Įmonės „Liastat“ valdymo tobulinimas/

Turinys

Įvadas………………………… 3

1. Organizacijos, kaip valdymo objekto apibūdinimas……….. . . 4

1.1 Šakos apibūdinimas………………….. . . 4

1.2 Organizacija kaip valdymo objektas……………. . . ..6

2. Produkto darymo funkcijos realizavimo apibūdinimas……… . . . ..8

2.1 Planavimas………………………. . 8

2.2 Organizavimas……………………. . . 10

2.3 Organizacinė struktūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

2.4 Motyvavimas……………………… .12

2.5 Kontrolė ir reguliavimas………………… . . .13

3. Rekomendacijos įmonės valdymo sistemos tobulinimui …… . . . .. . 14

Išvados . . . . . ………………….. . . . 19

Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20

Literatūra………………………. . . .22Įvadas

Nagrinėjamoji įmonė „LIASTAT“ yra statybinė organizacija, statanti įvairaus tipo gyvenamuosius namus, administracinius ir pramoninius statinius, atlieka pastatų renovaciją ir kapitalinius remontus. Kompanijos būstinė yra įsikūrusi Vilniuje, Buivydiškių g. 47, 2010-LT.

Nuo „LIASTAT“ įkūrimo ((1993m.), įmonės veikla ir personalas žymiai pakito. Žinoma, tai turėjo įtakos šalies ekonominės reformos, bei pačios organizacijos augimas ir įsitvirtinimas rinkoje.

Statyba yra viena svarbiausių ūkio šakų, nuo kurios labai priklauso ekonominių ir socialinių problemų sprendimas. Socialinei sferai pagerinti reikalingi nnauji gyvenamieji namai, šiuolaikiškai įrengtos ir kompiuterizuotos mokyklos bei ligoninės. Be to, reikia fiziškai ir morališkai pasenusius pastatus rekonstruoti ir remontuoti. Statyba, kaip sistema, priklauso gamybinių sistemų klasei.

Be abejo, sėkminga organizacijos veikla tiesiogiai priklauso nuo sėkmingo produkto darymo proceso valdymo.Norint sekmingai veikti konkurencijos rinkos sąlygomis, labai svarbu teisingai ir efektyviai organizuoti įmonės valdymo procesą.

Mano darbo pagrindinis tikslas yra susipažinti ir išsamiai išnagrinėti pasirinktos organizacijos produkto darymo valdymą bei pagrindines jo sudedamąsias dalis kaip planavimą, organizavimą, skatinimą, kontrolę ir reguliavimą, bei atlyginimą.1. Organizacijos, kaip valdymo objekto apibūdinimas

1.1 Šakos apibūdinimas

Statybos pagrindą sudaro įvairios paskirties, specializacijos, vidinės struktūros ir dydžio organizacijos, atliekančios statybos, montavimo bei remonto darbus, įmonės, gaminančios statybines konstrukcijas, gaminius bei pusfabrikačius, įvairios aptarnaujančios pagrindinę gamybą įmonės, taip pat statybos profilio pprojektavimo ir mokslinio tyrimo institutai.

Statyba glaudžiai susieta su kitomis ūkio šakomis. Pramonė statybai tiekia medžiagas, konstrukcijas, mechanizmus, įrenginius, mašinas, įrankius ir kt. Statybai suvartojama nemažai elektros energijos, naudojami įvairių rūšių transporto ir kitų aptarnaujančių organizacijų paslaugomis. Be to, statybos produkcija- pastatais ir statiniais- naudojasi visos gamybinės ir negamybinės sferos šakos.

Daugeliui statybos elementų būdingas neapibrėžtumas. Dirbančiųjų susirgimai ir darbo drausmės pažeidimai, mechanizmų gedimai ir tiekimo sutrikimai bei daugybė kitų veiksnių yra tikimybinio pobūdžio.

Statybai būdinga pagaminta nejudamoji produkcija, t.y. pastatyti ppastatai ir statiniai, ilgas gamybos ciklas, dideli objektų matmenys ir kaina, pastovi darbininkų darbo vietos kaita, tiesioginis meteorologinių sąlygų poveikis dirbantiesiems ir produkcijai.Šios statybos ypatybės apsunkina valdymo procesą ir reikalauja tam tikros specifikos.

Statybos procesas nuolat tobulinamas; rengiami pažangesni projektai, sukuriamos naujos medžiagos ir konstrukcijos, aprūpinama našesnėmis, techniškai tobulesnėmis mašinomis ir mechanizmais, tobulinama darbų technologija. [1, 13-14psl]

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis nežymiai padidėjo, palyginus su praėjusiais metais. Daugiau kaip pusė atliktų darbų teko Vilniaus ir Kauno apskritims.

1999m. kritinę ribą šalies statybos įmonės pasiekė dėl vėluojančių valstybinių bei bendrovių atsiskaitymų už atliktus darbus. Metų pradžioje valstybinės institucijos buvo beveik visiškai nutraukusios mokėjimus, tačiau statybos bendrovės dirbo skolon. Naujų valstybinių užsakymų nebuvo beveik 3 mėnesius.

Alternatyvų šalies statybininkai turi nedaug: užsienio įmonės I Lietuvą investuoja nedaug, gyvenamoji statyba merdi (daugiaaukščiai namai statomi tik Vilniuje ir Klaipėdoje), užsienyje lietuviai taip pat turi ne per daugiausiai užsakymų. Ekspertai 2000-sius vertina kaip statybininkų šakos terapijos metus.1.2 Organizacija kaip valdymo objektas

Statybos įmonė įregistruota Vilniaus miesto SM rejestre 1993 06 08. Nuo organizacijos įsteigimo dienos įmonės veiklai vadovauja generalinis direktorius K. Satkevičius. Taip pat į įmonės administraciją įeina ir technikos, gamybos, ekonomikos, komercijos direktoriai. Įmonės valdymo grandžių skaičius sumažintas iki minimumo. TTai užtikrina mažas administravimo išlaidas, didelį organizacinį lankstumą. „LIASTATe“ dirba 240 darbuotojų, iš jų 27 inž. techn. darbuotojai. Darbo vadovai atestuoti pagal LR norminių aktų reikalavimus. 1998 metais pradėta ir 2000 metais užbaigta diegti kokybės sistema ISO 9000. Pagrindiniai specialistai sėkmingai užbaigė kursą pagal ISO 9000. Toliau vyksta procedūrų rengimas ir mokymas.

Statybos įmonė „LIASTAT“ priklauso Lietuvos statybininkų asociacijos susivienijimui. Asociacijos pagrindiniai veiklos principai yra šie:

Tobulinimas valdymo struktūros, jungiančios savarankiškas akcines bendroves; glaudi kooperacija vykdant statybos darbus respublikoje ir užsienyje; įgyvendinimas vieningos gamybinės-techninės ir ekonominės politikos;

„LIASTAT“ užsiima tokia gamybine-komercine veikla:

• Vykdo gyvenamųjų namų, pramonės, buitinės, prekybos, švietimo, sveikatos apsaugos bei visuomeninės paskirties objektų statybą, remontus bei renovaciją;

• Gamina betoną, skiedinį ir stalių bei metalo gaminius;

• Prekiauja statybinėmis medžiagomis

• Nuomoja mechanizmus bei statybinę įrangą.

Šiuo metu didžiausią paklausą turi kotedžo tipo ir įvairaus dydžio komfortiški butai, kurių konstrukcijos, apdaila ir inžinerinė įranga – iš šiuolaikiškų medžiagų. Konstruktyvinė schema leidžia dideles transformacines galimybes būtų išplanavimui bei kvadratūrai keisti. Bendrovė planuoja iki 50% darbų apimties vykdyti gyvenamųjų namų statybas pardavimui.

Pagrindiniai įmonės objektai pastatyti per paskutinius 3 metus yra: priešgaisrinės dalies administracinis pastatas Vilniuje; monolitiniai garažai Pilaitėje; kotedžo tipo gyvenamasis namas Pašilaičiuose ; prekybos centras Fabijoniškėse ; ir kt.

„LIASTAT“ nuomone, rinką galima suskirstyti į dvi dalis:

• Statybiniai ttyrinėjimai

• Statinių statyba

Abi rinkos dalys glaudžiai susiję- po statybinių tyrinėjimų seka gyvenamųjų namų statybos vietos parinkimas ir atskirų gyvenamųjų rajonų, butams įsigyti paklausos tyrimas. Po statybų tyrimų seka projektavimo ir statybos darbai.

Nagrinėjant rinkos mastus ir jų plėtojimosi galimybes, galima konstatuoti, kad Lietuvoje statybos mastai, ypač gyvenamųjų namų didės, nes dauguma gyventojų gyvena daugiabučiuose sovietmečiu pastatytuose namuose. Tyrimai rodo, kad yra daug gyventojų, pageidaujančių įsigyti šiuolaikinio tipo naujus gyvenamuosius namus.2. Produkto darymo funkcijos realizavimo apibūdinimas

Vienas iš dažniau pasitaikančių valdymo funkcijų variantų yra toks: prognozavimas, planavimas, organizavimas, reguliavimas: kontrolė, apskaita, operatyvus planavimas. Nuo šių funkcijų atlikimo kokybės priklauso gamybos rezultatai. Joms kokybiškai atlikti reikia talento, žinių ir įgūdžių. Svarbu turėti žinių apie valdymo technologiją ir apie kiekvienos funkcijos realizavimo metodus.2.1 Planavimas

Statyba yra laikoma sudėtinga valdymo sistema. Planavimas yra neišvengiamas. Planavimo tikslas yra surasti tinkamiausias priemones bei būdus problemai spręsti. Planuojant nustatomi tikslų pasiekimo būdai. Planavimo rezultatas yra planas. Norint jį sudaryti, reikia mokėti planuoti. Planavimo procesą bendru atveju sudaro tokie svarbiausi etapai:

• Problemos esmės, jos sprendimo tikslo, sprendimų vertinimo kriterijų nustatymas;

• Problemos atsiradimo priežasčių išaiškinimas, problemos struktūrizavimas;

• Galimybių analizė ir alternatyvų paieška; tinkamiausių sprendimų nustatymas;

• Sprendimų suderinimas ir priėmimas.

Planavimo procese gaunami tokie rezultatai: nustatomos užduotys, jų įvykdymo rezultatai ir trukmė; nustatoma tikslo pasiekimo svarbiausių datų seka-

svarbiausi jo etapai ir jų įgyvendinimo datos; nurodomi svarbiausi veiksmai (svarbiausi darbai, jų atlikimo trukmė ir tam reikalingi ištekliai); nurodomi atsakingi asmenys už kiekvieną etapą. [1, 21 psl]

Bendrovė savo veiklą planuoja darbų plano pavidalu, pasirinkdama aiškiausią ir konkrečiausią jo formą, tai yra operatyvusis planas. Jame išdėsto ką, kiek ir kur reikia atlikti; kas privalo tam tikrą darbą atlikti; kada reikia atlikti; ko, kiek ir kada reikia, kad būtų galima nurodytus darbus atlikti numatytu laiku; koks turi būti gautas rezultatas. „LIASTAT“ ttik sudarius darbų sąrašą gali skaičiuoti išlaidas ir laiko sąnaudas. Kadangi šios organizacijos veikla yra gana plati, užsakovų netrūksta, tai bendrovė žvelgdama į priekį sudaro ir dvimečius planus. Didelių statinių , kurių statymo procesas trunka ilgiau nei vieneri metai, ir ciklas reikalauja suformuoti įdirbį kitiems metams, šis dvimečio plano sudarymas yra kaip ir būtinas.

Rengiant metines statybos programas, numatoma racionaliai naudoti pajėgumus bei išteklius, nustatant darbų terminus bei vykdytojus. Tad galima daugiau naudotis objektų statybos projektine sąmatine dokumentacija, statybos parengimo ddokumentais. Firmos statybos proceso valdyme svarbią reikšmę turi sąmata. Ją sudaro naudojantis patvirtintomis normomis:

1. darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje rinkiniai;

2. vidutinės darbininkų darbo valandos kainą ir vidutinė linijinių darbuotojų darbo užmokesčio norma;

3. vidutinė pridėtinių išlaidų norma;

4. vidutinė projektavimo ir inžinierinių paslaugų išlaidų norma.2.2 OOrganizavimas

Organizavimo esmė yra ta, kad tikslai būtų pasiekti laiku ir su mažiausiomis sąnaudomis. Numačius visų reikalingų darbų eilę, pirmiausia reikia gerai išnagrinėti kiekvieno atliekamo darbo technologiją, apsirūpinti įrankiais, įrenginiais bei medžiagomis, parinkti kiekvienam darbui tinkamus vykdytojus ir išsiaiškinus, kas ir pagal kokius dėsnius juda darbo procese, pavesti tam tikriems darbuotojams atlikti veiksmus, reikalingus, kad tas judėjimas vyktų nustatytu režimu. Statyboje darbo objektas yra pastovus, nejuda, o tam tikru režimu juda darbuotojai, darbo priemonės. [2, 74 psl]

Svarbiausi organizavimo uždaviniai yra: valdymo ir gamybos struktūrų nustatymas, technologinių procesų parinkimas, procesų suskirstymas į operacijas, gamybos priemonių išdėstymas, darbo vietų sutvarkymas ir jų veiklos suderinimas, gamybos aptarnavimas. Organizavimas pagrįstas keturiais pagrindiniais principais: specializacijos, nenutrūkstamumo, ritmingumo ir proporcingumo. Šie principai duoda didelę naudą standartinių, tipinių ppastatų statybai. Statybos procesas suskaidomas į atskirus specializuotus darbus. Išskiriamas specializuotas darbas, kuriam atlikti reikia daugiausia darbo sąnaudų. Tai svarbiausias darbas. Jam atlikti skiriamas didžiausias žmonių ir darbo priemonių skaičius ir skaičiuojama darbo atlikimo trukmė. Visi darbai išdėstomi technologine tvarka. Dažniausiai pastatai skaidomi į dalis. Tokios pastatų dalys vadinamos darbo barais. [1, 34-35psl]

Firmos „LIASTAT“ viena sudėtingiausių darbo organizavimo problemų yra darbo pasidalijimas. Kadangi bendrovės veikla plati, vienu metu ji stato ne vieną, o keletą objektų skirtingose vietose, tai ši problema iiš tikrųjų yra aktuali. Pavyzdžiui, organizacija turi ribotą transporto skaičių, todėl tik pagal detaliai sudarytą darbų vykdymo planą, betonas ar skiedinys yra pristatomi laiku tiek į vieną darbo objektą, tiek ir kitą. Geras organizuotumas užtikriną nenutrūkstamą statybos procesą. Įmonėje buvo atvejų, kad organizavimo klausimai buvo išspręsti nepakankamai, tad juos teko spręsti statybos objekto vietoje, tiesioginiams darbų vykdytojams. Tiesioginiai darbų vykdytojai organizacinį darbą objekto vietoje pasiskirsto ir atlieka vadovaudamiesi pareigybinėmis instrukcijomis. Taip sprendimai gali būti priimami pavėluotai, ko pasekoje statybos ir montavimo darbai bei aprūpinimo gamybiniais ištekliais procesas sutrinka. Žinoma, dėl tokio neorganizuotumo be reikalo švaistomos lėšos bei nukenčia darbų kokybė.2.3 Organizacinė struktūra

Organizacinė struktūra turi atspindėti produkcijos gamybos ir jos valdymo procesus, tenkinti organizacijos tikslus ir uždavinius, įvertinant išorinių ir vidinių jėgų neigiamas ir teigiamas puses. Nagrinėjamoje įmonėje yra mišri organizacinė struktūra (2 pav.), kuri turi linijinės ir funkcinės struktūros bruožų. Linijinio tipo struktūrai būdingas vienvaldiškumo principas. Kiekvienas pavaldinis turi aiškų tikslą, kuris išreikštas konkrečiais darbo rezultatais. Pavaldinis gauna nurodimus iš vieno vadovo ir jam atsiskaito, o vadovo nurodimai pavaldiniui yra privalomi. Vadovas savo ruožtu yra pavaldus aukštesnio rango vadovui. Įmonei vadovauja generalinis direktorius, direktoriaus pavaduotojas, kuriems pavaldūs technino skyriaus vadovas, komercijos direktorius, gamybos ir techninio skyriaus vadovas, planavimo ir kadrų sskyrių viršininkai.

Tokios struktūros privalumai yra šie: griežtas vienvaldiškumo principų taikymas; griežta ir paprasta subordinacija tarp vadovų ir pavaldinių; pavaldinių veiklos suderinimas; asmeninė vadovo atsakomybė už jam pavaldaus padalinio darbą. Funkcinės organizacinės struktūros naudojimas pasireiškia tuo, kad įmonėje egzistuoja buhalterija, planavimo bei kadrų skyriai. Jų vadovai gauna nurodimus ir uždavinius iš gen. Direktoriaus arba jo pavaduotojo. Tokios struktūros privalumas tas, kad ji leidžia sukoncentruoti specialistus aukštos kvalifikacijos ir panaudoti jų sugebėjimus ten, kur jie labiausiai reikalingi. Pagrindinis tokios organizacinės struktūros trūkumas – darbuotojams sunkiau siekti bendro organizacijos tikslo; susilpnėja asmeninė atsakomybė.2.4 Motyvavimas

Suplanavus veiklą, suorganizavus plano įgyvendinimo sistemą, įmonės vadovybei tenka išspręsti vieną sudėtingiausių vadybos uždavinių- skatinti darbuotojus našiai ir gerai dirbti. Motyvacija- tai savęs bei kitų skatinimas tam tikrai veiklai, siekiant individualių bei organizacinių tikslų. Tradicinis požiūris į motyvaciją formuojamas tikint tuo, kad darbuotojai yra tik ištekliai, aktyvai, kuriuos mes turime priversti efektyviai dirbti. [2, 103 psl]

Literatūroje yra išskiriama įvairių skatinimo formų: pinigai, paaukštinimas pareigose, laisvalaikio organizavimas, lengvatomis ir kt.

Darbo skatinimas „LIASTATe“ daugiausiai pasireiškia per darbo sąlygas. Darbuotojams užtikrinamas saugumas. Atsižvelgiant kokiu metų laiku yra dirbama, darbuotojams suteikiama ilgesnė darbų įvykdymo trukmė.

Antrą, kaip skatinimo formą būtų galima išskirti tai, kad darbuotojai įtraukiami į kai kurių sprendimų priėmimą. Tačiau ššiuo būdu skatinama tik tam tikra grupė kvalifikuotų darbuotojų. Šiems darbuotojams leidžiama reikšti savo požiūrį į tam tikrą problemą, leidžiama siūlyti bet kokias idėjas, kurios vėliau yra nagrinėjamos ir diskutuojamos. Taip, galima sakyti, vyksta kolektyvinis idėjų kūrimas tik žinoma, tam tikrose srityse.

Statybos įmonė „LIASTAT“ suteikia darbuotojams galimybę kelti kvalifikaciją. Periodiškai vyksta procedūrų rengimas ir mokymas. Žmogus įgyta kvalifikaciją, sugebėjimus, žinias bei patirtį siekia panaudoti savo darbe. Įmonės vadovų nuomonė, kad mūsų laikais kvalifikuota darbo jėga yra vienas iš esminių įmonės strateginių pranašumų rodiklis.

Nagrinėjamoje įmonėje egzistuja laikinė darbo užmokesčio sistema, kuri yra paprastesnė, bet ji neskatina našaus darbo. Viena iš populiariausių skatinimo formų – pinigai, deja, neegzistuoja. Bendrovė neturi pakankamai lėšų, kad būtų galima išmokėti premijas ar kitas pinigines išmokas už tam tikrus rezultatus. 2.5 Kontrolė ir reguliavimas

Reguluoti- tai pagal aplinkybes koreguoti organizacijos veiksmus taip, kad būtų pasiektas tikslas. Planai ne visada vykdomi taip, kaip numatyta. Ne visada žmonės teisingai ir pilnai priima jiems deleguotas teises ir pareigas. Ne visada vadovams pavyksta teisingai motyvuoti žmones, kad būtų efektyviausiai įgyvendinti tikslai. Keičiasi išorinė aplinka, ir organizacija turi prie jos adaptuotis. Visa tai pasiekiama kontrolės pagalba. [3, 277 psl.]

Nagrinėjamoje organizacijoje išankstinė kontrolė vykdoma finansų ir materialinių išteklių srityse. Finansinės ataskaitos

(balansai, pelno ataskaitos) rengiamos vadovams, finansinėms institucijoms, norintiems įvertinti įmonės „LIASTAT“ veiklos atlikimo lygį. Taip pat ataskaitos ruošiamos tam, kad firmos vadovybė galėtų sudaryti vaizdą apie įmonės padėtį. Kontroliuoti įmonės veiklą, „LIASTAT“ sudaro finansų biudžetus, kurie nusako, kiek pinigų organizacija galvoja išleisti per tam tikrą laikotarpį, ir iš kur tie pinigai bus gauti.

Materialinių išteklių srityje kontroliuojama žaliavų kokybė. Suprantama, kad iš blogų žaliavų negalima pagaminti gerų produktų, todėl paruošiami standartai, kurie nustato gaunamų medžiagų reikalavimus kokybei.

Statybos įmonė „LIASTAT“ pplanavimo procese numato operatyvuosius planus. Juose nurodoma, ką kas ir kada turi atlikti. Įmonės einamosios kontrolės tikslas – nustatyti, kaip laikomasi numatytų planų, kokie nuokrypiai, kokios jų priežastys. „LIASTAT“ vadovybė, gavę žinių apie operatyviujų grafikų nuokrypius, kviečia gamybinius pasitarimus, kurie padeda gauti trūkstamą informaciją, pasikeisti nuomonėmis su kvalifikuotais specialistais, atsakingais vykdytojais, kolektyviai priimti sprendimą, aptarti sąlygas sprendimui įgyvendinti.

Baigiamoji kontrolėyra atliekama pabaigus statybą. Nors ji vykdoma vėlai ir sureaguoti ir ištaisyti klaidas ir nukrypimus jau negalima, bet ji sudaro vadovams ggalimybę planuojant tolesnius darbus išvengti klaidų, atsižvelgti į buvusius trūkumus.3. Rekomendacijos įmonės valdymo sistemos tobulinimui

Įmonės analizės metu išnagrinėjau valdymo sistemą pagal keturias sudedamąsias dalis: planavimą, organizavimą, motyvavimą ir kontrolę. Kiekvienoje iš jų buvo rastos stipriosios ir silpnosios puses. Išnagrinėjus trūkumus, nnorėčiau įmonės valdymą patobulinti sekančiais pasiūlymais:

1. Vienas iš efektyvių kalendorinio planavimo uždavinių sprendimo metodų yra tinklinis metodas. Jis pavadintas taip, nes naudojamas modelis panašus į tinklą. Tinklinis modelis yra statybos vykdymo technologinė schema. Tinklinis darbų grafikas sudaromas iš dviejų elementų: rutuliukų, žyminčių įvykius, ir rodyklių, žyminčių darbus. Tais atvejais, kai keli įvykiai tarp savęs nesusiję jokiais darbais, bet vienas įvykis negali įvykti anksčiau už kitą, jų priklausomybė žymima brūkšnine rodykle, vadinama fiktyviu darbu. Po kiekviena rodykle pažymėjus darbų trukmę savaitėmis, galima pradėti pagrindinius tinklinio grafiko skaičiavimus (1 pav.). Tinklinis grafikas ypač patogus planuojant sudėtingus vienkarčius darbus, nes vaizdžiai parodo darbų visumą ir leidžia nuolat rūpintis darbais, lemiančiais viso darbų komplekso eigą. [ 2, 72 psl] AB “IMSAS” planuodamas savo darbus, kkad jie vyktų sklandžiai ir nenutrūkstamai šiuo metodu nesinaudoja, tai yra nesudarinėja tinklinio grafiko.

Tam, kad tinklinio grafiko modelis būtų realus, jis turi atitikti pagrindinį principą – neturi būti galimybės pradėti bet kokį darbą, kol nebus užbaigti modelyje darbai, pavaizduoti prieš jį.

2. Kaip jau buvo minėta, „LIASTAT“ organizavime turi vieną iš problemų – darbo pasidalijimą. Darbo pasidalijimas vyksta dviem pagrindais – profesiniu ir kvalifikaciniu. Profesiniu pagrindu žmonės skirstomi pagal poveikio darbo objektui būdus. Kvalifikaciniu pagrindu skirstoma pagal atliekamų darbų sudėtingumą iir iš to išplaukianįi laiką, reikalingą susidaryti įgūdžiams, į nekvalifikuotą, žemos kvalifikacijos, kvalifikuotą ir aukštos kvalifikacijos. Norint išvengti tos problemos, kuo geriau panaudojant kiekveino darbuotojo galimybes, reikia stengtis, kad kiekviena statybinio proceso operacija būtų atliekama darbininko, kurio profesija tiksliai atitinka operacijos reikalavimus.

Dar vienas svarbus produkto gamybos organizavimo klausimas – grupinio darbo (brigadinio) panaudojimas. Suderinti organizacijos brigadų veiksmus padeda brigadų darbo grafikai. Jų tikslas – tolygiai aprūpinti darbu brigadas.

Nagrinėjant įmonės „LIASTAT“ organizacinę struktūrą reikia priminti, kad geriausios struktūros nebūna. Egzistuoja visada geresnė už esamą, todėl būtina pastoviai ją kritiškai vertinti ir tobulinti. Pagrindinis pasiūlymas būtų sekantis: norint efektyviau integruoti atskirų organizacijos skyrių veiklą, aukščiausia vadovybė turi pastoviai priminti pavaldiniams apie tai, kad jie koncentruotų savo veiklą bendro tikslo įgyvendinimui. Visiškai nepakanka to, kad kiekvienas organizacijos padalinys arba jo kiekvienas darbuotojas dirba efektyviai patys atskyrai. Jeigu vienas ar du įmonės padaliniai atskirai dirbs gerai, bet jų darbo rezultatai nepadės, o trukdys kitiems padaliniams siekti įmonės bendrų rezultatų, tai tokia organizacija jau negalės įvykdyti savo tikslų. Kaip teigia firmų praktinis patyrimas – organizacijose, veikiančiose greitai besikeičiančiose sąlygose, labai efektyvus integracijos metodas yra stiprūs asmeniniai ryšiai, geri tarpusavio santykiai, nuolatiniai pasitarimai, darbas komandose.

3. Šiuo metu, kada žmones jaudina nestabilumas, vis didėjantis gąsdinimas nedarbu, bbūtinas strateginis vadovavimas, mobilizuojantis produktyviam darbui. Kadangi kiekvieno žmogaus viena iš svarbiausių problemų yra racionaliai sutvarkyti pragyvenimo sąlygas, tai kol kas vienas iš pagrindinių motyvacijos veiksnių gali būti darbo užmokestis.

Siekti konkrečių darbo rezultatų skatina tik vienetinė darbo užmokesčio sistema. Įmonė „LIASTAT“ naudoja laikinę sistemą, kurią būtina papildyti darbo užmokesčio svyravimo sistema. Tyrimai rodo, kad darbo užmokesčio svyravimas labi.ausiai skatina darbuotojo veiklumą, jei jis sudaro apie pusę nuolatinio garantuoto atlyginimo. Stabili darbo užmokesčio dalis ir kintamoji turi keistis, priklausomai nuo našumo ir pelningumo.

Materialinis skatinimas „LIASTATe“- būtinas, tačiau ši motyvacija ne visagalė. Pasiekti gerų veiklos rezultatų galima tik tuomet, jeigu įmonės nariai našiai dirba ne iš baimės, kad už blogą darbą bus nubausti, atleisti iš darbo arba sumažintas atlyginimas, o daugiau iš įsitikinimų. Firmos vadovams reiktų pasiūlyti aktyviau bendrauti su savo darbuotojais. Juk tam, kad darbuotojo veikla būtų motyvuota ir efektyvi, jis turi teisingai suprasti ir suvokti, ko iš jo tikimasi. Tai svarbu ne tik todėl, kad darbuotojai turi žinoti apie savo vadovų viltis, bet taip pat jiems reikia pranešti ir apie tai, kaip sekasi darbas. Tiesioginis bendravimas su viršininku rodo apie jo prieinamumą vienodai visiems darbuotojams. Grįžtamasis ryšys suteikia pagrindą motyvacijai.[2, 112 psl.]

4. Neatskiriamas kontrolės elementas, kaip ir visose vvaldymo stadijose, yra žmogus. Todėl ruošiant kontrolės procedūras būtina atkreipti dėmesį į jų elgseną. Dažnai pavaldiniai daro tai, ką vadovai nori matyti patikrindami. Rekomenduojama nustatyti tokius standartus, kuriuos pavaldiniai sąmoningai priima. Jie turi jausti, kad standartai panaudojami jų darbui įvertinti, pakankamai pilnai ir objektyviai atspindi jų darbą. Jeigu tik pavaldiniai pastebės, kad nustatyti kontrolės standartai ne pilni ir ne objektyvūs, tai jie juo galės ignoruoti ir sąmoningai pažeidinėti arba jausis pavargę ir nepasitenkinę.

Štai keletas pasiūlymų, kaip įmonėje „LIASTAT“ galima teigiamai paveikti darbuotojus, norint pasiekti efektyvių kontrolės rezultatų:

• Reikia nustatyti griežtus, bet įvykdomus standartus.

• Reikia pasistengti išvengti labai stiprios kontrolės. Vadovybė neturi perkrauti savo pavaldynių daugybe kontrolės formų, nes tai atims visą dėmesį, ir galutinis rezultatas bus betvarkė. Be to kontroluojantys vadovai neturi tikrinti darbą dažniau ir kruopščiau, negu tai būtina. Nes visa tai papildomai erzina.

• Reikia nustatyti abipusį bendravimą. Jeigu pavaldiniui iškyla kokių nors problemų dėl kontrolės sistemos, tai jis turi turėti galimybę atvirai šį klausimą apsvarstyti, nebijodamas jokių pasekmių. Toks bendravimas padidina tikimybę, kad darbuotojas tiksliai supras tikrą kontrolės tikslą ir padės nustatyti kontrolės sistemoje paslėptą aplaidumą, kurio nepastebėjo jo kūrėjai ir vadovai.Išvados

Savo darbe pabandžiau padaryti statybos įmonės „LIASTAT“ valdymo analizę. Valdymo analizė buvo atlikta pagal planavimą, organizavimą, motyvavimą ir kontrolę.

Statybos įmonė

„LIASTAT“ užima neblogą poziciją statybos rinkoje, nes turi gan aukštą pastatytų objektų kokybę, užsiiminėja ne tik gamybine, bet ir komercine veikla. Tai reiškia, kad įmonė turi gerą konkurencinį pranašumą.

Įmonė planuoja savo veiklą sekančiais etapais: nustatomos užduotys, jų įvykdymo rezultatai ir trukmė; nustatoma tikslo pasiekimo svarbiausių datų seka; nurodomi svarbiausi veiksmai (darbai); nurodomi atsakingi asmenys už kiekvieną etapą.

Apibendrinant padarytą analizę galima nustatyti, kad „LIASTATe“ yra mišraus tipo organizacinė struktūra, turinti linijinės ir funkcinės struktūros bruožų. Įmonėje organizavimo struktūra yra „žema“, nes tturi palyginus nedaug valdymo lygių. Manau, kad joje naudojamas decentralizuotas valdymas.

Kaip buvo nustatyta, įmonė turi daugiausiai trūkumų, motyvuojant darbuotojų veiklą, nes neturi pakankamai papildomų lėšų. Nors organizacija stengiasi sudaryti kuo palankesnes darbo sąlygas.

Kontrolės procesui „LIASTAT“ vadovybė skiria labai daug dėmesio, o tai ne visada duoda labai gerus rezultatus, nes sustiprinta kontrolė turi savo trūkumus.

1. pav. Tinklinis grafikas

2. pav. Įmonės organizacinė struktūra

literatūra:

1. K. Antanavičius ir kt. Statybos valdymas. V.1996

2. N. Paliulis ir kt. Vadybos pagrindai V. Technika 1998

3. A. Seilius. Firmos kūrimas ir valdymas K.1994

4. F.Butkus. OOrganizacijos ir vadyba. V.1996

5. A. Jonaitis. Vadybos ABC. V.1998