Komunikacijos svarba viešbučių versle

TURINYS

Įvadas 2

TEORINĖ DALIS 3

Komunikacija. Pagrindinės sąvokos 3

Komunikacijos organizacijoje rūšys ir funkcijos 5

Komunikacijos proceso įtaka darbuotojų socializacijai 7

Efektyvi komunikacija su darbuotojais 9

Pirmosios penkios minutės 11

PRAKTINĖ DALIS 12

Trumpai apie viešbutį „Magnisima“ 12

Atsakymų analizė 13

Išvados ir siūlymai 18

Literatūra 19

PRIEDAIAnketa 20

Anketa 21

Įvadas

Mano darbo objektas yra viešbutis „Magnisima“ kuris yra Klaipėdos

miesto centre. Aš jį pasirinkau nes tai puikus šiuolaikinis, puikaus

dizaino, orentuotas į įvairų klientą viešbutis. Taip pat vienas iš

pagrindinių motyvų išanalizuoti šį viešbutį yra tai, kad aš atliksiu

praktiką šiame viešbutyje.

Šio kursinio darbo tema yra: komunikacijos svarba viešbučių versle.

Ši tema yra labai aktuali, nes kiekvieno viešbučio sėkmingą veiklą

lemia gerai suderinta komunikacija organizacijos viduje ir išorėje.

Darbo tikslas: išanalizuoti viešbučio „Magnisima“ komunikacijos

svarbą jo darbe.

Darbo uždaviniai: išanalizuoti komunikacijos svarbą viešbučio versle.

Darbo metodai: literatūros studijavimas ir anketinio tyrimo duomenų

analizavimas.

TEORINĖ DALIS

Komunikacija. Pagrindinės sąvokos

Komunikacija – dvišalis veiksmas, tai bendravimo, keitimosi

informacija procesas visuomenėje, kuris realizuoja kalboje ištartu ar

parašytu tekstu.

Komunikacijos procesas – ttai nustatymas, ar informaciją siuntėjas ir

gavėjas suvokia tapačiai, ar skirtingai.

Komunikacija gali būti vidinė ir išorinė. Pagal naudojamo kodo

specifiką ji gali būti skirstoma verbalinę ir neverbalinę.

Verbalinė komunikacija – tai keitimosi informacija procesas, kai

informacija koduojama tam tikra kalbinių ženklų sistema.

Verbalinė komunikacija yra žodinė ir rašytinė. Žodinės komunikacijos

privalumas – informacijos perdavimo ir grįžtamojo ryšio sparta. Kitas

žodinės komunikacijos privalumas tas, kad, jei siuntėjas yra neįsitikinęs

informacijos perdavimo tikslumu, tai operatyvus grįžtamasis ryšys leidžia

siuntėjui patikslinti perduodamą informaciją. Pagrindinis žodinės

komunikacijos trūkumas tas, kad ją galima iškraipyti, ypač kai ji

perduodama daugeliui žmonių.

Verbalinės rašytinės komunikacijos pavyzdžiai yra dalykiniai laiškai,

raštai, pažymos, pažymėjimai, aktai, protokolai, įsakymai, prašymai, todėl

kad ji yra pastovi, aiški, patikima. Turint rašytinį dokumentą, lengviau

patikrinti, jei kyla neaiškumų dėl informacijos turinio ar esmės. Be to,

šią informaciją galima tam tikrą laiką saugoti archyve. Tačiau rašytinė

informacija turi ir trūkumų. Įvairūs laiškai, raštai laikui bėgant yra

sunaikinami. Be to, rašytinei informacijai perduoti reikia daugiau laiko

išteklių nei žodinei. Kitas trūkumas- sudėtingesnis grįžtamasis ryšys.

Neverbalinė komunikacija suprantama kaip kūno ir elgesio kalba.

Komunikacijos proceso metu, be kalbinių ženklų, naudojami kiti ženklai –

gestai, judesiai, veido išraiška, žvilgsnis, kūno laikysena ir kt.,

papildantys verbalinę komunikaciją. Šie ženklai vadinami neverbaliniais.

Mokslininkai J. V. Thill ir C. L. Bovee (1999) išskiria šešias

specifines neverbalinės komunikacijos funkcijas:

o Sąmoningas arba nesąmoningas informacijos perteikimas;

o Pokalbių eigos reguliavimas;

o Emocijų demonstravimas;

o Verbalinės informacijos papildymas, paneigimas;

o Valdžios ir įtakos demonstravimas aplinkiniams;

o Kitų asmenų mokymas pateikiant tikslias užduotis.

Grįžtamojo ryšio atžvilgiu komunikacija gali būti vienpusė ir dvipusė,

kuri dažniausiai vertinama kkaip efektyvi ir neefektyvi komunikacija(Kreps,

1986).

Bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu

perduodama informacija ir pertenkinami žmonių poreikiai. Bendravimas – gana

sudėtingas reiškinys. Jis turi savo vidinius, socialinius, dorovinius-

psichologinius mechanizmus, dėsnius ir taisykles, „kodus“ ir „šifrus“

(Žemaitis, 1992).

Bendravimo procesas turi tris pagrindines funkcijas: komunikacinę,

reguliacinę, kontaktinę.

Komunikacinė funkcija akcentuoja informacijos perdavimą, pasikeitimą

žiniomis, patirtimi bei informacijos priėmimą ir suvokimą.

Reguliacinė funkcija pabrėžia įtaką aplinkiniams žmonėms: draugams,

verslo partneriams, bendradarbiams. Ši funkcija skatina tam tikros žmonių

grupes veiksmus, turi įtakos jų aktyvumui, kūrybai, iniciatyvai.

Kontaktinė funkcija siejama su įprastinę žmonių tarpusavio santykių

palaikymu, savitarpio supratimu. Bendraujant sprendžiamos iškilusios

problemos, ieškoma būdų joms pašalinti, keičiamasi nuomonėmis. Bendraujant

įgyjama patirties, sužinomos naujienos, todėl kontaktai yra malonūs ir

reikalingi.

Dalykinės komunikacijos tikslus galima suskirstyti į tris kategorijas

(Bowman, Branchaw, 1987):

o Išaiškinti. Papildomos informacijos rinkimas apie prekes,

paslaugas, pavyzdžiui, įvairūs paklausimai, užsakymai ir

kt.

o Informuoti. Informatyvi žinia, skirta teigiamai, neigiamai

ar neutraliai informacijai perduoti tam tikrai auditorijai.

Informacija yra teigiama, kai gavėjas ją mielai priima.

Neutrali informacija nesukelia ypatingo gavėjo

suinteresuotumo ir dėmesio. Neigiama žinia nuvilia,

nuliūdina gavėją, kai kada net sukelia jo pyktį.

o Įtikinti. Įtikinamoji žinia skirta pakeisti auditorijos

elgesiui, požiūriui. Tipiški laiškai, kuriuose siūloma ką

nors pirkti, yra įtikinamosios žinios pavyzdžiai. Be to,

žinia, kuri dėl tam tikrų ppriežasčių gali sukelti gavėjo

pasipriešinimą ar nesutikimą, turi būti įtikinama ir

pagrįsta.

Sugebėti tinkamai komunikuoti arba pasižymėti komunikacine

kompetencija šiandien labai svarbu kiekvieman specialistui. Lietuvai, kaip

ES narei, vis labiau aktualesni tampa tarpkultūriniai komunikacijos

aspektai.

Komunikacinė kompetencija traktuojama kaip gebėjimas suprasti ir

kalbėti daugiau nei viena kalba bei gebėjimas išklausyti pašnekovą ir

atsižvelgti į jo nuomonę (Hutmacher, 1996).

Komunikacijos organizacijoje rūšys ir funkcijos

Organizacijoje komunikaciją galima suskirstyti į dvi rūšis: vidinę ir

išorinę.

Vidinė komunikacija vyksta organizacijos viduje. Pirminė vidinių

komunikacijos kanalų organizacinė funkcija yra suteikti galimybę vykdyti ir

koordinuoti formalias užduotis. Vidinė komunikacija organizacijoje gali

būti suprantama kaip pasidalijimas žiniomis tarp organizacijos narių arba

kaip organizacijos narių tarpusavio sąveika siekiant tam tikro tikslo.

Išorinė komunikacijos perduodama informacija tarp konkrečios

organizacijos ir aplinkos. Tokia komunikacija vyksta reklamuojant,

pateikiant užsakymus, keičiantis informacija, pateikiant duomenis ir

ataskaitas apie metų veiklą kitoms organizacijoms, valdžios organams,

formuojant visuomenės nuomonę, atsakant į piliečių laiškus (prašymus,

skundus, pretenzijas ir kt.). Efektyvi išorinė komunikacija formuoja

pozityvų organizacijos įvaizdį.

Komunikacija organizacijoje gali būti formali ir neformali.

Organizacijoje keitimasis informacija vyksta ne tik tarp skirtingų, bet ir

tarp tų pačių lygmenų, t.y. egzistuoja ne tik vertikali, bet ir horizontali

komunikacija. Kuo didesnė organizacija, tuo labaiu išvystyta horizontali

komunikacija.

Vertikali komunikacija – tai keitimasis informacija tarp skirtingų

hierarchinių lygių. Informacija, perduodama vadovų pavaldiniams, yra

„žemyn“ einanti komunikacija, o informacija, perduodama pavaldinių

vadovams, – „„aukštyn“einanti komunikacija.

Horizontalios komunikacijos privalumai:

▪ Palengvėja užduočių koordinavimas

▪ Bendradarbiams lengviau keistis darbine informacija

▪ Padeda spręsti problemas ir įveikti konfliktus tarp bendradarbių

Informacija, jos cirkuliavimas organizacijoje yra vienas iš

organizacijos veiklos efektyvumą lemenčių veiksnių. Problemos ir sunkumai

iškyla tada, kai organizacijos personalui pritrūksta informacijos.

Kiekvienos informacijos sėkmė priklauso nuo jos galimybių apdoroti ir

valdyti informacijos srautus.

Komunikavimas organizacijoje:

1). Veiksmų koordinavimas

2). Dalijimasis informacija:

a). Organizacijos tikslai

b). Užduotys

c). Pastangų rezultatai

d). Sprendimų procesas

3). Jausmų ir emocijų išreiškimas

Keičiantis informacija, siekiama konkrečių rezultatų, koordinuojami

įvairūs veiksmai, vykdomos užduotys, priimami sprendimai, išreiškiami

jausmai, emocijos.

Komunikacija organizacijoje, anot Alder (1986), atlieka 4 pagrindines

funkcijas:

▪ Informavimo (komunikacijos dėka perduodama informacija, reikalinga

priimant sprendimus)

▪ Kontrolės ir įvertinimo (darbuotojai aptaria idėjas, patikrina ir

įvertina jas, siekdami padaryti teisingus sprendimus)

▪ Mokymosi (sugebėjimas išklausyti ir suprasti kolegas)

▪ Emocinio poveikio (sugebėjimas itikinti kitus).

Kiekviena organizacija funkcionuoja kaip atvira sistema, todėl ryšiai

su aplinka yra laibai gausūs. Tai reikalauja darbuotojų specialių

komunikacinių įgūdžių. Ne kiekvienas organizacijos darbuotojas turi

pakankamai kompetencijos, kad galėtų efektyviai perduoti informaciją į

išorę.

Komunikacijos proceso įtaka darbuotojų socializacijai

Socializacija organizacijoje – tai toks procesas, kuriuo organizacija

padeda naujam darbuotojui adaptuotis joje.

Socializacijos procesas neįvyksta staiga. Darbuotojai išmoksta

laikytis tam tikrų normų palaipsniui. Galima išskirti 3 socializacijos

etapus:

▪ Numatoma socializacija

▪ Susidūrimo fazė

▪ Metamarfozės fazė, arba pasikeitimas

Numatoma

socializacija. Dar gerokai prieš pasirinkdamas darbovietę,

žmogus daug mąsto, kaip jis komunikuos, atsiduręs viename ar kitame poste

tam tikroje organizacijoje. Numatoma socializacija – tai procesas, kurio

metu žmogus svarsto, kaip jis elgsis, eidamas tam tikras pareigas. F. M.

Jablin (1988) išskiria dvi numatomos socializacijos pakopas: profesinio

pasirinkimo socializacija ir organizacijos pasirinkimo socializaciją

(Jablin, 1988).

Profesinio pasirinkimo socializacija. Ieškomi darbo, žmonės

susikuria savo supratimą apie organizacijas bei darbo vietas. Taigi, prieš

įsitraukdami į konkrečios organizacijos veiklą, jie jau turi supratimą apie

ją, jos darbuotojams keliamus reikalavimus. Tai sužinoma iš įvairiausiu

brošiūrų, nnuogirdų, žmonių atsiliepimų apie organizaciją.

Nors formaliai darbuotojo santykiai apsiriboja dalykiniu bendravimu

su kolėgomis, bet, norint tapti visaverčiu organizacijos nariu, patartina

uzmegsti ir neformalius santykius. Izoliacija darbe trukdys žmogui

organizacijoje pritapti.

Įsitraukimas į organizacijos komunikacinį tinklą

Tai tiesioginių ir netiesioginių komunikacinių kontaktų su kitais

organizacijos nariais užmezgimas ir palaikymas. Tai nereiškia, kad turi

būti glaudūs tarpusavio santykiai, tačiau tarp organizacijos narių turi

būti ryšys. Tada kur kas greičiau suvokiama organizacijos kultūra. Būtent

iš konkrečių darbuotojų, ypač senbuvių, galima geriausiai sužinoti, kokios

vertybės čia vertinamos, ko tikimasi iš darbuotojų ((Louis, 1990).

Įsitraukimas į komunikacinį tinklą turi ir kitą privalumą. Pažindamas

daugiau organizacijos narių, darbuotojas kai kuriuos reikalus, kuriuos

atlikti ilgokai užtruktų, gali sutvarkyti per daug trumpesnį laiką.

Parama kolegoms, kai jiems to reikia

Labai svarbus darbuotojo noras padėti savo kolegoms, kai jjiems sunku.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nuveikti savo kolegų darbus. Tačiau

derėtų būti visada pasiryžusiam pagelbėti, kai pačiam darbo nėra per daug,

o kam nors pagalbos ypač reikia. Padėdamas bendradarbiams, asmuo tarsi

informuoja, kad jis nori priklausyti šiai organizacijai, tapti komandos

nariu. Darbuotojai, nelinkę padėti kitiems, dažnai traktuojami kaip

egoistai, nesuprantantys vienybės svarbos.

Efektyvi komunikacija su darbuotojais

Jokie organizacijos ryšiai su tam tikromis visuomenės grupėmis nėra

tokie svarbūs kaip ryšiai su pačios organizacijos darbuotojais. Darbuotojų

elgsena, požiūris į darbą iš esmės lemia organizacijos stabilumą, jos

sėkmę.

Teigiamų sąntykių su darbuotojais galima pasiekti, kai ( Cutlip,

Center, Broom, 1985):

1. Yra abipusis pasitikėjimas tarp darbuotojų ir organizacijos

vadovų;

2. Laisvai sklinda tiksli ir objektyvi informacija;

3. Kiekvieną darbuotoją tenkina jo statusas organizacijoje bei

savarankiškos galimybės;

4. Dirbama be ginčų;

5. Geros darbo sąlygos;

6. Organizaciją lydi sekmė;

7. Optimistiškai žiūrima į ateitį.

Siekiant šių sąlygų, svarbu teikti darbuotojams aktualią informaciją

apie organizacijos veiklą (ądarbinimo galimybes, darbo sąlygos, darbo

užmokestį, papildomas pašalpas ir t.t.) bei skatinti darbuotojus

pareikšti savo nuomonę apie organizacijos veiklą.

Bendravimas organizacijos viduje turėtų remtis šiais principais

(Moore, kalupa, 1985):

▪ Vadovybė turi dalytis su su darbuotojais informacija

▪ Informaciją galima pateikti rašytiniais pranešimais

▪ Pranešimai turi būti parašyti suprantamais, darbuotojų

išsilavinimą atitinkančiais žodžiais

▪ Pranešimus turi rrengti kompetingi asmenys

▪ Informaciją nevalia sąmoningai iškraipyti ar pateikti ją

klaidinančią

▪ Pranešimai turi būti informatyvūs, tikslūs, pateikti tinkamu

laiku

▪ Informacija turi būti perduodama mažais kiekiais

▪ Atsakomybė už formalų bendravimą su darbuotojais turi būti

deleguojama ryšių su visuomene tarnybai

Bendravimo su darbuotojais būdai. Kiekvienoje organizacijoje, netgi ir

mažiausioje, naudojami bent du komunikacijos su darbuotojais būdai: žodinė

komunikacija ir žinutės-pranešimai. Didesnėse organizacijose bendravimo

priemonės gali būti šios: laikraščiai, leidžiami organizacijos viduje,

naujienų lapeliai, valdymo publikacijos, kasmetinės ataskaitos, skelbimų

lentos, vidaus televizija, internetas ir intranetas, susitikimai su

vadovais.

Naujienų laikraščiai. Tai gana lengvai prieinamas ir pigus bendravimo

su darbuotojais būdas. Naujienų laikraštėliai gali būti leidžiami tam

tikromis temomis. Jie turi būti leidžiami reguliariai, tiksliai nustatytu

laiku.

Biuleteniai. Daugelis organizacijų leidžia biuletenius vadovaujamam

personalui. Juose informacija apie darbuotojų kaitą, biurų keitimą, naujus

telefono numerius, peržiūrėta organizacijos politiką, ypatingas

organizacijos naujienas.

Ataskaitos. Kiekvienų metų pabaigoje darbuotojai pateikia išsamią

ataskaitą apie darbą. Tipiškose organizacijų ataskaitose apibudinama

organizacijos politika, finansinė organizacijos padėtis, pateikiami

duomenys apie fondų panaudojimą, įvairių statistikos rodikklių ir kt.

Skelbimų lentos. Beveik visose organizacijose yra skelbimų lentos.

Originalaus dizaino skelbimų lentos su įdomiai pateikta informacija gali

kabėti prie kompanijos pastato įėjimo arba kitoje vietoje, kur eina

didžioji darbuotojų dalis. Informacija skelbimų lentose turi būti nuolat

atnaujinama.

Vidaus televizija. Vidaus televizija ir videotekos naudojimas tampa

populiariu bendravimo su darbuotojais būdu. Pavyzdžiui, į vaizdajuostę

įrašoma vadovo kalba apie organizacijos politiką. Šis vaizdo įrašas kur kas

informatyvesnis negu spausdintas pačios kalbos tekstas.

Internetas ir intranetas. Internetas gali būti naudojamas kaip

patogus vidinės komunikacijos būdas. Elektroninis paštas patogus dėl

spartaus ir patikimo informacijos perdavimo. Elektroniniu paštu teikiama

informacija darbuotojams, organizuojamos apklausos ir kt.

Organizacijose gali būti naudojamas intranetas – nuo išorinio

pasaulio izoliuotas įmonės kompiuterių tinklas, kuriame duomenims rengti,

saugoti ir skleisti pasitelkiama interneto technologija. Jame platinama

informacija skiriama tik įmonės darbuotojams.

Susirinkimai ir konferencijos. Svarstant svarbiausius organizacijos

klausimus dažnai organizuojamos konferencijos, darbuotojų susirinkimai.

Konferencijos paprastai rengiamos, kai norima informuoti darbuotojus apie

naujas idėjas, išgirsti jų nuomonę bei pasiūlymus.

Pirmosios penkios minutės

Pirmosios penkios minutės, arba atvykimas, yra ypač svarbios, nes per

jas svečias susidaro pirmąjį įspudį. Ryšys tarp šeiminiko turi užsimegzti

tuoj pat. Svečias turi pajusti, kad yra laukiamas. Jis siekia butent

asmeninio dėmesio per pirmas penkias minutes. Kad ir kaip būtų užsiėmęs

personalas, į svečią reikia pažvelgti, pasisveikinti ir draugiškai

paprašyti valandėlę luktelėti, pasiūlyti gaiviųjų gėrimų bei saldumynų.

Galbūt svečią išvargino kelionė, jis irzlus, išsekintas laukimo oro uoste,

tačiau jo nuotaika gali pasikeisti viešbutyje, jeigu jis sutinkamas

draugiška šypsena ar šiltu pasveikinimu. Žmonių pagarba, dėmesys kitam,

bičiuliški santykiai visame pasaulyje pirmiausia pasireiškia sveikinantis:

sveikinimo žodžiais, nusilenkimu, rankos paspaudimu, kepurės pakėlimu.

Sveikinimo žodžiais išsakomi geraširdiški palinkėjimai: labas rytas, laba

diena, sveiki. Šias pirmas minutes svečiui turi ppadaryti malonų įspūdį ir

darbuotojai: jų apranga, sutvarkyti plaukai, elgesys.

Svečia viešbutyje pasitinka durininkas: atidaro duris ir pasisveikina

lengvu galvos linktelejimu. Jei durininkas vilki uniformą, kepurės nukelti

nereikia, nes ši rodo, kad darbuotojas šiuo metu atlieka savo pareigas.

Svečias palydimas iki registracijos stalo. Jei jis turi bagažą, durininkas

pasiūlo atnešti arba padeda panešti lagaminą, bet jei svečias to

nepageidauja, nereikėtų jo plėšti iš rankų.

Labai gerai, kai svečias iš karto priimamas ir įregistruojamas.

Priėmimo tarnybos darbuotojai svečią pasitinka stovėdami, šypsodamiesi. Jie

svečią įregistruoja, pasiūlo viešbutyje esančias paslaugas, įteikia raktus,

svečio kortelę. Gerai būtų, jeigu įregistravimo metu svečiui būtų pasiūlyta

atsisėsti, nes priėmimo darbuotojas taip pat sėdi, kadangi jam reikia

rašyti. Nakties metu svečią reikia palydėti į numerį, priekyje turi eiti

viešbučio darbuotojas, jis atrakina kambario duris, uždega šviesą ir

paklausęs, ar svečias dar ko nors pageidauja, pasišalina.

Didelis dėmesys viešbutyje turi būti skiriamas ypatingiems svečiams.

Tai yra:

▪ Nuolatiniai svečiai

▪ Įžimybės

▪ Garsių firmų vadovai

▪ Svečiai, kuriu nenorima prarasti

Labai svarbius svečius (VIP, CIP, SPATT) dažniausiai pasitinka

viešbučio savininkas arba vadovas. Šie svečiai gali būti įregistruojami ir

numeryje. Svečiui pasiūloma atsisėsti, jis vaišinamas šampanu ar

gaiviaisiais gėrimais. Svečio kambaryje gali būti pamerkta gėlių, padėta

saldainių. Šiems svečiams patinka kai juos atpažįsta, žino apie jų

pasiekimus. Visiems malonu, jei viešbučio darbuotojai isimena jų vardus

arba pavardes.

PRAKTINĖ DALIS

Trumpai

apie viešbutį „Magnisima“

MAGNISIMA – tai klasikinio interjero, modernus ir technologiškai

pažangus viešbutis, siūlantis savo klientams aukštą aptarnavimo kokybę bei

prieinamą kainą. Šiuo metu tai naujausias viešbutis mieste, po

rekonstrukcijos atidarytas 2005 metų pavasarį. Viešbutis įsikūręs Klaipėdos

centre, netoli vienos svarbiausių miestelėnams – Lietuvininkų aikštės.

Greta esančioje H. Manto gatvėje, pagrįstai vadinamoje klaipėdiečių

pasididžiavimu, gausu modernių parduotuvių, tenkinančių ir reikliausius

pirkėjus, taip pat kavinių, pramogų klubų.

Rekonstruojant viešbutį rūpintasi, kad jis idealiai tiktų tiek verslo

klasės svečiams, tiek turistams, keliaujantiems vieniems, šeimomis ar

grupėmis. Viešbučio interjeras su originaliomis detalėmis – persiškais

kilimais ir autentiškų sienų fragmentais – sukuria ramybės ir prabangos

oazę.

Viešbutyje įrengta 17 jaukių kambarių, kiekviename yra vonios arba

dušo įranga su stacionariais plaukų džiovintuvais, telefonas, mini baras,

taip pat palydovinė televizija, nemokamas internetas, kondicionavimo

sistema, o siekiant mūsų svečių buvimą viešbutyje padaryti ypač patogų bei

ramų, pasirūpinta ir individualiais seifais, įrengtais kiekviename

kambaryje. Didžiuojamės galėdami pasiūlyti apartamentus, kuriuose

svečiuodamiesi mėgausitės turkiškos ar suomiškos pirties teikiamais

malonumais.

Viešbutyje įrengta moderni konferencijų salė, kurioje telpa 60 svečių.

Viena iš viešbučio teikiamų paslaugų – pobūvių organizavimas. Viešbučio

pirmame aukšte įįrengtas restoranas, siūlantis europietišką virtuvę, visada

laukia norinčių atsipalaiduoti ir pailsėti svečių. Viešbučio svečiams

taikomos nuolaidos.

Azartiškiems žmonėms siūlome dar vieną puikią pramogą –

apsilankyti lošimo namuose (kazino) bei lošimo aparatų salėse.

Atvykusiems nuosavu transportu siūlome saugią automobilių stovėjimo

aikštelę, taip pat teikiame mini-autobuso nnuomos paslaugas.

Atsakymų analizė

Į anketos pateiktus klausymus atsakinėjo 20 viešbučio „Magnisima“

darbuotojų. Respondentų atsakymai buvo labai įvairūs.

Šioje darbo dalyje aš išanalizuosiu į anketos klausymus pateiktus

atsakymus.

1. Klausymas: Jūsų lytis

Respondentai atsakė taip: 11 vyrų ir 9 moterys.

2. Klausyams: Jūsų amžius

Respondentai atsakė taip: 13 repondentų amžius 22-35, 7 respondentų

amžius 36-45.

Iš to galima daryti išvadas, kad viešbučio personalas yra palyginus

dar jaunas. Tai atveria daugiau galimybių tobulinti komunikacijai, nes

jauni darbuotojai greičiau įsisavina naujoves.

[pic]

3. Klausymas: Jūsų išsilavinimas

Respondentai atsakė taip: aukštasis neuniversitetinis 12,

aukštasis universitetinis 5, vidurinis 3. Šis rodyklis yra labai

svarbus, nes rodo kad didžioji dalis darbuotojų turi aukštajį

išsilavinimą, o tai reiškia kad personalas yra kvalifikuotas.

[pic]

4. Klausymas: Ar Jums sunku kkomunikuoti su kitais darbuotojais

Respondentai atsakė taip: 13 ne, 3 taip ir 4 nežinau.

[pic]

5. Klausymas: Ar Jūsų organizacijoje naudojamos komunikacijos

priemonės

Respondentai atsakė taip: visi atsakė kad naudojamos

6. Kokios komunikacijos priemonės naudojamos Jūsų organizacijoje

Resondentai atsakė taip: ataskaitos 10, skelbimų lentos 9,

susirinkimai ir konferencijos 1. Iš šių atsakymų galima daryti

išvadas, kad viešbutyje yra kelių rūšių komunikacijos priemonių.

[pic]

7. Klausymas: ar reikėtų daugiau komunikacijos priemonių viešbutyje

Respondentai atsakė taip: 17 taip, 3 nežinau. Pažvelgus į ššiuos

atsakymus, galima daryti išvadas, kad viešbučio darbuotojai jaučia

trūkumą komunikacijos priemonėms, o tai reiškia kad kuo greičiau

reikia įdiegti naujas.

[pic]

8. Klausymas: Jei prieš tai į pateiktą klausymą atsakėte Taip, tai

kokių komunikacijos priemonių priemonių reikėtų daugiau

Respondentai atsakė taip: Interneto ar intraneto 12, biuletenių 3,

susirinkimų ir konferencijų 2.

[pic]

9. Klausymas: Kaip Jūs manote, įvairios komunikacijos priemonės

pagerina darbo kokybę ir greitį

Respondentai atsakė taip: 15 atsakė kad pagerina, 5 kad labai

pagerina.

[pic]

10. Klausymas: Ar įvairios komunikacijos priemonės palengvina darbą

Respondentai atsakė taip: visi atsakė Taip.

11. Klausymas: Kodėl komunikacija yra svarbi višbučių versle

Respondentai atsakė taip: 12 atsakė, kad palengvina darbą, 5

padeda geriau orientuotis esamoje situacijoje, 3 padeda našiau dirbti.

Iš šių atsakymų galima daryti išvadą, kad komunikacijos priemonės

labai palengvina darbą ir viešbučiui reikia stengtis dar labaiu

pagerinti komunikacijos priemones, kad darbuotojų darbas būtų dar

labiau našesnis ir lengvesnis.

[pic]

Išvados ir siūlymai

Kiekvieno viešbučio sėkmingą veiklą lemia gerai suderinta komunikacija

organizacijos viduje ir išorėje.

Atlikus tyrimą: viešbučio „Magnisima“ komunikacijų svarbą jo veikloje,

paaiškėjo kad komunikacija yra labai svarbi jo veiklai, ji yra labai

silpnai išvystyta.

Mano manymu, viešbučiui reikėtų skirti daugiau lėšų komunikacinių

priemonių vystymui ir diegimui. Taip pat apmokyti darbuotojus jomis

naudotis, geriau juos pparuošti bendrauti su klientais.

Literatūra

1. www.magnisima.lt

2. Viktorija Baršauskienė, Birutė Janulevičiūtė-Ivaškevičienė.

Komunikacija: teorija ir praktika. Kaunas, 2005

3. Palmyra Norvaišienė. Viešbučiai ir jų patalpų priežiūra. Vilnius,

2003

PRIEDAI

Anketa

Esu Utenos kolegijos, turizmo ir viešbučių administravimo programos

studentas. Šios anketos pagalba norėčiau išsiaiškinti apie komunikacijos

svarba viešbučių versle. Žemiau Jums bus pateikta 11 klausymų, prašau

pažymėti atsakymus varnele arba apibraukti atsakymą.

Išanksto dėkoju už Jūsų atsakymus.

1. Jūsų lytis:

a). Vyras

b). Moteris

2. Jūsų amžius:

a). 16-21

b). 22-35

c). 36-45

d) 46 ir daugiau

3. Jūsų išsilavinimas:

a). Nieko nebaigiau

b). Vidurinis

c). Profesinis

d). Aukštasis neuniversitetinis

e). Aukštasis universitetinis

4. Ar Jums sunku komunikuoti su kitais darbuotojais?

a). Taip

b). Ne

c). Nežinau

5. Ar Jūsų organizacijoje naudojamos komunikacijos priemonės?

a). Taip

b). Ne

6. Jei į prieš tai pateiktą klausymą atsakėte Taip, kokios

komunikacijos priemonės naudojamos Jūsų organizacijoje:

a). Naujienų laikraščiai

b). Biuleteniai

c). Atsakaitos

d). Skelbimų lentos

e). Vidaus televizija

f). Internetas ar intranetas

g). Susirinkimai ir konferencijos

7. Jūsų nuomone, ar reikėtų daugiau komunikacijos priemonių viešbutyje

„Magnisima“?

a). Taip

b). Ne

c). Nežinau

8. Jeigu prieš tai į pateiktą klausymą atsakėte Taip, tai kokių

komunikacijos priemonių reikėtų daugiau:

a). Naujienų laikraščių

b). Biuletenių

c). Ataskaitų

d). SSkelbimų lentų

e). Vidaus televizijos

f). Interneto ar intraneto

g). Susirinkimų ir konferencijų

9. Kaip Jūs manote, įvairios komunikacijos priemonės pagerina darbo

kokybę ir greitį?

a). Labai pagerina

b). Pagerina

c). Nekuo nepagerina

10. Ar įvairios komunikacijos priemonės palengvina darbą?

a). Taip

b). Ne

c). Nežinau

11. Kodėl komunikacija yra labai svarbi viešbučių versle?

a). Padeda našiau dirbti

b). Sutaupo laiko aptarnaujant klientus

c). Padeda geriau orientuotis esamoje situacijoje

d). Labai palengvina darbą