Kauno baldų verslo planas

Turinys

Įvadas 2

1. Bendra įmonės charakteristika 2

2. Organizacinė aplinka 4

3. Politinė aplinka 7

4. Technologinė aplinka 8

5. Teisinė ir finansinė aplinkos 10

6. Ekonominė aplinka 13

Išvados 17

Literatūra 18

Įvadas

Pramonės įmonė dažniausiai apibūdinama kaip pramonės produkcijos

gamintoja, turinti techninį, organizacinį ir ūkinį vieningumą. Ji, kaip ir

kiekviena gamtoje egzistuojanti sistema priklauso nuo ją supančios aplinkos

ir tuo pačiu daro įtaką jai.

Pradedant bet kokią veiklą ar ją vystant būtinas aplinkos tyrimas ir

prognozavimas, kad būtų galima išsiaiškinti įįmonės privalumus ir trūkumus

veiklos galimybes ir numatyti galimus konjuktūros pokyčius.

Šiame darbe aš apžvelgsiu akcinės bendrovės “ Kauno baldai “ aplinką,

pateiksiu kai kurias prognozes.

1.Bendra įmonės charakteristika

Akcinė bendrovė “ Kauno baldai “ susikūrė buvusiam “ Kauno baldų “

gamybiniam susivienijimui susiskaldžius į atskiras įmones. Jis veikė nuo

1974 m. , sujungus atskiras medžio apdirbimo įmones į susivienijimą. 1974

m. sausio 1d. buvo sujungtas Kauno baldų kombinatas su Kauno baldų ir

medžio apdirbimo kombinatu, 1976 m. prie jų prijungtas medžio apdirbimo

kombinatas “ Startas “, kkitos įmonės. Jos veikė jau nuo 3 – io dešimtmečio

pabaigos ir dar anksčiau, pavyzdžiui, pagrindiniai dabartinės bendrovės

cechai išaugo “ Lietmedžio “ lentpjūvės vietoje. Apie 1990 m. iš “ Kauno

baldų “ susivienijimo pradėjo atsiskirti filialai, virsdami bendrovėmis. “

Kauno baldų “ įmonė ppirmiausia buvo valstybine firma, o 1992 m. lapkričio

16d.perorganizuota į akcinę bendrovę . Visuotinio akcininkų susirinkimo

priimtuose Įstatuose sakoma , jog akcinė bendrovė “ Kauno baldai “ – ūkinė

komercinė įmonė , reorganizuota iš valstybinės firmos “ Kauno baldai “,

privatizavus, viešai pasirašant akcijas ir veikianti savimokos principu,

yra juridinis asmuo ir turi savo atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose ir

savarankišką balansą. Jos indeksuotas įstatinis kapitalas 1992 m. rugsėjo

1d. sudarė 146901.3 tūkst. rb. ( tame sk. valstybinis – 44931.4 tūkst. rb.

( 30.6 % ), akcinis – 101969.9 tūkst. rb. ( 69.4 % )).

Įmonė daugiausiai specializuojasi masinei svetainės ir bendro

kambario minkštų baldų komplektų gamybai, taip pat išleidžia kietų baldų

produkciją nedidelėmis serijomis ( lentynas, stalus ).

Įmonės pagrindiniai gamybiniai cechai ir administracija įsikūrę

Kaune, Šančiuose, gamybinis plotas siekia 13910 kvadratinių metrų, be

autotransporto, turi susisiekimą geležinkeliu. Bendrovei priklauso 2

filialai – “ Santakos ” filialas Kaune, Raudondvario pl. (gamyb. plotas –

1640 kvadratinių metrų ) ir įmonė Šakių raj. Kriūkų kaime (gamyb.plotas –

1572 kvadratinių metrų ). Įmonės išplanavimas pavaizduotas jos gamybiniame

plane, kuriame parodytas teritorijoje esančių pastatų ir statinių

išdėstymas, plotas, atstumai tarp jų, taip pat nubraižyta vėjų ruože.

Įmonės pagrindiniai pastatai yra mūriniai, jie nuolat rekonstruojami,

plečiami, remontuojami. Yra keli korpusai. Viename įsikūrusi cechų

administracija ir 1 – as gamybinis cechas, kitame – bendrovės

administracija, 2 – as ccechas ir vidinis įmonės transportas. Atskiruose

pastatuose yra gatavos produkcijos sandėlis ( galerija sujungtas su

pirmuoju cechu, ją tiesiogiai parduodama pagaminta produkcija iš pirmojo

cecho į sandėlį ), taip pat lakštinių medžiagų, cheminių medžiagų

sandėliai. Dar vienas atskiras pastatas yr skirtas įmonės ūkiui.

Įmonėje gaminami svetainės ir bendro kambario minkštų baldų

komplektai “ Viržė “, “Žalgiris”, “ Ema “, “ Ema – 1 “, “ Jotulė “, “

Pietvė “, “ Aluona “, “ Pienė “, stalai “ Merkys “, “Galvė”. Šiais metais

pradėti gaminti komplektai “ Diana “ ir “Simas“. Produkcija realizuojama

tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Eksportui daugiausiai skirtos lentynos “

Nataša “, “ Silvija “, “Jūratė”, “ Shelf -2 “,“ Shelf -3 “, taip pat stalai

“ Asta – 1 “, kėdės “ Vidas “. Lentynas gaminti specializuojasi “Santakos“

filialas. Įmonė Kriūkų kaime tiekia bendrovės cechams pjautinę medieną,

putų poliuretaną, taip pat gamina vieną minkštą baldų komplektą. Iš

svetainės rinkinių daugiausiai yra gaminama “ Žalgirio “ ir “ Emos “

komplektų.

Pagamintos prekinės produkcijos dinamika pateikta 1. lentelėje.

1. lentelė

AB “ Kauno baldai “ prekinės produkcijos dinamika už 93 – 95 m.

| |93 m. |94 m. |95 m. *|

|Prekinė produkcija, tūkst. |26523 |25634 |22722 |

|Lt. | | | |

* Pastaba : 95 metų lapkričio ir gruodžio mėn. prekinė produkcija yra

planinė.

[pic]

1. pav. AAB “ Kauno baldai “ prekinės produkcijos už 93 – 95 m. diagrama.

2.Organizacinė aplinka

Akcinės bendrovės Įstatuose numatyta, kad bendrovės valdymo organai

yra : visuotinis akcininkų susirinkamas ( aukščiausias valdymo organas ),

susirenkantis kartą per metus į stebėtojų tarybą, susidedanti iš 9 narių ir

renkama dviem metams, turinti teisę skirti ir atleisti Valdybos narius ir

pirminiką, ir kontroliuoti jos veiklą, direktorių valdybą, kuri organizuoja

bendrovės ūkinę ir komercinę veiklą.

Valdybą sudaro penki nariai : generalinis direktorius ir 4

direktoriai, kuriems yra pavaldūs žemesni struktūriniai padaliniai.

Ekonomikos direktoriui yra pavaldūs apskaitos, ekonomikos ir finansų

skyriai, technikos direktoriui – energomechaninius, vyr. konstruktoriaus,

vyr. technologo ir kt. skyriai, komercijos direktoriui – transporto cechas,

realizacijos ir tiekimo skyriai, gamybos direktoriui – gamybos skyrius ir

gamybiniai įmonės cechai ir filialai. Abu įmonės filialai taip pat turi

savo direktorius, o 1 – as ir 2 – as cechai – cechų viršininkus. Būtinus

gamybinius ryšius tarp atskirų padalinių užtikrina gamybos kooperacijos

grupė. Visi minėti skyriai turi atskirus padalinius ( grupes, barus ). Be

to generalinis direktorius turi kelis pavaduotojus, kurie rūpinasi

statybos, socialiniais, gaminių kokybės, prekybos su užsieniu klausimais.

Dabartinė organizacinė valdymo struktūra yra tinkama įmonei, nes ji

atitinka įmonės dydį, gamybinę veiklą, užtikrina glaudžius ryšius tarp

atskirų įmonės padalinių, taip pat tarp įmonės ir jos filialo. Aišku,

nepamaišytų jai ir modernizacija – įmonei būtinai reikia marketingo

skyriaus, be to reikėtų įsigyti daugiau kompiuterių, nes jų stygius tikrai

jaučiamas įmonėje, daugiau dėmesio reikėtų skirti savo produkcijos

reklamai.

AB “Kauno baldai” organizacinė valdymo struktūra

[pic]

3.Politinė aplinka

Kalbant apie AB “ Kauno baldai “ politinę aplinką, reikėtų paminėti,

kad bendrovė priklauso baldų gamintojų asociacijos “ Medė “ nariams. Šiais

metais gegužės mėn. asociacijai “ Medė “ sukako penki metai. Kadangi

Vyriausybė iki tol buvusias pramonines ministerijas panaikino, iš pradžių

įkūrdama Pramonės ministeriją, paskui ją pakeitusi Pramonės ir prekybos

ministerija, baldininkams reikėjo vienytis, ieškoti savų tolesnio

egzistavimo kelių. Todėl 1990 m. gegužės mėn. ir buvo įkurta gamybinė –

komercinė asociacija. Bet jau 1991 m. tuometiniai premjeras V. Vagnorius ir

vicepremjeras Z. Vaišvila panaikino ir visas asociacijas.

Panaikinus komercines struktūras asociacijoje ji buvo perregistruota

ir pačioje asociacijoje įkurta gamybinė – komercinė UAB “ Agva ” kuri

veikia ir šiandien.

Na, o pati asociacija “Medė” dirba grynais visuomeniniais pagrindais.

Joje yra tik du apmokami darbininkai. Asociacijoje dabar yra 25 nariai,

nors norinčių yra ir daugiau. Bet kol kas asociacija vienija praktiškai

buvusias valstybes, o dabar privatizuotas baldų ir medžio apdirbimo

pramonės įmones.

Asociacija “Medė” bando padėti baldų pramonės įmonėms spręsti bendros

gamybos, komercijos ir marketingo klausimus.

Turinčios konkrečių pasiūlymų, norinčius užmegzti dalykinius ryšius

užsienio firmų vadovai, specialistai asociacijos yra tiesiog siunčiami į tą

ar kitą baldų įmonę, nes asociacija gerai

žino jų galimybes, poreikius,

planus, sumanymus.

Asociacija rūpinasi prekybos klausimais, padeda įmonėms su savo

produkcijos pavyzdžiais dalyvauti tarptautinėse parodose užsienyje, be to

rengia specializuotas muges Lietuvoje.

Baldininkų asociacija “Medė” padeda įmonėms ir realizacijos

klausimuose. Pastebėjusi, kad smarkiai sumažėjo išleidžiamų gaminių

pirkimas mažmeninėje prekybije, “Medė” baldininkams pasiūlė steigti

stambias firmines parduotuves. Baldai tuose prekybos centruose turėtų būti

15 – 20 % pigesni negu dabar, pardavinėjant juos prekybininkams, nes

pastarieji kiek nori, tiek ir didina kainas.

Be to, asociacijoje įsikūrusi UAB “Agva” padeda baldininkams ir

medžio apdirbėjams apsirūpinti medžiagomis, pirmiausia lakais, dažais,

furnitūra ir kitomis, be kurių neįmanoma gamyba. Nesunku suprasti, kad

perkant didesnį kiekį, visada galima daug pigiau nusipirkti.

Lietuvos baldų gamintojų asociacija galvoja ir apie narystę Europos

Komisijos baldų gyventojų fedaracijoje. Bet vien tik stojamasis mokestis 5

tūkstančiai litų.

Informaciją iš federacijos asociacija gauna jau ir dabar, nors dar

nėra jos nariu. Ta informacija labai naudinga, nes ji jungia daugiau kaip

5000 narių iš Europos šalių.

Asociacija sprendžia problemas, kurios būdingos ne tik baldų pramonės

šakai, bet ir visai Lietuvos pramonei. Tokiais atvejais viskas yra daroma

per Lietuvos pramoninkų konfederaciją.

Jaučiame asociacijos parama baldų įmonėms ir sprendžiant teisinius

bei finansinius klausimus. Juk ne paslaptis, kad šiuo metu yra ne mažai

tikrai neapgalvotų, skubotų, prieštaringų Vyriausybei nutarimų,

nesuprantamų poistatyminių aktų, tiesiog trukdančių dirbti naujoviškai,

rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl aiškintis, įrodinėti, kartais ir kovoti

dėl savo teisių visiems kartu yra žymiai lengviau.

Aš manau, kad tokia baldų gamintojų asociacija yra tikrai reikalinga

visiems aišku, kad viena įmonė negalėtų daryti jokio spaudimo vyriausybei

sprendžiant baldininkams aktualius klausimus. Vyriausybė jau pripažino, kad

baldų pramonės šaka yra prioritetinė, o tai reiškia, kad ji turėtų padėti

baldininkams, skiriant jiems lengvatinius kreditus, sprendžiant mokesčių

bei muitų klausimus. Reikalai šioje srityje nelabai juda. Tačiau,

asociacijos spaudžiama vyriausybė tikrai turės imtis kažkokių tai veiksmų

šiais klausimais. Be to, aš manau, kad asociacija turėtų plėsti savo veiklą

priimant į savo gretas naujus narius.

4.Technologinė aplinka

Kalbant apie AB “ Kauno baldai ” technologinę aplinką, reikėtų

paminėti, kad padėtis nėra labai gera. Priežastis – seni įrengimai.

Atnaujinti gamybą ir pirkti naujus įrengimus – tai daug lėšų reikalaujantis

darbas. Tuo labiau šiuo metu, jaučiant ddidelį apyvartinių lėšų stygiu, tai

padaryti yra labai sunku. Kiek įmanoma, su naujų įrengimų gamintojais

stegiamasi atsiskaityti per barterines sutartis, t.y. už įrengimus

atsiskaitant savo gaminama produkcija.

Dabar įmonėje veikia nauja plokščių dengimo laku linija, todėl

apdailos darbams naudojama ultravioletinio kietėjimo lakai. Todėl baldai

yra padengiami ne tik kokybiškai, bet ir ekologiškai švaria danga. Mat

lakas dabar naudojamas be skiediklio ( šis turi daug lakių kenksmingų

komponentų ). Pernai iš Danijos už 300 tūkst. markių bendrovė pirko

įrengimus, skirtus porolonui pjaustyti.

Įmonėje jaučiamas poreikis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui,

vakaruose dabar ttapo neperspektyvūs faneruoti baldai ir jų perkama labai

mažai. Pageidaujama produkcijos, kuri būtų pagaminta tik iš gryno medžio.

Manyčiau, kad įsigyti naujus įrengimus ir technologijas AB “ Kauno

baldai “ yra būtina ir kiek įmanoma greičiau. Juk visa tai turi labai

didelę įtaką įmonės gamybiniams pajėgumams, kokybei. Be to, dėl įrengimų

nusidėvėjimo sumažėja jų našumas, nenaudojama daugiau žaliavų, energijos,

medžiagų. Daug išlaidų sudaro juos remontuojant.

Be fizinio susidėvėjimo, svarbus ir moralinis nusidėvėjimas. Jei

pažiūrėtume į lentelę, tai pamatytume, kad įrengimai AB “ Kauno baldai “

nėra labai seni. Tačiau, jei įvertintume moralinio nusidėvėjimo atžvilgiu,

tai didžioji įrengimų dalis yra pasenę.

Jei AB “ Kauno baldai “ pasikeistų bent dalį pasenusių įrengimų, tai

jos gaminių savikaina sumažėtų gana žymiai. Įmonės gaminiai pasidarytų

konkurantabilesni, nes jie būtų parduodami žemesne kaina, negu konkurentų.

Būtų parduodama daugiau gaminių, išsiplėstų įmonės rinka.

2. lentelė

AB “ Kauno baldai “ įrengimų amžiaus struktūra

|Įrengimų amžiaus grupė |Įrengimų skaičius |Lyginamoji dalis, % |

|iki 5 m. |17 |10.2 |

|5 – 10 m. |50 |29.9 |

|10 – 20 m. |62 |37.1 |

|20 – 30 m. |29 |17.4 |

|30 m. ir daugiau |9 |5.4 |

|Viso |167 |100.0 |

[pic]

4.Teisinė ir financinė aplinka

Baldininkams, kaip ir kitoms įmonėms, trukdo apyvartinių lėšų stygius

ir sutrikę ryšiai su prekyba. Parduotuvės nebegauna dotacijų ir su įmonėmis

atsiskaityti gali ttik pardavusios prekes. O įmonės iš anksto turi sumokėti

už medžiagas, mokesčius valstybei, nemažas sumas įšaldo pridėtinės vertės

mokestis. Produkcijai tik išvažiavus pro įmonės vartus, išsyk yra

skaičiuojami visi mokesčiai, o jei jie nurodytais terminais nesumokami yra

skaičiuojami delspinigiai. Anksčiau mokesčiai buvo mokami tik po įplaukų,

kai už parduotus gaminius grįžta pinigai. Už realizaciją iš karto reikia

mokėti 18 % PVM, medžiagas, žaliavas susivežiai – vėl 18 % PVM. Grubiai

paskaičiavus gaunasi, kad praėjusiais metais baldų įmonių apivartinių lėšų

poreikis išaugo 2 – 2.5 karto.

Premjerui A. Šleževičiui ne kartą baldininkai rašė, prašydami, kad

Vyriausybė peržiūrėtų PVM mokėjimą ir sąlygas naujoms technologijoms ir

įrengimams. Dabar gaunasi tokia situacija, kad baldinikai išankstiniais

mokesčiais kredituoja valstybę.

Arba santykiai su “ Sodra “. Negana to, kad įmonės turi mokėti už

tris pirmąsias ligos dienas, bet privalo ir tuos pačius 31 % pervesti iki

15d. “ Sodrai “ (anksčiau buvo pervedamas tik neišmokėtas skirtumas ),

mokėti pagal ligonlapius ir prašyti “ Sodros “ išmokėtą sumą grąžinti. Vėl

gaunasi kreditavimas. Sąžiningai mokantys pramoninkai dėl to patenka į

kėblę padėtį.

Avansinio pelno mokėjimo irgi kitaip nepavadinsi, kaip kreditu

valstybės biudžetui. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas nenumato

delspinigių už avansinius mokėjimus. Tačiau mokesčių ispekcija,

pasinaudodama suteikia teisę nurodyti terminus ir tvarką, ne tik verčia

įmones avansu pelno mokesčio išmokėti kelis sykius daugiau negu pagal

ataskaitinės datos pelno apyskaitą, pplius dar 180 % metinių delspinigių,

bet ir išplėtė įstatymų sąvokas taip, jog tam tikrais atvejais net

nuostolinga įmonė turi mokėti pelno mokestį. Dažni reikalavimų pakeitimai,

kurie subjektams nepateikiami, vieni kitiems, suteikia galimybę “ gaudyti “

klystančius ir rinkti papyldomus mokesčius.

Pažiūrėjus į AB ” Kauno baldai ” matosi, kad situacija joje yra labai

panaši į situaciją bendrai pramonėje.

Bendrovėje šiais metais lankėsi net Prezidentas A. Brazauskas.

Pokalbiuose buvo aptarta, kaip pagerinti visos baldų pramonės darbą.

Konkrečiai pirmiausia kalbėta apie už nesavalaikį bendro akcizo mokesčio

mokėjimą priskaičiuotus 1993 m. delspinigius. Jų buvo po 0.5 % kas dieną,

t.y. 180 % per metus. Nesunku įsivaizduoti, kokios sumos susidarė. Gerai,

kad šiuo klausymu buvo susitarta ir delspinigių skolos mokėjimas atidėtas

dviems metams. Tačiau, kas bus po dviejų metų, įmonės vadovams net baugu

pagalvoti. Šiaip eilinius mokesčius į biudžetą ir “Sodrai”, AB ” Kauno

baldai ” yra pajėgūs susimokėti, tačiau su užsilikusiomis skolomis seka

sunkiai.

Dar grįžkime prie apyvartinių lėšų. Apyvartinių lėšų stygių įmonės

bando sumažinti keliais būdais. Vienas iš jų – papildomi akcininkų įnašai.

Yra skelbiama nauja akcijų emisija. Surinkti grynieji pinigai yra

panaudojami apyvartinėms lėšoms didinti. Tačiau, jeigu įmonės ekonominė

padėtis nelabai gera, tai jai sunku pritraukti daug naujų akcininkų. Todėl

apyvartinės lėšos padidėja nežymiai. Kitas būdas – paskolos iš banko.

Pasirenkami tie bankai kurie ima mažiausias palūkanas. Žinoma, kreditas

neigiamai atsiliepia pelnui,

bet delspinigiai, prastovos daug

nuostolingesnės. O paskolos leidžia didinti veiklos apimtis.

Baldininkai norėtų, kad jų įmonėms būtų skiriami diferencijuoti

kreditai, išskiriant kreditus investicijoms ir kreditus komerciniams

tikslams. Kredito investicijoms palūkanos turėtų būti 2 – 3 kartus mažesnės

negu bendriems reikalams. Tada baldų įmonės galėtų pradėti imti ilgalaikius

kreditus technikai, irengimams atnaujinti. Kol trūksta apyvartinių lėšų,

praktiškai šia linkme iki šiol nieko nedaroma. Pavyzdžiui, AB ” Kauno

baldai ” gamyba, palyginus su 1989m. , sumažėjo daugiau negu du kartus. Kai

kas ją sumažino 3 kartus, kai kas mažiau &– 20 % (Klaipėda, Šilutė). O AB ”

Vilniaus baldų kombinatas ”, AB “ Jonavos baldai “ priverti mažinti gamybą

labai smarkiai. Todėl diferensijuotų kreditų skyrimas baldų įmonėms būtų

didelė laiku suteikta pagalba.

Kalbant konkrečiai ką šioje srytije nuveiktų AB ” Kauno baldai ”

reikėtų paminėti tai, kad jie nesulaukdami jokios paramos iš Vyriausybės,

rengiasi patys imti kreditą iš kai kurių savo Vakarų pirkėjų. Bendrovės

vadovai labai apgailestauja, kad Lietuvos Vyriausybė nerengia biznio planų

konkurso užsienio investicijoms gauti. Apie kam nors paskirtas investicijas

sužinoma po laiko, nežinia, kaip iir kuo remiantis jos skirstomos. Taigi

įmonė yra priversta imti kreditą naujiems įrengimams pirkti, apeidami ir

Vyriausybę ir mūsų bankus.

Ir dar, pagalbėkime šiek tiek apie muitus. Vyriausybė gindama baldų

įminių interesus, uždėjo muitą įvežamiems iš užsienio baldams. Jis sudaro

25 % nuo gaminio kainos. Todėl nauji užsienietiški baldai rimtos

konkurencijos vietiniams gamintojams nesudaro.Jų kainos labai aukštos.

Dažnai jos du, tris, keturis kartus didesnės negu analogiškų lietuviškų

baldų kainos. O kas liečia kokybę, dizainą, tai lietuviški baldai

nenusileidžia vakarietiškoms firmoms, o kai kur ir lenkia.

Gan opi problema lieka Rusijos ( ir NVS ) miestų politika, nors ir

nuo š.m. sausio mėn. dvigubą muito mokestį Rusija sumažino pusiau ( apie 20

% pagaminamos produkcijos AB ”Kauno baldai” eksportuoja būtent į Rusiją ).

Dabar yra 20 % įvežimo mokestis, bet ne mažesnis kaip 2 ekiu už kilogramą,

plius 23 % mokesčių mokėtojams į jų valstybės biudžetą. Taigi išeina 43%

mokesčiams, vagono kaina 1000 km. – 1000 $. Tad AB ” Kauno baldai ”

atsidūrę Sibire, kainuoja 2.5 karto brangiau. Šitaip, dėja, neįmanoma

konkuruoti. Gerai dar, kad LLietuvos vyriausybė neapmokestina išvežamų baldų

pramonės gaminių.

Man pačiam asmeniškai teko kalbėti AB ” Kauno baldai ” ekonomikos

direktorium G. Urbonu. Direktorius mano, kad norint, kad įmonė galėtų

normaliai funkcionuoti, tai jai reikalingi kreditai su 7 % metinių

palūkanų. Kitaip įmonė iš savo pelno sugebės atsiskaityti tik su naujais

kreditoriais, o padengti ankstesnius įsiskolinimus nebus įmanoma. Na, o kas

liečia muitus, tai G. Urbonas mano, kad pagrindinė problema šioje srityje

yra Rusijos ir NVS šalių muitų politika. Jei Rusijos ( ir NVS ) Vyriausybė

sumažins muitus įvežamai produkcijai, ttai perspektyvos čia tikrai neblogos.

Rusijoje yra daug pirkėjų, kurie pasirengę pirkti AB ”Kauno baldai”

produkciją. Juos labai traukia tokie seni minkštų baldų komplektai, kaip “

Ema “ ir “Žalgiris”, todėl įmonei nereikėtų jokių naujų kapitalinių įdėjimų

atnaujinant gamyba.

5.Ekonominė aplinka

Miškų ir medžio apdirbimo pramonė yra viena iš prioritetinių šakų.

Tai yra patvirtinta naujai vyriausybės priimtoje miškų ir medžio apdirbimo

pramonės programoje. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Šio prioriteto

baldinikai ir nejaučia. O juk turėtų būti kažkokios skatinimo priemonės,

gal ir laikinos lengvatos pramonės šakai plėtoti. Gal kreditus mažesnėm

palūkanom suteikti, gal pelno mokestį šiek tiek sumažinti. Ne kas kitas, o

Vyriausybė turėtų galvoti ir rasti tinkamą sprendimą, kaip skatinti

eksportą. Tačiau dėja. Nieko panašaus Vyriausybės veiksmuose nesimato.

Vyriausybė net nesugeba išspręsti tokio baldų pramonės įmonėms aktualaus

klausimo – kirstinės miško medienos eksporto, tuo tarpu, kai baldų įmonės

nesugeba apsirūpinti gera, kokybiška miško mediena.

Dabar šiek tiek apie tai kaip AB ” Kauno baldai ” apsirūpina

žaliavomis. AB ” Kauno baldai ” žaliavą, pagrindines ir pagalbines

medžiagas gauna iš įvairių tiekėjų :

1. Apvalią miško medžiagą ( rastus ) – iš Kauno, Šakių, Trakų, Kazlų

Rūdos, Varėnos miškų uriėdijų ( be to, Kauno, Šakių urėdijos teikia ir

pjautinę medieną ).

2. Medienos drožlių plokštes, klijuotą bei drožtą fanerą iš

Klaipėdos, Kazlų Rūdos tiekėjų.

3. Chemines mmedžiagas (lakus, klijus) – iš Rusijos, Ukrainos bei

Lietuvos tiekėjų.

4. Furnitūrą – iš Lietuvos tiekėjų.

5. Plieninę vielą – iš Latvijos ( Liepojos miesto ), bei Ukrainos

tiekėjų.

6. Poroloną – iš Estijos, Lenkijos tiekėjų.

7. Gobeleną – iš Belgijos, bei Vilniaus “ Audėjo “.

Su kai kuriais tiekėjais sudaromos metinės sutartys, kaip antai su

keliomis miškų urėdijomis, bei Ukrainos ir Latvijos tiekėjais, taip pat

naudojami barteriniai mainai, kaip antai su Belgija bei daugiausia

atsikaitoma grynais pinigais, tai yra egzistuoja viekartiniai susitarimai.

AB ” Kauno baldai ” žaliavą, medžiagas gauna ne tik tiesiogiai iš

tiekėjų, bet ir per tarpininkus – komercines firmas, kaip antai UAB “ Agva

“.

Kalbant apie AB ” Kauno baldai ” konkurentus, reikėtų paminėti tai,

kad Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 2.5 tūkst. Tai firmos užsiėmančios

medžio apdirbimu, baldų gamybą ir prekybine veikla.

Negalima sakyti, kad šios firmos AB ” Kauno baldai ” konkurencijos

atžvilgiu nekelia problemų. Tačiau kaip mano bendrovės vadovybė, tai tik

laikinas reiškinys. Stambiose įmonėse pridėtinės išlaidos yra gerokai

didesnės, negu mažose uždarose akcinėse, kur dirba penkiolika, dvidešimt ar

trisdešimt žmonių. Praktiškai jos visas medžiagas perka už grynus pinigus,

pagaminta produkciją parduoda irgi už grynus pinigus. Nuo mokesčių mokėjimo

dažniausiai išsisuka arba juos moka “ dėl akių “. Kiek kitaip yra stambiose

įmonėse. Juose yra griežta ir tiksli apskaita, už viską moka ne mažus

mokesčius. Tačiau atsigavus tikrajai baldų pramonei, tos mažosios negalės

prilygti stambiasnėms nei kokybe, nei darbo našumu, nei turimomis

techninėmis galimybėmis.

Didesnę konkurenciją AB ” Kauno baldai ” sudaro tokie, irgi stambūs

gamintojai, kaip AB “ Vilniaus baldai “, AB “ Šilutės baldai “, AB “

Klaipėdos baldai “, AB “ Ukmergės “, AB “ Jonavos baldai “, Šiaulių AB “

Venta “, Vilniaus AB “ Ąžuolas “, Kauno AB “ Freda “, Radviliškio AB “

Beržas “ ir kt. Tačiau tokios kiek nors rimtesnės konkurencijos AB ” Kauno

baldai ” nejaučia net iš jų. Priežastis tame, kai buvo steigiami fabrikai,

buvo stengiamasi juos profiliuoti taip, kad gamintų skirtingą produkcijos

rūšį. Pavyzdžiui, AB “ Freda “ gamina svetainės baldus, sekcijas ir baldus

bankams, AB “ Venta “ – kėdes, baldus iš masyvios medienos, baldus

įstaigoms, ofisams. AB “ Šilutės baldai “ – virtuvės baldus. Klaipėdos ir

Jonavos įmonės – miegamojo baldus. AB “ Kauno baldai “ – skydinius,

minkštuosius baldus ir t.t. AB ” Kauno baldai ” puse savo produkcijos

parduoda vidaus rinkoje, o kita pusė užsienio rinkoje. Apie 30 %

pagaminamos produkcijos išvežama į vakarus ( Danija, Belgija ), o 20 % į

rytus ( Vidurinės Azijos respublikos, Sibirą, Ukrainą ). Eksportuodami AB ”

Kauno baldai ” susiduria su įvairiomis problemomis. Žymiai

didesnę

produkcijos dalį bendrovė galėtų parduoti Vakaruose, bet, pabrangus

žaliavoms ( ypač medienai ), produkcija pasidarė nerantabili. Be to, didelė

problema – kokybiška mediena, iš kurios būtų galima pagaminti labai geras

prekes. Priežastis – geresnė mediena išvežama iš Respublikos. Nieko

neišsprendė ir nustatytos privalomos parduoti medienos kvotos. AB ” Kauno

baldai ” vadovai mano, kad šią problemą galime išspręsti tik kaip reikiant

pakeliant muito mokestį išvežamai medienai.

Taip pat daugiau baldų būtų galima skirti ir Rytų šalims –

Kazachstanui, Baškirijai, Kirgizijai, Sibirui. Bet čia iškyla kita problema

– tarpusavio atsikaitymo. Kadangi Azijos respublikų valiuta

nekonvertuojama, sudėtinga ją pakeisti į dolerius. Be to, šią rinką gali

užkariauti kiti baldų gamintojai, ypač Baltarusijos, Lenkijos, Slovakijos.

Mat jų ir žaliava pigesnė, ir muitų baltarusiams visai nereikia mokėti, o

lenkams ir slovakams jie nedideli.

Dar viena labai opi problema – iš Lenkijos importuojami baldai. Jei

būtų vežama taip, kaip priklauso – sumokant 25 % muito mokestį –

neapsimokėtų jų įvežti. Vadinasi, tokie baldai keliauja į Lietuvą nežinia

kaip. Ir jau visai negeras dalykas – įvežami seni baldai. Pirmiausiai, tai

nehigieniška, kkartu galima įsivežti parazitų ir ligų. Be to, dažniausiai

šių baldų gamyboje buvo naudojamos poliuretaninės medžiagos, kurių beveik

neįmanoma sunaikinti. Dėl to kiekviena šalis suinteresuota tokių baldų

išvežimu.

Kas liečia naujų užsienio rinkų paiešką AB ” Kauno baldai ”, tai

įvairias šalis yra siunčiami žmonės kurie ieško partnerių, tariasi,

sudarinėja sutartis, priima užsakymus. Be to, stengiamasi dalyvauti

įvairiuose užsienio šalyse rengiamose parodose, mugėse. Pavyzdžiui, du

nauji bendrovės gaminiai “ Dana “ ir “ Simas “ dalyvavo Frankfurto (

Vokietyja ) mugėje ir susilaukė lankytojų susidomėjimo. AB ”Kauno baldai”

gauna palyginti nemažai eksporto užsakymų. Visai neseniai įmonėje

svečiavosi garsios Danijos firmos atstovai, kurie susidomėjo dviem minkštų

baldų komplektais – “ Simas “ ir “ Aluona “. Be to dar buvo atvykę svečiai

iš Tuiringijos (Vokietija). Vieni norėtų pirkti medienos, kiti siūlo

steigti bendrą įmonę, prekybos firmą ar atstovybę ir Lietuvoje pardavinėti

baldus. Mat ir Vokietijoje jaučiama rinkos stoka. Gauta neblogų pasiūlymų

iš Vidurinės Azijos. Siūloma sudaryti bendrą prekybos firmą, ir Vidurinėje

Azijoje firminėje parduotuvėje kartu su kitais lietuviškais gaminiais būtų

prekiaujama AB ” Kauno baldai ” gaminama produkcija.

Aišku, įmonę džiugina, kad ji gauna nemažai eksporto užsakymų, tačiau

ne viskas taip gerai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Susirūpinimą kelia

lito devalvacija, nes jai nekis lito ir dolerio santykis, kaip yra dabar,

tai ką nors eksportuoti nebus tikslinga.

Prognozuoti AB ” Kauno baldai ” ateities perspektyvas yra labai

sunku, juk dabartiniame Lietuvos ekonominiame gyvenime tiek daug chaoso.

Žmonių pragyvenimo lygis kiekvieną dieną krenta – pajamos didėja žymiai

mažesniais tempais negu kainos. Žmonės tampa nepajėgūs pirkti būtiniausios

reikmės prekes, o ką jau bekalbėti apie kitus poreikius. Dabartinė Lietuvos

ekonominė politika baigia sunaikinti taip vadinamąjį vidurinįjį visuomenės

sluoksnį, kuris yra būtinas, kad valstybė normaliai galėtų funkcionuoti.

Ką aš tuom noriu pasakyti ? Ogi tai, kad dauguma Respublikos baldų

įmonių gamina produkciją orentuodamasi į viduriniają klasę. O kas pirks šią

produkciją, jei tos klasės nėra. Jau dabar baldų įmonės sunerimusios labai

sumažėjusia realizacija – gamybos apimtys vis mažinamos ir mažinamos. Todėl

kuom visa tai baigsis, pasakyti neįmanoma.

Išvados

Apžvelgus AB “Kauno baldai” dabartinę padėtį galime pastebėti, kad tai

tipiška Lietuvos baldų įmonė, kurioje atsispindi visos Lietuvos baldų

pramonei būdingos problemos. Na, o ką būtų galima pasakyti konkrečiai apie

AB “Kauno baldai”?

1) Įmonei būtinai reikalingas marketingo sktrius. Šiuo klausimu dabar

yra sparčiai dirbama ir aš manau, kad šis skyrius bus įkurtas dar iki šių

metų pabaigos.

2) Bendrovei reikėtų aktyviau dalyvauti baldininkų asociacijoje bei

pramonininkų komfederacijoje.

3) AB “Kauno baldai” turėtų rimtą dėmesį skirti pasenusių įrengimų

pakeitimui.

4) Bendrovė apyvartinių lėšų stygių dengia įšankstinėmis išmokomis už

pagamintą produkciją. Taip dažniausiai atsiskaito seni įmonės partneriai.

5) Įmonę labai slegia paskutinių kelių metų susikaupę delspinigiai už

nesumokėtus mokečius į biudžetą.

6) Bendrovė vieną pusę pagaminamos produkcijos parduoda užsienio

rinkoje, o kitą vidaus rinkoje. Perspektyvoje numatoma dar didinti

produkcijos eksportą, nes vidaus rinka nemoki.

Literatūra

1. V.Ankėnas ir kt. “ Gamybos aktyvimo klausimai “, Lietuvos ūkis, 1995m.,

Nr. 2- 3.

2. AA. Armalytė “ Lietuviški baldai pagal užsakymą “, Respublika, 1995m.,

rugsėjo 23d.

3. E. Leviškienė “ Savim pasikliovimas ” – štai pergalės šaknys“. Lietuvos

ūkis, 1995m., Nr. 2 – 3.

4. Z. Mikšys “ Beržo baldai žinomi ir vertinami Vakarų rinkoje “, Lietuvos

ūkis, 1995m., Nr. 6.

5. Z. Mikšys “ Lietuviškų baldų gamintojai nori išlipti iš duobės, o

konkurencijos nebijo “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 5.

6. K. Šeputis “ Mokesčiai ” : pramonės akstinas ar stabdys ? “, Lietuvos

ūkis, 1995m., Nr. 1.

7. E. Žurauskienė “ Nesaikingas ir nepadorus kritikavimas irgi nieko

nepadeda “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr.5.

8. E. Žurauskienė “ Kad įmonė dirbtų reikia sparčiau suktis “, Lietuvos

ūkis, 1995m., Nr. 4.

9. E. Žurauskienė “ Galime gaminti gerus, pigesnius už užsienietiškus

lietuviškus baldus “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 5.

10. E. Žurauskienė “ Valstybės financinė politika turi būti palanki

gamintojui “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 9.