Kontraktai

Kontrakto straipsniai (turinys)

Tarptautinių žodžių žodyne kontraktas apibrėžiamas kaip sutartis,

nustatanti sutarties šalių teises ir pareigas bei jų vykdymo terminus.

Komerciniame kontrakte pardavėjas parduoda arba sutinka parduoti pirkėjui

nuosavybės teisę į prekę už piniginį jos ekvivalentą, vadinamą kaina.

Teisiniu požiūriu kontraktas yra kontrakto šalių susitartos valio

pareiškimas, nusakantis turtinius santykius ir riziką. Paprastai kontraktai

yra sudaromi raštu ir detalus komercinės sutarties turinys susideda iš

daugybės straipsnių: prasideda nuo preambulės ir baigiasi šalių adresais.

Straipsnių kontrakte gali būti iki 50, tačiau tai būdinga stambiems,

sudėtingiems kontraktams. Čia bus aptarti 26 pagrindiniai kontrakto

straipsniai.

1. Kontrakto preambulė (apibrėžimas, subjektai)

Šioje dalyje būtinai įvardijamas kontrakto pobūdis, numeris, sudarymo

vieta ir laikas. Taip pat nurodomi jį sudarančių šalių pilni juridiniai

adresai (juridinio asmens pilnas pavadinimas, asmens, atstovaujančio

juridinį asmenį vardas ir pavardė, pareigos, veikiantis pagal įgaliojimą

arba įstatus). Tradiciškai, sutarties pradžioje pirmiau nurodomas

pardavėjos įmonės pavadinimas, o vėliau – pirkėjo rekvizitai.

2. Kontrakto objektas

Sutarties objektas yra esminė sutarties sąlyga. Tai prekių pavadinimas,

nusakant jų pagrindines charakteristikas. Jei prekių perkama įvairių,

būtinai pateikiamas prekių asortimentas, arba nurodoma, kokios tai prekės

ir pridedama specifikacija. Eksporto atveju nurodoma prekės kilmė

(gamintojo šalis) ir kad tai importo prekė ir kokiomis bazinėmis kontrakto

sąlygomis prekė yra perkama. Jeigu kontrakto objektas yra prekė su

sudėtingomis techninėmis charakteristikomis, tai jas galima išdėstyti

papildomai priede. Tokiu atveju, objektas aprašomas trumpai, nurodant į

priedą, kuriame patikslinamos prekių techninės charakteristikos. Kai

kontrakto objektas yra mašinos ar įrengimai, kontrakte arba jo prieduose

gali būti nurodytos techninės sąlygos, įrengimų priėmimas ir išbandymas,

reikalavimai techninei dokumentacijai, specialistų, kurie vykdys įrengimų

montavimą, komandiruočių sąlygos, pardavėjo įsipareigojimai dėl įrengimų

techninio aptarnavimo, remonto ir pan. Jei prekių savybės išsiskiria –

būtina išskirtinumas pabrėžti ir aptarti (spalva, ilgaamžiškumas ir kt.).

Tai apsaugo pirkėją nuo galimų pakaitalų pateikimo vietoje originalaus

gaminio, Kontraktų objektu negali būti prekė, priklausanti kitam asmeniui –

tokia sutartis laikoma neteisėta. Negalima parduoti objektų, kuriais

prekiauti draudžia įstatymai, tačiau sutarties objektu gali būti objektai

kuriems reikalingas specialus leidimas (meninės, numizmatinės, istorinės

prekės).

3. Kontraktų dokumentai

Tai sąrašas dokumentų, reikalingų pasirašant kontraktą. Sutarties tekste

dokumentai tik išvardijami ir pateikiami prieduose. Dokumentai gali būti

pagrindiniai ir papildomi. Prie pagrindinių dokumentų priskiriama

projektas, sutartinės kainos kalkuliacija, specifikacijos, užstato dydis,

laiduotojo ppažyma ir pati. papildomi dokumentai papildo pagrindinius ir

jais gali būti produkcijos priėmimo aktai, pretenzijų formos ir pan.

4. Šalių įsipareigojimai

Kontraktuose kontrahentų įsipareigojimai gali būti dvišaliai, kai

kontrakte dalyvauja tik dvi šalys, ir trišaliai, kai dalyvauja laiduotojas

arba už kontraktą garantuojanti šalis. Įsipareigojimo objektas gali būti

įvairus, pvz., ką nors perduoti nuosavybėn, atlikti paslaugas, pasiekti

rezultatą, panaudoti tam tikras priemones, Dažnai įsipareigojama dėl

nuostolių rizikos, ekonominio pobūdžio, dėl netesybų, savitarpio garantijų.

Gali būti numatyti rankpinigiai, turtas, obligacijos, hipoteka,

delspinigiai, baudos. Kontrakte gali būti numatyta skolininko ir laiduotojo

solidari atsakomybė, padidinanti kontraktų įvykdymo tikimybę. Šioje

sutarties dalyje pateikiamos atlygio už kontrakto nevykdymą sąlygos.

Sutariami rankpinigiai, kurie pirkėjui atsisakius vykdyti įsipareigojimus

lieka pardavėjui, o jei kontraktą atsisako vykdyti pardavėjas, tai pirkėjui

sumokama dviguba rankpinigių suma; atlygintina suma už kontrakto nevykdymą;

avansas. Kontrakte gali būti įsipareigojimas visiškai padengti nuostolius.

Jei už prievolės nevykdymą arba netinkamą jos vykdymą nustatytos baudos,

tai nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (baudos,

delspinigiai). Pardavėjo ir pirkėjo įsipareigojimai turi būti abipusiai ir

atitikti „Incoterms“ sąlygas.

5. Prekių kiekis

Tai esminė kontrakto sąlyga, ji gali būti neišskirta, o pateikta

aprašant objektą arba nustatant bendrą kontrakto vertę. Nurodant prekių

kiekį atkreiptinas dėmesys į prekių matavimo vienetą, kuris turi būti

aiškus ir suprantamas, patartina šalia nurodyti tarptautinėje matavimo

sistemoje priimtą vienetą. Papildomai rekomenduotina nurodyti drėgnumą,

tūrį, svorį ir kitus reikalingus išmatavimus.

Jeigu prekės yra sudėtingų techninių charakteristikų, tai geriau

išdėstyti specifikacijose arba specialiame skyriuje. Įrengimų kiekis

nurodomas komplektais, paketais. Pateiktų įrengimų kiekio patikrinimas

atliekamas pagal pardavėjo specifikacijas.

Prekių svorių charakteristikos gali ir kisti, todėl transportuojant

stambias prekių siuntas, galima nurodyti leidžiamus nukrypimus į vieną ar

kitą pusę nuo nominalaus svorio, kontrakte vartojant sąlygas „apie“,

„arti“, „maždaug“.

6. Prekių kaina ir bendra prekių vertė

Kontrakto šalių susitarimu prekių kaina nustatoma ir įrašoma kontrakto

tekste vienos iš šalių nacionaline valiuta, arba nacionaline valiuta ir

perskaičiuota trečios šalies valiuta. Atsiskaitymas tarp pardavėjo ir

pirkėjo ggali vykti ir neužfiksuota kontrakte valiuta. Prekės kaina – tai

sutarta pinigų suma, kurią sumoka pirkėjas už prekę nurodytomis kontrakte

sąlygomis.

Kainos sudarymo procesas susideda iš kainos tikslų nustatymo, paklausos

įvertinimo, kaštų įvertinimo, konkurentų kainos analizės, kainodaros metodo

parinkimo ir prekės ar paslaugos kainos nustatymo.

Pagrindinės kainų rūšys yra: gamybos, rinkos, statistinės, pirkėjų,

sutartinės. Kontrakto kaina paprastai būna komercinė paslaptis Gamybos

kainos gali būti kainoraštinės, kalkuliacinės, slankiosios, dalinai

slankiosios. Rinkos kainos – pasaulinės, loko, pasiūlos, paklausos,

monopolinės ir pan. Pirkėjų kaina – vartotojo, didmeninė, mažmeninė,

statistinė-vidutinė, eksporto, importo, fiksuota ir kt.

7. Prekių kokybė

Prekių kokybė visada apibrėžiama remiantis standartais, techninėmis

sąlygomis, atskirų šalių standartais arba tarptautinėmis konvencijomis.

Kokybė – tai parametrų ir savybių visuma, pagal kuriuos sprendžiama ar

prekė atitinka kontrakto sąlygas arba pirkėjo reikalavimus. Kokybę

nustatyti galima įvairiai. Populiarūs pirkimai su apžiūros teise, pagal

bandomuosius pavyzdžius, pagal nustatytą kokybės bazę, kai nustatomi

numatytos ir pristatytos prekės kokybės skirtumai. Kokybės skyriuje

aptariama ir prekių markiravimo, įpakavimo, taros ir rekvizitų kokybė.

Dažnai prekių ar siuntų kokybė turi būti patvirtinta valstybinės arba

kompetetingos specialios organizacijos išduotais kokybės sertifikatais.

Sudėtingų įrengimų ar produkcijos kokybė nustatoma pagal pridedamas

technines sąlygas. Jei perkama pagal bandomuosius pavyzdžius, tai prekių

kokybė turi atitikti kontrolinį pavyzdį. Dažniausiai pagaminami trys

kontroliniai pavyzdžiai, kurių vienas būna pas pardavėją, antras pas

pirkėją, trečias, ginčą lemiančioje neutralioje organizacijoje. Pretenzijos

esant sutarties pažeidimams gali būti tenkinamos iš karto kompensuojant

patirtus nuostolius, peržiūrint sutarties sąlygas ar nutraukiant

susitarimą. Nuostolius kompensuoti galima sumokant baudas, netesybų sumas.

Netesybos gali būti numatytos įstatymų ir įvardintos kontrakte, tačiau

įstatyminės netesybos mokamos visais atvejais, net jei tai nenurodyta

kontrakte.

Esant nesutarimams dėl prekių kokybės jie gali būti sprendžiami

tarptautinėje organizacijoje arba atliekama prekių ekspertizė. Be to,

prekių kokybė apibrėžiama Jungtinių tautų konvencijos „Dėl tarptautinių

prekių pirkimo pardavimų sutarčių“ straipsniuose.

8. Mokėjimai ir atsiskaitymai

Praktiškai visuose kontraktuose numatoma mokėjimo sąlygos ir

atsiskaitymų formos. Ypatingai tai aktualu tarptautiniuose kontraktuose,

kur atsiskaitymai vykdomi valiuta. Jei partnerių valiuta nepaklausi, tai

kaina gali būti perskaičiuojama konvertuojama kita sutarta valiuta.

Rekomenduojama skaičiuoti kainas pastovia valiuta. Mokėjimai dažniausiai

atliekami importuotojo šalies valiuta. Valiutos kursų sumažėjimo rizika

dažniausiai tenka eksportuotojo šaliai, o padidėjimo – importuotojo. Dažnai

susitariama, kad importuotojas moka už prekes, gavęs patvirtinimą apie

krovinio pakrovimą išsiuntimo punkte arba gavus prekes paskyrimo punkte.

Gali būti naudojama ir mišrios atsiskaitymų sąlygos: dalis apmokama prieš

gaunant prekes, kita dalis galutinai priėmus prekes. Tarptautiniai

atsiskaitymai susiję ne tik su valiutų kursų svyravimu, pakeitimu, bet ir

kreditų teikimu. Jeigu atsiskaitoma, kai importuotojas gauna prekes, tai

eksportuotojas kredituoja importą. Jei importuotojas prekes apmoka iš

anksto, jis kredituoja eksportuotoją.

Pagrindiniai dažniausiai naudojami atsiskaitymo būdai yra šie:

atsiskaitymai čekiais ir vekseliais, bankiniu pavedimu, akredityvais,

inkaso, grynais, atvira sąskaita, barteriu, konsignacija, apmokėjimas

dalimis, kreditinėmis linijomis, atidėtas atsiskaitymas, išankstinis

apmokėjimas, atsiskaitymai kortelėmis.

9. Nuosavybės

teisės perėmimas

Daugelio šalių teisinės sistemos įvairiai traktuoja prekės nuosavybės

teisės perėmimą, kurį tradiciškai reguliuoja tos šalies Pirkimo – pardavimo

įstatymas. Kontrakte numatoma, kokiu būdu bus perduota nuosavybė.

Nuosavybės teisės pereina pirkėjui, kai jam išduodamas tam tikras

dokumentas, reiškiantis, kad prekės priimtos ir atitinka kontrakto sąlygas.

Dažniausiai kontrakte reikalaujama, kad nuosavybės teisė į prekes pasiliktų

pardavėjo žinioje, kol sumokama už prekes. Iki nuosavybės teisės perdavimo

pirkėjas disponuoja prekėmis depozitoriaus teisėmis, tai yra, kaip prekes

perduotas atsakingam saugojimui. Pirkėjui priimant prekes pastebėti prekių

kiekio ir kokybės neatitikimai surašomi akte ir pareiškiamos pretenzijos.

Prekių priėmimo tvarka nustatoma kontrakte, Prekių perdavimo momentu, kai

pardavėjas įvykdo visus kontrakte numatytus įsipareigojimus, pirkėjui

perduodama ir sugadinimo ar praradimo rizika. Prekės priėmimo sąlygas

reglamentuoja Civilinis Kodeksas.

10. Kontrolė ir inspektavimas

Pirkėjas turi teisę apžiūrėti prekes Pardavėjo verslo vietoje arba

prekių krovimo į Pirkėjo laivą vietoje. Bet kokios nepriimtinos prekės gali

būti pakeistos į prekes, atitinkančias priede nurodytą aprašymą, technines

sąlygas ir specifikacijas. Jei pirkėjas prekių neapžiūri, jis atsisako

inspektavimo teisės ir priima prekes Jei kontraktas yra gamybinis, tai

užsakovas turi teisę inspektuoti gamybą, tikrinti kokybę. Gamintojas

privalo sudaryti sąlygas, pateikti šiam tikslui technines priemones, ir

pan. Nustačius trūkumus, gamintojas privalo nedelsiant juos pašalinti be

teisės pratęsti kontraktą. Pirkėjas, negavęs prekių ir pateikęs

reklamacijas, turi teisę pakeisti prekę pardavėjo sąskaita; pardavėjui

neįvykdžius savo įsipareigojimų, pirkėjas gali pareikalauti iš naujo

sudaryti kontraktą arba pprašoma trečiosios šalies – arbitražo arba teismo

pagalbos. Jei prekių trūkumai paaiškėja tik naudojant, tai turi būti

numatyta išeitis ir galimybė atisakyti tokių prekių.

11. Tara, įpakavimas, markiravimas

Kontrakte šie klausimai aptariami, kai pagal standartus įpakavimas ir

tara yra numatyti. Daugelio šalių prekybininkai laikosi Tarptautinės

standartų organizacijos (ISO) įpakavimo normų ir taisyklių. Svarbiausias

įpakavimo ir taros tikslas yra išsaugoti prekes transportuojant, pakraunant

ir iškraunant bei saugant sandėliuose. Be to, tara ir įpakavimas bei

ženklinimas optimizuoja siuntų dydį, spartina pakrovimo iškrovimo darbus.

Reikalavimai prekių tarai skirstomi į bendruosius, sąlygojančius

pardavėjo įsipareigojimą užtikrinti prekių saugumą jas transportuojant, bei

specialiuosius, iškeltus pirkėjo.

Prekių ženklinimas arba markiravimas yra labai svarbus užsienio prekybos

operacijų elementas. Jis atlieka šias funkcijas: nurodo kaip

transportuotojas turi elgtis su prekėmis; Informuoja apie galimus pavojus,

kurie atsirastų neteisingai elgiantis su krovinius; nurodo pirkėją;

kontrakto numerį, tranzito numerį, svorį, gabaritus ir kitas

charakteristikas, siuntos apimtį, prekių skaičių siuntoje ir pan.

Pardavėjas kiekvienai prekių siuntai užpildo įpakavimo lapą, kurio turinys

aptariamas kontrakte. Paprastai nurodoma: įpakuotų prekių sąrašas, kiekis,

svoris neto ir bruto ir pateikiama taroje kartu su preke arba specialiuose

tvirtinimuose taros išorėje, neperšlampamuose paketuose. Pagal tarptautines

prekybos nuostatas, tara ženklinama aiškiai matomoje vietoje nenuplaunamais

dažais net ant trijų dėžės pusių. Ženklinimo turinys aptariamas kontrakte.

Prekės dažniausia tiekiamos konteineriais, paketais, dėžėmis, plastiko

maišais, statinėmis, ant padėklų, vandeniui nepralaidžioje ar kitokioje

plėvelėje ir kitokia dažniausia standartinių ddydžių tara.

12. Nenugalimos jėgos aplinkybės (Force majeure)

aplinkybės, nepriklausančios nuo kontrakto šalių valios bei

atsirandančios dėl nenumatomų ir nenugalimų ypatingų aplinkybių, vadinamos

„Force majeure“ arba nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Joms priskiriama:

gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai, stichinės nelaimės, ypatingai

nepalankios oro sąlygos, epidemijos, kariniai veiksmai, mobilizacijos,

blokados, cunami, taifūnai, uraganai embargo, streikai, sprogimai,

sukilimai, laivų užplaukimas ant seklumos ir vyriausybės priemonės,

trukdančios įvykdyti įsipareigojimus (eksporto ir importo uždraudimas).

Nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti dviejų rūšių: ilgalaikės ir

trumpalaikės. Ilgalaikėms aplinkybėms priskiriami karai, vyriausybių

apribojimai, o trumpalaikėms – stichinės nelaimės, transporto katastrofos

ir pan.

Traktuodami šias aplinkybes, prekių pardavėjai paprastai stengiasi

išplėsti jų sąrašą, o pirkėjas, priešingai – susiaurinti. Atsiradus

nenugalimos jėgos aplinkybėms, įsipareigojimų sutartyse vykdymas gali būti

atidedamas visam tokių aplinkybių galiojimo bei pasekmių likvidavimo

terminui, jei išvardintos priežastys tiesiogiai paveikia kontrakto sąlygas,

o šalys apie tai nieko nežinojo. Šalis negalinti vykdyti savo

įsipareigojimo dėl šių priežasčių, privalo apie aplinkybių veikimo pradžią

ir įsipareigojimų vykdymo nutraukimą pranešti kitai šaliai nedelsiant arba

per nustatytą laikotarpį ir pateikti patvirtinančius dokumentus. Jei

kontrahentui pranešta nebus, tai šaliai gali būti atimta teisė pasinaudoti

force majeure išlyga.

Atleidimo nuo atsakomybės atvejus reguliuoja LR Civilinis Kodeksas, o

tarptautinėje prekyboje – Jungtinių Tautų Konvencijos 79 straipsnis.

13. Draudimas

Kontaktuose numatomos draudimo sąlygos, kai prekės gabenamos tolimais

atstumais. Skyriuje nurodoma, kas draudžiama (kontrakto ir draudimo

objektas), kokia rizika apdraudžiama, kas draudžia (draudikas), kieno

naudai draudžiama.

Draudimu dažniausiai rūpinasi pardavėjas, kuris apdraudžia prekes

„visiems rizikos atvejams“. Tačiau ši draudimo rūšis neapima atvejų, kai

žala padaroma sąmoningai sugadinant prekes, neatsakingai transportuojant,

ar prekėms turint specifines savybes. Paprastai pardavėjas draudžia prekes

savo arba pirkėjo naudai. Jeigu draudimo sutarties sudarymo momentu prekių

pirkėjas ar gavėjas nežinomas, tai draudimo polisas išrašomas „pateikėjui“

arba draudėjas perduoda jį kitam asmeniui indosamentu. Jeigu draudimas

nenumatytas, tai rizika prekes transportuojant ar sandėliuojant tenka

pardavėjui iki prekių perdavimo ekspeditoriui arba pirkėjui momento.

Įprasta, kad tarptautiniai kroviniai Europoje draudžiami mažiausiai visai

kontrakto sumai plius 10 proc.

Draudimo sutartyje nurodoma: sutarties šalių pavadinimai, adresai,

draudžiami objektai, galimi nuostoliai, draudimo suma, draudimo premija,

sutarties galiojimo terminai, apribojimai, nutraukimo sąlygos ir draudimo

data. Rekomenduojama tiksliai formuluoti draudimo sąlygas ir straipsnius,

nes dviprasmiškumas ir abejonės dažniausiai išsprendžiami draudimo naudai.

Svarbiausias dokumentas, patvirtinantis draudimo buvimą yra draudimo

polisas. Polise pateikiami visi draudimo duomenys: draudimo objektas, suma,

tarifas, terminai ir kieno naudai apdraustas krovinys. Draudimo išlaidos

yra sudėtinė prekių kainos dalis.

14. Atsakomybė už produkciją

Šaliai neįvykdžius turtinių įsipareigojimų, užsakovas arba produkcijos

gavėjas turi teisę nušalinti tiekėją. Nutrūkus kontraktui nuostolius apmoka

tiekėjas, laiduotojas arba draudimo kompanija. Nuostoliai gali būti

atsiteisiami per teismus, arba arbitražus, taip pat gali būti taikomas

netesybų sumokėjimas.

Komercinėje praktikoje kontrakto šalys gindamos savo interesus taiko

įvairias ekonomines, finansines bei teisines priemones, kad priverstų

vykdyti įsipareigojimus. Dažniausiai taikoma netesybos, savitarpio

garantijos, llaidavimas, rankpinigių, užstatų mokėjimas, turto, vertybinių

popierių įkeitimas, hipoteka. Kontrakto prievolių užtikrinimą reglamentuoja

LR Civilinis Kodeksas.

15. Garantijos

Garantija laikoma įstatymuose ar kontrakte numatyta vieno asmens pareiga

visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo –

skolininkas prievolės neįvykdys ar įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė

yra subsidiarinė, tačiau sutartyje galima nustatyti ir solidarią ar tam

tikros dalies laiduotojų ir pardavėjų atsakomybę.

Garantijos susijusios su prekių kokybe, kuri turi atitikti

tarptautinius, nacionalinius ar šakinius standartus bei normatyvinius

dokumentus. Jei prekės kokybė neatitinka garantijos sąlygos nurodytos

sutartyje, pirkėjas garantinio periodo metu gali pareikšti pretenzijas

pardavėjui.

Nustatant pretenzijas, pirkėjui dažniausiai suteikiama teisė

pareikalauti iš pardavėjo per trumpiausią laiko tarpą pašalinti prekės

defektus; pardavėjui laiku nepašalinus defektų, jas gali pašalinti

pirkėjas, įgydamas teisę pareikalauti iš pardavėjo atlyginti patirtas

išlaidas; jei defektų pašalinti negalima – pareikalauti prekes su defektais

pakeisti į naujas. Prekės su defektais ar jos dalies pakeitimas paprastai

yra susijęs su garantinių terminų pratęsimu. Garantinių terminų pratęsimo

tvarką galima aptarti kontrakte.

Garantijas gali laiduoti bankai ar draudimo kompanijos, tačiau

laidavimas taip pat įpareigos atsakyti už įmonę, jei ši neįvykdys savo

prievolių ar jų dalies. Garantijos gali būti ribotos ir galioti tik pirmam

pirkėjui. Tokia garantija riboja pirkėjo galimybę gauti nemokamą remontą po

tam tikro nustatyto laiko. Sudėtinė garantijos dalis gali būti pardavėjo

įsipareigojimas teikti patarimus ir informaciją pirkėjui eksploatavimo

garantiniu laikotarpiu.

16. Sankcijos

Sankcijos

gali būti numatytos dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo,

pavyzdžiui, už nekokybiškas prekes ar nesavalaikį ir ne visos apimties

prekių pristatymą. Šiais atvejais taikomos konvencinės baudos, kurios

turėtų sudaryti nuo 5 iki 10 proc. laiku nepateiktų prekių vertės. Šalys

gali įteisinti kontrakte konkrečius baudų dydžius ir pirkėjo teisę

reikalauti iš pardavėjo padengti nuostolius, jeigu jie nebuvo padengti

sumokėtomis baudomis.

17. Transportavimas

Prekių transportavimas apima prekių paruošimą, pakrovimą, pristatymą ir

iškrovimą. Krovinio transportavimo išlaidos būna gana didelės, todėl svarbu

racionaliai paskirstyti šias išlaidas. Kontrakte nurodoma kam pardavėjas

turi perduoti prekes ir dokumentus. Jei transportavimą vykdo pardavėjas,

tai jis turi papildomai pranešti pirkėjui apie prekių pervežimo laiką,

vietą. Jei transportuoja pirkėjas, tai kontrakte numatoma vieta, į kurią

pardavėjas privalo pristatyti prekes pagal nustatytus terminus. Dažnai

aptariama prekių išankstinio pateikimo galimybė.

Transportavimą galima vykdyti pardavėjo transportu arba naudotis

ekspedicinių įmonių paslaugomis. Todėl kontrakte aptariama, kokiu

transportu bus gabenama ir kaip bus užtikrinama prekių apsauga.

18. Prekių išsiuntimas ir pristatymas

Išsiunčiamas prekes lydi komplektas dokumentų: sąskaitos, kilmės

sertifikatai, važtaraščiai, draudimo ir muitų rinkliavų dokumentai,

transportavimo konosamentai, net leidimai bei licenzijos. Pirkėjas juos

pasiima, jeigu jjie atitinka kontrakte numatytas sąlygas.

Prekių transportavimo kontraktuose numatomas prekių pristatymas,

aptariama kaip ir kada pardavėjas praneša pirkėjui apie atitinkamų siuntų

iškrovimą. Pranešimuose nurodoma kontrakto numeris, data, transportas,

prekių pavadinimas ir kaina, prekių kiekis, svoris, vietų skaičius. Dažnai

kontrakte numatomas garantinių prekių pristatymo terminas, numatomi

leistini prekių tiekimų svyravimai.

19. Arbitražas ir ginčų sprendimas

Arbitražas – specialus teisinis ginčų sprendimo būdas, turtiniams

ginčams spręsti, kai fiziniai ar juridiniai asmenys kreipiasi ne į teismą,

o į jų pasirinktą trečiąjį asmenį ar asmenis. Tačiau prieš kreipiantis į

arbitrą galimi kiti ginčų sprendimo būdai: derybos, tarpininkavimas,

Jeigu taikinamoji procedūra nepavyko, kontrakto šalis ieškovė kelia

ieškinį teismui arba arbitražui. Pasirašius tarptautinį kontraktą, ginčo

atveju tarptautinis komercinis arbitražas yra neišvengiamas, kadangi ginčai

šalies teismuose gali būti nepripažįstami. Tokiam kontrakte būtina įtraukti

straipsnį apie arbitražo vietą, taip pat numatyti teisę, kuria šalys

sutinka vadovautis. Jei kontrakte nebus nurodyta taikoma teisė,

arbitražinis teismas pats turės nuspręsti, kokią teisę taikyti,.

Arbitražo straipsnyje turi būti paminėta šalių pasirinkimas ginčą

nagrinėti instituciniame arba „Ad hoc“ arbitraže, arbitrų skaičius, vieta

ir kalba. „Institucinis“ reiškia, kad arbitražas bus vykdomas remiantis

atitinkamos institucijos arbitražo taisyklėmis. Arbitražai „ad hoc“ yra

laikini ir skirti vienam ar keliems ginčams spręsti.

Šalys pačios turi teisę pasirinkti arbitrų skaičių. Trijų arbitrų

dalyvavimo atveju, kiekviena ginčo šalis pasirenka po vieną arbitrą, o

trečiąjį pasirenka abi šalys arba skiria atitinkama pasirinkta institucija.

Konkrečios arbitrų kandidatūros kontraktuose nerašomos. Arbitražas įgyja

teisę nagrinėti konkretų ginčą šalių susitarimu, vadinamu kompromisu.

Procesas, kai šalys tariasi dėl ginčo sprendimo ateityje vadinasi

arbitražine išlyga. Arbitražo procesas prasideda ieškininiu pareiškimu,

kuriame pateikiami faktai, nusakantys konfliktą ir pridedami sutartiniai

dokumentai ir nurodoma arbitrų skaičius. Kopiją, arbitražas siunčia

oponuojančiai šaliai (atsakovui), kuris privalo per 30 dienų pateikti savo

argumentus ir komentarus. Arbitras gali leisti pačioms šalims priimti

sprendimą, o nepavykus, parašo sprendimą, kuris ir tampa galutiniu.

20. Licenzijos

Licenzijos objektu gali būti užpatentuotas išradimas, technologinis

procesas, techninės žinios, patirtis, prekiniai ženklai ir pan. Pagal

kontraktą parduodant objektą, susitarimo objektu tampa patento perdavimas.

Ši sąlyga kontrakte fiksuojama kaip pardavėjo pareiga perduoti projektą su

visa informacija, specifikacijomis, brėžiniais, modeliais ir pan.

Aptariamos teisių perdavimo sąlygos. Licenzija gali būti paprastoji,

išskirtinė ir visiška. Kartu įtraukiamos išlygos dėl konfidencialumo ir

nurodymai apie personalo apmokymą. Neišskirtine licenzija licenciatui

leidžiama panaudoti išradimą, bet pasiliekama teisė toliau ja disponuoti.

Išskirtinėje licenzijoje, suteikiama monopolinė teisė licenciatui naudotis

licencija sutartoje vietoje, be teisės parduoti licenziją toje teritoriją

tretiems asmenims, tačiau paliekama teisė parduoti kitoje teritorijoje.

Tokia licenzija vadinama išskirtine apribota. Dažniausiai pagal licenzijas

numatomos išlygos: nesuteikiama teisė savarankiškai realizuoti produkciją,

uždraudžiamas arba ribojamas produkcijos eksportas, nustatomas gaminamos

produkcijos maksimumas ir pan.

Visiškoje licenzijoje licenciatas gauna išskirtinę teisę ja naudotis

visą susitarimo laiką, o licenciatas netenka teisių panaudoti ją

savarankiškai. Už teisių suteikimą mokamas sutartas mokestis.

21. Kontraktų perleidimas

Kontrakto perleidimas tai jo teisių ir sąlygų perdavimas tretiems

asmenims. Šis punktas turi būti įrašomas kontrakte. Taip atsitinka, kai

viena iš šalių nesugeba atlikti savo įsipareigojimų, pvz. pasireiškus

nenugalimos jėgos aplinkybėms. Perimdama trečioji šalis gali derėtis dėl

palankesnių sąlygų, kkainų ir pan. Kontraktas gali būti perleidžiamas už

nustatytą papildomą mokestį (šalims susitarus).

Kontrakto perleidimas dažniausiai įforminamas taip: šalys įsipareigoja

neperleisti kontrakto (arba jo dalies) trečiajai šaliai be antrosios šalies

raštiško sutikimo; kontrakto perėmėjas tiesiogiai perima visus šio

kontrakto įsipareigojimus, teises ir sąlygas.

22. Specialios aptartys ir išlygos

Tarptautinės prekybos praktikoje pasitaiko, kad kai kurie kontraktai,

specialiomis aptartimis įgyja papildomus įsipareigojimus ar teises.

Populiarios aptartys kontraktuose: reeksporto, perpardavimo uždraudimas,

nuosavybės perdavimo, kontrakto peržiūrėjimo, monopolinės pardavimo teisės,

pirmos rankos, išimtinės ar neišimtinės pardavimo teisės ir panašios

aptartys.

Reeksporto skatinimas arba uždraudimas numatomas norint pelningiau

parduoti kitoje šalyje arba palaikyti nusistovėjusias kainas rinkoje.

Aptartis dėl perpardavimo kainų riboja pirkėją ir neleidžia parduoti

produkcijos aukštesnėmis kainomis nei nurodyta kontrakte, Nekonkuravimo

aptartis nurodo, kokiose rinkose ir kokiu laikotarpiu pirkėjas negali

pardavinėti nurodytų rūšių prekių.

Kontraktuose kartais pasitaiko prieštaravimų tarp straipsnių, todėl gali

būti pažeisti įstatymai ar kita šalis gali atsidurti nepalankioje

situacijoje ir nutraukti kontraktą. Norint to išvengti, į sutartis įrašoma

vadinamoji „salvatorinė“ išlyga: kontraktas galioja, nors jame būtų

nuostatos, prieštaraujančios įstatymams ar papročiams. Taip pat gali būti

išlygos dėl kainų, kai valiuta nestabili.

23. Kontrakto anuliavimas

Kontraktas gali būti nutrauktas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jei

jis neįregistruotas, negaunama licencijų, nebaigti vykdyti įsipareigojimai

ir pan. Kontraktas gali būti nutrauktas arba pakeistas šalių susitarimu

arba gali būti nustatytas papildomas laikotarpis savo prievolėms įvykdyti.

Jeigu iki sutarties įvykdymo datos aaišku, kad viena iš šalių padarys esminį

sutarties pažeidimą, kita šalis gali pareikšti apie sutarties nutraukimą.

Taigi, būtina sutartyje numatyti esminius atvejus, dėl kurių kita šalis

anuliuoja kontraktą. Kontraktas nutraukiamas, kai pirmoji šalis pasiunčia

pareiškimą apie kontrakto nutraukimą antrajai šaliai, o antroji šalis

gavusi pareiškimą dėl kontrakto anuliavimo per 10 dienų patvirtina

pranešimo gavimą. Anuliavus kontraktą paliekama tiesė išieškoti nuostolius.

24. Kitos sąlygos

Čia įrašomos sąlygos, kurio neįėjo į kitus kontrakto straipsnius.

Pavyzdžiui, kontraktų papildymų, procedūrų pakeitimai, papildomi šalių

veiksmai, išlaidų paskirstymas tarp šalių, konfidencialumo užtikrinimas,

informavimas apie kontrakto vykdymą ar pasikeitusias aplinkybes ir pan.

Dažnai tarptautiniuose kontraktuose įrašoma aplinkosaugos ir ekologijos

reikalavimai, pavyzdžiui dėl vienkartinės taros žalos aplinkai atlyginimo.

Šiame straipsnyje galima įrašyti kalbą, kuria sudaromas kontraktas ir pan.

26. Kontrakto įsigaliojimas

Kontraktas dažniausiai įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Bet

kontraktas gali negalioti, jei pagal įstatymus jis turi būti didesnės

apimties, nepatvirtintas notariate, neįregistruotas atitinkamame registre,

nėra licenzijos ir pan. Sutartyje būtina įrašyti straipsnį, kuriame būtų

aiškiai nurodyta, kada kontraktas įsigalioja, Jei reikalingi leidimai, tai

formuluojama, kad kontraktas įsigalioja gavus leidimą arba jį įregistravus

ir iki kokio termino tai reikalinga padaryti. Dažnai įrašoma, kad

kontraktas įpareigoja šalis ir įsigalioja šalių, jų teisių perėmėjų naudai,

atsižvelgiant į tam tikrus nurodytus apribojimus, o jo pasirašymas ir

vykdymas yra tinkamai patvirtintas visais reikalingas įgaliojimais ir

formalumais.

Kontrakto pabaigoje rašoma šalių pasirašiusių kontraktą, adresai ir

atsakingi

už kontrakto vykdymą, kam persiųsta kopijos. Kontraktą pasirašo

teisėti ir įgaliotini atstovai patvirtinant tai šalių antspaudais.