Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS……………………

…………………2

1. INFORMACINėS VISUOMENėS SAMPRATA IR

YPATYBėS………………..3

2. INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOORDINAVIMAS

LIETUVOJE……………4

3. Informacijos visuomenės kūrimosi Lietuvoje

bruožai………………6

4. INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMOSI TEIGIAMI IR NEIGIAMI

ASPEKTAI………..8

5. INFORMACIJOS VISUOMENėS LIETUVOJE KūRIMOSI

KLIūTYS………………10

6. INFORMACINėS VISUOMENėS LIETUVOJE MODELIS: TRūKUMAI IR

PERSPEKTYVOS……..11

Išvados…………………..

………………..14

LITERATūRA………………….

……………….15

ĮVADAS

PASAULIO RAIDOS TENDENCIJOS RODO, KAD NUO AGRARINėS, INDUSTRINėS

VISUOMENėS SPARčIAI IR VIENAREIKšMIšKAI žENGIAMA į INFORMACIJOS VISUOMENę.

TAI REIšKIA, KAD VIS MAžIAU žMONIų REIKIA žEMėS ūKIUI IR INDUSTRIJAI.

DAUGėJA žMONIų, DIRBANčIų PASLAUGų IR INFORMACINIO APRūPINIMO SRITYJE.

LIETUVAI, NETURINčIAI žALIAVų IR NEDISPONUOJANčIAI KOKIAIS NORS KITAIS

STRATEGINėS SVARBOS IšTEKLIAIS, INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO KELIAS YRA

GYVYBIšKAI SVARBUS. KARTU TAI IIšTIES UNIKALI GALIMYBė BūTI LYGIAVERčIAIS

KITų šALIų PARTNERIAIS IR STIPRIAIS KONKURENTAIS.

Informacinė visuomenė, kompiuterinis raštingumas, elektroninė

vyriausybė, interneto turinio kontrolė, tai palyginti neseniai į mūsų kalbą

atėję terminai, kurie vis labiau įsigali mūsų kasdieniniame žodyne:

įsteigtos vyriausybinės institucijos, atsakingos už informacinių

technologijų ir informacinės visuomenės plėtrą, priimami teisės aktai,

rengiamos koncepcijos, strategijos ir programos, tvirtinami planai. Iki

šiol Lietuva pasižymėjo nepastovumu informacinės visuomenės plėtros procesų

valstybinio reguliavimo srityje – per palyginti neilgą laikotarpį kelis

kartus keitėsi atsakingos už šią sritį institucijos, galiausiai jų atsirado

net keletas. 2001 m. vasaros pabaigoje veiklą pradėjusio Informacinės

visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslas

kaip tik ir yra informacinės visuomenės plėtros darbų koordinavimas.

Informacinės visuomenės sukūrimas yra itin sudėtingas iššūkis

Lietuvai, su kuriuo susitvarkyti galima tik sutelkus bendras pastangas,

pasiekus plačių visuomenės sluoksnių sutarimą ir pasitelkus stiprią

intelektualią politinę valią. Efektyvus ir konstruktyvus valstybės

institucijų, verslo ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas gali

tapti ypač vertingu sudarant sąlygas visuomenei naudotis informacinės

visuomenės privalumais ir mažinant informacinę atskirtį. Šiame darbe yra

aptariamas informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje procesas, teigiami

bruožai bei galimos kliūtys ir pavojai.

1. Informacinės visuomenės samprata ir ypatybės

Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat

besimokanti ir mokėjimu (žiniomis) savo veiklą grindžianti visuomenė,

kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai

naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, šalies ir

pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir

savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, –

priimti sprendimus, garantuoti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją

informaciją. Informacijos visuomenės samprata paprastai neatsiejama nuo

informacijos skleidimo ir vartojimo, ir dažniausiai – globalaus tinklo

pagalba. Neatsiejamu informacijos visuomenės aspektu laikomas “life-

learning” – žmogus turi pats nuolat mokytis, nnes nuolatos atsiranda nauji

dalykai, ir nesimokydamas jis “nebespėja su gyvenimu”. Galima būtų išskirti

tokias informacijos visuomenės ypatybės:

▪ JEIGU MES NAUDOJAMėS žINIOMIS, žIūRIME TV, NAUDOJAMėS KOMPIUTERIU,

SIUNčIAME LAIšKUS INTERNETU, TAI MES ESAME INFORMACINė VISUOMENė, IR

JOS VARTOTOJAI, IR SKLEIDėJAI.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė YRA šIANDIEN IR čIA. TA VISUOMENė YRA, TIK

JOS IšSIVYSTYMO LYGIS SKIRIASI.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – TAI ATVIROS VISUOMENėS SINONIMAS, JOS

BRUOžAI: VIEšUMAS, ATVIRUMAS, SKAIDRUMAS.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – TAI PASLAUGų VISUOMENė, KUR INFORMACIJOS

PATEIKIMAS IR PRIėJIMAS PRIE JOS YYRA PASLAUGA.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė – PRISIMINIMų VISUOMENė, NE GYVAS

BENDRAVIMAS, O PRISIMINIMAS APIE Jį. TAI TAS PATS, KAIP GYVAS

KONCERTAS IR JO įRAšAS PLOKšTELėJE: PLOKšTELė YRA GERAI, TAčIAU JEI

NEBUVOTE GYVAME KONCERTE, JI NEPADėS, KOKIOS KOKYBėS BEBūTų, O JEI

BUVOTE GYVAME KONCERTE – JI LIEKA KAIP PRISIMINIMAS.

[pic]

1 pav. Informacijos visuomenės ekonomika

2. Informacinės visuomenės plėtros koordinavimas Lietuvoje

Lietuvoje, plėtojant informacijos visuomenę, esminis lūžis įvyko

2001 m. vasarą, kai buvo įsteigtas Informacinės visuomenės plėtros

komitetas prie LRV. Komiteto misija planuoti, organizuoti ir koordinuoti

informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios,

nuolat besimokančios ir žiniomis savo veiklą grindžiančios visuomenės,

kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai

naudotis šiuolaikinių ITT priemonėmis. Komiteto uždaviniai:

▪ DALYVAUTI FORMUOJANT VALSTYBėS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJų IR

TELEKOMUNIKACIJų (TOLIAU – ITT) KūRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE

POLITIKą IR KOORDINUOTI JOS įGYVENDINIMą;

▪ KOORDINUOTI ITT INFRASTRUKTūROS, ATITINKANčIOS EUROPOS SąJUNGOS

REIKALAVIMUS, PROJEKTAVIMą, KūRIMą IR PLėTRą;

▪ PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS PATVIRTINTą ITT PLėTROS

STRATEGIJą KOORDINUOTI ITT PLėTRą VALSTYBėJE – UžTIKRINTI VISIEMS

LIETUVOJE ESANTIEMS VARTOTOJAMS VIENODAS GALIMYBES NAUDOTIS ITT

PRIEMONėMIS, SKATINTI ITT PASLAUGų TEIKėJų KONKURENCIJą IR PLėSTI

GYVENTOJų IR JURIDINIų ASMENų BENDRAVIMą SU VALSTYBėS IR

SAVIVALDYBIų INSTITUCIJOMIS;

▪ KOORDINUOTI šIUOLAIKINIų TECHNOLOGIJų DIEGIMą, KARTU SU

MINISTERIJOMIS, KITOMIS VALSTYBėS INSTITUCIJOMIS IR įSTAIGOMIS

FORMUOTI TECHNOLOGINę INOVACINę LIETUVOS RRESPUBLIKOS ūKIO PLėTROS

POLITIKą, ORGANIZUOTI INTELEKTUALINėS KūRYBOS VALSTYBINį SKATINIMą

IR REGULIAVIMą.

ĮSTEIGDAMA INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOMITETą, VYRIAUSYBė

šALIES INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOORDINAVIMą PAVEDė NAUJAI įSTEIGTAI

INSTITUCIJAI. TAčIAU šIOS SRITIES POLITIKOS FORMAVIMAS VIS DėLTO BUVO

PALIKTAS KELIOMS SUINTERESUOTOMS INSTITUCIJOMS. DėL šIOS PRIEžASTIES NET IR

įVARDINUS ESMINES INFORMACINIų TECHNOLOGIJų IR TELEKOMUNIKACIJų SRITYJE

EGZISTUOJANčIAS PROBLEMINES SRITIS: GYVENTOJų KOMPETENCIJOS UGDYMAS,

VALSTYBėS REGISTRų INTEGRALIOS SISTEMOS IR INFORMACINIų SISTEMų KūRIMAS,

ELEKTRONINIO PARAšO DIEGIMAS IR SU TUO SUSIJUSIų E. VALDžIOS PASLAUGų

PLėTOJIMAS, Iš ESMėS LEIDO TIK įVERTINTI ESAMą PADėTį, KONKREčIUS VEIKSMUS

ATIDEDANT VėLESNIAM LAIKUI. IšANALIZAVUS ESAMą PADėTį, KOMITETAS NUO PAT

įSTEIGIMO PRADžIOS ėMėSI AKTYVIų VEIKSMų. BUVO PARENGTA IR PRADėTA

įGYVENDINTI PROGRAMA „INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRA“, KURI ORIENTUOJAMA

KETURIOMIS PAGRINDINėMIS VEIKSMų KRYPTIMIS, ATITINKANčIOMIS VYRIAUSYBėS

NUTARIMU PATVIRTINTAME LIETUVOS INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS

STRATEGINIAME PLANE NUMATYTUS PRIORITETUS: KOMPETENCIJą, VIEšąJį

ADMINISTRAVIMą, VERSLą IR LIETUVIų KALBą BEI KULTūRą. PER 2002 M.

INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS PROCESAI LIETUVOJE GEROKAI PASPARTėJO: PER

METUS DVIGUBAI IšAUGO INTERNETO VARTOTOJų SKAIčIUS, DIDėJO KOMPIUTERIZUOTų

NAMų ūKIų DALIS, TOLIAU PLėTėSI INFORMACINIų TECHNOLOGIJų RINKA.

INFORMACINėS TECHNOLOGIJOS TAPO VIS PLAčIAU NAUDOJAMOS įVAIRIOSE GYVENIMO

SRITYSE. TAčIAU NEPAISANT TEIGIAMų POKYčIų VIS DėLTO IšLIEKA NEMAžAI IR

AKTUALIų KLAUSIMų. INTERNETO VARTOTOJų šALYJE VIS DAR GEROKAI MAžIAU NEI

EUROPOS SąJUNGOS VALSTYBėSE, MODERNIOMIS INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOMIS

NAUDOJASI TIK PALYGINTI SIAURA GYVENTOJų GRUPė, VIS DAR STINGA

SUINTERESUOTUMO, SUPRATIMO IR MOTYVACIJOS TAPTI VISAVERčIAIS INFORMACINėS

VISUOMENėS NARIAIS. TODėL INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS KOMITETO PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS, ATSIžVELGDAMAS į EUROPOS SąJUNGOS

NUSTATYTAS GAIRES, RENGIA VALSTYBINIO LYGMENS STRATEGINIUS PLANUS BEI

įGYVENDINIMO PRIEMONES, RUOšIA, ATNAUJINA BEI TIKSLINA VALSTYBėS

INFORMACIJOS POLITIKOS METMENIS BEI KOORDINUOJA šIOS SRITIES DARBų VYKDYMą,

TAIP UžTIKRINA SąLYGAS EFEKTYVIAI, SPARčIAI IR SISTEMINGAI LIETUVOS

INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRAI.

3. INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMOSI LIETUVOJE BRUOžAI

INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRA YRA GLOBALUS PROCESAS,

PALIEčIANTIS BEVEIK VISAS PASAULIO VALSTYBES. IR LIETUVA – NE IšIMTIS.

TIESA, SKIRTINGOSE VALSTYBėSE šIS PROCESAS VYKSTA KIEK SKIRTINGAI. TURBūT

DAUGELIUI MūSų žINOMA STATISTIKA, PAGAL KURIą LIETUVA GEROKAI ATSILIEKA NE

TIK NUO ES šALIų, BET IR NUO KAIMYNINIų BALTIJOS VALSTYBIų PAGAL

REIKšMINGUS INFORMACINėS VISUOMENėS RAIDOS RODIKLIUS: INTERNETą VARTOJANčIų

LIETUVOS GYVENTOJų PROCENTą, 100 GYVENTOJų TENKANTį ASMENINIų KOMPIUTERIų

AR VIEšOS PRIEIGOS PRIE INTERNETO TAšKų SKAIčIų, KOMPIUTERIų SKAIčIų

VIDURINėSE IR AUKšTOSIOSE MOKYKLOSE IR PAN. SOCIOLOGINIAI TYRIMAI RODO,

KAD, PAVYZDžIUI, INTERNETU LIETUVOJE NAUDOJASI GANA GRIEžTAI APIBRėžTA

GRUPė: JAUNI žMONėS, PAGAL UžSIėMIMą – FIRMų VADOVAI, STUDENTAI IR

SPECIALISTAI, GYVENANTYS DIDMIESčIUOSE, DIDELė DALIS – TURINTYS AUKšTąJį

IšSILAVINIMą, GAUNANTYS GANA DIDELES PAJAMAS BEI TURINTYS AUKšTą SOCIALINį

STATUSą. TODėL KOL KAS GANA SUNKU KALBėTI APIE „INFORMACINę VISUOMENę“, JEI

JI PRIEINAMA TIK NEDAUGELIUI, O DIDžIOJI DALIS GYVENTOJų TIESIOG NETURI

GALIMYBIų TAPTI TOS VISUOMENėS DALIMI. IR, NORS TIEK TELEKOMUNIKACIJų IR

INFORMACINIų TECHNOLOGIJų RINKA, TIEK INTERNETO BEI KOMPIUTERIų VARTOTOJų

SKAIčIUS AUGA PALYGINTI SPARčIAI, MES VIS DAR GEROKAI ATSILIEKAME šIOJE

SRITYJE. ARTIMIAUSIU METU LIETUVOJE TIKSLINGA AIšKIAI NUSTATYTI

PAGRINDINIUS PRIORITETUS KURIANT INFORMACINę VISUOMENę, PATIKIMAI

PROGNOZUOTI JOS PERSPEKTYVAS. BūTINA:

1. Sukurti valstybės informacijos politikos

modelį, suderintą su

nacionaline makroekonomikos strategija ir prioritetais, mokslo tyrimais,

švietimu ir kultūra, valstybės, visuomenės ir joje veikiančių organizacijų

vadyba;

2. Parengti ir patvirtinti ilgalaikę informacijos visuomenės kūrimo

programą, kurią realizuojant susidarytų geresnės sąlygos kokybiškiau

organizuoti valstybės veiklą, valdyti pokyčius, nuosekliai ir kompleksiškai

modernizuoti visas mūsų gyvenimo ir veiklos sritis;

3. Plėtoti valstybės ūkiui, kultūrai, visuomenei ir jos mokslinės,

humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei

tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinas studijas ir mokslo

tyrimus, orientuojant šalies ekonomiką į prioritetinį mokslui imlios

produkcijos ir intelektualinių paslaugų kūrimą ir eksportą.

Dabartinėmis pokyčių iir vieningos Europos tapsmo sąlygomis Lietuva privalo:

1. Sugebėti pasinaudoti palankiai besiklostančiomis tarptautinės raidos

aplinkybėmis ir informacinės visuomenės galimybėmis;

2. Tiksliai suformuluoti prioritetinius uždavinius visose svarbiausiose

visuomenės gyvenimo srityse ir pasiūlyti kokybiškas jų sprendimo

strategijas, suderintas su informacinės visuomenės raidos standartais;

3. Sukurti efektyvias, orientuotas į strateginę informaciją ir vadybą

valstybinės valdžios institucijas, gebančias valdyti reformų procesus bei

kurti verslui palankią įstatyminę aplinką.

Kaip turėtų kurtis informacijos visuomenė, galima išskirti kelis skirtingus

aspektus:

▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS NEįMANOMAS BE VYRIAUSYBėS PARAMOS:

KOL SUKURSIME INFORMACINę VISUOMENę, TURėS PRAEITI DAR VIENA žMONIų

KARTA, NES PINIGUS VALSTYBė INVESTAVO NE į JAUNIMą, JO MOKYMą, MOKYKLų

KOMPIUTERIZAVIMą, O į KITUS PRIORITETUS. KAD SUSIKURTų INFORMACINė

VISUOMENė, REIKALINGA VALSTYBINė PARAMA IR PROGRAMOS, O Jų

NėRA.VALSTYBė TURėTų GARANTUOTI MOKSLEIVIAMS VIENODAS GALIMYBES

MOKYTIS, NES VISUOMENė DIFERENCIJUOJASI PAGAL TAI, MOKA AR NEMOKA

žMOGUS ELGTIS SU INFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS.INFORMACINėS

VISUOMENėS KūRIMU TURI RūPINTIS VALSTYBė, TURI BūTI PRIORITETAS

SUTEIKTAS šVIETIMUI.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS TURI VYKTI SAVAIME: NAUJų

TECHNOLOGIJų DIEGIMO VISUOMENėJE SVARBIAUSIA “NEFORSUOTI”, TAI TURI

BūTI NATūRALUS PROCESAS, Jį PADIKTUOS PATI RINKA, GYVENIMO SąLYGOS.

NORėDAMAS TURėTI DARBą, žMOGUS TURėS PERSILAUžTI IR IšMOKTI. TAI JOKIU

BūDU NETURI BūTI KAžKOKIE OFICIALūS VALDžIOS SPRENDIMAI, PAVYZDžIUI,

VERčIANT PENSININKUS PENSIJAS PASIIMTI PER KREDITINES KORTELES IR

PANAšIAI. INFORMACIJOS VISUOMENėS KURTI NEREIKIA – JAI YRA POREIKIS,

IR JI ATSIRANDA. YRA SOCIALINėS GRUPėS – PAVYZDžIUI, TARNAUTOJAI – IR

KAI ESAMA SISTEMA NEBEFUNKCIONUOJA TINKAMAI, ATSIRANDA POREIKIS Ją

KEISTI. PAVYZDžIUI, UžSIENYJE MOKSLEIVIAI NET NEMOKOMI ELGTIS SU

KOMPIUTERIU, TAI JIEMS įPRASTA – JIEMS REIKIA INFORMACIJOS, IR JIE Ją

SURANDA INTERNETE. KALBANT APIE INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO, IR

KONKREčIAU – INFORMACINIų RESURSų LIETUVIų KALBA PILDYMą IR

TOBULINIMą, BUVO IšKELTA MINTIS, KAD REIKIA NAUDOTI EUROPOS SąJUNGOS

TEIKIAMOMIS GALIMYBėMIS RAšYTI į šIą SRITį ORIENTUOTAS PROJEKTUS IR

GAUTI TAM FINANSINę PARAMą.

▪ BIBLIOTEKų VAIDMUO INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMO PROCESE:

BIBLIOTEKOS TURI DEMOKRATIšKAI IšPLėTOTą TINKLą, PRIEINAMą VISIEMS

VISUOMENėS SLUOKSNIAMS NEMOKAMAI, BEI GANA GILIAS TRADICIJAS, KURIų

PAGRINDU GALI KURTIS TRADICINIO SPAUSDINTO žODžIO IšPLėTIMAS NAUJOMIS

TECHNOLOGIJOMIS. INTERNETAS YRA LABAI “NETVARKINGAS”, TAčIAU Jį GALIMA

“SUTVARKYTI”,ATRINKTI BEI SUSISTEMINTI TINKAMą, KOKYBIšKą INFORMACIJą

IR SUKURTI INFORMACINIUS KATALOGUS,PRIEINAMUS VISIEMS žMONėMS

MAžIAUSIOMIS SąNAUDOMIS – IR TUO TURI UžSIIMTI BIBLIOTEKININKAI.

BIBLIOTEKų DARBUOTOJų NUOMONE, šIUO METU LABAI STINGA MODERNIOMIS

PRIEMONėMIS PARUOšTų, T.Y. į KOMPAKTINIUS DISKUS PATALPINTų

“INTELEKTUALIų DALYKų”, SKIRTų šVIETIMUI, MOKYMUISI IR PAN.

APIBENDRINANT KūRIMOSI PROCESą, GALIMA TEIGTI, KAD INFORMACIJOS VISUOMENėS

KūRIMAS LIETUVOJE:

1. Sudaro tvirtas demokratijos plėtros prielaidas;

2. Leidžia geriau užtikrinti gyventojų pilietines teises ir jų socialinę

gerovę;

3. Leidžia siekti nuoseklios valstybės ir atskirų jos regionų ekonominės

raidos;

4. Sudaro galimybes konkretizuoti Lietuvos valstybės viziją ES kontekste;

5. Leidžia formuoti Lietuvos strategines pozicijas pasaulio ekonomikos,

politikos, mokslo, kultūros ir kitose visuomenės veiklos srityse.

4. Informacijos visuomenės kūrimosi teigiami ir neigiami aspektai

GALIMA IšSKIRTI TAM TIKRUS PAVOJUS KAIP NEIGIAMUS ASPEKTUS

INFORMACIJOS VISUOMENėS PLėTROJE:

▪ ANONIMINėS VISUOMENėS, KURIOJE NEBELIEKA SOCIALINIų SAITų,

KūRIMASIS. TOKIOJE VISUOMENėJE KIEKVIENAS žMOGUS VIRSTA ATSKIRU ATOMU,

JAM NEįDOMU BENDRAUTI SU KAIMYNU LAIPTINėJE, JIS GALI BENDRAUTI SU

VISU PASAULIU GULėDAMAS LOVOJE

▪ ŽMONIų BENDRAVIMO POKYčIAI – INFORMACIJOS VISUOMENė SUSIJUSI SU

GRėSME žMONIų BENDRAVIMUI: KOMPIUTERIS GALI IZOLIUOTI žMOGų, ATSIRANDA

BENDRAVIMO BAIMė BEI SUSVETIMėJIMAS. INTERNETAS NEGALI PAKEISTI

KONCERTO, žMONIų TARPUSAVIO SUSITIKIMO, ASMENINIO BENDRAVIMO

▪ KARTU SU INFORMACINėS VISUOMENėS BEI GLOBALIZACIJOS PLėTROS

PROCESAIS VISUOMENė TAMPA LABIAU PAžEIDžIAMA, GALIMYBė SKLEISTI,

SLėPTI AR SUGADINTI TAM TIKRą INFORMACIJą JOJE įGAUNA DIDELę GRėSMę.

KUOMET INFORMACIJA SAUGOMA TINKLUOSE DUOMENų BAZėSE, ATSIRANDA

PAVOJUS, KAD TAS, KURIS MOKA, GALI NNESUNKIAI PRIE JOS PRIEITI. TAI

TAMPA MORALINE PROBLEMA –TURI “PRIAUGTI” KARTA, KURI Iš VIDAUS JAUS

POREIKį BūTI SąžININGAIS, ATITINKAMAI ELGTIS SU INFORMACIJA.”

▪ VISUOMENėS SUVIENODėJIMAS – VISUOMENėJE TURI IšLIKTI ATSVARA TARP

VADINAMų“TINKLAžMOGIų” BEI “PAPRASTų” žMONIų, KITAIP JI TAPS

VIENPUSIšKA.

▪ GRėSMė LIETUVIų TAUTINEI KULTūRAI – INETERNETAS IR KARTU ATEINANTI

MASINė KULTūRA KELIA GRėSMę LIETUVIšKOMS TRADICIJOMS, GRIAUNA LIETUVIų

KULTūROS PAMATUS, NAIKINA JOS VERTYBES. KYLA KULTūROS “ANGLėJIMO”

PROBLEMA.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENė KELIA PAVOJų KULTūRAI, KADANGI VEDA PRIE MENO

SUVIENODėJIMO IR JO NUTAUTINIMO.

▪ INFORMACIJOS PAVOJUS: INFORMACIJA GALI BūTI TRAKTUOJAMA KAIP

“DVIAšMENIS PEILIS” – JI GALI BūTI PANAUDOTA TIEK GERIEMS, TIEK

BLOGIEMS TIKSLAMS. INTERNETE YRA DAUG NEIGIAMO POBūDžIO INFORMACIJOS –

PORNOGRAFIJOS, MEDžIAGOS APIE NARKOTIKUS, SPROGMENų GAMYBą IR PAN.

TAčIAU NEGALIMA VISKO SUKONTROLIUOTI, KADANGI JEI žMOGUS NERAS NORIMOS

INFORMACIJOS INTERNETE, SUSIRAS KITUR; Iš KITOS PUSėS, DRAUDIMAI

NELABAI PADėS, GERIAU NUSTOTI DRAUSTI, TUOMET IR SUSIDOMėJIMAS

ATSLūGS. ŽMONėS TURI TEISę NAUDOTI TAI, KO NORI IR Ką SAU GALI LEISTI

– JIE TURI TURėTI TEISę RINKTIS”.

▪ ŽMONIų PSICHOLOGINIAI POKYčIAI – TOKIOJE VISUOMENėJE KEIčIASI žMONIų

INFORMACIJOS PRIėMIMO BūDAS.

▪ KOMPIUTERIS BEI INTERNETAS KELIA “įPRATIMO” (ADDICTION) PAVOJų –

PAVYZDžIUI, POKALBIų KAMBARIAI, IRC GALI TAPTI “LIGA”.

▪ PRIVATUMO PROBLEMA – NEGALI BūTI ABSOLIUčIOS INFORMACIJOS, DUOMENų

BAZIų, KURIOS APIMTų VISAS SSFERAS, KADANGI PRIVATI žMOGAUS SFERA TURI

LIKTI TIK JAM PAčIAM.

▪ NUSIRAšINėJIMAS: MOKSLEIVIAI Iš INTERNETO NUSIRAšO DARBUS, NAUDODAMI

įVAIRIAS MOKSLEIVIų, STUDENTų DARBų BAZES – KITų NUOMONE, TAI TIK

NAUJAS “šPARGALKIų” BEI NUSIRAšINėJIMO BūDAS, PRISIDEDANTIS PRIE

GREITESNIO NAUJų TECHNOLOGIJų PERėMIMO.

▪ KOMPIUTERIO NAUDOJIMAS, KOMPIUTERINIAI žAIDIMAI KENKIA SVEIKATAI.

TEIGIAMI INFORMACIJOS VISUOMENėS BEI APSKRITAI INFORMACINIų

TECHNOLOGIJų ASPEKTAI YRA TOKIE:

▪ MOKYMASIS;

▪ ELEKTRONINė PREKYBA;

▪ INFORMACIJOS SAUGOJIMAS IR PERDAVIMAS;

▪ INFORMACIJOS PAIEšKA (GALIMYBė PATOGIAI IR GRETAI DARYTI PAIEšKą

TARP DIDELIO KIEKIO INFORMACIJOS);

▪ ELEKTRONINė žINIASKLAIDA (PATOGUS BūDAS GAUTI INFORMACIJą,

IšVENGIANT MAKULATūROS KAUPIMO);

5. INFORMACIJOS VISUOMENėS LIETUVOJE KūRIMOSI KLIūTYS

PROBLEMų KURIANT INFORMACINę VISUOMENę YRA GANA DAUG. JOS

SUSIJUSIOS SU GYVENTOJų GALIMYBėMIS NAUDOTIS IT TEIKIAMAIS PRIVALUMAIS: VIS

DAR LABAI DIDELė LIETUVOJE GYVENANčIų žMONIų DALIS NE TIK NETURI PRIEIGOS

PRIE KOMPIUTERIO AR INTERNETO, BET IR NEMOKA NAUDOTIS NAUJOMIS

TECHNOLOGIJOMIS, O NERETAI IR NELABAI žINO, KOKIAS GALIMYBES JOS SUTEIKIA.

TAIP PAT SU VERSLU SUSIJę VEIKSNIAI: LIETUVOJE DAR NESUKURTA ELEKTRONINIO

PARAšO INFRASTRUKTūRA, NėRA GALIMYBIų INTERNETU ATLIKTI MUITINėS, MOKESčIų

MOKėJIMO, PAJAMų DEKLARAVIMO PROCEDūRų, NE IKI GALO PARENGTI TEISėS AKTAI,

SUDARANTYS SąLYGAS SėKMINGAI PLėSTI VERSLą ELEKTRONINėJE TERPėJE. NEREIKėTų

PAMIRšTI IR ELEKTRONINėS VYRIAUSYBėS RAIDOS – NEMAžA DALIS LIETUVOS žMONIų

TIESIOG NėRA SUINTERESUOTI TAPTI INFORMACINIų TECHNOLOGIJų VARTOTOJAIS, NES

šIUO METU INTERNETAS JIEMS GALI PASIūLYTI PALYGINTI NEDAUG PRAKTINėS

NAUDOS; TUO TARPU KUO DAUGIAU PASLAUGų VALSTYBė TEIKTų INTERNETU,

TUO

DIDESNė BūTų MOTYVACIJA TAPTI VARTOTOJAIS, NES TUOMET PRIE INTERNETO

PRIJUNGTAS KOMPIUTERIS BūTų NE TIK žAISLIUKAS, BET NAUDINGAS PAGALBININKAS,

LEIDžIANTIS ATLIKTI DAUG įPRASTINIų DARBų GREIčIAU IR EFEKTYVIAU. DEJA, KOL

KAS šIOJE SRITYJE SUSIDURIAMA TIEK SU TECHNINėS BEI įSTATYMų BAZėS, TIEK

VALDžIOS INSTITUCIJų DARBUOTOJų NEPAKANKAMO KOMPIUTERINIO RAšTINGUMO

KELIAMOMIS PROBLEMOMIS. TAIGI GALIMA IšSKIRTI KELIAS PROBLEMų GRUPES:

EKONOMINėS, PSICHOLOGINėS, KULTūRINėS BEI SITUACINėS KLIūTYS:

A) EKONOMINėS KLIūTYS:

▪ NAUJų TECHNOLOGIJų KAINOS – LIETUVOJE KOMPIUTERIAI LABAI BRANGūS,

LYGINANT SU PRAGYVENIMO LYGIU

▪ KOMPIUTERIų TRūKUMAS – MOKYKLOSE, BIBLIOTEKOSE, YPAč MAžESNIUOSE

MIESTUOSE, NėRA PAKANKAMAI KKOMPIUTERIų, TODėL NėRA GALIMYBIų MOKYTIS

DIRBTI SU NAUJOMIS TECHNOLOGIJOMIS.

▪ INTERNETO RYšIO KAINOS – NORS INTERNETO RYšYS MOKYKLOMS,

BIBLIOTEKOMS YRA NEMOKAMAS, TAčIAU TELEFONINIų POKALBIų TARIFAI YRA

GANA AUKšTI, IR NėRA Lėšų PADENGTI TELEFONINėMS IšLAIDOMS.

B) PSICHOLOGINėS KLIūTYS:

▪ NAUJOVIų BAIMė – žMONėS BIJO NAUJų TECHNOLOGIJų, BIJO NET PRADėTI

MOKYTIS JOMIS DIRBTI, BIJO POKYčIų. AKSTINAS NUGALėTI BAIMę MOKYTIS

GALėTų BūTI BAIMė PRARASTI DARBą.

C) TRADICIJų KLIūTYS:

▪ NAUDOJIMO įPROčIų NEBUVIMAS – žMONėS NETURI TRADICIJOS NAUDOTIS

NAUJOMIS INFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS, NORS IR JAUčIA POREIKį JAS

NAUDOTI. ŽMONėS LIETUVOJE PRIRIšTI PRIE žEMėS CIVILIZACIJOS, PRIE

FIZINIų DARBų, IR JIE NEGALVOJA APIE KOMPIUTERIUS

▪ ŠALIES POLITINė KULTūRA –INFORMACIJOS VISUOMENėS PLėTRA NEATSIEJAMA

NUO GLOBALUMO, PASAULINIų RYšIų VYSTYMOSI, TODėL SVARBUS šALIES

POLITINėS KULTūROS LYGMUO, KADANGI VISUOMENIų KULTūRINIS PRADAS,

POLITINė APLINKA AAPSPRENDžIA TAI, KIEK VALSTYBė SUGEBA SUSISIETI SU

TUO GLOBALIU RYšIU. KAI KURIų NUOMONE, LIETUVOJE NėRA REIKALINGOS

PILIETINėS VISUOMENėS, PAKANčIOS KITOKIAM SKONIUI, įPROčIAMS,

TRADICIJOMS IR PAN.

D) SITUACINėS KLIūTYS:

▪ NEžINOJIMO PROBLEMA – DAžNAI žMONėS NEžINO APIE IT TEIKIAMUS

PRIVALUMUS, TODėL IR NEBANDO Jų VARTOTI.

▪ INFORMACIJOS TRūKUMAS – LIETUVIšKI RESURSAI INTERNETE YRA MENKI,

PAGRINDE INTERNETE ESANTI INFORMACIJA YRA ANGLų KALBA, IR JI DAUGELIUI

NENAUDINGA, O REIKALINGų RESURSų LIETUVIų KALBA NėRA.

▪ INFORMACIJOS VISUOMENėS VYSTYMO NETOLYGUMAS – KURIANT INFORMACINę

VISUOMENę, REIKIA APIMTI VISUS REGIONUS, KADANGI KOL DAUGIAUSIA

DėMESIO BUS SKIRIAMA TIK CENTRAMS – VILNIUI IR KAUNUI, O KITUOSE

MIESTUOSE NEBUS ATITINKAMO LYGIO INFORMACIJOS PRIEIGų, BIBLIOTEKų,

MOKYKLų IR PAN., NEBUS LIETUVOS INFORMACIJOS VISUOMENėS.

6. INFORMACINėS VISUOMENėS LIETUVOJE MODELIS: TRūKUMAI IR PERSPEKTYVOS

Šiuo metu Lietuvoje neturime valstybės informacijos politikos

modelio, informacijos visuomenės kūrimo strategijos. Pasigendama bendrųjų

valstybės informacijos sistemų projektų įprasminimo, integracijos ir

sąveikos, jų sąlyčio su valstybės strategija apskritai. Eiliniai gyventojai

ir net įvairių lygių vadovai neteikia pakankamo dėmesio svarbiam ekonominiu

ir socialiniu požiūriu informacinių technologijų panaudojimui

administravimo, gamybos, paslaugų teikimo srityse. Iš esmės valstybės

valdymo lygiu nebuvo ir nėra deramai įvertinta informacijos ir

komunikacijos technologijų reikšmė Lietuvai. Plėtojant informacinę

visuomenę Lietuvoje, įžvelgiami šie trūkumai:

▪ Jau kuris laikas informacinių technologijų ir telekomunikacijų

srities valdymo reforma vykdoma priimant trumpalaikius politinius

sprendimus.

▪ NNepakankama teisinė bazė Lietuvos informacinei visuomenei kurti,

neefektyvi įvairiose žinybose vykdomų projektų koordinacija.

▪ Nesutvarkyta integrali šalies informacinių išteklių sistema.

Apskritai valstybės valdymo informacinės sistemos projektuojamos

spontaniškai ir chaotiškai, o kai kur jų kūrimas baigia sustoti.

▪ Formuojant valstybės biudžetą, trūksta motyvuoto pagrindo skirstant

lėšas informacinėms sistemoms kurti, neplanuojama ir neskiriama lėšų

veikiančioms informacinėms sistemoms išlaikyti ir atnaujinti. Šalies

mokyklose, mokslo įstaigose stinga kompiuterinės techninės ir

programinės įrangos.

▪ Bene blogiausia yra tai, kad dabartinės valdžios struktūrose vyrauja

technokratinis informacinės visuomenės supratimas, beveik visiškai

pamirštas Europos ir globalus informacinės visuomenės plėtros

kontekstas.

Bene vienintelis būdas dabartinėje situacijoje atgaivinti daugybę

vegetuojančių bendrovių, ypač dirbančių vidaus rinkai – atkurti lankstesnę

pridėtinės vertės, akcizų ar fizinių asmenų pajamų mokesčių sistemą,

parengti investicijų neapmokestinimo įstatymą, kitus poįstatyminius aktus.

Verslui palankios aplinkos sukūrimas greitai atsipirktų, o investicijos į

tvirtos informacinės infrastruktūros sukūrimą laikui bėgant grįžtų

sutaupytomis išlaidomis bei geresne aptarnavimo kokybe. Taigi, norint

sukurti efektyvios valstybės ITT politikos modelį, reiktų:

[pic]

Kalbant apie perspektyvas, pagrindinis tikslas kuriant

informacinės visuomenės modelį – sudaryti sąlygas tiek Lietuvos

gyventojams, tiek verslo įmonėms įsilieti į pasaulio informacinę visuomenę

ir pradėti naudotis naujomis galimybėmis. Kaip turėtų būti siekiama šio

tikslo, numatyta šiuo metu svarbiausiuose šią sritį reglamentuojančiuose

dokumentuose: Lietuvos informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje bei

Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane. Galima būtų

išskirti kelias kryptis, kkurias įgyvendinus informacinės visuomenės plėtra

įgautų daug teigiamų pokyčių :

▪ Bus siekiama spręsti gyventojų kompetencijos ITT srityje problemą ne

tik sudarant gyventojams galimybę naudotis internetu, bet ir

supažindinant juos su tinklo teikiamomis galimybėmis bei išmokant

jomis naudotis.

▪ Viešojo administravimo srityje, šalia kitų reikšmingų darbų, daug

dėmesio bus skiriama projektams, kurie leistų pereiti prie el.

vyriausybės, t. y. teikti paslaugas, naudojant IT: kurti tarpusavyje

susietų valstybės registrų sistemą, užtikrinti informacinių

technologijų saugumą valstybinėse institucijose, taikyti kompiuterinio

raštingumo kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių

tarnautojams, diegti valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijų

vykdymui modernizuoti skirtas informacines sistemas ir t. t.

▪ Nemažai darbų bus skirta ir elektroninio verslo plėtrai, sudarant

sąlygas naudoti el. parašą, plėtojant el. atsiskaitymo sistemas,

steigiant informacinių technologijų plėtrą skatinančius verslo

inkubatorius, technologinius parkus ir pan.

▪ Numatyti ir su Lietuvos kultūros ir kalbos puoselėjimu susiję

darbai: turėtų būti kuriamos lietuvių kalbos automatizuoto vertimo,

atpažinimo ir sintezės priemonės, lituanizuota žmonių ir kompiuterių

sąsajos programinė įranga, naudojant informacines technologijas

kaupiama ir skleidžiama informacija apie Lietuvos kultūros ir kalbos

vertybes.

▪ Šalia vietinių el. iniciatyvų, Lietuvai labai svarbu dalyvauti

tarptautinėse programose: pvz., Šiaurės el. dimensijos deklaracijoje

numatytame veiksmų planeir kitose iniciatyvose, kurių tikslas –

stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir spartinti informacinės

visuomenės kūrimąsi vvisoje Europoje.

Išvados

INFORMACINėS VISUOMENėS KūRIMAS NėRA TIK MOKSLINIų PROGNOZIų OBJEKTAS –

KASDIEN TAI TAMPA VIS AIšKESNE REALYBE. INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTROS

ELEMENTAI – KOMPIUTERINIS RAšTINGUMAS, PILIETINIų FUNKCIJų KOMPIUTERINIS

VYKDYMAS IR PROFESINė KOMPIUTERINė KOMPETENCIJA NEįGYVENDINAMI BE

VISUOMENEI PRIEINAMų INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOS PRIEMONIų IR INFORMACIJOS

IšTEKLIų. APIBENDRINANT INFORMACINėS VISUOMENėS PLėTRą LIETUVOJE, GALIMA

DARYTI TOKIAS IšVADAS:

▪ PAGRINDINIAI INFORMACIJOS VISUOMENėS BRUOžAI TAI – IšSILAVINIMAS,

INTELEKTUALUMAS, žINIOS; TECHNOLOGIZACIJA; INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS;

KOMUNIKABILUMAS; ATVIRUMAS; GLOBALIšKUMAS; VARTOTOJIšKUMAS.

INFORMACIJOS VISUOMENė BūDINGESNE TAM TIKROMS žMONIų GRUPėMS, KURIOS

GALI BūTI SKIRIAMOS PAGAL: AMžIų – JI DAUG LABIAU BūDINGA JAUNIMUI,

NEI SENESNIEMS žMONėMS; GYVENAMą VIETą – JI BūDINGA MIESTO, O NE KAIMO

GYVENTOJAMS.

▪ PAGRINDINIAI TEIGIAMI POKYčIAI, KURIUOS LEMIANTI INFORMACIJOS

VISUOMENėS PLėTRA, YRA EKONOMINIAI, POLITINIAI IR KULTūRINIAI; DAR

GALIMA BūTų PAžYMėTI EKOLOGINIUS, MOKSLINIUS BEI RELIGINIUS TEIGIAMUS

POKYčIUS. NEIGIAMI POKYčIAI, KURIUOS ATNEšA INFORMACIJOS VISUOMENėS

PLėTRA, YRA KRIMINALINIAI, ASMENINIAI BEI KARINIAI;

▪ PAGRINDINėS KLIūTYS INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMUISI YRA:

EKONOMINėS (AUKšTOS KOMPIUTERIų BEI INTERNETO RYšIO KAINOS,

KOMPIUTERIų TRūKUMAS); PSICHOLOGINėS (NAUJų TECHNOLOGIJų BAIMė);

TRADICIJų (LIETUVOJE NėRA IT NAUDOJIMO TRADICIJų; NELABAI PALANKI

KULTūRINė BEI POLITINė SITUACIJA, NėRA IšVYSTYTOS PILIETINėS

VISUOMENėS); SITUACINėS (žMONėS NEžINO APIE IT PRIVALUMUS; NėRA

PAKANKAMAI LIETUVIšKų INTERNETO RESURSų; INFORMACIJOS VISUOMENė

VYSTOMA NETOLYGIAI, PAGRINDINį DėMESį SKIRIANT TIK šALIES CENTRAMS).

▪ PAGRINDINIAI PAVOJAI, KURIUOS GALI ATNEšTI INFORMACIJOS VISUOMENėS

KūRIMASIS BEI PLėTRA, YRA šIE:

ANONIMINėS VISUOMENėS KūRIMASIS; GRėSMė

žMOGIšKAM BENDRAVIMUI; VISUOMENėS PAžEIDžIAMUMO DIDėJIMAS; VISUOMENėS

BEI KULTūROS VIENODėJIMAS; TAUTINIų KULTūRINIų TRADICIJų, VERTYBIų

PRARADIMAS; INFORMACIJOS PRIEINAMUMO PAVOJUS IR KT.

▪ KALBANT APIE VALSTYBėS VAIDMENį INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIME,

GALIMA IšSISKIRTI DU ASPEKTUS: INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMAS

NEįMANOMAS BE VYRIAUSYBėS PARAMOS; INFORMACIJOS VISUOMENėS KūRIMASIS –

NATūRALUS IR SAVAIMINIS PROCESAS.

MūSų šALYJE TURI BūTI įSISąMONINTA, KAD XXI AMžIUJE PERSPEKTYVą TURėS

TIK šIUOLAIKINę VALSTYBINę INFORMACINę INFRASTRUKTūRą įDIEGUSIOS šALYS,

KURIų KIEKVIENAS PILIETIS GALI, MOKA IR NORI NAUDOTIS šIUOLAIKINėMIS

INFORMACINėMIS TECHNOLOGIJOMIS.

Literatūra

1. www.lietuva.lt

2. www.ivpk.lt

3. www.sociumas.lt

4. www.online.5ci.lt

5. www.leidykla.vu.lt

6. www.politika.osf.lt