Kaimo turizmas

ĮVADAS

Šiandien pasaulyje turizmo klestėjimo ir plėtros laikas. Visoje kaimiškoje Europoje, o paskutiniaisiais metais ir Lietuvoje, atsirado naujas tikėjimas, kad turizmas sugebės tapti nauju pajamų ir darbo šaltiniu. Manoma, kad turizmas sugebės pritraukti į kaimiškas teritorijas jaunesnius žmones ir atgaivinti pusiau apleistas vietas, tuo įtakodamas paslaugų sektoriaus augimą. Kaimo turizmas taps svarbia regioninio vystymo dalimi.

Kaimo žmonės skatinami užsiimti kaimo turizmu, jo vystymas propaguojamas visuose Lietuvos regionuose. Tačiau kaimo turizmo, kaip ir kiekvieno verslo, regioninis vystymas turėtų prasidėti ne nuo pasiūlos formavimo, oo nuo regiono galimybių šiam verslui analizės, t.y. verslo aplinkos (gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės ir kt.) ir rinkos tyrimų atlikimo bei vystymo strategijos nustatymo. Būtent tai ir lėmė mano darbo temos pasirinkimą.

Temos aktualumas. Kaimo turizmas, kaip verslas, Lietuvoje moksliškai tyrinėtas labai nedaug. Ypač trūksta kaimo turizmo rinkos tyrimų, nes poreikio suformuota paklausa yra viena svarbiausių verslo vystymo prielaidų. Siekiant numatyti kaimo turizmo galimybes, įvertinti potencialias ar neatrastas rinkas bei suvokti vartotojų poreikius, būtina ištirti kaimo turizmo rinką. Neturint informacijos apie ttai , negalima priimti teisingų sprendimų verslo planavime, vystyme, kas gali sąlygoti nepageidaujamų ir neigiamų reiškinių atsiradimą.

Temos problematika. Kaimo turizmo rinkos neištirtumo problema egzistuoja visoje Lietuvoje. Tačiau kaimo turizmo vystymo galimybių Lietuvoje analizė turėtų remtis atskirų Lietuvos regionų galimybių tyrimais, aatliktais atsižvelgiant į jų regioninę specifiką (kultūrines, etnines, socialines ir kt. savybes).

Vakarų Lietuvos regionui kaimo turizmo vystymas yra labai svarbus dėl kelių priežasčių. Svarbiausios jų:

1.Šiame regione yra daug kaimiškų teritorijų, kurių žmonėms reikia naujo pajamų ir darbo vietų šaltinio.

2.Turistams būtina pateikti naują alternatyvą poilsiui, kuri išsklaidytų masinius poilsiautojų srautus į Palangą ir Neringą ir padėtų spręsti ekologines Lietuvos pajūrio problemas

3. Klaipėdos miesto gyventojams reikalinga galimybė poilsiui netoli nuo savo gyvenamosios vietos.

Susipažinusi su šiandienine situacija, ėmiausi įvertinti miesto gyventojų poreikį kaimo turizmui, ištirti kaimo turizmo paklausą ir pasiūlą Vakarų Lietuvoje, kurie ir sudaro pagrindą vertinant kaimo turizmo galimybes regione. Šiame darbe aptarsiu kaimo turizmo praktiką ir atliktus kaimo turizmo paklausos ir pasiūlos tyrimus pasaulyje bei Lietuvoje.

Tyrimo objektas – kaimo turizmo ppaklausa ir pasiūla Vakarų Lietuvoje.

Darbo tikslas – ištirti kaimo turizmo vystymo galimybes Vakarų Lietuvoje.

Tyrimo hipotezė – Klaipėdos regione yra geros kaimo turizmo vystymo galimybės.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su kaimo turizmo vystymosi istorija ir galimybėmis mokslinės bei grožinės ir kt. literatūros pagalba.

2.Įvertinti Lietuvos kaimo turizmo rinką ir nustatyti opiausias jos problemas.

3.ištirti miesto gyventojų poreikius kaimo turizmui.

4. Išanalizuoti dabartinę kaimo turizmo paslaugų pasiūlą Vakarų Lietuvoje.

5. Išsiaškinti kaimo turizmo vystymo perspektyvas šiame regione.

6.Suformuluoti pasiūlymus dėl kaimo turizmo vystymo ggalimybių

Darbo metodai – mokslinės, periodinės ir populiariosios spaudos analizė bei anketinės apklausos ir jos duomenų matematinė analizė.

Norint vienaip ar kitaip pagrįsti hipotezę, man reikėjo išsikelti kelis uždavinius, kuriais remiantis būtų lengviau atlikti tyrimą. Man teko: išsiaiškinti miestiečių požiūrį į poilsį Lietuvos kaime ir užsienyje; nustatyti, kokiam poilsiui kaime miestiečiai teikia prioritetus pagal jo trukmę, vietovę, apgyvendinimo, maitinimo laisvalaikio praleidimo formą, vietovės sąlygas ir papildomas paslaugas; paskaičiuoti, kiek laiko miestiečiai norėtų praleisti ilsėdamiesi kaime; ištirti Vakarų Lietuvos kaimo žmonių pasiryžimą užsiimti kaimo turizmo verslu. Nustatyti rinkos segmentus, į kuriuos orientuojasi kaimo žmonės, ištirti vietovės, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir papildomų paslaugų sąlygas, kurias galėtų suteikti respondentai.

Temos atskleidimui ruošiausi pagal šiuos etapus:

I etapas. Pasiruošimas( problemos formulavimas, tikslų ir uždavinių numatymas, hipotezės apibūdinimas. Pirminių ir antrinių informacijos šaltinių paieška. Anketos sudarymas ).

II etapas. Tyrimas.

III etapas. Surinktos informacijos grupavimas, analizavimas.

IV etapas. Išvadų ir apibendrinimų atlikimas.

Kompetencijos

*Gebėti įvertinti verslo aplinką, galimybes.

*Mokėti naudotis informaciniais šaltiniais.

*Gebėti įvertinti verslo įmonės veiklą.

*Gebėti planuoti ir organizuoti nenutrūkstamą darbo procesą.

*Žinoti darbuotojų vaidmenį verslo įmonėje.

*Gebėti rinkti, apdoroti ir panaudoti informaciją.

*Gebėti analizuoti ir sisteminti.

Darbe bus naudojamos šios santrumpos:

ES – Europos Sąjunga

KTIVC – Kaimo turizmo informacijos ir vystymo centras

LKTA – Lietuvos kaimo turizmo asociacija

LTF- Lietuvos turizmo fondas

LVTD – Lietuvos valstybinis turizmo departamentas

LZŪKT – Lietuvos žemės ūkio kkonsultavimo tarnyba

LŽŪM – Lietuvos žemės ūkio ministerija

INFORMACINĖS LITERATŪROS APŽVALGA

Rengiant šį darbą buvo išanalizuota mokslinė, publicistinė ( straipsniai laikraščiuose ar žurnaluose) literatūra, internetinio tinklo pateikiama informacija .

Nemažai remtasi užsienio profesorių (C. Cavaco, I. Sheppard, A. Chapon, C. Fox, R. Burton) moksliniais darbais apie kaimo turizmą, skelbtais įvairioje užsienio literatūroje. Vertinga medžiaga, analizuojant kaimo turizmo paklausą ir pasiūlą bei jų tyrimus, pateikiama mokslinių straipsnių rinkiniuose „European Tourism: Regions, Spaces and Restructuring“ (Turizmas Europoje: regionai, erdvės ir persitvarkymas)[22], „Tourism on the farm“ (Turizmas ūkyje, dviejų mokslinių konferencijų, vykusių Airijoje 1992 m., medžiaga) ir „Travel Geography“ (Kelionių geografija).[24]

Naudotasi ir Lietuvos mokslininkų (J. Bučo, P. Kavaliausko ir kt.) moksliniais straipsniais, D. Dvilevičienės knyga „Kelionių paslaugų industrija ir komercija“[6] bei įvairia konferencijų medžiaga, kur buvo skelbti Klaipėdos Universiteto dėstytojų ( P. Grecevičiaus, A. Urbio ir kt.) pranešimai. Atlikdama rinkos tyrimą, naudojausi A. Damulienės leidiniu „Paslaugų marketingas. Turizmas“.[5]

Darbo metu tyrinėti ir kiti Lietuvoje ruošti darbai kaimo turizmo srityje: G. Kubiliūtė: magistro tezės “Kaimo turizmo plėtojimas Lietuvoje“ [12], Lietuvos kaimo turizmo vystymosi programa (projektas) [14] ir kt

Analizuojant surinktus duomenis, buvo naudota statistinė literatūra (Lietuvos statistika; metraštis, mokomoji priemonė „Aprašomoji statistika“). Apie užsienio šalių kaimo turizmą nemažai informacijos rasta internete.

Norint pradėti nagrinėti kaimo turizmo privalumus, trūkumus bei vvystymo galimybes, visų pirma reikia susipažinti su mokslinės literatūros autorių teikiamomis žiniomis bei informacija; išsiaiškinti turizmo kaip paslaugos ar produkto paskirtį, suprasti jo ypatybes, išskirtines savybes ir pan.

Turizmo produktas – paslaugų ir prekių kompleksas, kurį sudaro turizmo ištekliai bei turizmo industrijos įmonių paslaugos. Šnekant apie turizmą, būtina žinoti kas yra paslauga ir kuo ji skiriasi nuo prekės. Esminis skirtumas yra labai paprastas – prekės turi daiktinį pavidalą, yra apčiuopiamos, o paslaugos tokio pavidalo neturi, jų neįmanoma paliesti ar pačiupinėti. Galima teigti, kad vartojant turizmo paslaugas vyrauja neapčiuopiamas patyrimas. Turizmo srityje yra išskiriamos šios paslaugų savybės: neapčiuopiamumas, nekaupiamumas, neatsiejamumas, kokybės kintamumas, nuosavybės nebuvimas, teikimoir vartojimo vienovė. [17 ]

Turizmo produktas gyvuos tol, kol tenkins vartotojų poreikius. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: firmos, kuriančios produktą, patirties, esančių konkurentų, firmos padėties rinkoje, valstybės politikos turizmo srityje ir pan. Labai didelę reikšmę turi ir turizmo paslaugos kainų nustatymas. Yra nemažai veiksnių, kurie įtakoja kainą: [ žr. 1 lentelę]

Vidiniai veiksniai

●marketingo tikslai

●marketingo strategija

●kaštai

Išoriniai veiksniai

●rinka ir paklausa

●konkurencija

●makroaplinka

Kainos nustatymas 1 lentelė [16]

Norint nustatyti kainą siūlomai paslaugai, reikia labai gerai ištirti visus veiksnius, kurie ją įtakoja.

Turizmo srityje marketingas yra labai svarbus, nes čia galioja rinkos taisyklės, o veikla pakankamai rizikinga. Niekas negali garantuoti ar

pažadėti, kad nuolat bus klientų, kad pajamos bus reguliarios. Konkurencija yra ryški, o turistų poreikiai – kintantys.

Kadangi jau žinome kas yra paslauga, kuo ji ypatinga, reikia išsiaiškinti ir kitų terminų, kurie bus naudojami darbe, prasmę. Pagrindiniai darbe naudojamų terminų apibrėžimai:

Rekreacija (lot. recreatio „atkūrimas“) – fizinių ir psichinių žmogaus jėgų atstatymas, „žmogaus veikla laisvalaikio metu“.[11]

Turizmas (pranc. tourisme „apkeliavimas“) – tai tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei šši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje. [18]

Rekreaciniai ištekliai – tai įsisavinti gamtiniai ar antropogeniniai ištekliai, panaudojami rekreantų poreikiams tenkinti.[11]

Kaimas – tai mažai antropogenizuota ir urbanizuota teritorija, kurioje vyrauja dirbamų laukų ir pievų kraštovaizdžiai su aiškiai išreikštos žemės ūkio paskirties pastatais ir įrenginiais, kurioje gyvena satykinai nedidelis žmonių kiekis (l – 70 žm/lOOha), kurių didžioji dauguma užsiima bioprodukciniu ūkiu ir kurių daugumos ryšys su aplinka dėl jų veiklos ir gyvensenos yra glaudesnis nei miesto gyventojų [7].

Kaimo turizmas &– tai tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų mažai antropogenizuotoje kaimo teritorijoje, kurioje gyvena santykinai nedidelis gyventojų kiekis, kuriems būdinga tradicinė kaimo gyvensena, ir kurių dauguma užsiima bioprodukciniu ūkiu, ne ilgiau kaip vvienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje .[7].

Agroturizmas (gr. agros „laukas“) – tai kaimo turizmo forma, susijusi su siekimu susipažinti su žemės ūkio darbais, senolių ūkio dirbimo tradicijomis, papročiais ir su norimų žemės ūkio darbų dirbimu.[7].

Pažintinis turizmas – tai tikslinga žmonių veikla, kai siekiama susipažinti su supančia aplinka, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje.[7].

Kultūrinis turizmas – pažintinio turizmo forma, siekiant susipažinti su lankomos vietovės kultūros paveldu, kultūra ir gyvenimo būdu .[7].

Gamtos turizmas – pažintinio turizmo forma, siekiant susipažinti su lankomos vietovės gamtine aplinka ir jos vertybėmis .[7].

Nors ir trumpai, bet manyčiau, kad pakankamai susipažinę su ssąvokomis, galime pereiti ir prie temos nagrinėjimo, kurią, kaip pamatysite bandžiau atskleisti savo darbe.

1. KAIMO TURIZMO SAMPRATA, VYSTYMOSI RAIDA IR RINKA PASAULYJE BEI LIETUVOJE

1.1 Kaimo turizmo vystymasis Europoje ir pasaulyje

Norint suprasti Lietuvos kaimo turizmo privalumus ir trūkumus, reikia šią turizmo sritį palyginti su kitų šalių kaimo turizmo ypatybėmis. Tai aš ir padariau. Nenorėdama rašyti daug informacijos, o jos buvo tikrai nemažai, išskyriau kai kurių šalių pagrindinius kaimo turizmo ypatumus: kaimo turizmo, kaip tokios veiklos atsiradimas, termino “kaimo turizmas” aiškinimas, ssvečių poilsio pasirinkimas, poilsiautojų amžius ir pan.

Tyrimo metu susidurta su pagrindinių terminų kaimo turizmo srityje neapibrėžtumo problema. Poilsis kaime įvairioje lietuviškoje literatūroje vadinamas skirtingai: kaimo turizmu, kraštovaizdžio turizmu, agroturizmu, poilsiu agrarinėje aplinkoje, atostogomis kaime ir t.t. Paskutiniu metu situacija keičiasi. Vis plačiau vartojamas „kaimo turizmo“ terminas, bet atsirado tendencija šią turizmo formą vadinti „kaimiškuoju turizmu“. Iškilus šiai problemai, buvo kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl šo termino vartojimo . Komisija į šį kreipimąsi atsakė: „Kalbos požiūriu priimtiniausias terminas kaimo turizmas. Gali būti vartojamas ir tarptautinis žodis agroturizmas. Jei manoma, kad šie terminai žymi skirtingas sąvokas, jas turėtų apibrėžti atitinkamos srities specialistai”. Užsienio šalių literatūroje taip pat sutinkami įvairūs terminai: kaimo turizmas, agroturizmas, agro-ekoturizmas, atostogos ūkyje, ūkių turizmas, kaimo bendruomenės turizmas, žaliasis turizmas, atostogos rančoje ir pan.

Įvairioje mokslinėje literatūroje dažniausiai vartojamas kaimo turizmo terminas, nors šalia jo dažnai galima aptikti agroturizmo, ekoturizmo, tausojančio turizmo terminus. Šie terminai paprastai reiškia to paties kaimo turizmo tam tikrą dalį, specifinį jo tikslą ar bruožą.

Agroturizmas pabrėžia kaimo turizmo glaudesnius ryšius su žemės ūkiu ir ūkininkavimu, ekoturizmas – ekologišką požiūrį į aplinką ir jos vartojimą poilsio tikslams, tausojantis turizmas apibūdina komerciškai pelningą ir kartu ekologiškai draugišką kaimo turizmą. Kiti terminai (atostogos ūkyje, ūkių tturizmas, žaliasis turizmas, kaimo bendruomenės turizmas ir t.t.) paprastai vartojami kaip literatūriniai sinonimai kaimo turizmo terminui.

Ankščiau literatūroje ir praktikoje įvairių sąvokų samprata nebuvo aiškiai išskirta, bet atsirado poreikis ir dabar pradeda aiškėti, kokia turizmo sritis priskiriama vienai ar kitai formai. Daugumoje šaltinių kaimo turizmas suprantamas kaip poilsis kaimo teritorijose, apimantis pačias įvairiausias apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, sporto, relaksacijos, aplinkos pažinimo formas.

Kaimo turizmas Japonijoje vadinamas žaliuoju turizmu ir suprantamas, kaip miestiečių lankymasis ramiose žemės ūkio teritorijose, mėgavimasis žaluma, kraštovaizdžiu, natūralia aplinka ir tradicine tų teritorijų kultūra, bendravimas su vietiniais žmonėmis šio proceso metu. Tokio turizmo dėka miesto žmonės turi galimybę pažinti gyvenimą ūkyje.

Kokios teritorijos įeina į kaimo turizmo sąvoką? Profesorius C. Cavaco iš Lisabonos universiteto į kaimo turizmo teritorijų sąvoką įtraukia ne tik žemės ūkio teritorijas ir miškus, bet ir kitokius kraštovaizdžius, atitolusius nuo urbanizuotų teritorijų: gamtinius parkus, saugomas teritorijas ir kt.

Daugelyje šaltinių jau galima pastebėti, kad išsiskyrė kaimo turizmo ir agroturizmo sąvokos, kurios ankščiau buvo tapatinamos. Agroturizmas suprantamas kaip pagalbinis verslas ūkininkų ūkiuose, kur pagrindinė veikla yra žemės ūkis. Agroturizmas – viena iš pagrindinių kaimo turizmo formų. Pagal Scoullos (1992) agroturizmo apibrėžimą, tai yra ūkininkavimo produktas. Jis traukia turistus dėl aplinkos, būdingos tradicinei sistemai, gyvulininkystei, darbo ir gyvenimo sąlygoms iir kaimo bendruomenės funkcijoms. Kitaip tariant, agroturizmas yra tiek papildomas, tiek priklausantis nuo ūkininkavimo verslas. Daugelyje šalių ypač pabrėžiamas jo vystymas.

Kultūrinis turizmas taip pat siejasi su kaimo turizmu, nes daugumoje kaimo teritorijų yra didžioji kultūros paveldo dalis. Svarbiausius kultūrinio turizmo kaime rekreacinius išteklius sudaro pavieniai ir grupiniai kultūros paveldo objektai, išlikę istorinio kaimo kraštovaizdžio elementai, dabartinis kaimo gyvenviečių ir jas supančios aplinkos patrauklumas ir estetiškumas, kaimo gyventojų gyvenimo būdas, amatai ir t.t. Gamtos turizmas taip pat labai svarbus kaimo turizmui, nes didžioji dalis kaimo turizmo vartotojų tuo pačiu metu naudojasi ir gamtos turizmo paslaugomis: vaikščioja miškuose, maudosi, plaukioja upėmis ir t.t.. Tačiau nepakanka vien gražiai šnekėti apie poilsį kaime, reikia sugebėti įsiūlyti visas anksčiau minėtas paslaugas potencialiems klientams. Dėl to labai svarbu yra ištirti paklausą, nes ji yra vienas iš varomųjų veiksnių, nulemiančių verslo plėtrą ir sėkmę. Europos šalys jau nuo 9-to dešimtmečio pradžios skiria kaimo turizmo paklausos tyrimui didelį dėmesį. 1980-ųjų metų viduryje Europos Sąjungos šalyse buvo atlikti turistų elgesio tyrimai, kurie padėjo atskleisti kur jie nori atostogauti.[ žr. 2 lentelę]

Šalys

Kaimo teritorijos*

Kalnai

Miestai

Pajūris

Belgija

Danija

Ispanija

Prancūzija

Graikija

Airija

Italija

11**

Nyderlandai

Portugalija

Vokietija

ES: atostogų tikslų tipai šalies viduje ir užsienyje(%) 1985m. 2 lentelė [Pagal C. Cavaco, 1995 ]

Terminas „kaimo teritorijos“ turi skirtingas reikšmes skirtingose šalyse, tai iš dalies paaiškina nedidelius skaičius Italijoje ir Graikijoje. Čia neįtraukiami ežerų regionai.

Nors pirmenybė teikiama pajūriui, visgi kaimo teritorijos ne paskutinėje vietoje.

Šie ttyrimai nurodo šio tipo atostogų pasirinkimo priežastis. [žr. 3 lentelę]

Traukos požymis

Ispanija

Italija

Nyderlandai

Vokietija

Gamtinės atrakcijos

Nesugadintas kraštovaizdis

Žema pragyvenimo kaina

Paminklai ir muziejai

Pilnas poilsis

Komfortabilus viešbutis

Pramogos

Sporto paslaugos

Atostogų motyvai pasirinktose šalyse (% ) 1985m.3 llentelė [Pagal C. Cavaco, 1995 ]

Žmonės yra išsiilgę gamtos, todėl čia paminėtų šalių atstovai pirmenybę teikia gamtinėms atrakcijoms.

Kaimo turizmas iš tikrųjų nėra nauja turizmo forma. Bėgant šimtmečiams keletas migracijos bangų paliko žymę kaimo ir miesto santykiuose. Senos aristokratų šeimos, ddar turinčios ryšių su kaimu, išvyko į miestus, o miesto buržuazija pradėjo įsigyti nuosavybę kaime. Daugeliui žmonių kaimo turizmas nereiškė atotrūkio nuo darbo ar kasdieninės veiklos pakeitimo, siekiant atstatyti fizinę ir dvasinę energiją. Tai reiškė daugiau atsipalaidavimą, laikinai paįvairinant įprastą aplinką ir kasdieninį ritmą. Šie sezoniniai ir periodiniai apsilankymai kaime buvo susiję su žemės ūkio gyvenimo ritmu ir darbais: derliaus (ypač vynuogių) nuėmimu, medžioklės sezonu.

Dvarai (su daugybe kambarių, sodais ir parku) būdavo šiek tiek atokiau nuo vietinių gyventojų, ūkinių pastatų, daržų, sodų ir arklidžių. Taip pat sparčiai pradėjo augti dvarų kaip antrųjų namų vaidmuo. Daug dvarų yra išlaikę šią rolę iki dabar.

Kaimo teritorijos taip pat buvo lankomos sergančių bei besigydančių miestiečių. Šio poreikio atsiradimas paskatino sveikatos turizmo ir kurortų suklestėjimą.

XIX aa. pabaigoje, turistų masėms aktyviai veržiantis vasaros sezono metu į

paplūdimius, atsirado būtinybė išsklaidyti šį srautą, nukreipiant jį į kaimo teritorijas. Aiškus to pavyzdys – vykdoma valdiškų užeigos namų ir viešbučių kaime statybos politika. Ispanijoje jie buvo vadinami paradores, o Portugalijoje – pousadas. Šis pakankamai silpnas valdiškų užeigos namų tinklas paskatino atsirasti privatiems užeigos namams ir socialinėms apgyvendinimo įstaigoms (jaunimo namams, atostogų stovyklos vaikams) kaimo teritorijose.

Paskutiniųjų 50 metų demografiniai pokyčiai lėmė naujų turizmo formų paklausos (kaimo kraštovaizdžio, kalnų ir priemiesčio kaimų ppoilsio zonų) išaugimą. Pasikeitus keliavimo sąlygoms (išsiplėtus geležinkelių tinklui ir padaugėjus privačių automobilių), pastebimas periodiškai reguliarus grįžimas į kaimą susijęs su ilgomis mokyklinėmis atostogomis. Šį šeimų turizmą daugiausiai sudarė žmonės, gimę kaime ir turintys ribotus ekonominius resursus (priklausantys darbininkų ar žemesniajai – vidutinei klasei). Paprastai jie apsistodavo kaime pas savo giminių ar draugų arba išnuomotuose antruosiuose namuose. Kaimo žmonės, persikėlę į miestą, o taip pat dalis jų vaikų, jau gimusių mieste, turi polinkį savaitgaliais grįžti į kaimą, kur gyveno ar tebegyvena jų seneliai ar kiti giminaičiai.

Paskutiniaisiais dešimtmečiais paklausa kaimo turizmui vėl pasikeitė ir tapo įvairesnė, nes šias teritorijas atrado vidutinės, aukštesniosios ir aukščiausios klasės atstovai. Šių klasių atstovai jau prarado didžiąją dalį savo turto kaime, su lankomomis vietomis jų nesieja jokie šeimyniniai ryšiai. Jie ieško alternatyvos saulei ir paplūdimiui todėl renkasi privatumą, poilsį, taiką ir ramybę, asmenines paslaugas, šiltus žmogiškus ryšius ir t.t. Jie ieško gerai išsaugotos, nesugadintos gamtos, įvairių ir didingų kraštovaizdžių, archeologinio, istorinio ir kultūrinio paveldo, neištirtos architektūros, turinčios regiono folkloro bruožų, iškilmių ir religinių švenčių, tradicinės muzikos, Šokio ir folkloro, tradicinio maisto. Taip pat jie ieško aktyvesnių pasilinksminimo formų: pažintinių pasivaikščiojimų, kelionių dviračiais, vandens sporto ežeruose ir upėmis, jodinėjimo, medžioklės, žvejybos, mokymosi tradicinių menų ir amatų, laukinių vvaisių rinkimo apleistuose laukuose ar darbo šeimininkų ūkiuose.

Šiuolaikinis kaimo turizmo vystymasis įvairiose šalyse prasidėjo skirtingai: vienur jau 6-tame, o kitur tik 9-tame dešimtmečiuose. Kiekviena šalis pasirinko savo kaimo turizmo vystymo kelią, todėl labai sunku išskirti bendras tendencijas. Pagal surinktą medžiagą galima apibūdinti pagrindinius kaimo turizmo vystymosi bruožus įvairiose pasaulio šalyse. Mano darbe tai aktualu todėl, jog reikia susipažinti su kaimo turizmo raidos eiga užsienyje, kad būtų galima lyginti su Lietuvos kaimiškojo turizmo keliu.

Anglija

Kaimo turizmo paslaugų teikėjų susivienijimas davė pradžią organizuotam kaimo turizmo vystymuisi Anglijoje. Šis etapas prasidėjo 1983 metais, kai iš 23 ūkininkų kaimo turizmo susivienijimų susibūrė į Atostogų ūkiuose biurą (Farm Holiday Bureau), kurį globoja Anglijos Karališkosios Žemės Ūkio Organizacija, Valstybinės Žemės Ūkio Konsultavimo Tarnyba (prie Žemės Ūkio Ministerijos), Anglijos Turizmo Valdyba ir Ūkininkų savaitraštis.

Anglijos mokslininkai tyrinėja kaimo turizmą ir siekia, kad jo vystymas šioje šalyje būtų moksliškai pagrįstas. Vietinė valdžia įvairiuose Jungtinės Karalystės rajonuose rūpinasi kaimo turizmo tyrimu, vystymu savo regione, dalyvauja įvairiuose projektuose. [27]

Ispanija

Kaimo turizmo paslaugų vartotojų paieška rūpinasi nemažai turizmo agentūrų “Aecan” biuras siūlo kaimo turizmo paslaugas Kanarų salose: didelę įvairovę namų kaimo aplinkoje, kuriuose gali svečiuotis nuo 2 iki 6 žmonių. “Altur” siūlo kaimo turizmą Andalūzijoje, Pietų Ispanijoje. “Vanatur” kaimo turizmas pateikia katalogą su aapgyvendinimo paslaugų pasiūla visos Ispanijos kaimuose. Agroturizmo biuras Baskuose siūlo pasimėgauti ramiomis atostogomis šeimos aplinkoje ir tiesioginį kontaktą su kaimo gyvenimu ir gamta Šio biuro siūlomi ūkiai daugiausiai gali priimti 12 žmonių, jie dirba ištisus metus.[28]

Analizuojant apgyvendinimą Ispanijoje, dominuoja šeimos ar draugų namai (32%), po to seka antrieji namai (20%), išnuomoti šveicariško tipo vasarnamiai ar butai (12%). Tik 27% Ispanijos atostogautojų apsistoja viešbučiuose, užeigos namuose, poilsio butuose ir vasarnamiuose, o 9% iškylauja palapinėmis ar furgonuose (žr. 4 lentelę[ autorės ].).

Gyvenamoji vieta

Procentai%

Šeimos arba draugų namai

Viešbučiai, užeigos namai

Antrieji namai

Vasarnamiai

Palapinės ar furgonai

4 lentelė

Galima teigti, kad ispanai yra labai draugiški ir šeimos žmonės arba yra labai taupūs, kadangi atostogoms daugiausiai renkasi pažįstamų namus

Prancūzija

Vyriausybės ir kaimo žmonių bendradarbiavimas sukūrė pavyzdinę kaimo turizmo sistemą Prancūzijoje. Prancūzijos kaimo turizmo sistema daugelyje šalių naudojama, kaip priimtinas vystymo pavyzdys. 1951 m. prasidėjo naujas judėjimas vadinamas „Gites de France”, kuris buvo palaikomas žemės ūkio ir turizmo departamentų. „Gite“ yra senas prancūziškas žodis kuris reiškia „pastogė“ arba „namas“. Dabar žodis „gite“ suprantamas kaip svetingumas ir yra susijęs su šilto priėmimo idėja.

Prancūzija yra kaimo turizmo vystymo pavyzdys kitoms šalims, nes turi plačią pasiūlos įvairovę ir didelį apgyvendinimo paslaugų kiekį.(žr. 5 lentelę.)

Savitarnos namai

Nakvynė ir pusryčiai

Vaikų poilsio

namai

Užeigos namai

Kempingai

Iš viso

1979

25,454

2,362

604

28,574

1990

37,598

9,578*

479

781

1,056

49,492

Bendras padidėjimas

+ 12,144

+7,216

+405

+701

+452

+20,918

Objektų padaugėjimas per metus

+ 1,104

+656

+31

+63

+41

+ 1,900

Kaimo užeigų vystymasis 1979 – 1990 m. Prancūzijoje. 5 lentelė [Pagal A. Chapon, 1992]

*1990 Nakvynės ir pusryčių 9 578objektų: – su maitinimu 3 732

– be maitinimo 5 846

Pažvelgus į šią lentelę, matomas akivaizdus kaimo užeigų vystymosi didėjimas

Danija

Vyriausybės vykdoma politika ddavė pradžią kaimo turizmo vystymuisi. Danijoje apie 1950 metus vyriausybė ėmė aktyviai rūpintis vaikų sveikatingumu. Ji skyrė užmokestį tiems fermeriams, kurie priimdavo vaikus pailsėti savo fermoje. 7-tame dešimtmetyje Danijoje patys fermeriai ėmė plėtoti šią veiklos kryptį. „Nakvynės ir pusryčių “ kryptimi tuo metu dirbo nedidelė dalis fermerių, o šiuo metu kaimo turizmo srityje dirba apie 300 šeimų. [1] Kaimo turizmo paslaugų teikėjų susivienijimas yra varomoji kaimo turizmo vystymosi jėga Danijoje. Kaimo turizmu rūpinasi ir Danijos vyriausybė.

Suomija

Organizuotu ir planingu kaimo tturizmo vystymu rūpinasi Suomijos valdžios organai. Suomijos vyriausybė 1995 m. įsteigė Kaimo politikos komitetą, kurio pagrindinis tikslas – remti naujoves Suomijos kaimo politikoje. Komiteto darbo grupės ruošia pasiūlymus, projektų planus, pareiškimus ir teikia dokumentus, susijusius su įstatymų leidyba, finansavimu ir oorganizuoja bei teikia pasiūlymus kooperacijos vystymui, inicijuoja tyrimus ir t.t. Nuo 1995 m. birželio mėn. iki 1998 m. balandžio mėn. komitete buvo įsteigta kaimo turizmo darbo grupė, siekiant remti visuotinį kaimo turizmo vystymą.

JAV

. Atostogos ūkyje arba rančoje šiuo metu yra vienas mėgstamiausių turistų užsiėmimų Amerikoje. Atostogautojai nori pasidžiaugti kaimo taika ir ramybe, stebėti gamtą, aplankyti kultūrinę aplinką, pamatyti skirtingas kaimo teritorijas ar ištrūkti iš įtemptos urbanizuotos aplinkos. Kaimiečiai susiduria su galimybe kurti atostogų verslą savo namuose. Atostogų verslas gali pasiūlyti vieną ar daugiau veiklos formų savo svečiams, pvz:. bandos varymas, važinėjimas vagonuose, jodinėjimas, plaukimas kanojomis, ūkio ruoša, įžymybių apžiūrėjimas, plaukimas sieliais, važinėjimas dviračiais kalnuose, laipiojimas uolomis, istoriniai turai, paukščių stebėjimas, stovyklavimas, medžiojimas ar tik paprasčiausiai relaksacija.

Užsiimti kaimo turizmu Amerikoje yyra labai palanku, kadangi kaimo informacijos centras siūlo virš 200 pavadinimų leidinių (knygų, straipsnių, bukletų, vaizdo kasečių ir kt), padedančių pradėti kaimo turizmo verslą. Juos galima užsisakyti tiesiog „Internet“ tinklo pagalba.[21]

Australija

Kaimo turizmo vystymąsi Australijoje skatina bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis. Atostogos Australijos ūkiuose (Australian Farmhost Holidays) 1970 m. pradėjo Australijos kaimo turizmo propagavimą tarptautiniame lygyje. Šiandien kaimo turizmas siūlo platų paslaugų ir veiklos formų pasirinkimą: atostogas ūkiuose, žygius žirgais, dienos vizitus į ūkį ir techninius turus tiek individualiems turistams, tiek grupėms. VVisos šios paslaugos remiasi į susitikimus su Australijos žmonėmis ir į jų unikalaus kaimiško gyvenimo būdo patyrimą. Atostogos ūkiuose Australijoje – tai ne tik apgyvendinimo paslaugos, o pilnas paslaugų paketas. Australijoje yra apie 1300 atostogų ūkių, bet tik apie 210 teikia pilną paslaugų paketą nuo atvežimo į ūkį, apgyvendinimo ir maitinimo iki supažindinimo su apylinkėmis. [25]

Australijos kaimo turizmo paslaugų kokybė pritraukia daug užsienio turistų. Atostogos kaime turi oficialą nacionalinę žvaigždučių kokybės kontrolės sistemą, kontroliuojamą Australijos automobilininkų asociacijos. Čia yra virš 40 ūkių, atitinkančių tarptautinius standartus, kurie gali priimti nuo 20 iki 200 svečių vienu metu.

Informacijos apie kaimo turizmą prieinamumas kiekvienam kaimo žmogui padeda sėkmingai vystyti šį verslą. Viena iš pirmaujančių Australijos televizijų nušviečia kaimo problemas. 1997 m. ši televizija paruošė ir parodė laidų ciklą apie kaimo turizmą. Taip pat yra ruošiami informaciniai paketai individams ar grupėms, kurie domisi kaimo turizmu. Yra planuojama išleisti vaizdo juostą su televizijos laidomis apie kaimo turizmą ir bukletus, pateikiančius nemažai kaimo turizmo idėjų, sėkmingo kaimo turizmo vystymo studijas ir informaciją pradedantiems verslą bendruomenės lygyje. [26]

Japonija

Kaimo turizmas Japonijoje pripažįstamas, kaip viena iš sąlygų kaimo bendruomenėms išlikti. Kaimo turizmas, taip įsišaknijęs Europoje, dabar pilnu greičiu vystomas Japonijoje. Šiandien kaimo bendruomenės Japonijoje susiduria su nauja tarptautine aplinka. AAugantis žemės ūkio ir gyvulininkystės produktų importas kartu su ryžių rinkos pasikeitimais nusmukdė žemės ūkį kalvotuose regionuose ir kitur. Buvo nuspręsta remti kultūrinius mainus tarp miesto ir kaimo, atgaivinti žemės ūkį ir kaimo bendruomenes. Viena iš galimybių šiam tikslui pasiekti – kaimo turizmo išvystymas. [22]

Šalyse, kur kaimo turizmas yra pakankamai svarbus, daugiau nei trečdalis gyventojų pasirinko kaimą savo atostogų tikslu. Taip atsitiko Danijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. 39% danų teikia pirmenybę kaimo teritorijoms savo pagrindinių atostogų metu, 49% pasirinktų jas antrųjų atostogų metu, o vokiečiai atitinkamai 34% ir 39%. Anglijoje trys ketvirtadaliai gyventojų per 1991 m. bent vieną kartą lankėsi kaime. [22]

Kaimo turizmo rinkos tyrimai įvairiose šalyse leidžia nustatyti jų pagrindines charakteristikas.

Oficiali Portugalijos statistika rodo, kad žemyniniai regionai traukia trečdalį gyventojų, praleidžiančių savo atostogas ne namie (35% 1986 m., 34% 1990 m.). Penktadalis renkasi Šiaurinę krašto gilumą, kai tik keletas vyksta į pietinius žemyninius regionus, bet paplūdimiai yra pagrindinis tikslas. 1990 m. 30% pasirinko kaimo kraštovaizdį. Atsiranda naujos turistų srovės, pasirenkančios naujas kaimo turizmo formas, besiremiančias vietine kultūra ir ekologija.[24] Portugalijoje šiuolaikinė kaimo turizmo pasiūla pradėjo egzistuoti 1970 m. Kaimo aplinkoje išliko daug kokybiško istorinio paveldo(rūmų ir didelių dvarų) jie buvo restauruoti ir pritaikyti kultūriniam turizmui (turismo de habitacao). Susiformavo ddar dvi kryptys: kaimo turizmas (kaimiškuose pastatuose, Šveicariškuose vasarnamiuose kaime) ir agroturizmas (ūkiuose, turinčiuose nemažai dirbamos žemės).

Susipažinę su užsienio kaimo turizmo istorine raida, galime pereiti prie Lietuvos.

1.2Kaimo turizmo vystymasis Lietuvoje

Lietuvoje iki XX a. vidurio kaimo turizmas vystėsi panašiai kaip ir kitose Europos šalyse. Tarpukario laikotarpiu į kaimo vietoves plūstelėjo lipinėtojai kalvomis, vaikščiotojai, gamtos mylėtojai, poetai, skautai, gimnazistai. Tai buvo raiškiausias laikotarpis, išskiriantis kaimo turizmą kaip atskirą turizmo formą Lietuvoje.

II pasaulinis karas nutraukė kaimo turizmo vystymosi procesą. Tačiau tai ne vienintelė priežastis. Lietuvai tapus TSRS nare, žemės ūkis buvo pertvarkomas iš pagrindų. Kuriami kolūkiai ir tarybiniai ūkiai sugriovė privačių ūkių struktūrą, tuo sunaikindami ir kaimo turizmo pagrindus Lietuvoje. Tai dar kartą įrodo, kad kaimo turizmo pagrindas yra privatus ūkis. Tačiau miesto žmonėms poreikis poilsiui kaime išliko. Jie važiuodavo pas gimines į kaimą dirbti ir ilsėtis. Sėja, šienapjūtė, bulviakasis tapo ne tik darbu, bet ir poilsiu. Nuo 7-tojo dešimtmečio kaimo turizmas vėl pradėjo atsigauti. Kaimo žmonės, gyvenantys pačiuose gražiausiuose Lietuvos kampeliuose priimdavo poilsiautojus iš Lietuvos ir kitų buvusios TSRS respublikų. Tuomet Lietuvos kaimuose ėmė kurtis įvairūs poilsio kompleksai (pvz. Palūšėje, Plateliuose ir kt).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo atstatyta ir žemės nuosavybė ūkininkams. Daugelis ėmė privačiai verstis žemės ūkiu. Bet

perėjimas nuo planinės į rinkos ekonomiką sukėlė stiprią ekonominę krizę. Ji paveikė kiekvieną ūkio šaką, ypač žemės ūkį. Europos pavyzdys rodo, kad kaimo turizmas galėtų būti viena iš priemonių, kuri gali padėti ekonomiškai stabilizuoti smulkųjį žemės ūkio subjektą. Tačiau, norint atgaivinti kaimo turizmą Lietuvoje reikia suteikti nemažai pagalbos kaimo žmonėms, sukuriant ar. atstatant sugriautą kaimo turizmo infrastruktūrą.

Aktyvesnis kaimo turizmo vystymasis prasidėjo 1994 m. Užsienio specialistai 1994 -1996 m. atliko keletą tyrimų dėl kaimo turizmo vystymo Lietuvoje ir pastebėjo,kad kaimo žmonės ėėmė daugiau domėtis šiuo verslu, kai kurie iš jų nusprendė ir patys išmėginti jėgas kaimo turizmo sferoje..

Pastaruoju metu apie kaimo turizmą kalbama vis daugiau. 1994 metais Lietuvoje atlikti tyrimai dėl kaimo turizmo vystymo, kuriuos organizavo Lietuvos žemės ūkio įmonių asociacija kartu su Kanados Vykdomąja Serviso organizacija ištyrė eilę objektų Lietuvos kaimuose ir pateikė rekomendacijas šių objektų vystymui kaimo turizmo kryptimi. Per du mėnesius jie aplankė 54 objektus, susitiko su regioniniais patarėjais, su vietinės valdžios ir vyriausybės atstovais, suorganizavo seminarą ir ddisputą apie kaimo turizmą ir paruošė ataskaitą, kurioje pateikė siūlymus dėl kaimo turizmo vystymo Lietuvoje[15].

1995 m. birželio mėnesį LZŪKT kvietimu į Lietuvą buvo atvykusi Danijos Žemės Ūkio Konsultavimo Centro delegacija, vadovaujama tarptautinio konsultanto J.B.Krog. Ji visą savaitę važinėjo po Lietuvos kkaimus, susitikinėjo su ūkininkais ir specialistais. Šio vizito rezultatas yra ataskaita, kurioje teigiama, kad: Lietuva tinkama kaimo turizmo vystymui; Lietuvoje reikia sukurti struktūrą, kuri rūpintųsi kaimo turizmo vystymu ir ūkininkų mokymu. Svarbu, kad ūkininkai gerai susipažintų su reikalavimais kaimo turizmo ūkiams ir jų laikytųsi.

Paskutiniais dešimtmečiais turizmas, t.y. kelionės iš namų savo malonumui, labai išaugo. Ateityje taip pat prognozuojamas jo augimas, bent jau išsivysčiusiose šalyse. Neseniai pastebėta, kad atostogų praleidimo būdai turi tendenciją keistis. Populiarėja metines atostogas dalinti į trumpesnes kelis kartus per metus. Dėl to plečiasi lankomų vietų ratas. Kaimo turizmas traukia pasiturinčius miestiečius, neturinčius arba turinčius tik labai silpnus ryšius su kaimu. Šie kaimo turistai laisvai keliauja savo individualiais automobiliais, yra išsilavinę, daug keliavę ir yra reiklūs bei kritiški vvartotojai.

Skirtinga turizmo paklausa kaimo teritorijose susiduria su kontrastinga specifinių formų apgyvendinimo pasiūla. Tradicinis turizmas kaimo teritorijose niekada negalėjo pasigirti išvystyta viešbučių industrija. Vienintelė pasiūla buvo teikiama nedidelių šeimyninių-vienetų kaimo gyvenvietėse. Jie pasikliauja šeimyniniu darbu ir teikia minimalias sąlygas bei paslaugas pas juos apsistojusiems ar užklydusiems klientams. Pradžioje šeimos pateikdavo laisvus kambarius, kurie nebūtinai buvo jų ūkiuose. Sezoninis pinigų įplaukimas sąlygojo investicijas į turizmą ir „nakvynės ir pusryčių“ paslaugų atsiradimą. Vėliau nenaudojami seni namai ar pagalbiniai pastatai buvo pertvarkyti į nepriklausomus ssavitarnos poilsio butus su mažomis virtuvėmis ir vonios kambariais šalia pagrindinio namo, ar pastatyti atskiri namai ar butai. Kai kur susikūrė tradiciniai vidutiniai ar maži kaimo viešbučiai. Siekiant patenkinti specifinių rinkos segmentų poreikius, buvo statomos palapinių ar furgonų buveinės. Kaimo turizmo pasiūla Lietuvoje, taip pat kaip ir paklausa, nėra nuodugniai ištirta. Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus duomenis apie kaimo turizmo objektų skaičių Lietuvoje. Lietuvoje nėra vieningos sistemos, kuri leistų suskirstyti kaimo turizmo objektus pagal tipus ir kategorijas, todėl labai sunku analizuoti pateikiamus skaičius.

2.KAIMO TURIZMO PASLAUGŲ PAKLAUSOS IR PASIŪLOS TYRIMAS VAKARŲ LIETUVOJE

2.1 Tyrimo metodai

Sudariau dviejų tipų anketas, kurios padėjo atskleisti miesto gyventojų poreikį kaimo turizmui ir potencialią kaimo turizmo paslaugų pasiūlą. Išanalizavus atsakymus buvo galima daryti išvadas apie miestiečių požiūrį į poilsį kaime ir atvirkščiai – kaimo gyventojų požiūrį į poilsiautojus ir perspektyvas užsiimti kaimo turizmu.

Tyrimo bazė. Tyrimas buvo atliekamas 2003 -2004 m. Duomenys buvo renkami platinant anketą: Kaimo turizmas – miestiečiams“ dviem būdais:

1.paskelbus anketą internete( gauti tik 3 atsakymai)

2.apklausiant atsitiktinius Klaipėdos miesto žmones. Kita anketa „Kaimo turizmas – kaimo žmonėms“ buvo dalinama įvairių Vakarų Lietuvos kaimų žmonėms.

Kaip minėjau, tyrimui pasirinkau išdalinamosios anketos ir anketos internetu metodus, bet į anketas internetu atsakė tik 3 respondentai.

Anketa “ Kaimo turizmas – miestiečiams“ ((žr. 1 priedą) sudaryta iš 3 dalių:

Įvadinės, kur nurodyta kokiu tikslu vykdomas tyrimas ir kaip reikia pildyti anketą bei užtikrinamas atsakymų anonimiškumas.

Pagrindinės, sudarytos iš 15 klausimų, atskleidžiančių temos turinį. Demografinės, sudarytos iš 6 demografinių klausimų.

4 anketos klausimai buvo skirti išsiaiškinti žmonių požiūrį į:

•poilsiavimą kaime;

•poilsį užsienio kaimuose;

•kaimo turizmo informacijos ir vystymo centro pagalbą, susirandant poilsiavimo vietą.

2 klausimai buvo skirti išsiaiškinti kiek laiko, ir kaip toli miestiečiai vyktų ilsėtis į kaimą.

6 klausimai – ištirti pageidaujamas vietovės sąlygas, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir papildomas paslaugas, kurias reikėtų pasiūlyti.

Demografiniai klausimai buvo skirti išsiaiškinti respondentų amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąjį būstą, šeimyninę padėtį ir vaikų amžių.

Respondentų atsakymai buvo grupuojami, sumuojami ir apibūdinami statistiniais rodikliais bei pavaizduojami grafiškai.

Antrajam tyrimui pasirinkau tik išdalinamosios anketos metodą, nes į anketą internetu atsakė labai mažai respondentų.

Anketa “Kaimo turizmas – kaimo žmonėms“ taip pat sudaryta iš 3 dalių:

Įvadinės, kur nurodyta kokiu tikslu vykdomas tyrimas ir kaip reikia pildyti anketą bei užtikrinamas atsakymų anonimiškumas.

Pagrindinės, sudarytos iš 14 klausimų, atskleidžiančių temos turinį.

Demografinės, sudarytos iš 7 demografinių klausimų.

4 anketos klausimai buvo skirti išsiaiškinti kaimo žmonių požiūrį į:

•poilsiautojus jų sodyboje;

•kaimo turizmo verslo vystymą jų sodyboje;

•kaimo turizmo verslo mokymąsi;

•Kaimo turizmo informacijos ir vystymo centro pagalbą, surandant klientus.

2 klausimai bbuvo skirti išsiaiškinti kokiems rinkos segmentams kaimiečiai teikia pirmenybę. 5 klausimai – ištirti vietovės sąlygas, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir papildomas paslaugas, kurias galėtų pasiūlyti kaimo žmonės. 3 klausimai buvo skirti išmatuoti:

•apgyvendinimo paslaugų kiekybinį potencialą;

•šeimininkų užsienio kalbų mokėjimą;

•objektų atstumą iki didelių miestų.

Demografiniai klausimai buvo skirti išsiaiškinti respondentų amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietovę ir būstą, šeimyninę padėtį ir vaikų amžių.

Respondentų atsakymai buvo grupuojami, sumuojami ir apibūdinami statistiniais rodikliais bei pavaizduojami grafiškai.

Bet prieš pradedant aptarti tyrimo rezultatus, reikėtų šiek tiek susipažinti su Vakarų Lietuvos regionu

2.2 Klaipėdos regiono bendrasis apibūdinimas

Vakarų Lietuvos regionas – tai vakarinė Lietuvos geografinė dalis. Vakaruose šis regionas ribojasi su Baltijos jūra, šiaurėje – su Latvijos respublika, o pietuose – su Kaliningrado sritimi. Rytinę ribą apsprendžia tai, kiek administracinių rajonų priskiriama šiam ekonominiam geografiniam regionui. Labiausiai priimtinas variantas Vakarų regionui priskirti tris apskritis: Klaipėdos, Telšių ir Tauragės, su šiose apskrityse esančiomis savivaldybių teritorijomis. Geografiniu požiūriu Vakarų Lietuvos regionas yra Pajūrio žemumoje ir Žemaičių aukštumoje, į kuriuos įsiterpia Ventos vidurupio ir Karšuvos žemumos bei Vilkyškių kalvagūbris. Aukščiausia vieta – Medvėgalio kalnas (234.6 m.), žemiausia – įduba Nemuno deltoje (-1.3 m.). Didžiausios upės – Nemunas, Minija, Venta, Jūra. Vakarų Lietuvoje nėra daug ežerų. Didžiausi iš jų yra Platelių, Lūkšto, Krokų Lankos, Masčio,

Birtulio ežerai. Didžiausias iš jų yra tik 12 km² ploto.[]

Vakarų Lietuvoje yra trys respublikinio pavaldumo miestai: Klaipėda, Palanga ir Neringa. Virš 30 tūkst. Gyventojų turi trys miestai: Mažeikiai, Telšiai ir Tauragė. Šiek tiek už juos mažesni yra Plungės, Kretingos, Gargždų, Šilutės ir Jurbarko miestai. Pagal dydį apskritys išsidėsto šia tvarka:[ žr. 7 lentelę autorės]

Apskritis

Plotas m²

Gyventojų sk.tūkst.

Tankumas gyv./km²

Tankumas ne miesto teritorijoje gyv./km²

Klaipėdos

5746

415.9

Telšių

4139

182.3

Tauragės

3874

130

7 lentelė

Pajūrio zonoje yra plėtojama laivų statyba ir jų remontas, žvejyba, žuvies pramonė, medienos perdirbimas (Klaipėda), naftos perdirbimas (Mažeikiai), lengvoji ppramonė (Klaipėda, Telšiai, Plungė), maisto pramonė (visuose miestuose), poilsis ir turizmas (ypač Neringoje, Palangoje ir Šventojoje), žemės ūkis ir kitos šakos. Kaip matome, šis regionas yra gerai išvystytas, todėl turi kuo puikiausias sąlygas plėtoti kaimo turizmą. Ar taip yra iš tikrųjų, įsitikinsime išanalizavę gautus tyrimo rezultatus.

2.3Tyrimo rezultatai.

Apklausos metu buvo apklausta nemažai miestiečių. Pagal demografinius duomenis visus respondentus galima apibūdinti: jauni ir vidutinio amžiaus miestiečiai (30% 21-30 m. ir 36% 31-45 m. amžiaus) turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą (35% ir 332%), daugiausiai gyvenantys butuose (65%), turintys šeimą (53%) ir neturintys (41%) arba turintys mokyklinio amžiaus vaikų (26%). 56% respondentų sudarė moterys.

90% visų respondentų atsakė, kad jiems patinka ilsėtis kaime ir tik po 5% nežino arba nepatinka ilsėtis kaime (žr. l ppav.). Poilsis kaime nepatinka daugiausiai jauniems (75% iki 30 m.) vyrams (70%), neturintiems šeimos (65%) ir vaikų (60%). 39% atsakiusiųjų „taip“ nurodė, kad jiems ne tik patinka, bet jie paprastai ir ilsisi kaime, 37% atsakė, kad patinka, bet neturi galimybių, o 24% nežino, kur tai būtų galima daryti. Tai rodo didelį miesto gyventojų poreikį kaimo turizmui. Į kitus klausimus atsakinėjo tik atsakiusieji „taip“ arba „nežinau“ .

1 pav. Žmonių požiūris į poilsį kaime

Daugiau nei pusė respondentų turi giminių kaime, pas kuriuos galėtų ilsėtis (žr. 2 pav.).

2 pav. Galimybė ilsėtis kaime

Didesnė pusė miestiečių turi galimybę ilsėtis pas gimines

Daugelis miesto žmonių turi pas ką ilsėtis kaime kriterijus yra graži gamta (72%), ir tik nedidelė dalis nori, kad apylinkėse būtų daug kultūrinių, istorinių paminklų ((13%), įdomiai būtų švenčiamos liaudies šventės (9%) ar netoli gyventų talentingi amatininkai ar įdomūs žmonės (6%).(žr. 3 pav.)

Lemiama priežastis yra gražus gamtovaizdis

Renkantis apgyvendinimo paslaugas, dominuojančios grupės nėra, bet didžiausias procentas vis dėlto tenka poilsiui pas gimines. Net 11% neteikia didelės reikšmės apgyvendinimo paslaugų tipui (žr. 4 grafiką). Bet iš tų respondentų, kurie ne tik nori ilsėtis kaime, bet ir ilsisi jame bei turi giminių kaime, pas gimines ilsėtis važiuoja tik 31%. Sis reiškinys gali egzistuoti dėl asmeninių (nenoras įįkyrėti ar apsunkinti šeimininkus, nesantaika tarp artimųjų ir kt.) ar kitokių (noras susipažinti su naujais žmonėmis ar aplankyti naujas vietas, noras pabūti tik su savo šeima ir kt) priežasčių.

Kur jums patiktų ilsėtis? 4 grafikas

Natūralu, kad pirmenybė teikiama giminėms

Pusė respondentų poilsiui kaime rinktųsi tik vienkiemį (žr. 5 grafiką). Tai rodo, jog poilsiautojai kaime ieško kuo mažiau apgyvendintų vietovių ir kuo daugiau natūralios gamtos ar žemės ūkio aplinkos.

Kokia vietovė jums labiau patinka? 5 grafikas

Lietuviai poilsiauti renkasi ramią, nuošalią vietovę

Didžioji dalis respondentų į kaimą vyktų ilsėtis su nakvyne savaitei(47%) arba savaitgaliui(32%) ir tik 21% renkasi vienos dienos poilsį be nakvynės(žr. 6 grafiką)

Kuriam laikui vyktumėte į kaimą? 6 grafikas

Geriausia atostogų trukmė – kelios savaitės

Poilsiavimo kaime vidurkis – 14,72 dienos. Per metus kaime praleistų apie 2 savaites 41% apklaustųjų, 35% -1 savaitę ir 20% – 3-4 savaites (žr.7grafiką).

Kiek dienų per metus norėtumėte praleisti ilsėdamiesi kaime? 7 grafikas

Matome, kad optimaliausias atostogoms skiriamas dienų skaičius per metus yra dvi savaitės.Ilgiausiai poilsiauti pageidaujama pas ūkininkus (vidutiniškai 17,32 d.), o trumpiausiai – kaimo viešbučiuose (10,7 d.). Ilgiau poilsiaujama vienkiemiuose (16,64), negu gyvenvietėse (13,98).

Beveik pusė respondentų (47%) norėtų, kad maistą jiems ruoštų šeimininkai, 31% – ruoštų maistą patys, jei produktus parūpintų šeimininkas, o 222% teikia pirmenybę savitarnai. (žr. 8 grafiką)

Žmonės nori visiškai atsiriboti nuo namų ruošos, todėl maisto gaminimą patiki šeimininkams

Užsiėmimas mėgstama laisvalaikio veikla (žvejyba, medžiokle, grybavimu, jodinėjimu, plaukiojimu ir kt) yra dominuojanti laisvalaikio praleidimo forma (43%), antroje vietoje – buvimas gamtoje ir dalyvavimas įvairiose šventėse ir renginiuose (27%), nedaug atsilieka ir kultūrinio turizmo poreikis (apylinkių istorijos ir įdomių žmonių pažinimas 20%). Mažiausiai reikšmės teikiama agroturizmo paslaugoms (susipažinti su naminiais gyvūnais ir žemės ūkio darbais nori tik 10% respondentų).(žr.9 grafiką)

Pirmenybė teikiama neįpareigojančiai veiklai

Reikalingiausia poilsiautojams papildoma paslauga – inventoriaus (dviračių, valčių ir kt.) nuoma (52%). Kitos papildomos paslaugos nėra labai būtinos ir pagal reikšmingumą išsidėsto taip:

•pramoginės – pažintinės programos sudarymas (20%);

•saugios vietos automobiliui suteikimas (14%);

•vaikų priežiūra (6%);

•skalbimo paslaugos(5%)

•tik 3% respondentų nenori jokių paslaugų.(žr. 10 grafiką)

Aktualiausia yra neįpareigojanti veikla, todėl ir inventariaus nuomos tokia nemaža paklausa

Su vaikais poilsiauti važiuotų 68% poilsiautojų (tai sudaro 83% turinčių vaikus respondentų). 83% vyktų privačia transporto priemone, todėl poilsio vietovės atstumas nuo gyvenamosios vietos nėra labai svarbus. Tik 6% respondentų vyktų netoli (iki 20 km), net 33% vyktų iki 100 km (žr. 11 grafiką).

Kiek toli vyktumėte poilsiauti? 11 grafikas

Žmonės renkasi vietą poilsiui nelabai toli nuo jų gyvenamos vietos

Į užsienį ilsėtis kaime vyktų net 72% respondentų, nevyktų – ttik 9%. Tokių paslaugų nenorėtų daugiausiai jaunos (21-40 m.) moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusios ir turinčios vaikų. Besidominčius kaimo turizmo paslaugomis užsienyje labiausiai traukia Vakarų Europos šalys (72%), o mažiausiai įdomi – Lenkija (tik 7%) (žr. 12 grafiką).

Kokių šalių kaime norėtumėte atostogauti? 12 grafikas

Lietuvius traukia tolimesnis ir lengviau pasiekiamas (nei Amerika)užsienis. 77% respondentų reikalinga pagalba susirandant poilsiavimo vietą kaime, todėl jie naudotųsi Kaimo turizmo informacijos ir vystymo centro paslaugomis. Šių paslaugų nereikia tik 5% respondentų.(žr. 13 grafiką)

Ar reikalinga informaciją apie kaimo turizmą 13 grafikas

Daugelis žmonių pageidauja, kad jiems būtų suteikta informacija apie kaimo turizmą

Apibendrinant atliktą tyrimą, galima teigti, kad:

•miestiečiams reikalingas poilsis kaime ir didelė dalis miestiečių ilsisi kaime.

•gana daug miestiečių turi giminių kaime, pas kuriuos galėtų pailsėti, ir tai mažina apmokamų kaimo turizmo paslaugų paklausą.

•kaimo turizmo forma, orientuota į gamtos turizmą, yra populiariausia miestiečių tarpe. Kultūrinio turizmo ir agroturizmo paslaugos reikalingos tik labai nedidelei miestiečių daliai.

•kaimo turizmo Lietuvoje modelis pagal miestiečių duomenis yra toks: jaunos (21-30 m.), turinčios gerą išsilavinimą miestiečių šeimos, neturinčios arba turinčios mokyklinio amžiaus vaikus ir gyvenančios butuose savo transportu su vaikais vyksta ilsėtis į vienkiemius, esančius gražiose apylinkėse, pas gimines arba ūkininkus, priimančius už nedidelį mokestį, dviem savaitėms; maitinasi šeimininkų paruoštu maistu ir

nuomojasi jų poilsio inventorių, kad galėtų užsiimti mėgstama laisvalaikio poilsio veikla (žvejyba, maudymusi, plaukiojimu valtimis ir kt).

Vykstant antrajam tyrimui, apklausos metu buvo ištirta 150 kaimo žmonių nuomonė. Dauguma respondentų buvo iki 45 m. Amžiaus, turintys šeimą (50%) ir įvairaus amžiaus vaikus.

Dauguma respondentų teigia, kad jiems patiktų, jeigu jų sodyboje vasarą poilsiautų miestiečiai (70%), 14% abejoja ar pas juos žmonės važiuotų ilsėtis, 16% nepatiktų, jeigu jų sodyboje vasarą poilsiautų miestiečiai. (žr. 14 grafiką)

Ar jums patiktų, kad jūsų sodyboje poilsiautų miestiečiai? 114 grafikas

Kaimo žmonės nėra priešiškai nusistatę prieš poilsiautojus

54% respondentų ryžtųsi užsiimti kaimo turizmo verslu (žr. 15 grafiką), likusieji abejoja arba nenori rizikuo

Ar ryžtumėtės užsiimti kaimo turizmo verslu? 15 grafikas

Nemažai kaimo žmonių rizikuotų pradėti kaimo turizmo verslą

Rinkos segmentams pagal giminystės ryšius ar gyvenamąją vietą neteikiama daug reikšmės, net 31% respondentų nesvarbi poilsiautojų gyvenamoji vieta ar giminystės ryšiai. Mažiausiai laukiama užsieniečių iš buvusios TSRS (3%) (žr.16grafiką).

Kokius turistus norėtumėte priimti? 16 grafikas

Kaimo gyventojams labai didelės reikšmės neturi tai, iš kkur bus poilsiautojai, tik vengia rusų.

Šis skaičius rodo Vakarų Lietuvos kaimo žmonių nusistatymą prieš Rusijos gyventojus. Tyrimų duomenys neleidžia atsakyti, kodėl šio regiono žmonės yra nusistatę prieš vieną didžiausių ir potencialiausiu Lietuvos turizmo rinkos segmentų. Mano nuomone, svarbiausios šio nusistatymo ppriežastys gali būti šios:

•į anketos klausimus atsakinėjo kaimo žmonės iki šiol neturėję santykių su Rusijos turistais, todėl jie vadovaujasi asmeniniu nusistatymu ir nusistovėjusiu neigiamu šio segmento stereotipu;

•neigiamą požiūrį sąlygoja nesena Lietuvos politinė situacija ir santykiai su Rusija;

•kaimo žmonės daugiau nori bendrauti su jiems nepažįstamų šalių ir kultūrų atstovais irkt

Neigiamas požiūris į šį segmentą komplikuoja situaciją kaimo turizmo vystymuisi kaip įvažiuojamajam turizmui, nes rusų kalba yra vienintelė užsienio kalba, kurią gerai moka dauguma potencialių kaimo turizmo paslaugų teikėjų.

Pagal socialinį statusą pirmenybė teikiama šeimoms su vaikais (42%), 20% socialinis statusas nerūpi. Mažiausiai pageidaujami yra vaikai be suaugusiųjų (3%) ir žmonės su negalia (3%). Tai rodo žmonių baimę prisiimti didesnę atsakomybę (žr. 17grafiką).

Kokius turistus pagal socialinę padėtį norėtumėte priimti? 17 grafikas

Natūralu, kad žžmonės mielai priims šeimas su vaikais

79% kaimiečių teigia, kad turistus į jų siūlomą objektą pritrauktų ten esanti graži gamta, tik 18% respondentų mano kad jų apylinkės vertingos kultūros paveldo objektais, o dar mažiau mano, kad šalia jų gyvena talentingų amatininkų ir įdomių žmonių (5%) ar, kad pas juos įdomiai švenčiamos liaudies šventės (4%).

Dauguma kaimiečių poilsiautojams suteiktų kambarius dalyje gyvenamojo namo (51%) (žr. 18 grafiką). Net 22% respondentų negali suteikti stacionarių apgyvendinimo vietų, o tik suteikia galimybę pasistatyti palapinę ar kempingo nnamelį kieme.

Kur pas jus gyventų poilsiautojai? 18 grafikas

Matome, kad kaimiečiai mielai užleistų dalį gyvenamojo namo

Šie kaimo turizmo objektai nebūtų dideli – svečiams ruošiamasi skirti tik 2-3 kambarius (žr. 19 grafiką).

Kiek kambarių skirtumėte turistų apgyvendinimui? 19 grafikas

Manoma, kad poilsiautojams pakaktų dviejų kambarių

Maitinimo organizavimo formos pasiskirsto beveik tolygiai:(žr. 20 grafiką)

•38% maistą ruoštų turistams patys;

•34% aprūpintų turistus maisto produktais ir suteiktų galimybę ruoštis maistą patiems;

•28% suteiktų sąlygas savitarnai.

Maisto ruošimas 20 grafikas

Kaimo žmonės nesureikšmina maisto ruošimo paslaugos: gali ir patys ruošti, o gali ir suteikti sąlygas savitarnai

49% respondentų teigia, kad jų sodyboje būtų galima užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla (žvejyba, medžiokle, grybavimu, jodinėjimu ir kt), 19% objektuose yra puikios sąlygos pabūti gamtoje, 18% galėtų supažindinti su naminiais gyvūnais ir žemės ūkio darbais, 11% siūlo galimybę susipažinti su apylinkių kultūros paveldu ir įdomiais žmonėmis ir tik 3% teigia, kad pas juos bus galima dalyvauti įvairiose šventėse ir rengimuose.(žr. 21 grafiką)

Miestiečiams siūlomos paslaugos 21 grafikas

Kadangi mažiausiai yra siūloma intelektualinė veikla, reikėtų susirūpinti jos tobulinimu

Papildomos paslaugos siūlomos įvairiai:(žr. 22 grafiką)

1.saugią vietą automobiliui suteiktų 27% kaimiečių;

2.skalbimo paslaugas gali teikti 10%;

3.poilsio inventorių nuomuotų 25%;

4.vaikus prižiūrėtų 25%;

galėtų sudaryti pažintinę – pramoginę programą – 13%.

Papildomų paslaugų pasiūla 22 grafikas

Trūkumas intelektualinės veiklos, kai tuo tarpu saugią vvietą automobiliui garantuoja didžioji dauguma

52% respondentų iš tų, kurie rizikuotų užsiimti kaimo turizmo verslu, norėtų mokytis kaimo turizmo verslo, o 10% – nenorėtų (žr. 23 grafiką )

Ar norėtumėte mokytis kaimo turizmo verslo? 23 grafikas

Akivaizdu, kad Lietuvos kaimo žmonės nebijo rizikuoti

Rusiškai kalbančius užsieniečius galėtų priimti beveik visi respondentai, angliškai ir prancūziškai susikalbėtų po 34% apklaustųjų, vokiškai – 14%, lenkiškai – 6% ( Pagal kalbos mokėjimo lygį, geriausiai mokama yra rusų kalba (vidurkis 4,15 balo (iš 5)).

Dauguma respondentų gyvena netoli didelio miesto (51% iki 20 km ir 49% iki 50 km), todėl poilsiautojams neturėtų būti sudėtinga juos pasiekti.

80% kaimo žmonių reikalinga KTIVC pagalba surandant klientus, o 20% tokia pagalba nereikalinga.

Apibendrinant šio tyrimo rezultatus, galima teigti, kad:

kaimo žmonės yra pasiryžę užsiimti kaimo turizmo verslu. Kai kuriems iš jų trūksta žinių apie šį verslą, bet jie yra pasiryžę mokytis ir kreiptis pagalbos į tokias organizacijas, kaip KTIVC.

Kaimo žmonės pakankamai tolerantiškai žiūri į visus kaimo turizmo rinkos segmentus, tik šiek tiek varžomasi priimti vaikus be suaugusiųjų ir neįgaliuosius.

Kaimo turizmo Lietuvoje modelis pagal kaimo žmonių duomenis yra toks: nedideli (2-3 kambarių) svečių namai gyvenvietėse netoli didelio miesto, kurių apylinkėse yra daug gražios gamtos, laukia šeimų su vaikais. Jiems būtų paruošiamas maistas, arba suteikiamos sąlygos ssavitarnai, teikiamos įvairios papildomos paslaugos. Laisvalaikiu čia galima užsiimti mėgstama veikla.

3.Tyrimo rezultatų apibendrinimas

Tyrimų duomenimis, miestiečiai daugiau pageidauja ilsėtis vienkiemiuose, o realiai objektų gyvenvietėse ir vienkiemiuose pasiūla yra beveik vienoda. Perspektyvoje kaimo turizmo objektų vienkiemiuose skaičius turi tendenciją dar labiau mažėti, todėl galima teigti, kad kaimo turizmo paslaugų reali ir potenciali pasiūla pagal vietovę neatitinka paklausos.

Beveik visiškai paklausa atitinka pasiūlą pagal pageidaujamus patrauklius vietovės bruožus. Svarbiausias bruožas išlieka graži gamta. Tik miestiečiai šiek tiek daugiau norėtų, kad netoli kaimo turizmo objektų būtų daugiau įdomiai švenčiamų liaudies švenčių ir, kad netoliese gyventų talentingų amatininkų ar įdomių žmonių

Įdomu pažymėti, kad nemokamos poilsis pas gimines yra siūlomas daugiau, nei jis reikalingas miestiečiams. Pastarieji vis labiau linkę gauti kokybiškas paslaugas ir yra už tai nusiteikę mokėti pinigus

Maitinimo formų paklausa ir potenciali pasiūla beveik tiksliai atitinka viena kitą, tik šiek tiek išsiskiria reali organizuoto ir mišraus maitinimo pasiūla. Šiek tiek daugiau objektų turėtų orientuotis į mišrų maitinimo būdą.

Laisvalaikio užsiėmimų pasiūla ir paklausa neatitinka viena kitos. Ir pabūti gamtoje, ir susipažinti su apylinkių kultūros paveldu bei įdomiais žmonėmis, o taip pat susipažinti su naminiais gyvūnais bei žemės ūkio darbais yra siūloma daug daugiau negu pageidaujama. Atvirkščiai yra su dalyvavimu įvairiose šventėse ir renginiuose. Miestiečiams

reikalingas šis laisvalaikio užsiėmimas, o kaimo žmonės to negali pasiūlyti. Tik dėl vieno užsiėmimo sutaria ir paklausa, ir pasiūla – dėl užsiėmimo mėgstama laisvalaikio veikla (apie 50%). Dauguma papildomų paslaugų yra siūloma labiau negu pageidaujama : pažintinės pramoginės programos sudarymas, saugi vieta automobiliui ir vaikų priežiūra, skalbimo paslaugos. Kaimo žmonės galėtų daugiau pasiūlyti poilsio inventoriaus nuomos paslaugų.

Apibendrinant šiuos rezultatus, galima teigti, kad:

Kaimo turizmo paslaugos daugiau turėtų būti teikiamos vienkiemiuose;

kaimo vietovėse reikėtų organizuoti daugiau įvairių liaudiškų švenčių ir kitokių rrenginių;

Nemokamo poilsio pas gimines paklausa turi tendenciją mažėti, tai suteikia kaimo turizmo verslo atstovams daugiau klientų;

Kaimuose reikia daugiau svečių namų ir kaimo viešbučių, nes pastarieji turi didesnę paklausą, negu poilsis pas ūkininką;

Maitinimo paslaugų pasiūla atitinka paklausą; tik labai nedidelei daliai miestiečių šiuo metu reikalingas kultūrinis turizmas ir agroturizmas kaime, todėl pasiūla turi orientuotis į tuos laisvalaikio užsiėmimus, kurie daugiau ar mažiau yra susiję su natūralia gamta.

Miestiečiams reikia tik labai nedaug papildomų paslaugų, nes tai nėra pagrindinis jų ttikslas poilsio kaime metu. Tik kaimo žmonės turėti įsigyti daugiau poilsio inventoriaus ir jį nuomuoti turistams.

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, galima teigti, kad poreikis kaimo turizmui miestiečių tarpe yra gana didelis. Nepaisant to, kad gana daug miestiečių turi giminių kaime, pas kkuriuos galėtų pailsėti, mokamų kaimo turizmo paslaugų paklausa yra potencialiai didelė.

Vakarų Lietuvos regione didžiausia kaimo turizmo vartotojų rinkos dalis yra Klaipėdos mieste. Visų kitų miestų (Mažeikių, Telšių, Plungės, Tauragės ir kt.) gyventojai iki šiol yra išlaikę glaudų ryšį su kaimu, todėl tik maža dalis jų naudosis mokamomis kaimo turizmo paslaugomis. Dėl šios priežasties svarbiausia yra nustatyti ir išmatuoti svarbiausius kaimo turizmo rinkos segmentus Klaipėdos mieste.

Atlikto tyrimo duomenimis Vakarų Lietuvos kaimo turizmui svarbiausios Klaipėdos miesto žmonių grupės yra:

•pagal amžių: vidutinio amžiaus (46-60 m.) ir pagyvenę (virš 60 m.) suaugusieji;

•pagal šeimynine padėtį: turintys šeimas.

Vertinant kiekvieną pogrupį atskirai, galima išskirti mažesnius Klaipėdos miesto rinkos segmentus ir juos suskirstyti pagal svarbumą Vakarų Lietuvos kaimo turizmui:

a) svarbūs: pagyvenę suaugusieji, turintys šeimą;

•vidutinio amžiaus suaugusieji, turintys ššeimas;

•jauni suaugusieji (21-30 m.), turintys šeimas.

b) nedaro didelės įtakos:

•brandūs suaugusieji (31-45), turintys šeimas;

•jaunimas (iki 20 m.) neturintys savo šeimos;

•jauni suaugusieji, neturintys savo šeimos.

d)nesvarbūs:

•jaunimas, turintis šeimas;

•vieniši brandūs suaugusieji;

•vieniši vidutinio amžiaus suaugusieji;

•vieniši pagyvenę suaugusieji.

Kiekvienas rinkos segmentas ne vienodai pasirenka vieną iš šių formų. Pasyvus poilsis daugiau ar mažiau domina visus rinkos segmentus, išskyrus jaunimą be šeimos, kurie vyksta ilsėtis vieni.

Pažintinis turizmas yra vienas pagrindimų tikslų važiuojant į kaimą jaunesniems žmonėms (iki 45 m.)

Agroturizmo paslaugomis labiausiai domisi šie rinkos segmentai:

•jauni vieniši žžmonės,

•brandūs suaugusieji, turintys šeimas;

•jauni suaugusieji,turintys šeimas.

Atlikto paklausos tyrimo dėka galima nustatyti, kiek Klaipėdos miesto žmonių ilsėtųsi Vakarų Lietuvos kaime, nes ne visi jie yra pasiryžę vykti labai toli:

•iki 20 km vyktų 6% poilsiautojų,

•iki 50 km vyktų 40% miestiečių

•iki 100 km – 33% miestiečių

Atlikti pasiūlos tyrimai parodė, kad daug kaimo žmonių rizikuotų užsiimti turizmo verslu. Kad šių paslaugų pasiūla atitiktų ankščiau apskaičiuota paklausą, reikia išanalizuoti kaimo turizmo pasiūlos potencialias galimybes Vakarų Lietuvoje.

Vakarų Lietuvoje kaimo teritorijose gyvena apie 252,2 tūkst žmonių. Suskirsčius šiuos gyventojus pagal amžiaus grupes ir šeimyninę padėti, ir remiantis atlikto paklausos tyrimo rezultatais, galima nustatyti, kiek objektų turi sąlygas ir rizikuotų užsiimti kaimo turizmo verslu (čia l gyventojas prilyginamas l objektui, nes iš tos pačios šeimos apklausiamas buvo tik vienas narys) . Toliau paskaičiuojama, kiek objektų iš kiekvienos grupės priimtų ne giminaičius (t.y. teiktų mokamas paslaugas) Vakarų Lietuvos gyventojų tarpe. Gauti objektų kiekiai pogrupiuose padauginami iš vidutinio tam pogrupiui apgyvendinimo vietų skaičiaus, kurį jie galėtų suteikti. Tuo būdu apskaičiuojamas apgyvendinimo vietų skaičius pogrupiuose. Iš viso kaimo turizmo paslaugas rizikuotų teikti ir turi tam sąlygas apie 43 tūkst. Jie galėtų suteikti apie 210 tūkst. apgyvendinimo vietų.

Šie objektai turėtų išsidėstyti ne vienodu atstumu nuo Klaipėdos pagal nustatytą paklausos priklausomybę nuo atstumo. Taip pat reikėtų atsižvelgti į vartotojų pageidavimus užsiimti vieną ar kitą kaimo turizmo formą. Pagal lentelės duomenis matome, kad reali agroturizmo pasiūla viršija paklausą. Šiems objektams reikėtų orientuotis į kitą poilsio kaime formą (pvz. pasyvaus poilsio). Daugiausiai trūksta pasyvaus poilsio objektų.

Ištyrus kaimo Turizmo paklausą ir pasiūlą, paaiškėjo, kokia kryptimi reikėtų vystyti kaimo turizmą Vakarų Lietuvos regione, ką ir kaip reikėtų atlikti, kad kaimo turizmas būtų naudingas ir turistams, ir kaimo žmonėms, ir bendrai regiono plėtrai.

Miestiečiams reikalingas poilsis kaime ir didelė dalis jų ilsisi kaime. Gana daug miestiečių turi giminių kaime, pas kuriuos galėtų pailsėti. Tačiau nemokamo poilsio pas gimines paklausa turi tendenciją mažėti, tai suteikia kaimo turizmo verslo atstovams daugiau klientų.

Vakarų Lietuvoje šiuo metu yra nemažai kaimo turizmo objektų, tačiau reklamos apie juos trūksta. Mano nuomone, reikėtų pastatyti įvairias nuorodas(rodykles, iškabas ir pan), kad žmonės atkreiptų dėmesį į siūlomą vietą poilsiui.

Šiuo metu iki 20 km nuo Klaipėdos nėra teritorijos, kuri išsiskirtų intensyvesne kaimo turizmo apgyvendinimo paslaugų pasiūla. Remiantis gamtiniais, kultūriniais ištekliais ir infrastruktūra, šiame areale perspektyvoje turėtų susiformuoti dvi intensyviau kaimo turizmą vystančios teritorijos: Pajūrio regioniniame parke; Minijos vidurupio slėnyje. Iki 50 km nuo Klaipėdos reikėtų praplėsti ir intensyviau panaudoti jau susiformavusias Kretingos ir ŠŠilutės kaimo turizmo objektų teritorijas. Taip pat gamtinė, kultūrinė aplinka ir infrastruktūra yra palanki šių objektų įsikūrimui šiose teritorijose:Pamaryje, Endriejavo – Judrėnų areale. Iki 100 km nuo Klaipėdos jau susiformavo trys intensyviau vystančios kaimo turizmą teritorijos: Žemaitijos nacionaliniame parke, aplink Telšius ir aplink Sedą. Ateityje reikėtų gerokai praplėsti Sedos teritoriją ir intensyviau panaudoti Žemaitijos nacionalinį parką kaimo turizmui. Taip pat pakankamai rekreacinių išteklių naujų kaimo turizmo objektų įsikūrimui turi šios teritorijos: Varnių apylinkės, Ventos apylinkės, Pagramančio regioninis parkas, Nemuno pakrantės nuo Jurbarko iki deltos. Kuriant naujus objektus, pirmiausiai reikėtų išsamiai ištirti seniau įkurtus poilsio objektus. Ekonomiškiau būtų pritaikyti senuosius objektus kaimo turizmui, negu viską kurti iš naujo. Vakarų Lietuvoje yra nemažai dar veikiančių pavienių poilsiaviečių, kurių veiklą būtų galima intensyvinti, įtraukus jas į kaimo turizmo sistemą.

Kuriantis naujiems objektams, reikėtų skatinti jų įsikūrimą vienkiemiuose, o ne gyvenvietėse, nes, kaip minėjau, miestiečiai pageidauja ilsėtis mažiau apgyvendintose teritorijose.

Vystant kaimo turizmą Vakarų Lietuvoje negalima visą dėmesį sutelkti į pasiūlos plėtrą. Nors paklausa kaimo turizmui didelė, jos patraukimui į kaimą būtina kruopščiai paruošti kaimo turizmo marketingo strategiją. Iki šiol marketingas kaimo turizmo srityje nebuvo planuojamas visiškai, todėl kaime iki šiol ilsisi nelabai daug miestiečių.

Planingam ir organizuotam kaimo turizmo vystymui užtikrinti Vakarų Lietuvoje reikalinga tuo užsiimančių

organizacijų sistema. Kiekvienoje apskrityje turėtų būti įkurtas kaimo turizmo vystymo centras. Jų funkcijos būtų:

Atlikti įvairius tyrimus, susijusius su kaimo turizmu;

Planuoti jo vystymą, kurti marketingo planus;

Įgyvendinti sukurtus planus;

Bendrauti su kitais regiono centrais ir įvairiomis suinteresuotomis organizacijomis;

Konsultuoti paslaugų teikėjus, rengti seminarus ir kitokius rengimus, susijusius su kaimo turizmu.

Klaipėdos apskrityje šias funkcijas galėtu atlikti jau įsikūręs Kaimo turizmo informacijos ir vystymo centras, Telšių apskrityje – Telšių apskrities verslų centras, o Tauragės apskrityje – Tauragės informacijos centras..

Planingas kaimo turizmo vystymas Vakarų Lietuvos regione suteiktų kkaimo žmonėms papildomų pajamų, taptų pragyvenimo lygio kilimo šaltiniu. Jis padėtų spręsti ir nedarbo problemas, nes sukurtų naujų darbo vietų tiek kvalifikuotai, tiek ir mažai kvalifikuotai darbo jėgai. Kaimo turizmo vystymas įtakotų ir kaimo infrastruktūros plėtrą – parduotuvių, kavinių, visuomenio traasporto paslaugų ir pramogų sektoriaus plėtotę. Tai skatintų regiono ekonomikos vystymąsi. Sėkmingas kaimo turizmo vystymas skatintų vietinius gyventojus saugoti ir plėtoti gamtinį bei kultūrinį krašto paveldą – vieną svarbiausių kaimo turizmo versle prielaidų. Kaimo turizmo pasiūla padidintų regiono turizmo paslaugų aasortimentą. Kaime turizmas taip pat turėtų tapti puikia poilsio alternatyva miestiečiams.

III. IŠVADOS

1.Išanalizavus turėtą teorinę medžiagą, galima teigti, jog kaimo turizmas pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai vystosi. Steigiama vis daugiau informacinių centrų, patys žmonės buriasi į įvairias draugijas, kad kartu galėtų spręsti kkaimo turizmo plėtros klausimą.

2. Daugelyje pasaulio šalių, o po truputį ir Lietuvoje, kaimo turizmo verslas tampa pragyvenimo šaltiniu.

3. Deja, reikia paminėti ir tai, kad Lietuvoje pastebimas reklamos trūkumas. Miesto gyventojų poreikis kaimo turizmui yra didelis, bet reikėtų daugiau reklamos ir tam tikrų nuorodų, kur jie galėtų patenkinti šį poreikį.

4.Gana daug miestiečių turi giminių kaime, pas kuriuos galėtų pailsėti, tačiau miestiečių tarpe stiprėja tendencija naudotis mokamomis kaimo turizmo paslaugomis, o ne ilsėtis pas gimines. Nemokamas poilsis pas gimines kaimiečių yra siūlomas daugiau, nei jis reikalingas miestiečiams. Pastarieji vis labiau linkę gauti kokybiškas paslaugas ir yra už tai nusiteikę mokėti pinigus.

5.Šiuo metu kaimo turizmo forma, orientuota į gamtos turizmą, turi didžiausią paklausą miestiečių tarpe. Kultūrinio turizmo ir agroturizmo paslaugų poreikis žžymiai mažesnis.Kaimo turizmo paslaugų paklausa vienkiemiuose yra didesnė negu gyvenvietėse. Poilsiautojai kaime ieško kuo mažiau apgyvendintų vietovių ir kuo daugiau natūralios gamtos ar žemės ūkio aplinkos.

6.Galiu drąsiai teigti, kad mano iškelta hipotezė “ Klaipėdos regione yra geros kaimo turizmo vystymo galimybės” pasitvirtino ir manau, kad tai atsispindi visame mano darbe.

Norint, kad kaimo turizmas ir toliau sparčiai populiarėtų, reikia nuolat ir atidžiai analizuoti bei stebėti rinką.

IV. PASIŪLYMAI

1.Kadangi reklamos nebuvimas arba jos nepastovumas rodo kaimo žmonių neapsisprendimą dėl kkaimo turizmo verslo vystymo savo sodyboje, reikėtų kiekviename miestelyje, kuris turi potencialių šio verslo atstovų, įsteigti tokį informacijos centrą, kur atėjęs žmogus galėtų sužinoti atsakymą į jam rūpimą klausimą.

2. Daugiau nei pusė Vakarų Lietuvos kaimo žmonių ryžtųsi užsiimti kaimo turizmo verslu, nes jie mato šio verslo teigiamą perspektyvą. Reikia skatinti tokius žmones suorganizuojant atitinkamą seminarą, kuriame dalyvautų šios srities kompetetingi atstovai.

3..Šnekant apie pramogas, reikėtų kaimo žmonėms susirūpinti intelektualinės veiklos pasiūla (dalyvavimas įvairiose šventėse ir renginiuose). Miestiečiams reikalingas šis laisvalaikio užsiėmimas, o kaimo žmonės to negali pasiūlyti.

4.Reikalingiausia poilsiautojams papildoma paslauga – inventoriaus (dviračių, valčių ir kt.)nuoma. Bet deja, tik nedidelė dalis kaimo turizmo objektų Vakarų Lietuvoje gali teikti šiąpaslaugą, nes ji susijusi su finansinėmis investicijomis, todėl reikėtų sudaryti šiek tiek lengvesnes galimybes gauti kreditą iš banko( šis pasiūlymas ganėtinai nerealus, bet juk pabandyti galima).

5.Ekonomiškiau būtų pritaikyti senuosius objektus kaimo turizmui, negu viską kurti iš naujo.

Vakarų Lietuvoje yra nemažai dar veikiančių pavienių poilsiaviečių, kurių veiklą būtų galima intensyvinti, įtraukus jas į kaimo turizmo sistemą.

Vystant kaimo turizmą Vakarų Lietuvoje negalima visą dėmesį sutelkti į pasiūlos plėtrą. Nors paklausa kaimo turizmui didelė, jos pritraukimui į kaimą būtina kruopščiai paruošti kaimo turizmo marketingo strategiją. Kiekvienoje apskrityje turėtų būti įkurtas kaimo turizmo vystymo centras aarba jo funkcijas turėtų atlikti kokia nors jau veikianti organizacija.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Agroturizmas (kursų Danijoje medžiaga). -1996

2.Aprašomoji statistika (mokomoji priemonė). – V., – 1994, – p. 140.

3.Bagdonienė L. Paslaugų marketingas ir vadyba. – K., – 2004

4.Bučas J. Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės. – V., 1988, – 104p

5.Damulienė A. Paslaugų marketingas. Turizmas. – V., -1996, – 97p.

6.Dvilevičienė D. Kelionių paslaugų industrija ir komercija. -V., -1997, -188p.

7.Grecevičius P., Urbis A., Grigaitė L. Rekreacinio ūkio architektūrinio ir regioninio

planavimo normatyvinės bazės socialinio pagrindimo problema// Lietuva socialinių

pokyčių erdvėje (Sociologų konferencijos medžiaga). – V., -1996, -P.368. 39.

8.Investicijos. – V., – 2004 08 mėn

9.Juknevičius T. Kaimo turizmas – rizikinga veikla/7 Lietuvos rytas, 1998 02 02, – P. L

10.Kavaliauskas P., Kurševičius K. Kraštovaizdis ir Lietuvos gyventojų rekreaciniai

poreikiai// Geografija ir Geologija, -1977.

11.Končius A. Rekreacinių gamtos išteklių samprata//rekreacinių išteklių naudojimas ir vertinimas. – V.,1985

12.Kubiliūtė G. Kaimo turizmo plėtojimas Lietuvoje {magistro tezės). -LŽŪU, -Kaunas,1997

13.Lietuvos geografija 9-10 kl. -Kaunas,1988.

14.Lietuvos kaimo turizmo vystymo programa. Projektas. – Ekonominiu tyrimų centras, -V., -1997.

15.Lietuvos statistikos metraštis. -V., -1997

16.Pašiškevičiūtė G. Kaimo turizmas turi ateitį// Turizmas, -Nr.4. -1997.

17.Svetikienė I. Turizmo marketingas. – V.,2002

18.Tarptautmių žodžių žodynas. -V.,1969

19.Viskas turizmui, – V., 2003.

20.Zaleckienė J. Kaimo turizmas Danijoje.// Mano ūkis, -1996, Nr.12

21.Burton R. Travel Geography. –Great Britain -Pittman publisher, -1995

22. Cavaco C. Rural Tourism the Creation of New Tourist Spaces// European Tourism:

Regions: Spaces and Restructuring. -England, -1995

23.Chapon A. Lessons from Abroad: the Gite experience in France/’/ Tourism on the farm

, -1992

24.Fox C. Community Tourism initiative – The Ballahoura experience// Tourism on the farm

(Proceedings of two conferences on farm tourism in Ireland), -Ireland, -1992

25.Sheppard I. The need for Rural Tourism in farming today – the IFA perspective// Tourism

on the farm, 1992

26.Tourism on the farm (Proceedings of two conferences on farm tourism in word),1992

NREC briefing. Village tourism in north Kesteven// http://www.nrec.org.uk/inforurale/ –

27.ŪK,-1997 01 29

28.ALTUR. Rural tourism// http://www.altur.com/eng/rural/ruraLhtmI, -Spain, -1997 05 20

1. AR JUMS PATIKTŲ, KAD VASARĄ JŪSŲ SODYBOJE POILSIAUTŲ MIESTIEČIAI?

‫ taip, nes mėgstu priiminėti svečius ‫ taip, nes kartais atvyksta giminaičiai ‫ taip, bet nežinau ar jie pas mane važiuotų ‫ nežinau ‫ ne

2. AR RYŽTUMĖTĖS UŽSIIMTI KAIMO TURIZMO VERSLU? ‫ taip, nes manau, kad ateityje šis verslas klestės ‫ taip, nes turiu tam sąlygas ‫ taip, bet nežinau kaip tai daroma ‫ nežinau, nes nesu susipažinęs su šiuo verslu ‫ ne, nes nesu tam pasiruošęs ‫ ne, nes manau, kad tai neturi ateities

jei į šį klausimą atsakėte “ne’, toliau atsakykite tik

į 15-21 klausimus

3. KOKIUS TURISTUS PAGAL GIMINYSTĖS RYŠIUS IR GEOGRAFINĘ PADĖTĮ NORĖTUMĖTE PRIIMTI? ‫ giminaičius ‫ draugus ir pažįstamus ‫ lietuvaičius ‫ užsieniečius iš buvusios TSRS ‫ užsieniečius iš Vakarų Europos ‫ lietuvių išeivius ‫ visus norinčius

4. KOKIUS TURISTUS PAGAL SOCIALINĘ PADĖTĮ NORĖTUMĖTE PRIIMTI? ‫ šeimas su vaikais ‫ tik vaikus ‫ tik suaugusius ‫ pensijinio amžiaus žmones ‫ žmones su negalia ‫ specialių pomėgių poilsiautojus ‫ nesvarbu

5.KUO PATRAUKLI VIETOVĖ, KURIOJE PRIIMTUMĖTE POILSIAUTOJUS? ‫ netoli gyvena talentingi amatininkai ar įdomūs žžmonės ‫ įdomiai švenčiamos liaudies šventės ‫ apylinkėse yra daug kultūrinių, istorinių paminklų ‫ vietovė pasižymi gražia gamta

6. KUR POILSIAUTOJAI GALĖTŲ GYVENTI? ‫ visame gyvenamajame namelyje ‫ dalyje gyvenamojo namo ‫ pertvarkytame pagalbiniame pastate ‫ vasaros namelyje ‫ kieme, savo palapinėje ‫ jų atsivežtame kempingo namelyje

7. JEI TURISTAI GYVENTŲ NAME, KIEK KAMBARIŲ IR LOVŲ GALĖTUMĖTE SKIRTI JIEMS? ‫ kambarių ‫ lovų

8. KAIP MAITINTUMĖTE POILSIAUTOJUS? ‫ maistą ruoštume patys ‫ maistą atsivežtų ir ruoštų poilsiautojai ‫ aprūpinčiau maisto produktais, o juos rruoštų poilsiautojai

9. KUO GALĖTŲ UŽSIIMTI TURISTAI, POILSIAUDAMI PAS JUS? ‫ pabendrauti su gamta ‫ susipažinti su apylinkėmis, jų istorija ir įdomiais žmonėmis ‫ užsiimti mėgstama veikla ‫ dalyvauti įvairiose šventėse ir renginiuose ‫ susipažinti su naminiais gyvūnais ir žemės ūkio ddarbais

10. KOKIAS PAILDOMAS PASLAUGAS GALĖTUMĖTE TEIKTI? ‫ dviračių, valčių ar kitokio inventoriaus nuomos ‫ saugios vietos automobiliui ‫ skalbimo paslaugas ‫ vaikų priežiūros paslaugas ‫ pramoginės programos sudarymo ‫ jokių

11. ĮVERTINKITE 5 BALŲ SISTEMOJE KAIP MOKATE ŠIAS UŽSIENIO KALBAS: ‫ rusų ‫ lenkų ‫anglų ‫ vokiečių ‫ prancūzų ‫ kita:

12. KIEK KILOMETRŲ YRA NUO JŪSŲ SODYBOS IKI DIDELIO MIESTO? ‫ iki 20 km. ‫ iki 50 km. ‫ iki 100 km. ‫ iki 200 km.ir toliau

13. AR NORĖTUMĖTE MOKYTIS KAIMO TURIZMO VERSLO? ‫ taip ‫ ne ‫ nežinau

14. AR NAUDOTUMĖTĖS KAIMO TURIZMO INFORMACIJOS CENTRO PASALUGOMIS SURANDANT KLIENTUS? ‫ taip ‫ ne ‫ nežinau

15. JŪSŲ AMŽIUS: ‫ iki 20 m. ‫ 21-30m. ‫ 31-45m. ‫ 46-60m. ‫ virš 61m.

16. LYTIS: ‫ vvyras ‫ moteris

17. IŠSILAVINIMAS: ‫ vidurinis ‫ spec.vidurinis ‫ aukštasis ‫ kt.

18. GYVENATE: ‫ bute ‫ nuosavame name

19. VIETOVĖ: ‫ vienkiemis ‫ gyvenvietė

20. ŠEIMYNINĖ PADĖTIS: ‫ nevedęs, netekėjusi ‫ vedęs, ištekėjusi ‫ išsiskyręs, išsiskyrusi ‫ našlys. Našlė

21.VAIKAI: ‫ neturiu ‫ ikimokyklinio amžiaus ‫ mokyklinio amžiaus ‫ suaugę

1. AR PATINKA ILSĖTIS KAIME? ‫ taip, patinka ir paprastai ilsiuosi kaime ‫ taip, bet neturiu galimybių ‫ taip,bet nežinau kur tai būtų galima daryti ‫ nežinau ‫ ne jei į šį klausimą aatsakėte “ne”,toliau atsakykite tik į 16-21 klausimus

2. AR TURITE GIMINIŲ, DRAUGŲ KAIME, PAS KURIUOS GALĖTUMĖTE ILSĖTIS? ‫ taip ‫ ne

3. KOKIOJE VIETOVĖJE JUMS LABIAUSIAI PATIKTŲ ILSĖTIS KAIME? ‫ gyvenvietėje ‫ vienkiemyje ‫ nesvarbu

4. KUO PATRAUKLI TURĖTŲ BŪTI VIETOVĖ, KURIOJE NORĖTUMĖTE ILSĖTIS? ‫ netoli gyventų amatininkai ar įdomūs žmonės ‫ įdomiai švenčiamos liaudies šventės ‫ apylinkėse yra daug kultūrinių, istorinių paminklų ‫ vietovė pasižymi gražia gamta

5. KUR NORĖTUMĖTE NAKVOTI KAIME? ‫ pas gimines ‫ pas ūkininką už nedidelį mokestį ‫ kaimo viešbutyje ‫ kempinge ar motelyje ‫ nesvarbu

6. KAIP NORĖTUMĖTE MAITINTIS? ‫ maistą ruoštų šeimininkai ‫ maistą atsivežtume ir ruoštume patys ‫ maisto produktus parūpintų ūkininkas, o juos ruoštume patys

7. KUO NORĖTUMĖTE UŽSIIMTI POILSIAUDAMI KAIME? ‫ pabendrauti su gamta ‫ susipažinti su apylinkėmis, jų istorija, įdomiais žmonėmis ‫ užsiimti mėgstama veikla(žvejyba, jodinėjimas, plaukimas valtimi ir pan.) ‫ dalyvauti įvairiose šventėse ir renginiuose ‫ susipažinti su naminiais gyvūnais ir žemės ūkio darbais

8. KOKIŲ PAPILDOMŲ PASLAUGŲ NORĖTUMĖTE? ‫ dviračių, valčių ar kitokio inventoriaus nuomos ‫ saugios vietos automobiliui ‫ skalbimo paslaugų ‫ vaikų priežiūros paslaugų ‫ pramoginės programos sudarymo ‫ jokių

9. KIEK LAIKO PER METUS NORĖTUMĖTE PRALEISTI ILSĖDAMIESI KAIME? ‫ kelias dienas (kiek? ) ‫ kelis savaitgalius (kiek? ) ‫ kelias savaites ((kiek? )

10. AR POILSIAUTI VAŽIUOTUMĖTE SU VAIKAIS? ‫ taip ‫ ne

11. KOKIA TRANSPORTO PRIEMONE VYKTUMĖTE ILSĖTIS Į KAIMĄ? ‫ valstybine ‫ privačia

12. KIEK TOLI JŪS VYKTUMĖTE ILSĖTIS Į KAIMĄ? ‫ iki 20 km. ‫ iki 50 km. ‫ iki 100 km. ‫ iki 200 km. ‫ iki 400 km. ir toliau

13. AR NORĖTUMĖTE PASINAUDOTI TURIZMO PASLAUGOMIS KITOSE ŠALYSE? ‫ taip ‫ ne ‫ nežinau

14. JEI TAIP, TAI KOKIOSE? ‫ Latvijoje, Estijoje ‫ Lenkijoje ‫ Vakarų Europoje ‫ Amerikoje

15. AR NAUDOTUMĖTĖS KAIMO TURIZMO INFORMACINIO CENTRO PASLAUGOMIS, JEI NORĖTUMĖTE SURASTI KUR PAILSĖTI KAIME? ‫ taip ‫ ne ‫ nežinau

16. JŪSŲ AMŽIUS: ‫ iki 20 m. ‫ 21-30m. ‫ 31-45m. ‫ 46-60m. ‫ virš 61m.

17. LYTIS: ‫ vyras ‫ moteris

18. IŠSILAVINIMAS: ‫ vidurinis ‫ spec.vidurinis ‫ aukštasis ‫ kt.

19. GYVENATE: ‫ bendrabutyje ‫ bute ‫ nuosavame name

20. ŠEIMYNINĖ PADĖTIS: ‫ nevedęs, netekėjusi ‫ vedęs, ištekėjusi ‫ išsiskyręs, išsiskyrusi ‫ našlys. Našlė

21. VAIKAI: ‫ neturiu ‫ ikimokyklinio amžiaus ‫ mokyklinio amžiaus ‫ suaugę

santrauka

Darbe siekiama išsiaiškinti kaimo turizmo poreikį, pasiūlą ir paklausą pasaulyje ir atlikti šiuos rinkos tyrimus Vakarų Lietuvoje.

Darbo tikslui pasiekti atlikti ir darbe pristatyti du tyrimai:

1.Anketinė apklausa miesto gyventojų poreikiui kaimo turizmui ištirti.

2.Anketinės apklausa potencialiai kaimo turizmo paslaugu pasiūlai ištirti.

Tyrimų rezultatai parodė, kad mmiestiečių poreikis kaimo turizmui yra didelis, bet egzistuoja informacijos apie kaimo turizmo objektus trukumo problema.

Kaimo turizmo paslaugų pasiūla Vakarų Lietuvoje nėra pakankama. Pasiūlą reikėtų plėsti, atsižvelgiant į tyrimo metu išryškėjusias savarbiausias tendencijas:

•miestiečių poreikį kaimo turizmo apgyvendinimo paslaugoms vienkiemiuose;

•inventoriaus nuomos paslaugų trūkumą;

•gamtinių išteklių svarbą miestiečiams.