Finansinė analizė

TURINYS

Įvadas 2

Trumpa įmonės charakteristika 3

Finansinės analizės uždaviniai

Darbo metodologija

Firmos finansinė analizė 4

Gaminių asortimento analizė

Gamybos ritmingumo analizė

Lūžio momento analizė

Santykinių rodiklių analizė

Pelningumo analizė

Trumpalaikio mokumo rodiklių analizė

Įmonės įsisikolinimas

Veiklos efektyvumo rodikliai

Trumpalaikio turto rodikliai

Ilgalaikio turto rodikliai

Pelno analizė

UAB”Vėjas” ūkinės veiklos finansinė analizė 18

Gaminių asortimento analizė

Gamybos ritmingumo analizė

Lūžio momento analizė

UAB”Vėjas” santykinių rodiklių analizė

1998-1999M. Santykinių rodiklių analizė

Išvados ir pasiūlymai 28

Naudota literatūra 29

ĮVADAS

Valdyti įmonės finansus neįmanoma be finansinės analizės. Ji nustato įmonės mokumą, likvidumą ir kt. Ji leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be ffinansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje. O tai padidina jos bankrutavimo galimybes. Tuo tarpu atlikta finansinė analizė atskleidžia, kokios yra įmonės potencialios galimybės padėčiai pagerinti.

Įmonių veiklos finansinė analizė yra neatskiriama finansų valdymo ir audito dalis, visi informacijos vartotojai, norėdami priimti optimalius sprendimus, naudojasi vienokiais ar kitokiais analizės metodais. Todėl galima teigti, kad finansinių sprendimų kokybę didžia dalimi lemia analizės kokybė.

Finansinės analizės turinys priklauso nuo to, kokių tikslų siekia analitikas. Tačiau visais atvejais įvertinama verslo praeitis, esama situacija iir perspektyva. Tuo tikslu remiamasi atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.

Dabar finansinei analizei atlikti naudojama daug finansinių rodiklių. Juos pravartu žinoti, nes kiekvienas jų yra savaip reikšmingas analizėje, skirtingas jų skaičiavimo būdas ir kt.

Šiam savo darbe aš nagrinėsiu ir aptarsiu finansinei analizei atlikti naudojamus finansinius rodiklius, jų skaičiavimo būdus, grupavimo metodais, paaiškinsiu vartojamas rodiklių, atitinkančių bendruosius finansinės apskaitos principus.

II. TRUMPA ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

Šiame darbe pateikiama UAB „Vėjas” finansinės veiklos analizė. UAB “Vėjas” buvo įkurta 1993 metais.UAB “Vėjas”yra mezginių įmonė įsikūrusi Joniškio rajone Vilkvės kaime.Įmonėje dirba 12 darbuotojų, iš jų 8 dirba gamyboje. (Bendrovės pavadinimas pakeistas, skaičiai išgalvoti).

Bendrovės specializacija:

• Siūlų verpimas;

• Plovimas ir miltelinis dažymas;

• Mezgimas;

• Realizavimas;

Įmonė filialų neturi . Mezga: megztinius, švarkus, kojines, šalikus, kepures. Žaliavas įmonė perka iš Lietuvos ūkininkų, o savo produkciją realizuoja į: Daniją, Švediją ir Rusiją.

Finansų analizės tyrimo objektas yra įmonės finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviose projektuose, apskaitose, atsakomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltinuose. UAB “Vėjas” finansinės analizės tikslas – įmonės veikla bbei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kitose informacijos šaltiniuose.

FINANSINĖS ANALIZĖS UŽDAVINIAI:

1. Įvertinti įmonės ūkinę veiklą;

2. Atlikti asortimento analizę;

3. Atlikti ritmingumo analizę;

4. Lūžio momento taško nustatymu surasti kiekį parduodamos produkcijos, nuo kurio įmonė pradeda gauti pelną;

5. Palyginti faktinę padėtį su planais;

DARBO METODOLOGIJA:

1. Literatūros analizė.

2. Įmonės veiklos finansinė analizė.

DARBO SUDĖTIS: darbas susideda iš įžangos, teorinės dalies, praktinės dalies, išvadų ir pasiūlymų. Pateikiamos lentelės, grafikai.

III. FIRMOS FINANSINĖ ANALIZĖ

Reiškiniai bei procesai, tiriami finansų analizės būdu, vyksta gamybos sferoje, teikiant paslaugas, ir finansavimo paslaugas, t.y. susiję su kkonkrečių ūkio subjektų finansine veikla bei jos rezultatais. Todėl finansinės analizės turinys yra kompleksinis ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas, siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą bei pelningumą. Toks tyrimas atliekamas naudojant informaciją apie buvusią veiklą, atliekamą dabar ir perspektyvoje. (E. Buškevičiūtė, I Mačerinskienė, 1999, 11 p.).

Firmos finansinė analizė pagrysta jos buhalterine atsakomybe, apimančia šiuos dokumentus:

1. Balansą;

2. Pelno ataskaitą;

3. Finansinės padėties arba kapitalo formavimo šaltinių ir jų panaudojimo ataskaitas.

Visais aspektais atliktos analizės tikslas- pateikti oficialias išsamias išvadas apie įmonės finansinius rodiklius. Iš jų turime susidaryti tikrą vaizdą apie įmonės pozicijų tvirtumą rinkoje, jos dalykinius ryšius su kitomis įmonėmis. Privatūs asmenys iš analizės stengiasi gauti tokią informaciją, kuri leistų jiems savarankiškai įvertinti įmonės pozicijas rinkoje. Bankai iš tokių analizių turi gauti duomenis apie įmonės kreditingumą, ar įmonė įstengs grąžinti suteiktą paskolą. Tiekėjai nori būti tikri, kad įmonė laiku atsiskaitys už suteiktas prekes ar paslaugas ir kt.

Atliekant finansinę analizę labai svarbu ieškoti tam tikrų rodiklių tarpusavio ryšių. Yra dviejų tipų finansinė analizė:

Horizontalioji- dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas.

Vertikalioji- atitinkamos finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais.

Šiam darbui buvo naudojama horizontalioji analizė, buvo lyginami 11998 ir 1999 metų finansiniai rodikliai.

Iš horizontaliosios balanso analizės galima sužinoti kiek įmonės bendra turto suma padidėjo ar sumažėjo per vienerius metus, kaip pakito kapitalas, rezervai, pagamintos produkcijos apimtis ir kt.

3.1. GAMINIŲ ASORTIMENTO ANALIZĖ

Ūkinė veikla planuojama ne tik pagal visą gamybos mastą, bet ir pagal produkcijos asortimentą.

Asortimentas – tai ūkio šakos, pramonės įmonių gaminių ar prekybos įmonės turimų prekių sudėtis pagal tipus, rūšis ir proporcijas ir pan.

Prekių asortimento analizės tikslas yra priimant sprendimus išsiaiškinti asortimento sudėties ekonominį naudingumą, paruošti informaciją dėl vienos ar kitos prekės gamybos išplėtimo, susiaurinimo, atnaujinimo ar pagerinimo.

Įmonės gaminių struktūros ir asortimento kitimas daro nemažą įtaką įmonės veiklos finansiniams rezultatams. Todėl esant dideliam gamybos asortimentui, būtina nagrinėti produkcijos asortimento ir struktūros kitimą ir įtaką kitiems svarbiems kokybiniams įmonės rodikliams.

Įmonė pradėdama ataskaitinį laikotarpį, planuoja ir numato tam tikrą asortimento gaminių gamybą. Dėl atskirų gaminių darbo imlumo bei pelningumo skirtumų gali būti gaunami produkcijos asortimento pokyčiai. Todėl tikslinga skaičiuoti produkcijos asortimento plano įvykdymą. Taip pat svarbu nagrinėti ir asortimento pasikeitimą lyginant su praėjusiais metais. (J. Mackevičius, D. Poškaitė, 1998, 178 p.)

Toliau atliekant įmonės analizę reikia pereiti prie produkcijos gamybos ritmingumo analizės.

3.2 GAMYBOS RITMINGUMO ANALIZĖ

Gamybos ritmingumas – tai produkcijos gaminio per mėnesį tolygumas, laikantis grafiko.

Produkciją galima tiekti tolygiai, jeigu rritmingai organizuojama gamyba, visiškai ir tolygiai išnaudojamas gamybinis pajėgumas, t.y. be sutrikimų. Ritmingumui analizuoti dažniausiai yra sudaroma lentelė.(G. Smalenskas, 2000, 40 psl.)

Netolygi, neritmiška produkcijos gamyba kenkia įmonės darbo rėžimui, įvyksta prastovos dėl įmonės kaltės. Jų apmokėjimas didina gamybos išlaidas ir taip mažina pelną. Ritmingumui įtakos turi darbo, materialių ir kintamų išteklių racionalus paskirstymas, visiškas gamybinių pajėgumų panaudojimas, geras planavimas bei darbo organizavimas. Norint nustatyti gamybos ritmingumą, reikia kiekvienos dienos faktinių produkcijos gamybos apimtį palyginti su dienos užduotimi, numatyta pagal grafiką. Bendrą gamybos ritmingumą galima vertinti remiantis ritmingumo arba variacijomis. Taip pat analizuojant gaunamos produkcijos ritmingumą, svarbu ištirti gamybos ritmingumą pagal konkrečios produkcijos rūšis, natūrinę išraišką, net bendroji ir pagaminta produkcija vertine išraiška neatskleidžia struktūrinių ir kokybės patikrinimų, susijusių su vienu gamybos kainų padidėjimu, o kitų sumažėjimu. Ritmingumo analizė natūrine išraiška pagal atskirus gaminius, atskleidžia ne tik bendrą produkcijos gamybos kiekį, bet ir struktūrinius palyginimus su planu.( J. Mackevičius ir D. Poškaitė 1998, 280 psl.)

Neritmišką gamybos procesą sąlygoja objektyvus ir subjektyvūs veiksniai: bloga darbo drausmė, įvairių tarnybų nesuderinta veikla. Pagrindinė ritmingumo darbo priemonė ir sąlyga – darbas pagal nustatytą grafiką. Skubant vykdyti užduotis, kurios dėl neritmiško darbo buvo neatliktos, didėja nekokybiškos produkcijos apimtys, brokas ir t. t. kad taip neatsitiktų

būtina atlikti ritmingumo analizę. (G. Smalenskas, 2000, 40 p.)

3.2. LŪŽIO MOMENTO ANALIZĖ

Kiekvienas turto savininkas nepriklausomai nuo savo veiklos pobūdžio siekia gauti kuo didesnį pelną. Todėl visada svarbu, žinoti, kokias galimybes jis turi šiam tikslui pasiekti ir kokie veiksniai lemia pelningą veiklą. Įmonės vadovams bei vadybininkams pasirinkti tinkamiausius sprendimus gali padėti pardavimų apimtis, kaštų ir pelno funkcinės savybės( PKP ) analizė, dar vadinama lūžio taško analize.(E. Buškevičiutė ir I. Mačerinskienė, 1990, 103 psl.)

Momento, kuriame pardavimai susilygina su kaštais, nustatymo metodas vvadinamas lūžio momento analize. Tai yra pastovių ir kintamų kaštų, pardavimų ir pelno tarpusavio priklausomybės tyrimo analitinis metodas. Kai pardavimai viršija arba krenta žemiau lūžio momento, šis momentas parodo firmos pelno arba nuostolių dydį. Lūžio momento analizė parodo, kad firmos investicijų į ilgalaikį turtą dydis gali stipriai veikti kaštų – pardavimų – pelno priklausomybę.

Lūžio momento analizė paprastai naudojama trejopo pobūdžio problemų sprendimui:

1) Padeda nustatyti firmai pelningą produktų pardavimų apimtį;

2) Naudojama nustatant bendro gamybos plėtimo poveikį firmos veiklai, kai pastovūs ir kintami kaštai kkyla, o pardavimai auga;

3) Personalui padeda išanalizuoti modernizavimo ir automatizavimo pasekmes.

Tačiau lūžio momento analizė turi ir trūkumų:

1) Laikoma, kad produkto vieneto kaina yra pastovi. Tačiau didėjant gamybos apimčiai, atsiranda galimybė kainas sumažinti. Todėl pajamų grafikas nebus tiesinis.

2) Nerealu manyti, kad augant ggamybos apimčiai, kintami kaštai produkcijos vienetui bus pastovūs. Todėl kaštų grafikas bus kreivės pavidalo.

4) Pastovūs kaštai, augant gamybos apimčiai, gali kisti. Ypač, jeigu įsigyti nauji įrengimai mažina darbo sąnaudas. Dėl šių trūkumų paprastas lūžio momento grafikas yra nepraktiškas. (KTU, 1997, 101 p.)

Nenuostolingumo arba kritinio pelningumo lūžis yra toks parduotų prekių (paslaugų) kiekis arba pardavimų apimtis pinigine išraiška, kuris garantuoja firmos pardavimus be nuostolių, t.y., pardavimų apimties ir išlaidų apimties susilyginimą (nulinį pelną). Pasiekus šį tašką ir pradėjus parduoti daugiau gaminių, gaunamas veiklos pelnas, o pradėjus mažiau parduoti gaminių – nuostolis.

Taip yra todėl, nes vienos firmos išlaidos, vadinamos kintamos, tiesiogiai priklauso nuo pardavimų apimties, o tuo tarpu kitos – vadinamosios pastovios – nuo šios apimties nepriklauso. Todėl juo daugiau parduodama produkcijos, ttuo mažesnė pastovių išlaidų dalis tenka kiekvienam parduodamam gaminiui ir atvirkščiai.

Pelningumo arba nuostolingumo lūžio apskaičiavimai plačiai taikomi finansams valdyti. Jie paprastai numatomi verslo planuose, investiciniuose projektuose. Be tokių apskaičiavimų neverta pradėti naujos gamybos arba teikti paslaugų. Reikia nuolat artėti prie pelningumo lūžio ir jį peržengti. (V. Kvederaitė, 1997, 59 p.)

Galima padaryti išvadą, kad lūžio momento analizė būtina kiekvienai jau veikiančiai ar dar tik besisteigiančiai įmonei. Lūžio taškas parodo įmonės nuostolių riziką. Jeigu mažiau reikia pagaminti, kad būtų pasiektas lūžio ttaškas, tai įmonės nuostolių rizika bus mažesnė ir atvirkščiai.

3.3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ

Kad įmonė sėkmingai plėtotų savo veiklą turi siekti gerinti savo finansinius rodiklius: pelningumą mokumą, veiklos efektyvumą pelną bei rizikos prognozavimą.

Įmonių finansinei būklei įvertinti gana daug rodiklių. Jie parodomi balanse, pelno ir nuostolio, pinigų srautų ir kitose ataskaitose. Daugelis rodiklių tarpusavyje susieti ir iš jų galima išskaičiuoti kitus rodiklius. Tačiau yra išskiriamos pagrindinės rodiklių grupės:

1. Pelningumo (rentabilumo);

2. Finansinio statuso (likvidumo, mokumo, įsiskolinimo);

3. Finansų valdymo;

4. Išteklių valdymo.

(J. Mackevicius, D. Poškaitė, 1998, 105 p.).

PELNINGUMO ANALIZĖ

Pelningumas yra labai svarbus įmonės veiklos rodiklis. Bendriausia prasme pelnas suprantamas kaip teigiamas įmonės tam tikro laikotarpio (dažniausiai finansinių metų) ūkinės veiklos rezultatas. Tačiau šis rodiklis ne visada atspindi įmonės veiklos efektyvumą. Pelningumas yra pelno santykis su tam tikru įmonės veiklos rodikliu, turinčiu ryšį su pelnu.

Apskritai, grynasis pelningumas, apskaičiuotas kaip grynojo pelno, t.y., atskaičius mokesčius, santykis su pardavimų suma, yra rodiklis, parodantis, ar pelningas yra pardavimo procesas ar ne. tokie rodikliai yra labai svarbūs ir reikšmingi tiek įmonių vadovams, tiek ir išoriniams analitinės informacijos vartotojams, skolinantiems lėšas ar teikiantiems materialinius išPelningumo analizė firmai yra pati gyvybiškiausia dėl šių priežasčių:

a) pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius firmos laimėjimus.

b) Pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokia realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai, rizikuodami investuoti savo kapitalą. ((V. Kvedaraitė, 1998, 23p.)

c) Visi pelningumo rodikliai apskaičiuojami pagal pelno ir nuostolio ir balanso duomenis.

(J.Mackevičius, D. Poškaitė,1998,137p.).

Šiame darbe pelningumui apskaičiuoti buvo naudojamos šios formulės:

1. bendras pardavimų pelningumas = bendras pelnas/pardavimai

2. nuosavo kapitalo pelningumas = grynasis pelnas/nuosavas kapitalas

3. turto pelningumas = grynasis pelnas/ visas turtas

Šie rodikliai atspindi ribinį pelningumą, atvaizduoja nuosavo kapitalo vertę, parodo investicijų į turtą efektyvumą.

TRUMPALAIKIO MOKUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Įmonė yra moki, kai nagrinėjamu laikotarpiu turi ne mažiau mokėjimo priemonių, kaip ir įsipareigojimų. Trumpalaikio turto, kurį sudaro pinigai, jiems palyginti ekvivalentai ir kiti trumpalaikio turto elementai, ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas (dar vadinamas grynuoju apyvartiniu kapitalu) parodo įmonės mokumą. Esant atvirkštinei situacijai įmonė yra nemoki. Manoma, kad šis rodiklis geriausiai apibūdina įmonės finansinę būklę, nes nuo jo dydžio priklauso kiti finansiniai rodikliai.

Trumpalaikiai įsipareigojimai priskiriami skoloms, kurios turi būti sumokėtos per 12 mėn. nuo balanso sudarymo datos. Šaltinis, iš kurio yra sumokamos šios skolos – tai trumpalaikis turtas. Taigi įmonės apyvartinis kapitalas – tai kapitalas, likęs įmonės žinioje sumokėjus visas trumpalaikes skolas. Nuo šio rodiklio priklauso įmonės galimybės plėsti gamybą, vykdyti savo įsipareigojimus, būti konkurencinga.

Norint kritiškai įvertinti įmonės dabartinę būklę reikia apskaičiuoti šiuos rodiklius:

1. Grynasis apyvartinis kapitalas = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai

2. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas = trumpalaikis turtas/trumpalaikiai įsipareigojimai

3.Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas = ((Trumpalaikis turtas – Atsargos).

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Trumpalaikis mokumas siejamas su įmonės sugebėjimu apmokėti trumpalaikius finansinius įsipareigojimus. Šie rodikliai geriausiai atspindi įmonės finansinę būklę suėjus jų mokėjimo laikui. (J. Mackevičius, D. Poškaitė, 1998, 184 p.)

ĮMONĖS ĮSISKOLINIMAS

Įmonės įsiskolinimas vadinamas ilgalaikiu ir mokėtinas pagal kontraktus vėliau negu po vienerių metų. Todėl kreditoriams labai aktualu nustatyti, ar įmonė bus moki po kelerių metų, t.y. suėjus mokėjimo terminui, kada reikės gražinti ne tik pasiskolintas lėšas, bet ir palūkanas. Tai verčia analizuoti įmonės ilgalaikį mokumą remiantis turima apskaitine informacija. Šiai būklei apibūdinti yra sukurta keletas rodiklių, kurių apskaičiuojamieji elementai yra akcinis kapitalas, ilgalaikiai įsipareigojimai, pelnas ir kita. Tačiau pagrindinis analizės elementas ir akcinis kapitalas, kuriuo įvertinama rizika ir mokumo perspektyva.

1) Bendras skolos rodiklis = visi įsipareigojimai/visas turtas

2) Skolos – akcinio kapitalo koeficientas=visi įsipareigojimai/akcinis kapitalas

3) Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis=ilgalaikiai įsipareigojimai/kapitalas ir rezervai

Šie rodikliai yra svarbiausi realizuojant įmonės ilgalaikį mokumą, todėl, kad jie geriausiai parodo įmonės sugebėjimą laiku gražinti skolas. (J. Mackevičius, D. Poškaitė, 1998, 201 p).

VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIAI

Sklandžiam gamybos ciklui reikia finansavimo, nes tik taip galima pagreitinti lėšų apyvartos procesą. Pinigų srautas, kuris aprūpina gamybos ar paslaugų procesą, mobiliausiomis mokėjimo priemonėmis-pinigais, garantuoja gamybos ar finansinės veiklos efektyvumą. Tačiau dažniausiai įmonei neužtenka pinigų, kuriais finansuojamas gamybos procesas, taip pat labai retai pinigai,

gauti už parduotas prekes, kompensuoja gamybos išteklių išlaidas, padarytas per ataskaitinį laikotarpį gamybos proceso metu. Tokiu atveju, kai įmonei neužtenka savų pinigų, naudojamasi kreditais. Todėl įmonei labai svarbu ne tik stebėti, bet ir valdyti lėšų apyvartos procesus, siekti jų efektyvumo.

Veiklos efektyvumas suprantamas kaip racionalus lėšų gamybos procese cirkuliavimas, duodantis teigiamą gamybos rezultatą, t.y. greitą gamybos proceso ciklą, kurio metu ne tik sukuriamas pelnas bet ir pinigų srautas, reikalingas gamybos proceso tęstinumui palaikyti. (J. Mackevičius, D. Poškaitė 1998, 234 p)

Analizei buvo pparinkti šie rodikliai, nes jie geriausia atspindi įmonės veiklos efektyvumą.

1) Parduotų prekių savikaina 1 pardavimo Lt. = Parduotų prekių savikaina / pardavimui

2) Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais = pardavimai / debitorinis įsiskolinimas (gautinos sumos)

3) Ilgalaikio turto apyvartumas kartais = pardavimai / Ilgalaikis turtas

Veiklos efektyvumo rodiklių apskaičiavimo formulės ir rodiklių pagrindinės charakteristikos leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie tam tikrų rodiklių įtaką įmonės finansinei būklei. (J. Mackevičius, D. Poškaite, 1998, 236 p).

TRUMPALAIKIO TURTO RODIKLIAI

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris įmonės veikloje naudojamas ne ilgiau, kai vienerius ffinansinius metus. Tai atsargos, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, pirktos prekės, skirtos perparduoti, per vienerius metus gautinos sumos ir kt. todėl turtas laikomas vienu svarbiausiu ir būtinų įmonės gamybos išteklių, nes be jo įmonė negali funkcionuoti. Čia svarbu yra nustatyti, ar įįmonė pakankamai juo apsirūpinusi, ar sistemingai papildo visus būtinus trumpalaikio turto išteklius.

Norint atsakyti į šiuos klausymus reikia išanalizuoti šiuos rodiklius:

1) Žaliavų ir medžiagų buvimas atsargose laikas = Žaliavų ir medžiagų atsargos / Vidutinė dienos pirkimų suma.

2) Pagamintos produkcijos sandėliavimo laikas = pagamintos produkcijos atsargos / Vidutinė dienos parduotų prekių savikaina.

Paliginus šiuos rodiklius su praėjusių laikotarpių rodikliais, galima nustatyti trumpalaikio turto elementų panaudojimo efektyvumo tendencijas, jų buvimo įmonėje trukmę, t.y. apyvartumą ir nustatyti kaip greitai, įmonė gali tą turtą paversti pinigais. (J. Mackevičius, D.Poškaitė 1998, 256 p).

ILGALAIKIO TURTO RODIKLIAI

Ilgalaikis turtas – tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus.

Ilgalaikis turtas dažniausiai sudaro didžiausią lyginamąjį svorį įmonių turto sudėtyje, ir turi labai svarbią rreikšmę įmonės ūkinei, gamybinei ir komercinei veiklai organizuoti bei plėtoti. Todėl šiai analizei turi būti skiriama daug dėmesio. Ilgalaikis turtas turi būti įvertintas to turto faktine įsigijimo arba jo gamybos savikaina. Ypač svarbus yra įmonės materialus turtas, kadangi jis tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes. Todėl tikslinga daugiau dėmesio skirti materialiojo ilgalaikio turto analizei, nustatant jo sudėties kitimą, techninę būklę, skaičiuojant susidėvėjimo, atnaujinimo, nurašymo ir kitus koeficientus (J. Mackevičius, D. Poškaitė 1998, 289 p)

1) Turto imlumo rodiklis = Ilgalaikis turtas / Bendroji pprodukcija

2) Darbo aprūpinimo ilgalaikiu materialiuoju turtu rodiklis = Ilgalaikis materialusis turtas / darbininkų skaičius.

PELNO ANALIZĖ

Įmonės ūkinės, komercinės veiklos vertinimo kriterijus yra finansinis rezultatas (pelnas arba nuostolis). Norint nustatyti ir objektyviai įvertinti įmonės pelną, būtina atlikti išsamią visų įmonės ūkinę komercinę veiklą, apibūdinančių rodiklių analizę. Kiekvienu atveju atliekant analizę reikia ieškoti veiksnių, nulemiančių įmonės pelną, jos finansinę būklę, taip pat įvertinti jų veiksmo kryptį bei priklausomybę nuo įmonės veiklos ir išorinių priežasčių.

Analizuojant pelną, keliami tokie uždaviniai: nustatyti pelno plano pagrįstumą ir jo ryšį su kitais finansinio plano rodikliais, įvertinti ataskaitinio laikotarpio pelno plano įvykdymą, jo dinamiką ir sudėtį, įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius bei numatyti neigiamų veiksnių pašalinimo galimybes. Turint atsakymus į iškeltus uždavinius, galima prognozuoti įmonės pelno gavimo galimybes ateityje.

1. Bendrasis pelnas = pardavimai – parduotų prekių bei paslaugų savikaina

2. Veiklos pelnas = Bendrasis pelnas – veiklos sąnaudos

Toliau šiame darbe yra pateikiami dviejų metų įmonės finansinių rodiklių skaičiavimai ir jų palyginimai.

UAB”VĖJAS”

ŪKINĖS VEIKLOS FINANSINĖ ANALIZĖ

Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda įmonės vadovams priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Analizuojant atskleidžiami rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius.

Vienas iš pagrindinių šios finansinės analizės uždavinių – pateikti informaciją, padedančią nustatyti pardavimų apimties ttašką, nuo kurio įmonė pardavusi produkciją, uždirbs pelną, numatyti veiklos perspektyvas, atskleisti veiksnius, kurie stabdo veiklos efektyvumą.

4.1. GAMINIŲ ASORTIMENTO ANALIZĖ

Produkcijos asortimentas apibūdina gaminamos produkcijos visumą jos įvairovės požiūriu. Vieni gaminiai gali būti brangūs, kiti – pigūs, vieni pelningi, kiti – ne. Todėl reikia išanalizuoti jų sudėtį, struktūrą, asortimento plano įvykdymą. Įmonė pradėdama kiekvieną atsakingą laikotarpy, planuoja savo veiklą ir numato tam tikro asortimento gaminių gamybą. 1–oje lentelėje atskleidžiami UAB “ Vėjas” gaminių gamybos plano įvykdymas.

UAB “Vėjas” gaminių asortimento planavimas vertine išraiška

Eil. Nr. Ga

Gaminama produkcija Planuota

Apyskaita Plano įvykdymo procentas

Vnt.(tūks.) Lt( tūks.) Vnt.( tūks.) Lt(tūks.)

1. Megztiniai 40 26 40 18,811 72,35%

2. Švarkai 16 18,8 20 30 159,9%

3. Kojinės 20 12 22 2,42 20,1%

4. Šalikai 30 12 31 16 133,3%

5. Kepurės 14 26,2 12 14 53,4%

Iš viso: 120 95 125 81,231 87,81%

Šis rodiklis rodo, kad plane numatytų keramikinių indų gamyba per metus nebuvo įvykdyta.

Iš 1 lentelės matyti, kad UAB “Vėjas” visą gamybos planą įvykdė 87,81 %, tik įvykdė dubenėlių gamybą 159, 9 %.

Šiuo atveju reikia apskaičiuoti plano įvykdymo pagal produkcijos asortimento vidutinį procentą, nes neįvykdytas gamybos planas.

Vidutiniams procentui apskaičiuoti sudaroma 2-oji lentelė.

Eil Nr Gaminio pavadinimas Planas Faktinė gaminių produkcijos gamyba

Iš viso Plano ribose Virš planas

1. Megztiniai 26 18,811 26 -11,89

2. Švarkai 18,8 30 18,8 11,2

3. Kojinės 12 2,42 2,42 9,58

4. Šalikai 12 16 16 4

5. Kepurės 26,2 14 26,2 -12,2

Iš analizės matyti, kad gamybos planas nors ir nebuvo įvykdytas, tačiau tai nėra didelis gamybos trūkumas, nes vidutinis gamybos plano įvykdymo procentas sudaro 99,48 %

Kadangi tai nėra pagrindinė įmonės produkcija, tai plano neįvykdymas nėra labai didelis gamybos trūkumas. Analizuojant labai svarbu suvokti ar neviršytas tų gaminių planas, kurių pardavimas ribotas. Tuomet reiks mažinti pardavimų kkainą, norint parduoti ir išvengti nerealizuotų atsargų.

4.2 PRODUKCIJOS GAMYBOS RITMINGUMO ANALIZĖ

Produkcijos gamybos ritmingumas yra svarbus įmonės veiklos rodiklis, kuris parodo produkcijos gamybos tolygumą vykdant metų gamybos užduotis. Neritmiška produkcijos gamyba kenkia įmonės darbo režimu.

Akcinės bendrovės ritmingumui analizuoti sudaroma 3-oji lentelė.

UAB “Vėjas” gamybos ritmingumas

Dekados Gaminių gamyba Lyginamoji dalis

Pagal planą Pagal apyskaitą Pagal planą Pagal apyskaitą

Pirmosios 30,81 22 45,75 20,25

Antrosios 37 39,42 24,25 52

Trečiosios 20 28 30 27,25

Iš viso per metus 87,81 89,42 100 100

Iš 3 lentelės matyti, kad įmonė dirba neritmingai.

Apibendrinamąsias gamybos ritmingumo rodiklis yra ritmingumo koeficientas, kuris paskaičiuotas pagal 4 lentelės duomenis.

UAB “Vėjas” produkcijos gamyba (tūkst. Lt)

Dekados Pagal planą Faktiškai Plano ribose

Pirmosios 20 34 20

Antrosios 40 25,42 40

Trečiosios 27,81 30 27,81

Iš viso per metus 87,81 89,42 87,81

Gamybos ritmingumas ritmingumo koeficientas lygus 100 %

Jis rodo, kad 89,42 proc. visos produkcijos pagaminta.

LŪŽIO MOMENTO ANALIZĖ

Lūžio momento analizė yra būtina, nes nustato tašką, kuriame realizacijos apimtis susilygina su kaštais.Lūžio momento analizę nustato taškas ( BEP ) , kuriame realizacijos apimtis susilygina su kaštais.

S=P*Q=TIC=FC+Q*V

Čia:

S- visa realizacijos apimtis lt.

P- realizuojamo vieneto kaina lt.

Q- parduodamų gaminių kiekis vienetais

TC- bendri kaštai lt.

FC- pastovūs kaštai lt.

V- realizuojamų gaminių vieneto pagaminimo kaštai lt.

Tarkim:

P-8,9 Lt. Vnt

V-3,000046 Lt

FC – 452000 Lt/vnt.

Q – 132000 vnt.

S- 81331Lt./vnt.

S=8,9*9127,1=81231=58349,3+(9127,1*3,000046)

Lūžio taškas skaičiuojamas pagal formulę:

BEP=FC/(P-V)=53849,3/(8,9-3,000046)=9127 vnt.

Lūžio taško lentelė:

1. Parduodamos produkcijos kiekis vnt.. 9127,1

2. Vieneto pardavimo kaina Lt 8,9

3. Gauta pardavus Lt 2294

4. Vieneto pagaminimo Lt 3,000046

5. Pastovūs kaštai Lt 53849,3

6. Kintami kaštai Lt 27471,7

Lūžio taškas grafiškai:

UAB”Vėjas”santykinių rodiklių analizė

Visi šie rodikliai buvo skaičiuojami pelno nuostolio ir balanso ataskaitų pagalba.

PELNINGUMO ANALIZĖ

Bendras pardavimų pelningumas atspindi įmonės pelningumą, susijusį su pagrindine jos veikla. Aš manau, kad šie rodikliai geriausiai atskleidė įmonės rodiklių pelningumą.

1. bendras pelningumas = Bendras pelnas / Pardavimai

Šiame darbe skaičiuojant santykinius rodiklius buvo lyginami dviejų metų, 1998 ir 1999 metų rodikliai.

1998 m. -15286/69510=-22 %

1999 m. 2294/81231=2,8%

2. Nuosavas kapitalo pelningumas = grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas

1998 m.1832 /16000 = 11,45 %

1999 m. 3579/17500 = 20,45 %

3. Turto pelningumas = grynasis pelnas / Visas turtas

1998 m. 1832/58300 = 3.14 %

1999 m. 33579/63310 = 5,65 %

Lyginant visus rezultatus galima padaryti tokias išvadas:

Pirmais rodiklis rodo, kad bendras pardavimų pelningumas 1999 m. padidėjo. Taip atsitiko todėl, kad įmonės pardavimai tais metais sumažėjo, tuomet sumažėjo bendras pelnas. Tačiau didesnis santykis išliko.

Iš antro rodiklio matyti, kad nors nuosavas kapitalas pakito, nes kaip žinome sumažėjo grynasis pelnas (čia jau grynasis nuostolis).

Trečias rodiklis rodo, kaip pakito turto pelningumas. Turto pelningumas 1999 m. nesumažėjo, ir vėlgi dėl tos pačios priežasties – sumažėję pardavimai uždirba mažiau pelno, o tai ssąlygoja turto, nuosavo kapitalo mažesnį pelningumą.

TRUMPALAIKIO MOKUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Trumpalaikio mokumo rodiklius reikia analizuoti nuolat, nes įmonė privalo būti moki, kad galėtų nuolat tęsti savo ūkinę – finansinę veiklą.

Šie rodikliai buvo pasirinkti todėl, kad man jie buvo suprantamiausi darant išvadas.

1. Grynasis apyvartinis kkapitalas = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai

1998m. 21900- 30300 = -8400

1999 m. 18110- 29000 = -10890

2. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas = trum.turtas / Trump. Įsipareigojimai

1998 m. 21900 / 30300 = 0,72

1999 m. 18110 / 29000 = 0,62

3. Grynojo trumpalaikio mokumo koeficientas = (Trumpalaikis turtas – Atsargos)/ trumpalaikiai įsipareigojimai

1998 m. (21900-15000) / 30300= 0,23

1999m. (18110-6000)/29000= 0,42

Apskaičiavus šiuos rodiklius galima teigti, kad:

Pirmasis rodiklis parodo, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Reikia, kad trumpalaikis turtas viršytų trumpalaikius įsipareigojimus 2 kartus. Tačiau pagal šiuos rodiklius matome, kad nei 1998 m. nei 1999 m. šis rodiklis nesudarė reikiamos sumos . Tai parodo, kad įmonė yra stipriai įsiskolinusi.

Antras ir trečias rodikliai tik patvirtina prastą įmonės būklę, nes ir koeficientai ir vienais,ir kitais metais yra gana maži. ČČia būtų galima įmonei pasiūlyti kuo mažiau pirkti atsargų įsiskolinant, nes reikia, pirmiausia realizuoti jau turimą produkciją.

ILGALAIKIO MOKUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Įmonės sugebėjimą atsiskaityti už ilgalaikius įsipareigojimus pagal numatytus terminus parodo ilgalaikio mokumo rodikliai mano nuomone apibūdina įmonės veiklą šia prasme.

1. Bendros skolos rodiklis = Visi įsipareigojimai / Visas turtas

19998m.30300 /5065110=0,59 %

1999m. 29000/58300= 18,3 %

2. Skolos – akcinio kapitalo koeficientas = Visi įsipareigojimai / Akcinis kapitalas

1998 m. 30300/17500= 1,73

1999 m. 29000/16000= 1,81

3. Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis = Ilgalaikiai įsipareigojimai / kapitalas ir rezervai

1998 m. 303000/28000= 11,08

1999 m. 29000/34310=0,84

Kuo mažesnis pirmasis bendrasis skolos rodiklis, tuo geresnė įmonių finansinė būklė. Taigi, 1998 m. įmonės būklė buvo geresnė, nei 1999 m., tai reiškia, kad įmonė turėjo mažiau ilgalaikių įsipareigojimų. Aišku tai, kad įmonės turtas padidėjo skolų sąskaita. Įmonė turi stengtis kuo mažiau įsigyti turto skolintojų nuosavybėn.

Iš antro rodiklio matome, kad kiekvienas 1998 m. akcinio kapitalo litui tenka 1,73 lito įsipareigojimų. Taip pat ir 1999 m. matome, kad koeficientas nedaug pakito. Galima teigti, kad įmonė per šiuos metus vienodai dirbo.

Trečias rodiklis yra populiariausias vertinant įmonės įsiskolinimą. Jis dar kartą parodo. Kad 1998 m. įsipareigojimai per 1999 m. neišaugo, tačiau dar nesiekia 1,1 , kai laikoma, kad įmonė įsiskolinusi nepataisomai.

VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Veiklos efektyvumui ištirti įmonėje, buvo pasirinkti tie rodikliai, kurie geriausiai atspindi įmonės veiklos efektyvumą.

1. Parduotų prekių savikaina 1 pardavimų Lt. = Parduotų prekių savikaina / Pardavimai

1998 m 84796/69510 = 1,21

1999 m. 78937/81231 = 0,97

2. Ilgalaikio turto apyvartumas kartais = Pardavimai / Ilgalaikis turtas

1998 m. 69510/336400 = 1,90

1999 m. 81231/45200 = 1,79

Iš pirmo rodiklio galima spręsti apie ūkininkavimo efektyvumą. Rinkos šalių įmonės veiklos praktika rodo, kad rodiklio kitimo ribos yra nuo 50 iki 90%. Jeigu šis rodiklis sudaro daugiau 90%, įmonė turi tam tikrų sunkumų. Jeigu minėtas rodiklis ssudaro 50% ir mažiau, vadinasi įmonė ūkininkauja efektyviai ir pelningai. Norint pasiekti tokius rezultatus, reikia didinti pardavimų apimtis ir mažinti savikainą, o tai gali padaryti tik labai efektyviai dirbanti įmonė.

Iš antro rodiklio matoma, kad 1999 m. ilgalaikio turto apyvartumas sumažėjo. Šiai problemai spręsti tėra viena išeitis – pardavimų padidėjimas, nes jis nulemia apyvartumo padidėjimą, ir gali būti atvirkščiai. Ilgalaikio turto apivartai kartais sumažėjimui įtakos turi neveikiantys įrengimai, ypač tuomet, kai jie pakeičiami naujais.

TRUMPALAIKIO TURTO MOKUMO ANALIZĖ

Čia labai svarbu išaiškinti, kaip greitai įmone savo turtą gali paversti grynaisiais pinigais, taip pat trumpalaikio turto panaudojimo efektyvumą. Kaip greitai įmonė savo pinigais, taip pat trumpalaikį turtą gali paversti grynaisiais pinigais, geriausia tai atskleidžia 1 ir 2 rodikliai.

1. Žaliavų ir medžiagų buvimo atsargose laikas = Žaliavų ir medžiagų atsargos / Vidutinė dienos pardavimo suma

1998 m. 15000/225,6 = 66d.

1999 m. 6000/193 = 31 d.

2. Pagamintos produkcijos sandėliavimo laikas = Pagamintos produkcijos atsargos / Vidutinė dienos parduotų prekių savikaina.

1998 m. 15000/225,6 = 66 d.

1999 m. 6000/193 = 31 d.

Iš pirmo rodiklio palyginimo galima padaryti išvadą, kad įmonėje 1999 m. atsargos užsilieka ilgiau nei 1998 m. tai reiškia, kad įmonė paversti trumpalaikio turto pinigais, taip, kaip reikėtų.

Antras rodiklis parodo, kaip greitai yra realizuojama pagaminta produkcija. Nors 11999m. produkcija realizuojama lėčiau.

ILGALAIKIO TURTO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Ypač svarbu yra įmonės ilgalaikis materialus turtas, kadangi jis tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes. Todėl nuostabu, kad daug dėmesio reikia skirti materialiojo ilgalaikio turto analizei. O jo vertę galima nustatyti analizuojant santykinius rodiklius.

1. Turto impulso grąžos rodiklis = Ilgalaikis turtas / Bendroji produkcija

1998 m. 36400/9127 = 3,98

1999 m. 45200/9127 = 4,95

2. Darbo aprūpinimo ilgalaikiu materialiuoju turtu rodiklis = Ilgalaikis materialusis turtas / Darbininkų skaičius

1998 m. 36400/12 = 3033,3

1999 m. 45200/12 = 3766,6

Pirmas rodiklis buvo pasirinktas todėl, kad parodo ilgalaikio materialiojo turto kiekį tenkantį vienam produkcijos litui. Šiuo atveju 1999 m. ilgalaikis turtas padidėjo, tuo pačiu padidėjo ir ilgalaikio turto kiekis vienam produkcijos litui.

Antras rodiklis parodo, kiek ilgalaikio materialiojo turto tenka vienam darbininkui. 1999 m. sumažėjo ilgalaikiam materialiam turtui, padidėjo kiekis tenkantis vienam darbininkui, darbininkų skaičius nepakito, galbūt įmonė galėtų pagalvoti apie naujų darbo vietų sukūrimą.

PELNO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Kadangi pelnas yra labai svarbus įmonės veiklos įvertinimo rodiklis, jis yra analizuojamas, o remiantis pokyčiais, vertinami įvairūs įmonės valdymo sprendimai. Šiuos rodiklius pasirinkau todėl, kad jie būtini analizuojant įmonės veiklą. Pelnas yra vienas iš įmonės veiklos įvertinimų. Sėkmingai dirbdama įmonė privalo turėti pelną, kuris padeda toliau plėtoti jos veiklą.

1. Bendrasis pelnas = Pardavimai / Parduotų prekių bei paslaugų savikaina

1998

m. 69510-84796 = -15286

1999 m. 81231-78937= 2294

2. Veiklos pelnas = Bendrasis pelnas – Veiklos sąnaudos

1998 m. -15286-2443 = -17729 (nuostolis)

1999m. 2294-3234= -940 (nuostolis)

Svarbiausią dalį įprastinės veiklos pelno sudaro bendrasis pelnas. Bendrasis pelnas 1999 m sumažėjo. Taip atsitiko todėl, kad sumažėjo pardavimai, kurie ir suteikia galimybę įmonei dirbti pelningai. Šiuo atveju įmonei reikia didinti pardavimus realizuojant sandėlyje sukauptas atsargas ir pagamintą produkciją.

Veiklos pelnas 1999 m. buvo nuostolis šitaip yra todėl, kad labai sumažėjo įmonės bendrasis pelnas. Toks rodiklis įmonei yra labai bblogas, nes 1998m. įmonė patyrė daugiau sąnaudų pagamindama ir parduodama daugiau produkcijos.

RIZIKOS IR BANKROTO ANALIZĖ

Jis apskaičiuojant Z modelio formulę:

1998m. Z =1,2*(45075/57821)+1,4*(-56901/57821)+3,3*(-1832/57821)+0,6*( 0 /57821)+1,0*(69510/ 57821)= 0.65

1999m.Z=1,2*(45075/45362)+1,4*(-53543/45362)+3,3*(-3579/45362)+0,6*(0 /45362)+1,0*(81231/45362) = 1.083

Kadangi pagal statistinius duomenis jeigu koeficiento reikšmė 1,8 – labai didelė bankroto tikimybė , nuo 1,8 iki 2,7 – didelė tikimybė, daugiau negu 3,0 – labai menka, tai šiuo atveju galima teigti, kad įmonei 1998- 1999 m. bankrotas labai gresia.

Tačiau bet kokiu atveju negalima teigti, kad bankrotas grėsė 100 proc. kaip ir ttai, kad dabar jis jau negresia, nes visi šie skaičiavimai nustato 95% tikslumu. Taigi, bet kokiu atveju planuoti bankrotą įmonei tikslinga.

V. 1998-1999 METU SANTYKINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ

Rodikliai 1998 m. 1999 m.

PELNINGUMO RODIKLIAI

Bendras pelningumas -22% 2,8%

Nuosavas kapitalo pelningumas 0,6% 22,36%

Turto pelningumas 3,14% 5,65%

TURTO MOKUMO RODIKLIS

Grynasis apyvartinis kapitalas -8400 -10890

Gryno ttrumpalaikio mokumo koficentas 0.72 0.62

ILGALAIKIO MOKUMO RODIKLIAI

Bendros skolos rodiklis 0,59 18,3

Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis 1,73 1,81

VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIAI

Parduotų prekių savikaina 1 pardavimų Lt 1,21 0,97

Ilgalaikio turto apyvarta 1.90 1.79

ILGALAIKIO TURTO RODIKLIS

Bendras pelnas -15286 2294

Veiklos pelnas -17729 -940

Trumpalaikio turto mokumo analizė

Žaliavų ir medžiagų buvimo atsargose laikas 66 d. 31 d.

Pagamintos produkcijos saugojimo laikas 66 d. 31 d.

HORIZONTALIOJI BALANSO ANALIZĖ 1998 – 1999 M.

TURTAS 1998M. 1999M. Pasikeitimai palyginus su 1999m. ir %

A. Ilgalaikis turtas 36400 45200 8800 88%

I. Materialusis turtas 36400 45200 8800 88%

I.2. Pastatai 18000 22000 4000 40%

I.3. Statiniai ir mašinos 12000 12000 –

I.4. Transporto priemonės 2000 4200 2200 22%

I.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai 1400 5000 3600 36%

I.6. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 3000 2000 -1000 -10%

B. Trumpalaikis turtas 18110 21900 3790 37.9%

I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 6000 1500 -4500 -45%

I.1. Atsargos 6000 1500 -4500 -45%

II. Per vienerius metus gautinos sumos 8000 4500 -3500 -35%

II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 1110 900 -210 -21%

II.2. Kitos gautinos sumos 2000 1000 -1000 -10%

IV. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 1000 500 -500 -5%

Iš viso: 54510 67100 12590

A. Kapitalas ir rezervai 28000 34310 6310 63.1%

I. Kapitalas 27000 34000 7000 70%

I.1. Įstatinis _____

IV. Rezervai _____

B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) _____ _____ ____

C. Atidėjimai iir atidėtieji mokesčiai ______ ____ ____

D. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ______ _____ _____

E. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 29000 30300 1300 13%

II. Finansinės skolos ____ ____ ____

III. Prekybos skolos – – –

III.1. Tiekėjams – – –

IV. Avansu gautos sutartys pagal pasirašytas sutartis – – –

V. Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas – – –

V.1. Mokesčiai – – –

V.2. Atlyginimai ir soc. draudimas – – –

VI. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 29000 30300 1300 13%

Iš viso:

Iš horizontaliosios balanso analizės matome, kad įmonės bendra turto suma per vienerius metus padidėjo 12590Lt, arba125,9 procento. Šiam turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio ir ilgalaikio turto padidėjimas.Trumpalaikis turtas padidėjo3790 Lt, aarba 37,9 procento. O ilgalaikis turtas padidėjo8800 Lt, arba 88 procento. Gamybinių lėšų panaudojimo požiūriu tai teigiama tendencija. Sumažėjo per vienerius metus gautinos sumos –35000 Lt arba –35 procento, tačiau kartu išaugo pirkėjų įsiskolinimai -210Lt arba 21procento. Taip pat padidėjo prekybos skolos –3340 Lt arba 28,18 procento.Horizontalioji ilgalaikio turto analizė rodo, kad ilgalaikio turto ir jo elementų vertine išraiška įmonė turėjo mažiau.

Horizontalioji savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo tiek kapitalas, tiek rezervai.

IŠVADOS IR PASIŪLIMAI

Finansinės analizės duomenys naudojami planuojant ir prognozuojat. Daugelis autorių pripažįsta, kad tik gerai atlikus įmonės veiklos analizę, galima sudaryti tikslius planus. O nuo tikslaus ir sėkmingo planavimo priklauso verslo sėkmė.

Atlikus UAB “Vėjas” ūkinę – finansinę analizę, darbo autorė padarė tokias išvadas ir pateikė pasiūlymus:

1. Analizuojant literatūrą buvo išsiaiškinta kokią svarbą įmonės veikloje atlieka įmonės ūkinės- finansinės veiklos analizė, kokius horizontaliosios analizės rodiklius geriausia analizuoti, kad įvertinti įmonei veiklos efektyvumą, kam ir kodėl visa ši informacija yra reikalinga.

2. Analizuojant lūžio tašką, buvo nustatytas nenuostolingumo taškas. Tai reiškia, kad įmonė pagaminusi ir pardavusi produkcijos įmonė už kitą pagamintą ir realizuotą produkciją gaus pelną.

3. Analizuojant įmonės rodiklius ir padarius horizontalią analizę paaiškėjo, kad 1999metais, lyginant su 1998 m. įmonėje sumažėjo trumpalaikių įsipareigojimų, o ilgalaikių įsipareigojimų nebuvo nei 1998 ,, nei 1999 metais. Pardavimų apimtis padidėjo, pelnas taip pat padidėjo, tačiau žaliavos ir pagaminta produkcija ilgai užsilieka sandėliuose.

4. Įmonė neįvykdė, vienos rūšies mezginių plano, o tai labai didelis trūkumas. Įmonė virš plano pagamino kitų mezginių gaminių.

Įmonės apyvarta palyginus su 1998 m. padidėjo, tačiau tai įmonei nepadėjo atsikratyti skolų ir nuostolių.Šiai įmonei būtų tikslinga ieškoti naujų rinkų ir būdų, kaip greičiau realizuoti pagamintą produkciją. Taip pat įmonei reikia neviršyti tų gaminių planų, kurių pardavimas ribotas, nes čia susiduriame su nerealizuota produkcija, o stengiantis ją realizuoti mažinamos kainos.Tuomet įmonė nesugeba sukaupti lėšų apyvartiniam kapitalui ir negali tęsti sėkmingos ūkinės veiklos.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. V. Kvederaitė “Firmos finansinė analizė”.Lietuvos informacijos institutas, 1997 m.

2. Br. Martinkus, V. Žilinskas “Ekonomikos pagrindai”. Technologija, 1997 m.

3. D. Šlekienė, J. Klimavičiūtė “Įmonės veiklos finansinis įvertinimas”. Technologija, 2000 m.

4. J. Mackevičius, D. Poškaitė “Finansinė analizė”, 1998 m.

5. G. Smolenskas “Įmonės finansų pradmenys:mokomoji knyga ekonomikos studentams” , 2000 m.