Įmonės finansinės būklės analizė

Turinys

1. Įvadas……………………….. 3

2. Finansų analizės teoriniai pagrindai………………..3

2.1 Finansų analizės reikšmė ir uždaviniai……………..4

2.2 Finansų analizės rūšys…………………….5

2.3 Finansinių koeficientų reikšmė……………….. 7

2.4 Analizės būdai……………………….. 6

3.UAB „Markučiai“……………………..7

3.1 Balansų rodyklės analizė…………………. 10

3.2 Pelno (nuostolio) ataskaitos analizė…………….. 10

3.3 Veiklos efektyvumo analizė…………………. 13

3.4 Bankroto tikimybė………………………… 14

4. Išvados………………………… 15

5. Priedas.Ataskaitos pavyzdys………………… 16

6. Literatūra…………………………22

1.Įvadas

Finansinė ataskaita – prekių ir paslaugų srautų iš organizacijos ir į organizaciją monetarinė analizė. Finansinės ataskaitos naudojamos organizacijos gaunamų ir teikiamų prekių ir paslaugų piniginei vertei stebėti. Jos suteikia galimybę stebėti tris svarbiausias organizacijos ffinansines sąlygas:

1)Likvidumą – galimybę paversti turtą grynais pinigais, siekiant patenkinti iškilusius finansinius poreikius ir įsipareigojimus.

2)Bendrą finansinę būklę – ilgalaikį santykį tarp skolų ir nuosavybės; turtą likusi atmetus įsiskolinimus.

3)Pelningumą – galimybes nuolat gauti pelno per tam tikrą laikotarpį.(J.Stoiner)

Kiekvienam žmogui tenka susidurti su finansais. Visiems žmonėms tenka skaičiuot savo išlaidas ir lygint jas su pajamom, kad išlaidos neviršytų pajamų ir nebūtų įsiskolinimo. Todėl mano darbo tikslas yra supažindint ir susipažint pačiai su finansinės analizės teoriniais pagrindais ir pateikt realiai veikiančios firmos finansinės bbūklės analizę.

Rašant šį darbą teko apsilankyti ne tik VGTU bibliotekoje, bet ir Mažvydo bibliotekoje. Daug naršyt internete, bei siekt kuo daugiau surast informacijos šiai temai. Be to, tam, kad pasiekt kuo didesnį efektyvumą teko perskaityt ne tik šios temos vadybos iir ekonomikos knygų (pvz.: J.Mackevičius „Apskaita“, L.Juozaitienė ir kt. „Verslo ir vadybos įvadas“, ir kt.).

Šiame darbe daugiausiai rėmiausi E.Buškevičiūtė „ Finansų analizė“. Taipogi didelį dėmesį skyriau J.Stoner knygai „Vadyba“, D.Šleikienė „Įmonės veiklos finansinis įvertinimas“, J. Mackevičius „Finansinė analizė“, J. Mackevičius „Finansinės ataskaitos“. Taip pat, naudojausi informacija rasta internete, bei žurnalu „ Inžinerinė ekonomika“. Taip po gi rėmiausi informacija iš seminaro „įmonės veiklos analizė“.

Darbo metu susipažinau su realiai veikiančia firma UAB „ Markučiai“. Tyrima vykdžiau buhalterijoje (Paplaujos g. 7, Vilnius).

2.Finansų analizės teoriniai pagrindai.

Čia aš pateiksiu :

1)Finansų analizės reikšmę

2)Finansinės analizės rūšis

3)Finansų analizės šaltinius

4)Analizės būdus

2.1.Finansų analizės reikšmė ir uždaviniai

Finansinės analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslas ir uždaviniai. Finansinės analizės tikslas – teikti vartotojams objektyvią informaciją, padėti įmonių vadovams daryti veiklą efektyvesnę. Vakarų aautorių literatūroje finansinės analizės uždaviniams skiriamas didelis dėmesys (socialinės įmonių veiklos analizės uždaviniams nagrinėti buvo skiriama nedaug dėmesio). Pažymėtini tokie uždaviniai:

Sukurti finansinę informacijos sistemą, atitinkančią įmonės strategiją.

Faktinę padėtį palyginti su kitais rodikliais.

Padėti kurti finansų valdymo ir apskaitos politiką.

Finansinė analizė teikia gana daug išsamios informacijos, kurią vartotojai gali naudoti įvairiems tikslams. Pastaraisiais metais finansinės analizės teikiamos informacijos poreikis nuolat didėja, jos reikia vis naujiems vartotojams ar jų grupėms. Žymus finansinės analizės specialistas B. Rees nurodo keturias finansinės informacijos vartotojų grupes:

I. ĮĮmonės akcininkai.

II. Verslo partneriai.

III. Kiti vartotojai:

– vyriausybė (dėl pajamų apmokestinimo);

– centrinė valdžia (dėl vadovavimo politikos);

– vietinė valdžia;

– visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros;

– konkurentai;

– visuomenė.

IV. Analitikai ir konsultantai.

Finansinės analizės šaltiniai rinkos ekonomikos sąlygomis yra tokie:

Balansas.

Pelno (nuostolio) ataskaita.

Pinigų srautų ataskaita.

Nuosavybės (savo kapitalo) ataskaita.

Kita vidaus ir išorės informacija:

a) planai, prognozės, normatyvai;

b) statistiniai leidiniai ir informaciniai žinynai;

c) vidinės ataskaitos ir apskaitos duomenys.

Finansinės analizės turinys yra ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą ir pelningumą. Toks tyrimas gali būti atliekamas naudojant informaciją apie buvusią veiklą, atliekama dabar ir perspektyvoje.

Finansų analizės tyrimų objektas yra įmonių finansinė veikla ir jos rezultatai.

Svarbiausi finansų analizės uždaviniai:

2.2. Finansų analizės rūšys

Finansų veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas. Priklausomai nuo atskirų autorių jai keliamų tikslų bei supratimo ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.

Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus ūkio subjekto atžvilgiu.

Operatyvinė analizė kartais dar vadinama išankstine, nes ji atliekama, nepasibaigus visai savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti palnus ar priimti naują veiksmų programą. Diagnozavimas – tai reiškinio, proceso, būsenos išaiškinimas, atpažinimas ir apibūdinimas.

Retrospektyvinė analizė – praeityje ggautų finansinių rezultatų įvertinimas.

Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai, atsižvelgiant į jų turinį, struktūrą ir skaičiavimo metodiką, analizuojami įvairiais būdais, atskleidžiančiais kokį nors įmonės veiklos aspektą, ypatybę arba dėsningumą. Vakarų literatūroje išskiriamos trys finansinės analizės rūšys:

1. Horizontalioji analizė. Tai dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką, kuri išreiškiama absoliučiais dydžiais arba procentais.

2. Vertikalioji analizė. Atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais.

3. Santykinė analizė. Santykinių rodiklių analizė labai plačiai taikoma atliekant lyginamąją kelių įmonių ir tam tikro laikotarpio analizę. Taikant santykinius rodiklius galima palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas arba vienos įmonės tam tikro laikotarpio finansiniu rodiklius.

2.3. Finansinių koeficientų reikšmė

Finansiniai koeficientai, naudojami finansinių ataskaitų analizėje, yra geras pagrindas kliento finansiniam stabilumui įvertinti. Finansiniai koeficientai gali suteikti informacijos apie dvi įmonės valdymo sritis:

– pajamas, gaunamas iš investicijų;

– finansinę įmonės padėtį.

Kadangi koeficientų analizė susijusi su kiekybine informacija apie skolininką ir joje neįvertinami kokybiniai veiksniai, koeficientų analize naudojamasi tik kaip pagalbine priemone vertinant finansinį kliento stabilumą. Negalima analizuoti pavienių koeficientų, nes vertinami turi būti kelerių metų duomenys.

2.4. Analizės būdai

Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojamas analizės būdų sistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesų veiksniai, ūkio subjekto vidinės veiklos ggalimybes.

Analizės būdai:

Lyginimo būdas. Taikant šį būdą, galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodyklių dydžių.

Grupavimas – yra analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei būdingus tam tikrus požymius.

Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetinių įmonės finansinės veiklos bei su ja susijusios veiklos sričių nagrinėjimas.

Detalizavimo būdo svarbiausias tikslas yra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius.

Apibendrinimas yra nagrinėjamų dalinių reiškinių sujungimas į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas.

Indeksai yra santykiniai dydžiai, apibūdinantis ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu.

Grandinių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas projektinis ar bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu, kitus rodiklius imant nepakeistus.

Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominių reiškinių tarpusavio ryšį bei priklausomumą.

Lyginamųjų svorių skaičiavimai yra identiški vertikaliosios analizės būdui.

Dinamikos eilutė yra eilė absoliutinių ar santykinių dydžių, apibudinančių ekonominį reiškinį laiko požiūriu.

Ekonometrinių analizės būdų esmę sudaro matematinių bei statistinių metodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui.

Regresinė ir koreliacinė analizė naudojama tiriant atsitiktines priklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio.

Euristinių būdų pagrindą sudaro euristika t.y. mokslas apie kūrybinį mąstimą.

Grafiniai būdai aiškiau iliustruoja analizės rezultatus, leidžia nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą laikui bėgant.

3.UAB „Markučiai“

Atliekama AB “Markučiai” finansinės būklės analizė. Įmonė užsiima statybinių medžiagų gamyba.

1955 metais vasario mėn. 18 dienos Vilniaus statybos

tresto įsakymu Nr.46 buvo įkurta Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr.2, kuri apjungė mieste buvusius atskirus mažus betono-skiedinio mazgus ir stendus, priklausiusius atskiroms statybos valdyboms, o 1957 metais papildomai prijungtos dar kelios atskiros mažos gamyklėlės. Gamybos barai buvo įvairiuose rajonuose: Verkių g., Subačiaus g. Lentvario g. ir Naujojoje Vilnioje. Juose veikė atskiri betono-skiedinio mazgai, kalkių ūkiai, armatūros ir formavimo cechai su lauko poligonais, asfaltbetonio gamybos cechas. Iš vienuolikos gamybos barų gamykla aprūpindavo tuometines Vilniaus miesto statybines organizacijas savo produkcija.

1992 m. birželio 110 d. privatizavus Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą Nr.2 buvo įkurta akcinė bendrovė „Markučiai”, Paplaujos g. esančiame ceche. Bendrovė pasistatė armatūros gamybos cechą, modernizavo gamybos technologijas.

Norint objektyviai ir tiksliai įvertinti esamą padėtį įmonėje reikia surinkti daug įvairios, patikimos ekonominės bei socialinės informacijos.

Turimi šaltiniai tai balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita. Ryšium su informacijos trūkumu analizės rezultatai nebus labai tikslūs ir objektyvūs.

3.1 Balanso rodyklių analizė

Išanalizavus UAB “Markučiai” 2005m. balansą matyti, kad nagrinėjamais metais, palyginti su praėjusiais, įmonės turtas padidėjo 7 6691 946 Lt. tai nulėmė ilgalaikio (3 257 816 Lt) bei trumpalaikio (4 422 522 Lt.) turto vertės padidėjimas, nematerialaus turto įsigijimas. Didžiausią lyginamąjį svorį finansiniais metais 60 (viso turto) sudarė trumpalaikis turtas, o ilgalaikis turtas sudarė 40 (viso turto). PPraėjusiais finansiniais metais – 63 trumpalaikis ir 37 ilgalaikis turtas.

1. Ilgalaikis turtas

2. Trumpalaikis turtas

3. Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos

3.2Pelno (nuostolio) ataskaitos analizė

Išanalizavus UAB “Markučiai” 2005 m. pelno (nuostolio) ataskaitą matyti, kad nagrinėjamais metais, palyginti su praėjusiais, įmonės pardavimai išaugo 10.07.

1. Finansiniai metai

2. Praėję finansiniai metai

Bendrasis pelnas padidėjo 289.46, tačiau veiklos sąnaudos padidėjo dar daugiau 3664.29. Teigiamą įtaką bendrojo pelno padidėjimui turėjo parduotų prekių ir paslaugų savikainos sumažėjimas 9.83.

1. Finansiniai metai

2. Praėję finansiniai metai

O tai leido padidinti bendrąjį pelną 3,9 milijonais litų. Nuostolingai buvo vykdoma kita veikla; nors pajamos padidėjo tačiau sąnaudos išaugo, o tai lėmė kitos veiklos nuostolį. Taip pat nuostolinga buvo finansinė ir investicinė veikla (nuostolis padidėjo 219 075 Lt.). Finansiniais metais pagautė sumažėjo 13.78, o netekimai padidėjo 149.32, tačiau grynasis ffinansinių metų pelnas padidėjo 1 368 579 Lt..

1. Bendrasis pelnas

2. Grynasis pelnas

Pardavimų ir investicijų pelningumo analizė. Atlikus pardavimų ir investicijų pelningumo analizę matome, kad turto pelningumas padidėjo 6,69, savininkų nuosavybės – 10,47, panaudoto kapitalo – 24,59.

Sumažėjus prekių ir atliktų darbų sąnaudoms 1-am pardavimų litui 18,08, parduotų prekių savikaina sumažėjo 9,83.

1. Turto pelningumas (proc.)

2. Savininkų nuosavybės pelningumas (proc.)

3. Panaudoto kapitalo pelningumas (proc.)

Trumpalaikio turto struktūros analizė. Iš trumpalaikio turto struktūros matome, finansiniais metais trumpalaikis turtas padidėjo 4434130 Lt. tačiau trumpalaikio turto struktūra per finansiniais metais pakito. FFinansiniais metais nuosavi šaltiniai sudarė 69,03 lyginamojo svorio, skolinti – 30,97, praėjusiais finansiniais metais atitinkamai 74,18 ir 25,82.

1. Finansiniai metai

2. Praėję finansiniai metai

Įsiskolinimo laipsnio analizė. Atlikę įsiskolinimo laipsnio analizę matome, kad finansiniais metais bendrasis įsiskolinimas padidėjo 28,9. Kuo mažesnis bendrasis skolos rodiklis tuo geresnė įmonės finansinė būklė. Jis rodo kokia dalis skolintų lėšų, panaudojama formuojant įmonės turtą. Ilgalaikių įsipareigojimų padengimo rodiklis parodo kiek kartų ilgalaikio turto vertės pakaks apmokėti ilgalaikiams įsiskolinimams.

Finansų struktūros analizė. Finansiniais metais savininkų nuosavybės dalis turte sumažėjo 6,94 o skolintojų – padidėjo 19,95.

3.3.Veiklos efektyvumo analizė.

Atsargų apyvartumo rodiklis parodo, kiek kartų per metus buvo atnaujintos atsargos. Šis rodiklis parodo ne tik, per kiek kartų apsisuka atsargos iš daiktinės formos virsdamos pinigine forma, bet ir kiek dienų šios atsargos būna įmonėje. Atsargų apyvartumas finansiniais metais pailgėjo 9,6 dienom o tai sulėtino (16,14) atsargų apyvartumą per metus. Pirkėjų įsiskolinimo rodikliai parodo, kiek kartų per metus įmonė surenka savo lėšas atsiskaitymų procese. Šis rodiklis parodo ne tik debitorinio įsiskolinimo apyvartumą, taip pat informuoja apie įmonės mokėjimų politiką vartotojų atžvilgiu, apie sėkmę išieškant įsiskolinimą. Pirkėjų įsiskolinimas finansiniais metais pailgėjo 18,28 dienom o tai sulėtino apyvartumą 37,84. Įsiskolinimo tiekėjams rodikliai parodo, po kiek laiko vidutiniškai įmonė atsiskaito su tiekėjais arba kiek kartų atnaujinamas įsiskolinimas. ĮĮmonė finansiniais metais vidutiniškai 18,28 dienom ilgiau padengia skolas. Apyvartų skaičius kartais sumažėjo beveik dvigubai. Palyginus debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo laiką dienomis matome, kad finansiniais metais įmonė greičiau atsiskaitydavo su tiekėjais (38,35 d.) nei atgaudavo pirkėjų skolas (51,19 d.). Skirtumas tarp skolų įmonei ir įsiskolinimo vidutiniškai 12,84 dienos. Praėjusiais finansiniais metais atitinkamai 20,07 d. ir 31,82 d. skirtumas vidutiniškai 11,75 dienos.

Turto apyvartumo rodiklis parodo kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui garantuoti, kiek kiekvienam turto litui tenka realizacijos. Viso turto apyvartumas finansiniais metais sulėtėjo 0,71 karto. Ilgalaikio turto apyvartumui didžiausią įtaką turi ilgalaikio turto vertė. Ilgalaikio turto apyvartumas pagreitėjo 2,2 karto. Šiam pagreitėjimui įtakos turėjo 2 veiksniai pardavimų padidėjimas ir ilgalaikio turto padidėjimas. Trumpalaikio turto apyvartumo rodiklis parodo, ar įmonei netrūksta apyvartinio kapitalo. Rodikliai parodo trumpalaikio turto atnaujinimą per metus kartais. Trumpalaikio turto apyvartumas finansiniais metais sulėtėjo 1,03 karto. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumo rodikliu nustatomas apyvartinio kapitalo atnaujinimas (kartais) per nagrinėjamą laikotarpį. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas sulėtėjo 1,41 karto.

3.4.Bankroto tikimybė.

Bankroto problema dažniausiai iškyla tada, kai įmonė neturi pakankamai pinigų trumpalaikiams įsipareigojimams likviduoti. Dabartiniu metu bankrotams prognozuoti dažnai naudojamas Z modelis. Kai Z iki 1,8 – labai didelė bankroto tikimybė, nuo 1,81 iki 2,7 – didelė tikimybė, nuo 22,8 iki 2,9 – galima tikimybė, daugiau negu 3,0 – labai menka tikimybė. Atlikus paskaičiavimus matome, kad įmonėje bankroto tikimybė labai maža.

4. Išvados

Taigi, finansai yra svarbi ne tik įmonės bet ir kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Kad atlikti įmonės finansinę ataskaitą reikia turėti daug žinių ir patirties, nes remiantis knygomis tai padaryt yra be galo sunku. Tačiau aš džiaugiuos turėdama tokia galimybę, nes įgavau naujų žynių bei patirties. Tam, kad analizuoti įmonės finansinę būklę reikia turėt ir gabumų.

Atlikus UAB „Markučiai“ turimų duomenų analizę matome, kad įmonė dirba stabiliai ir jos veikla pelninga, bankroto tikimybė maža. Turbūt taip bus ir toliau.

5.Priedas.Ataskaitos pavyzdys

IDENTIFIKACIJA

Pavadinimas : XXXX UAB.

IGK-numeris : xxx

Adresas : XXXX xxx, 01230 Vilnius-10 2000, Lietuva

tel: (370 2) xxxxxx

faks.: (370 2) xxxxxx

El.p.: XXXX@xxxx.lt

****************************** SUVESTINĖ*********************************

Juridinė forma : UAB (Uždaroji akcinė bendrovė)

Įkurta : 1992

personalas. : 5

Pardavimai: XXX XXX LTL / 12 mėn., baigiasi 01.01.2001 /

KREDITINGUMO ĮVERTINIMAS

Kreditingumo reitingas: [2,5] Vidutinis kreditingumas. Rekomenduojamas verslo plėtojimas.

Kredito suma :Rekomenduojama maksimali kredito suma 5 000 EUR.

Iki tol kol bus gauti nauji finansiniai duomenys.

Išvada :Verslo santykiai gali buti užmegzti.

*************************************************************************

Įsteigimo metai: 1992

REGISTRACINIAI DUOMENYS

Registracijos data : 29.10.1992

Registracijos numeris: xxxxx

Registratorius : Ūkio Ministerija(Vilnius, Lietuva)

Adresas: XXXX xxx, Vilnius 2000, Lietuva

Juridinis statusas : UAB

Akcinis kapitalas : 800 000 LTL

Akcininkai :-

(Jonas Jonaitis) (Lietuva) 54.00 %

akcijų paketo vertė 432 000 LTL

– Partner GmbH (Schweinfurt,Germany) 46.00 %

akcijų paketo vertė 368 000 LTL

VALDYBA

Direktorius : (Jonas Jonaitis) (Lietuva)

: Parašo teisė (Jonas Jonaitis)

VEIKLA

Pirminė veikla : Vandens valymo įrenginių montavimas, kanalizacijos

montavimas, santechnikos įrengimas.

Prekyba vandens siurbliais, vandens valymo

įrengimais, santechnika.

PERSONALAS : 5

PERSONALO ISTORIJA : 4 (2001.06.01)

2 (1999.04.12)

EKSPORTAS : į Latviją, Rusiją, Baltarusiją

IMPORTAS : Iš Vokietijos, Olandijos, Slovakijos, Šveicarijos,

Didžiosios Britanijos. <

TURTAS

Nekilnojamas turtas : Nuosavas:

– Patalpos