Europos verslo tobulumo modelis

Turinys

Įvadas 3

1. Europos verslo tobulumo modelis 4

1.1 Modelio atsiradimo istorija 4

1.2 Modelio schema 5

1. 3 Europos verslo tobulumo modelio paskirtis 8

2. Lietuvos įmonių vadybos vertinimas pagal Europoje pripažintus metodus 8

3. Išvados 12Įvadas

Visuotinė kokybės vadyba – tai tokia vadybos filosofija, kurios metodais remdamasi organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų ir paslaugų kokybę ir mažindama kaštus.

Jei verslo įmonė nori gyvuoti rinkos konkurencijos sąlygomis ir stiprėti, tai turi vadovautis visuotinės kokybės vadybos filosofija ir valdymo metodais. Kai nustojama tobulėti, tairitamasi atgal; todėl bet kuris ūkio ssubjektas norėdamas laimėti konkurencinę kovą turi nuolat tobulėti bent jau tokiais tempais kaip konkurentai, o dar geriau – tobulėti sparčiau už juos. Reikia kelti didesnius darbo reikalavimus, siekti aukštos darbo kokybės. Jeigu vadovai to nedaro, tai darbuotojai darbo reikalavimus nusistato patys. Ir šie darbo kokybės reikalavimai visada būna žemesni negu nustatyti vadovų. Kokybės vadyba nėra uždaras pastovus, statiškas dalykas, jis nuolat kinta, kaip ir kiekvienas dinamiškas procesas.

Visuotinės kokybės esmė ta, kad ji skatina įmones, organizacijas nuolat tobulinti gamybą, geriau tenkinti vvartotojų poreikius, gerinti gaminių ar paslaugų kokybę ir mažinti kaštus.

Dauguma kokybės problemų kyla dėl blogos gamybos technologijos, organizacijos ir valdymo. Todėl įmonėje norint įgyvendinti visuotinės kokybės vadybą reikia siekti petvarkyti įmonės organizacinę struktūrą, valdymo sistemą, tobulinti gamybos procesus, parenkant naujas aatlyginimo už darbą formas ir kitus visuotinės kokybės vadybos principus ir metodus.

Vadyba – žmonių organizavimas bendrai veiklai (how to get people organized). Gauti rezultatus kitų pagalba (making things done through others). Efektyvus išteklių koordinavimas siekiant gauti organizacijos rezultatus bendro žmonių darbo pagalba.

Pateiktas apibrėžimas tik nurodo, kad vadyba susijusi su žmonių ir kitų išteklių organizavimu. Kaip tai galima padaryti? Kada tai darau gerai, kada blogai? Paprasčiausia, galima būtų atsakyti, kad jei aš kaip vadovas turiu savo sistemą, kuri mano įmonėje veikia ir duoda ilgalaikius rezultatus (ne momentinis verslas), reiškia vadyba turėtų būti gera. Ir priešingai, jei “vežimą stumdau tai į vieną, tai į kitą pusę”, “gesinu gaisrus”, turėtume sakyti, kad vadyba silpna ir joje nėra jokios sistemos.

Taigi, atsakymas – reikia tturėti Sistemą. Vienas iš tokių vadybos Sistemos instrumentų yra EKVF Verslo Tobulumo Modelis (Business Excellance Model), kurio pagrindu daugelyje Europos šalių yra organizuojami Nacionaliniai, Regioniniai ir visos Europos kokybės prizai, išaiškinantys įmones, kuriose vadyba yra aukščiausio meistriškumo lygio.1. Europos verslo tobulumo modelis

1.1 Modelio atsiradimo istorija

Kasmet vis daugiau Europos šalių įmonių savo veikloje vadovaujasi visuotinės kokybės vadyba pagrįstu Europos verslo tobulumo modeliu (European Business Excellence Model). Šio modelio gimimo istorija tokia.

EKVF – tai Europos kokybės valdymo fondas (The European Foundation for QQuality Management). 1989 metais EKVF įkūrė 14 didžiųjų Europos bendrovių (Bosch, BT, Bull, Ciba-Geigy, Dassault, Electrolux, Fiat, KLM, Nestlé, Olivetti, Philips, Renault, Sulzer, Volkswagen), pamačiusios, kad Europos įmonės valdomos ne taip efektyviai kaip japonų ar amerikiečių. Šios įmonės pasamdė mokslininkus, kurie sukūrė efektyvų vadybos modelį. Jis šiuo metu taikomas daugiau kaip 200 000 organizacijų Europoje. EKVF organizacijos narėmis yra daugiau kaip 750 įmonių, tarp jų ne tik BMW, bet ir alaus daryklos „Aldaris“ Latvijoje ir „Baltika“ Rusijoje. EKVF modelio pagrindu 18-oje Europos šalių vyksta vadybos kokybės konkursai. Kompanijų vadovai, dalyvaujant Europos komisijos prezidentui Jackues Dolores pasirašė Europos kokybės vadybos fondo (EKVF) įkurimo protokolą. Buvo suformuluotas pagrindinis fondo tikslas – stiprinti Europos kompanijų poziciją, joms konkuruojant pasaulinėje rinkoje.

KVF taip formulavo savo pagrindinius uždavinius: EKVF tikisi, kad vartodama visuotinę kokybės vadybą, Europa taps pagrindine jėga pasaulinėje rinkoje. Mūsų uždavinys yra, stiprinant vadybos vaidmenį kokybės strategijoms parengti, sukurti sąlygas Europos pramonės pozicijoms sustiprinti.

EKVF Vizija yra: tapti pagrindine organizacija, propaguojančia ir padedančia įgyvendinti visuotinės kokybės vadybą Europoje. Ši vizija bus pasiekta, kai visuotinės kokybės vadyba taps Europos visuomenės integruota verte ir Europos kompanijos bus pranašesnės, lyginant jas pasauliniu mastu.

EKVF pasiūlė Misiją, susidedančią iš dviejų punktų:

§ palaikyti Europos kompanijų vadovus, jiems siekiant kokybę paversti lemiamu pranašumu kkonkuruojant pasaulinėje rinkoje;

§ skatinti ir kai reikia, visiems Europos bendrijos segmentams padėti dalyvauti kokybės gerinimo veikloje pakeisti kokybės kultūrą.

Siekdama paskatinti visų Europos šalių organizacijas savo veiklos strategiją grįsti visuotinės kokybės vadyba, EKVF sukūrė verslo tobulumo modelį.1.2 Modelio schema

Galimybės 500 balų (50%) Rezultatai 500 balų (50%)

Pav.: Verslo tobulumo modelis

Rezultatų grupės kriterijai parodo, ką organizacija pasiekė ir ko siekia, o galimybių grupės kriterijai susiję su būdais, kaip rezultatai yra pasiekiami. Skaičiai blokuose rodo didžiausią balų skaičių, kurį galima gauti pagal kiekvieną kriterijų ir procentus nuo visos galimos balų sumos. Galimybės ir rezultatai vertinami po 500 balų.

Galimybių grupės kriterijų apžvalga:

Vadovavimo kriterijus. Vertinama visų organizacijos vadovų elgsena, vedant organizaciją į visuotinę kokybę. Vadovavimo kokybę rodo ši vadovų veikla:

§ aiškus vadovų įsitraukimas į visuotinę kokybę;

§ nuosekli visuotinės kokybės kultūra;

§ savalaikis atskirų darbuotojų ir komandų pastangų bei pasiekimų pripažinimas ir įvertinimas;

§ visuotinės kokybės palaikymas, aprupinant ištekliais ir suteikiant reikalingą pagalbą;

§ bendravimas su tiekėjais ir pirkėjais;

§ aktyvus VK propagavimas už organizacijos ribų.

Žmonių vadybos kriterijus. Nustatoma, kaip organizacija panaudoja visą savo darbuotojų potencialą nuolatiniam verslo tobulinimui.

Politikos ir strategijos kriterijus. Vertinant atsakoma į šiuos klausimus:

§ kiek organizacijos politika ir strategija remiasi vvisuotinės kokybės vadybos koncepcija?

§ kaip politika ir strategija pagrįsta tinkama ir išsamia informacija?

§ kiek remiamasi politika ir strategija sudarant verslo planus?

§ kokie yra vidiniai ir išoriniai politikos ir strategijos ryšiai?

§ ar reguliariai politika ir strategija atnaujinama ir tobulinama?

Išteklių kriterijus apima išteklių vadybos, išsaugojimo ir panaudojimo klausimus. Šiuo kriterijumi vertinama, kaip verslo nuolatinis tobulinimas yra pasiekiamas valdant finansų, informacijos, tiekejų medžiagų, statinių, įrenginių ir technologijos išteklius.

Procesai. Šis blokas apima visos, pridedamąją vertę sukuriančios veiklos organizacijos viduje, vadybos lygio įvertinimą ištiriant, kaip procesai yra aprašomi, nagrinėjami ir kai reikia pataisomi, siekiant užtikrinti nuolatini veiklos tobulėjimą. Čia reikia išaiškinti, kaip atliekami tokie vadybos veiksmai:

§ lemiančių verslo sėkmę procesų nustatymas;

§ šių procesų valdymas, analizė ir tobulinimo uždavinių formulavimas;

§ naujovių, kūrybiškumo, tobulinant procesus, skatinimas;

§ procesų pokyčių įgyvendinimas ir naudingumo įvertinimas.

Rezultatų grupės kriterijų apžvalga.

Vartotojų patenkinimo kriterijumi įvertinama, ką organizacija pasiekė, norėdama patenkinti savo išorinius vartotojus. Nagrinėjami du su tuo susiję klausimai:

§ kaip vartotojai suvokia produktus, paslaugas ir organizacijos santykius su jais;

§ papildomos priemonės, susijusios su organizacijos vartotojų patenkinimo gerinimu.

Žmonių pasitenkinimas nustatomas išaiškinant, ką organizacija padarė darbuotojų pasitenkinimui užtikrinti. Įvertinant pasiektą žmonių pasitenkinimo lygį, nagrinejami tokie klausimai:

§ kaip darbuotojai suvokia, priima ir vertina organizaciją;

§ papildomos priemonės, susijusios su darbuotojų pasitenkinimo gerinimu.

Poveikis visuomenei įvertinamas nustatant organizacijos pasiekimus, tenkinant visuomenės reikmes ir lūkesčius. Šiuo atveju nagrinėjami tokie klausimai:

§ kaip bendruomenė suvokia organizacijos

įtaką visuomenei;

§ papildomos priemonės organizacijos įtakai visuomenei gerinti.

Verslo rezultatai vertinami pagal tai, ką organizacija pasiekė, lyginant su planuotais verslo uždaviniais, taip pat tenkinant kiekvieno asmens poreikius ir lūkesčius finansine nauda arba turto dalimi įmonėje. Pasiektą verslo rezultatų lygį rodo finansinės ir nefinansinės veiklos rodikliai.

Kiekvienas iš devynių elementų turi skirtingą įtaką Modelyje: stipriausias – Klientų Rezultatai,. silpniausias – Visuomenės Rezultatai. Vienas iš Modelio pranašumų yra būtent Sistema. Jeigu apleidi vieną kurią nors sritį, anksčiau ar vėliau turi problemų. Mažų ar didelių – ppriklauso nuo įtakos.

O kaip diegti šį Modelį? Modelis nurodo sritis, kampus, kuriuos reikia sekti, tačiau kaip reikia efektyviai įgyvendinti minėtus elementus? Diegimo technologija yra pagrįsta RADAR metodu, kuris šifruojamas kaip:

· REZULTATAI (Results);

· METODAS (Approach);

· GYVENDINIMAS (Deployment);

· ĮVERTINIMAS IR KOREKCIJOS (Assessment & Review).

Naudodamas Veiksnius vadovas turi turėti Metodą, kaip jis tai darys ir tas Metodas turi būti suprantamas, aiškus ir integruotas. Kokį Metodą Jūs turite darbui su tiekėjais? Kaip Jūs skatinate savo darbuotojus ir t.t.? Jeigu Metodo nėra arba jis fragmentiškas, priklausantis nuo vadovo nuotaikos, ttai ir rezultatai bus tokie. Toliau Metodas turi būti Įgyvendintas ir ne tik viename padalinyje, bet visuose ir juo būtų nuosekliai vadovaujamasi. Metodas turi būti Įvertinamas (atliekami reguliarūs išmatavimai, pvz. kokį efektą davė) ir reguliariai Peržiūrimas ir Koreguojamas, pastoviai tobulinant iir mokantis.

Gaudamas Rezultatus vadovas turi įvertinti šių rezultatų kelių metų tendenciją, ar teigiami rezultatai gauti visose svarbiose srityse, palyginti faktinius rezultatus su planiniais (tam reikia nustatyti juos iš anksto, planuoti), palyginti savo įmonės gautus rezultatus su konkurentų ir su geriausiais šioje srityje rezultatais (kai kurios įmonės savo šakoje draugiškai keičiasi duomenimis ir to nebijo daryti), atlikti Rezultatų analizę išsiaiškinant, kokios priežastys įtakojo.

Jeigu Jūs pilnai atliekate visa tai savo įmonėje, galite pretenduoti į vadybos meistrus ir girtis savo vadybos gebėjimais. Tiesa, 2002 metų Europos kokybės prizo nugalėtojas Šiaurės Airijos medienos įmonė “SAM MOULDINGS” surinko apie 700 taškų iš 1000 galimų. Tai reiškia, kad praktiškai neįmanoma pasiekti šimtaprocentinio tobulumo. Jungtinėje Karalystėje, įmonės, kurias ekspertai nustato kaip surinkusias ne mažiau kaip 400 taškų, ssertifikuojamos “Vadybos meistriškumo ženklu” (Mark of Excellance).1. 3 Europos verslo tobulumo modelio paskirtis

Europos verslo tobulumo modelis pirmiausiai buvo kuriamas Europos kokybės apdovanojimo konkursui rengti. Konkursą organizuoja EKVF. Šį fondą remia Europos komisija ir Europos kokybės organizacija. Yra dviejų lygių kokybės įvertinimai: Europos kokybės prizai ir Europos kokybės apdovanojimai. Europos kokybės prizais apdovanojamos tos organizacijos, kurios demonstruoja tobulą kokybės vadybą kaip pagrindinę nuolatinio tobulejimo priemonę. Europos kokybės apdovanojimas kasmet skiriamas atskirai kompanijų ir visuomenės institucijų grupėse toms organizacijoms, kurios anksčiau buvo aapdovanotos Europos kokybės prizais kompanijų ar visuomenės institucijų grupėje ir Europoje yra geriausios VKV požiūriu. Apdovanotos kompanijos paprastai dalinasi savo patirtimi konferencijose ir seminaruose, kuriuos organizuoja EKVF, taip pat specialiuose leidiniuose. Tai puikiausia galimybė prizų ir apdovanojimų laimėtojams parodyti save kaip geriausią organizaciją Europoje KV srityje ir įgyti vartotojų pasitikėjimą. Europos apdovanojimai ir prizai įteikiami metiniuose EKVF forumuose.

2003 m. Europos kokybės prizus ir Europos kokybės apdovanojimus įvairiose kategorijose gavo šios įmonės: „Siemens“ Danija, „Bosch Sanayi Ticaret AS“ Turkija, „Grundfos“ Danija, „Solvay Martorell Sitte“ Ispanija, „Runshaw College“ Anglija, „Kocaeli Chamber of Industry“ Turkija, „Maxi SA“ Graikija, „Schindlerhof“ Vokietija, „Robur SPH“ Italija, „Hunziler CO“ Šveicarija, „Microdeco“ Ispanija.

Europos verslo tobulumo modelis nurodo kelią į verslo tobulumą. Tai tarsi srauto diagrama, nurodanti, kaip veikia tobulai organizuota kompanija.2. Lietuvos įmonių vadybos vertinimas pagal Europoje pripažintus metodus

„EKT grupė“ šiemet pradėjo taikyti EKVF verslo meistriškumo modelį ir Lietuvoje, kurio pagrindu daugelyje Europos šalių organizuojami regioniniai ir visos Europos kokybės apdovanojimai (European Quality Awards). Išaiškinamos įmonės, kuriose vadyba yra aukščiausio lygio. Šie apdovanojimai yra prestižiškiausias Europoje įmonių vadybos įvertinimas.

EKT GRUPĘ sudaro dvi konsultavimo paslaugų kompanijos: UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ir UAB „Naujosios marketingo sistemos“.

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ specializuojasi strategijos, verslo planavimo, konkurencingumo gerinimo, sektorinių ir ekonominių ttyrimų, institucinių projektų srityse. Per 10 metų parengė apie 100 įvairių projektų, tarp jų atliko Lietuvos integracijos į ES finansinio, ekonominio ir socialinio poveikio susisteminimą ir analizę Europos komiteto prie LRV užsakymu, konsultavo AB „Mažeikių nafta“ dėl Prekybos namų Baltijos valstybėse steigimo, kartu su partneriais iš Jungtinės Karalystės administravo 2,2 mln. EUR PHARE projektą „Konkurencingumo skatinimas ir finansinės drausmės stiprinimas“.

UAB „Naujosios marketingo sistemos“ teikia rinkodaros konsultacijas ir rinkos tyrimų paslaugas: organizuoja tikslines grupes, atlieka klientų aptarnavimo, įmonės įvaizdžio, prekių ženklų vertės nustatymo ir kitus tyrimus. Atliko daugiau kaip 150 įvairių projektų, daugiausia plataus vartojimo prekių, telekomunikacijų ir informacinių technologijų srityse. Ištyrė sudėtingas tyrėjams sritis, tokias kaip drabužiai, statybinės medžiagos, automobilių dalys ir automobilių medžiagos.

Klientai: „Bite GSM“, „Suslavičius-Felix“, „Philip Morris Lietuva“, „Apranga“, „Paroc“ ir kitos privataus verslo įmonės.

EKVF sertifikuoto vertintojo, „EKT grupės“ konsultanto Raimondo Paškevičiaus teigimu, Europoje vertinant įmonių efektyvumą ir kokybę pastaruoju dešimtmečiu pereinama nuo ISO standarto prie EKVF sistemos. Nors ne viena Lietuvos įmonė turi ISO sertifikatą, tačiau dažnai tai tik formalumas. EKVF skirta gerinti įmonių organizacinius gebėjimus, kai reikia kurti efektyvų planavimo procesą, lyginti savo patirtį su geriausia kitų įmonių patirtimi bei kitais metodais tobulinti vadybos sistemą įmonėje.

Lietuvoje EKVF metodą pristatė „EKT grupės“ konsultantai kartu su kolegomis iiš Šiaurės Airijos konkurencingumo centro (Northern Ireland Centre for Competitiveness). Devynios Lietuvos įmonės, dalyvavusios PHARE konkurencingumo gerinimo projekte, ne tik susipažino su EKVF, bet ir gavo sertifikatus, kad yra pasiruošusios diegti „Vadybos meistriškumo modelį“. Tai – AB „Audimas“, AB „Dvarčionių keramika“, AB „Apranga“, AB „Vilniaus baldų kombinatas“, UAB „Javinė“ ir kt. Šios įmonės, pasak „EKT grupės“ vertintojų, pajėgios dalyvauti Europos konkurse ir būti nominuotos vadybos lyderės savo verslo kategorijoje.

Silpniausios sritys, kurias reikia tobulinti mūsų įmonėms bendrai yra:

· Silpna vidurinioji darbuotojų grandis, didžiulė įmonėje priklausomybė nuo vieno vadovo, mažas žemesnių vadovų savarankiškumo laipsnis;

· Iš to sekanti prasta komunikacija įmonėje, darbuotojai gauna mažai informacijos, kam skirti vieni ar kiti darbai, todėl negali pagalvoti kaip juos patobulinti;

· Daugelis dalykų įmonėje daromi tradiciniu keliu arba eksperimentuojant, “išradinėjant dviratį”. Metodas nefiksuojamas ir kitą kartą vėl naujas eksperimentas;

· Reta įmonė dar matuoja bet kokius kitus rezultatus nei pardavimus arba tai daro nereguliariai (nusiperka rinkos tyrimus ir nieko nedaro);

· Neturi ilgalaikės įmonės krypties, “gesina gaisrus” ir reaguoja į esamą situaciją, arba turi trumpą veiklos horizontą.

Kita tokių metodų kaip EKVF medalio pusė yra Lietuvos konsultantų suformuotas vadybos metodų “popierizmas”. Daugelis Lietuvos įmonių vadovų ISO vadybos sistemas (jos panašios į EKVF) “nusipirko”, t.y. konsultantai pilnai arba dalinai dokumentavo procesus popieriuje ir “pardavė” įmonėms. Tačiau

vadovai nieko nepakeitė savo organizacijoje iš esmės ir nieko nepagerino sau naudinga linkme. Viduti.nio dydžio įmonėse, kuriose man teko būti Jungtinėje Karalystėje ir kurios susitvarkę savo procesus pagal ISO sistemą, storų ISO knygų tikrai neturi. Tačiau tvarkydami procesus, vadovai daug laiko praleidžia su savo darbuotojais, susitardami, kaip vieni ar kiti procesai turi būti atliekami.

Apibendrinant, EKVF yra vienas iš vadybos gerinimo būdų, kuris tinka ne tik įmonėms, bet ir agentūroms, mokykloms, ministerijoms (praktiškai nauja sritis Lietuvoje) ir gali padėti pagerinti mūsų vvadybinius gebėjimus. Sistema, kuri skirta gerinti įmonių konkurencingumą vadybos požiūriu.

Lietuvoje Ūkio ministerija taip pat kasmet įteikia Nacionalinį kokybės prizą, kurio reikalavimai pagrįsti adaptuota EKVF senesne versija. „Tačiau norint, kad Lietuvos įmonės gautų „Verslo meistriškumo“ įvertinimą arba galėtų dalyvauti Europos kokybės konkurse, reikia kad Lietuva deleguotų organizaciją, kuri būtų EKVF partneris, kaip kad šiuo metu yra Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Ukrainoje“, – teigia Raimondas Paškevičius. – „Dabar tinkamas metas pasirūpinti naryste EKVF organizacijoje ir vietinį renginį organizuoti profesionaliau. Šiuo metu nnė viena įmonė iš Lietuvos nepadavė paraiškos Europos kokybės prizui gauti ir net nėra EKVF narė. Netikiu, kad mes ir toliau plėtosime tautinį vadybos modelį, kaip ir netikiu, jog mes nekonkuruojame Europos Sąjungoje ir esame šiuo požiūriu uždara valstybė.“3. Išvados

Jei vverslo įmonė nori gyvuoti rinkos konkurencijos sąlygomis ir stiprėti, tai turi vadovautis visuotinės kokybės vadybos filosofija ir valdymo metodais. Visuotinė kokybės vadyba – tai tokia vadybos filosofija, kurios metodais remdamasi organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų ir paslaugų kokybę ir mažindama kaštus.

Kadangi dauguma kokybės problemų kyla dėl blogos gamybos technologijos, organizacijos ir valdymo. Todėl įmonėje norint įgyvendinti visuotinės kokybės vadybą reikia siekti petvarkyti įmonės organizacinę struktūrą, valdymo sistemą, tobulinti kokybės vadybos principus ir metodus.

Eropos verslo tobulumo modelis ir buvo sukurtas tam, kad Europos įmonės ir organizacijos būtų valdomos efektyviau, kad vartodama visuotinę kokybės vadybą, Europa taptų pagrindine jėga pasaulinėje rinkoje, kad sustiprėtų vadybos vaidmuo rengiant kokybės strategijas, kuriant sąlygas Europos pramonės pozicijoms stiprinti. Buvo siekiama ppaskatinti visų Europos šalių organizacijas savo veiklos strategiją grįsti visuotinės kokybės vadyba.

Europos verslo tobulumo modelis susideda iš 9 blokų, kurie atitinka kriterijus, vartojamus įvertinti organizacijos pažangai link verslo tobulumo. Patogumo dėlei vartojami rezultatų ir galimybių grupių kriterijai. Rezultatų grupės kriterijai parodo, ką organizacija pasiekė ir ko siekia, o galimybių grupės kriterijai susiję su būdais, kaip rezultatai yra pasiekiami.

Europos verslo tobulumo modelis pirmiausiai buvo kuriamas Europos kokybės apdovanojimo konkursui rengti. Konkursą organizuoja EKVF. Yra dviejų lygių kokybės įvertinimai: Europos kokybės pprizai ir Europos kokybės apdovanojimai. Europos kokybės prizais apdovanojamos tos organizacijos, kurios demonstruoja tobulą kokybės vadybą kaip pagrindinę nuolatinio tobulejimo priemonę. Europos kokybės apdovanojimas kasmet skiriamas atskirai kompanijų ir visuomenės institucijų grupėse toms organizacijoms, kurios anksčiau buvo apdovanotos Europos kokybės prizais kompanijų ar visuomenės institucijų grupėje ir Europoje yra geriausios VKV požiūriu.

Šiuo metu devynios Lietuvos įmonės, dalyvavusios PHARE konkurencingumo gerinimo projekte yra pasiruošusios diegti „verslo tobulumo modelį“. Tai – AB „Audimas“, AB „Dvarčionių keramika“, AB „Apranga“, AB „Vilniaus baldų kombinatas“, UAB „Javinė“ ir kt. Šios įmonės pajėgios dalyvauti Europos konkurse ir būti nominuotos vadybos lyderės savo verslo kategorijoje.

EKVF yra vienas iš vadybos gerinimo būdų, kuris tinka ne tik įmonėms, bet ir agentūroms, mokykloms, ministerijoms (praktiškai nauja sritis Lietuvoje) ir gali padėti pagerinti mūsų vadybinius gebėjimus.Tai – sistema, kuri skirta gerinti įmonių konkurencingumą vadybos požiūriu.

4. Cituota ir naudota literatūra

1. Dikavičius V., Stoškus S. Visuotinė kokybės vadyba. – Kaunas: Technologija 2003. -P. 43-46

2. Neverauskienė A. Kokybės vadyba: Mokymo priemonė. – Vilnius: VKK, 2002. – P. 10-23

3. http://www.ekt.lt/naujienos.spaudai.full.phtml?newid=3f7931498502f

4. http://www.EKVF.org/human_resources/about.htm

5. http://www.EKVF.org/marketing/press_releases/2003/eqa_winners.asp