Logistika, logistikos – valdymo organizavimas

TURINYS

Tikslas ir uždaviniai 4

Įvadas 5

1. Logistikos valdymo organizavimas 6

2. Komandų sudarymas 7

3. Kryžmines funkcijas atliekančios komandos 7

4. Vidinė pirkimo ir tiekimo skyrių funkcijų specializacija 9

5. Materialinio srauto apyvartos logistinio optimizavimo pavyzdys 12

Literatūros sąrašas 15ĮVADAS

Logistika yra mokslo sritis, kuri pastaraisiais metais turėjo didžiulę reikšmė įmonių ekonomikai. Verslo įmonės dirba dinamiškoje aplinkoje, sukuriančioje įvairias konfliktines situacijas, kurias reikia efektyviai ir greitai išsiaiškinti. Didelę šių situacijų dalį sudaro medžiagų, įvairių materialinių vertybių bei informacijos srautai, kuriuos reikia optimaliai planuoti, organizuoti, valdyti ir kontroliuoti, todėl į pagalbą verslo įmonėms ateina logistika.

Logistikos kkoncepcija patraukli teoriškai kaip sąveika tarp vidinio ir išorinio žaliavų srauto judėjimo, tačiau problemų, susijusių su jos taikymu, yra daug. Tai asmeniniai žmonių interesai, atliekant individualias funkcijas, vadybininkų, kurie galėtų užtikrinti kokybišką tiekimą, trūkumas, adekvataus programinio informacijos srauto apdorojimo ir jo pateikimo stygius. Kai kurie mokslininkai laikosi požiūrio, kad ,,virtualioji logistika“ pašalins tradicines tiekėjų pareigybes. Pagal šį scenarijų ,,.kompanijos suformuos ,,apdorojimo grupes“, susidedančias iš tiekimo, gamybos, rinkodaros, finansų ir skirstymo ekspertų. Ir tai, ką mes šiandien laikome logistika, bus viena iiš kompanijos atliekamų funkcijų, sukurta kliento poreikiams tenkinti, o ne dėl vidines struktūras atitinkančių funkcijų“.1. LOGISTIKOS VALDYMO ORGANIZAVIMAS

Logistikos valdymo organizacinė struktūros koncepcija patraukli tuo, kad traktuoja žaliavų srautą kaip sistemą, t.y. nuo pradinių žaliavai taikomų reikalavimų iki gatavos produkcijos arba ppaslaugos klientui pristatymo. Ji siekia užtikrinti bendradarbiavimą, koordinaciją ir kontrolę, reikalingą norint išvengti potencialių konfliktų tarp faktiškojo paskirstymo ir žaliavos valdymo funkcijų. Logistikos koncepcija patraukli teoriškai kaip sąveika tarp vidinio ir išorinio žaliavų srauto judėjimo, tačiau problemų, susijusių su jos taikymu, yra daug. Tai asmeniniai žmonių interesai, atliekant individualias funkcijas, vadybininkų, kurie galėtų užtikrinti kokybišką tiekimą, trūkumas, adekvataus programinio informacijos srauto apdorojimo ir jo pateikimo stygius. Kai kurie mokslininkai laikosi požiūrio, kad ,,virtualioji logistika“ pašalins tradicines tiekėjų pareigybes. Pagal šį scenarijų ,,.kompanijos suformuos ,,apdorojimo grupes“, susidedančias iš tiekimo, gamybos, rinkodaros, finansų ir skirstymo ekspertų. Ir tai, ką mes šiandien laikome logistika, bus viena iš kompanijos atliekamų funkcijų, sukurta kliento poreikiams tenkinti, o ne dėl vidines struktūras atitinkančių funkcijų“.

1.1 pav. Tipinė oorganizacinė logistikos struktūra ir funkcijos2. Komandų sudarymas

Daugelis kompanijų, siekdamos mažinti kainą ir didinti pelną, pradėjo mažinti personalo skaičių. Todėl tokių įmonių padaliniai, turėdami vykdyti didesnės apimties užduotis, ieško galimybių modernizuoti operacijas bei didinti jų efektyvumą. Siekiant pagerinti tiekimą, buvo įdiegtos geresnės integruotos kompiuterinės sistemos, elektroninės mokėjimo sistemos ir žaliavos pristatymo žemėlapiai. Tiekimo bazės racionalizavimas, centralizuota/decentralizuota organizacinė struktūra ir automatizacija labai pagerino daugelio kompanijų tiekimo valdymą.

Pastaruoju metu vienas iš pirkimo/tiekimo funkcijų valdymo efektyvinimo būdų yra komandinio darbo taikymas. Organizacijos ieško galimybių llanksčiai, decentralizuotai pirkti žaliavas, kas atliekama darbuotojų grupių, kurios kartu sprendžia bendras pirkimo užduotis. Tačiau komandinis darbas reikalauja didelės atsakomybės ir pasirengimo. Mičigano universitetas atliko 108 komandų, vykdančių kryžminės tiekimo paieškos funkcijas 18-oje JAV kompanijų tyrimus, kurie parodė, kad daugelio komandų veikla netenkino komandos narių ir vadovybės lūkesčių. Todėl buvo pasiūlytos 9-ios efektyvių komandų charakteristikos.

Efektyvių komandų charakteristikos:

1. Kuriantis komandą asmuo ir komandos nariai pritaria idėjai, vienijančiai komandinę veiklą.

2. Komanda turi aiškius tikslus.

3. Šie tikslai pasiekiami tik bendru komandos darbu.

4. Kiekvienas komandos narys atlieka tam tikrą užduotį.

5. Kiekvieno komandos nario darbas nukreiptas siekti komandos tikslo.

6. Komanda turi konkrečius tikslus.

7. Komanda gauna atlygį, priklausomą nuo jos veiklos (atlygis – tikslus, konkretus, greitas, tiesioginis, patikimas ir adekvatus).

8. Skatinimo būdai yra konkrečios komandinės veiklos, o ne pavienių asmenų.

9. Komandos nariai kompetentingi tiek kaip asmenybės, tiek kaip komanda.

Pirkimo ir tiekimo valdymą atlieka įvairių tipų komandos, įskaitant kryžmines funkcijas. Komandos gali būti bendros: su tiekėjais; su klientais; su klientais ir su tiekėjais; pirkimų skyriaus tarnautojais; prekių valdymo komanda (tik pirkimų skyriaus tarnautojai); konsorciumai (prekių pirkimas kartu su kitomis įmonėmis). Mičigano universiteto tyrimai parodė, kad 80% tirtų kompanijų planavo per ateinančius trejus metus kurti komandas, atliekančias tiekimo kryžmines funkcijas.3. Kryžmines funkcijas atliekančios komandos

Tokios komandos susideda mažiausiai iš ttrijų skyrių tarnautojų. Jos vykdo komandos pirkimo arba žaliavų paieškos užduotis, turi tikslą pirkti/ieškoti tiekimo šaltinių arba priimti bendrus sprendimus, dalyvaujant tiekimo srities vadovybei. Penkios pagrindinės priežastys kurti kryžmines funkcijas atliekančias komandas:

• laiko taupymas;

• kryžminis problemų ir užduočių sprendimas;

• modernizacijos siekimas ir sinergijos kūrimas;

• organizacinių tikslų siekimas;

• komandos narių profesionalumo ugdymas. 1. lentelėje parodytos komandų, ieškančių tiekimo šaltinių, užduotys ir jas atliekančių darbuotojų skaičius procentais.

Komandų, atliekančių kryžmines funkcijas, užduotys

1. lentelė

Komandos, atliekančios kryžmines funkcijas

Komandos užduotis

Atliekantys užduotį dar-buotojai, %

Kainos mažinimo strategijos vystymas

74 .

Tiekėjo įvertinimas ir pasirinkimas

Tiekiamų žaliavų gaminamoms prekėms reikalavimų laikymasis

Tiekiamų žaliavų naujoms prekėms reikalavimų laikymasis

Tiekėjo vystymosi veiklos vykdymas

Produkcijos vystymosi palaikymas

Vertės nustatymo veiklos vykdymas

Vietinių tiekimo Šaltinių strategijos plėtra

Korporacinių pirkimo sutarčių aptarimas

Bendro naudojimo gaminių nustatymas įmonės padaliniuose

Įmonės padalinių tiekimo šaltinių paieškos strategijos vystymas

Naujų technologijų plėtra

Tiekimo šaltinių paieškos korporatyvinių strategijų plėtra

Atliekančių kryžmines funkcijas komandų privalumai parodyti 3.1 pav.

Skalė nuo 1 iki 7:

1 = nėra pranašumų

4 = nežymus pranašumas

7 = žymus pranašumas

3.1 pav. Atliekančių kryžmines funkcijas ir ieškančių tiekimo šaltinių komandų privalumai

Atliekančių kryžmines funkcijas komandų vystymo planas susideda iš keturių etapų:

1. Planuoti

2. Daryti

3. Tikrinti

4. Veikti4. Vidinė pirkimo ir tiekimo skyrių funkcijų specializacija

Pateikiame vieną iš daugelio logistinių funkcijų paskirstymo pavyzdžių, t.y. vidinę pirkimo ir tiekimo skyriaus funkcijų specializaciją bendroje įmonės veikloje. Pirkimo skyriaus funkcijos dažnai specializuojamos, taigi ugdomas ddarbuotojų profesionalumas. Nedidelėje kompanijoje, kurioje pirkimo skyriui atstovauja vienas žmogus, jokio darbų pasiskirstymo, aišku, nėra, ir tas žmogus – ,,visų darbų meistras“. Tai nelengvas uždavinys. Bet didesnėse kompanijose būtinas funkcijų pasiskirstymas pagal keturias kryptis (4.1 pav.).

Trumpai apžvelgsime šias keturias kryptis.

Pirkimas ir derybos. Pirkimo skyriaus darbuotojai ieško potencialių tiekėjų, analizuoja jų galimybes, nustato sudarytų sutarčių su tiekėjais terminus, sąlygas ir kainas. Ši veikla toliau skirstoma pagal perkamų prekių rūšis. Tai gali būti biuro įranga bei reikmenys; žaliavos (kurios vėliau gali būti konkretizuojamos); kuras; pagrindinė įranga; remonto medžiagos. 2. lentelėje pateiktas tipiškų pirkimo skyriaus darbuotojo pareigų aprašymas.

4.1 pav. Tipinė didelės įmonės pirkimo skyriaus struktūra

Pirkimo padalinio logisto pareigų aprašymas

2. lentelė

Nuolat kontroliuoti vykdomą pirkimą pagal iškeltus reikalavimus. Darbuotojas taip pat turi rekomenduoti pakeitimus, kurie aktyvintų pirkimo procesą ar padėtų įgyvendinti pagrindinius verslo uždavinius.

Vienu iš variantų gali būti pirkimas pagal kokį nors projektą, kai pirkimo ir derybų specializacija yra pagrįsta galutiniu produktu ar projektu, o pirkėjas išsamiai išnagrinėja visus projekto aspektus. Baigus projektą, pirkėjas gali būti paskirtas dirbti vykdant kitą projektą. Pirkimą kokiam nors pavieniam projektui didelėje kompanijoje turi atlikti laikini padaliniai, kurie sudaromi specialiai tam tikslui.

Stebėjimas ir ekspedijavimas. Ši grupė kontroliuoja tiekėjo įsipareigojimų vykdymą, t.y. kokybiškų prekių pristatymą laiku. Jei kyla problemų,

ši grupė padeda jas spręsti (žr. 3. lentelę).

Ekspeditoriaus pareigos

3. lentelė

Administracinė grupė. Ši grupė rengia visus su pirkimu susijusius dokumentus, juos formina, saugo reikalingus skyriaus veiklai duomenis ir periodiškai rengia ataskaitas aukščiausiajai vadovybei ir pirkimo valdymo skyriui. Šio padalinio darbuotojai tvarko kompiuterinę duomenų bazę.

Pirkimo analizės grupė. Ši grupė (arba asmuo) renka, klasifikuoja ir analizuoja duomenis, reikalingus geriausiems pirkimo sprendimams priimti. Vykdomų tyrimų pavyzdžiai: alternatyvių medžiagų naudojimas, kainos ir pirkimo prognozės tyrimai, analizė, efektyvesnės tiekėjų reitingo sistemos kūrimo tyrimai.5. Materialinio srauto apyvartos llogistinio optimizavimo pavyzdys

Valdant materialinius srautus logistinio požiūrio esmė pasireiškia atskirų logistinio proceso dalyvių integravimu į bendrą sistemą, galinčią greitai ir ekonomiškai pristatyti reikiamą prekę į numatytą vietą. Sudėtinga bendra sistema susieti įvairius savininkus, t.y. subjektus, turinčius skirtingų ekonominių interesų. Logistiniu požiūriu, panagrinėkime materialinių srautų apyvartą, remdamiesi cukraus pristatymo iš jį gaminančios įmonės iki mažmeninio parduotuvių tinklo pavyzdžiu. 5.1 paveiksle matome tris šio proceso dalyvių kategorijas: įmonę, didmeninę bazę ir maisto produktų parduotuvių tinklą.

5.1 pav. Cukraus judėjimo nuo cukraus gamyklos iki pparduotuvių tinklo principinė schema

Logistinis materialinio srauto optimizavimas leidžia mažinti bendras prekių judėjimo išlaidas. Vienas iš būdų sumažinti logistikos išlaidas yra prekių pakavimo optimizavimas. Tradiciškai cukrus pakuojamas į maišus po 50 kg. Logistiškai neoptimizuotas materialinis srautas judės nuo gamyklos per daugelį ttarpinių punktų iki parduotuvių; tą laiką cukrus bus maišuose.

Tiekiant cukrų iki mažmeninės prekybos tinklo logistinis proceso optimizavimas numato glaudžius partneriškus santykius tarp visų logistinio proceso dalyvių. Įsivaizduokime situaciją, kad visi trys šio proceso dalyviai yra vieno savininko rankose. Kur šis savininkas organizuotų cukraus fasavimą? Jį galima atlikti 4 vietose:

• darbo vietoje už parduotuvės prekystalio, aptarnaujant pirkėją;

• parduotuvės patalpose, specialiai skirtose cukrui fasuoti;

• didmeninės bazės fasavimo ceche;

• gamykloje.

Neproduktyviausias, o kartu ir brangiausias fasavimo būdas yra parduotuvėje, ypač pardavėjo darbo vietoje. Gerų rezultatų galima gauti organizavus cukraus fasavimą didmeninėje bazėje ir aprūpinus parduotuves fasuotu cukrumi. Tačiau ir čia, išskyrus ribotą sandėlių skaičių, negalima pakankamai efektyviai naudoti galingos fasavimo technikos. Maksimalus ekonominis efektas gaunamas tik įrengus didelio produktyvumo fasavimo įrenginį pačioje cukraus gamykloje.

Taigi ttikslinga, kad materialinis srautas būtų valdomas vieno savininko, kuris organizuotių prekės pakavimą pačioje gamykloje. Tačiau dažniausiai materialinis srautas patenka į keleto savininkų rankas. Be to, pagal minėtą pavyzdį, nors mažmeninė prekyba laimi prekiaudama fasuotu cukrumi, tačiau cukraus gamyklai fasavimo organizavimas yra papildomos sąnaudos. Taigi, kad cukrus nejudėtų visa logistine grandine maišuose, o būtų pakuojamas ankstesniais prekių apyvartos etapais, būtina rūpestingai sureguliuoti dalyvių tarpusavio ekonominių santykių mechanizmą.

Pristatydami į parduotuves nefasuotą cukrų šie dalyviai praleidžia galimybę gauti galimą pelną, t.y. netenka galimybės ggauti papildomos pelno dalies. Prekių apyvartos dalyviai turėtų susivienyti ir kartu spręsti šiuos uždavinius:

• nustatyti papildomo pelno dydį, kuris gali būti gautas organizavus fasavimo darbus cukraus gamykloje, susitarti dėl šio pelno teisingo pasiskirstymo tarp dalyvių;

• tiekti fasuotą cukrų iki parduotuvių tinkamomis techninėmis priemonėmis;

• pristatyti į parduotuves cukrų per didmeninės bazės sandėlius:

• parinkti specialias transporto rūšis tarai ar įrengimams transportuoti ir kt.

Technologiniai uždaviniai: pradedant nuo gamyklos fasavimo cecho ir baigiant parduotuvės prekybos sale, susitarti dėl bendro, tarpusavyje susieto technologinio proceso. Materialiniai uždaviniai: optimizuoti visų padalinių atsargų, tiekiamų partijų optimalių dydžių nustatymo klausimą matematiniais metodais.

Išsprendus minėtus uždavinius gali būti sukurta integruota medžiagų judėjimo sistema, užtikrinanti ekonominį laimėjimą tiktai kokybinio medžiagų srauto valdymo kitimo sąskaita. Taigi logistinis požiūris numato uždavimų sprendimo būtinumą technikos, technologijos, ekonomikos ir matematikos srityse. Todėl logistika pristatoma kaip tokių elementų vienovė (5.2 pav.).

TURINYS

Tikslas ir uždaviniai 4

Įvadas 5

1. Logistikos valdymo organizavimas 6

2. Komandų sud.arymas 7

3. Kryžmines funkcijas atliekančios komandos 7

4. Vidinė pirkimo ir tiekimo skyrių funkcijų specializacija 9

5. Materialinio srauto apyvartos logistinio optimizavimo pavyzdys 12

Literatūros sąrašas 15

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas : Atskleisti logistikos valdymo organizavimą

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti logistikos valdymo organizavimą.

2. Išanalizuoti komandų sudarymą.

3. Išanalizuoti atliekančios komandos kryžmines funkcijas.

4. Aptarti vidinę pirkimo ir tiekimo skyrių funkcijų specializaciją.

5. Išnagrinėti materialinio srauto apyvartos logistinio optimizavimo pavyzdį.

ĮVADAS

Logistika yra mokslo sritis, kuri pastaraisiais metais turėjo didžiulę reikšmė įįmonių ekonomikai. Verslo įmonės dirba dinamiškoje aplinkoje, sukuriančioje įvairias konfliktines situacijas, kurias reikia efektyviai ir greitai išsiaiškinti. Didelę šių situacijų dalį sudaro medžiagų, įvairių materialinių vertybių bei informacijos srautai, kuriuos reikia optimaliai planuoti, organizuoti, valdyti ir kontroliuoti, todėl į pagalbą verslo įmonėms ateina logistika.

Logistikos koncepcija patraukli teoriškai kaip sąveika tarp vidinio ir išorinio žaliavų srauto judėjimo, tačiau problemų, susijusių su jos taikymu, yra daug. Tai asmeniniai žmonių interesai, atliekant individualias funkcijas, vadybininkų, kurie galėtų užtikrinti kokybišką tiekimą, trūkumas, adekvataus programinio informacijos srauto apdorojimo ir jo pateikimo stygius. Kai kurie mokslininkai laikosi požiūrio, kad ,,virtualioji logistika“ pašalins tradicines tiekėjų pareigybes. Pagal šį scenarijų ,,.kompanijos suformuos ,,apdorojimo grupes“, susidedančias iš tiekimo, gamybos, rinkodaros, finansų ir skirstymo ekspertų. Ir tai, ką mes šiandien laikome logistika, bus viena iš kompanijos atliekamų funkcijų, sukurta kliento poreikiams tenkinti, o ne dėl vidines struktūras atitinkančių funkcijų“.

1. LOGISTIKOS VALDYMO ORGANIZAVIMAS

Logistikos valdymo organizacinė struktūros koncepcija patraukli tuo, kad traktuoja žaliavų srautą kaip sistemą, t.y. nuo pradinių žaliavai taikomų reikalavimų iki gatavos produkcijos arba paslaugos klientui pristatymo. Ji siekia užtikrinti bendradarbiavimą, koordinaciją ir kontrolę, reikalingą norint išvengti potencialių konfliktų tarp faktiškojo paskirstymo ir žaliavos valdymo funkcijų. Logistikos koncepcija patraukli teoriškai kaip sąveika tarp vidinio ir išorinio žaliavų srauto judėjimo, tačiau pproblemų, susijusių su jos taikymu, yra daug. Tai asmeniniai žmonių interesai, atliekant individualias funkcijas, vadybininkų, kurie galėtų užtikrinti kokybišką tiekimą, trūkumas, adekvataus programinio informacijos srauto apdorojimo ir jo pateikimo stygius. Kai kurie mokslininkai laikosi požiūrio, kad ,,virtualioji logistika“ pašalins tradicines tiekėjų pareigybes. Pagal šį scenarijų ,,.kompanijos suformuos ,,apdorojimo grupes“, susidedančias iš tiekimo, gamybos, rinkodaros, finansų ir skirstymo ekspertų. Ir tai, ką mes šiandien laikome logistika, bus viena iš kompanijos atliekamų funkcijų, sukurta kliento poreikiams tenkinti, o ne dėl vidines struktūras atitinkančių funkcijų“.

1.1 pav. Tipinė organizacinė logistikos struktūra ir funkcijos

2. Komandų sudarymas

Pastaruoju metu vienas iš pirkimo/tiekimo funkcijų valdymo efektyvinimo būdų yra komandinio darbo taikymas. Organ.izacijos ieško galimybių lanksčiai, decentralizuotai pirkti žaliavas, kas atliekama darbuotojų grupių, kurios kartu sprendžia bendras pirkimo užduotis. Tačiau komandinis darbas reikalauja didelės atsakomybės ir pasirengimo. Mičigano universitetas atliko 108 komandų, vykdančių kryžminės tiekimo paieškos funkcijas 18-oje

JAV kompanijų tyrimus, kurie parodė, kad daugelio komandų veikla netenkino komandos narių ir vadovybės lūkesčių. Todėl buvo pasiūlytos 9-ios efektyvių komandų charakteristikos.

Efektyvių komandų charakteristikos:

1. Kuriantis komandą asmuo ir komandos nariai pritaria idėjai, vienijančiai komandinę veiklą.

2. Komanda turi aiškius tikslus.

3. Šie tikslai pasiekiami tik bendru komandos darbu.

4. Kiekvienas komandos narys atlieka tam tikrą užduotį.

5. Kiekvieno komandos nario darbas nukreiptas siekti komandos tikslo.

6. Komanda turi konkrečius tikslus.

7. Komanda gauna atlygį, priklausomą nuo jos veiklos (atlygis – tikslus, konkretus, greitas, tiesioginis, patikimas ir aadekvatus).

8. Skatinimo būdai yra konkrečios komandinės veiklos, o ne pavienių asmenų.

9. Komandos nariai kompetentingi tiek kaip asmenybės, tiek kaip komanda.

3. Kryžmines ffunkcijas atliekančios komandos

Tokios komandos susideda mažiausiai iš trijų skyrių tarnautojų. Jos vykdo komandos pirkimo arba žaliavų paieškos užduotis, turi tikslą pirkti/ieškoti tiekimo šaltinių arba priimti bendrus sprendimus, dalyvaujant tiekimo srities vadovybei. Penkios pagrindinės priežastys kurti kryžmines funkcijas atliekančias komandas:

• laiko ttaupymas;

• kryžminis problemų ir užduočių sprendimas;

• modernizacijos siekimas ir sinergijos kūrimas;

• organizacinių tikslų siekimas;

• komandos narių profesionalumo ugdymas. 1. lentelėje parodytos komandų, ieškančių tiekimo šaltinių, užduotys ir jas atliekančių darbuotojų skaičius procentais.

Komandų, atliekančių kryžmines funkcijas, užduotys

1. lentelė

Komandos, atliekančios kryžmines funkcijas

Komandos užduotis

Atliekantys užduotį dar-buotojai, %

Kainos mažinimo strategijos vystymas

74 .

Tiekėjo įvertinimas ir pasirinkimas

Tiekiamų žaliavų gaminamoms prekėms reikalavimų laikymasis

Tiekiamų žaliavų naujoms prekėms reikalavimų laikymasis

Tiekėjo vystymosi veiklos vykdymas

Produkcijos vystymosi palaikymas

Vertės nustatymo veiklos vykdymas

Vietinių tiekimo Šaltinių strategijos plėtra

Korporacinių pirkimo sutarčių aptarimas

Bendro naudojimo gaminių nustatymas įmonės padaliniuose

Įmonės padalinių tiekimo šaltinių paieškos strategijos vystymas

Naujų technologijų plėtra

Tiekimo šaltinių paieškos korporatyvinių strategijų plėtra

Atliekančių kryžmines funkcijas komandų privalumai parodyti 3.1 pav.

Skalė nuo 1 iki 7:

1 = nėra pranašumų

4 = nežymus pranašumas

7 = žymus pranašumas

3.1 pav. Atliekančių kryžmines funkcijas ir iieškančių tiekimo šaltinių komandų privalumai

Atliekančių kryžmines funkcijas komandų vystymo planas susideda iš keturių etapų:

1. Planuoti

2. Daryti

3. Tikrinti

4. Veikti

4. Vidinė pirkimo ir tiekimo skyrių funkcijų specializacija

Pateikiame vieną iš daugelio logistinių funkcijų paskirstymo pavyzdžių, t.y. vidinę pirkimo ir tiekimo skyriaus funkcijų specializaciją bendroje įmonės veikloje. Pirkimo skyriaus funkcijos dažnai specializuojamos, taigi ugdomas darbuotojų profesionalumas. Nedidelėje kompanijoje, kurioje pirkimo skyriui atstovauja vienas žmogus, joki.o darbų pasiskirstymo, aišku, nėra, ir tas žmogus – ,,visų darbų meistras“. Tai nelengvas uždavinys. Bet didesnėse kompanijose būtinas funkcijų pasiskirstymas pagal keturias kkryptis (4.1 pav.).

Trumpai apžvelgsime šias keturias kryptis.

4.1 pav. Tipinė didelės įmonės pirkimo skyriaus struktūra

Pirkimo padalinio logisto pareigų aprašymas

2. lentelė

Stebėjimas ir ekspedijavimas. Ši grupė kontroliuoja tiekėjo įsipareigojimų vykdymą, t.y. kokybiškų prekių pristatymą laiku. Jei kyla problemų, ši grupė padeda jas spręsti (žr. 3. lentelę).

Ekspeditoriaus pareigos

3. lentelė

Administracinė grupė. Ši grupė rengia visus su pirkimu susijusius dokumentus, juos formina, saugo reikalingus skyriaus veiklai duomenis ir periodiškai rengia ataskaitas aukščiausiajai vadovybei ir pirkimo valdymo skyriui. ŠŠio padalinio darbuotojai tvarko kompiuterinę duomenų bazę.

5. Materialinio srauto apyvartos logistinio optimizavimo pavyzdys

5.1 pav. Cukraus judėjimo nuo cukraus gamyklos iki parduotuvių tinklo principinė schema

Logistinis materialinio srauto optimizavimas leidžia mažinti bendras prekių judėjimo išlaidas. Vienas iš būdų sumažinti logistikos išlaidas yra prekių pakavimo optimizavimas. Tradiciškai cukrus pakuojamas į maišus po 50 kg. Logistiškai neoptimizuotas materialinis srautas judės nuo gamyklos per daugelį tarpinių punktų iki parduotuvių; tą laiką cukrus bus maišuose.

Tiekiant cukrų iki mažmeninės prekybos tinklo logistinis proceso optimizavimas numato glaudžius partneriškus santykius tarp visų logistinio proceso dalyvių. Įsivaizduokime situaciją, kad visi trys šio proceso dalyviai yra vieno ssavininko rankose. Kur šis savininkas organizuotų cukraus fasavimą? Jį galima atlikti 4 vietose:

• darbo vietoje už parduotuvės prekystalio, aptarnaujant pirkėją;

• parduotuvės patalpose, specialiai skirtose cukrui fasuoti;

• didmeninės bazės fasavimo ceche;

• gamykloje.

Neproduktyviausias, o kartu. ir brangiausias fasavimo būdas yra parduotuvėje, ypač pardavėjo darbo vietoje. Gerų rezultatų galima gauti organizavus cukraus fasavimą didmeninėje bazėje ir aprūpinus parduotuves fasuotu cukrumi. Tačiau ir čia, išskyrus ribotą sandėlių skaičių, negalima pakankamai efektyviai naudoti galingos fasavimo technikos. Maksimalus ekonominis efektas gaunamas tik įrengus didelio produktyvumo fasavimo įrenginį pačioje cukraus gamykloje.

Taigi tikslinga, kad materialinis srautas būtų valdomas vieno savininko, kuris organizuotių prekės pakavimą pačioje gamykloje. Tačiau dažniausiai materialinis srautas patenka į keleto savininkų rankas. Be to, pagal minėtą pavyzdį, nors mažmeninė prekyba laimi prekiaudama fasuotu cukrumi, tačiau cukraus gamyklai fasavimo organizavimas yra papildomos sąnaudos. Taigi, kad cukrus nejudėtų visa logistine grandine maišuose, o būtų pakuojamas ankstesniais prekių apyvartos etapais, būtina rūpestingai sureguliuoti dalyvių tarpusavio ekonominių santykių mechanizmą.

Pristatydami į parduotuves nefasuotą cukrų šie dalyviai praleidžia galimybę gauti galimą pelną, t.y. netenka galimybės gauti papildomos pelno dalies. Prekių apyvartos dalyviai turėtų susivienyti ir kartu spręsti šiuos uždavinius:

• nustatyti papildomo pelno dydį, kuris gali būti gautas organizavus fasavimo darbus cukraus gamykloje, susitarti dėl šio pelno teisingo pasiskirstymo

tarp dalyvių;

• tiekti fasuotą cukrų iki parduotuvių tinkamomis techninėmis priemonėmis;

• pristatyti į parduotuves cukrų per didmeninės bazės sandėlius:

• parinkti specialias transporto rūšis tarai ar įrengimams transportuoti ir kt.

Išsprendus minėtus uždavinius gali būti sukurta integruota medžiagų judėjimo sistema, užtikrinanti ekonominį laimėjimą tiktai kokybinio medžiagų srauto valdymo kitimo sąskaita. Taigi llogistinis požiūris numato uždavimų sprendimo būtinumą technikos, technologijos, ekonomikos ir matematikos srityse. Todėl logistika pristatoma kaip tokių elementų vienovė (5.2 pav.).

5.2 pav. Logistikos elementai

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Čaplikas V. „Prekybos logistika“ 1995 m.

2. Garalis A. „Logistika bendrieji pagrindai“ 2003 m.

3. Minalga R. „Logistika“ 2001 m.

5.2 pav. Logistikos elementai

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Čaplikas V. „Prekybos logistika“ 1995 m.

2. Garalis A. „Logistika bendrieji pagrindai“ 2003 m.

3. Minalga R. „Logistika“ 2001 m.