institucija: Ūkio ministerijos

įgyvendinančioji agentūra. (8) 3.2. Turizmo infrastruktūros vystymas

Priemonės pagrindimas: Turizmo plėtrai, kaip darbui imliam sektoriui,

bus teikiama prioritetinė parama. Šalis turtinga kultūriniais ir gamtiniais

ištekliais, ypač upėmis ir ežerais, miškais, unikalia pakrante (Kuršių

nerija) ir keliais pasaulinio lygio nacionaliniais parkais, turi didelį

kurortinį potencialą. Sostinė Vilnius bei Klaipėdos uostas yra

patraukliausi turistų lankymo ir paslaugų pramonės centrai. Gamtinis ir

kultūrinis potencialas ar atskiros rekreacinės teritorijos nėra pakankamai

panaudojamos turizmui. Todėl turizmo sektorius turi didelį augimo

potencialą, ir tam reikalingus investicinius poreikius. Turizmo plėtojimas

menkiau išsivysčiusiose, bet turinčiose gausius rekreacinius išteklius,

šalies dalyse gali būti variklis regionų ekonomikai ir verslui juose

plėstis. SSiekiant skatinti geriau išnaudoti šalies turizmo potencialą ir

kurti konkurentiškus turizmo produktus, kurie turėtų paklausą ir leistų

didinti atvykstamojo ir vietinio turizmo srautus, turizmo plėtros

prioritetai yra: sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą ir pagerinti

turizmo paslaugų kokybę ir jų įvairovę, išplėtoti turizmo informacijos ir

rinkodaros paslaugas bei pagerinti teritorijų subalansuotą plėtrą ir

tikslinį profesinį mokymą. Šiuos uždavinius spręs ir įvairios kitų

prioritetų priemonės. (5)

Priemonės tikslas: išplėsti gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių

panaudojimą turizmui. Sudaryti palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui ir

paslaugų verslo plėtrai. Skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą.

Priemonės uždaviniai:

• sukurti viešąją infrastruktūrą, kuri skatintų turistinių produktų

(paslaugų) plėtrą;

• formuoti naujus turistinės traukios židinius, pirmiausiai

panaudojant paveldo objektus ir saugomas teritorijas;

• išvystyti turizmo informacijos sistemos galimybes;

• suaktyvinti rinkodaros veiklą.

Remiamos veiklos:

• rekreacinės ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra (paplūdimiai,

stovyklavietės, kempingai ir poilsio aikštelės, gyvenviečių parkai,

prevencijos įstaigos, sveikatingumo ir poilsio centrai, higienos

įrengimai ir pan.);

• aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūros įrengimas ir

modernizavimas (prieplaukos, vandens, pėsčiųjų ir kitos trasos,

sporto aikštynai ir klubai, stadionai, baseinai ir pan.);

• valstybės ir savivaldybių paveldo objektų bei nenaudojamų pastatų

pritaikymas viešajai infrastruktūrai (konferencijų, ekspozicijų ir

amatų, informacijos, kultūros ir laisvalaikio centrams, interesų

klubams ir kitoms panašaus pobūdžio veikloms);

• rekreacinės ir lankytojų centrų infrastruktūros plėtra saugomose

teritorijose;

• eekspozicijų ir kita panašaus pobūdžio infrastruktūra;

• kitos sezoniškumo įtaką turizmui mažinančios infrastruktūros

plėtra;

• turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimas;

• turizmo informacijos sistemos duomenų bazių ir techninių galimybių

plėtojimas;

• turizmo rinkodaros priemonių vykdymas (turistiniai leidiniai,

videoinformacija, parodų organizavimas ir dalyvavimas, verslo

misijos, reklaminės kampanijos ir kitos panašaus pobūdžio veiklos

bei turizmo produktų ir rinkų tyrimai bei apskaita).

Poveikis

Turizmo paslaugų įmonių pajamų didėjimas, atvykstamojo turizmo

(paslaugų eksportas) didėjimas, užimtumo augimas kaimiškose vietovėse,

platesnis gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikšmės ir praktinio

panaudojimo suvokimas. Pagerėja vietovių, kuriuose įgyvendinami projektai,

socialinė ir verslo aplinka, atsiranda galimybės taikyti pažangias

informacines ir mokymo technologijas, atsiranda naujos veiklos rū.šys, ypač

jaunimui. Pagerėja regionų ir šalies turizmo įvaizdis.

Galutinis paramos gavėjas: Projektus teikia valstybės ir savivaldybės

institucijos, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, viešosios

įstaigos, valstybės ir savivaldybių institucijos (Valstybinis turizmo

departamentas ir savivaldybių turizmo informacijos centrai ir seniūnijos,

saugomų teritorijų direkcijos), kiti juridiniai asmenys, užsiimantys

turizmo, laisvalaikio ir kultūrine veikla.

Numatoma įgyvendinančioji institucija: Centrinė projekto valdymo

agentūra (CPVA). (5) 3.3. Energijos tiekimo stabilumo ir prieinamumo užtikrinimas

Priemonės pagrindimas: Šia priemone bus siekiama užtikrinti pagrindą

stabiliam ir labiau prognozuojamam šalies ekonomikos augimui. Šiuo atveju

prioritetas bus teikiamas gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimo

tinklų sujungimui su Vakarų Europos energetiniais tinklais, gamtinių dujų

tinklo prieinamumo pietvakarinei Lietuvos daliai užtikrinimui, dujų

saugyklos įrengimui bei kitoms analogiškoms veikloms, įgalinančioms

ištaisyti išryškėjusius rinkos trūkumus.

Siekiant užtikrinti gamtosauginių reikalavimų vykdymą bus

modernizuojamos pagrindinės konvencinės elektrinės, kompensuosiančios

elektros energijos gamybos pajėgumų praradimą uždarant Ignalinos AE.

Sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos elektros energetikos sistemas

siekiama užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo patikimumą

bei tiekimo saugumą uždarant Ignalinos AE. Tai leistų sistemai iš dalies

integruotis į ES elektros energetikos sistemą – sukurtų abipusių elektros

srautų galimybę.

Siekiant užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, tiriama galimybė

sujungti Lietuvos ir Lenkijos magistralinius dujų tinklus. Taip pat tiriama

galimybė įrengti požeminę dujų saugyklą.

Toliau plėtojant elektros energijos ir gamtinių dujų tinklus, bus

sudaroma galimybė geriau patenkinti esamų vartotojų poreikius ir prijungti

naujus vartotojus, siekiama padidinti tiekimo patikimumą ir spręsti

problemas, susijusias su Ignalinos AE uždarymu. Po Ignalinos AE uždarymo

atominį kurą planuojama pakeisti gamtinėmis dujomis.

Remiamos veiklos:

• Energetinių tinklų (gamtinių dujų, elektros) sujungimas su Vakarų

Europos tinklais.

• Energetinių tinklų prieinamumo vartotojams užtikrinimas.

• Energijos tiekimo stabilumo ir patikimumo užtikrinimas.

Poveikis:

• Energijos tiekimo sutrikimų sumažėjimas.

• Atmosferos teršalų kiekio sumažėjimas.

Galutiniai paramos gavėjai: šalies įmonės, valstybės ir savivaldybių

institucijos bei įmonės.

Numatoma įgyvendinančioji institucija: Centrinė projekto valdymo

agentūra (CPVA) 3.4. Energijos naudojimo efektyvumo plėtra (viešajame sektoriuje)

Priemonės pagrindimas: Priemonės tikslas yra energijos išteklių ir

energijos efektyvus vartojimas, žalingo poveikio aplinkai mažinimas,

papildomų darbo vietų kūrimas. Įgyvendinant ES direktyvų ir kitų

tarptautinių dokumentų reikalavimus bus vykdomi efektyvaus energijos

išteklių ir energijos vartojimo projektai, kuriuose bus diegiamos

efektyviai energiją vartojančios technologijos šalies pramonėje ir žemės

ūkyje, atliekami energijos vartojimo efektyvumo tyrimai. Tuo būdu sumažės

energijos sąnaudos produkcijai gaminti, didės energijos vartojimo

efektyvumas, mažės importuojamo kuro kiekis.

Tai pat bus siekiama atnaujinti pastatus, modernizuoti jų energetinį

ūkį. Tuo tikslu bus atliekami pastatų apšiltinimo darbai, jų energetinio

ūkio rekonstrukcijos. Įgyvendinant šią priemonę, energijos vartotojams

sumažėtų energijos vartojimo išlaidos, pagerėtų šalies pastatų energetinio

ūkio valdymas.

Tikslu įsisavinti atliekinius energijos išteklius, bus siekiama

įgyvendinti, šiuo metu rengiamą, Esamo šalies ūkyje atliekinių energijos

išteklių įvertinimo ir jų panaudojimo ekonominių ir techninių galimybių

nustatymo programą ir vykdyti šios programos priemones ir projektus.

Vietinių, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo didinimo

tikslas – siekti mažinti importuojamo kuro kiekį, taupyti lėšas,

reikalingas kurui pirkti, gerinti aplinkosauginę būklę šalyje, bei kurti

naujas darbo vietas. Vykdant šią priemonę bus įgyvendinami vietinių ir

atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo projektai, diegiant šiems

ištekliams naudoti naujas technologijas.

Remiamos veiklos:

• Pastatų energetinio ūkio modernizavimas: pastatų energetinio ūkio

gerinimas, norminių ir techninių dokumentų rengimas, visuomeninių

ir administracinių pastatų energetinis auditas ir jau renovuotų

tokių pastatų energetinio ūkio monitoringas.

• Šilumos ūkio vystymas ir modernizacija: šilumos tinklų

modernizacija, efektyviai energijos išteklius vartoti leidžiančių

technologijų panaudojimas šilumos gamyboje, pervedant katilus

dirbti kogeneraciniu ciklu, panaudojant atliekinius, vietinius ir

atsinaujinančius energijos išteklius.

Oro taršos mažinimo įrangos

bei taršos emisijos priežiūros sistemos įdiegimas. Geoterminės

energijos ir hidroenergijos išteklių panaudojimo galimybių

studijos. Vėjo, saulės energijos, biomasės išteklių panaudojimo

tyrimai, vertinimai ir įgyvendinimas. Informacinė, švietimo ir

konsultacinė veikla.

Poveikis: Didesnis energijos tiekimo patikimumas.

Galutiniai paramos gavėjai: šalies įmonės, gyvenamųjų namų savininkų

bendrijos, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įmonės.

Numatoma įgyvendinančioji institucija: CPVA. 4. LIETUVOJE VEIKIANČIOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOS

Europos Sąjunga yra priėmusi sprendimą įtraukti Baltijos valstybes į

finansinės paramos mechanizmą, kurį sudaro šios trys finansinės paramos

programos:

✓ ISPA;

✓ PHARE;

✓ SAPARD. 4.1. ISPA programa

Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas, arba ISPA,

teikia finansinę paramą investicijoms aplinkos ir transporto srityse,

siekiant padėti narystei besirengiančioms valstybėms greičiau suderinti

savo teisės aktus su acquis communautaire, galiojančiu šiems sektoriams

septynerius metus (2000-2006). Planuojamas 2000-2006 m. biudžetas yra

maždaug 7 mlrd. eurų.

ISPA (įsteigta ES Tarybos reglamentu 1267/99) yra nevienalytė pagal

prigimtį, kadangi ji panaši ir į finansinę pagalbą trečiosioms šalims

(palygintina su PHARE), ir į finansinę paramą valstybėms narėms

(palygintina su Sanglaudos fondu). ISPA yra orientuota į stojimą, ir ji

naudojama llabai panašiai, kaip ir Sanglaudos fondas, tačiau apsiriboja tik

aplinkos ir transporto sektoriais.

ISPA Lietuvoje

Programa Lietuvai skiria 53 mln. eurų ir dar apie 20 proc. skiriama

atsižvelgiant į pateiktų projektų kokybę ir balansą.

Kalbant apie pateiktus projektus pažymėtina, kad 2001 m. nacionalinis

ISPA koordinatorius Europos Komisijai pateikė 17 oficialių paraiškų, iš

kurių 10 buvo gauta iš aplinkos ir 7 iš transporto sektoriaus. Tarp Europos

Komisijos patvirtintų projektų buvo:

✓ Vilniaus vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas

ir plėtimas;

✓ Druskininkų vandenvalos sistemos modernizavimas ir išplėtimas;

✓ IXB koridoriaus (Vilnius-Klaipėda) modernizavimas;

✓ Magistralės „Via Baltica“ gerinimas;

✓ IXB koridoriaus geležinkelio ruožo telekomunikacijų,

informacinių žymėjimo sistemų ir elektros tiekimo modernizavimas.

2001 m. rugsėjo mėn. nacionalinio ISPA koordinatoriaus funkcijos buvo

perduotos iš Užsienio reikalų ministerijos Finansų ministerijai. Dvi

šakinės ministerijos (Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija) yra

atsakingos už techninį programų rengimą, projektų įgyvendinimą, įvertinimą

ir priežiūrą. Transporto ministerijoje buvo paskirta vykdomoji agentūra, o

netrukus tai buvo padaryta ir Aplinkos ministerijoje. Šiuo metu Centrinės

finansavimo ir kontraktų sudarymo agentūros (CFCU) uždavinys yra sudaryti

kontraktus aplinkosaugos pprojektams bei PHARE finansuojamiems projektams.

Finansų kontrolieriai turi būti paskirti kiekvienoje agentūroje,

atsakingoje už įgyvendinimą. (11) 4.2. PHARE programa

PHARE daugiausia dėmesio skiria dviem pagrindiniams prioritetams:

institucinės struktūros kūrimui ir investicijoms, susijusioms su acquis.

Pirmasis prioritetas, institucinės struktūros kūrimas, kuriam tenka

apie 30 proc. viso biudžeto, yra apibūdinamas kaip procesas, kuris padeda

valstybėms kandidatėms sukurti struktūras, strategijas, žmogiškuosius

išteklius ir vadybos įgūdžius, reikalingus ekonominiams, socialiniams,

vadybos ir administraciniams gebėjimams stiprinti.

Kad šis tikslas būtų pasiektas, buvo įdiegta naujoviška ilgalaikė

priemonė – administracijų ir žinybų porinimas. Nuo pat pradžių, vos

įdiegta, ši priemonė tapo svarbiausiu pasirengimo narystei pagalbos

instrumentu, kurio paskirtis – sukurti institucinę struktūrą.

Padedamos ES, valstybės kandidatės gali naudotis didele valstybių

narių ekspertų pagalba: valstybės tarnautojai vyksta į ilgalaikes

komandiruotes ir tuo pačiu metu yra organizuojamos ekspertų misijos, kurių

tikslas – padėti perimti ir įgyvendinti pagrindines acquis sritis. Metodas

labai paprastas: pagal prioritetus, suformuluotus Stojimo partnerystės

programoje, Lietuva ir Europos Komisija susitaria dėl projektų,

finansuojamų PHARE porinės programos lėšomis, sąrašo. Paskui Komisija prašo

valstybių narių pasitelkti ekspertus, pasirengimo narystei patarėjus, kad

šie padėtų valstybėms kandidatėms atrinktose srityse. Tuomet Lietuvos

institucijos turi teisę pasirinkti norimą instituciją ir projektą iš visų

siūlomų.

Iš pradžių poriniai projektai buvo vykdomi žemės ūkio, aplinkos,

valstybės finansų, teisingumo ir vidaus reikalų, socialinės politikos ir

regioninės politikos srityse, o šiuo metu jais siekiama aprėpti visą ES

acquis įvairovę.

2001 m. programoje yra numatytas 131 porinį projektas visose

valstybėse, gaunančiose PHARE paramą, taip pat Kipre ir Maltoje.

Apskaičiuota, kad vienu metu visose valstybėse kandidatėse yra vykdoma apie

250 porinių projektų. Be to, valstybėms kandidatėms siūloma pasinaudoti

valstybių narių ekspertize per Trumpalaikius porinius projektus (projektai,

kurie trunka iki 6 mėnesių) sprendžiant aiškiai apibūdintus siaurus

klausimus, kurie iškyla derybų procese.

2000 m. Porinio metodo vertinimo ataskaita vertina šį instrumentą kaip

sėkmingą. Jis bus toliau taikomas ir tobulinamas, kad taptų dar

lankstesnis. Pavyzdžiui, buvo sukurtas vidutinės perspektyvos, arba

trumpalaikių porinių projektų mechanizmas, pagal kkurį ekspertai gali būti

skiriami trumpesniam laikui.

Antrasis prioritetas, investicijos, susijusios su acquis (sudaro

maždaug 70 proc.), – tai du svarbiausi uždaviniai:

1) Investicijų į valstybės įstatyminę bazę bendras finansavimas

siekiant sustiprinti įstatyminę infrastruktūrą, kuri yra būtina acquis

atitikčiai. Kitaip sakant, tai investicijos į visus mechanizmus, kurių

reikia vidaus rinkos funkcionavimui, pavyzdžiui, maisto saugos struktūros

įdiegimas, pasienio saugumo užtikrinimas, vidaus rinkai reikalingos mėginių

ir matavimo įrangos arba vartotojų teisėms apsaugoti naudojamos

laboratorijų ir kontrolės įrangos tiekimas;

2) Investicijų į ekonominę ir socialinę sanglaudą, pradėtų teikti

pagal PHARE 2000 programas, bendras finansavimas taikant metodus, panašius

į jau taikomus valstybėse narėse, tokius kaip Europos regioninės plėtros

fondas ir Europos socialinis fondas. Tai padės funkcionuoti rinkos

ekonomikai ir padidins gebėjimus atlaikyti konkurencinį spaudimą bei rinkos

jėgas ES. Tai sudaro maždaug vieną trečdalį kiekvienos nacionalinės

programos.

PHARE Lietuvoje

Lietuva Europos Bendrijos pagalbą (pagal PHARE programą) pradėjo gauti

1991 m. Nuo 1990 m. vidurio EB pagalba buvo teikiama pasirengimo naryst.ei

ES bendrame kontekste ir atsižvelgiant į Lietuvos poreikius spręsti

konkrečius klausimus (kliūtis), kad būtų įgyvendinti vadinamieji Kopenhagos

kriterijai ir Madrido kriterijai.

Bendrijos pagalbą Lietuvai koordinuoja nacionalinis pagalbos

koordinatorius (NPK), kurio vaidmenį atlieka Finansų ministerija. Bendrą

programos stebėjimą, patvirtinimą ir įgyvendinimą užtikrina daugiašalė ir

dvišalė pagalbos koordinavimo komisija.

Lietuvos valstybinės įstaigos NPK Finansų ministerijai pateikia

paraiškas gauti Bendrijos finansinę pagalbą. Prieš pateikiant paraiškas,

kad joms pritartų Europos Komisija ir ES valstybės narės, jos yra

vertinamos pagal projekto parengimo lygį, bendro finansavimo galimybes,

sektoriaus prioritetą, pagrindinių tikslų siekimą ir t.t.

Svarbiausias dokumentas, lemiantis EB pagalbos programos sudarymą, yra

Stojimo partnerystės programa. Lietuvos Nacionalinė acquis priėmimo

programa (NAPP) konkrečiai nurodo įstatyminę, institucinę, žmonių ir

investicinę veiklą, kurią Lietuva turi įgyvendinti, kad perimtų acquis.

Prie to yra pridedamas nacionalinis plėtros planas (NPP), kuriame

nacionaliniai ir regioniniai plėtros klausimai sprendžiami atsižvelgiant į

ekonominę ir socialinę sanglaudą.

PHARE finansavimui yra atrenkami tik tie projektai, kurie sprendžia

problemas, nurodytas Stojimo partnerystės programoje, ir tie, kurie

apibūdinti NAPP/NPP.

PHARE programa įsipareigojusi Lietuvai 328 mln. eurų 1992-1999 m., 87

mln. eurų – 2000 m. ir per 100 mln. eurų – 2001 m. Indikatyviniai

asignavimai iš 2002-2003 m. PHARE biudžeto sudaro per 70 mln. eurų kartu su

keletu greitų projektų.

2001 m. pagal PHARE programą Lietuvai skirta 45,5 ir 55 mln. eurų –

specialiai PHARE nacionalinei programai, pagal kurią lėšos yra teikiamos

Ignalinos atominės jėgainės uždarymui ir su tuo susijusioms pasekmėms,

kurias Lietuva patirs energetikos sektoriuje.

Pagal 2001 m. PHARE nacionalinę programą daugiausia dėmesio skirta

tokiai prioritetinei veiklai:

• tolesnis socialinio draudimo reformos finansavimas (3 mln. eurų);

• tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių

gebėjimų, kurie padės įgyvendinti transporto politiką, gerinimas

(2,4 mln. eurų);

• energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas (1,95 mln.

eurų);

• gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas

ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas (3 mln.

eurų);

• gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą pagal ES reglamentų

reikalavimus gerinimas (1 mln. eurų);

• aplinkos srityje atrinkti du projektai: a) institucijų gebėjimų

įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo,

genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir

kontrolės, klimato pokyčių gerinimas; b) radiacinės saugos

infrastruktūros kūrimas ir jos pagalbinių tarnybų steigimas (4,15

mln. eurų);

• teisingumo ir vidaus reikalų srityje 4,8 mln. eeurų skirta tokioms

sritims: a) kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį

Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę

laboratoriją; b) Lietuvos teismų sistemos tobulinimas;

• administracinių gebėjimų srityje buvo atrinkti trys projektai,

kurių vertė – 5,16 mln. eurų: viešasis išorės auditas, speciali

pasirengimo struktūriniams fondams programa ir trumpalaikių porinių

projektų fondas;

• PHARE skyrė 4,43 mln. eurų, kad Lietuva dalyvautų Bendrijos

programose ir 5-ojoje bendrojoje programoje;

• ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje 15,57 mln. eurų buvo.

skirta gamybos sektoriui, žžmogiškųjų išteklių plėtrai ir su verslu

susijusios infrastruktūros kūrimui remti. Dviem projektais siekiama

sukurti struktūras ir priemones, skatinančias naujoves ir su

mažosiomis bei vidutinėmis įmonėmis susijusių projektų plėtojimą.

Tai padeda rengti projektus, kurie įstojus galėtų būti finansuojami

iš struktūrinių fondų.

Papildomi 3 mln. eurų iš visos PHARE nacionalinės programos buvo

skirti Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių tarpvalstybinio

bendradarbiavimo programoje (CBC). Šios lėšos yra skirtos finansuoti

nedideliems projektams, remiantiems Baltijos regiono bendradarbiavimą.

1998-2000 m. bendras Lietuvoje įgyvendintų arba ateityje per porines

programas įgyvendinsimų projektų skaičius buvo 27. Be porinių projektų,

finansuojamų iš 2000 m. programos, ir tų projektų, kurie šiuo metu yra tik

rengiami, Lietuvai numatoma suteikti pagalbą, kuri padės jai pasirengti

dalyvauti vykdant Europos užimtumo strategiją ir Europos socialinio fondo

veikloje.

Buvo nurodytos kai kurios sritys, kurioms gali būti siūloma pagalba

pagal PHARE 2001 porinę programą, būtent:

• socialinio draudimo reformos finansavimas;

• tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių

gebėjimų transporto politikos srityje gerinimas;

• energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas;

• gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas

ir ffitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas;

• institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių

medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos

taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas;

• radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas;

• kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo

biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę

laboratoriją;

• teismų sistemos tobulinimas;

• gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą, suderintą su

acquis reikalavimais, gerinimas;

• pagalba viešajam išorės auditui.

Lietuva taip pat naudojasi PHARE finansuojamomis daugiašalėmis ir

horizontaliomis programomis, tokiomis kaip TAIEX, ir ppagalbos mažosioms ir

vidutinėms įmonėms priemonėmis.

Be to, Lietuva dalyvauja Leonardo da Vinci, Socrates, Youth (Jaunimo),

Raphael, SAVE II, Sveikatos ir socialinės politikos, AIDS prevencijos,

Priklausomybės nuo narkotikų, Lygių galimybių moterims ir vyrams programose

ir Penktojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir

demonstravimo programoje. Lietuva nuo 2000 m. kovo 1 d. iki programos

vykdymo pabaigos (2000 m. gruodžio 30 d.) dalyvavo Trečiojoje daugiametėje

smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programoje (1997-2000). Ratifikavus

sutartį ir jai įsigaliojus, nuo 2002 m. sausio mėn. Lietuva oficialiai

dalyvaus Europos aplinkos agentūros veikloje. (12)

PHARE Dvynių programos koordinavimas Lietuvoje

LR Užsienio reikalų ministerija yra Nacionalinis paramos

koordinatorius (National Aid Coordinator), tai yra atsakinga už daugiašalės

ir dvišalės techninės pagalbos, įskaitant ir PHARE programos, koordinavimą

Lietuvoje.

Europos komitetas prie LR Vyriausybės yra atsakingas už Dvynių

programos koordinavimą Lietuvoje (National Contact Point – Lithuania) ir

šioje veikloje įgyvendina daugelį funkcijų:

1. Dvynių programos koordinatorius kontaktuoja ir susirašinėja su

Europos Komisija bei jos Delegacija, URM (nacionaliniu PHARE

koordinatoriumi), su ES valstybių (narių ir kandidačių) nacionaliniais

koordinatoriais:

✓ Platina Europos Komisijos informaciją Lie.tuvos institucijoms;

✓ Teikia atskirų Lietuvos institucijų bei apibendrintą informaciją

Europos Komisijai bei jos Delegacijai Vilniuje;

✓ Dalyvauja Užsienio reikalų ministerijos posėdžiuose, teikia ir

pristato atskirų dokumentų bei apibendrintą informaciją.

2. Paskirtas pareigūnas Europos komitete prie LR Vyriausybės taip pat

koordinuoja Dvynių programos administravimą:

✓ Susirašinėja su LR ministerijomis ir institucijomis

pagrindiniais veiklos bei projektų vykdymo klausimais;

✓ Konsultuoja arba organizuoja konsultacijas LR institucijoms

(projektų vykdymo eigos, dalyvavimo projektų atrankoje ir pan.

klausimais);

✓ Organizuoja LR institucijų koordinatorių susitikimus pagal

poreikį;

✓ Rengia ir platina metodinę medžiagą Lietuvos institucijoms,

teikia informaciją Europos komiteto prie LR Vyriausybės

tinklapiui;

✓ Užtikrina bet kurių administracinių problemų sprendimą (Lietuvos

ribose), bendradarbiaujant su CFKA bei URM.

3. Nacionalinis Dvynių programos koordinatorius dalyvauja Europos

Komisijos (bei jos Delegacijos) rengiamuose susitikimuose veiklos

klausimais kartu su kitų valstybių nacionaliniais koordinatoriais. (12) 4.3. SAPARD programa

SAPARD programa – Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos

programa – įsteigta ES Tarybos reglamentu 1268/1999. Jos tikslas – remti

valstybių kandidačių pastangas dalyvauti vykdant bendrą žemės ūkio politiką

ir bendrojoje rinkoje. Pagal šią programą yra keliami du svarbiausi

išplėstiniai veiklos tikslai:

1) padėti išspręsti prioritetines ir konkrečias žemės ūkio ir kaimo

plėtros problemas;

2) prisidėti prie acquis communautaire įgyvendinimo, daugiausia

dėmesio skiriant bendrai žemės ūkio politikai ir kitiems žemės ūkio

prioritetams.

Taryba nusprendė, kad pagalba, skirta pasirengimui narystei žemės

ūkyje, turėtų būti taikoma konkrečioms prioritetinėms sritims, nustatomos

pačios valstybės. Buvo nurodyta, kad SAPARD pagalba turi sietis su viena ar

keletu iš 15 nurodytų priemonių, būtent:

✓ investicijos į žemės ūkio valdas;

✓ žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo bei

marketingo gerinimas;

✓ struktūrų, kurios rūpinasi kokybės, veterinarine ir augalų

sveikatos kontrole, maisto prekių kontrole ir vartotojų apsauga,

tobulinimas;

✓ žemės ūkio gamybos metodai, kuriuos taikant yra tausojama

aplinka ir išsaugomas kraštovaizdis;

✓ ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę

vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas;

✓ neatidėliotinos pagalbos ūkiams ir ūkių vadybos paslaugų

teikimas;

✓ gamintojų grupių kūrimas;

✓ kaimų atnaujinimas ir plėtra, kaimo paveldo apsauga ir

išsaugojimas;

✓ žemėtvarkos tobulinimas ir žemės perskirstymas;

✓ žemės registrų kūrimas ir atnaujinimas;

✓ profesinio mokymo tobulinimas;

✓ kaimo infrastruktūros plėtra ir tobulinimas;

✓ žemės ūkio vandens išteklių tvarkymas;

✓ miškininkystė, apimanti ir žemės ūkio valdų apželdinimą miškais,

investicijos į miškų valdas, priklausančias privatiems miškų

savininkams, miško produkcijos perdirbimas ir marketingas;techninė

pagalba priemonėms, kurias numato Reglamentas 1268/1999, apima ir

studijas, kurios padėtų rengti programas ir stebėti jų vykdymą,

skleisti informaciją ir rengti viešas kampanijas.

Tarp šių priemonių yra daug tokių, kurios įtrauktos į valstybių narių

kaimo plėtros programas. Tačiau valstybėms narėms netaikomos priemonės,

kurios didina kokybės, veterinarinę, augalų sveikatos kontrolę ir kurios

taikomos gamintojų grupėms ir žemės registrams.

SAPARD Lietuvoje

2000 m. lapkričio 27 d. priėmus Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo

plėtros programą 2000-2006 metams (Lietuvos SAPARD programa), 2001 m. kovo

15 d. Europos Komisija ir Lietuva pasirašė daugiametę

finansavimo sutartį,

kurią 2001 m. birželio 21 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas.

Europos Komisija apie ratifikavimą buvo informuota 2001 m. rugpjūčio 29 d.

(13)

2001 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija priėmė sprendimą perduoti

pasirengimo narystei pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tvarkymą

Lietuvos Respublikos vykdomosioms agentūroms, kurios už tai bus atsakingos

pasirengimo stojimui į ES etape. Sprendimas buvo išspausdintas EB žurnale

Official Journal ir įsigaliojo 2001 m. gruodžio 5 d. Nacionalinė mokėjimo

agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota kaip SAPARD

agentūra programos įgyvendinimui.

Pagal šią sschemą Lietuva galės kasmet gauti iki 30,345 mln. eurų.

Lietuva yra ketvirtoji valstybė kandidatė, jau perėjusi į inovacinės SAPARD

iniciatyvos veikimo etapą (po Bulgarijos, Estijos ir Slovėnijos).

Kaip ir kitose 10 valstybių kandidačių, taip ir Lietuvoje, akreditavus

agentūrą, SAPARD programą įgyvendins NMA, įkurta 1999. m. lapkričio 11 d.

NMA atlieka du vaidmenis: įgyvendina programą ir teikia gavėjams

finansavimą.

NMA atsako už:

✓ kvietimus teikti paraiškas;

✓ projektų atranką;

✓ tikrina paraiškų tinkamumą;

✓ sutartinių įsipareigojimų tarp SAPARD agentūros ir potencialaus

gavėjo sudarymą, suteikia reikiamą patvirtinimą, kkad darbą galima

pradėti;

✓ projektų tikrinimą be išankstinio įspėjimo;

✓ tolesnius veiksmus, užtikrinančius pažangą įgyvendinant

projektus;

✓ ataskaitas apie pažangą įgyvendinant priemones pagal laukiamus

rodiklius;

✓ mokėjimo ieškinių tikrinimą;

✓ mokėjimų patvirtinimą ir vykdymą;

✓ įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymo aataskaitas;

✓ tolesnę kontrolę gavėjui jau gavus paramą.

SAPARD agentūros darbą kiekvienoje valstybėje kandidatėje prižiūri

kompetentinga institucija. Kad būtų pasinaudota jau veikiančių

administracinių struktūrų sistema, nacionalinis fondas (Lietuvoje tai yra

Nacionalinis fondo departamentas prie Finansų ministerijos) yra atsakingas

už lėšų srautų tarp Europos Komisijos ir valstybės kandidatės tvarkymą.

Šiuo metu SAPARD rems projektus, susijusius su penkiomis priemonėmis

iš aštuonių, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje 2000-

2006 metams: investicijos į žemės ūkio valdas; žemės ūkio ir žuvininkystės

produkcijos perdirbimo ir marketingo gerinimas; ūkinės veiklos plėtra ir

įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti

alternatyvias pajamas; infrastruktūros tobulinimas; profesinis mokymas.

2002 m. sausio 16 d. NMA prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė pirmąjį

finansinį susitarimą pagal SAPARD programą.

Finansinė parama pagal susitarimą yra teikiama žemės ūkio bendrovei

„Raupaičių ūkis“ – projektui, kurio tikslas – modernizuoti grūdų ūkį.

Bendrovė yra Guragių kaime, Kuršėnų valsčiuje, Šiaulių regione. Jos

projektui suteiktas 100 tūkst. eurų grantas, iš kurių 75 tūkst. eurų atėjo

iš SAPARD programos. Kad gamintų aukštos kokybės grūdus, bendrovė turi

atnaujinti aruodus ir nusipirkti įrangą, reikalingą plečiant javų auginimą

(sėjamąsias, purkštuvus, konservavimo įrenginius ir kt.).

5. LIETUVOJE VEIKIANČIŲ FINANSINIŲ PROGRAMŲ PAVYZDŽIAI

Įgyvendinti PHARE programą Lietuvoje pradėta 1992 m., kai Europos

Sąjunga priėmė sprendimą įtraukti Baltijos valstybes į finansinės paramos

mechanizmą.

Lietuvoje vykstant radikaliems ekonominiams ir politiniams pokyčiams,

PHARE programos mastas bbuvo labai išplėstas, o dalis paramos buvo pradėta

teikti per ISPA (pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas,

teikiantis finansinę paramą investicijoms aplinkos ir transporto srityse).

Kai mažiausiems projektams galėjo būti skirta 5 tūkst. eurų pagal nedidelių

projektų programą, kuri iš tikrųjų buvo skirta nevyriausybinėms

organizacijoms (NVO), o didžiausio ISPA projekto, įgyvendinto aplinkos

srityje (vandenvalos įrenginiai), vertė – 20 mln. eurų, atmetus bendro

finansavimo lėšas.

Šiuo metu, Lietuvai esant baigiamajame pasirengimo narystei į ES

etape, PHARE Lietuvoje teikia pagalbą tokiems sektoriams kaip teisingumas

ir vidaus reikalai, valstybės institucijų administracinių gebėjimų

stiprinimas, finansų kontrolė ir tolesnė vidaus rinkos plėtra.

Per dešimt PHARE pagalbos teikimo metų Lietuvoje daugelyje sričių,

tokių kaip pramonės restruktūrizavimas ir privatizavimas, smulkaus ir

vidutinio verslo plėtra, prekybos ir investicijų skatinimas, aplinkos,

energetikos ir žemės registravimo sektoriai, buvo efektyviai perimta

pažangioji patirtis, įsigyta įrangos ir gauta lėšų. PHARE pagalba žemės

ūkiui sėkmingai padėjo plėtoti šio sektoriaus st.rategiją ir sukurti

svarbiausius institucinius bei finansinius mechanizmus, kurie aptarnauja

šio sektoriaus įmones.

Toliau pateikiama keletas pavyzdžių, kaip sėkmingai PHARE ir ISPA

programos buvo įgyvendintos Lietuvoje.

Maisto sauga

Veterinarinės ir fitosanitarijos kontrolės postų Klaipėdoje,

Šalčininkuose ir Lavoriškėse modernizavimas.

2002 m. gruodžio mėnesį buvo atidaryti Klaipėdos veterinarijos ir

fitosanitarijos pasienio kontrolės postai (PKP), esantys Malkose („Malkų“

fitosanitarinis PKP), Vitėje (Veterinarinis PKP) ir Smeltėje („Pilies“

veterinarinis ir fitosanitarinis PKP).

2002 m. lapkritį du kiti veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio

kontrolės postai bbuvo atidaryti prie sienos su Baltarusija (Šalčininkuose

ir Lavoriškėse). Visi šie postai buvo įkurti pagal ES Phare projektą

„Veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio kontrolės priemonių

stiprinimas“. Šio projekto tikslas buvo Klaipėdos, Kybartų ir Šalčininkų

veterinarijos ir fitosanitarijos, Kenos augalų sanitarijos ir Lavoriškių

veterinarijos pasienio kontrolės postų modernizavimas. Bendra visų minėtų

pasienio kontrolės postų penkiuose miestuose modernizavimo vertė yra 7,2

milijonai eurų, iš kurių 4,44 milijonus eurų suteikė ES PHARE programa.

Modernizavus Šalčininkų ir Lavoriškių postus, visi sienos su

Baltarusija postai atitinka ES veterinarijos ir fitosanitarijos normų

reikalavimus. Modernizuoti veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio

kontrolės postai užtikrins didesnį maisto produkto saugumą, atitinkantį ES

reikalavimus, kadangi bus griežčiau kontroliuojami įvežami augalai,

gyvuliai bei augalinės ir gyvulinės kilmės produktai. ES PHARE programa jau

yra parėmusi veterinarijos pasienio kontrolės posto modernizavimą

Medininkuose, o 2002-2003 metais toliau vyks veterinarijos ir

fitosanitarijos pasienio kontrolės postų modernizavimas Panemunėje,

Pagėgiuose, ir Kenoje. Kadangi nuo 2004 metų Lietuvos siena su Baltarusija

bus išorinė ES siena, šios priemonės padės Lietuvai įsijungti į vieningą ES

rinką. Tokio produkcijos patikrinimo pasienyje tikslas – apsaugoti ES rinką

nuo prastos kokybės produkcijos, keliančios pavojų sveikatai.

Maisto kontrolės laboratorijos modernizavimas

Šis 2 mln. eurų vertės projektas baigtas 1999 m. gegužės mėn. Rangovas

F+U iš Heidelbergo (Vokietija) suteikė analitinę pagalbą Valstybinės

veterinarijos tarnybos Nacionalinei veterinarijos laboratorijai – pristatė

įrangą ir medžiagų, kad Lietuvoje būtų sustiprinta dabartinė maisto

kontrolės infrastruktūra.

Buvo organizuoti darbuotojų mokymai ir priimti būtini maisto

įstatymai, suderinti su ES Maisto įstatymu. Regioninės ir centrinės

laboratorijos buvo sujungtos su pasienio kontrolės punktais. Tai padarius,

palei būsimąją ES sieną tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Lietuvos ir

Rusijos (Kaliningrado sritis) pagal 1998-2000 m. PHARE programą buvo

atidaryti ir įrengti veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės punktai

pasienyje.

Nedarbas

Utenos bandomasis (pilotinis) kaimo plėtros projektas.

638 tūkst. eurų vertės projektu buvo sprendžiami klausimai viename

kaimo regione Lietuvoje, būtent Utenoje. Projektas buvo įgyvendintas 2000

Daugiau nei 500 tūkst. eurų (įskaitant ir PHARE finansavimą – maždaug

400 tūkst. eurų) valstybės paramos grantų forma buvo paskirstyta kaimo

bendruomenėms. Pagalbą gavusiems ūkininkams ir kaimo mažosioms ir

vidutinėms įmonėms atsivėrė galimybė išplėsti vaisių auginimą, pagerinti

kaimo turizmo paslaugas ir net kaimo vietovėse įrengti nedidelės apimties

pramonės produkcijos linijas.

Iš visų 60 pateiktų projektų parama buvo suteikta 22 sėkmingai

įgyvendinamiems projektams..

Įgyvendinant projektą, regioninės valdžios institucijoms buvo

organizuoti išsamūs mokymo kursai struktūrinių fondų programų, programų

vadybos ir stebėsenos, finansų kontrolės ir projekto vadybos klausimais.

Žinoma, vertingiausia patirtis buvo įgyta per paties darbo metu vykstantį

mokymą, kuris suteikė galimybę sužinoti daugiau apie konkurso, samdos ir

grantų tvarkymo procedūras bei taikyti jas praktikoje.

Kita svarbi projekto dalis – struktūrinė pagalba per grantų schemas

regiono ūkininkams ir kaimo verslininkams. Buvo pradėtos trys granto

schemos: 1) alternatyvios ūkinės veiklos įvairinimas ir plėtra; 2) kaimo

turizmo priemonės; 3)

mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra kaimo vietovėse.

Be abejo, svarbiausia tai, kad projektas padėjo sukurti 56 darbo

vietas pagalbinės veiklos sektoriuje.

Infrastruktūra

Eismo sąlygų gerinimas kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (ISPA).

Bendras projekto tikslas buvo pagerinti eismo sąlygas, sutrumpinti

važiavimo laiką ir sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių kelyje Vilnius-

Kaunas-Klaipėda. 2001 – 2002 m. trukusio projekto bendra vertė yra 27,17

milijono eurų, iš kurių Europos Sąjungos ISPA fondas skyrė 20,38 mln. eurų.

Pagal šį projektą Klaipėdos-Kauno-Vilniaus magistralėje buvo atlikti

tokie darbai: 56 km ilgio kelio rruože sustiprinta ir praplatinta danga; 100

km ilgio ruože buvo rekonstruota asfaltbetonio danga; sutvarkytos dvi

sankryžos; rekonstruotos tiltų ir viadukų perdangos ir įrengtos kitos eismo

saugumą pagerinusios priemonės magistralėje. Darbus atliko UAB „Kauno

tiltai“.

2003-2006 m. toliau bus tęsiami IXB koridoriaus modernizavimo darbai

kitose Vilnius-Kaunas-Klaipėda magistralės dalyse. Bendra ISPA projekto

įgyvendinimui skirta suma 2001-2006 m. pasieks 49,41 mln. eurų.

„Via Baltica“ kelio tiesimas (ISPA)

2002 m. spalio 11 d. buvo atidarytas Marijampolės aplinkkelis. PHARE

finansuojamas projektas „Marijampolės aplinkkelis“ vykdomas per Lietuvą

einančioje pietinėje „Via Baltica“ atkarpoje, kuri jungia KKauną su Lenkijos

siena. Marijampolės aplinkkelio tiesimo projekto vertė – 9,6 mln. eurų,

kurių 6,5 milijono skyrė PHARE programa.

„Via Baltica“ – tai kelias, einantis iš Talino per Rygą ir Kauną į

Varšuvą (Lenkija). Siekiama nutiesti europinio lygio kelią, kad būtų

palengvinta prekyba ir susisiekimas tarp Suomijos, Estijos, Latvijos,

Lietuvos ir Lenkijos, iš čia – ir su kitomis Rytų ir Vakarų Europos

valstybėmis.

Per Lietuvos centrą einančio „Via Baltica“ kelio atkarpa – 274 km.

Lietuvoje „Via Baltica“ statyba buvo pradėta esamų kelių bazėje,

palaipsniui juos rekonstruojant ir plečiant atskiras dalis, tiesiant

apylankas, didinant kelio juostų skaičių, statant tiltus ir sankryžas.

Bendras „Via Baltica“ tikslas – pagerinti eismo sąlygas, sutrumpinti

kelionių laiką ir sumažinti nelaimingų atsitikimų.

Privažiavimo prie Vilniaus oro uosto kelio atkarpos saugos gerinimas

Bendra projekto „Privažiavimo prie Vilniaus oro uosto kelio atkarpos

saugos gerinimas“ vertė – 1,22 mln. eurų, iš kurių 1 mln. eurų buvo skirtas

iš PHARE programos lėšų. Statybos darbai vyko 11 mėnesių, jie buvo baigti

2001 m. rugsėjo 25 d.

Lietuvos oro uostuose smarkiai padidėjus keleivių ir krovinių

srautams, buvo sudaromos gana plačios Lietuvos oro uostų modernizavimo

programos. Ši konkreti programa padėjo padaryti išvadą, kad būtina

finansuoti saugumo ir kelio saugos gerinimą ties privažiavimu prie Vilnius

oro uosto.

Pagal projektą svarbiausi darbai – privažiavimo prie oro uosto eismo

juostos praplėtimas, įskaitant šaligatvius pėstiesiems, naujos sankryžos

virš geležinkelio linijos statyba ir tuometinės sankryžos išmontavimas. Be

to, buvo naujai pastatyta ir rekons.truota daug komunalinių objektų.

Aplinka

Varėnos nuotekų valymo sistemos plėtra.

Pagrindinei investicijai į Varėnos nuotekų valymo gamyklą buvo

panaudota 750 tūkst. eurų iš ES PHARE lėšų. Vandenvalos įmonė pradėjo

veikti 22001 m. spalio mėn.

Nors Varėna yra Dzūkijos nacionaliniame parke – saugomoje

teritorijoje, nepakankamai išvalytos nuotekos iš jų valymo įrenginių buvo

išmetamos į Derežnyčios upelį ir Merkio upę. Varėnos mieste esančio

nuotakyno padėtis taip pat buvo prasta, todėl valstybės skirtomis lėšomis

buvo atliekami kai kurie atnaujinimo darbai.

Įdiegus modernius statybos metodus (kai kurie Lietuvoje buvo taikomi

pirmą kartą), pačios statybos truko tik 6 mėnesius. Nuotekų valymo įmonė

buvo pastatyta labai kompaktiškai ir gerai integruota į natūralų

kraštovaizdį. Visi pripažįsta, kad Varėnos nuotekų valymo įmonė šiuo metu

yra pati moderniausia Lietuvoje veikianti įmonė.

Nuotakyno slėginės magistralės statyba Palangoje

Projektą sėkmingai užbaigus 2000 m. rugpjūčio mėn. buvo užtikrintas

patikimas nuotekų padavimas į valymo įrenginius.

Populiariausio Lietuvos vasaros kurorto Palangos projekto tikslas –

pagerinti aplinką ir sveikatos situaciją jautrioje pajūrio zonoje. Tai

turėjo būti padaryta užkertant kelią taršai, sukeliamai atsitiktinių

nuotekų išsiliejimų į atvirus vandens telkinius arba į požeminius vandenis.

Dažni nuotakyno gedimai didindavo gruntinių vandenų ir Baltijos jūros

taršą, todėl pradėto vykdyti projekto paskirtis buvo pakeisti 4 km esamo ir

nusidėvėjusio nuotakyno nauju vamzdynu, kuris sujungtų Palangos miestą su

naujai pastatyta Būtingės nuotekų valymo įmone.

Nuo 2001 m. transporto ir aplinkos klausimai sprendžiami pagal ISPA

programą.

Turizmas

Ekologinio turizmo skatinimas Baltijos valstybėse ir Kaliningrado

srityje.

2001 m. įgyvendintam projektui lėšos buvo skirtos iš PHARE

tarpvalstybinio bendradarbiavimo p(CBC) programos, Smulkių projektų fondo

(SPF), kurių tikslas – išplėsti Lietuvos ir Kaliningrado srities partnerių

bendradarbiavimą. Projekto biudžetas – 55 205 eurai, iš kurių 44 159 eurai

buvo skirta iš PHARE CBC, o likusią dalį skyrė patys partneriai.

Šio projekto tikslas – prisidėti prie ekonominės regiono plėtros

aplinkosaugai subalansuotu būdu, skatinti ekologinį turizmą. Pagrindiniai

partneriai – keletas dviratininkų draugijų ir sporto klubų, kurie susibūrė,

norėdami išplėsti ir propaguoti tarptautinio turizmo dviračiais Baltijos

pajūriu idėją.

Svarbiausia pagal projektą buvo parengti 2001 m. Baltijos kelionių

dviračiais vadovą ir 2001 m. Baltijos dviračių maršrutų žemėlapį. Jie

neseniai buvo baigti rengti, ir šiuo metu jais gali naudotis visuomenė.

2001 m. liepos mėn. projekto partneriai organizavo tris Baltijos

žygius dviračiais. Jie buvo pradėti, pavyzdžiui, Taline ir Rygoje, o baigti

Klaipėdoje, ir dar buvo galima tęsti kelionę į Kaliningradą. (14, 15, 16)

6. Anksčiau įstojusių šalių (Airijos, Ispanijos ir Portugalijos) patirtis

Nuo 1988 m. pirmasis struktūrinių fondų paramos tikslas buvo padėti

šalims, kurių BVP nesiekė 75 proc. ES vidurkio. Pagal šį motyvą paramą

gauna keturios ES narės: Airija, Ispanija, Graikija, Portugalija.

Dalyvavimas struktūrinėje politikoje pats savaime negalėjo užtikrinti

sėkmingos socialinės ir ekonominės plėtros. Praktika parodė, kad geriausių

rezultatų pasiekė tos valstybės, kurios turėjo savą plėtros strategiją ir

ES skiriamą paramą naudojo būtent jai įgyvendinti (Airija ir Portugalija

racionaliai pasinaudojo struktūrinių fondų lėšomis, tuo tarpu didžioji

Graikijos dalis ir PPietų Italija paramą sunaudojo be ypatingos sėkmės).

Airijos, Ispanijos ir Portugalijos sėkmės istorijos panašios: visų

šalių BV.P, tenkantis vienam gyventojui tesudarė apie pusę ar kiek daugiau

nei pusę ES vidurkio, žemės ūkyje užimtų gyventojų skaičius siekė ketvirtį

visų gyventojų, labilūs valiutų kursai, žemas užsienio investicijų lygis,

didelis bedarbių ir emigruojančiųjų skaičius.

Naudodamos struktūrinių fondų paramą, minėtosios valstybės pagyvino

ekonomiką, sukūrė naujų darbo vietų, paskatino eksporto augimą.

Airijos atveju būta išties didelių sunkumų, ypatingai pirmaisiais

narystės metais (nuo 1973 m. iki pat 1988 m.), kai atsilikimas nuo bendrų

ES standartų mažėjo labai lėtai. Vėliau, pasirinkus įžvalgią ūkio vystymo

strategiją, šaliai pavyko pasiekti stebėtinų rezultatų: dėl didelių

investicijų į infrastruktūrą, pramonę, švietimą, žmonių perkvalifikavimą

per dešimtmetį Airijai pavyko perpus sumažinti nedarbo procentą; iki 1999

m. užimtų žemės ūkyje gyventojų skaičius sumažėjo iki 10 proc., Airiškų

žemės ūkio prekių eksportas nuo 1983 m. iki 1995 m. padidėjo daugiau nei du

kartus, o ūkininkų pajamos nuo 1978 m. iki 1995 m. padidėjo daugiau nei

tris kartus; BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė ES vidurkį ir

viršija analogišką Didžiosios Britanijos rodiklį; infliacija ir biudžeto

deficitas taip pat yra vieni mažiausių Europoje. (9)

Ir visa tai, žinoma, pasiekta įskaitant didelę struktūrinių fondų

paramą. 1994 -1999 m. Airija iš ES struktūrinių fondų sulaukė 5 700 mln.

eurų paramos (Palyginimui, į bendrą ES biudžetą Airija kasmet mokėjo

tik

apie 600 – 700 mln. eurų.). Kartu su Airijos valstybinio ir privataus

sektoriaus parama šios lėšos išaugo iki 10,1 milijardo eurų. Kitaip

tariant, ES struktūrinių fondų parama sudarė daugiau nei pusę bendros

Airijoje įgyvendintų projektų vertės.

Labiausiai Airijoje buvo skatinamas pramonės vystymas, turizmas,

transportas, kaimo plėtra ir aplinkos apsauga. Daug lėšų skirta

informacinės visuomenės kūrimui ir ugdymui, ir šiuo metu Airija užima antrą

vietą pasaulyje (po JAV) pagal programinės įrangos gamybą ir vieną iš

pirmųjų vietų Europoje pagal asmeninių kompiuterių gamybą.

Pagal vadybos konsultacijos kompanijos A.T.Kearney paskelbtą 2002

sausio mėn. pradžioje „Foreign Policy“ žurnale 62 šalių globalizacijos

indekso tyrimą, Airija pirmauja lenkdama šalis, laikomas atviriausiomis

ekonomikomis, pvz.. Singapūrą (3 vieta) ir Naująją Zelandiją (19 vieta),

taip pat stipriausias pasaulio ekonomikas, tokias kaip Didžioji Britanija

(10 vieta). Jungtinės Valstijos šiame sąraše tėra dvyliktos. Globalizacijos

indeksas apima šiuos pokyčius, (technologijos) interneto vartotojų,

interneto serverių skaičius; (politinis įsipareigojimas) narystės

tarptautinėse organizacijose skaičius, JT Saugumo Tarybos misijos, kuriose

kiekviena šalis dalyvauja, užsienio ambasadų skaičius šalyje; (asmeniniai

kontaktai) tarptautinės kelionės ir turizmas, tarptautiniai pokalbiai

telefonu, sienų kirsimas, (ekonominė integracija) prekyba, užsienio

investicijos, kapitalo aakcijų srautas, pajamos ir įplaukos.

Pateiktoje tyrimo ataskaitoje daroma prielaida, kad globalizacija ir

ekonominis klestėjimas yra susiję dalykai, nes sąlyginai prastas didesnių

valstybių pozicijas sąraše iš dalies nulėmė polinkis didesnę produkcijos ir

paslaugų dalį teikti vidaus rinkoms.

Portugalijos ir Ispanijos pavyzdžiai, nors individualūs, tačiau iš

esmės panašūs tiek tarpusavyje, tiek į Airijos pavyzdį.

Portugalijos BVP, tenkantis vienam gyventojui jau sudaro apie 75 % ES

BVP vidurkio. Kadangi augimo tendencija išlieka didesnė nei ES vidurkis

(apie 5 % per metus), tikėtina, kad per kitus 5-6 metus jai pavyks visiškai

pavyti labiausiai išsivysčiusias ES valstybes.

Europos Komisijos apskaičiavimais, įstojus į ES 4 proc. BVP augimo

gali tikėtis ir dabartinės ša.lys kandidatės (Lenkija tikisi net 5 proc. BVP

augimo).

Iki 9-ojo dešimtmečio vidurio Portugalija buvo viena skurdžiausių

Europos valstybių. Lietuva tuo metu ją gerokai lenkė. Atsilikimo palikimas

– apie 20 proc. beraščių kaimo gyventojų šiuo metu.

Iki 1992 metų iš esmės buvo baigta žemės ūkio reforma. Šiuo metu

užimtų žemės ūkyje gyventojų sumažėjo iki 9 proc. Per kitus dešimt metų

tikimasi ūkininkų skaičių sumažinti iki 4-5 proc. Ši problema buvo ir

tebėra sprendžiama ES paramos ir užsienio investicijų pagalba, kuriant

naujas darbo vietas kituose sektoriuose.

Vien Europos investicijų bankas kasmet Portugalijoje investuoja per

1,6 milijardų eurų (apie 7 mlrd. litų). Daugiausia pinigų skiriama

infrastruktūrai, keliams, tiltams. Naujų darbo vietų kūrimas toks spartus,

kad nedarbas siekia vos 4 %. Tai reiškia, kad darbo rankų, ypač

kvalifikuotų, trūksta, nepaisant milžiniško afrikiečių, kinų antplūdžio iš

buvusių kolonijų.

Ispanija šiuo metu gauna apie 26 proc. visų ES struktūrinių ir

sanglaudos fondų lėšų, kurių didžiąją dalį investuoja į transportą,

energetiką, užimtumo didinimą ir specialistų rengimą, aplinkosaugą,

pramonės plėtrą. (3, psl. 58-66)

IŠVADOS

1. Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas,

skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau

išsivysčiusių regionų plėtrą. Struktūrinės politikos fondai siekia padėti

sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių

ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja

projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams

imtis kitos, perspektyvesnės veiklos bei didinti krizę išgyvenančių ūkio

šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį

spaudimą. Šiems tikslams įgyvendinti buvo sukurti keturi ES struktūriniai

fondai, kuriuos sudaro Europos Sąjungos biudžeto lėšos: Europos

regioninės plėtros fondas (ERPF); Europos socialinis fondas (ESF);

Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF); Finansiniai

instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV).

2. Parama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimo

dokumentu, kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus. Dokumentas

yra rengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaip bus

naudojamos struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Pagrindas norint gauti

struktūrinių fondų paramą bus BPD priemonėse įvardintos veiklos.

3. Pagrindinė institucija, atsakinga už ES finansinės paramos programų

PHARE ir ISPA koordinavimą Lietuvoje, yra Finansų ministerija. Siekdama

geriau pasirengti ES struktūrinių fondų valdymui Ūkio ministerija 2003

metais pradėjo įgyvendinti PHARE 2002 metų Ekonominės ir socialinės

sanglaudos projektą „Parama verslo plėtra“. Projekto tikslas yra

pasiruošti ES struktūrinių fondų administravimui. Nuo gebėjimo sukurti

efektyviai veikiančią ES paramos verslui administravimo struktūrą

priklausys ES teikiamos paramos Lietuvos verslui įsisavinimo galimybės.

4. Ūkio ministerija yra atsakinga už trijų BPD dalių parengimą: „pramonė ir

verslas“, „turizmas“ ir „energetika“. Bendrojo programavimo dokumente yra

pateikiami atitinkamų dalių priemonių apibūdinimai, numatyti priemonių

uždaviniai, priemonių poveikiai, aprašytos remiamos veiklos, galutiniai

paramos gavėjai bei numatomos įgyvendinančios institucijos.

5. Daugiametė Bendrijos patirtis, regioninė politika ir jai įgyvendinti

skirtos struktūrinės priemonės ne tik sušvelnina ekonominio socialinio

išsivystymo atotrūkį tarp atskirų šalių, bet ir sudaro prielaidas

remiamos šalies ūkio plėtotei, tuo pasitarnaudamos .tiek bendrosios rinkos

tikslams, tiek socialinei šalių narių sanglaudai. Nors ES teikiama parama

tiek šalims, besirengiančioms narystei, tiek dabartinėms jos narėms jau

pati savaime yra spartesnio ūkio vystymo prielaida, atskirais atvejais

efektyvios ūkio plėtros strategijos nebuvimas ar nenuoseklus jos

įgyvendinimas gali sutrukdyti sėkmingai pasinaudoti šiomis galimybėmis.

Tiek Airijos, tiek Portugalijos ar Ispanijos ekspertų patirtis labai

naudinga Lietuvoje kuriamai ES struktūrinių fondų valdymo sistemai.

LITERATŪRA

1. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą metraštis. Vilnius, 2001. P. 55

–60

2. Vadovas smulkiam ir vidutiniam verslui. Kaunas, 2001. P. 23-29

3. N. Čepaitienė Lietuvos rengimasis narystei ES, gaunama ir perspektyvinė

fondų parama / Lietuvos mokslas ir pramonė. Kaunas, 2002. P. 58-66

4. Struktūriniai fondai padės Lietuvai pasiekti Europos Sąjungos

išsivystymo llygį // Europos žinios. 2002, sausis, NR.1 (26), p. 3

5. http://www.ekm.lt/catalogs/38/Turizmas.doc

6. http://www.cci.lt/?page=329

7. http://www.ekm.lt/catalogs/38/bpd_rengimas.html

8. http://www.ekm.lt/catalogs/38/Pramone%20ir%20verslas.doc

9. http://www.euroverslas.lt/ Euroverslo naujienos

10. http://www.ekm.lt/index.shtml/ LR Finansų ministerijos internetinis

puslapis

11. Europos Komisijos reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą, 2001 m.

12. Reguliarioji ataskaita apie valstybių kandidačių pažangą, 2001 m.

13. „Valstybės žinios“, 2001, Nr. 74-2587

14. ES parama Lietuvai http://www.esparama.lt

15. PHARE Programų lėšų centras Lietuvai http://www.phare-programming.lt

16. PHARE Smulkių projektų fondas http://www.pharespf.lt

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Sutarties 12 straipsnyje nurodytas sąrašas (pavyzdys)

|1 |2 |

|Numeris |Produktų apibūdinimas |

|pagal | |

|Briuselio | |

|nomenklatūrą| |

|1 SKYRIUS |Gyvi gyvūnai |

|2 SKYRIUS |Mėsa ir maistiniai mėsos subproduktai |

|3 SKYRIUS |Žuvys, vėžiagyviai ir moliuskai |

|4 SKYRIUS |Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus |

| |medus |

|5 SKYRIUS | |

|05.04 |Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės ir skrandžiai, |

| |sveikos (sveiki) arba jų gabalai |

|05.15 |Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitur; negyvi 1 |

| |arba 3 skyriaus gyvūnai, netinkami žmonėms vartoti |

|6 SKYRIUS |Gyvi medžiai ir kiti augalai; gumbai, šaknys ir kitos |

| |augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai |

|7 SKYRIUS |Daržovės, kai kurie maistiniai šakniavaisiai ir |

| |gumbavaisiai |

|8 SKYRIUS |Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų arba arbūzinių |

| |vaisių žievelės ir luobos |

|9 SKYRIUS |Kava, arbata ir prieskoniai, išskyrus matę (pozicija Nr. |

| |09.03) |

|10 SKYRIUS |Javai |

|11 SKYRIUS |Malybos produkcija;

salyklas ir krakmolas; glitimas; |

| |inulinas |

|12 SKYRIUS |Aliejinių augalų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos|

| |ir vaisiai; t.echninės kultūros ir medicinoje naudojami |

| |augalai; šiaudai ir pašarai |

|13 SKYRIUS | |

|ex 13.03 |Pektinas |

|15 SKYRIUS | |

|15.01 |Vidiniai ir kiti lydyti kiaulių taukai; lydyti naminių |

| |paukščių taukai |

|15.02 |Nelydyti galvijų, avių ir ožkų taukai; iš jų pagaminti |

| |techniniai taukai (įskaitant „premier jus“) |

|15.03 |Vidinių taukų stearinas, oleostearinas ir techninis |

| |stearinas; vidinių taukų aliejus, oleinas ir techninis |

| |aliejus, neemulsinti, nesumaišyti ir neapdoroti kitu būdu |

|15.04 |Žuvų arba jūros žinduolių taukai ir aliejai, nerafinuoti |

| |arba rafinuoti |

|15.07 |Nelaisvieji augaliniai aliejai, skysti ar kieti, |

| |nerafinuoti, rafinuoti ar gryninti |

|15.12 |Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejai, hidrinti, |

| |nerafinuoti arba rafinuoti, bet toliau neperdirbti |

|15.13 |Margarinas, dirbtiniai taukai ir kitų perdirbtų maistinių |

| |riebalų mišiniai |

|15.17 |Riebalinių medžiagų arba gyvūninės ar augalinės kilmės |

| |vaško apdirbimo liekanos |

|16 SKYRIUS |Mėsos, žuvies arba vėžiagyvių ar moliuskų gaminiai |

|17 SSKYRIUS | |

|17. 01 |Runkelinis ir cukranendrių cukrus, kietas |

|17.02 |Kiti cukrus; cukrų sirupai; dirbtinis medus (sumaišytas |

| |arba nesumaišytas su natūraliu medumi); karamelė |

|17.03 |Melasa, balinta ar nebalinta |

|IR T.T. | |

2 PRIEDAS

Veiklos, kurios yra įvardintos kaip neremtinos veiklos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 4, 2003 m. sausio 9 d.

1. Medžioklės, gaudymo spąstais ir medžioklės patirties skleidimo ir

susijusių paslaugų veikla (01.50*);

2. Gėrimų gamyba (nuo 15.91 iki 15.95);

3. Tabako gaminių gamyba (16.00);

4. Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas;

automobilių degalų mažmeninė prekyba (50.10, nuo 50.30 iki 50.50);

5. Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus variklinių transporto

priemonių ir motociklų prekybą (nuo 51.11 iki 51.70);

6. Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir

motociklų prekybą (nuo 52.11 iki 52.63);

7. Finansinis tarpininkavimas, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų

kaupimą (nuo 65.11 iki 65.23);

8. Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą,

kaupimas (nuo 66.01 iki 66.03);

9. Pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla (nuo 67.11 iki 67.20);

10. Nekilnojamojo turto operacijos (nuo 70.11 iki 770.32);

11. Teisinė veikla (74.11);

12. Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla (92.71)..