Europos Sąjungos Taryba (Viršūnių, Ministrų)

4. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Viršūnių)

4.1. Bendra charakteristika, funkcijos

Bendrijų steigimo sutartyse nebuvo numatyta tokia institucija, kaip

Europos Sąjungos Taryba (angl. The European Council) arba Bendrijos

valstybių narių vadovų reguliarūs pasitarimai. Nežiūrint to, keletas

Bendrijos valstybių narių Summit’ų buvo surengta šeštajame dešimtmetyje ir

septintojo dešimtmečio pradžioje. Viename iš tokių Summit’ų 1974 metais

Paryžiuje buvo nuspręsta rengti Bendrijos valstybių-narių vadovų

reguliarius pasitarimus ir tokiu būdu istitucializuoti šį renginį. Netrukus

šią tarpvyriausybinę Bendrijos instituciją imta vadinti Europos Taryba

(angl. The European Council), neretai ji dar vadinama ES Summit’u arba ES

Vadovų taryba.

Lietuvių kalboje šią Tarybą kai kuriuose literatūros šaltiniuose

imta vadinti Viršūnių Taryba, kad būtų galima atskirti nuo ES Ministrų

tarybos ir Europos Tarybos, įkurtos 1949 metais ir jungiančios 45 Europos

valstybes ir užsiimančios humanitariniu, kultūriniu, politiniu Europos

žemyno valstybių bendradarbiavimu.

Pagrindinė Europos Vadovų Tarybos įsteigimo priežastis buvo ta, kad

Bendrija nespėjo ir nepajėgė adekvačiai reaguoti į greitai besikeičiančias

politines aktualijas pačioje Bendrijoje ir už jos ribų. Komisijai

sutartimis nebuvo suteiktos galios savarankiškai priimti sprendimus,

reaguojant į politikos pokyčius, o Ministrų taryba buvo labai suvaržyta dėl

vieningo balsavimo ssprendimų priėmimo procedūros sąlygotų ilgų diskusijų ir

labai lėto sprendimų priėmimo proceso. Po ilgų diskusijų tarp Prancūzijos

prezidento Ž. d’Esteno ir Vokietijos kanclerio H.Šmito buvo pasiektas

principinis susitarimas dėl tarpvyriausybinės Bendrijos institucijos t.y.

Vadovų tarybos įsteigimo.

Formalus pagrindas Vadovų tarybos įsteigimui tapo Paryžiaus 1974 mmetų

Summit’o komunikatas, kuriame buvo pripažįstamas Bendrijos poreikis

operatyviau spręsti vidaus ir užsienio problemas per glaudesnį valstybių

narių politinį bendradarbiavimą. Tuo tikslu Bendrijos valstybių narių

vyriausybių Vadovai nutarė kasmet po tris kartus susitikti ir aptarti

svarbiausias politikos problemas numatant gaires jų galimiems spartesnio ir

racionalesnio sprendimo būdams.

Paryžiaus Summit’o 1974 metų komunikate nebuvo nustatytos Vadovų

tarybos aiškiai apibrėžtos funkcijos ir jos vaidmuo Bendrijos politiniuose

procesuose. Be to, šis komunikatas nebuvo teisiškai įpareigojantis

dokumentas. Taigi, Vadovų taryba nuo pat savo veiklos pradžios nepretendavo

tapti dar viena Bendrijos institucija.

Pirmą kartą Vadovų taryba teisiškai buvo pripažinta 1986 metais

Vieningame Europos Akte, nurodant kas gali pretenduoti tapti jos nariu ir

sumažinant jos pasitarimų kiekį metuose nuo trijų iki dviejų.60

Mastrichto sutartimi Vadovų tarybai buvo suteikti įgaliojimai

formuoti ir identifikuoti bendras ES vystymo kryptis, priimti nutarimus dėl

Ekonominės iir pinigų sąjungos formavimo, formuoti bendrąją Užsienio ir

saugumo politiką.61

Amsterdamo sutartimi dar labiau buvo įtvirtinti Mastrichto sutartimi

įteisinti Vadovų tarybos įgaliojimai, itin akcentuojant jos vaidmenį

Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo procese bei formuojant bendrąją

Užsienio ir saugumo politiką.62

ES sutarties 4 straipsniu Europos Sąjungos Tarybai yra numatyta

funkcija formuoti bendrąsias ES politikos kryptis. Šio tikslo įgyvendinimui

Europos Sąjungos Taryboje mažiausiai du karus metuose privaloma organizuoti

valstybių-narių vadovų ar vyriausybių vadovų pasitarimus, dalyvaujant

Komisijos pirmininkui, valstybių-narių Užsienio reikalų ministrams ir

Komisijos nariui. Tokiems pasitarimams pirmininkauja valstybės-narės,

pirmininkaujančios ES vadovas arba vvyriausybės vadovas.

Vadovų taryba po kiekvieno tokio pasitarimo privalo pateikti Europos

Parlamentui pranešimą ir metinį pranešimą raštu apie pažangos progresą

Europos Sąjungoje.

ES sutarties VII skyriuje, kuris skirtas Ekonominei ir pinigų

sąjungai yra numatyta į Bendrijos veiklą įtraukti vyriausybių vadovus. Jame

yra dvi nuorodos į Europos Sąjungos Tarybą. Vienoje iš jų nurodoma, kad jai

būtų pateikta Europos Centrinio banko metinė ataskaita. Kitoje minima, kad

Europos Centrinio banko nariai turi būti skiriami bendru valstybių narių

vyriausybių vadovų sutarimu. Be to, nurodoma, kad sprendimus dėl valstybių

narių tinkamumo prisijungti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos priima

Ministrų Taryba kartu su valstybių vadovais ar vyriausybių vadovais.

Amsterdamo sutartimi Europos Sąjungos Tarybai buvo suteiktos itin

didelės galios formuojant bendrąją Užsienio ir saugumo politiką. Sutarties

13 straipsnio pataisa buvo numatyta:

– Europos Sąjungos Taryba nustato bendrosios Užsienio ir saugumo

politikos principus ir gaires, įskaitant gynybos elementus;

– Europos Sąjungos Taryba suformuoja bendrąsias strategijas, kurias

Sąjunga įgyvendina tose srityse, kur valstybės-narės turi svarbių

bendrų interesų. Bendrosios strategijos turi numatyti tikslus,

trukmę ir priemones joms įgyvendinti ;

– Europos Sąjungos Ministrų taryba privalo priimti atitinkamus

sprendimus, kurių reikia Europos Sąjungos Tarybos numatytoms

bendrosios Užsienio ir saugumo politikos priemonėms įgyvendinti;

Taigi, Europos Sąjungos Taryba iki Vieningos Europos Akto priėmimo

neturėjusi savo veiklai teisinio pagrindo ir egzistavusi už steigimo

sutarčių ribų, palaipsniui įgijo vvis daugiau galių ir šiuo metu priima arba

dalyvauja priimant svarbiausius ES institucinius ir politikų formavimo

sprendimus.

ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu yra numatyta, kad Taryba

privalo suteikti impulsą Sąjungos plėtrai, nustatyti pagrindines politikų

kryptis ir nedalyvauti Sąjungos teisės aktų priėmimo procese.63

4.2. Posėdžių (susitikimų) dalyviai

Bendrijos sutartimi yra numatyta, kad Europos Sąjungos Tarybą sudaro

valstybių-narių vadovai arba vyriausybių vadovai, Komisijos pirmininkas,

valstybių-narių Užsienio reikalų ministrai ir vienas Komisijos narys.64

Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose dalyvauja faktiniai, o ne

oficialūs valstybių lyderiai.

Iš valstybių vadovų Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose nuolat

dalyvauja Prancūzijos ir Suomijos prezidentai, kurių valdžios galios yra

žymiai didesnės už kitų valstybių nominalių vadovų valdžios galias. Kitoms

valstybėms atstovauja vyriausybių vadovai. Kai kada Užsienio reikalų

ministrus Europos Sąjungos Tarybos susitikimuose pakeičia kiti ministrai.

Be to, susitikimuose dalyvauja Europos Komisijos pirmininkas ir vienas jo

pavaduotojų. Europos Parlamento pirmininkas Tarybos susitikimuose dalyvauja

svečio teisėmis.

Išvardintos pareigybės sudaro galimybes Europos Sąjungos Tarybos

susitikimuose dalyvauti 32 aukščiausio rango ES valstybių-narių bei

Komisijos politikams. Be šių 32 dalyvių, pasitarimuose dar dalyvauja šeši

pareigūnai: du iš pirmininkaujančios valstybės-narės, vienas iš Tarybos

Sekretoriato (visi 3 protokoluoja) ir trys Komisijos pareigūnai, įskaitant

jos Generalinį Sekretorių. Be to, bet kada į pasitarimą dar gali įeiti po

vieną valstybės narės patarėją.

Pastaraisiais metais itin išaugus Ekonominės ir pinigų sąjungos

svarbai, į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus vyksta ir Ekofino Tarybos

ministrai, tačiau jiems nebūtina dalyvauti viso susitikimo metu. Nors

valstybių narių oficialios delegacijos Europos Sąjungos Tarybos

susitikimuose yra apribotos, tačiau įprasta, kad jas lydi ir ne oficialūs

pareigūnai bei techninis personalas. Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose,

skirtingai nuo Ministrų Tarybos, nedalyvauja tokios gausios nacionalinių

vyriausybių pareigūnų delegacijos.

ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma Europos Sąjungos

Tarybos sudėtis. Jame nurodoma, kad Tarybai priklauso valstybių ar

vyriausybių vadovai, Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos

pirmininkas.65 ES Užsienio reikalų ministras privalo dalyvauti Tarybos

veikloje.

4.3. Posėdžių organizavimas

Didžiausias darbo krūvis ruošiant Europos Sąjungos Tarybos posėdžius

tenka ES pirmininkaujančiai valstybei. Pirmininkaujančios šalies aukštas

pareigūnas bendradarbiaudamas su Tarybos generaliniu sekretoriatu ir

Komisija nustato svarbiausius klausimus, dėl kurių turi vykti diskusijos.

Paruošiamąjį darbą Europos Sąjungos Tarybos susitikimams atlieka Ministrų

Taryba, susirenkanti Bendrųjų reikalų (Užsienio reikalų ministrų) sudėtimi.

Bendrųjų reikalų taryba susitinka kelios dienos prieš Europos Sąjungos

Tarybos susitikimą. Bendrųjų reikalų tarybos darbą ruošia Nuolatinių

atstovų komitetas (COREPERA’s), padedamas Politinio komiteto (bendrosios

užsienio ir saugumo politikos klausimais) ir Koordinacinio komiteto

(bendradarbiavimas policijos ir baudžiamųjų teismų klausimais).

Šią standartinę Europos Sąjungos Tarybos posėdžio rengimo procedūrą

gali papildyti įvairių valstybių narių pareigūnų susitikimai, ministrų

lygio derybos. Nors formalios darbotvarkės Europos Sąjungos Tarybos

susitikimuose nebūna, bet visada yra gausu įvairiausių klausimų, nes:

– dalis klausimų yra visada aktualūs, kaip pavyzdžiui ES ekonominių

reikalų aptarimas, Bendros rinkos bei Ekonominės ir pinigų

sąjungos reikalai, bedarbystė ir darbo vietų

kūrimas, ES plėtros

klausimai.

– Komisija siūlo iniciatyvas, kurioms pritaria pirmininkaujanti

valstybė narė ir prijaučia kai kurios kitos valstybės, kaip

pavyzdžiui 1992 metų Edinburgo Summit’e inicijuotas veiksmų planas

bedarbystei mažinti;

– pirmininkaujanti valstybė, Komisijos ir kai kurių kitų valstybių

remiama inicijuoja svarbius politikos ar institucinius pokyčius.

Tai iliustruoja įvykiai sąlygoję Mastrichto sutarties pasirašymą.

1989 metais Strasbūro Summit’e buvo inicijuota tarpvyriausybinė

konferencija dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos, o 1990 metais

Dubline – dėl Politinės sąjungos, 1990 metų gruodyje Romos

Summit’e buvo ppriimti sprendimai dėl ES sutarties, kuri buvo

patvirtinta 1991 metų gruodžio mėnesį Mastrichte.

– pradedant derybas dėl ES plėtros su Kipru ir penkiomis Vidurio bei

Rytų Europos valstybėmis 1998 metų pavasarį reikėjo Liuksemburgo

1997 metų gruodžio mėnesio Summit’o pritarimo;

– viena Europos Sąjungos Taryba gali palikti nebaigtus apsvarstyti

iki galo klausimus kitai Europos Sąjungos Tarybai, kaip 1998 metų

Kardife buvo paprašyta Komisijos pateikti medžiagą apie

Aplinkosaugos politikos integravimą į kitas ES vykdomas politikas;

– gali būti aptariami pranešimai, kaip 1997 metų Liuksemburge

Ministrų Tarybos pranešimai dėl ES plėtros ir dėl Darbotvarkės

2000 reformų, dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos trečios stadijos

įgyvendinimo bei dėl Vidaus reikalų ir teisingumo politikos

įgyvendinimo, pranešimas dėl narkotikų kontrolės, Komisijos

pranešimas dėl bendradarbiavimo Europoje;

– tarptautiniai įįvykiai reikalauja atitinkamų sprendimų, pareiškimų,

svarstymų, kaip pav., aptarimas 1998 metų Kardife ES ir JAV

prekybinių ryšių, Viduriniųjų Rytų taikos procesas, Indijos-

Pakistano branduoliniai bandymai, įvykiai Afganistane ir Irake,

kova su tarptautiniu terorizmu.

Kai yra rengiami specialūs Summit’ai, dažniausiai vieną kartą

metuose, jų darbotvarkė būna siaura ir jie tęsiasi ne daugiau vienos

dienos.

Europos Sąjungos Tarybos kas šešių mėnesių posėdžiai yra rengiami ES

pirmininkaujančioje valstybėje. Pagal Vieningą Europos Aktą numačius rengti

du kartus metuose Vadovų Tarybos susitikimus buvo manoma, kad bet koks

papildomas posėdis bus rengiamas ne pirmininkaujančioje valstybėje, bet

Briuselyje. Vėlesnė įvykių raida parodė, kad ir papildomi susitikimai

dažniausiai yra rengiami pirmininkaujančioje valstybėje. Reguliarūs Europos

Sąjungos Tarybos posėdžiai yra rengiami baigiantis valstybės narės

pirmininkavimo ES laikotarpiui t.y. birželio ir gruodžio mėnesiais. Jie

užtrunka dvi dienas. Įprastai prasideda vienos dienos ryte ir baigiasi

kitos dienos popietę. Specialių susitikimų trukmė priklauso nuo svarstomų

problemų, bet retai užtrunka ilgiau nei vieną dieną. 1999 metų Berlyno

Summit’as, svarstęs Darbotvarkė 2000 reformų programą, užtruko ilgiau nei

tris dienas.

Reguliarūs Europos Sąjungos Tarybos susitikimai dažniausi vyksta

sekančia nusistovėjusia tvarka:

– susitikimo išvakarėse arba kai kada ir pirmą jo dieną po pusryčių

visi dalyviai susirenka bendriems pietums. Po to, iš anksto

suderinti darbotvarkės klausimai yra svarstomi plenariniame

posėdyje. Nuo 1987 metų susitikimo pradžioje yra išklausoma

Europos Parlamento pirmininko kalbos. Tuo pat metu Ekofino

ministrai gali posėdžiauti atskiroje patalpoje.

– Pietų pertrauka sudaro galimybes neformalioms diskusijoms ir

dvišaliams susitikimams. Visų pertraukų metu vyksta dvišalės

diskusijos ir konsultacijos su nacionalinės delegacijos nariais;

– Kitas plenarinis posėdis yra kviečiamas po pietų, tačiau kai kada

Vyriausybių vadovai ir Užsienio reikalų ministrai rengia atskirus

pasitarimus;

– Vakarienės metu vėl vyksta neformalus apsikeitimas nuomonėmis.

Įprastai vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas

vakarieniauja atskirai nuo Užsienio reikalų ministrų ir kitų

pasitarimo dalyvių. Kai kada rengiama iškilminga ceremoniali

vakarienė su pirmininkaujančios valstybės vadovu;

– Po vakarienės vėl vyksta Vyriausybių vadovų pokalbiai “prie

židinio”, Užsienio reikalų ministrai aptaria neformalioje

aplinkoje bendros Užsienio ir saugumo politikos aktualijas. Kai

kada posėdžiaujama netgi visą naktį, kaip tai atsitiko 2001 metų

Nicos Summit’e;

– Įprastai nakties metu pirmininkaujančios valstybės atstovai kartu

su Tarybos Sekretoriatu parengia pirmos dienos posėdžių išvadų

projektus, kurie tampa pagrindu kitos dienos pasitarimams;

– Kitos dienos ryte vėl rengiamas plenarinis posėdis, o kai kada

pratęsiamas ir po pietų. Jų metu siekiama daryti diskusijų

apibendrinimus ir išvadas;

– susitikimas įpratai pabaigiamas po pietų arba vėlai vakare

paskelbiant pirmininkaujančių išvadas;

– Rengiama spaudos konferencija, kurioje į žurnalistų klausimus

atsako Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos pirmininkai. Be to,

kiekviena delegacija rengia savas spaudos konferencijas.

Europos SSąjungos Taryba sprendžia svarbiausius klausimus, priimdama

politinius sprendimus ir tvirtindama jau parengtus susitarimus bei

dokumentus, formuodama kitų ES institucijų veiklos perspektyvą. Europos

Sąjungos Taryboje visi sprendimai yra priimamai bendru susitarimu, todėl į

darbotvarkę yra įtraukiami tik jau suderinti klausimai. Nepavykus rasti

kokiu nors klausimu bendro sprendimo, ES institucijoms yra nurodoma ieškoti

visoms valstybėms narėms priimtino sprendimo.

Nuo 1995 metų Europos Sąjungos Taryba susitinka 4 kartus per metus.

Iš viso iki 2000 m. pabaigos buvo suorganizuoti 75 Europos Sąjungos Tarybos

susitikimai.66

Prie 2001 metais Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje numatoma,

kad nuo 2002 metų bent kartą per pusmetį Europos Sąjungos Tarybos

susitikimai vyks Briuselyje, o kai Europos Sąjungoje bus 18 ir daugiau

valstybių narių, visi Europos Sąjungos Tarybos susitikimai vyks vien tik

Briuselyje.67

Nuo 1994 metų į Europos Sąjungos Tarybos susitikimus (antrą dieną)

yra kviečiami ir valstybių kandidačių (asocijuotų valstybių) vadovai. Jiems

yra surengiami darbiniai pietūs su Europos Sąjungos Tarybos susitikimo

dalyviais.

ES Konstitucijos projekto I-20 straipsniu nustatoma, kad Europos

Sąjungos taryba susitinka vieną kartą per ketvirtį ir jai vadovauja Tarybos

pirmininkas. Susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms Tarybos pirmininkas gali

sukviesti papildomus posėdžius. Europos Sąjungos tarybos posėdžiuose, esant

reikalui, gali būti kviečiami dalyvauti ministrai, Europos Komisijos

pirmininkas ar Komisijos narys (komisaras).68

ES Konstitucijos projekto I-20 straipsnis numato, kad išskyrus

atvejus, kai Konstitucija numato kitaip, visi Europos Sąjungos Tarybos

posėdžio sprendimai yra priimami bendru sutarimu.

ES Konstitucijos projekto I-21 straipsniu numatyta, Taryba

kvalifikuota balsų dauguma dviems su puse metų išsirenka savo pirmininką,

kurio įgaliojimai gali būti pratęsti dar vieną kadenciją. ES Tarybos

pirmininkas negali turėti nacionalinio mandato.

ES Konstitucijos projekto I-25 straipsnis numato, kad ES Taryboje

balso teisės neturi jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas.

Pagal Konstitucijos projekto I-21 straipsnį Europos Sąjungos Tarybos

pirmininkas po kiekvieno posėdžio privalo pateikti ataskaitą apie Tarybos

veiklą Europos Parlamentui.

ES Konstitucijos projekto III-244 straipsniu numatyta, kad visi ES

Tarybos nariai disponuoja tik vieno balso teise. ES Tarybos nario

susilaikymas balsuojant, nesutrukdo priimti sprendimo pagal bendro sutarimo

procedūrą.

ES Konstitucijos projekte ES taryba yra įpareigojama paruošti Vidaus

veiklos taisykles bei jas patvirtinti paprasta balsų dauguma. ES Tarybai

talkina ES Ministų tarybos generalinis sekretoriatas.

5. EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA (Ministrų)

5.1. Bendra charakteristika, funkcijos

Pagal Europos Bendrijos sutartį, ES Taryba yra Bendrijos įstatymų

leidimo organas (institucija). Ją sudaro kiekvienos ES valstybės-narės

vyriausybės įgaliojimus turintys ministrai. Tarybos pirmtakė yra 1951 m.

pagal Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį įsteigta Ministrų

taryba.69

Priklausomai nuo Tarybos darbotvarkėje svarstomo klausimo joje

atstovauja už tą klausimą ir veiklos sritį atsakingi nacionalinių

vyriausybių ministrai ar ministrų rangui prilyginti pareigūnai. Jeigu

svarstomi aplinkosaugos reikalai tai Tarybą sudaro nacionalinių vyriausybių

aplinkos ministrai ar viceministrai, žemės ūkio reikalams svarstyti

Taryboje renkasi žemės ūkio ministrai arba jų rango ir kompetencijos

pareigūnai.

Ministrų Taryba vykdo šias pagrindines

funkcijas:

– Teisės aktų priėmimo kartu su Europos Parlamentu ar viena;

– valstybių-narių ekonominės politikos koordinavimo;

– kartu su Europos Parlamentu biudžeto tvirtinimo;

– ES vardu sudaro sutartis su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis

organizacijomis;

– Priima sprendimus dėl bendros užsienio ir saugumo politikos

formavimo pagal Viršūnių Tarybos numatytas gaires;

– Koordinuoja valstybių-narių veiklą bei numato bendras priemones

vidaus reikalų ir teisingumo srityse.

Ministrų Tarybos posėdžiuose yra svarstomi ir priimami Komisijos

paruošti ES teisės aktų projektai. Ši Taryba, išklausiusi Europos

Parlamento ir, esant rreikalui, Ekonomikos ir Socialinių reikalų bei Regionų

komitetų nuomones, gali savarankiškai priimti teisės aktus arba pagal

bendro sprendimo procedūrą, kai šia galia dalijasi su Europos Parlamentu.70

Pagal rotacijos principą kas šešis mėnesius nuolat keičiasi Europos

Sąjungoje pirmininkaujanti valstybė, kuri pirmininkauja ir Tarybos

posėdžiams.

Ministrų Tarybos posėdžiai dažnai vyksta pirmininkaujančios valstybės

narės teritorijoje, bet priklausomai nuo pareikštų iniciatyvų gali vykti ir

kitose valstybėse. Pirmininkaujančios valstybės keičiasi kas šeši mėnesiai

– nuo sausio iki liepos ir nuo liepos iki gruodžio pabaigos.

Pirmininkavimas Europos Sąjungoje nuo 1995 metų (paskutinio ES

plėtros eetapo) iki 2008 metų keičiasi pagal 9 lentelėje pateiktą grafiką.71

Pirmininkavimo ES grafikas 9 lent.

|Metai | Pirmininkaujanti |

| |valstybė |

| | I pusmetis | II pusmetis |

|2001 |Švedija |Belgija |

|2002 |Ispanija |Danija |

|2003 |Graikija |Italija |

|2004 |Airija |Olandija |

|2005 |Liuksemburgas |Didžioji Britanija |

|2006 |Austrija |Vokietija |

|2007 |Suomija |Portugalija |

|2008 |Prancūzija |Švedija |

Europos Taryboje pirmininkaujančiai valstybei narei yra keliami tokie

pagrindiniai uždaviniai:

– vadovauti valstybių-narių bendradarbiavimui ES institucijose

(Komisijoje, Taryboje, Parlamente ir kt.);

– atstovauti Europos Tarybą ir Ministrų Tarybą ES institucijose ir

struktūrose;

– atstovauti ES tarptautinėse organizacijose ir palaikant ryšius su

užsienio valstybėmis.

Tarybai pirmininkaujančios šalies pagrindinės funkcijos yra šios:

– bendradarbiaujant su Tarybos Generaliniu Sekretoriatu paruošti

posėdžius ir jiems pirmininkauti, pradedant ministrų lygio ir

baigiant atskirų komitetų bei darbo grupių, išskyrus tuos atvejus

kai nedaugelis komitetų ir darbo grupių turi savo nuolatinį

pirmininką;

– formuoti ir priimti sprendimus, nes nuo pirmininkaujančio labai

priklauso derybų, įtikinėjimų, manevravimo, koalicijų formavimo,

bendros pozicijos suradimo su visomis valstybėmis-narėmis,

Komisija ir Europos Parlamentu ssėkmė;

– garantuoti vykdomų politikų tęstinumą, keičiantis pirmininkavimui.

Tam tikslui tarnauja taip vadinamų “troikų” sistema, kai

pirmininkaujanti valstybė organizuoja sprendimų priėmimo procesą

artimai bendraujant su prieš ją pirmininkavusia valstybe ir po jos

pirmininkausiančia valstybe;

– atstovauti Tarybą visuose reikaluose su kitomis ES institucijomis

ir su trečiosiomis šalimis.72

Valstybės-narės pirmininkavimas Taryboje turi privalumų ir neigiamų

pusių. Vienas iš privalumų yra tas, kad pirmininkaujanti valstybė atsiduria

ES vykstančių politinių įvykių sūkuryje ir visuomenės dėmesio centre.

Pirmininkaujančios šalies ministrai ir ypač Vyriausybės vadovas su Užsienio

reikalų ministru nuolat susitinka su iškiliais pasaulio valstybių ir

tarptautinių organizacijų politiniais veikėjais, atstovaudami ES interesus.

Kitas privalumas yra turėjimas galimybių kokioje nors politikos srityje

įveikti tas problemas, kurios reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Valstybė-

narė pradėdama pirmininkavimą visada paveldi tam tikrą kiekį spręstinų

klausimų iš anksčiau pirmininkavusių valstybių, tad formuojant

pirmininkavimo darbotvarkę svarbų vaidmenį atlieka „troika“.

Pirmininkavimo neigiama ypatybė yra ta, kad pirmininkaujančios

valstybės administracinis aparatas yra apkraunamas nebūdingais darbais ir

tai apsunkina mažesnes valstybes-nares. Be to, dėl ne itin populiarių arba

racionalių sprendimų neretai bloguoju minima pirmininkaujanti valstybė.

Pagrindinis Tarybos veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra

“Tarybos veiklos taisyklės”.73

Kai 1950 metais buvo steigiama Bendrija, daugelis jos steigėjų

tikėjo, kad Tarybos, kaip tarpvyriausybinės institucijos vaidmuo sprendimų

priėmimo procese palaipsniui mažės, daugiau valdžios galių perleidžiant

Komisijai t.y. Bendriją atstovaujančiai institucijai. Vėlesnė įvykių eiga

parodė, kad Tarybos galios nuolat buvo didinamos ir tik pastaraisiais

metais vis daugiau galių suteikiama Komisijai ir Europos Parlamentui.

1958 metais pradėjus veikti Europos ekonominei bendrijai ir Euratomui

buvo įsteigtos ir šių bendrijų Tarybos, bei viso trys 1967 metais sujungtos

į vieną bendrą Tarybą pagal Europos Bendrijų sujungimo sutartį.74

Pagal Tarybos veiklos taisyklių 1 str. ji privalo susirinkti tada,

kai kviečia Taybos pirmininkas arba vieno iš Tarybos narių prašymu arba

Europos Komisijos prašymu. Tame pačiame taisyklių straipsnyje yra nurodyta,

kad septynis mėnesius prieš perimant pirmininkavimą Taryboje,

konsultuojantis su tuo metu Taybai pirmininkaujančiu yra preliminariai

numatoma būsima posėdžių darbotvarkė, kad būtų galima laiku užbaigti

paruošiamąjų teisės aktų rengimo procesą ir priimti sprendimus.

Remiantis sutarčių priedais yra suformuotas Tarybos veiklos taisyklių

1 str., kuris nusako, kad Tarybos būstinė yra Briuselis, o balandžio,

birželio ir spalio mėnesiais Taryba posėdžiauja Liuksemburge.

ES Konstitucijos projekto 22 straipnis numato, kad ES Ministrų taryba

kartu su Europos Parlamentu priima ES teisės aktus, tvirtina Bendrijos

biudžetą, atlieka politikos įgyvendinimo ir koordinavimo funkcijas.75

5.2. Sudėtis ir posėdžiai

Tarybos veiklos taisyklių 2 str. numatyta, kad jos sudėtis yra

besikeičianti, priklausomai nuo svarstomų klausimų tematikos. Ankstesniais

metais Taryba posėdžiaudavo daugiau nei dvidešimtyje sudėčių. 1999 m.

Helsinkyje buvo nutarta, kad Taryba posėdžiaus tik šešiolikoje sudėčių.

2002 m. Sevilijos valstybių vadovų susitikime buvo nutarta sumažinti

Tarybos sudėčių kiekį iki 9. Dar 2002 metų pirmame pusmetyje Taryba

posėdžiavo šešiolikoje sudėčių, bet Sevilijoje (Ispanija) susirinkę ES

valstybių vadovai sutarė sumažinti Tarybos sudėčių skaičių iki devynių.

Danija, pirmoji organizavo savo pirmininkavimo laikotarpį pagal Sevilijos

susitarimus ir per 2002 metų antrąjį pusmetį surengė 31 formalų ir 9

neformalius Ministrų Tarybos posėdžius:76

– Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių

-9;

– Ekonomikos ir finansų -7;

– Žemės ūkio ir žuvininkystės – 7;

– Teisingumo ir vidaus reikalų – 4;

– Darbo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos

– 3;

– Konkurencijos, vidaus rinkos, pramonės, tyrimų –

4;

– Transporto, telekomunikacijų iir energetikos –

3;

– Aplinkos – 3;

– Švietimo, jaunimo reikalų, kultūros – 1.

Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba taipogi svarsto Europos

saugumo ir gynybos politikų bei bendradarbiavimo klausimus.

Be to, Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba rengia atskirus

susitikimus tam, kad koordinuotų visą paruošiamąjį darbą Vadovų tarybos

susitikimams, įskaitant politikų bei institucinių ir administracinių.

klausimų derinimą. Ši Taryba koordinuoja bendrąją užsienio ir saugumo

politiką, užsienio prekybą, humanitarinės pagalbos teikimo klausimus.

Veiklos taisyklių 2 str. yra numatyta, kad Bendrųjų reikalų ir

išorinių santykių taryba ne vėliau kaip keturios savaitės iki Vadovų

Tarybos posėdžio pagal Tarybos pirmininko pasiūlymą paruošia darbotvarkės

projektą bei jos anotaciją, o Tarybos posėdžio išvakarėse patvirtina jo

darbotvarkę.

Tarybos herarchinės sistemos viršūnėje yra ministrai, sudarantys

Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių bei Ekonomikos ir finansų (Ekofin’as)

Tarybas.

Ekofin’o taryboje yra svarstomi ir visi su Bendrijos biudžeto

formavimu susiję teisės aktų projektai.

Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje yra taipogi svarstomi su

civiline sauga susiję sprendimų projektai.

Darbo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba

taipogi priima sprendimus ir dėl su turizmu susijusių klausimų.

Konkurencijos, vidaus rinkos, pramonės, tyrimų tarybai deleguota

sprendimų priėmimo teisė dėl audiovizualinių reikalų.

Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba priima taipogi sprendimus dėl

miškininkystės, kaimo plėtros aktualijų.

Pagal Bendrijos sutarties 203 str. kiekviena valstybė narė gali pati

nustatyti, kokiu būdu ji atstovaus savo interesus

Taryboje, nes kelių

veiklos sričių ministrai ar jų įgalioti pareigūnai gali atstovauti

valstybės narės interesus tos pačios sudėties Taryboje.77

Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių Taryboje kiekviena nacionalinė

vyriausybė privalo būti atstovaujama užsienio reikalų ministro arba

valstybės sekretoriaus.

Ne rečiau kartą per mėnesį į Tarybos posėdžius renkasi nacionalinių

vyriausybių užsienio reikalų ministrai (Bendrųjų reikalų ir išorinių

santykių taryba), ekonomikos ir finansų ministrai (Ekonomikos ir Finansų

taryba – Ekofinas), žemės ūkio ministrai (Žemės ūkio taryba). Aplinkos,

Transporto, Žvejybos, Vidaus rinkos ministrai į Tarybos posėdžius susirenka

4-5 kartus metuose, o Mokslo, SSocialinių reikalų, Pramonės ir Energetikos

ministrai posėdžiauja Taryboje tik 2-3 kartus metuose. Tarybos posėdžiams

pirmininkauja kas 6 mėnesiai vis kita valstybė (žr. skyr. Pirmininkavimas

Tarybai).

Tarybos posėdžiai yra uždari visuomenės nariams, išskyrus kai kuriuos

atvejus kai pagal Tarybos taisyklių 8 str. posėdžiuose leidžiama dalyvauti

ir visuomenės atstovams, svarstant klausimus pagal bendro sprendimo

procedūras remiantis Bendrijos sutarties 251 straipsniu.79

Į Tarybos posėdžius kartu su ministrais atvyksta ir svarstomų

klausimų ekspertai, viceministrai. Bendrųjų reikalų Tarybos posėdžiuose

Užsienio reikalų ministrus visada lydi ir Prekybos ministrai, kai yra

svarstomi su užsienio prekyba susiję kklausimai. Dažniausiai be atitinkamos

srities ministro į Tarybos posėdžius kartu su juo atvyksta 5-6 tos

valstybės-narės ekspertai, kiti komandos nariai. ES Taryba apmoka ministro

ir penkių delegacijos narių kelionės išlaidas. Kai yra svarstomi itin

konfidencialūs klausimai gali būti apribotas nacionalinės delegacijos narių

kiekis Tarybos posėdyje. PPirmininkaujančio pasiūlymu delegacija gali būti

apribota “Ministras plius du” arba “Ministras plius vienas” arba itin

konfidencialiais atvejais “Ministras ir Komisija”. Įprastai posėdis

prasideda 10 valandą ryto ir baigiasi tos pačios dienos 6-7 valandą vakaro.

Užsienio reikalų, Žemės ūkio ir Finansų ministrai neretai posėdžiauja dvi

dienas.80

Be formalių Tarybos posėdžių neretai vyksta neformalūs ministrų

susitikimai savaitgaliais, kuriuose nepriimama jokių sprendimų. Dažniausiai

tokie neformalūs Tarybos narių susitikimai vyksta pirmininkaujančioje

valstybėje.

Ministrų Tarybos posėdžių metiniame tvarkaraštyje reguliariai vyksta

biudžeto svarstymo, žemės ūkio produkcijos kainų nustatymo ir

besibaigiančio šešių mėnesių valstybės-narės pirmininkavimo ciklo

posėdžiai. Ministrų Tarybai visuose darbuose talkina jos paruošiamieji

komitetai. Vieni iš jų yra įsteigti Europos Bendrijų sutarčių pagrindu,

kiti tarpvyriausybiniais ar Ministrų Tarybos sprendimais.

Pagal Tarybos veiklos taisyklių 3 str. 6 p. preliminari posėdžio

darbotvarkė yra suskirstoma į dvi dalis “A” ir “B”. Į posėdžio darbotvarkės

dalį “A” patenka tie sprendimų projektai, kurie yra nuodugniai apsvarstyti

bei preliminariai suderinti komitetuose, COREPER’e ir, kurių priėmimas

numatomas be Tarybos narių ar Komisijos atstovų diskusijų posėdžio metu.

Bet tai nereiškia, kad Tarybos nariai ar Komisijos atstovai neturi

galimybės pasisakyti posėdžio metu dėl darbotvarkės “A” dalyje numatytų

sprendimų projektų.81

Tarybos veiklos taisyklių 3 str. 7 p. numato, kad prieš prasidedant

kiekvienam posėdžiui jo dalyviai tvirtina posėdžio darbotvarkę ir turi

galimybę siūlyti papildomus klausimus. Papildomi klausimai įtraukiami į

posėdžio darbotvarkę tik tuo atveju, jeigu tam vieningai pritaria visi

Tarybos nariai, oo siūlomi nutarimų projektai yra apsvarstyti atitinkamuose

komitetuose bei paruošti pagal Sutartyse numatytas procedūras.

Tarybos veiklos 7 taisyklė numato, kad Taryba veikia teisės aktų

priėmimo procese pagal ES sutarties 207 (3) straipsnį priimdama valstybes

nares įpreigojančius teisės aktus: reglamentus, direktyvas, tinklinius

nutarimus ar nutarimus pagal Sutartyse numatytus įpareigojimus. Tarybos

diskusijose priimtos rekomendacijos, rezoliucijos, išvados, nuomonės neturi

valstybes nares įpareigojančių teisės aktų galios.82

Skirtingai nei Europos Sąjungos interesams atstovaujanti Komisija ir

visuotiniuose rinkimuose išrinktas Europos Parlamentas, Taryba yra ES

valstybių narių vyriausybių atstovė. Taryba kasmet susirenka vidutiniškai į

100 posėdžių.83

2001 metais įvyko 89 Ministrų Tarybos posėdžiai. Dauguma posėdžių yra

rengiami Briuselyje, išskyrus balandžio, birželio ir spalio mėnesius, kai

yra posėdžiaujama Liuksemburge.

ES Konstitucijos projekto I-22 nurodoma, kad Ministrų Tarybą sudaro

kiekvienos valstybės narės ministrai ar ministrų lygio atstovai, atsakingi

už atskiras veiklos sritis. Tik tokio lygio atstovai Ministrų Taryboje turi

balsavimo teisę atstovauti jį delegavusią valstybę narę.84

ES Konstitucijos projekto III-245 straipsnis numato, kad Ministrų

tarybos posėdį gali sukviesti jos pirmininkas, vienas iš Tarybos narių ar

Komisija.

ES Konstitucijos projekto I-23 straipsniu nustatoma, kad Bendrųjų

reikalų ir Teisės tarybos privalo garantuoti Ministrų tarybos darbo

nuoseklumą. Atlikdama Bendrųjų reikalų tarybos funkcijas, ji kartu su

Europos Komisija paruošia ir garantuoja sklandžią Europos Sąjungos Tarybos

(vadovų) darbų seką.

Bendrųjų reikalų taryba atlieka ir teisės aktų leidybos funkcijas, ji

kartu su Europos Parlamentu, pagal Konstitucijos suteiktus įgaliojimus

priima teisės aktus. Vykdant šią funkciją, kiekvienos valstybės narės

delegacija gali būti papildomai atstovaujama vieno ar dviejų ministrų lygio

ekspertų, gerai išmanančių Taryboje svarstomus darbotvarkės klausimus.

ES Konstitucijos projekto I-23 straipsnyje nurodoma, kad Užsienio

reikalų taryba pagal Europos Sąjungos Tarybos (vadovų) numatytas gaires

formuoja Sąjungos užsienio politikas. Užsienio reikalų tarybai vadovauja

Europos Sąjungos Užsienio reikalų ministras.85 Kitų sudėčių taryboms

pirmininkauja ES pirmininkaujančios valstybės atstovas. ES Konstitucijos

projekto I-23 straipsniu įpareigojama ES Taryba patvirtinti

pirmininkaujančių valstybių rotaciją, o vienos valstybės pirmininkavimas

užtruktų ne mažiau vienų metų.

5.3. Generalinis sekretoriatas

Tarybos Generaliniame Sekretoriate dirba apie 2500 valdininkų, 250 iš

kurių yra A funkcinės grupės pareigūnai. Sekretoriato būstinė yra tame

pačiame pastate Briuselyje, kur vyksta Tarybos posėdžiai, netoli nuo

pagrindinių Komisijos ir Europos Parlamento būstinių.86

Generaliniam sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius ir

generalinio sekretoriaus pavaduotojas, kurie šioms pareigoms gali būti

paskirti tik vieningu visų Tarybos narių pritarimu.Generalinis sekretorius

tuo pačiu metu eina ir ES Aukštojo atstovo (angl. High Representative)

pareigas t.y. yra atsakingas už ES Bendrąją užsienio ir saugumo politiką.87

Generalinio Sekretoriato pagrindinė funkcija yra aptarnauti Tarybos

ir jos komitetų posėdžius, išplatinant posėdžių darbotvarkes,

protokoluojant diskusijas, apiforminant bei išplatinant sprendimų

dokumentus, išlaikant politikų tęstinumo ir koordinavimo funkciją nuolat

keičiantis valstybių-narių pirmininkavimui. Dėl to Generalinis

Sekretoriatas dirba artimai bendradarbiaudamas su pirmininkaujančios

Tarybai valstybės-narės Sekretoriatu. Tai yra būtina daryti, nes pirmiausia

visi dokumentai, darbotvarkės, protokolai atsiranda pirmininkaujančios

valstybės atitinkamoje institucijoje. Tarybos Generaliniam Sekretoriatui

daugiau darbų tenka atlikti mažų valstybių narių pirmininkavimo

laikotarpiais, kurios neturi didelių nacionalinių sekretoriatų.

Dvigubą Tarybos pirmininko aptarnavimą nesunku pastebėti per Tarybos

posėdžius, kai iš vienos Pirmininko pusės susėda Generalinio Sekretoriato

valdininkai, o iš kitos pusės pirmininkaujančios šalies atitinkamos

tarnybos atstovai.88

Be to, generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas, pagal Tarybos

veiklos taisyklių 23 str., privalo paruošti Tarybos išlaidų sąmatą.

Nuo 1970 m. darbuotojų Sekretoriate padaugėjo virš šešių kartų.

Darbuotojų skaičiaus didėjimą sąlygojo darbų apimties Sekretoriate

didėjimas ir išaugęs Taryboje priimamų sprendimų kiekis.89

Tarybos Sekretoriato personalas 11 lent.

|Metai |Viso personalo |A funkcinė grupė |

|1970 | 603 | 94 |

|1975 |1,475 |161 |

|1980 |1,593 |183 |

|1985 |1,790 |188 |

|1990 |2,183 |217 |

|1995 |2,446 |273 |

|2000 |2,465 |316 |

5.4. Tarybos komitetai ir darbo grupės

Tarybai priklauso keletas hierarchiškai organizuotų komitetų ir darbo

grupių, nuo kurių veiklos žymia dalimi priklauso Ministrų Tarybos ir Vadovų

Tarybos veikla, Tarybos posėdžių ir susitikimų darbotvarkės bei priimami

sprendimai.

Iš visų komitetų bene svarbiausi ir labiausiai žinomi yra COREPER I

ir COREPER II, kuriuose posėdžiauja valstybių narių nuolatinių atstovybių

ambasadoriai ir ambasadorių pavaduotojai, siekdami suderinti visus

klausimus tarp valstybių narių dar prieš valstybių vadovų susitikimus ir

Ministrų tarybų posėdžius. Ne mažiau svarbi šių komitetų funkcija yra

Tarybos posėdžių darbotvarkės paruošimas.

Svarbias funkcijas Tarybos veikloje tenka Ekonomikos ir finansų,

Darbo, Politikos ir saugumo,

Socialinės apsaugos, 133(3) Sutarties

straipsnio, 36 Sutarties straipsnio komitetams. Visi šie išvardinti

komitetai yra įsteigti vadovaujantis atitinkamų Bendrijos sutarties

straipsnių nuostatomis.

Be šių komitetų, ne mažiau svarbias funkcijas atlieka Specialusis

žemės ūko komitetas, kuris buvo įsteigtas 1960 m. tarpvyriausybiniu Žemės

ūkio tarybos nutarimu, siekiant paruošti klausimus šios Tarybos posėdžiams.

Be to, Tarybos nutarimais yra įsteigti komitetai: Karinis, Krizių

valdymo, Ekonominės politikos, Finansų tarnybos, Saugumo komitetai.

5.4.1. Nuolatinių atstovų komitetas (angl. Committee of Permanent

Representatives – COREPER). Šis komitetas buvo įsteigtas, remiantis EB

sutarties 207 straipsniu. Kiekviena valstybė-narė Briuselyje turi savo

Nuolatinę atstovybę, kuri yra tarsi tos valstybės ambasada Europos

Sąjungoje.90

Nuolatinei valstybės-narės atstovybei vadovauja Nuolatinis atstovas,

kuriuo yra skiriamas aukšto rango tos valstybės diplomatas, o jam dar

talkina apie 30-40 valstybės pareigūnų ir juos aptarnaujantis techninis

personalas. Apie pusė Nuolatinės atstovybės pareigūnų yra pakviesti iš

diplomatinės tarnybos, kiti iš atitinkamų šakinių ministerijų, kaip žemės

ūkio, aplinkos, finansų ir kitų.

Nors ši institucija nebuvo numatyta Paryžiaus sutartimi, Europos

anglių ir plieno bendrijos valstybių narių ministrai 1953 metais nutarė

įsteigti koordinuojantį komitetą. Šio komiteto nariai susitikdavo

posėdžiuose vieną kartą pper mėnesį Liuksemburge ir suderindavo numatomų

Taryboje priimti sprendimų projektus.

Europos ekonominės bendrijos ir EURATOMO sutartimis buvo numatyta

įkurti tokius komitetus abiejose bendrijose. Pagal Sujungimo sutarties 4

straipsnį šie visų trijų Europos bendrijų komitetai buvo sujungti į

vieną.91

Yra du COREPERAI. Kiekvienas iš jų posėdžiauja kartą per savaitę.

COREPER 2 yra labiau svarbus, nes jį sudaro Nuolatiniai atstovai ir jiems

padedantis personalas. Šis COREPERAS dirba daugiausiai užsienio reikalų

ministrams ir per juos Tarybai, Ekofinui. Jis taipogi svarsto kitus itin

jautrius klausimus, veikia kaip valstybių narių tarpininkas ir informacijos

iš jų surinkėjas. COREPER 2 talkina Taryboms sprendžiant šiuos klausimus:92

– Bendrųjų reikalų tarybos;

– Teisingumo, vidaus reikalų ir piliečių teisių tarybos;

– Plėtros tarybos;

– Biudžeto tarybos;

– Daugiamečio biudžeto derybų (Agenda 2000);

– Struktūrinių ir Sanglaudos fondų;

– Institucinių ir horizontalių klausimų;

– Asociacijos sutarčių;

– Naujų narių priėmimo;

– Tarpvyriausybinės konferencijos atstovų.

COREPER 1 sudaro Nuolatinių atstovų pavaduotojai bei jiems pavaldus

personalas. Šis komitetas talkina taryboms sprendžiant klausimus susijusius

su:93

– Bendra rinka (Vidaus rinkos, Vartotojų reikalų, Turizmo tarybos);

– DDerybos dėl sprendimų priėmimo “Bendro sprendimo” būdu;

– Aplinkos taryba;

– Darbo ir socialinių reikalų taryba;

– Transporto ir telekomunikacijų taryba;

– Pramonės ir energetikos taryba;

– Žuvininkystės taryba;

– Mokslo taryba;

– Kultūros taryba;

– Švietimo ir jaunimo reikalų taryba;

– Sveikatos apsaugos taryba;

– Žemės ūkio taryba, kai svarstomi veterinarijos ir fitosanitarijos

klausimai.

COREPER yra atsakingi už Ministrų Tarybos susitikimų pasiruošimą ir

ruošia sprendimus visų sudėčių jos posėdžiams, išskyrus Žemės ūkio tarybą.

Teigiama, kad apie 90 % visų klausimų pavyksta suderinti COREPER bei

žemesnėse sprendimų paruošimo grandyse ir Ministrų Tarybai belieka tik

formaliai priimti sprendimus. Abu COREPERAI posėdžiauja vieną kartą per

savaitę. Pagal Tarybos veiklos 19 str. 4 p. COREPER,ų posėdžiams, kaip ir

kitiems Tarybos komitetams ar darbo grupėms, pirmininkauja tuo metu ES

pirmininkaujančios valstybės atstovas, jeigu prieš pradedant posėdį

nenutariama kitaip.

COREPER’o darbų apimtys didėja vykstant Bendrijos plėtros procesui.

Apie tai liudija 12 lentelėje pateikiama šio komiteto tarnautojų skaičiaus

didėjimo dinamika.94

Nuolatinių atstovų komiteto tarnautojų kiekis 1965-2000 m. 12 lent.

|Vastybė narė |2000 |1995 |1993 |1991 |1986 |1969 |1965|

|Vokietija |79 |62 |55 |47 |41 |28 |21 |

|Prancūzija |70 |50 |45 |41 |29 |19 |18 |

|Austrija |68 |65 |- |- |- |- |- |

|Suomija |60 |37 |- |- |- |- |- |

|Ispanija |58 |54 |51 |50 |31 |- |- |

|Graikija |55 |66 |73 |62 |48 |- |- |

|Jungtinė Karalystė |55 |50 |45 |39 |45 |- |- |

|Portugalija |55 |48 |47 |44 |36 |- |- |

|Švedija |50 |52 |- |- |- |- |- |

|Italija |49 |42 |44 |44 |40 |29 |22 |

|Nyderlandai |47 |45 |34 |30 |24 |21 |19 |

|Belgija |46 |36 |34 |31 |26 |18 |18 |

|Danija |46 |38 |38 |35 |31 |- |- |

|Airija |37 |37 |24 |26 |24 |- |- |

|Liuksemburgas |13 |14 |7 |13 |6 |8 |4 |

2001 metais buvo surengti 76 COREPER I bei 64 COREPER II posėdžiai,

kuriuose nuodugniai buvo išnagrinėti visi Ministrų Tarybai teikiami

klausimai, išskyrus žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimus.95

ES Konstitucijos projekto III-247 straipsniu yra numatyta, kad

Nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Ministrų tarybos posėdžių

rengimą ir vykdo visas užduotis, kurias numato Taryba.

5.4.2. Tarpvyriausybiniu sprendimu įsteigtas Specialusis žemės ūkio

komitetas (angl. Special Committee on Agriculture – SCA)101 buvo įsteigtas,

siekiant palengvinti sprendimų ruošimo ir priėmimo procesą Žemės ūkio

taryboje. Jis yra COREPER analogas žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos

formavimui bei įgyvendinimui. Valstybių-narių nacionalinės vyriausybės į šį

komitetą skiria Žemės ūkio ministerijų aukšto rango pareigūnus. Europos

Komisija į šį komitetą deleguoja vieną iš Žemės ūkio generalinio

direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojų.

Specialusis žemės ūkio komitetas atlieka Žemės ūkio tarybai teikiamų

svarstyti teisės aktų projektų ir kitokių dokumentų analizę ir teikia dėl

jų savo nuomones. Šiame komitete pavyksta suderinti apie 90 % Žemės ūkio

tarybai teikiamų svarstyti klausimų ir Tarybai belieka tik šių klausimų

sprendimo formalumai.

Užsienio reikalų ministrams talkina Politinis bei Politikos ir

saugumo komitetai, Teisingumo ir vidaus reikalų ministrams padeda ruošti

Tarybų posėdžius taip vadinamas 36 Sutarties straipsnio komitetas.

Visų prie Tarybos veikiančių komitetų aprašymui, kurie buvo sukurti

vadovaujantis atitinkamomis Bendrijos sutarčių nuostatomis ir Tarybos

nutarimais, prireiktų žymiai išplėsti šį tekstą. Dėl to trumpai aprašėme

tik keletą iš Tarybai talkinančių komitetų. Kitų komitetų formavimo

principai ir struktūros yra panašios į aukščiau aprašytus Tarybos

komitetus.

Detalesnis Tarybos bei Komisijos nutarimais įsteigtų komitetų sąrašas

yra patikiamas Priede No 2.

5.4.5. Darbo grupės. Greta formaliai įsteigtų komitetų, kurių veikla

yra numatyta sutartimis ar kitais ES teisės aktais, yra sukuriami ir kiti

struktūriniai dariniai neatidėliotiniems reikalams spręsti. Dažnai tokie

laikini komitetai yra vadinami darbo grupėmis. Darbo grupes steigia ir jų

darbą koordinuoja COREPER’as. Į jas yra deleguojami ES valstybių narių

kompetetingi valstybės tarnautojai ir bent vienas Europos Komisijos

atstovas. Kai yra svarstomi ypač sudėtingi ir siauros specifikos klausimai

į darbo grupes yra kviečiami mokslininkai. Nėra nustatytų taisyklių, kurios

reglamentuotų darbo grupių sudėtį. Dažniausiai valstybę narę vienoje darbo

grupėje atstovauja vienas ar du specialistai iš valstybės tarnybos arba

rečiau iš nevalstybinio sektoriaus, bet gali būti pakviesta po keturis-

penkis atstovus, jeigu to reikia nagrinėjamų klausimų specifikai (pav.

regionų, savivaldos, finansų, aplinkosaugos tarpusavyje susiję klausimai).

Darbo grupės nagrinėja tuos klausimus, kurie vėliau yra svarstomi

COREPER;e ir Ministrų Taryboje. Tokių darbo grupių itin pagausėjo

pastaraisiais metais, kurios dažnai vadinamos “aukščiausio lygio”

darbinėmis grupėmis. Jos posėdžiauja pagal reikalą, bet dažniausiai

posėdžiai rengiami kas trys savaitės, kad Tarybos Sekretoriatas turėtų

laiko paruošti ir išsiuntinėti nacionalinėms vyriausybėms posėdžių

darbotvarkes ir protokolus.

2000 ir 2001 metais COREPER’o arba Tarybos pirmininko iniciatyva

sukurtų darbo grupių kiekis pagal atskiras veiklos sritis yra pateiktas

12A

lentelėje.102

Darbo grupių kiekis pagal veiklos sritis 2000 ir 2001 m.

12A lent.

|Veiklos sritis |Area |2000 |2001 |

|Bendri reikalai |General Affairs |16 |14 |

|(horizontalūs) |(Horizontal Issues) | | |

|Bendri reikalai |General Affairs (External|41 |40 |

|(užsienio) |Relations) | | |

|Vystymas |Development |3 |3 |

|Biudžetas |Budget |3 |3 |

|ECOFIN |ECOFIN |8 |9 |

|Teisingumas ir vidaus |Justice and Home Affairs |26 |26 |

|reikalai | | | |

|Žemės ūkis |Agriculture |37 |37 |

|Žuvininkystė |Fisheries |3 |3 |

|Pramonė |Industry |4 |4 |

|Vidaus rinka |Internal Market |13 |13 |

|Telekomunikacijos |Telecommunications |2 |2 |

|Informacinė visuomenė |Information Society |1 |1 |

|Enegetika |Energy |2 |2 |

|Mokslas |Research |3 |3 |

|Darbo ir socialinė |Employment and Social |2 |2 |

|politika |Policy | | |

|Transportas |Transport |4 |4 |

|Aplinka |Environment |5 |2 |

|Sveikata ir vartotojų |Health and Consumer |2 |2 |

|reikalai |Affairs | | |

|Švietimas, kultūra, |Education, Culture and |4 |4 |

|jaunimo reikalai |Youth | | |

|Viso |Total |179 |174 |

Darbo grupių posėdžiams kaip taisyklė pirmininkauja ES

pirmininkaujančios valstybės narės atstovai arba Europos Komisijos

deleguotas atstovas. Baigus darbą t.y. išanalizavus Komisijos pasiūlymą

yra nusiunčiama ataskaita COREPERU’i arba Specialiam žemės ūkio

komitetui.103

R. Kalonaitis104 nurodo, kad per dieną vidutiniškai įvyksta iki 20

įvairių darbo grupių posėdžių. Per 2001 metus iš viso įvyko 4 216 Tarybos

komitetų ir darbo ggrupių posėdžių. Pastebėta, kad posėdžių kasmet daugėja.

5.5. Sprendimų priėmimas

ES Ministrų Taryboje valstybės-narės turi skirtingą balsų skaičių.

Jis priklauso nuo gyventojų skaičiaus valstybėje.

Priklausomai nuo svarstomo klausimo, Ministrų Tarybai pagal sutartis

yra suteikta teisė priimti sprendimus trimis būdais: bendru sutarimu,

kvalifikuota balsų dauguma ir paprasta balsų dauguma. Šiuo metu didžioji

dalis sprendimų yra priimama bendru sutarimu, o ne balsuojant. Tikėtina,

kad netolimoje ateityje, išaugus ES valstybių-narių skaičiui bei didėjant

kvalifikuota dauguma priimamų sprendimų kiekiui, balsavimai Ministrų

Taryboje taps dažnesni.

Europos Komisijai pateikus teisės akto projektą, pirmiausiai jį imasi

svarstyti atitinkama darbo grupė ar kelios darbo grupės. Jeigu tokios

kompetencijos darbo grupės nėra tai yra sukuriama ad hoc.

Projekto svarstymo ir priėmimo sėkmingumą sąlygoja keletas faktorių.

Vienas iš svarbiausių faktorių pastaraisiais metais tampa reikiamos balsų

daugumos sprendimui priimti surinkimas. Tiems sprendimams, kuriems pakanka

kvalifikuotos balsų daugumos priimti pakanka trumpo laikotarpio. Kai

sprendimai turi būti priimami vienbalsiai, prireikia ilgo derinimo ir tai

neretai užtrunka mėnesius ir metus.

Tarybos Generalinis Sekretoriatas nuolat stengiasi, kad dokumentas

darbo grupėje nebūtų svarstomas daugiau nei tris kartus. Pirmame svarstyme

parastai yra aptariama bendra pasiūlyto projekto idėja. Antrame svarstyme

Komisijos pasiūlytas projektas yra nagrinėjamas pagal atskirus jo punktus

ir galiausiai pareiškiamas pritarimas ar nepritarimas.

Toliau dokumento projektas yra perduodamas KOREPERU’I arba svarstant

žemės ūkio klausimus Specialiam žemės ūkio komitetui. Jeigu dėl KOREPERU’I

perduoto projekto nebuvo pilnai susitarta ddarbo grupėje, tai galimi trys

būdai problemos sprendimui ieškoti:

– pačiam KOREPERU’I mėginti rasti susitarimo galimybę, nes jis

disponuoja didesne politine įtaka;

– grąžinti dokumentą atgal darbo grupei nurodant galimus kelius

bendram sutarimui pasiekti;

– patvirtina darbo grupės išreikštą poziciją ir perduoda ministrų

svarstymui.105

Ministrų posėdžiams KOREPER’o pateikiami teisės aktų projektai yra

suskirstomi į “A” ir “B” grupes. “A” tai tokie projektai, dėl kurių buvo

susitarta ankstesniuose svarstymuose ir ministrams belieka tik formaliai

juos patvirtinti. Visiems “B” grupės projektų sprendimo būdams surasti daug

ir intensyviai diskutuojama su nacionalinių vyriausybių atstovais

žemesniuose Tarybos lygiuose ir tik tada jie pateikiami ministrų

tvirtinimui.106

Buvo ištirta ir nustatyta, kad dėl 70 % visų Taryboje priimamų

sprendimų pavyksta susitarti komitetų ir darbo grupių lygyje, apie 15-20 %

COREPER’ų lygyje ir ministrams susirinkus į Tarybos posėdžius belieka už

šiuos sprendimus tik formaliai balsuoti. Tiktai dėl 5 % Taryboje priimamų

sprendimų kyla ministrų lygio diskusijos Tarybos posėdžiuose.106a

Balsavimo procedūrą Taryboje pradeda pirmininkas pagal Tarybos nario

ar Komisijos pareikštą iniciatyvą, jei tokiai iniciatyvai pritaria dauguma

Tarybos narių.107

Kai Taryba priima sprendimą balsuoti, jos pirmininkas, padedant

generaliniam sekretoriatui patikrina ar posėdyje dalyvauja balsavimo

kvorumui reikalingas Tarybos narių kiekis.

Pagal Tarybos veiklos 12 taisyklę yra numatyta ir rašytinė sprendimų

priėmimo procedūra. Ji yra naudojama tada, kai Taryba ir KOREPER’as

vieningai nutaria pritarti sprendimo priėmimui ir tuo tikslu naudojami

rašytiniai balsai.

Taryboje priimtų sprendimų ar kartu su Europos Parlamentu priimtų

sprendimų dokumentų tekstai pagal Tarybos veiklos taisyklių 15 str. yra

patvirtinami Tarybos pirmininko ir Generalinio sekretoriaus ar jo

pavaduotojo parašais. Generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas gali

deleguoti šias pareigas Generalinio sekretoriato generaliniam direktoriui.

Šių pareigūnų pasirašyti dokumentai yra publikuojami Oficialiame žurnale

(angl. Official Journal of the European Communities)108

Vieningo pritarimo reikia norint priimti sprendimus dėl naujų

politikų įgyvendinimo arba jau egzistuojančių politikų modifikavimo bei

tolimesnių jų vystymo pokyčių. Vieningu Europos Aktu, Mastrichto ir

Amsterdamo sutartimis buvo ženkliai sumažinta klausimų, kurių sprendimams

priimti reikia vienbalsio Tarybos narių pritarimo. Vieningo balsavimo yra

reikalaujama klausimams susijusiems su bendrosios Užsienio ir saugumo

politikos tikslų nustatymu, kas yra apibrėžta Bendrijos sutartimi bei jų

įgyvendinimu pagal specialius teisinius instrumentus (bendra pozicija,

bendri veiksmai), kurie turi būti vieningai patvirtinti Taryboje. Komisija

šiuo atveju neturi teisės aktų ruošimo iniciatyvos teisės ir gali būti tik

įtraukta į sprendimų vykdymą, nes ši teisė priklauso tik ES valstybėms-

narėms. Europos Parlamentas šiuo atveju irgi tegali turėti tik konsultacinę

funkciją. Kai kurie sprendimai susiję su bendrosios Užsienio ir saugumo

politikos įgyvendinimu gali būti priimami ir kvalifikuota balsų dauguma.

Sprendimai dėl ES trečiojo ramsčio t.y. bendradarbiavimo Teisingumo

ir vidaus reikaluose yra priimami, kaip ir dėl antrojo ramsčio tik šiuo

atveju nėra jokių formalių įsipareigojimų priskiriamų Europos Tarybai.

Pagrindinius sprendimus čia priima vieningai Vidaus reikalų ministrų

Taryba. Europos Parlamento ir Komisijos vaidmuo šių klausimų sprendime yra

panašūs, kaip ir dėl antrojo ramsčio klausimų.

Vieningo Tarybos pritarimo reikia ir tais atvejais, kai Tarybai

reikia daryti pataisas Komisijos pasiūlytiems projektams prieštaraujant

pačiai Komisijai. Susilaikymas balsuojant netrukdo priimti sprendimus

vienbalsiai. Amsterdamo sutarties 23 str. numatyta, kad “konstruktyvus

susilaikymas” balsuojant negali būti kliūtis priimant sprendimus dėl

bendrosios Užsienio ir saugumo politikos ramsčio.109 Šiuo atveju valstybės-

narės susilaikymas balsuojant yra traktuojamas, kaip jos neįsipareigojimas

priimtam sprendimui, bet valstybė privalo susilaikyti nuo bet kokių

veiksmų, kurie konfliktuotų su ES veiksmais. Jeigu susilaiko daugiau nei

vienas trečdalis balsų, sprendimas negali būti vienbalsiai priimtas.

ES Konstitucijos projekto III-246 straipsniu yra nustatyta, kad

susilaikymas balsuojant, netrukdo priimti vieningo Tarybos narių pritarimo

reikalaujantiems sprendimams.

Kvalifikuotos balsų daugumos reikia priimant daugumą sprendimų dėl ES

pirmojo ramsčio, dėl kai kurių bendrosios Užsienio ir saugumo politikos

(antrojo ramsčio) sprendimų ir keleto sprendimų rūšių dėl bendradarbiavimo

teisingumo ir vidaus reikalų srityse (trečias ramstis). Pastoviai didėja

kvalifikuota balsų dauguima priimamų sprendimų, nes šiuo būdu yra žymiai

lengviau tai atlikti nei pagal vieningo balsavimo procedūrą.

Balsų pasiskirstymas Taryboje, priimant sprendimus kvalifikuota

dauguma110 13 lent.

|Valstybė |Gyventoj|ES-15 |Es-27|ES-15 |% visų|ES-27|% |

| |ų |% |% |balsai|balsų |balsa|visų |

| | | | | | |i |balsų|

|Vokietija |82.038 |22,86 |17,05|10 |11,5 |29 |8,4 |

|J.Karalystė |59,247 |15,79 |12,31|10 |11,5 |29 |8,4 |

|Prancūzija |58,966 |15,71 |12,25|10 |11,5 |29

|8,4 |

|Italija |57,612 |15,35 |11,97|10 |11,5 |29 |8,4 |

|Ispanija |39,394 |10,50 | | 8 | 9,2 |27 |7,8 |

| | | |8,19 | | | | |

|Lenkija |38,667 | | | | |27 |7,8 |

| | | |8,04 | | | | |

|Rumunija |22,489 | | | | |14 |4,0 |

| | | |4,67 | | | | |

|Nyderlandai |15,760 | 4,20| | 5 | 5,7 |13 |3,8 |

| | | |3,28 | | | | |

|Graikija |10,533 | 2,81| | 5 | 5,7 |12 |3,5 |

| | | |2,19 | | | | |

|Čekija |10,290 | | | | |12 |3,5 |

| | | |2,14 | | | | |

|Belgija |10,213 | 2,72| | 5 | 5,7 |12 |3,5 |

| | | |2,12 | | | | |

|Vengrija |10,092 | | | | |12 |3,5 |

| | | |2,10 | | | | |

|Portugalija | 9,980 | 2,66| | 5 | 5,7 |12 |3,5 |

| | | |2,07 || | | | |

|Švedija | 8,854 | 2,36| | 4 | 4,6 |10 |2,9 |

| | | |1,84 | | | | |

|Bulgarija | 8,230 | | | | |10 |2,9 |

| | | |1,71 | | | | |

|Austrija | 8,082 | 2,15| | 4 | 4,6 |10 |2,9 |

| | | |1,68 | | | | |

|Slovakija | 5,393 | | | | | 7 |2,0 |

| | | |1,12 | | | | |

|Danija | 5,313 | 1,42| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 |

| | | |1,10 | | | | |

|Suomija | 5,160 | 1,37| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 |

| | | |1,07 | | | | |

|Airija | 3,744 | 1,00| | 3 | 3,5 | 7 |2,0 |

| | | |0,78 | | | | |

|Lietuva | 3,701 | | | | | 7 |2,0 |

| | | |0,77 | | | | |

|Latvija | 2,439 | | | | | 4 |1,2 |

| | | |0,51 | | | | |

|Slovėnija | 1,978 | | | | | 4 |1,2 |

| | | |0,30 | | | | |

|Estija | 1,446 | | | | | 4 |1,2 |

| | | |0,30 | | | | |

|Kipras | 0,752 | | | | | 4 |1,2 |

| | | |0,16 | | | | |

|Liuksemburgas| 0,429 | 0,11| | 2 | 2,3 | 4 |1,2 |

| | | |0,09 | | | | |

|Malta | 0,379 | | | | | 3 |0,8 |

| | | |0,08 | | | | |

|Viso ES-15 |375,325 |100 | |87 |100 | | |

|Viso ES-27 |481,181 | |100 | | |345 |100 |

Iš viso Taryboje priskaičiuojama 87 balsai, o kvalifikuotai daugumai

reikia 62 balsų (71,3 procento visų balsų). 26 balsai sudaro blokuojančią

mažumą. Tiek balsų reikia surinkti norint blokuoti sprendimų priėmimą pagal

kvalifikuotos daugumos procedūrą. Tai reiškia, kad penkios didžiosios

valstybės negali primesti sprendimų priėmimo mažosioms valstybėms, o dvi

didžiosios valstybės susitarusios negali suformuoti blokuojančios mažumos.

Susilaikymas balsuojant pagal kvalifikuotos daugumos procedūrą reiškia tą

patį, kaip ir balsavimą prieš.111

Pagal Nicos sutartį, 27 narių Europos Sąjungoje bus 345 balsai.

Norint priimti kvalifikuotos daugumos reikalaujantį sprendimą bus keliami 3

reikalav