Įvaizdžio formavimas
TURINYS
ĮVADAS…………………………3
1. ĮMONĖS ĮVAIZDŽIO KŪRIMO PRINCIPAI IR JŲ APIBŪDINIMAS…..4
1.1. Pagrindas…………………………4
1.2. Kultūra…………………………4
1.3. Identitetas…………………………7
1.4. Profilis…………………………7
1.5. Įvaizdis…………………………9
2. ĮVAIZDĮ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI………………….10
3. ĮMONĖS ĮVAIZDŽIO MODELIS…………………….11
3.1. Produkto įvaizdis …………………………13
3.2. Prekių vartotojų įvaizdis ………………………..13
3.3. Organizacijos vidinis įvaizdis ………………………15
3.4. Vadovo (steigėjo) įvaizdis………………………..16
3.5. Personalo įvaizdis …………………………16
3.6. Organizacijos vizualinis įvaizdis ……………………..17
3.7. Organizacijos socialinis įvaizdis …………………….18
3.8. Organizacijos verslo įvaizdis ……………………….19
4. NORIMO ĮVAIZDŽIO KŪRIMAS ……………………20
IŠVADOS …………………………21
LITERATŪRA …………………………22ĮVADAS
Besivystant šalyje naujai socialinei- ekonominei sanklodai, keičiasi akcentai įprastiniuose tarpusavio santykiuose, atsiranda naujų prioritetų. Jeigu įmonė ar organizacija iš esmes prisitaikė prie naujų ekonominių santykių ir sėkmingai plėtoja veiklą, tai su dideliu įsitikinimu galima kalbėti apie tai, kad tų įmonių ar organizacijų vadovai įsisąmonino bbūtinybę formuoti firmos įvaizdį, t.y. išsiskirti iš daugybės į save panašių, pasiekti, kad apie firmą žinotų kuo daugiau, įgyti reputaciją.
Įmonės įvaizdis – tema, kuriai kiekviena organizacija skiria daug dėmesio. Reklamos strategija, jos turinys, bendravimo su klientais standartai – visa tai kiekvienai organizacijai aktualu ir svarbu.
Sąvoka „įvaizdis“ iš anglų kalbos reiškia paveikslą, vaizdą, atspindį, vaizdinį, parodymą, panašumą, pavidalą, nors visa tai negali iš esmės atskleisti visų šios sąvokos reikšmės atspalvių. Paprastai įvaizdis aprėpia tokius savarankiškus požymius – atributus, kurie būdingi konkrečiam oobjektui. Šie požymiai gali egzistuoti objektyviai arba juos paprasčiausiai objektui gali priskirti žmonės. Pavyzdžiui, gali būti suformuluotas patikimas objekto (banko, fondo) įvaizdis, nors iš tikrųjų tas objektas nėra toks patikimas. Tai gerai matosi iš komercinių bankų reklamų.
Įvaizdis nėra kieno nors vvieną kartą suformuotas ir nekintantis. Jis yra dinamiškas, jo atributai persitvarko, keičiasi priklausomai nuo pokyčių pačiame nešiklyje arba žmonių grupės sąmonėje. Tačiau įvaizdis turi ir statinių bruožų. Tai reiškia, kad negalima apie įvaizdį visuomenėje kalbėti apskritai.
Kas yra įvaizdis? Skirtingi marketingo ir vadybos specialistai pateikia skirtingus apibrėžimus. Pavyzdžiui M.Čeikauskienė teigia, kad įvaizdis – tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri atspindi tam tikrą objektą žmonių sąmonėje. Tuo tarpu R.Norman labiau gilinasi į paslaugų įmonės valdymą ir įvaizdį pateikia kaip vieną iš paslaugų valdymo sistemos dalių. Jis įvaizdį apibrėžia kaip tam tikrą modelį, išreiškiant mūsų lūkesčius ir suvokimą apie atitinkamą reiškinį. Tai nėra koks nors aiškiai apibrėžtas, pastovus modelis, o suformuojamas kiekvieno žmogaus ar žmonių grupės atskirai. Be abejo, atskiras žmogus aar žmonių grupė gali skirtingai, kartais neteisingai, suvokti tam tikrus realybės reiškinius, tačiau, bet kokiu atveju, šis suvokimas yra reikšmingas, nes nuo jo priklauso žmonių elgsena.
Įvaizdis gali būti (jei teisingai vartojamas) gana efektyvi priemonė potencialių paslaugos klientų elgsenai įtakoti. Nuo to, kokį asmeninį modelį jie susikurs, priklausys tolesni jų veiksmai. Keisdami ar kurdami įmonės įvaizdį, paslaugų įmonės vadovai gali priversti klientus elgtis taip, kaip yra naudingiau pačiai įmonei.
Už darbo Ivadą, 1, 2 dalis bei techninį pranešimo paruošimą atsakinga Odeta Jasmontienė.
Už 33 teorinę dalį ir praktinių pavyzdžių suradimą bei maketavimą atsakinga Dalia Dargvainienė.1. ĮMONĖS ĮVAIZDŽIO KŪRIMO PRINCIPAI IR JŲ APIBŪDINIMAS
Įmonės įvaizdžio kūrimo principus galima pavaizduoti piramide, iliustruojančia įvaizdžio formavimo proceso lygmenis:
1 pav. Įmonės įvaizdžio lygmenys1.1. PAGRINDAS
Tai pagrindinės idėjos, pavyzdžiui, išreikštos įstatymais, lemiančios organizacijos gyvavimą. Tai yra tai, kas organizacija yra, kokią vietą ji užima bendroje ūkio sistemoje, kokias funkcijas ji atlieka. Šiame lygmenyje įstatymai apibrėžia organizacijos veiklos ribas ir galimybes. Čia daug lemia ir veiklos, kuria užsiima organizacija, pobūdis. Tam tikrose srityse įvaizdis gali būti labiau neigiamas nei kitose ne dėl nepakankamų organizacijos pastangų, tačiau dėl pačios veiklos ir produkto ar paslaugos pobūdžio (pavyzdžiui, kalėjimas ar pan.).
Gali būti daugiau organizacijų, užsiimančių ta pačia veikla ir vienodai šiame lygmenyje apibūdinamų.
.
1.2. KULTŪRA
Kultūra padeda atskirti organizaciją vieną nuo kitos. Tai organizacijos darbuotojų pripažįstamos vertybės ir požiūriai, pasireiškiantys elgesiu su klientais, prioritetų pasirinkimu. Kultūra nėra suvokiama iki galo. Pasak organizacijų įvaizdžio tyrinėtojo G. Morgan, mes „skaitome“ organizacijas, bandydami susiformuoti įvaizdžius, kurie padėtų mums jas suprasti [15].
G. Morgan, aiškindamas organizacijų skaitymo ir supratimo meną, kelia prielaidą, kad organizacijos gyvenimo paaiškinimai remiasi metaforomis. Organizacijos yra sudėtingi ir paradoksalūs reiškiniai, kurie gali būti suprasti įvairiais būdais. Daugelis mūsų idėjų apie organizacijas, mums net nesuvokiant, yra metaforiškos. Pavyzdžiui, mmes dažnai kalbame apie organizacijas kaip apie mašinas, skirtas siekti iš anksto nuspręstų tikslų ir uždavinių, ir kurios turi veikti efektyviai ir sklandžiai. Mes dažnai bandome organizuoti ir valdyti organizacijas mechanistiniu būdu. Tačiau jei organizaciją suvoksime kaip kultūrą, tada organizacijos esmė bus idėjose, vertybėse, normose, ritualuose ir įsitikinimuose, kurie palaiko organizacijas kaip socialiai konstruotas realybes. Šis požiūris, kuris pastaraisiais metais sulaukia daug dėmesio iš tyrinėtojų, rašančių organizacijos kultūros tema, suteikia mums būdą valdyti ir kurti organizacijas kitu būdu: per vertybes, įsitikinimus ir kitus bendrų reikšmių pavyzdžius, kurie orientuoja organizacijos gyvenimą. Šie veiksniai kartu sukuria tą unikalią aplinką su tam tikromis elgesio normomis, orientyrais, principais, kurie veikia visus organizacijos darbuotojus, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų. Žmonės toje aplinkoje dirba ir yra tos aplinkos susiejami.
Bendriausia prasme organizacijos kultūrą sudaro:
• organizacijos aplinka – išoriniai veiksniai, kurie nulemia, ką organizacija turi daryti, kad gyvuotų sėkmingai;
• vertybės – idėjos ir įsitikinimai organizacijoje, kurie lemia sėkmę ir nustato tam tikrus standartus;
• herojai – žmonės, kurie laikomi organizacijos vertybių personifikacijomis ir tarnauja modeliu kitiems;
• ritualai ir papročiai – įprastinis elgesys kasdieniniame darbe ir ceremonijos, kuriomis išreiškiama, ko tikimasi iš darbuotojų;
• kultūrinis tinklas – apimantis pasakotojus, gandų skleidėjus, perduodančius informaciją ir vertybes, t. y. „neformalioji struktūra“ .
Šie oorganizacijos kultūros elementai informuoja žmones, koks elgesys ir požiūriai organizacijoje yra geriausi.
Kiekviena organizacija turi savo kultūrą. Tai galima pavadinti tam tikru elgesio būdu, kurį grupė sugalvoja, kuria, tobulina, spręsdama jos išorinio prisitaikymo ir vidinės integracijos problemas. Šis elgesio būdas pasiteisina, kai yra laikomas geru, kai darbuotojai, susidūrę su sudėtingomis problemomis, žino, kaip jas spręsti teisingai.
Galima išskirti bendrus veiksnius, lemiančius (ir formuojančius) organizacijos kultūrą:
– Valdymo stilius;
– Organizacijos strategija;
– Politinė, teisinė, socialinė, technologinė, ekonominė aplinka, kurioje organizacija veikia;
– Organizacijos resursų (žmogiškųjų ir materialiųjų) kokybė ir kiekybė, siekiant organizacijos misijos, tikslų, uždavinių ir strategijų įgyvendinimo;
– Organizacijos darbuotojų žinios, sugebėjimai, patirtis;
– Formali ir neformali komunikacija.
Organizacijos kultūrą paprasčiausiai galime p.aaiškinti organizacijos vertybių orientacija ir vyraujančiu vadovavimo stiliumi.
Organizacijos vertybės. Jos padeda suprasti, kodėl tam tikras elgesys yra skatinamas, o kitam elgesiui nepritariama. Organizacijoje svarbiausia išlaikyti tas vertybes, kurios, vykstant permainoms, nulėmė sėkmingą prisitaikymą prie besikeičiančių sąlygų. Nuspręsti, ką išlaikyti, o ką keisti, visuomet labai sunku. Lengviau organizacijos kultūrą formuoti, nei ją iš pagrindų keisti.
Vadovavimo stilius. Galima išskirti du pagrindinius:
1.Instrukcinis-informacinis
2. Bendradarbiavimo – įgaliojimo.
Esant instrukciniam – informaciniam vadovavimo stiliui, darbuotojams suteikiama konkreti informacija, reikalinga darbui atlikti: komunikacija – vienpusė. Bendradarbiavimo – įgaliojimo forma
suteikia darbuotojams galimybę diskutuoti su vadovais apie organizaciją, savo darbą, išsakyti savo mintis. Į darbuotojų nuomonę atsižvelgiama visada, kadangi darbuotojai dalyvauja organizacijos sprendimų procese: komunikacija – dvipusė.
Instrukcinis vadovavimo stilius yra geras būdas efektyviam darbui užtikrinti, tačiau esant tokiai komunikacijos formai, labai sunku pasakyti žmonėms, kad jie nuoširdžiai dalyvautų tame, ką jie daro, ar tuo džiaugtųsi. Vyraujant įgaliojimo formai, darbuotojai visuose organizacijos lygiuose yra tam tikra dalimi atsakingi už savo veiksmus ir turi įgaliojimus priimti sprendimus savo darbe. Organizacijose, kur įįgaliojimo forma taikoma sėkmingai, arba, kur organizacijos vertybės ir įsitikinimai skatina ir palaiko dalyvavimą, darbuotojų įgaliojimas gali paskatinti geresnį klientų aptarnavimą, svarbų funkcinių ryšių formavimąsi, moralę.
Dažniausiai organizacijos kultūra sėkmingai keičiama ten, kur organizacijos aukščiausias valdymo lygis rodo didžiausią iniciatyvą, kur tvirtai laikomasi idėjos ją perduoti visiems organizacijos nariams. Vadovavimo stiliaus ir organizacijos kultūros ryšio supratimas dažnai leidžia suprasti, kaip organizacija veikia ir kodėl ji veikia būtent taip. Tačiau tai nereiškia, kad formalūs lyderiai turi organizacijos kultūros formavimo monopolį. JJų turima valdžia suteikia jiems galimybę formuoti vertybių sistemą ir elgesio normas, tačiau kiti tai pat gali įtakoti šį procesą, veikdami kaip neformalūs lyderiai ar tiesiog kaip žmonės. Kultūra nėra įstatyta į socialinius rėmus. Atvirkščiai, ji formuojasi socialinės interakcijos metu [[9].
Organizacijoje gali būti daugiau nei viena kultūra. Gali būti, kad kiekvienas skyrius gali turėti savą supratimą apie tai, koks elgesys yra priimtinas.
Viena pagrindinių komunikacijos užduočių yra padėti stiprinti esančią kultūrą. Kultūros neatsiranda atsitiktinai. Jos iškyla todėl, kad vadovai tam skiria savo laiko, ir tam tikrą elgesį skatina labiau nei kitus. Kultūra yra tas pagrindas, kuris lemia organizacijos identiteto – jau labiau matomo ir lengviau suprantamo organizacijos įvaizdžio lygmens – formavimąsi. 1.3. IDENTITETAS
Tai yra sąmoningas kultūros išreiškimas. Aiškinantis organizacijos identitetą, visų pirma, reikia suprasti organizacijos individualumą, kadangi organizacijos identitetas plačiausia prasme suprantamas kaip organizacijos individualumas. Organizacijos individualumas iškyla iš organizacijos kultūros, esminių vertybių, įsitikinimų, kurie, savo ruožtu, yra organizacijos filosofijos dalis. Organizacijos individualumas – tai visuma tų savybių, kkurios identifikuoja organizaciją. Visi organizacijos darbuotojai yra tapatūs organizacijos individualumui, iš esmės jie yra vienas ir tas pats. Organizacijos individualumas naudojamas savo identitetui atspindėti.
Organizacijos identitetas – tai matomųjų organizacijos ypatybių, pagal kurias publikos gali atpažinti organizaciją, formavimas. Identiteto formavimas padeda organizacijai išskirti save iš kitų organizacijų tarpo. Identitetą turi visos organizacijos. Kai kurios jų siekia sąmoningai jį planuoti ir valdyti. Kitos organizacijos mažiau rūpinasi savo identitetu, t. y. tuo, kaip jos atrodo visuomenėje. Dažniausiai tokios organizacijos neturi ryškaus įįvaizdžio, ir labai tikėtina, kad jos gali būti painiojamos ar visiškai neteisingai suprantamos visuomenėje. Identitetu organizacijos gali savo publikoms perduoti tris pagrindines idėjas: kas organizacija yra, ką ji daro ir kaip ji tai daro.
Organizacija gali turėti labai daugialypį, įvairiapusį identitetą. Tokiu atveju organizacijos įvaizdis gali būti per daug išsisklaidęs ir nevieningas. Čia pasitelkiamas organizacijos profilis, kuris apjungia ir projektuoja visuomenėje būtinus, esminius organizacijos identiteto aspektus. 1.4. PROFILIS
Organizacijos identiteto profilis – tai aiškus apibrėžimas, kas organizacija yra, ką ji veikia, kaip ji tai atlieka, ir jo pateikimas visuomenei. Profilį galima būtų pavadinti organizacijos identiteto kryptingu palaikymu.
Ypatingą ir lemiamą vaidmenį organizacijos identiteto profilyje vaidina organizacijos misijos apibrėžimas. Misija – tai organizaciją visuomenei pristatantis pranešimas. Trumpai tai galima išreikšti klausimu „Kodėl egzistuojame?“ arba „Kokia mūsų veiklos prasmė?“. Misijos apibrėžimas pasako, kas organizacija yra, ką ji veikia ir kurlink ji eina [6]. Stebėtina, tačiau dauguma vadovų to nežino.
Į klausimą „Kokia organizacijos veiklos prasmė?“ gali būti atsakyta tik pažvelgiant į tai kliento akimis: ką klientas mato, galvoja, kuo tiki ir ko nori – tai turi būti priimama kaip objektyvus faktas ir traktuojama lygiai taip pat rimtai, kaip pardavimų suvestinės.
Svarbu suvokti, kad klientui svarbiausia – ne produktas ar ppaslauga ir, aišku, ne pati organizacija, o savo poreikio patenkinimas. Todėl organizacijos misijos apibrėžimas turi prasidėti nuo kliento, nuo jo situacijos, jo vertybių ir jo lūkesčių.
Organizacijos misija turi aiškiai pasakyti:
1.Kas yra mūsų klientai?
2.Kokius klientų poreikius turime patenkinti?
3. Kokių produktų, paslaugų pagalba mes tai padarysime?
Dažnai misija ir vizija naudojama kaip žodžiai sinonimai, tačiau reikėtų pastebėti, kad tai yra skirtingas reikšmes turintys žodžiai. Vizija nurodo ateitį ir gali būti pasiekta. Kai tai nutinka, turi būti suformuluota nauja vizija. Misija, priešingai, yra susijusi su dabartimi – kas mes esame? – tuo pačiu metu išlaikant nepriklausantį nuo laiko organizacijos identiteto ir ambicijų paaiškinimą [Baker. M. J. Marketing Strategy and Management.-London, 1992].
Aiškindamiesi misiją, turime suvokti, kad misijos pajutimas turi kilti organizacijos viduje, tarp darbuotojų. Čia svarbu pastebėti, kad jei misijos pareiškimai deklaruoja kryptingumą, įsitikinimų aiškumą ir vieningumą, kurių iš tiesų nėra, jie gali padaryti daugiau žalos nei gero. Todėl misijos formuluotė turi būti reali.
2pav. Misijos formuluotės modelis
Misijos pajautimas atsiranda tuomet, kai organizacijos vertybės sutampa su individualiomis vertybėmis. Vertybės turi būti įtvirtinamos elgesio standartais, todėl strategija bei vertybės turi sustiprinti viena kitą.
Kaip jau buvo aptarta, organizacijos individualumas yra tiesiogiai susijęs su organizacijos tikrove (organizacijos produktas, paslauga, resursai, personalas, kkvalifikacija, patirtis, strategijos). Organizacijos identitetas yra organizacijos individualumo projekcija, individualumo pateikimas publikoms. Organizacija turi suprasti ir perteikti individualumą elementais, kurie gali būti suprasti organizacijos publikų jos viduje ir išorėje. Per publikoms pateikiamus ir jų pastebimus organizacijos identiteto elementus publikos susidaro savo įvaizdį apie organizaciją. 1.5. ĮVAIZDIS
Tai įspūdis apie organizaciją visuomenėje. Logiška seka nuo fundamentalių, organizacijos veiklą lemiančių veiksnių, per organizacijos kultūrą, identiteto formavimą, organizacijos misijos pateikimą visuomenei, kylama iki organizacijos įvaizdžio visuomenėje. Organizacijos sukurtas įvaizdis yra įvairių elementų derinio rezultatas. Kiekvienos organizacijos tikslas – kiek galint daugiau sąžiningai įtakoti savo įvaizdžio formavimą, kad organizacijos įvaizdis ją atitiktų, palaikytų jos kultūrą, tiktų jos strategijai, būtų aiškus ir nuoseklus.
Labai svarbus įvaizdžio idėjų atspindys yra įmonių interjere. Įmonės interjero formavimas- dar vienas puikus būdas pristatyti save visuomenei ir sėkmingai reklamuoti savo gaminius.
Pastaruoju metu dauguma rimtai save vertinančių įmonių ir įstaigų interjerą kuria reprezantaciniais tikslais. Jos siekia atspindėti savo įmonės koncepciją įvairiomis interjero detalėmis, tarp kurių svarbią vietą užima ir interjero formavimas augalais. 2. ĮVAIZDĮ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
Įmonės įvaizdį gali nusakyti daugybė įvairių faktorių, tačiau daugelyje literatūros šaltinių įvardijami šeši pagrindiniai:
• Įmonės realybė. Įmonės dydis, struktūra, veiklos šaka, produktai arba teikiamos paslaugos- tai pagrindiniai veiksniai, į kuriuos kreipia dėmesį vartotojai ir visuomenė, interpretuodami įmonės ar
produkto įvaizdį.
• Įmonės veiklos įdomumas ir patrauklumas. Kiek ir apskritai ar verta, vartotojo nuomone, gaišti laiką kalbant ir kitiems pasakojant apie konkrečią įmonę ar produktą . Ne tik apie tai, ar prekė/paslauga pakeis žmonių gyvenimą gerąja linkme. Apie tai, kas nepsikeitė, taip pat įdomu pakalbėti. Kitaip tariant, kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo dydžio ar veiklos mastų, turi sudaryti sąlygas visuomenei ar tikslinėms grupėms pastoviai apie ją kalbėti.
• Įmonės veiklos įvairovė. Kuo įvairesnė įmonės veikla, tuo daugiau naujienų visuomenė turi rasti. Tačiau tokiu atveju įįvaizdžio formavimas tampa sudėtingesniu procesu.
• Komunikacija. Kuo efektyviau panaudojamos komunikacijos priemonės, tuo didesnė įmonės įtaka tikslinėms grupėms.
• Laikas. Nieko neįmanoma pasiekti per naktį ar savaitę. Vienkartinė reklaminė kampanija gali paskleisti įmonės vardą, tačiau jis bus greitai pamirštas, jeigu toliau nebebus vykdoma jokia įvaizdžio formavimo ar palaikymo veikla.
• Atsiminimų blukimas. Žmonės tikslinėse grupėse keičiasi, taip pat kinta prioritetai ir norai. Su laiku keičiasi ir prioritetai, kuriais remiantis daromi sprendimai. Vartotojų gaunamas informacijos kiekis daug kartų viršija informacijos kiekį, kurį įmoanoma prisiminti. (13).3. ĮMONĖS ĮVAIZDŽIO MMODELIS
Nuolatinis įvaizdžio formavimas suteikia organizacijoms rinkoje tam tikrą jėgą, kuri didina jų patikimumą ir pranašumą konkurencinėje kovoje. Gerai žinomas ir patikimas organizacijos įvaizdis visuomenėje bei tarp jos vartotojų saugo įmonę nuo konkurentų, ypač tais atvejais, kai rinkoje atsiranda analogiškai pavadintų pprekių ar paslaugų. Stiprus įvaizdis užtikrina organizacijai lengvesnį priėjimą prie įvairių išteklių rūšių – finansinių, informacinių, žmoniškųjų ir kt. – bei padeda juos gauti gerokai palankesnėmis sąlygomis.
Organizacijos įvaizdžio struktūrą sudaro tam tikros sudedamosios dalys (schema). Kiekvienai sudedamajai įvaizdžio daliai įtaką daro skirtingi veiksniai ir elementai, kurių poveikis priklauso nuo individo savybių ir konkrečių aplinkybių. Toliau nagrinėsime įvaizdžio struktūros dalis, nusakančias individo požiūrį į organizaciją.
s
3.1. PRODUKTO ĮVAIZDIS
Organizacijos produkto įvaizdžiui yra svarbūs tokie elementai kaip pavadinimas, dizainas, pakuotė, kokybė, savybių rinkinys. Jie užtikrina išskirtinį produkto įvaizdį ir padeda jį pateikti visuomenei kaip ypatingą prekę. Kiti svarbūs elementai yra mokėjimo sąlygos, parduoto produkto priežiūra, garantija, pristatymas bei įrengimas. Pavyzdžiui, Kauno UAB „Energosfera“, Lietuvoje atstovaujanti vienai iš žinomiausių Vokietijos apsaugos nuo žaibų firmai „„Dehn und Söhne“, prekiaujanti apsaugos nuo žaibų įranga, rinką tikisi užkariauti patikima produkcija bei papildoma veikla – konsultacijomis ir teikdama kitas su apsauga nuo žaibo susijusias paslaugas. Konsultacijos yra nemokamos, tai lyg ir savotiška papildoma vertė, kurią gali gauti klientas. Kitas pavyzdys – AB “Ūkio bankas“. Jis tapo Škotijos Edinburgo futbolo klubo „Heart of Midlothian“ rėmėju. Remdamas vieną žinomiausių ne tik Škotijoje bet ir visame futbolo pasaulyje klubų, bankas siekia padidinti savo vardo žinomumą bei atkreipti potencialių partnerių ir investuotojų ddėmesį į banko veiklą.
Taigi, pasitikėjimą pačia organizacija stiprina viskas, kas padeda kurti bei palaikyti teigiamą produkto įvaizdį.
3.2. PREKIŲ VARTOTOJŲ ĮVAIZDIS
Vartotojų įvaizdį lemia gyvenimo būdas, visuomeninė padėtis (vartotojo statusas visuomenėje) ir asmeninės vartotojo savybės (vartotojo charakteris). Gyvenimo būdas (stilius) atsiskleidžia per žmonių elgesio ir bendravimo socialinius ir psichologinius ypatumus. Skiriami tokie pagrindiniai gyvenimo būdo veiksniai:
– individo vertybinės orientacijos (asmeninės vertybės),
– individo interesai bei nuomonės,
– individo socialinis aktyvumas.
Vertybinės žmonių orientacijos atspindi gilius ir ilgalaikius jų įsitikinimus, kokie būdai gyvenimo tikslams pasiekti yra patys tinkamiausi. Svarbūs yra asmens poreikiai – individo interesai, kurie paprastai rodo, ką individas išskiria iš jį supančios aplinkos, ir suteikia jam ypatingą reikšmę bei svarbą. Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė, kaip Rusijos estrados žvaigždė Filipas Kirkorovas atvyko į Lietuvą su 12 metrų ilgio ir apie 8 tonas sveriančiu limuzinu „Hummer“. Balta oda aptraukti krėslai, galinga vaizdo ir garso technika su skystųjų kristalų televizoriais, įspūdingas apšvietimas. Prabanga ir ekstravagancija – tokie F.Kirkorovo poreikiai.
Individo interesai bei nuomonė atskleidžia jo mąstymo būdą ir idėjas apie įvairius socialinius reiškinius – aplinką, politiką, ekonomiką, ekologiją ir t.t. Individo socialinis aktyvumas parodo jam būdingus elgesio modelius ir įpročius bei manierą leisti laiką.. Pvz. Rusijos prezidentas V.Putinas iškilmių metu dėvi nepriekaištingą, ypač brangią aprangą. Bakingemo rrūmuose prezidentas karalienei Elizabeth II pasirodė fraku, kainavusiu 5 tūkstančius dolerių. Tačiau kai prezidentas eina susitikti su liaudimi, jo garderobas tuojau pat keičiamas tėvyninės gamybos drabužiais. Faktiškai tuomet prezidentas nedėvi jokių kostiumų, tiktai vienspalvius megztinius ir kelnes.
Įvairios socialinės pozicijos, tokios kaip amžius, lytis, išsil.avinimas, profesija, šeimos gyvenimo ciklas ir kt., nurodo visuomeninę vartotojo padėtį, kuri atspindi vartotojų įvaizdį ir jo požiūrį į prekę. „Savaitraščio „Newsweek“ rusiškame leidinyje neseniai buvo paskelbta informacija, kokių firmų laikrodžius nešioja Rusijos politikai ir verslininkai. Paaiškėjo, kad tarp politikų brangiausią laikrodį turi V.Putinas. Ant jo riešo puikuojasi baltojo aukso „Patek Philipp Perpetual Calendar“, kainuojantis 60 tūkstančių dolerių. Ši kaina šiek tiek viršija metinę prezidento algą. Tačiau ne ką mažiau kainuojančių laikrodžių Rusijos vadovas turi ne vieną“. (Lietuvos rytas, 2005 06 18 Nr. 141).
Vartotojo asmeninės savybės išreiškiamos per pastovius asmenybės psichologinius bruožus, veikiančius jo elgesio modelius. Individo charakterį galima apibūdinti įvairiais konkrečiais bruožais: komunikabilumas, pasitikėjimas savimi, konservatyvumas, tolerancija ir t.t.
Kompetetingumas Kultūra Socialinis – demografinis profilis
● žmogaus pasirengimo laipsnis įvairioms veiklos rūšims arba žinios
● didelės klasės įgūdžių įvaldymas
● patirtis
● sugebėjimas bendrauti su žmonėmis ir t.t
● geranoriškumas
● tvarkingumas
● mandagumas
● pakantumas
● dėmesingumas
● erudicija
● atsakomybė
● kalbų mokėjimas ir t.t. ● amžius
● išsilavinimo lygis
● vyrų ir moterų santykis
3.3. ORGANIZACIJOS VIDINIS ĮVAIZDIS
OOrganizacijos vidinis įvaizdis tai – visų joje dirbančių žmonių nuomonė apie organizaciją. Vidinis įvaizdis yra labai svarbus, nes jis formuoja informacinius pranešimus apie organizaciją bei jos veiklą ir siunčia juos įvairioms auditorijoms už jos ribų. Pagrindiniai vidinio įvaizdžio reiškiniai – organizacijos darbo santykių kultūra bei socialinis ir psichologinis klimatas.
Personalo valdymas reiškiasi keliais pagrindiniais lygiais, kurių tikslas – vienodas organizacijos suvokimas ir teigiamas jos atspindėjimas visuomenėje. Adaptacijos (I lygis) metu darbuotojai skatinami perimti organizacijos vidaus taisykles, profesines savybes ir darbo normas. Jiems taikomos įvairios mokomosios programos, skatinančios lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos ir organizacijos kultūros. Sėkmingai adaptavęsi darbuotojai tampa organizacijos dalimi ir teigiamai ją reprezentuoja už jos ribų. Pvz., informacinių technologijų bendrovė „Sintagma“ siekia sukurti modernias darbo organizavimo formas, rengti bendruosius ir specialiuosius darbuotojų mokymus, įvertinti įmonės kompetenciją pagal tarptautinį standartą.
Vadovų ir pavaldinių santykiai, priskiriami antrajam lygiui, parodo organizacijos vidinį įvaizdį, kuris atsispindi bendraujant su skirtingomis visuomenės grupėmis, todėl atitinkamas vadovų elgesys gali skatinti sėkmingą darbuotojų adaptaciją organizacijoje arba silpninti ją.
Personalo motyvacijos lygis yra pats svarbiausias dalykas, kuriam turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio. Motyvacija paprastai skatinama taikant ne tik darbo bei socialines lengvatas, įvairius apdovanojimus, bet svarbiausias organizacijos tikslas ir uždavinys turėtų būti siekis, kad personalo asmeniniai tikslai bei vertybės
sutaptų su organizacijos tikslais, nuostatomis ir vertybėmis. Kai darbuotojai sėkmingai prisitaiko, jie jaučiasi organizacijos dalimi, dirba skatinami asmeninės motyvacijos, kuri neabejotinai atsiliepia darbo rezultatams.
Kitas svarbus veiksnys, darantis įtaką darbuotojų adaptacijai ir bendriems veiklos rezultatams, yra organizacijoje vyraujantis socialinis ir psichologinis klimatas. Psichologinė atmosfera yra kolektyvo būsenos, nuotaikų, tarpusavio bendravimo modelių ir kt. aspektų išraiška. Paprastai tarpasmeniniai santykiai, darbuotojų savijauta, darbo sąlygos kolektyve daro įtaką darbuotojų veiklos rezultatams bei asmeninei motyvacijai.
Informacinių technologijų bendrovė „Alna“ paskelbė pradėjusi įgyvendinti 3,07 mln. litų vvertės projektą, kurio tikslas – su informacinių technologijų pagalba plėsti darbuotojų profesinę kompetenciją ir lanksčiau organizuoti darbą. Projekto metu „Alnos“ grupės d.arbuotojams bus organizuojami specialūs informacinių technologijų, bendri užsienio kalbos, verslumo, komandinio darbo, socialinių įgūdžių tobulinimo mokymai, taip pat norima suformuoti socialinį klimatą kolektyve ir parengti modernią motyvavimo sistemą.
3.4.VADOVO (STEIGĖJO) ĮVAIZDIS
Steigėjo arba vadovo įvaizdį sudaro vadovų išorės elementai, verbalinis ir neverbalinis elgesys, socialinė charakteristika bei kiti veiklos parametrai. Viena iš labiausiai stebimų ypatybių yra vadovų išvaizda. Kadangi apie vadovo aasmenybę ir jam būdingus bruožus žmonės sprendžia pagal išorinius elementus, todėl labai svarbi įvaizdžio dalis yra organizacijos vadovo apranga, šukuosena ir fizinė charakteristika. Ši neverbalinė asmens pusė iškart pastebima ir įvertinama, nes žmonės paprastai išorinius bruožus linkę sieti su tam ttikrais asmenybės bruožais. Vadovo mimika, šypsena, akių kontaktas, gestikuliavimas ir kiti elementai, sudarantys neverbalinį elgesio modelį, yra ne mažiau stebimi ir vertinami. Dažnai malonus neverbalinis elgesys sukelia simpatiją ir padeda vadovams užmegzti ryšius bei sėkmingai bendradarbiauti tarpusavyje. Grįžtant prie Rusijos oligarcho V.Putino Vokietijos laikraštis “Welt am Sonntag“ apibūdindamas šalies vadovo neverbalinį elgesį sudaro daugiau neigiamo vadovo įvaizdį: „ Tai – atsargūs dziudisto, ieškančio patogios puolimui pozicijos, žingsniai. Jis įdėmiai klauso, daug žino, įsimena kiekvieną detalę. Jis kerštingas. Jis kontroliuoja kiekvieną gestą, žodį, šypseną. Jis kontroliuoja netgi savo pykčio apraiškas viešumoje“. (Lietuvos rytas, V.Putiną supa tiktai oligarchams prieinama prabanga, 2005 06 18, Nr. 141)
Kitai įvaizdžio daliai – socialinei charakteristikai yra priskiriama vadovo amžius, lytis, išsilavinimas, pajamos ir kt. Ši socialinė charakteristika uužtikrina įvairių visuomenės grupių autoritetą bei pagalbą. Kiti vadovo veiklos aspektai, tokie kaip socialinė kilmė, padėtis visuomenėje, profesinės karjeros etapai, šeimos aplinka, interesai, nuomonės ir hobis, taip pat prisideda prie bendro vadovo įvaizdžio kūrimo ir formavimo paveikslo. Neseniai spaudoje mirgėjo straipsniai apie Darbo partijos vicepirmininko Antano Boso sumanymą švęsti gimtadienį Palangos gintaro muziejuje, neįleidžiant į Palangos botanikos parką lankytojų, tarp kurių buvo ir užsieniečių grupės. Parlamentaras pasinaudodamas tarnybine padėtimi užsakė pokylį muziejuje, kuriame vykdavo tik kultūriniai renginiai, ir dar darbo mmetu. Šiuo atveju padarytas didelis smūgis Lietuvos įvaizdžiui, sugadintas Palangos valdžios įvaizdis, jau nekalbant apie paties A.Boso įvaizdį visuomenės akyse.
Taigi, organizacijos vadovas yra tas asmuo, kuris atstovauja organizacijai tarp įvairių visuomenės grupių, todėl visi minėti įvaizdžio elementai yra svarbūs ir reikšmingi.
3.5.PERSONALO ĮVAIZDIS
Personalo įvaizdis yra ne mažiau svarbus organizacijos, siekiančios ilgalaikės sėkmės ir pripažinimo visuomenėje, elementas. Personalo įvaizdis yra bendras organizacijos personalo paveikslas, kuris formuojamas tiesiogiai kontaktuojant su darbuotojais. Kiekvienas darbuotojas savo išvaizda, elgesiu, bendravimu ir kitomis savybėmis prisideda prie bendro organizacijos paveikslo bei nuomonės apie ją. Jis tampa organizacijos veidu, pristatančiu ją visuomenei.
Šiandieniai tyrimai rodo, kad personalo įvaizdis arba padvigubina galimybes, arba atima paskutinius šansus padaryti karjerą. Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje, norint sėkmingai dirbti, išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka – darbdaviai reikalauja kai ko daugiau.
Anglijoje atliktos didžiųjų įmonių direktorių apklausos duomenimis, 93% respondentų įsidarbinant svarbiausias veiksnys – asmens prisistatymas. Kuo geresnė vadovo padėtis, tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai.
Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. 96% apklaustųjų patvirtino, kad parenkant specialistus į tokias pareigas, kai jiems reikia asmeniškai bendrau.ti, pavyzdžiui, prekybos ir rinkodaros, kadrų parinkimo, finansų ir buhalterijos srityse, sėkmingas įvaizdis lemia darbo sėkmę.
O apklausus europiečius, kas juos labiausiai eerzina kasdieniame gyvenime, paaiškėjo, kad prarasti klientų palankumą rizikuoja gamintojai, neparengiantys aiškių ir suprantamų instrukcijų, kurios dėl daugybės techninių terminų priverčia nusikeikti. Biuruose, kavinėse, liftuose ir kitose viešose vietose nervina garsiai kalbantys mobiliaisiais telefonais, į patalpas besibraunantys reklamos agentai, rūkymas viešosiose vietose.
3.6. ORGANIZACIJOS VIZUALINIS ĮVAIZDIS
Organizacijos vizualinis įvaizdis kuriamas per regos pojūčius, pasitelkiant informaciją apie įmonės biuro interjerą, prekių išdėstymą prekybos vietose, personalo išvaizdą bei firminę simboliką.
Reikšmingi estetiniai daiktų suvokimo ypatumai, veikiantys organizacijos vizualinį vaizdą, psichologiniai bei etniniai vertinimo ypatumai, tokie kaip spalvų simbolika, kuri įvairių kultūrų atstovų gali būti suvokiama ir priimama skirtingai. Dažnai kuriamą vizualinį organizacijos įvaizdį veikia vyraujanti mada ir kiti socialiniai faktoriai.
Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai – valyvumas (asmens higienos elementai, t.y. oda, plaukai, nagai), išvaizda (bendras vaizdas, t.y. figūra, fizinė forma, drabužiai, laikysena) bei geros manieros.
Įmonės vizualųjį įvaizdį kuria ne tik asmeninė išvaizda, bet ir ekipiruotė ([pranc. equiper – aprūpinti, aprengti] apranga ir kita manta, pagaminta kariams, sportininkams, ekspedicijų dalyviams ir kt. Tarptautinių žodžių žodynas, 2001). Labai svarbu, kad visi atributai atrodytų nepriekaištingai ir profesionalūs.
Įmonės įvaizdį potencialių klientų akyse gali menkinti ir smarkiai nusidėvėjęs lagaminas, ir negyvas medis, stūksantis po biuro langais. Todėl svarbu atidžiai peržiūrėti įmonės atributiką, įsitikinti, ar ji sukuria nepriekaištingą įįvaizdį, keliantį klientų ar pirkėjų pasitikėjimą.
Leidinio „Verslo žinios“ priede „Karjera ir vadyba“ straipsnyje „Įvaizdis – beveik viskas“ klausiama, „ar kada nors matėte nekilnojamojo turto agentą, vairuojantį seną, purviną automobilį? Patraukli išvaizda – būtinas atributas sėkmės siekiančiam žmogui, nes puikus įvaizdis padeda padidinti pardavimų sandorių skaičių. Pirmo susitikimo ar pasimatymo metu apie žmones paprastai sprendžiama iš išvaizdos, t.y. iš to, kas matoma. Pavyzdžiui, jei į namus ateitų „verslininkas“, siūlantis nuvalyti ir sutepti stogo dangą. Niekas nesitiki, jog stogdengys atrodys tarsi būtų pakeliui į operą! Tačiau ir jo išvaizda turi būti nepriekaištinga. Ar sutiktumėt priimti pasiūlymą žmogaus, kurio marškiniai suodini, išsipešioję, išlindę iš tokių pat purvinų džinsų su daugybe skylių, pro kurias matyti apatinis trikotažas? Jo automobilis atrodytų taip tarsi būtų patyręs penkias ar šešias nedideles avarijas, su sudaužytu priekiniu stiklu ir kone jau žemę liečiančiu bamperiu. Gal būt jis ir labai profesionalus specialistas, o jo paslaugos nebrangesnės nei kitų, tačiau ar sutiktumėt samdytis žmogų, kurio įvaizdis neatrodo patikimas? Daugeliui tikrai kils įtarimas – jei „verslininkas“ nesugeba pasirūpinti savimi ir savo darbo priemonėmis, kaip jis gali tinkamai pasirūpinti kieno nors stogu?“ (Verslo žinios Nr. 40, Karjera ir vadyba Nr.8 (3 psl.)).
Taigi, šiuo ir visais kitais atvejais visos smulkmenos yra reikšmingos. Potencialūs klientai
mato ir įvertina ne tik išvaizdą, bet ir automobilį, įrankius ir aplinką.
Netgi reklama, kuri taip pat yra viena iš vizualaus įmonės įvaizdžio dalių, nepalieka abejonių dėl įspūdingo įmonės įvaizdžio kūrimo. Kaip akivaizdus tokios reklamos pavyzdys galėtų būti „Audi“ A6 modelio pristatymas savo sistemos quatro 25-mečio proga. Audi A6 buvo pastatyta 47 m virš žemės aukštyje ant šuolių su slidėmis tramplino 37,5 laipsnių kampu – tai tolygu maždaug 80% nuolydžiui. Didžiausias iššūkis buvo išlaikyti stačią automobilio padėtį tramplino viršūnėje. Filmuojant kklipą tramplinu buvo užvažiuota 11 kartų. Reklama buvo sukurta. taip, kad ją būtų galima rodyti visose įmanomose rinkose ir neišdiltų nė vienam iš atminties.
3.7. ORGANIZACIJOS SOCIALINIS ĮVAIZDIS
Socialinis organizacijos įvaizdis yra neatsiejama bendro organizacijos įvaizdžio sudedamoji dalis. Jis atspindi visuomenės suvokimą apie organizaciją, jos tikslus ir vaidmenį visuomenei svarbiose socialinėse sferose – ekonomikoje, kultūroje, švietimo sistemoje ir kt. srityse. Visuomenė nori žinoti, ar organizacija yra socialiai atsakinga, ar aktyviai ji dalyvauja sprendžiant tokius svarbius visuomenei klausimus kaip parama, sveikatos apsauga, užimtumas, vvisuomeninių judėjimų palaikymas, ekologija ir t.t. Pavyzdžiui, UAB „Olifėja“, turinti daugiau kaip 9 proc. šalies loterijos rinkų ir kurios apyvarta 2004 m. siekė 94 mln. litų, beveik visą savo gaunamą pelną skiria olimpiniam judėjimui ir sportui ir ne mažiau kaip 88 proc. – labdarai ir paramai.
AB bankas „Snoras“ nuo 2005 kovo mėnesio pradėjo remti „Žalgirio“ komandą. Pasirašytoje sutartyje yra numatytas platus bendradarbiavimo klausimų spektras: nuo bendrų verslo interesų iki ilgalaikės partnerystės krepšinio rėmimo srityje.
Tik būdama aktyvi ir atsakinga visuomenei organizacija gali tikėtis palankaus visuomenės požiūrio ir teigiamo savo veiklos vertinimo.
3.7. ORGANIZACIJOS VERSLO ĮVAIZDIS
Organizacijos verslo įvaizdis suvokiamas kaip tam tikros veiklos subjektas. Verslo organizacijose įvaizdis formuojamas pasitelkiant dalykinę reputaciją, etinių verslo normų laikymąsi, sąžiningumą ir kitus veiksnius. Pardavimų skaičius, technologijų atnaujinimas ir novatoriškumas, jų įgyvendinimo laipsnis, prekių asortimento įvairovė, kainų politikos lankstumas, realizavimo tinklų prieinamumas atliekant verslo operacijas liudija verslo organizacijos aktyvumą, padėtį rinkoje, išskirtinumą konkurentų atžvilgiu ir taip formuoja organizacijos įvaizdį. Akivaizdus pavyzdys – AB „Silikatas“, ggaminanti silikatinius blokus, ką tik baigė logistikos ir sandėliavimo parko rekonstrukciją – padidino sandėliavimo plotus, kadangi iki tol silikatinių blokų užsakovams reikėdavo laukti iki 6 savaičių. Tuo tarpu dabar šių blokų realizavimo laikas sumažintas iki 1 dienos. Išaugo ne tik gamybos apimtys, bet ir įmonės verslo įvaizdis. (1).
Tuo tarpu statybos įmonė UAB „Molesta“ priešingai nesąžiningai pasielgė su savo klientais. Likus kelioms savaitėms iki įkurtuvių, nusprendė per pigiai parduodanti pastatytus butus. „Modesta“ klientai, kurie su bendrove sudarė išankstines butų sostinės Verkių gg.7 pirkimo-pardavimo sutartis, gavo laiškus, informuojančius, jog jie kviečiami pakoreguoti sutartį – primokėti prie sutartyje numatytos kainos.
Visos organizacijos, kurios siekia sėkmingai ir ilgai gyvuoti, plėsti savo veiklą, turi užsitikrinti visuomenės paramą, todėl kiekviena aprašyta struktūrinė dalis negali būti atmesta kaip bereikalinga ir nebūtina, nes tokiu atveju pati visuomenė gali užpildyti žinių spragą, tačiau tai nebūtinai bus organizacijai palanki informacija.
Įvaizdis – tai 90% sėkmės. Norint įsteigti įmonę, reikia sukurti potencialų įvaizdį, pritraukiantį potencialių pirkėjų ir klientų. Dauguma verslo žmonių tai puikiai supranta, todėl skiria daug laiko ir pastangų, kad atrodytų profesionaliai pasirengę ir apsirengę.
5. NORIMO ĮVAIZDŽIO KŪRIMAS
Reikalavimai kuriamam įvaizdžiui:
• Teisingumas – kuriamas įvaizdis turi atitikti realią organizacijos padėtį.
• Adekvatumas – įvaizdis turi atitikti organizacijos misijai ir veiklos sričiai.
• Funkcionalumas – įvaizdis turi padėti organizacijai siekti savo veiklos tikslų.
• Kryptingumas – įvaizdis turi paveikti konkrečias publikas, pasirenkant būtent joms efektyviausias priemones.
• Neutralumas – įvaizdis turi būti priimtas visoms svarbioms publikos ir nesukelti nei vienos iš priešiškumo.
• Aiškumas – norimos įteigti savybės turi būti gerai apgalvotos, aiškios ir suprantamos visoms publikoms.
• Neišbaigtumas – turi būti palikta šiek tiek laisvės vaizduotei, leidžiama įvairiems žmonėms pama.tyti organizacijos įvaizdyje tai, kas jiems patiems yra svarbu (projektuoti savo vertybes ir jausmus).
• Kompleksiškumas – įvaizdžio skleidimo priemonės turi būti kuo įvairesnės.
• Suderinamumas – visos įįvaizdžio skleidimo priemonės turi būti suderintos tarpusavyje ir formuoti vieningą įvaizdį.
• Stabilumas – įvaizdis įvairiomis aplinkybėmis turi būti lengvai priskiriamas organizacijai ir tvirtai įsimenamas.
• Lankstumas – kartu organizacijos strategija turi lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių ekonomikoje ir socialinėje situacijoje, klientų elgsenoje, publikų vertybėse ir pan.
• Originalumas – įvaizdis tik tada bus pastebėtas, jei išsiskirs iš kitų organizacijų įvaizdžių.IŠVADOS
1. Įvaizdis – tais stichiškai atsiradusi arba tikslingai sukurta forma, kuria spindi žmonių sąmonėje tam tikrą objektą; tai dinamiškas reiškinys, kintantis priklausomai nuo objekto ar žmonių sąmonės pokyčių; įvaizdis yra realybės atspindys
2. Įmonės įvaizdžio formavimo procesą sudaro pagrindas, kultūra, identitetas, profilis ir įvaizdis.
3. Įvaizdį įtakoja tokie veiksniai: įmonės realybė, įmonės veiklos įdomumas ir patrauklumas, įmonės veiklos įvairovė, komunikacija, laikas, atsiminimų blukimas.
4. Organizacijos įvaizdžio sudedamosios dalys: produkto įvaizdis, vartotojo įvaizdis, vidinis įvaizdis, vadovo įvaizdis, personalo įvaizdis, vizualusis įvaizdis, verslo įvaizdis ir socialinis įvaizdis.
5. Kuriamam įvaizdžiui keliami reikalavimai: teisingumas, funkcionalumas, kryptingumas, neutralumas, aiškumas, neišbaigtumas, kompleksiškumas, suderinamumas, stabilumas, lankstumas, originalumas.LITERATŪRA
1. „Silikatas“ gerina klientų aptarnavimą ir didina gamybos apimtis, Verslo žinios, 2005 06 28, http://www.vz.lt/Newspaper/BPSpaudai.nsf/0
2. „Snoras“ tapo oficialiu „Žalgirio“ banku// Lietuvos rytas2005 03 24 Nr. 68
3. Ausmanienė N. Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai// Verslo žinios-2003 01 30, Nr.20, Karjera ir vadyba ,Nr.4
4. Deksnys V. Laimę bando pačiupti ir vargšai ir turtuoliai// Lietuvos rytas.-2005 01 28 Nr.23
5. Deksnys V. Parlamentaro ppokylis – smūgis kurorto prestižui// Lietuvos rytas- 2005 06 18 Nr.141
6. Deksnys V. Parlamento pokylis – smūgis kurorto prestižui// Lietuvos rytas- 2005 06 18 Nr.141
7. IT bendrovės susirūpino darbuotojų kompetencija// Lietuvos rytas-2005 04 25, Nr. 94
8. Įvaizdis – beveik viskas//Verslo žinios Nr. 40, Karjera ir vadyba Nr.8
9. Įvaizdis beveik viskas// Verslo žinios Nr. 40, Karjera ir vadyba Nr.8/ http://www.vz.lt/Newspaper/RA99.nsf/articles/C12567CC0037EEC142256CD300371
10. Jakubauskas R. Statybininkai rizikuoja vardu//Verslo žinios- 2005 06 23, Nr. 212
11. Krasauskaitė S. Įmonės įvaizdžio modelis// Reklamos ir marketingo idėjos. 2004, Nr.1
12. Lietuvos rytas, 2005 06 18 Nr. 141
13. M.Rokas, Reklamose – fikcija ir realybė// Verslo žinios, Savaitgalio priedas, 2005 04 08, Nr. 13
14. Maldeikienė A.Finansinių bendrovių išorinė komunikacija:panaudokite žiniasklaidos jėgą savo tikslams/ semianro medžaiga.-Vilnius, 2000.
15. Morgan G. Images of Organization- London, 1986.
16. Nečiūnienė L.. Renkantis darbuotojus svarbus įmonės įvaizdis// Verslo žinios-2001 11 23
17. Nugaraitė A., Kaip kurti ir palaikyti įmonės įvaizdį ir reputaciją/ seminaro medžiaga. 2002
18. Šiauliečiui nusilenkė Rusijos estrados žvaigždė//Lietuvos ryto“ ketvirtadienio priedas Nr.9 (653) / 2005 03 03
19. Tarptautinių žodžių žodynas, 2001
20. Ūkio bankas plečia rėmimo veiklą užsienyje// Verslo žinios – 2005 06 22
21. V.Gaižauskas. Nori įtikti klientui – siūlyk papildomai. Verslo žinios- 2005 06 27
22. V.Putiną supa tiktai oligarchams prieinama prabanga, Lietuvos rytas. 2005 06 18, Nr. 141)
23. Vaitiekūnienė J. Apklausa: niurzgliai europiečiai mėgsta tvarką// Verslo žinios-2005 06 23 Nr. 121
24. Verslo
žinios. Nr. 40
