informacinės sistemos vaistinėse

Vaistinės informacinės sistemos, jų funkcijos, nauda vartotojui

1. Duomenų ir informacijos skirtumai

Žengiant į naująjį amžių vis didės poreikis daugiau aiškinti ir atskleisti informaciją. Todėl vaistininko rolė bus tapti geru informacijos aiškintoju. Klientai eis į vaistinę, kad pasiklaustų apie informaciją, kurią jie gaus iš žiniasklaidos arba internete, apie vaistus, o vaistininkas turės tapti gidu, kad paaiškintų ligoniui, kuri informacija patikima, tuo užtikrindamas patikimą medicininę priežiūrą. Ir būtent patikima medicininė priežiūra gali būti atlikta tik naudojantis kompiuterizuota individualia pacientų duomenų baze. Nežiūrint tto, kad dauguma vaistinių Europos Sąjungoje yra kompiuterizuotos, ši sistema nėra išplėtota iki galo, dažnai ji apsiriboja tik vaistų kiekybine apskaita. O tarkim, daugumoje Skandinavijos šalių privatūs teisininkai netgi draudžia vaistininkams saugoti kompiuteryje informaciją apie pacientą. Gerai išvystyta kompiuterizuota medicininė priežiūra yra Olandijoje, bet vaistų vartojimo indikacijos – ne vaistininko kompetencija. Islandijoje ir Danijoje vaistų tarpusavio sąveikos problemomis visada rūpinasi vaistininkas. Šiose šalyse nėra pacientų duomenų bazių (priešingai nei Olandijoje), o pacientas ne visada eina į tą pačią vaistinę. Lenkijoje, AAustrijoje, Kroatijoje ir Švedijoje tokių duomenų bazių visai nėra [17]. Tačiau pasak FIP prezidento P.Kielgast vaistininkai yra vienintelė sveikatos apsaugos profesija, kuri gali kaupti visą medžiagą apie ligoniui išrašytus visųjo gydytojų vaistus. O juk tikrai vieną dieną, ligonis visą šią iinformacija nešiosis su savimi mažoje magnetinėje kortelėje. Tada bus įmanoma patikrinti galimą vaisto poveikį ligonio būklei, sąveiką su kitu jo naudojamu receptiniu ar berecepčiu vaistu.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, teks prisijungti prie ES šalyse reglamentuotų “Geros vaistinės praktikos taisyklių”. Šios taisyklės nėra griežtai reglamentuotas įstatymais, jos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Jas parengė Pasaulinė sveikatos organizacija bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis ir 1994 metais Briuselyje išleido Europos Sąjungos Farmacijos grupė. Šiose taisyklėse vieną iš svarbiausių vietų užima farmacinės informacijos gavimas, naudojimas, interpretavimas. Taip pat, kaip ši informacijos yra perteikiama farmacijos specialisto pacientui.

2. Farmacinė rūpyba

ryškių pokyčių farmacinės rūpybos link dar nėra Italijoje, Graikijoje ir Rytų Europos šalyse. Geros galimybės farmacinei rūpybai atsivėrė turtingose šalyse Farmacinė rūpyba – tai veikla, kai praktikuojantysis aatsako už paciento, susijusio su vaistais poreikius ir yra atsakingas už jų skyrimą [13]. Farmacinė rūpyba formuoja naują požiūrį į profesinę veiklą, t.y. siekia, kad dėmesys nuo vaistų būtų nukreiptas į pacientus. Tai yra farmacinės rūpybos filosofijos, išvystytos C.D. Hepler ir L.M. Strand (1990, JAV) dalis. Daugumoje šalių bandoma integruoti farmacinę rūpybą į farmacines sistemas, skatinant Tarptautinei Farmacijos federacijai ir nacionalinėms farmacininkų organizacijoms. Šio proceso vystymąsi stabdo:

• Resursų trūkumas;

• Vaistininkų laiko trūkumas;

• Santykiai ir nuomonė kitų specialistų, ddirbančių sveikatos priežiūros srityje;

• Nepakankami vaistininkų bendravimo įgūdžiai;

• Sveikatos priežiūros struktūra.

Farmacinė rūpyba dar nėra pilnai įsisavinta Europos Sąjungoje. Jokių su didele, gerai išvystyta farmacija, tokiose, kaip Skandinavijos šalys ir Olandija.

Kita problema, kad pacientai ne visada lankosi toje pačioje vaistinėje. Daugelyje šalių, išskyrus Graikiją, Islandiją, Olandiją, Norvegiją, Šveicariją, mažiau nei 80% žmonių lankosi toje pačioje vaistinėje.

Būtent informacija pacientui yra esminis dalykas, siekiant kad pacientas teisingai vartotų vaistus. Informacijos trūkumas ir jos neaiškumas žlugdo gydymą eikvodamas gydymui skirtas lėšas, taip pat didindamas gydymo kainą.

Siekiant pagerinti informacijos patekimą farmacijos specialistui, ir jos pasiskirstymui tarp paciento ir farmacijos specialisto yra išskiriami šie pagrindiniai punktai:

• farmacininkas privalo suteikti būtinus patarimus ir reikalingą informaciją pacientui, apie vaistų naudojimą, jų saugumą vartojant, su maksimaliu gydomuoju poveikiu ir ši informacija turi būti pateikta paprastai ir aiškiai suprantamai;

• pacientas turi teisę gauti išsamesnę informaciją apie jo naudojamus vaistus;

• pacientą turi pasiekti tiksli informacija apie vaistą: tiek apie jo gydomajį poveikį, tiek apie galimas šalutines reakcijas;

• pacientų informavimo programos ir priemonės turi būti tikrinamos reguliariai ir nuolatos atnaujinamos [7].

Reikia ypač akcentuoti farmacinės rūpybos svarbą šiais informacinių technologijų laikais. Juk žmogus atėjęs į vaistinę nnori pabendrauti, pasiguosti ar dar kitaip išreikšti savo problemas. Jei šitie dalykai taptų nesvarbūs, nesvarbu kieno dėka – ar vaistininko ar paciento, gal jis vietoj vaistinės pasirinks kompiuterizuoto vaistų pardavimo automatą? Juk jau pasaulyje egzistuoja vaistais prekiaujančių kompiuterizuotų automatų prototipai. Tad natūraliai kyla klausimas pamąstymui: kam mokėti ligoniui pinigus vaistininkui, kai jis gali gauti tą patį vaistą iš mašinos už žymiai mažesnį mokestį?

3. Informacija apie vaistus

Sunku realizuoti farmacinę rūpybą, jei nėra supratimo ir žinių apie vaistų informacijos resursus. Informacijos apie vaistus biblioteka, kuria naudojasi vaistininkai savo praktikoje, yra ribota. Galų gale dauguma vaistininkų nepakankamai žino, kaip interpretuoti turimą literatūrą. Be priėjimo prie reikalingos informacijos ir be kritiško literatūros įvertinimo, vaistininkai negali efektyviai naudotis informacijos apie vaistus resursais, kurie padėtų nustatyti ir išspręsti farmakoterapijos problemas. Vaistininkai gali išvystyti įgūdžius naudotis informacija apie vaistus ir pakelti pasitikėjimą savo jėgomis nuolat dalyvaudami mokymo programose, kurias organizuoja įvairios farmacininkų organizacijos arba universitetai.

Čia taip pat svarbus ir nuolatinis savarankiškas tobulėjimas. Vaistininkai gali skaityti tam tikrus internetinius puslapius, kuriose kaupiami informacijos apie vaistus duomenys, diskutuoti su lokaliu ar nacionaliniu vaistų informacijos centru tam, kad jie pagelbėtų išspręsti sunkesnius klausimus, susijusius su farmakoterapija.

Tačiau vis dėlto pagrindinė informacijos gavimo priemonė, šių dienų vaistinėje, yra kompiuteris, oo kalbant paprasčiau, vaistininkas pagrindinę informaciją gauna vaistinės informacinės sistemos dėka, kuri yra naudojama kiekvieną dieną.

4. Pagrindinės vaistinės informacinės sistemos

Vaistinės informacinės sistemos gali būti skirstomos į vidines ir išorines. Vidinėms galima priskirti sandėlių apskaitos, buhalterijos ir kitus programinius modulius naudojamus vaistinės “vidiniame” darbe. Tuo tarpu išorinėms vaistinės informacinėms sistemos – prekių užsakymams bei pristatymui naudojamas sistemas ar jų atskirus modulius. Šiame darbe daugiau bus nagrinėjamos išorinės informacinės sistemos, jų privalumai, trūkumai, nes būtent jos yra pagrindinė “jungtis” tarp vaistininko ir informacijos teikėjo, teikiančio farmacinę informaciją. Šioje vietoje galima teikti vienareikšmiškai – propaguojant informacinės visuomenės kūrimą, aišku vaistinės operatyviau gauna informaciją informacinių technologijų pagalba. Tokios sistemos palengvina vaistinėms prekių užsakymo darbus bei vaistinės turi galimybė palyginti didmenininkų siūlomas kainas. Taip pat reikėtų pažymėti ir tokį dalyką, kad jei tokioje sistemoje būtų integruotas Valstybinis vaistų registras ir informacija apie vaistus (vaistų aprašai), tai vaistinės, kurios praktiškai visos turi kompiuterius, galėtų operatyviau ir tiksliau pateikti pirkėjui informaciją ne tik apie vaistą, bet ir ta informacija būtų tikslesnė ir konkretesnė, ypač tai būtų aktualu naujiems vaistams atsiradusiems rinkoje.

UAB “Skaitos Kompiuterių Servisas” (SKS), esanti Kaune, užsiima šia komercine – ūkine veikla: informacinių technologijų kūrimu bei diegimu pagal gaunamus šalies ūkio subjektų užsakymus. Jų

veikla yra licencijuota pagal LR įstatymus. Ši kompanija 1996m. sukūrė informacinę sistemą “SKS Vaistai”. Kaip ir kiekviena informacinė sistema, ji kaupia, saugoja, apdoroja ir perduoda informaciją, skirtą farmacinei veiklai. Ši informacinė sistema yra skirta farmacine veikla užsiimančioms įmonėms.

Kita vaistinės informacinė sistema plačiai naudojama vaistinėse yra didmeninės vaistų platinimo įmonės “Limedika” sukurtas produktas – “MedInfo”. Kaip ir anksčiau minėta informacinė sistema “SKS Vaistai” ji atlieka tokias pat funkcijas kaip ir jau minėta sistema. Lyginant šias sistemas galima pastebėti, jog sistemos ““MedInfo” visos dalys (receptų registracija, vaistų pasiūla, apskaitos dalis) yra sukurta grafinėje Windows programos aplinkoje ir tai yra vartotojui patrauklesnė jos pateikimo forma. Tačiau taip pat galima pastebėti, kad šioje sistemoje yra kur kas mažiau funkcinių galimybių (pavyzdžiui elektroniniai vaistų užsakymai dar nėra stabiliai veikianti priemonė užsakyti vaistams, kai tuo tarpu “SKS Vaistų” sistemos pagalba užsakytų vaistų vertė sudaro apie 10% nuo visų vaistų užsakymo).

Trečiasis didelis rinkos dalyvis, darantis nemažą įtaką vaistinės informacinių sistemų rinkoje, yra informacinė sistema “Korsis”. JJi savo gyvavimo pradžioje buvo IĮ “Korys” padalinys. Tačiau laikui bėgant tapo atskira įmone, teikiančia informacines paslaugas ir prižiūrinčia informacinę sistemą. Jos pagrindinės dalys savo “pateikimu vartotojui” ir išvaizda panašios į “SKS Vaistų” informacinę sistema. Tačiau jos privalumas prieš šias ssistemas būtų – jos pigumas vartotojui. O kaip vienas iš didžiausių trūkumų – ypač pasigendama greito problemų sprendimo ir konsultacijų, esant tam tikriems sistemos sutrikimams.

Visos šios 3 sistemos užima apie 85 proc. rinkos. Likusioje rinkos dalyje dalyvauja dar maždaug apie 10 – 15 sistemų, kurios nėra stabilios ir pastoviai kintančios. Iš didesnę įtaką šiai grupei darančių reikėtų paminėti šias: “Prorūna” (pagrindiniai klientai yra vakarų Lietuvoje, ir šios sistemos trūkumas yra tai, kad ji neteikia informacijos apie vaistų kainas, tai yra nerodo didmeninių farmacijos kompanijų pasūlos), “Silvyda” ir kitos. Taip pat reikia akcentuoti, jog pačios informacinės sistemos, kaip produkto, sukūrimas, nėra sudėtingas dalykas, daug sudėtingiau ją tobulinti, laiku atlikti įvairius valstybės numatytus pakeitimus (pavyzdžiui, keičiantis kompensuojamųjų vaistų kainynui, vaistinė privalo ggauti tikslius duomenis apie naujas vaistų kainas, dienos tikslumo)

Užsienyje vystomos integruotos informacinės sistemos, kurių sudėtyje yra keli moduliai, skirti gydytojui, vaistinėms ir vartotojui. Tačiau dažniausiai kiekviena sistema dirba atskirai. Gydytojams skirtame modulyje yra metodinės rekomendacijos ligų gydymui, vaistų parinkimo sistema, informacijos apie vaistus ir receptų išrašymo sistema. Vaistinėms skirtame modulyje – receptų priėmimo iš gydytojų ir vaistų išdavimo registracijos, informacijos apie vaistus, jų kainas, pasiūlą. Pacientui – informacijos apie vaistus, jų vartojimą bei galimybė bendrauti su gydytoju informacinių technologijų ppagalba. Tokios sistemos populiaros Švedijoje, Islandijoje, tačiau jų silpniausia grandis – elektroninis receptų rašymas bei pateikimas į vaistinę. Kiti moduliai kaip savarankiški vienetai veikia daugelyje Europos šalių. Užsienyje pastebima tendencija jog vaistinės ar jų tinklai kuria savo vidines sistemas (pavyzdžiui vaistų ar buhalterinės apskaitos modulius), o tiekimo duomenys kaupiami ir perduodami dažniausiai privačių kompanijų (jie yra mokami) ir integruojami į vidines vaistinių sistemas pagal jų poreikius ir pageidavimus.

5. Vaistinės informacinių sistemų funkcijos ir galimybės, jose pateikiamos informacijos turinys

Visos vaistinės informacinė sistema apjungia Lietuvos gamintojus, užsienio šalių gamintojų atstovus, vaistines, ligoninių vaistines, didmenininkus ir kai kurios net mokymo įstaigas (“SKS Vaistai” informacine sistema šiuo metu yra instaliuota dviejose mokymo įstaigose – Kauno medicinos universitete ir Kauno kolegijoje. Susipažinimo su programa nauda yra abipusė: pirmiausia tai geras populiarinimo būdas, informuojant būsimus farmacijos specialistus apie savo informacinę sistemą; studijuojantiems labai naudinga žinoti, kokia farmacijos informacinė sistema veikia praktikoje, praplečiant savo teorines žinias). Kiekvienas norintis prisijungti prie konkrečios informacinės sistemos turi turėti personalinį kompiuterį. Tokiam klientui yra sukuriama speciali elektroninė pašto dėžutė serveryje. Ryšys palaikomas modeminiu ryšiu ir telefono linija. Skirtinga veikla užsiimantys klientai per sukurtas elektroninio pašto dėžutes teikia atitinkamą informaciją į šios informacinės sistemos serverį telefoniniu ryšiu. Atnaujintą informaciją vartotojas gauna ““ryšio metu”, t.y. tada, kai jis kontaktuoja su šia sistema. Taip pat reikėtų pažymėti ir tą vartotojų grupę, kuri atnaujintą informacija gauna elektromagnetiniu formatu, tai yra taip vadinamą “diskelį” ir visus pakeitimus persiraši į savo kompiuterį. Prisijungimas prie kiekvienos informacinės yra mokamas (“MedInfo” sistemos platintojai deklaruoja, kad jų informacinė sistema yra nemokama, tačiau reikia pastebėti ir tokį dalyką, kad norint šią sistemą turėti savo kompiuteryje ir ją naudoti darbo tikslais, reikia nupirkti atitinkamą kiekį vaistų).

Dažniausiai informacinėse sistemose pateikiama tokia informacija:

Vaistinės informacinių sistemų teikiama informacija, skirta visiems jos vartotojams

§ pasiūla (kai kurie rinkos dalyviai specializuojantys buhalterinėje apskaitos programose, šios dalies neturi (“Prorūna”), taip pat kai kurie informacijos teikėjai nepublikuoja visų Lietuvoje esančių didmeninkų pasiūlos (“MedInfo”));

§ optimali pasiūla (tai kolkas yra didelių perspektyvų ir naujovių teikimo sritis, nes kolkas tik “SKS Vaistai” informacinėje sistemoje, galimi įvairūs, modifikuojami optimalios pasiūlos suformavimo būdai);

§ kompensuojami vaistai ir medicininės pagalbos priemonės;

§ teisiniai dokumentai.

Išsiaiškinus kiekvienos informacinės sistemos struktūrą bei veikimo principus, galima paanalizuoti, kokią informaciją kiekviena iš klientų grupių į informacinę sistemą pateikia bei kokią pasiima; kokia nauda kiekvienam besinaudojančiam tam tikra sistema.

Gamintojai: gali reklamuoti savo įmonę bei pristatyti naujus vaistus. Iš gaunamos informacijos gali matyti savo konkurentus, vaistų paklausos bei vaistų ppasiūlos tendencijas. Jei tai generinė kompanija, ji gali lyginti savo ir konkurentų, tos pačios veikliosios medžiagos preparatus.

Gamintojų atstovai: per informacines sistemas pateikia naujai užregistruotus vaistus, jų anotacijas ar aprašymus elektroniniu būdu. Taip pat kai kuriose sistemose galima užsakyti atstovaujamų įmonių reklamą. Gaunamą informaciją panaudoja rinkos tyrimams – remdamosi padarytomis išvadomis kontroliuoja pasiūlą.

Didmenininkai nuolat teikia vaistų, medicininių prekių sąrašus ir jū kainas. Atsižvelgdami į informacinėje sistemoje pateiktus kitų didmenininkų kainynus, jie gali keisti savo siūlomų produktų kainas bei paskirstymą. Gaudami kompensuojamų vaistų sąrašus, gali numatyti jų paklausos kitimą, taip pat atsižvelgiant į konkurentų pozicijas, galimi įvairūs marketinginiai veiksmai. Taip pat kai kuriose sistemose įmanomas atskirų pozicijų akcijų skelbimas tam tikram didmenininkui (“SKS Vaistai”)

Vaistinės turi galimybę vykdyti tiesioginius užsakymus iš didmenininkų, pasirinkdamos optimalias kainas. Taip pat naudojamoje informacinėje sistemoje rasdamos visus valstybės leidžiamus dokumentus, reglamentuojančius jų veiklą bei kitus vaistų rinkos klausimus, jos turi galimybę išvengti teisinių pažeidimų. Vaistinėms taip pat yra naudinga bazinių kompensuojamų vaistų kainynų informacija, nes kai pirkėjas perka vaistus su receptais, vaistininkas užfiksuoja sumą, kuria buvo sumažinti vaistai, o po to, pateikdamas ataskaitą teritorinėms ligonių kasoms, iš jų gauna pirkėjų nesumokėtą susidariusią sumą.

Ligoninių vaistinės atlieka tas pačias funkcijas kaip ir kitos vaistinės, tačiau jų

užsakomų vaistų ar medicininių prekių asortimentas ir pirkimo tvarka gali būti kitoks (taip pat iš esmės skiriasi ir užsakomų vaistų principai), priklausomai nuo to, kokioje ligoninėje yra ta vaistinė.

Taigi išsiaiškinome, jog kiekvienas klientas, prisijungiantis prie informacinės sistemos, suteikia bei pasiima informacijos – taip informacinės sistemos leidžia netiesiogiai apsikeisti informacija tarp sistemos klientų. Kiekvienos VIS veikla funkcionuoja visų pirma programinės įrangos pagrindu, o tuo tarpu personalas nustato direktyvas pateikiamoms informacijos grupėms, tačiau nekontroliuoja ir nereguliuoja klientų pateikiamos informacijos.

6. Vaistinės informacinių sistemas aaptarnaujantis personalas

Programinei įrangai kurti, informacijos grupėms nustatyti, įmonės paslaugoms reklamuoti reikalingas kompetentingas įmonės personalas. Be abejonės, jo sudėtis ir struktūra kiekvienoje įmonėje yra skirtinga. Tačiau galima išskirti VIS darbuotojų, dirbančių su informacinėmis sistemomis, tokias grupes:

Darbuotojai, prižiūrintys VIS darbą:

• vadovai;

• administracija;

• marketingo specialistai;

• programuotojai;

• vaistininkai;

• operatyvų sistemos darbą prižiūrintys darbuotojai.

Vadovai prognozuoja, planuoja, prognozuoja, kontroliuoja bei reguliuoja įmonės veiklą, susijusią su vaistinės informacinės sistemos funkcionavimu. Administracija rūpinasi administraciniais reikalais. Kai kuriuose įmonėse, kuriančiose sistemos, šiais rreikalais rūpinasi patys vadovai ar programuotojai. Marketingo specialistai vykdo labai svarbias funkcijas: tiria rinką, rūpinasi paslaugos patrauklumu, nustato kainą, sudaro paskirstymo kanalus, nustato paslaugos rėmimo strategiją bei ją įgyvendina, vykdo vidinį marketingą, palaiko nuolatinį ryšį su vartotojais. Kadangi informacinė sistema nnėra ilgą istoriją Lietuvoje turinti paslauga, todėl aktyviausiai dirbama rėmimo srityje: kad vartotojai sužinotų apie šią paslaugą, susidomėtų bei turėtų poreikį ją įsigyti. Kai kurių įmonių marketingo specialistai leidžia informacinį leidinį (“SKS Vaistai”), dalyvauja parodose, lankosi vaistinėse ir kitaip veikia potencialius vartotojus, skatinant įsigyti informacinę sistemą, o esamus vartotojus supažindinant su atsiradusiomis naujovėmis, taikomomis nuolaidomis bei kitokiomis formomis organizuoja produkto reklamą bei kuria firmos įvaizdį. Kuo efektyvesnę marketingo politiką vykdys marketingo tarnyba, tuo didesnį susidomėjimą produktu rodys potencialūs klientai. Įmonės įvaizdis lemia ir komunikacijos intensyvumą tarp įmonės ir klientų.

Prie marketingo veiklos galima priskirti ir interneto svetaines, skirtas informacinės sistemos populiarinimui. Tačiau tokią svetainę turi tik “SKS Vaistai” sistemos kūrėjai. Šioje interneto svetainėje pateikiami šios informacinės sistemos privalumai bei galimybės, nnorintys prisijungti prie informacinės sistemos “SKS Vaistai” gali rasti reikiamos programinės įrangos sąrašą bei kainynus. Be to, čia pateikiama įvairios informacijos užsiimantiems farmacijos verslu, taip pat nuolatos atnaujinama informacija apie naujausius teisinius aktus ir dokumentus. Interneto svetainėje taip pat galima rasti informacijos apie Lietuvos vaistų rinką: pateiktas sveikatos apsaugos įmonių Lietuvoje sąrašas, įdiegtos duomenų bazių valdymo sistemos, pereinant į kitas interneto svetaines, pavyzdžiui, į Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos, Lietuvos vaistininkų sąjungos ar A.Kaikario fondo svetaines. Taip pat čia galima rasti bbendrus duomenis, kurie atspindi informacinėje sistemoje “SKS Vaistai” apimamas sritis:

¨ gamintojus;

¨ tiekėjus;

¨ Lietuvoje parduodamus vaistus;

¨ kompensuojamus vaistus;

¨ Lietuvos vaistines – “SKS Vaistai” vartotojus.

Deja, kitų vaistinės informacinių sistemų teikėjai internete informacijos beveik netalpina ar talpina tik minimalų jos kiekį. Ši pateikimo forma turėtų tapti vis labiau populiaria pateikiant vartotojui informacija apie kompanijos siūlomus produktus.

Taigi marketingo padalinys rūpinasi, kad informacija apie jų teikiamą produktą pasiektų kuo daugiau vartotojų, siekia, kad ta informacija būtų pateikiama patraukliai ir šiuolaikiškai, o susidomėjusius vartotojus stengiasi išlaikyti vykdydami intensyvią marketingo priemonių programą. Programuotojai užtikrina informacinės sistemos techninį patikimumą: prižiūri ir tobulina veikiančių programų darbą, taip pat įmonės personalui nusprendus, kuria naujas programas. Vaistininkai didžiausią įtaką daro, apsprendžiant, kokia informacija turėtų būti įtraukta į informacinę sistemą. Taip pat kai kuriose sistemas prižiūrinčiose įmonėse šių darbuotojų nėra. Tai sudaro ypač dideles kliūtis atrinkti kuri informacija yra reikalinga farmacijos specialistui, o kuri yra bevertė.

7. Informacinės sistemos vaistinėje

Iš informacijos, teikiamos visiems vartotojams, vaistinėms labai naudinga didmenininkų pateikiama informacija apie vaistų pasiūlą: tai kiekvieno didmenininko tiekiamų vaistų duomenų bazės. Jose galima rasti pagrindines vaistų charakteristikas: formą (skystis, tabletės ar kita), išfasavimą (kiek tablečių), gamintoją (tarptautiniu mastu), vaistų registro numerį, anotacijas, kainas. “SKS Vaistai” informacinėje ssistemoje dar papildomai pateikiami didmenininkai pagal didžiausią siūlomų vaistų skaičių; sistemos pagalba galima išsirinkti optimalias kainas. Išsirinkus pageidaujamus vaistus, tereikia išsirinkti didmenininką bei užsakymo kiekį. Tokią informaciją išsiuntus informacinės sistemos elektroniniu paštu į “SKS Vaistai” serverį, užsakymas operatyviai pasiekia tiekėją. Toks užsakymų vykdymas labai palengvina vaistinių darbą. Neturint šio valdymo modulio savoje informacinėje sistemoje, kiekvienas didmenininkas pateikia vaistinėms savo pasiūlą skirtinguose lapuose, o užsakymai vykdomi skambinant kiekvienam didmenininkui atskirai.

Receptų registravimo dalis – tai sistemos dalis, leidžianti registruoti kompensuojamus receptus ir parengti ataskaitą Teritorinėms ligonių kasoms (TLK). Kadangi Vyriausybės nutarimu kiekvieną kompensuojamą receptą vaistinės turi registruoti ir kasos aparato atskirame negrynųjų pinigų registre, vaistinės darbuotojui darbas padvigubėjo: jis turi kasoje užregistruoti negrynuosius pinigus už kompensuojamą receptą ir tą pačią sumą užregistruoti receptų apskaitos programoje. Beje, tokiu būdu gali įsivelti ir klaidų. Tačiau kasos aparatas gali būti sujungtas su kompiuterine technika: tokiu atveju kompensuojamą sumą užtenka užfiksuoti kasoje, ir dubliavimo veiksmas atliekamas automatiškai.

Buhalterinė ar kiekinė vaistų apskaita – ši sistemos dalis, leidžianti vykdyti kiekinę vaistų, medicininės paskirties prekių ir kitų prekių apskaitą, parengti ir spausdinti sąskaitas bei pavedimus. Artimoje ateityje Lietuvoje planuojama pereiti prie vaistų tik su brūkšniniais kodais prekiavimo – dėl to tarėsi vaistų gamintojų atstovai ir tiekėjai. Naudojant šią ssistemos dalį, vaistinėje vidinė apskaita galėtų būti tvarkoma automatiškai: fiksuojamos išlaidos ir pajamos, tuo pačiu būtų kaupiama informacija apie nupirktus ir parduotus vaistus, esamas atsargas vaistinėje.