Įmonės steigimas
VERSLO PLANAS
„Prancūziška duona“
TURINYS
1. ĮVADAS 2
2. VERSLO TIKSLAS 3
3. RINKA 3
4. MARKETINGAS 4
5. GAMYBOS PROCESAS 6
6. PERSONALAS 7
7. FINANSAI 9
8. VERSLO PLANO PRIELAIDOS 14
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS 17
PRIEDAI (steigimo dokumentai)
1. ĮVADAS
Bendra ketinimų apžvalga
Ponas Jonas Petraitis gyvena Daugūnų miestelyje. Jis turi 100 m2 ūkinį pastatą ir neseniai gavo 60000 litų palikimą.
Projekto esmė
Jono Petraičio siūlomo projekto esmė:
1. J.Petraitis steigs uždarąją akcinę bendrovę „Prancūziška duona“, kur bus vienintelis akcininkas.
2. Įkurs nedidelę kepyklą, kuri aptarnaus aplinkinius miestelius, čia bus kepami batonai, pagal prancūzišką technologiją.
3. Ūkinį pastatą pritaikys gamybai.
4. Įsigis visą reikalingą kepimo įrangą.
5. Tikisi įgyvendinti ssavo projektą per pusę metų.
Įmonės apžvalga
UAB „Prancūziška duona“, Akacijų g.3, Daugūnai, Šiaulių raj. Tel. (41) 534429.
Įmonė įregistruota Šiaulių rajono savivaldybėje 2003-12-12 , identifikavimo kodas 3445993 AB 97 – 144.
Atsiskaitomoji sąskaita AB „Vilniaus“ banko Daugūnų skyriuje 44200, banko kodas 244000101.
Tel. (41) 534429, (686) 14141, faks. (41) 534430, el. paštas petrait@daugunai.lt.
Veiklos pobūdis: maisto produktų gamyba .
J.Petraitis steigs uždarąją akcinę bendrovę „Prancūziška duona“, kurioje bus vienintelis akcininkas. Bus parengtas bendrovės steigimo aktas. Daugūnai yra strategiškai geroje vietoje. Puikus susisiekimas su aplinkiniais miesteliais ((Voriškiais, Čiškiais, Lukštais bei Gerviais) bei respublikinės svarbos kelių artumas padidina steigėjo verslo galimybes.
Tolimiausias miestelis Gerviai nutolęs nuo Daugūnų per 30 km, o Čiškiai ir Lukštai yra beveik pakeliui, Voriškiai yra už 15 km. Ponui J.Petraičiui kasdien teks nuvažiuoti apie 1100 km, vežiojant produkciją į visus aplinkinius miestelius bei užeigas šalia respublikinio kelio.
Geografinė padėtis labai palanki projekto įgyvendinimui, jos analizė leidžia įvertinti gyventojų skaičių, prekybos taškų padėtį, apskaičiuoti transportavimo sąnaudas.
Veiklą numatoma pradėti 2004 m. sausį.
2. VERSLO TIKSLAS
– įkurti nedidelę kepyklą, kuri aptarnautų Daugūnų ir aplinkinius miestelius. Bus gaminamas kasdieninis maisto produktas – „prancūziškas“ batonas, kurio išskirtinė forma bei puikus skonis patrauks vartotojų dėmesį ir leis įsitvirtinti planuojamame rinkos segmente. Produkto kaina palaikoma apie 10 % žemesnė negu konkurentų, užtikrinta gaminio kokybė ir operatyvus pristatymas.
Batonus numatoma kepti p. Jonui Petraičiui priklausančiame pastate Daugūnų miestelyje.
Direktorius ir vienintelis akcininkas J.Petraitis yra baigęs VGTU Verslo vadybos specialybę ir turi ne vienerių metų prekybos darbo patirtį. Buhalterė irgi turi aukštąjį finansinį išsilavinimą bei penkių metų ddarbo patirtį gamybinėje įmonėje. Gamybos vadovai – aukštos kvalifikacijos, geri savo darbo meistrai.
Projekto finansavimo poreikis sudaro 200000 Lt, kurių didžioji dalis bus skirta technologinei įrangai bei automobiliui įsigyti, taip pat statybos bei remonto darbams atlikti, atsargoms sukaupti. Projektas bus finansuojamas iš vidinių ir išorinių šaltinių. 80000 Lt investuoja p. Jonas ir 120000 Lt numatoma paimti paskolą iš AB „Vilniaus“ banko.
3. RINKA
Rinkos tyrimai
Potenciali rinka, pagal rinkimų surašymo duomenis miesteliuose bei transporto intensyvumą šiame rajone, sudaro apie 12000 žmonių. UAB „Prancūziška duona“ ssteigėjas tikisi, kad per parduotuves bei maitinimo įmones pasiekiama rinka bus 9000 žmonių, o realiai pasiekiama – 6000 žmonių.
12000 žmonių
POTENCIALI RINKA
9000 žmonių
PASIEKIAMA RINKA
6000 žmonių
REALIAI PASIEKIAMA RINKA
Pav. Tikslinės rinkos pasirinkimas.
Pagal realiai pasiekiamą (6000 žmonių) rinką planuojamos labiausiai tikėtinos pardavimų apimtis. Riziką sumažinti, be labiausiai tikėtino varianto, verslininkas numato remdamasis optimistinėmis bei pesimistinėmis pardavimų prognozėmis.
Rinkos galimybių analizė
UAB „Prancūziška duona“ reikės išsikovoti vietą jau užimtoje rinkoje. Galimybės:
• Potencialus vartotojai. Jo gaminių potencialus vartotojai – visi asmenys, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, pajamų, išsilavinimo, užsiėmimo, gyvenamosios vietos, būdo. Pyrago gaminių pasirinkimą riboja tik asmeniniai žmonių poreikiai, pomėgiai, sveikatos būklė, pasiūla. Pyrago gaminiai perkami kasdien, švieži, jų atsargos nekaupiamos, nes prastėja skonis, jie greitai sensta. Kita grupė potencialių vartotojų – maitinimo įmonės (kavinės, valgyklos), jos perka didesniais kiekiais. Šiame rinkos segmente aktuali nuolaidų sistema, savalaikis tiekimas, kokybė.
• Potencialūs konkurentai. Svarbiausi jų – didelės duonos kepyklos, esančios mieste ir aprūpinančios aplinkines gyvenvietes savo produkcija. Jų gaminiai paprastai į rajono parduotuves tiekiami kas antrą dieną, vartotojus pasiekia jau nešvieži, taigi, nėra labai kokybiški. Antra konkurentų grupė – smulkios privačios kepyklos, esančios Daugūnuose ar aplinkiniuose miesteliuose.
Prieš abi konkurentų grupes turimi pranašumai:
1. Galima lengviau persiorientuoti į vartotojų poreikius, pakeisti asortimentą;
2. Geresnė produktų kokybė;
3. Mažesnė kaina;
4. Galimybė operatyviai tiekti šviežią ((dar šiltą) produkciją.
4. MARKETINGAS
Produkto aprašymas.
UAB „Prancūziška duona“ keps „prancūziškus“ batonus, kurie yra kasdieninio vartojimo, pagrindinis maisto produktas. Iškeptas gaminys bus siauras ir apie 0,5 metro ilgio. Tokia produkto forma patrauks klientų dėmesį ir išskirs jį iš analogiškų gaminių srauto. Vieno batono svoris – 0,25 kg. Reikalingos medžiagos ir žaliavos pateikiamos 2 lentelėje. Gamino skonis, prekinė išvaizda ir kaina atitiks vartotojų reikalavimus, pyragai bus švieži, maistingi, firminiai receptai bei specialūs priedai suteiks jiems malonų ir subtilų skonį.
Paskirstymas.
Gaminiai realizuojami per mažmenines aplinkinių miestelių prekybos įmones, be to, pirkėjai galės nusipirkti gaminius tiesiog iš kepyklos. Prekybos įmonėms pageidaujant, produkcija bus pristatyta tiesiai į nurodytą vietą, klientui patogiu laiku.
Produkcijos paskirstymo kanalai:
Prekybos įmonės: Maitinimo įmonės:
(parduotuvės, kioskeliai)
Daugūnuose; šalikelės užeigos, užkandinės,
Voriškiuose; kavinės, restoranai,
Gerviuose; valgyklos
Čiškiuose;
Lukštuose
Galutiniai vartotojai
Kiekviename miestelyje yra 1-2 parduotuvės ir maždaug tiek kavinių ir restoranų. Čiškiuose ir Gerviuose yra valgyklos, kuriose maitinasi vietinės žemės ūkio bendrovės darbininkai. Batonais prekiaus ir dvi užkandinės, esančios šalia respublikinės reikšmės kelio.
Kainos, jų nustatymas.
Kaina nustatoma atsižvelgiant į vieneto savikainą bei konkurentų kainas (kurios svyruoja nuo 1,10 Lt iki 1,20 Lt); ji numatoma 10 % žemesnė. Didmeninė gaminio kaina – 1,00 Lt.
Rėmimas
Siekiant paskatinti potencialius klientus, bus pasitelkta nuolaidų sistema, ypač maitinimo įmonėms, perkančioms didesniais kiekiais. Numatoma nuolaidų sistema:
• Perkantiems 2000 ir daugiau vvienetų;
• Klientams, perkantiems pusę metų ir daugiau;
• Atsiskaitantiems grynaisiais iš karto;
• Nemokamai reklamuojantiems „prancūziškus“ batonus prekybos vietose (reklaminiai
plakatai, lipdukai).
Reklamai lėšų nenumatoma, nes tai maža įmonė, dirbanti su pastoviais klientais, su kuriais ryšiai jau užmegzti.
Pardavimų apimties prognozė
Numatoma įsigyti technologinė įranga leis iškepti iki 1 tonos, arba 4000 batonų per dieną. Esant potencialiai rinkai, 12000 žmonių ir turimiems gamybiniams pajėgumams, pardavimų numatoma prognozė pateikiama 1 lentelėje.
1 lentelė
Realizavimo įplaukos trimis variantais
Variantai
Kaina
I ketv.
II ketv.
III ketv.
IV ketv.
2005 m.
Pardavi mai,
tūkst.vnt
Suma, tūkst. Lt
Pardavi mai,
tūkst. vnt
Suma, tūkst. Lt
Pardavi mai,
tūkst. vnt
Suma,
tūkst. Lt
Pardavi mai,
tūkst. vnt
Suma, tūkst. Lt
Pardavi mai,
tūkst. vnt
Suma,
tūkst. Lt
Optimis- tinis
1,10
288
316,8
432
475,2
432
475,2
576
633,6
2304
2534,4
Tikėtinas
1,00
216
216,0
288
288,0
432
432,0
432
432,0
1728
1728,0
Pesimis-
tinis
0,90
144
129,6
216
194,4
288
259,2
288
259,2
1152
1036,8
Pastaba: rezultatai perkeliami į pelno (nuostolio) ataskaitas.
Realizavimo įplaukos, ištyrus rinką, pateikiamos trimis variantais.
Pesimistinis pardavimų prognozės variantas numato lėtą pragyvenimo lygio kilimą, ribojantį batonų vartojimą, šių produktų svarbos mažėjimą maitinimosi racione, agresyvią konkurentų veiklą bei tiekimo ir gamybos organizavimo sunkumus. Šiuo atveju būtų gaminama ir parduodama:
I-ą ketvirtį – 0,5 pamainos, t.y. 2000 vnt. per dieną;
II-ą ketvirtį – 0,7 pamainos, t.y. 3000 vnt. per dieną;
III-ajį ir IV-ą ketvirtį bei ateinančiais metais – 1 pamainą, t.y. 4000 vnt. per dieną.
Optimistinis variantas numato spartų gyvenimo lygio kilimą, didelį vartotojų prisirišimą prie šio produkto, silpną konkurentų veiklą. Šiuo atveju būtų gaminama ir parduodama:
I-ą ketvirtį – 1 pamainą, t.y. 4000 vnt.
per dieną;
II-ąjį ir III-ąjį ketvirtį – 1,5 pamainos, t.y. 6000 vnt. per dieną;
IV-ą ketvirtį bei ateinančiais metais – 2 pamainomis, t.y. 8000 vnt. per dieną.
Labiausiai tikėtinas variantas, kuris numato vidutiniškas įmonės veiklos sąlygas. Šiuo atveju būtų gaminama ir parduodama:
I-ą ketvirtį – 0,75 pamainos, t.y. 3000 vnt. per dieną;
II-ą ketvirtį – 1 pamaina, t.y. 4000 vnt. per dieną;
III-ąjį ir IV-ą ketvirtį bei ateinančiais metais – 1,5 pamainos, t.y. 6000 vnt. per dieną.
5. GAMYBOS PROCESAS
Gamybos planas
UAB „Prancūziška duona“ – gamybinė įmonė. NNumatomas gamybos procesas, technologinės įrangos įsigijimas.
Gamybos proceso aprašymas
1. Įmaišo paruošimas iš miltų, vandens ir mielių, užmaišius paliekama 3-3,5 val.
2. Tešlos užmaišymas; į įmaišą sudedami visi kiti komponentai, paliekama dar 1-1,5 val.
3. Tešlos ruošinių gamyba, tešla dalijama ir formuojami ruošiniai, kurie dar 40-45 min. palaikomi nusistovėjimo spintose.
4. Kepimas: 15-20 min.
2 lentelė
Reikalinga technologinė įranga
Pavadinimas
Kiekis, vnt
Kaina, Lt
Suma, Lt
Kepimo krosnis
1
90000
90000
Nusistovėjimo spinta
1
50000
50000
Skardos
40
42,50
1700
Vežimėliai
4
2500
10000
Kubilai
8
2250
18000
Tešlos maišymo ir formavimo aparatas
2
5000
10000
Miltų sijotuvas
1
4000
4000
VISO:
Iš viso
183700
Pastaba: įrangos montavimo darbai įkalkuliuoti į kainas.
Gamybiniai pajėgumai
Šia įranga kepykla gali iškepti 1 toną aarba 4000 vienetų per pamainą. Gamybinė programa sudaryta, remiantis prognozuojamosiomis pardavimų apimtimis bei turimais gamybiniais pajėgumais.
Žaliavos. Žaliavų sąnaudos apskaičiuotos 3 lentelėje.
3 lentelė
Pavadinimas
Kiekis, kg
Kaina, Lt/kg
Viso, Lt
Kvietiniai miltai
100,00
1,60
160,00
Mielinių gaminių pagerintojas
1,00
10,00
10,00
Druska
2,00
0,50
1,00
Mielės
3,00
7,00
21,00
Cukrus
1,00
2,90
2,90
Vanduo
54,00
–
–
VISO:
Iš viso
194,90
Iš apskaičiuotos žaliavos pagaminama 120 g arba 480 vnt. gatavos produkcijos. Vienam
gaminiui žžaliavų sunaudojama už 40 centų: 194,90 Lt / 480 vnt. = 0,40 Lt.
Pagrindinė žaliava – miltai. Jų atsargas numatomos kaupti 7 dienoms, nes pagal technologiją
žaliava turi bent savaitę pastovėti.
4 lentelė
Gamybos programa, „prancūziški“ batonai (vienetais)
Variantas / laikotarpis
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 m.
Optimistinis
288000
432000
432000
576000
2304000
Tikėtinas
216000
288000
432000
432000
1728000
Pesimistinis
144000
216000
288000
288000
1152000
Organizacinis planas
UAB „Prancūziška duona“ p. Jonas Petraitis bus vienintelis akcininkas ir įmonės direktorius. 80000 Lt įstatinį kapitalą sudaro 800 paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė 100 Lt. Kad sukauptų reikalingą kapitalą, p. Jonas įnešė į kaupiamąją banko sąskaitą 60000 Lt, kuriuos gavo palikimo ir 20000 Lt savo santaupų.
6. PERSONALAS
Personalo poreikis
Personalo poreikis nustatytas, atsižvelgiant į įmonės poreikius, darbuotojai bus priimti tik aukštos kvalifikacijos, turintys darbo patirties. Numatomi etatai ir atlyginimai:
Tarnautojai –
• Gamybos vadovas – 1 etatas/1000 Lt per mėnesį;
• Gamybos vadovo pavaduotojas – 0,5 etato/400 Lt per mėnesį;
• Buhalterė – 0,5 etato/800 Lt per mėnesį.
Darbininkai, kurių poreikis priklauso nuo planuojamų gamybos apimčių/800 Lt per mėnesį.
P. Petraitis pats vykdys tiekimą, produktų išvežiojimą ir koordinuos personalo darbą.
5 lentelė Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas (labiausiai tikėtinas variantas), Lt
Laikotarpis I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 m.
Tarnautojai
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Vadovaujantis
personalas
(gamybos vadovas)
1
3000
1
3000
1,5
4500
1,5
4500
1,5
18000
Specialistai
(buhalteris)
1
1200
1
1200
1
1200
1
1200
1
4800
Viso
tarnautojų
2
4200
2
4200
2,5
5700
2,5
5700
2,5
22800
Darbininkai
Viso
darbininkų
3
7200
4
9600
6
14400
6
14400
6
57600
Pastaba: rezultatai perkeliami į atitinkamas sąnaudų prognozės lenteles.
6 lentelė Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas (optimistinis variantas), Lt
Laikotarpis I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 m.
Tarnautojai
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Vadovaujantis
personalas
(gamybos vadovas)
1
3000
1,5
4500
1,5
4500
2
6000
2
24000
Specialistai
(buhalteris)
1
1200
1
1200
1
1200
1
1200
1
4800
Viso
tarnautojų
2
4200
2,5
5700
2,5
5700
3
7200
3
28800
Darbininkai
Viso
darbininkų
4
9600
6
14400
6
14400
8
19200
8
76800
7 lentelė Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas (pesimistinis variantas), Lt
Laikotarpis I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 m.
Tarnautojai
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Etatai
Suma
Vadovaujantis
personalas
(gamybos vadovas)
0,5
1500
1
3000
1
3000
1
3000
1
12000
Specialistai
(buhalteris)
1
1200
1
1200
1
1200
1
1200
1
4800
Viso
tarnautojų
1,5
2700
2
4200
2
4200
2
4200
2
16800
Darbininkai
Viso
darbininkų
2
4800
3
7200
4
9600
4
9600
4
38400
7. FINANSAI
Finansinis planas
Numatomos lėšos ir jų šaltiniai projektui finansuoti pateikiamos lentelėje.
8 lentelė
Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai, tūkst. Lt
Projekto sąnaudos
Suma
Finansavimo šaltiniai
Suma
Ilgalaikis turtas:
Įrengimai ir mašinos
Transporto priemonės
183,7
4,0
Vidiniai šaltiniai:
Akcinis kapitalas
80,0
Trumpalaikis turtas:
Atsargos
7,0
Ilgalaikės paskolos
113,0
Statybos ir remonto darbai
5,3
Trumpalaikės paskolos
7,0
Viso:
200,0
Viso:
200,0
Trumpalaikė paskola reikalinga miltų atsargoms sukaupti. 7000 Lt paskola bus grąžinta bankui po vienerių metų su 10 % metinėmis palūkanomis. Palūkanos kas ketvirtį sudarys 175 Lt. Atsargų kiekis savaitei apskaičiuojamas (pagal tikėtiną variantą):
3000 vnt/per dieną x 625 kg x 7 dienos = 4375 kg miltų.
Miltų kaina 1,60 Lt/kg. Vadinasi, sąnaudos sudarys 7000 Lt.
Ilgalaikė ir trumpalaikė paskolos bus imamos iš AB „Vilniaus“ banko.
Ilgalaikė paskola 113000 Lt paskola padengia trūkstamas lėšas įrangai, automobiliui įsigyti bei statybos ir remonto darbams atlikti. Banko paskola su 12 % metinių palūkanų norma ir ją grąžins kas ketvirtį, per 2 metus lygiomis dalimis. Palūkanos taip pat bus mokamos kas ketvirtį. Mokėjimų pradžia atidėta 3 mėn.
9 lentelė Paskolos (ilgalaikės) padengimo schema, tūkst. Lt
Paskolos padengimas
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 metai
Paskolos grąžinimas
16,143
16,143
16,143
64,571
Palūkanų mokėjimai
6,78
2,90
2,42
7,7485
Paskolos likutis mokėjimo periodo pabaigoje
113,000
96,857
80,714
64,571
–
Palūkanų skaičiavimas:
II ketv. palūkanos : 113000 x 12 x (180 dienų / 360 dienų) / 100 = 6780 Lt
III ketv. palūkanos: 96857 x 112 x (90 dienų / 360 dienų) /100 = 2900 Lt ir t.t.
Pelno (nuostolio) ataskaita
10 lentelė Pelno (nuostolio) apskaičiavimas tikėtinu variantu, tūkst. Lt
Eil. Nr.
Laikotarpis
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 metai
1.
Realizacijos pajamos
216,0
288,0
432,0
432,0
1728,0
2.
Parduotų prekių ir paslaugų savikaina
117,426
151,216
218,786
218,786
875,162
3.
Bendrasis pelnas (nuostolis)
98,574 136,784 213,214 213,214 852,838
4.
Veiklos sąnaudos ( pardavimų ir administracinės)
13,298
8,358
11,048
11,048
44,182
5.
Veiklos pelnas (nuostolis)
85,276 128,426 202,166 202,166 808,656
6.
Finansinės sąnaudos
0,175
6,955
3,075
2,595
7,749
7.
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą
85,101
121,471
199,091
199,571
800,907
8.
Pelno mokestis
24,679
35,227
57,736
57,876
232,26
9.
Grynasis ataskaitinių metų pelnas
60,422
86,244
141,355
141,695
568,647
11 lentelė
Pelno (nuostolio) apskaičiavimas optimistiniu variantu, tūkst. Lt
Eil.Nr.
Laikotarpis
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 metai
1.
Realizacijos pajamos
316,8
475,2
475,2
633,6
2534,4
2.
Parduotų prekių ir paslaugų savikaina
151,219
218,786
218,786
286,366 1146,37
3.
Bendrasis pelnas (nuostolis)
165,581 256,414 256,414 347,234 1388,03
4.
Veiklos sąnaudos (pardavimų ir administracinės)
13,802 11,264 11,264 14,016 56,074
5.
Veiklos pelnas (nuostolis)
151,779 245,15 245,15 333,218 1331,956
6.
Finansinės sąnaudos
0,175
6,955
3,075
2,595
7,749
7.
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 151,604 238,195 242,075 330,623 1324,207
8.
Pelno mokestis
43,965 69,077 70,202 95,881 384,02
9.
Grynasis ataskaitinių metų pelnas
107,639 169,118 171,873 234,742 940,187
12 lentelė
Pelno (nuostolio) apskaičiavimas pesimistiniu variantu, tūkst. Lt
Eil.Nr.
Laikotarpis
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 metai
1.
Realizacijos pajamos
129,6
194,4
259,2
259,2
1036,8
2.
Parduotų prekių ir paslaugų savikaina
83,646
117,426
151,216
151,216
604,85
3.
Bendrasis pelnas (nuostolis)
45,954 76,974 107,984 107,984 431,95
4.
Veiklos sąnaudos (pardavimų ir administracinės)
10,868
7,888
8,218
8,218
32,852
5.
Veiklos pelnas (nuostolis)
35,086 69,086 99,766 99,766 399,098
6.
Finansinės sąnaudos
0,175
6,955
3,075
2,595
7,749
7.
Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą
34,911 62,131 96,691 97,171 391,349
8.
Pelno mokestis
10,124 18,018 28,040 28,180 113,491
9.
Grynasis ataskaitinių metų pelnas
24,787 44,113 68,651 68,991 277,858
Išvada: Pelno (nuostolio) ataskaitos rodo, kad UAB „Prancūziška duona“ projektas bus pelningas visais variantais per visą laikotarpį. Per pirmus įmonės veiklos metus, labiausiai tikėtinu variantu, numatomas pasiekti 429,7 tūkst.Lt grynasis pelnas, o per antrus – 568,6 tūkst.Lt. Prognozuojami pelnai auga, tačiau skiriasi kiekvieno jų varianto dydis.
Apskaičiuosime bendrojo pelno maržą ir vėliau lūžio tašką, t.y. apyvartos dydį, pereinant iš nuostolių į pelną.
Duomenis imsime iš 2004 m. I-o ir II-o ketvirčių (labiausiai
tikėtino varianto)
Bendras pelnas 98574 136781
Bendrojo pelno marža = (bendras pelnas/ įplaukos iš rrealizacijos) * 100 %.
98574 136781
———- * 100% = 45,64 % ———- * 100 % = 47,49 %
216000 288000
Pridėtinės išlaidos 13473 15313
Lūžio taškas arba minimali pridėtinės išlaidos
nenuostolingos realizacijos = ————————- * 100 %.
apimtis pelno marža
I – as ketv. (13473 / 45,64) * 100 = 29520,16 Lt
II – as ketv. (15313 / 47,49) * 100 = 32244,68 Lt
Per mėnesį I – as ketv. 29520,16 / 3 = 9840 Lt. II – as ketv. 32244,68 / 3 = 10748 Lt.
Išvada: Pasiekus pirmą mėnesį 9840 Lt realizacijos lygį, tolesnės realizacijos didėjimas pradeda duoti pelną, nes pridėtinės išlaidos baigiamos dengti lūžio taške.
Projekto atsipirkimo laikas labiausiai tikėtinu variantu – mažiau nei per pusę metų (invest. kapitalas / metinio grynojo pelno = 200,0 / 429,7 = 0,47 metų).
Projekto pelningumas – jau pirmaisiais įmonės veiklos metais labai aukštas, kiekvienas įdėtas litas duoda 2,15 Lt pelno (grynasis pelnas / kapitalo = 429,7 / 200,0 = 2,15 Lt).
Pinigų srautų ataskaita
Pinigų srautų ataskaitoje pateikiamas UAB „Prancūziška duona“ pinigų judėjimas per dvejus planuojamus įmonės metus.
13 lentelė
Pinigų srautų ataskaita (labiausiai tikėtinu variantu, tūkst. Lt)
Straipsniai / laikotarpis
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 metai
Gauta pinigų
265,768
91,590
146,701
147,041
590,031
1. Grynasis pelnas
60,422
86,244
141,355
141,695
568,647
2. Pasiskolinta iš banko ir kitur
120
0
0
0
0
3. Parduotos akcijos
80
0
0
0
0
4. Nusidėvėjimo sąnaudos
5,346
5,346
5,346
5,346
21,384
Išleista pinigų
194,7
16,143
16,143
23,143
64,571
1. Ilgalaikio turto įsigijimas
187,7
0
0
0
0
2. Kitos išlaidos
7,0
0
0
0
0
3. Paskolų grąžinimas
16,143
16,143
23,143
64,571
Pinigai
laikotarpio pradžioje
0
71,068
146,515
277,073
400,971
Pinigai laikotarpio pabaigoje
71,068
146,515
277,073
400,971
926,431
Išvada: Kaip rodo 13 lentelė, labiausiai tikėtinu variantu, grynųjų pinigų srautai visais ataskaitiniais laikotarpiais bus teigiami, o antrųjų įmonės veiklos metų pabaigoje pasieks 926,4 tūkst. Lt.
Ir pelno, ir pinigų nuostolių ataskaitos rodo, kad verslininkas turės pakankamai pinigų grąžinti įsipareigojimams bankui, o jo įgyvendinamas projektas yra labai pelningas.
14 lentelė Sąnaudų prognozė, tikėtinu variantu, tūkst. Lt
Eil.Nr.
Straipsniai / laikotarpis
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 metai
1.
Žaliavos
86,4
115,2
172,8
172,8
691,2
2.
Darbo užmokestis
7,2
9,6
14,4
14,4
57,6
3.
Soc. draudimas
2,23
2,98
4,46
4,46
17,86
4.
Įrengimų nusidėvėjimas
5,166
5,166
5,166
5,166
20,666
5.
Įrengimų išlaikymas
0,5
0,5
0,5
0,5
2,00
6.
Elektros energija, galia
8,7
8,7
8,7
8,7
34,8
7
Elektros energija
5,53
7,37
11,06
11,06
44,236
8.
Vanduo
1,7
1,7
1,7
1,7
6,8
9.
Iš viso gamybos sąnaudų
117,426
151,216
218,786
218,786
875,162
10.
Tarnautojų darbo užmokestis
4,2
4,2
5,7
5,7
22,8
11.
Soc. draudimas
1,3
1,3
1,77
1,77
7,07
12.
Transportavimas
1,238
1,238
1,238
1,238
4,952
13.
Automobilio nusidėvėjimas
0,18
0,18
0,18
0,18
0,72
14.
Kelių mokestis
1,08
1,44
2,16
2,16
8,64
15.
Statybos ir rremonto sąnaudos
5,3
0
0
0
0
16.
Iš viso veiklos sąnaudų
13,298
8,358
11,048
11,048
44,182
17.
Palūkanos
0,175
6,955
3,075
2,595
7,749
18.
Iš viso sąnaudų
130,899
166,529
232,909
232,429
927,093
19.
Vieneto savikaina
0,606 0,578
0,539
0,538
0,537
Pastaba: vieneto savikainai apskaičiuoti naudojami 4 lentelės duomenys.
15 lentelė
Sąnaudų prognozė, optimistiniu variantu, tūkst. Lt
Eil.Nr.
Straipsniai / laikotarpis
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 metai
1. Žaliavos
115,2 172,8 172,8
230,4 921,6
2.
Darbo užmokestis
9,6
14,4
14,4
19,2 76,8
3.
Soc. draudimas
2,98
4,46
4,46
5,95 23,81
4.
Įrengimų nusidėvėjimas
5,166
5,166
5,166
5,166 20,66
5.
Įrengimų išlaikymas
0,5
0,5
0,5
0,5 2,0
6.
Elektros energija, galia
8,7
8,7
8,7
8,7 34,8
7
Elektros energija
7,37
11,06
11,06
14,75 59,90
8.
Vanduo
1,7
1,7
1,7
1,7 6,8
9.
Iš viso gamybos sąnaudų
151,219
218,786
218,786
286,366 1146,37
10.
Tarnautojų darbo užmokestis
4,2
5,7
5,7
7,2 28,8
11.
Soc. draudimas
1,3
1,77
1,77
2,23 8,93
12.
Transportavimas
1,238
1,238
1,238
1,238 4,952
13.
Automobilio nusidėvėjimas
0,18
0,18
0,18
0,18 0,72
14.
Kelių mokestis
1,584
2,376
2,376
3,168 12,672
15.
Statybos ir remonto sąnaudos
5,3
0
0
0 0
16.
Iš viso veiklos sąnaudų
13,802
11,264
11,264
14,016
56,074
17.
Palūkanos
0,175
6,955
3,075
2,595
7,749
18.
Iš viso sąnaudų
165,196 237,005 233,125 302,977 1210,193
19.
Vieneto savikaina
0,574 0,549 0,540 0,526 0,525
Pastaba: vieneto savikainai apskaičiuoti naudojami 4 lentelės duomenys.
16 lentelė Sąnaudų prognozė, pesimistiniu variantu, tūkst. Lt
Eil.Nr.
Straipsniai / laikotarpis
I ketvirtis
II ketvirtis
III ketvirtis
IV ketvirtis
2005 metai
1.
Žaliavos
57,6
86,4
115,2
115,2
460,8
2.
Darbo užmokestis
4,8
7,2
9,6
9,6
38,4
3.
Soc. draudimas
1,49
2,23
2,98
2,98
11,9
4.
Įrengimų nusidėvėjimas
5,166
5,166
5,166
5,166
20,66
5.
Įrengimų išlaikymas
0,5
0,5
0,5
0,5
2,00
6.
Elektros energija, galia
8,7
8,7
8,7
8,7 34,8
7
Elektros eenergija
3,69
5,53
7,37
7,37
29,49
8.
Vanduo
1,7
1,7
1,7
1,7
6,8
9.
Iš viso gamybos sąnaudų
83,646
117,426
151,216
151,216
604,85
10.
Tarnautojų darbo užmokestis
2,7
4,2
4,2
4,2
16,8
11.
Soc. draudimas
0,8
1,3
1,3
1,3
5,2
12.
Transportavimas
1,238
1,238
1,238
1,238
4,952
13.
Automobilio nusidėvėjimas
0,18
0,18
0,18
0,18
0,72
14.
Kelių mokestis
0,65
0,97
1,3
1,3
5,18
15.
Statybos ir remonto sąnaudos
5,3
0
0
0
0
16.
Iš viso veiklos sąnaudų
10,868
7,888
8,218
8,218
32,852
17.
Palūkanos
0,175
6,955
3,075
2,595
7,749
18.
Iš viso sąnaudų
94,689
132,269
162,509
162,029
645,451
19.
Vieneto savikaina
0,658 0,612 0,564 0,563 0,560
Pastaba: vieneto savikainai apskaičiuoti naudojami 4 lentelės duomenys.
8. VESLO PLANO PRIELAIDOS:
• Viskas skaičiuojama litais.
• Vienam batonui iškepti sunaudojama žaliavų už 0,4 Lt.
• Soc. draudimo mokestis 34 %%.
• Įrengimų nusidėvėjimas paskaičiuotas tiesioginiu nusidėvėjimo metodu ((Vį – Vnk) / 8 m. / 4 ketv.). Nusidėvėjimo laikas paimtas iš amortizacijos normatyvų (Vuk = 10 % nuo V).
• Įrengimų išlaikymui skiriama kas ketvirtį 0,5 tūkst. Lt.
• Sąnaudos elektros energijai skiriamos į dvi dalis, nes jis susideda iš mokesčio už galios kilovatą (reikalingas 100 kW galingumas, o mėnesio tarifas yra 29 Lt/kW, tai ketvirčiui gaunamas 8700 Lt mokestis už instaliuotą galingumą) ir sunaudotą elektros kilovatvalandę.
• Sąnaudos vandeniui kasdien sudaro 5 m3 po 4,77 Lt/m3 (padauginus iš 72 d. bus 1717,2 Lt.).
• Transportavimo sąnaudas sudaro išlaidos kurui. Kasdien sunaudojama 10 1itrų benzino (100 km).
• Automobilio nusidėvėjimas apskaičiuotas tiesioginio nusidėvėjimo metodu, nusidėvėjimo laikas lygus 5 m.
• Kelių mokestis 0,5 % nuo realizavimo įplaukų iš 1 lentelės.
• Palūkanas sudaro ilgalaikės skolos ppalūkanos (duomenys iš 9 lentelės) ir trumpalaikės skolos – po 0,175 tūkst. Lt I, II, III, IV ketv.
• Vieneto savikaina bus lygi, visas sąnaudas padalijus iš visų gaminių skaičiaus (pagal 4 lentelę).
Apskaičiuosime projekto grynąją diskontuotą vertę. Tam reikalinga apskaičiuoti diskonto normą, kuri yra apskaičiuojama kaip svertinis vidurkis, atsižvelgiant į investuojamo kapitalo struktūrą ir finansinių institucijų nustatytas palūkanų normas:
Kn * in + KS * is 80000 * 8 + 113000 * 12 + 7000 * 10
i = —————— = —————————————— = 110%. Kn + Ks 200000
Todėl būsimoji dabartinių pinigų vertė po 1 metų (tūkst. Lt):
FV = PV (1+ i)n = 200 (1+10) = 2200,0 tūkst. Lt. Grynoji diskontuota vertė 391,9 tūkst. Lt.
Rodiklis/ metai
0
1
2
Grynųjų pinigų srautai, tūkst. Lt
-200
651,1
590,0
Diskonto koeficientas
1,00
0,9091
0,8264
Grynoji diskontuota vertė,tūkst. Lt
-200
591,9
487,6
Akumuliuota grynoji vertė, tūkst. Lt
-200
391,9
879,5
Vidinė pelno norma IRR – tai tokia diskonto norma, kuriai esant investuoto kapitalo diskontuota vertė lygi grynųjų pajamų diskontuotai vertei. Prie vidinės pelno normos verslo pajamų ir investicinių išlaidų srautai susilygina, o pelno ir sąnaudų santykis lygus 1.
Šiuo atveju, esant labai pelningam projektui, kuris atsiperka mažiau negu per pusę metų, skaičiuoti vidinę pelno normą tiesiog nėra prasmės, nes imant aukštesnę diskonto normą, grynoji diskontuota vertė prie i2 vis tiek išlieka teigiama, o imti i2 labai aukštą – nerealu.
Balansas
Balansas parodo įmonės finansinę padėtį tam tikrai dienai. Pradinio laikotarpio balansas pateiktas 15 lentelėje.
17 lentelė
Balansas (2004 m. sausio 1 d.)
Turtas
Tūkst. Lt
Nuosavybė ir įsipareigojimai
Tūkst. Lt
Technologinė įranga
183,7
Įstatinis kapitalas
80,0
Automobilis
4,0
Atsargos
7,0
Ilgalaikės paskolos
113,0
Pinigai banke
5,3
Trumpalaikės paskolos
7,0
200,0
200,0
18 1entelė
Balansas (2004 m. liepos 1 d.)
Turtas
Tūkst. Lt
Nuosavybė ir įsipareigojimai
Tūkst. Lt
Technologinė įranga
183,7
Įstatinis kapitalas
80,0
(Nusidėvėjimas atimamas)
-10,3
Pelnas
146,7
Automobilis
4,0
(Nusidėvėjimas atimamas)
-0,4
Ilgalaikės paskolos
96,8
Atsargos
7,0
Pinigai banke
146,5
Trumpalaikės paskolos
7,0
330,5
330,5
Nuosavybės pusėje kaupiamas nepaskirstytas pelnas, dalimis grąžinama ilgalaikė skola, dėl nusidėvėjimo mažėja ilgalaikis turtas.
19 lentelė
Balansas (2005 m. sausio 1 d.)
Turtas
Tūkst. Lt
Nuosavybė ir įsipareigojimai
Tūkst. Lt
Technologinė įranga
183,7
Įstatinis kapitalas
80,0
(Nusidėvėjimas atimamas)
-20,7
Pelnas
429,7
Automobilis
4,0
(Nusidėvėjimas atimamas)
-0,7
Ilgalaikės paskolos
64,6
Atsargos
7,0
Pinigai banke
401,0
Trumpalaikės ppaskolos
0
574,3
574,3
20 lentelė
Balansas (2006 m. sausio 1 d.)(numatomas)
Turtas
Tūkst. Lt
Nuosavybė ir įsipareigojimai
Tūkst. Lt
Technologinė įranga
183,7
Įstatinis kapitalas
80,0
(Nusidėvėjimas atimamas)
-41,3
Pelnas
568,64
Automobilis
4,0
2005 m. pelnas
429,71
(Nusidėvėjimas atimamas)
-1,4
Ilgalaikės paskolos
0
Atsargos
7,0
Pinigai banke
926,4
Trumpalaikės paskolos
0
1078,4
1078,4
Po dviejų veiklos metų 2006 m. sausio 1 d. balansas rodo, kad įmonė pajėgi grąžinti visas skolas, yra pelninga ir turi 926,4 tūks.Lt pinigų.
Išvada. Projekto finansinė analizė parodė, kad įmonė bus pelninga ir turės pakankamai pinigų grąžinti paskolas ir sumokėti palūkanas. Projektas turėtų atsipirkti mažiau nei per pusę metų.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Butkus S. Organizacijos ir vadyba. Vilnius: Alma littera, 1996.
2. Chlivickas E., PabedinskaitėA., Paliulis N. Strateginis planavimas. Vilnius: Technika, 1993.
3. Seilius A. Firmos kūrimas ir valdymas. Klaipėda: Rytas, 1994.
4. Jonaitis A. Vadybos ABC. Vilnius, 1998.
5. Melnikas B. Vadybos pagrindai ir aktualijos: Mokslinė metodinė medžiaga. Vilnius: Technika, 1993.
6. Seilius A. Organizacijų tobulinimo vadyba. Klaipėda, 1998.