Logistika ir jos valdymas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Verslo vadybos katedra

Referatas

Atliko : Audrius Peckus, IM-1

Priėmė : I.Dieninienė

Vilnius

2004

Turinys

Įvadas …………………………3

1. Logistikos samprata ir raida ………………. 4

1.1 Logistikos terminologija ir apibūdinimas……………4

1.2 Logistikos istorinė raida …………………5

1.3 Logistikos raidos etapai ir išsivystymo lygiai …………..6

2. Organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos…………8

3. Logistikos valdymas …………………9

3.1 Logistikos valdymo koncepcija ………………9

3.2 Logistikos valdymo elementai ……………..10

3.3 Sistemų teorija ir logistikos valdymas …………….10

Įvadas

Logistika – tai mokslas apie materialinių ir su jais susijusių

informacinių bei finansinių ssrautų valdymą erdvėje ir laike nuo jų pirminio

šaltinio iki galutinio vartotojo.

Dabartiniu metu intensyvi ūkinės veiklos plėtra ir padidėję

materialinių bei piniginių srautų valdymo visų tarpusavio ryšių poreikiai

lemia su gamybos valdymo efektyvumo didinimu susijusius svarbiausius

reikalavimus, keliamus naujiems metodams ir veiklos formoms.

Pasaulinė logistinių valdymo sistemų kūrimo praktika parodė, kad

dabartiniu metu gamybos ir įmonių valdymo logistinius principus galima

vertinti kaip vieną iš svarbiausių įmonių plėtros krypčių, turint tikslą

sustiprinti darbo, materialinių, piniginių ir energetinių išteklių

ekonomiką, padidinti įvairių lygmenų valdymo efektyvumą, garantuoti

reikiamą vartotojų aptarnavimo kokybę.

Naujo mokslinio ir mokomojo logistikos dalyko objektas yra

materialiai ir su jais susiję informaciniai bei finansiniai srautai. Platus

logistikos taikymas ūkinėje praktikoje paaiškinamas laiko intervalų tarp

žaliavos įsigijimo ir prekių pateikimo galutiniam vartotojui trumpinimo

būtinumu. Logistika leidžia minimizuoti prekių atsargas ir daugeliu atvejų

apskritai jų aatsisakyti, gerokai sutrumpinti prekių pristatymo laiką,

pagreitinti informacijos gavimo procesą, pagerinti aptarnavimo kokybę.

Logistinė veikla daugiabriaunė. Ji apima transporto, sandėlių ūkio,

atsargų, personalo valdymą, informacinių sistemų organizavimą, komercinę

veiklą ir daugelį kitų sričių. Kiekviena iš išvardytų funkcijų gerai

ištyrinėta ir aprašyta atitinkamo šakinio mokslo. Logistinio požiūrio

principinis naujumas- organinis tarpusavio ryšys, aukščiau išvardytų sričių

integracija į bendrą medžiagų judėjimo sistemą. Logistinio požiūrio esmė-

ištisinis materialinių srautų valdymas.

Tačiau ir dabar Lietuvoje dar daugeliui logistikos terminas ir

samprata, o tuo labiau- logistikos taikymo galimybės, yra nepakankamai

žinomi. Mūsų gyvenimo praktikoje logistika dažnai tapatinama su viena ar

kita verslo grandimi. Kai kurie jos elementai- transportavimas,

sandėliavimas, informacinės sistemos ir kt.- jau seniai pripažintos kaip

gyvybiškai svarbios verslui. Tačiau iki galo neįžvelgiama šio sisteminio

mokslo reikšmė ir gerokai padidėjusios jo taikymo praktikoje galimybės bei

ekonominis efektas.

Šis mmokslas naujas tuo, kad siekiama įvairias veiklos sritis valdyti

ne atskirai, o koordinuotai, sisteminiu principu, siekiant minimalių

išlaidų ir kartu geriausiai aptarnauti vartotojus. Dėl šio visuminio

požiūrio ir jo praktinio įgyvendinimo pranašumų logistika užsienio

specialistų vertinama kaip viena svarbiausių paskutiniųjų metų vadybos

naujovių.

1. Logistikos samprata ir raida

1.1 Logistikos terminologija ir apibūdinimas

Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų,

rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo

naujumas pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną

veiklos sritį, o koordinuotai. JAV fizinio paskirstymo vvadybos nacionalinės

tarybos (NCPDM- profesionali paskirstymo vadovų organizacija, susikūrusi

1962 m.), nustatytas apibrėžimas yra toks:

Fizinio paskirstymo vadyba yra dviejų ar daugiau veiklų, kurių

tikslai- žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimas, gamyba,

kontrolė ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško į vartojimo tašką,

tarpusavio sąveika.

Ši veikla gali apimti ir pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą,

paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos saugojimą, užsakymų

tvarkymą, priežiūrą, gamyklų ir sandėlių statybos vietų parinkimą,

pakavimą, prekių kontrolę, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą,

transporto eksploatavimą ir gabenimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis.

Logistikos objektą galima vertinti įvairiais požiūriais: rinkodaros,

finansų, planavimo. Tačiau jie gali kisti atsižvelgiant į tai, kuo

užsiimama: ar praktika ar mokslu.

Užsienio ekonominės ir vadybinės literatūros analizė parodė, kad

šiandieną logistika suprantama kaip:

• naujų krovinių judėjimo organizavimo kryptis

• įvairių „žmogus- mašina“ srautų sistemų planavimo teorija

• įvairių veiklos rūšių visuma: būtino kiekio reikiamoje vietoje

reikiamu laiku minimaliausiomis išlaidomis gavimas

• gabenimo ir gamybos procesų integracija

• krovinių nuo gamybos vietos iki vartotojo judėjimo ir saugojimo

sąnaudų planavimo procesas

• fizinio produkto paskirstymo valdymo forma;

• ekonomikos infrastruktūra;

• gatavos produkcijos nuo gamybos iki vartojimo vietos efektyvus

judėjimas;

• nauja mokslinė kryptis, susijusi su racionaliu materialinių ir

informacinių srautų valdymo metodų parinkimu;

• mokslas apie gamybos ir paskirstymo racionalų organizavimą;

Apibrėžimų visumą galima padalyti į 22 grupes.

Pirma apibrėžimų grupė logistiką vertina taip: logistika- tai

kryptingas ūkininkavimas, kuris pasireiškia materialinių srautų valdymu

gamybos ir apyvartos sferose.

Kita apibrėžimų grupė vertina logistiką kaip tarpdalykinę mokslinę

kryptį, tiesiogiai susijusią su naujų galimybių paieška didinant

materialinių srautų efektyvumą.

Užsienio literatūroje logistikos samprata dažniausiai vertinama kaip

ūkio apyvartos, žaliavų komponentų ir gatavos produkcijos judėjimo valdymo

ir saugojimo procesas nuo pinigų tiekėjams sumokėjimo iki pinigų už gatavos

produkcijos pristatymą vartotojui gavimo momento.

Daugelio manymu, pakankamai informatyvus yra toks apibrėžimas:

Logistika- mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų

materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų

įsigijimo iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir

medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios

jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos

informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.

1.2 Logistikos istorinė raida

Nors logistika yra modernus mokslas, tačiau vis dėlto šis naujas

šiuolaikinei vadybai bei ekonomikai terminas turi ilgaamžę istoriją ir savo

praktika siekia gilias istorines šaknis. Antikoje logistika reiškė

visuotiną pasaulio tvarką, dėsningumą, beasmenį kosminį protą. Senovės

graikai logistiką suprato kaip skaičiavimų atlikimą. Žodis „logiškas“

(gr.logikos ) reiškia „ susijęs su logika, atitinkantis logikos dėsnius,

protingas“. „Logika“ –mokslas, tiriantis priimtinus samprotavimo būdus;

taisyklingas mąstymas, vidinis dėsningumas. Ištisą logistikos sistemą IV

a.pr.m.e. sukūrė Aristotelis. Svarbiausi Aristotelio sukurti logistikos

principai:

• ko negalima išmatuoti, to negalima ir valdyti;

• kas būdinga vvisumai, tas būdinga ir jos sudedamosioms dalims;

Logistikos kriterijai pagrįsti loginiu mąstymu bei:

• sistemingumu;

• efektyvumu;

• optimalumu;

• bendru tikslumu ir tikslia apskaita;

• konkretumu;

• kokybe;

• greitu reagavimu;

• kompleksiškumu;

Archimedo liudijimu, IV a.pr.m.e. –didžiausio Atėnų galybės,

demokratijos ir kultūros klestėjimo laikotarpiu – senovės Graikijoje buvo

10 logistų.Tokius specialius valstybės kontrolierius, kurie daugiausia

kontroliuodavo visuomenės kasų išlaidas, senovės graikai vadino logistais.

Senovės Roma taip pat vartojo logistikos terminą, nors jis turėjo

kiek kitokią reikšmę. Logistika čia buvo suprantama kaip produktų

paskirstymas. Romos imperijos laikotarpiu lobisto titulą turėjo

tarnautojai, užsiimantys maisto produktų paskirstymu. Bizantijos

imperatorius Leonas IV ( 865-912 m.e. ) terminą logistika karybos

vadovėlyje vartojo dviem reikšmėmis: užnugaris ir kariuomenės aprūpinimas.

Vakarų mokslininkų manymu, logistika išsiplėtojo į mokslą dėka

karybos sferos. Pirmo logistikos mokslinio darbo autoriumi laikomas

prancūzų karo specialistas E.Džomini, kuris XIX a. Pradžioje pateikė

logistikos apibrėžimą: „kariuomenės valdymo praktinis mokslas“. Jis

tvirtino, kad logistika apima ne tik gabenimą, bet ir daugelį kitų veiklos

sričių, tokių kaip kariuomenės aprūpinimas, išdėstymas ir kt. Todėl nuo

seniausių laikų iki mūsų dienų logistika tapo svarbiausiu karo meno

elementu.Taikant logistikos principus buvo laimimos kovos prieš daug

didesnes armijas. Ypač sėkmingai tai praktiškai taikydavo Napoleonas

Bonapartas.

Gilias istorines šaknis turi ir kitas logistikos termino

apibūdinimas. XVII-XVIII a. Sandūroje gyvenęs vokiečių filosofas-

idealistas, matematikas, fizikas Leibnicas logistika pavadino matematinę

logiką. Šis terminas

buvo oficialiai patvirtintas 1904 m. Filosofijos

konferencijoje Ženevoje. Rusijoje, 1850 m. Išleistame „Enciklopediniame

karo terminų žodyne“ logistika buvo suprantama kaip kariuomenės judėjimo

valdymas ir jos užnugario aprūpinimo organizavimas.

Tačiau nepaisant tam tikrų skirtumų, logistika turi vieną bendrą

bruožą- tai racionalumas ir tiksli apskaita.

Ypač audringai logistika pradėjo plėtoti Antrojo pasaulinio karo

metu. Žinoma, kad logistinis požiūris buvo plačiai taikomas amerikiečių

armijoje. Remiantis logistikos principais buvo kuriami strateginiai planai,

derinami gynybos, užnugario ir tiekimo bazių tarpusavio veiksmai, armijos

aprūpinimas ginkluote, kuru ir maistu. 1991 m. JAV pergalę Persijos

įlankoje taip ppat lėmė karo technologijos ir logistikos mokslo praktinis

taikymas: per labai trumpą laiką buvo sutriuškinta ir iš Kuveito išvyta

Irako armija, vadovaujama Sadamo Huseino. Taikant logistiką viskas buvo

atlikta labai racionaliai ir logiškai.

Vakarų specialistai šiuolaikinėmis sąlygomis išskiria keletą

logistikos rūšių:

• logistiką, susietą su gamybos aprūpinimu medžiagomis, žaliavomis,

komplektavimo dalimis, t.y. pirkimo ir tiekimo logistiką;

• gamybos logistiką;

• realizavimo, t.y. rinkodaros, arba skirstymo logistiką;

• atliekų perdirbimo (utilizavimo) logistiką.

Išskiriama ir transporto logistika, kuri iš esmės yra kiekvienos iš

keturių logistikos dalių ssudėtinė dalis.

Taip pat kiekvienos iš trijų logistikos rūšių neatskiriama ir

būtina sudėtinė dalis yra logistinis informacijos srautas, apimantis

duomenis apie prekių srautus ir jų perdavimą, apdorojimą. Ši logistikos

posistemė dažnai vadinama kompiuterine logistika.

1.3 Logistikos raidos etapai ir išsivystymo llygiai

Logistikos principų taikymas vadybos srityje prasidėjo palyginti

neseniai.Maždaug iki 8-ojo dešimtmečio produkcijos gamintojai ir vartotojai

nesiėmė rimtai kurti specialių sistemų, leidžiančių optimizuoti

materialinius srautus.Anglijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad iki 70 %

perkės vertės, kol ji patenka galutiniam vartotojui, sudaro logistikos

išlaidos ( 1 pav.), t.y. transportavimo, saugojimo, pakavimo ir kitos

išlaidos.

Svarbiausios priežastys, nuo 7-ojo dešimtmečio ekonomiškai

išsivysčiusiose šalyse sukėlusios susidomėjimą logistikos idėjomis, yra:

• konkurencinių pranašumų užtikrinimas dėl savikainos mažinimo ir

tiekimo kokybės gerinimo;

• energetikos krizė;

• mokslo ir technikos pažanga ir svarbiausia – valdymo

kompiuterizavimas;

• pardavimo rinkos pasikeitimas į pirkimo rinką.

Išskiriami trys logistikos tobulinimo etapai:

Pirmasis etapas – 7-asis dešimtmetis – sandėlių ūkio ir transporto

integracija bei jų naudojimo koordinavimas. Šio etapo pradžioje transportas

ir sandėliai buvo susiję tik su krovos operacijomis, o vvėliau įgavo

glaudžius tarpusavio ryšius. Siunčiant krovinį, atsižvelgiama į pasirinktą

transportą, o gabenamo krovinio charakteristikos savo ruožtu lemia

transportą ir t.t. (1.3 pav.)

[pic]

1.3 pav. Pirmasis logistikos etapas – transprotavimo ir sandėliavimo

integracija

Antrasis etapas – 9-ojo dešimtmečio vidurys – sandėliavimo ir

transportavimo tarpusavio sąveiką papildo ir gamybos planavimas ( 1.4

pav.). Tai leido pagerinti vartotojų aptarnavimo kokybę bei racionaliau

naudoti įrengimus, atliekami laiku dėl to užsakymai.

[pic]

1.4 pav. Antrasis logistikos etapas

Trečiasis ir ketvirtasis etapai vyksta dabartiniu metu. Trečiajame

etape logistikos vadybininkas kontroliuoja visą medžiagų judėjimo ssrautą,

išskyrus kasdienį jų valdymą gamybos procese. Ketvirtajame etape srautų

valdymas įgauna sisteminį pobūdį (1.5 pav.)

[pic]

1.5 pav. Trečiasis ir ketvirtasis logistikos etapai

Egzistuoja tam tikros pakopos, kurias logistikos funkcijos

neišvengiamai turi pereiti prieš pasiekdamos aukštą išsivystymo lygį.

Dabartiniu metu kai kurių įmonių ir kompanijų logistika pasiekė jau

4-ąjį raidos lygį. Tačiau daugelyje pasaulio kompanijų, turinčių didelį

ekonominį potencialą, logistikos paskirstymas yra nevienodas.

Pirmojo etapo logistikos sistema yra mažiausiai išvystyta.

Kompanijos dirba paros pamainų planinių užduočių pagrindu. Ši logistinė

sistema paprastai aprėpia iš gamyklos pasiųstos gatavos produkcijos

saugojimą ir organizavimą ir jos transportavimą.

Įmonėms, pasiekusioms 2-ąjį logistikos lygį, būdingi pagamintų

produktų srautai nuo gamybos linijos paskutinio taško iki galutinio

vartotojo. Šiuo atveju logistikos funkcijos yra:

• vartotojų aptarnavimas;

• užsakymų apdorojimas;

• gatavos produkcijos saugojimas įmonėje;

• logistikos sistemos darbo perspektyvinis planavimas.

Trečiosios pakopos logistikos sistemos kontroliuoja logistines

operacijas nuo žaliavos pirkimo iki produkcijos galutinio vartotojo

aptarnavimo. Tokių sistemų papildomos funkcijos yra šios: žaliavos

pristatymas į įmonę, realizavimo prognozavimas, gamybinis planavimas,

žaliavos gavyba arba pirkimas, žaliavos atsargų arba nebaigtos gamybos

valdymas, logistinės sistemos projektavimas. Be to, kompanija stengiasi

padidinti sistemos našumą, o ne mažinti išlaidas, kaip būdinga 2-ojo lygio

sistemoms. Šiuo atveju labai svarbu, kad valdymas atliekamas ne tiesiogiai

reaguojant, o iš anksto numatomų, „aplenkiamųjų“, poveikių planavimo

pagrindu.

Kompanijų, taikančių 4-osios pakopos logistiką, kol kas labai mažai.

Manoma, kad ttokios sistemos pradės greitai plisti. Šios pakopos logistinių

funkcijų veiklos sritis analogiška 3 – iosios pakopos logistikos sistemų

veiklai, tik su viena svarbia išimtimi. Tokios kompanijos integruoja

logistikos planavimo ir kontrolės procesų operacijas ir realizavimo,

gamybos ir finansų operacijomis. Integracija padeda susieti dažnai

priešingus įvairių kompanijos padalinių tikslus. Sistemos valdymas vykdomas

remiantis ilgalaikiu planavimu. Šiuo atveju sistemos darbas vertinamas

pagal tarptautinius standartus. Kompanija veikia paprastai globaliu lygiu,

o ne tik nacionaliniu arba regioniniu.

2. Organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos

Pateikiama supaprastinta logistikos organizacinė struktūra ir

atliekamų funkcijų spektras

(2.1 pav.).

Logistikos

viceprezidentas

Žaliavų valdymo skyrius Fizinio

skirstymo

valdymo skyrius

Žaliavų planavimas ir kontrolė

Gatavos produkcijos srautas

Gamybos planavimas

Sandėliavimas

Pirkimų realizavimas

Pristatymas už įmonės ribų

Atsargų ir žaliavų analizė

Tiekimo paraiškų apdorojimas

Žaliavų gavimas

Transporto priemonių operacijos

Produkcijos baigiamasis apdorojimas

Aprūpinimas dalimis

Garantinis aptarnavimas

Žaliavų judėjimas įmonės teritorijoje

Pakavimas

Žaliavų judėjimas įmonės viduje

Išorinis srautas

Pertekliaus tvarkymas

Gaunamų žaliavų patikrinimas

2.1 pav. Tipinė organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos

3. Logistikos valdymas

3.1 Logistikos valdymo koncepcija

Logistikos valdymo objektas yra veiksmai, kuriuos galima būtų

suskirstyti į dvi grupes:

• Fiziniai veiksmai, kuriantys produkto formos, laiko ir vietos

naudingumus. Tai pačios prekės kūrimas, jos judėjimas bei

saugojimas.

• Sandorių veiksmai, einantys prieš arba po fizinių veiksmų. Šie

veiksmai jungia organizacijos funkcines dalis – marketingą bei

pirkimus ir iinicijuoja nuosavybės judėjimą nuo pardavėjo pirkėjo

link. Veiksmai apima sandorių santykių valdymą ( žaliavų, medžiagų,

komponentų pirkimas ir gatavos produkcijos realizavimas) ir

užsakymo ciklo valdymą (informacijos srautų valdymas ir kontrolė,

kad būtų sukurtas klientų aptarnavimo lygis). Kaip logistikos

valdymas integruoja organizacijos funkcines sritis, parodyta 3.1

pav.

Logistika siaurąja prasme yra tik dar vienas organizacijos funkcijų

kompleksas. Kaip kad finansai rūpinasi pinigų apskaita ir valdymu, o

marketingas – pardavimais ir reklama, logistika apima transportavimą,

sandėliavimą, atsargų valdymą ir pan. Tačiau plačiąja prasme, logistika

nėra funkcijų visuma, tai procesas. Procesą galime apibrėžti kaip

informacijos srautą, judantį per tarpusavyje susijusias stadijas

galutinio tikslo link. Proceso savybės :

1.tai yra visuma veiksmų, kuriuos jungia tarpusavyje susiję ir

sąveikaujantys komponentai;

2. komponentai yra išsidėstę tam tikra seka;

3.šalia kitos informacijos, proceso srautas taip pat remiasi

grįžtamojo ryšio informacija;

4.procesas vyksta dinamiškoje aplinkoje.

[pic]

3.1 pav. Integruotas logistikos valdymas

3.2 Logistikos valdymo elementai

1. Logistikos kanalas. Kanalo terminas yra plačiai vartojamas marketinge,

čia jis reiškia visą tarpininkų ir padėjėjų visumą, užtikrinančią

prekių judėjimą prie galutinio vartotojo. Logistikos kanalas apima

visas firmas, esančias grandinėje tarp pirminio žaliavų šaltinio ir

galutinio vartotojo. Antra, logistikos kanalas apima tiek firmos

funkcinių sričių, (pirkimai, marketingas, gamyba), tiek kanalo narių (

tiekėjai, klientai,

šalys) integraciją.

2. Misija: kliento poreikių tenkinimas. Galime rasti įvairių firmos

misijos apibrėžimų. Ekonomine prasme, firmos akcininkų turto didinimas

yra viena iš pagrindinių misijų. Tačiau firmos valdymo misiją geriau

būtų apibrėžti kaip klientų poreikių tenkinimą. Ekonominė misija yra

valdymo misijos efektyvumo matas, ekonominė misija yra tikslas,

valdymo priemonė. Klientų poreikių tenkinimas priklauso nuo visų

logistikos kanalo narių veiksmų. Logistikos valdymas laiduoja, kad

kiekvienas kanalo narys prisideda prie klientų poreikių tenkinimo, kad

didėtų produkto vertė.

3. Vertės kūrimas. Vertė atsiranda tada, kkai tiek kiekviena firma, tiek

kanalas kaip visuma, kuria produkto ar paslaugos savybes, kurias

klientas suvokia, įvertina ir kurios atliepia jos lūkesčius. Vertės

kūrimo sąnaudos turi būti susijusios su kliento vertės suvokimu.

Kitaip tariant, klientas turi būti pasiruošęs sumokėti už papildomą

vertę. Antraip tai bus beprasmiškas sąnaudų didinimas. Produkto ar

paslaugos vertės logistikoje reiškia tam tikrą klientų aptarnavimo

lygių kūrimą. Klientų aptarnavimo lygio nustatymas neįeina į

logistikos kompetenciją. Logistika tiesiog priima užduotą klientų

aptarnavimo lygį kaip sistemos įvesties duomenis ir, rremdamiesi

bendrųjų sąnaudų koncepcija, optimizuoja visos sistemos sąnaudas.

Tai yra bendri strateginiai logistikos valdymo elementai.

3.3 Sistemų teorija ir logistikos valdymas

Sistemą galima apibrėžti kaip visumą dalių, kurias jungia tam tikri

ryšiai. Sistemos gali būti uždaros, atviros, mechaninės, organinės,

socialinės, savireguliavimo. Forresteris ((1961 m.) sistemų teoriją pritaikė

pramonės įmonių valdymo uždaviniams spresti. Jis atrado vadinamą

Forresterio efektą. Taip vadinamas paklausos svyravimų reiškinys, kada

gamybos – paskirstymo sistemos nariai kaupia neadekvačiai dideles atsargas

visame logistikos kanale. Kompanijų “kova” su atsargomis gana ilgam laikui

tapo vienu iš pagrindinių logistikos valdymo uždavinių. Logistikoje

sisteminis požiūris atsirado apie 1956 metus, kada pirmą kartą buvo

suformuluota bendrųjų sanaudų koncepsija. Jos esmė – reikia skaičiuoti ne

atskirų operacijų atlikimo sąnaudas, o visos logistikos sistemos veiklos

sąnaudas.

Bendrųjų sąnaudų koncepsija – “skėtinė” sąvoka, apimanti logistikos

elementų visumą :

1. klientų aptarnavimą;

2. paklausos prognozę;

3. dokumentacijos srautus;

4. tarpgamyklinius srautus;

5. atsargų valdymą;

6. užsakymo atlikimą;

7. pakavimą;

8. atsargines detales ir garantinį aptarnavimą;

9. gamyklų ir sandėlių išdėstymą;

10. gamybos planavimą;

11. pirkimus;

12. prekių gražinimą;

13. atliekų ššalinimą;

14. transporto judėjimo valdymą;

15. sandėlių ir paskirstymo centrų valdymą.

Logistikos elementų skaičius gali būti mažesnis. Tradicinis “logistikos

kompleksas” susideda iš septynių elementų :

1. atsargų;

2. įrangos;

3. komunikacijos;

4. konsolidavimo;

5. transporto;

6. medžiagų valdymo;

7. gamybos planavimo.

Organizacijos marketingo, gamybos, paskirstymo finansų, pirkimų

skyriai dažnai „nesusišneka“ tarpusavyje, turi skirtingus tikslus, jų

darbas vertinamas pagal skirtingus kriterijus. Funkcijas reikia sujungti

šitaip, kaip nurodyta 3.3 pav.

[pic]

3.3 pav. Sisteminis požiūris logistikoje

Sisteminė logistikos valdymo koncepcija teigia, kad dalių darbas

turi būti koordinuojamas atsižvegiant visumos ttikslus.

[pic]

3.4 Logistikos susikirtimo taškai

Naudota literatūra:

1. Аникин, Б.А. Логистика, 1998

2. Garalis, A. Logistika, 2003

3. Palšaitis, A. Operatyvinis ir strateginis transporto veiklos

planavimas biznio logistikos sistemoje, 1994

4. Garalis, A. Logistika: sisteminis supirkimų ir tiekimo strateginis

valdymas,2001