Marketingo planas – tiksliųjų mokslų CD rinkinys

TURINYS

SANTRAUKA 3

ĮVADAS 5

1. SITUACINĖ ANALIZĖ 8

1.2 MAKROAPLINKA 8

1.2 MIKROAPLINKA 9

1.3. VADOVĖLIŲ, KVYGŲ SWOT ANALIZĖ 11

1.4. CD SWOT ANALIZĖ 12

2. MARKETINGO STRATEGIJA 13

2.1 STRATEGINIAI TIKSLAI 13

2.2 TAKTINIAI TIKSLAI 13

2.3 TAKTINĖ MARKTINGO STRATEGIJA 14

3. TIKSLINĖ RINKA 18

4. MARKETINGO KOMPLEKSAS 21

4.1 PREKĖ 21

4.1.1. KONKURENCINIAI PRANAŠUMAI 21

4.1.2. BRANDAS 22

4.1.3. ĮPAKAVIMAS 23

4.2 SKATINIMAS 24

4.2.1. REKLAMOS TIKSLAI 24

4.2.2. INFORMAVIMAS 24

4.2.3. POZICIONAVIMAS 25

4.2.4. SKATINIMAS 26

4.2.5. MEDIA PLANAS 26

4.3 PASKIRSTYMAS 29

4.3.1. VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS PASKIRSTYMO STRATEGIJAI 29

4.3.2. CD PASKIRSTYMO SISTEMA 30

4.3.4. CD PATEIKIMAS PREKYBOS OBJEKTUOSE 31

4.3.5. PASKIRSTYMO KAŠTAI 31

4.4 KAINA 33

4.4.2. PAKLAUSOS ĮTAKA KAINAI 33

4.4.3. PASIŪLOS ĮTAKA KAINAI 35

4.4.4. APLINKOS ĮTAKA KAINAI 35

4.4.5. NUOLAIDŲ SISTEMA 36

5. MARKETINGO TYRIMAI 37

5.1 MARKETINGO TYRIMO TIKSLAI 37

5.2 MARKETINGO TYRIMO METODAS 37

5.3 TYRIMO REZULTATAI 38

5.4 TYRIMO BIUDŽETAS 38

6. MARKETINGO PLANO ĮGYVENDINIMAS IIR KONTROLĖ 39

IŠVADOS 41

PRIEDAI 43SANTRAUKA

Mūsų pasirinkta prekė – tiksliųjų mokslų CD rinkinys. Šis marketingo planas – tai dokumentas, fiksuojantis mūsų marketingo strategijos logiką, kurio pagalba priimami sprendimai ir pateikiami geriausi jų variantai, padedantys realizuoti šią prekę.

Šiame plane buvo apžvelgti pagrindiniai marketingo strategijos elementai. Pirmiausia buvo atlikta situacinė aplinkos analizė. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas svarbiausiems mikroaplinkos ir makroaplinkos rodikliams, kurie vienaip ar kitaip gali turėti įtakos mūsų prekei. Svarbiausias šios dalies elementas – konkurencinė analizė, kurioje aptariami pagrindinių konkurentų pranašumai ir trūkumai, jų užimamos rrinkos pozicijos ir t.t.

Kita svarbi plano struktūrine dalis – marketingo planavimas, kurią sudaro 3 pagrindiniai aspektai: marketingo tikslai, tikslinės rinkos ir marketingo kompleksas. Tikslu yra nusakomi įmones užsibrėžti rezultatai, išreikšti kiekybiniais terminais. Nagrinėdami tikslines rinkas, stengėmės apibūdinti potencialius prekės vvartotojus, numatyti galimus pakitimus jų elgsenoje. Daugiausia informacijos, susijusios su mūsų prekės įvedimu i rinką, buvo pateikta marketingo komplekso dalyje. Čia detaliau išaiškinome, prekės, skatinimo, paskirstymo ir kainodaros strategijas.

Preke: Pateikiamas detalus prekes brando apibūdinimas, išskiriami jos ypatumai. Didžiausias dėmesys atkreipiamas i prekės konkurencinį pranašumą.

Skatinimas: Aprašomi pagrindiniai skatinimo politikos aspektai. Pateikiamas media planas, pagrindiniai reklamos kanalai, nurodomi galimi reklamos kampanijos kaštai

Paskirstymas: Remiantis įvairiais veiksniais, įvertinamos paskirstymo kanalų alternatyvos ir pasirinkamos labiausiai tinkamos. Apžvelgiama, kas įeina i paskirstymo kaštus.

Kainodara: Aprašomas kainos nustatymo metodas bei taikoma nuolaidų sistema.

Marketingo tyrimai: Apibūdinama tyrimo metodika (tikslai, tyrimo metodas, matavimo skalė ir pateikiama apklausos formos pavyzdys ir analizė).

Pabaigoje apžvelgėme marketingo plano įgyvendinimo ir kontrolės procesus. Nurodėme, kada bus imtasi tam tikrų veiksmų (tvarkaraštis) ir kkokie metodai bus diegiami siekiant užtikrinti plano įgyvendinimą bei vertinant plano sėkmę.

Prieduose pateikėme papildomą informaciją: marketingo tyrimo anketą, finansinius skaičiavimus, reklamos pavyzdžius ir pan.

Manome, jog tokia mūsų pasirinkta marketingo plano struktūra pakankamai tiksliai atvaizduoja mūsų marketingo strategijos logiką.ĮVADAS

Išsilavinimas – svarbi visų laikų vertybė. Kiekvienas žmogus iš paskutiniųjų stengiasi įgyti kokį nors išsilavinimą, nes be jo šiandien neįmanoma nei susirasti darbo, nei susikurti materialiai savarankišką ir saugią ateitį.

Norint įgyti išsilavinimą kiekvienas privalo į jį investuoti, t.y. pirkti daug įvairių mmokymosi priemonių, knygų, vadovėlių ir pan. Pavyzdžiui, moksleiviai kasmet vidutiniškai išleidžia nuo 100 iki 200 Lt. privalomiems vadovėliams pirkti, nes mokyklose vis dažniau jaučiamas jų stygius.

Be to, pastaruoju metu dėl vykstančių pertvarkymų švietimo srityje, išryškėjo profilinio mokymo tendencijos, kas praktiškai reiškia, kad reikalaujama tam tikrų disciplinų gilesnio nagrinėjimo/studijavimo palyginus su kitomis disciplinomis. Todėl poreikis specializuotai mokslinei medžiagai pastaruoju laikotarpiu dar labiau išaugo ir reikalauja dar didesnių materialinių investicijų iš besimokančiųjų pusės.

Nors kol kas Lietuvoje eilinis moksleivis ar studentas reikiamos mokslinės medžiagos ieško vadovėliuose, knygose, kitose specializuotose leidiniuose. Bet dėl aukščiau išvardintų priežasčių besimokantys vis dažniau ieško kitų alternatyvių analogiškos informacijos gavimo šaltinių. Moksleiviai ir studentai kopijuoja vienas nuo kito knygas, vadovėlius, ieško informacijos internete ir pan.

Išanalizavus Lietuvos mokslinės medžiagos rinkos situaciją ir ištyrus pradinę informaciją apie vartotojus, jų poreikių įvairovę, priėjome prie išvados, kad šiuo metu egzistuoja palankios sąlygos mūsų siūlomai prekei įeiti į rinką ir tuo padėti išspręsti daugelio besimokančiųjų problemas susijusias su informacijos paiešką bei jos įsigijimu.

Mūsų siūloma prekė yra kompaktinių diskų rinkinys, kuriame yra sukaupta tiksliųjų mokslų medžiaga lietuvių kalba. Rinkinys skirtas studentams bei moksleiviams, jų pedagogams, aukštųjų, aukštesniųjų bei profesinių mokyklų dėstytojams.

Jo turinį apsprendžia įvairių vartotojų poreikis tokio tipo medžiagai, todėl pagrindą sudarys ne tik sstandartinė mokyklinė medžiaga, bet ir pagilintos tiksliųjų disciplinų žinios, gautos iš patikimiausių ir naujausių mokslinių šaltinių ir padedančios praplatinti akiratį bei geriau suvokti kai kurių disciplinų esmę.

Lietuvos CD mokslinės medžiagos rinkoje dažniausiai siūlomi CD su panašaus pobūdžio medžiaga yra pateikiami ne lietuvių, o kitomis užsienio kalbomis (anglų, rusų), todėl galime teigti, kad mūsų prekė turės rinkoje inovacinį pobūdį.

Nors tiesioginių konkurentų kol kas neturėsime, tačiau egzistuoja vadinamieji siūlomos prekės pakaitalai: knygos, vadovėliai, spauda (mokslinio pobūdžio leidiniai), interneto šaltiniai. Tokiu būdu būtina įvardinti pagrindinius siūlomos prekės privalumus.

Prekės privalumai (lyginant su pakaitalais):

· sutaupo laiką informacijos paieškai (interneto atveju) ir surinkimui (dažniausiai literatūros sąraše pateikiami keli šaltiniai, o CD jau pateikiamas visas kompleksas reikalingos informacijos);

· priimtina kaina palyginus su knygų kainomis (dažniausiai neužtenka įsigyti vienos knygos, kaip informacijos šaltinio);

· patogumas naudoti;

· ilgas naudojimo laikotarpis.

Taigi, apžvelgus susiklosčiusią situaciją Lietuvos mokslinės medžiagos ir CD rinkose, o taip pat ištyrus pradinę bei antrinę informaciją apie vartotojus, jų poreikių įvairovę, pajamas ir pan., priėjome prie išvados, kad susiklosčiusiomis sąlygomis yra tikslinga pasiūlyti rinkai savo naują prekę ir tikėtis, jog jinai bus palankiai priimta vartotojų.

Numatytas strateginis marketingo tikslas ateinantiems trejiems metams – užimti 15% vadovėlinės medžiagos pardavimų rinkos. Šiam tikslui pasiekti, bus naudojamos visi marketingo komplekso elementai, o kad sekti šio ttikslo vykdymą yra nustatyti šie taktiniai (vidutinio laikotarpio) marketingo tikslai:

1. Per pirmuosius veiklos metus (2003-2004) įsiskverbti į numatytą vadovėlinės medžiagos rinką ir užimti 5% dalį šios rinkos pardavimų.

2. Naudojant reikiamas reklamos bei kitas marketingo strategijas per pirmuosius veiklos m.etus (2003-2004) pasiekti 25% žinomumą mūsų numatytoje tikslinėje rinkoje.

Taigi šio marketingo plano tikslas – detaliai pateikti savo prekės koncepciją, veiksmus, reikalingus šios idėjos įgyvendinimui, atliktų tyrimų rezultatus ir tuo galiausiai įrodyti, jog šis CD rinkinys gali būti pelningai realizuojamas Lietuvos rinkoje.1. SITUACINĖ ANALIZĖ

Norėdami sėkmingai integruoti savo naują prekę į rinką, turime nuolat stebėti ir analizuoti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti.1.2 MAKROAPLINKA

Analizuojant įmonės makroaplinką, reikia atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius veiksnius:

Ų Ekonominė aplinka:

Kadangi didesnė dalis potencialių mūsų prekės pirkėjų – moksleivių ir studentų – yra remiama tėvų ir mažai turi papildomų finansinių šaltinių, jų pajamos bus nagrinėjamos kaip tėvų pajamos. Nuspręsta taikyti į šeimas,turinčias vidutines pajamas (t.y. 700 – 1400 Lt./mėn.), kurios sudaro apie 74 % visų Lietuvos gyventojų.

Ų Socialinė-kultūrinė aplinka:

Atsižvelgę į šalies demografinius rodiklius, galime nustatyti savo vartotojų skaičių. Remiantis antriniais duomenų šaltiniais, pagal Lietuvos statistikos departamento 2001 metų duomenis:

– moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose (7-12 klasės) – 49 946;

– gimnazistų skaičius – 22 387;

– aukštųjų mokyklų studentų skaičius – 84 345;

–

aukštesniųjų mokyklų studentų skaičius – 38 397;

– profesinių mokyklų studentų skaičius – 51 962.

Iš viso – 247037 tiesioginių vartotojų (be mokytojų, dėstytojų bei kitų besidominčių šia preke asmenų), kas sudaro apie 15.5 % Lietuvos gyventojų. Tokiu būdu, galima teigti, kad šios prekės potencialių klientų grupė bus nemaža.

Pagal demografinius duomenis Vilnius – didžiausias Lietuvoje miestas, kuriame, remiantis LR statistikos departamentu, 2002 metų pradžioje gyveno 553 tūkstančiai gyventojų, o visoje Vilniaus apskrityje – 848 tūkstančiai gyventojų (Vilniaus miestas yra lengvai pasiekiamas iš bbet kurios vietos visame Vilniaus rajone). Remiantis 2001 metų statistikos duomenis, 10 000 gyventojų vidutiniškai tenka 2289 moksleiviai ir studentai, todėl Vilniaus apskrityje galimų pirkėjų yra – 186 tūkstančiai. Todėl prekybai pradėti ir buvo pasirinktas Vilniaus miestas, pirmaisiais veiklos metais remsimės regionine geografinės veiklos strategija, tačiau vėliau pereisime prie šalies rinkos strategijos.

Pastaruoju metu pastebimas išsilavinimo lygio kilimas ir tarnautojų skaičiaus didėjimas, kas be abejo turi teigiamos įtakos mokslinio ir švietimo pobūdžio informacijos paklausai. Tuo pačiu išauga poreikis greitam ir patogiam ššio pobūdžio informacijos gavimui.

Ų Politinė – teisinė aplinka:

Marketingo veiklai teisės aktai, reguliuojantys santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais. Iš jų paminėtini prekių kokybę, jų saugą, įpakavimą, ženklinimą, kainų nustatymą, prekių gabenimą, reklaminę veiklą reglamentuojantys dokumentai.

Ų Mokslinė – technologinė aplinka:

Šios aplinkos vystymosi tendencijos tturi įtakos visiems marketingo komplekso elementams:

Ž Prekė. Naujos technologijos leidžia didinti CD privalumų skaičių, palyginus su prekėmis-pakaitalais. Jau dabar jų dėka į CD galima įtalpinti daug informacijos, gerai susisteminti medžiagą, organizuoti greitą jos paiešką ir pan. Tikimasi, jog ateity įvairių kompiuterinių technologijų vystymas ir programų kūrimas teigiamai atsilieps produkto savybių tobulinimui.

Ž Kaina. Supaprastėja atsiskaitymo už pirktas prekes operacijos, pvz.: ateity gali atsirasti galimybė realizuoti savo prekes elektroninės prekybos būdu.

Ž Rėmimas. Atsiranda naujos medios priemonių pasirinkimo alternatyvos, galimybė kurti vaizdingesnę, įdomesnę, veiksmingesnę reklamą.1.2 MIKROAPLINKA

Analizuojant įmonės mikroaplinką, išskiriami šie svarbiausi faktoriai:

Ų Pirkėjai (vartotojai):

Mūsų įsivaizduojamą tikslinę rinką sudarys 2 segmentai, į kuriuos vartotojai bus suskirstyti pagal jų poreikį tiksliųjų mokslų studijavimui:

· asmenys, kuriems reikalingi tiksliųjų mokslų pagrindai – vidurinių mokyklų moksleiviai, humanitarinių mokslų krypties gimnazistai ir pan.;

· asmenys, kkuriems reikalingos gilesnės šių mokslų žinios – realinių gimnazijų bei licėjų moksleiviai, tiksliųjų mokslų studentai, tiksliųjų mokslų mokytojai, dėstytojai ar kiti specialistai.

Ų Tarpininkai (didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės):

Tikslingiausia mums būtų savo prekę siūlyti kartu su prekėmis-pakaitalais, t.y. knygynų, supermarketų ar prekybos centrų vietose/lentynose, skirtose mokyklinei ir kitokio pobūdžio mokslinei literatūrai.

Ų Konkurentai:

Tai svarbiausias mikroaplinkos elementas. Išanalizavus Lietuvos rinką, pastebėta, jog panašių prekių kol kas nėra (dažniausiai siūlomi CD ar panašaus pobūdžio sukaupta medžiaga yra pateikiama ne lietuvių, o kitomis užsienio kalbomis), ttodėl mūsų prekė rinkoje turės inovacinį pobūdį.

Nors tiesioginių konkurentų kompaktiniai diskai neturi, tačiau egzistuoja vadinamieji siūlomos prekės pakaitalai: knygos, vadovėliai, spauda (mokslinio pobūdžio leidiniai), interneto šaltiniai. Remiantis antriniais duomenų šaltiniais, pagrindinių konkurencinių prekių užimamos rinkos dalys sudaro:

Ž Knygos, vadovėliai, mokslinio pobūdžio leidiniai – 80 %;

Ž CD užsienio kalbomis – 5 %;

Ž Internetas – 7%;

Ž Kiti šaltiniai – 8 %.

Kadangi pagrindinės konkurencinės prekės yra vadovėliai, todėl į juos būtina atkreipti didžiausią dėmesį. Šių prekių gamybą, t.y. leidimą ir realizaciją vykdo gana didelis skaičius leidybinių firmų, iš kurių nė viena neužima dominuojančios padėties.

Pardavimų skatinimui konkurentai netaiko aktyvios reklamos veiksmų, bet naudoja nuolaidų sistemą. Ji padeda realizuoti užsigulėjusių prekių atsargas. Specialią prekių rinkinio kainos nuolaidą taikoma CD užsienio kalbomis realizacijai. Kadangi šie trumpalaikio poveikio skatinimo veiksmai teigiamai įtakoja konkurentų pardavimus, todėl ir mes naudosime šias skatinimo politikos priemones.

Be abejo, yra naujų konkurentų atėjimo į rinką galimybės. Tačiau, kad neprarasti užimamos padėties rinkoje, mes stengsimės išryškinti savo prekės privalumus, periodiškai modifikuoti ją, norint išsiskirti iš galimų konkurentų ir užsitikrinti sau vartotojų lojalumą.1.3. VADOVĖLIŲ, KVYGŲ SWOT ANALIZĖ

Privalumai: Trūkumai:

Ų Didelis pasirinkimas;

Ų Nereikia kompiuterio norint eksploatuoti prekę;

Ų Didelis vartotojų lojalumas.

Ų Paprastai vieno šaltinio nepakanka

Ų Kompiuterių, interneto ir CD populiarėjimas;

Ų Greitas nusidėvėjimas;

Ų Maža informacijos talpa.

Galimybės: Pavojai:

Ų Leidybos kaštų mažinimas;

Ų Galimybės didinti vadovėlių pasirinkimą.

Ų Didėjanti konkurencija;

Ų Prarandamas vartotojų lojalumas.1.4. CD SWOT ANALIZĖ

Privalumai: Trūtumai:

Ų Sutaupo llaiką informacijos paieškai;

Ų Priimtina kaina palyginus su

konkurencingom prekėm;

Ų Patogumas naudoti;

Ų Ilgas naudojimo laikotarpis;

Ų Didelė informacijos talpa.

Ų Nežinomas brandas;

Ų Mažas CD pasirinkimas;

Ų Kompiuterio būtinumas norint eksploatuoti prekę.

Galimybės: Pavojai:

Ų Augantis mokslinio tipo informacijos

poreikis;

Ų Inovacinio pobūdžio prekė;

Ų Mokslinė-techninė pažanga padės dar labiau ištobulinti prekės savybes.

Ų Naujų konkurentų atsiradimo galimybė;

Ų Daug prekės pakaitalų;

Ų Nelegalaus kopijavimo pavojus.

Taigi atlikus CD mokslinės medžiagos mikroaplinkos ir makroaplinkos analizę, priėjome išvados, kad turime pakankamai palankias galimybes eiti su mūsų preke į rinką ir tikėtis užkariauti ten stiprias pozicijas.2. MARKETINGO STRATEGIJA

2.1 STRATEGINIAI TIKSLAI

Pristatomo produkto marketingo strategija apima nuosekliai išdėstytą ir tarpusavyje suderintą marketingo veiksmų visumą. Ši visuma būtinai turi būti nukreipta pasiekti numatytus ilgalaikius marketingo tikslus. Sudarydami marketingo tikslus atsižvelgiame į nustatytus įmonės strateginius tikslus, todėl visų pirma labai svarbu juos pristatyti.

Mūsų ilgalaikiai strateginiai tikslai yra šie:

1. Per ateinančius 3 metus užimti ne mažiau kaip 15% vadovėlinės mokymo medžiagos rinkos.

2. Per ateinančius 2 metus pradėti kompaktiniais diskais prekiauti ne tik Vilniuje, bet taip pat ir Kaune bei Klaipėdoje, o taip pat sudaryti sąlygas būti prieinamiems klientams ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose interneto prekybos pagalba.

3. Po trejų veiklos metų gauti ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų bendrojo veiklos pelno.

Atsižvelgiant į šiuos tikslus, o taip pat atsižvelgiant į tą faktą, kad mūsų prekė yra visiškai nauja, ir šiuo metu neturi realios ttiesioginės konkurencijos, parinkta diversifikacinė įmonės augimo strategija. Sukurtas visiškai naujas produktas, o rinkoje mūsų veikla bus koncentruota į naujų klientų paiešką.

Remiantis aukščiau paminėtais strateginiais įmonės tikslais, nustatyti marketingo tikslai bei marketingo strategijos. Skiriame strateginius bei taktinius marketingo tikslus.2.2 TAKTINIAI TIKSLAI

Numatytas strateginis marketingo tikslas ateinantiems trejiems metams – užimti 15% vadovėlinės medžiagos pardavimų rinkos (jis sutampa su pirmuoju įmonės strateginiu tikslu). Šiam tikslui pasiekti, bus naudojamos visi marketingo komplekso elementai, o kad sekti šio tikslo vykdymą yra nustatyti šie taktiniai (vidutinio laikotarpio) marketingo tikslai:

3. Per pirmuosius veiklos metus įsiskverbti į numatytą vadovėlinės medžiagos rinką ir užimti 5% dalį šios rinkos pardavimų.

4. Naudojant reikiamas reklamos bei kitas marketingo strategijas per pirmuosius veiklos metus pasiekti 25% žinomumą mūsų numatytoje tikslinėje rinkoje.2.3 TAKTINĖ MARKTINGO STRATEGIJA

Remiantis šiais patvirtintais marketingo taktiniais tikslais, formuojama taktinė (vidutinio laikotarpio) marketingo strategija. Šią bendrąją marketingo strategiją sudaro dvi dalys: pirmoji dalis – bendroji marketingo strategija, ir antroji dalis – išsamiai aptarsim planuojamą marketingo strategiją pagal šią, plačiai pripažįstamą struktūrą :

1. Tikslinės rinkos pasirinkimo strategija;

2. Pozicionavimo strategija;

3. Marketingo komplekso strategija.

· Bendroji marketingo strategija

Nustatydami bendrąją marketingo strategiją, atsižvelgėme į mūsų produkto specifiką, o taip pat į strateginius įmonės bei marketingo tikslus. Remiantis visais šiais anksčiau minėtais faktoriais, numatėme, kad

mūsų bendroji marketingo strategija bus orientuota į geografinį, įmonės aktyvumą rinkoje ir konkurencinį veiksnius.

Geografinis veiksnys ypatingai svarbus mūsų įmonėje, kadangi pradedant prekybą ir išbandant rinką visų pirma orientuosimės į gausiausią mūsų tikslinės rinkos geografinės sankaupos vietą – Vilniaus miestą. Pagal demografinius duomenis Vilnius – didžiausias Lietuvoje miestas, kuriame, remiantis LR statistikos departamentu, 2002 metų pradžioje gyveno 553 tūkstančiai gyventojų, o visoje Vilniaus apskrityje – 848 tūkstančiai gyventojų (Vilniaus miestas yra lengvai pasiekiamas iš bet kurios vietos visame Vilniaus rajone). Remiantis 22001 metų statistikos duomenis, 10 000 gyventojų vidutiniškai tenka 2289 moksleiviai ir studentai, todėl Vilniaus apskrityje galimų pirkėjų yra – 186 tūkstančiai. Todėl prekybai pradėti ir buvo pasirinktas Vilniaus miestas, pirmaisiais veiklos metais remsimės regionine geografinės veiklos strategija, tačiau vėliau pereisime prie šalies rinkos strategijos.

Kitas labai svarbus faktorius, lemiantis mūsų marketingo strategiją yra įmonės aktyvumas rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad sukūrėme naują produktą, kuris yra praktiškai nežinomas, o taip pat geografiškai remsimės regionine veiklos strategija, vykdysime didelio aktyvumo marketingo strategiją. MMums pasirinkta rinka yra labai svarbi, o jai užkariauti sutelksime visus pagrindinius įmonės išteklius.

Trečiasis ne mažiau svarbus faktorius – konkuravimas. Mūsų produktui kol kas nėra tiesioginės konkurencijos, tačiau netiesioginė konkurencija – labai svarbus faktorius. Šiuo metu beveik visą mokomosios mmedžiagos rinką užimą knyginė literatūra (vadovėliai). Ši medžiaga dažnai jau neatitinka keliamų reikalavimų, moksleiviai ir studentai dažnai tam pačiam dalykui mokytis turi naudoti du ar net tris šaltinius, todėl mūsų siūloma prekė yra labai perspektyvi. Konkuruodami su tradiciniais žinių šaltiniais pozicionuosim mūsų prekę, išskirdami jos naudingumą klientui informacijos paieškos bei sutaupytų lėšų srityse.

· Tikslinės rinkos pasirinkimo strategija

Remiantis strateginiais įmonės bei marketingo tikslais, pasirenkame koncentruoto marketingo strategiją. Mes pasirinkome du specifinius rinkos segmentus, ir juos naudingiausia pasiekti vykdant koncentruotą marketingą. Mūsų marketingo veiksmai koncentruosis į studentų ir moksleivių segmentus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad moksleiviam perkant mokymosi priemones dažnai pirkimo iniciatoriai arba sprendimų priėmėjai gali būti moksleivių tėvai, todėl dalį marketingo (išskirtinai reklamos veiksmų) taip pat orientuosim ir į šį ssegmentą, nors jie ir nebus tiesioginiai mūsų prekės vartotojai.

· Pozicionavimo strategija

Numatant pozicionavimo strategiją iškyla šiek tiek sunkumų, kadangi nėra tvirtai nusistovėjusio šių strategijų klasifikavimo. Pasirenkant, mes remsimės P. Hotlerio strategijų klasifikavimu,o taip pat atliktu galimų vartotojų tyrimu, išskyrus, kurios prekės savybės turi didžiausią įtaką vartotojo apsisprendimui.

Atsižvelgiant į šiuos aukščiau minėtus aspektus, pasirinkome dvi svarbiausias pozicionavimo strategijas – prekės savybės strategija ir prekės teikiamos naudos strategija.

Vykdant marketingo veiksmus, o ypač skatinimo, išskirsime mūsų labai specifinę mūsų prekės savybę – greitą ir ppapra.stą informacijos paiešką ir susisteminimą. Joks kitas šiuo metu egzistuojantis mūsų prekės pakaitalas nesuteikia vartotojui tokio išsamaus žinių susisteminimo bei paieškos. Iš šios savybės kylanti vartotojui nauda – nereikia pirkti įvairių knygų bei vadovėlių ir taip galima sutaupyti nemažai finansinių lėšų.

· Marketingo komplekso strategija

Marketingo kompleksą sudaro keturios pagrindinės dalys: Prekė, Paskirstymas, Rėmimas, Kaina. Todėl marketingo komplekso strategiją sudarys atskirai parinktos kiekvienos komplekso dalies strategija.

ü Prekės strategija

Numatėme, kad mūsų prekės asortimentą sudarys 3 kompaktinių diskų rinkinys. Asortimento keisti neplanuojama. Prekės įpakavimas turi būti paprastas, bet aiškiai išsiskiriantis iš kitų prekių bei patraukiantis dėmesį. Kad informacija būtų visiškai išsami, prekėje palikta galimybė pačiam vartotojui įvesti reikiamą informaciją, taip praplečiant prekės galimybes.

ü Kainos strategija

Mūsų produktui atsižvelgiant į jo teikiamą naudą numatyta taikyti vidutinio lygio kainą. Tokia kaina yra pilnai pateisinama, nes vartotojas tiesiogiai gali sutaupyti žymiai daugiau pirkdamas ir vartodamas mūsų prekę. Toks prekės lygis visiškai atitinka mūsų pasirinktą pozicionavimo strategiją. Be to nesant konkurencijai šitokia prekė leis gana greitai užimti pageidaujamą rinkos dalį, vyraus skverbimosi į rinką strategiją, o kad dar labiau palengvinti rinkos dalies užėmimą bus vykdomos aktyvus nuolaidų taikymas

ü Paskirstymo strategija

Paskirstymo strategija taip pat susijusi su pozicionavimu. Numatyta kad, mūsų prekė bus parduodama knygynuose kartu su prekės pakaitalais, o taip pat, kad ppalengvinti jos įsigijimą, ji bus platinama didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose. Taip ji atitiks savo įvaizdį – bus prieinama, lengvai randama, parduodama su panašiomis prekėmis. Paskirstymo kanalus pagrinde sudarys netiesioginiai paskirstymo kanalai.

ü Rėmimo strategija

Vykdant rėmimą vyraus traukimo strategija (rėmimo veiksmais bus įtakojami galutiniai vartotojai, nors bus naudojami ir stumiamo rėmimo veiksmai). Skirstant rėmimo biudžetą, strategiškai pasirinktas į uždavinius orientuotas biudžetas, nes tai beveik vienintelis realiai planuojamas ir apskaičiuojamas biudžetas siekiant numatytų rėmimo tikslų. Ateityje svarbią vietą užims tiesioginis marketingas, nes plečiant prekybą geografiškai, tikslinga bus atidaryti interneto parduotuvę, kur klientai galėtų užsisakyti prekę ir ji būtų atsiųsta paštu. Ryšiai su visuomene vykdomi dviem kryptimis – internetu (interneto svetainė) bei reklamos pagalba. Svarbi rėmimo strategijos dalis – numatytos taikyti nuolaidų sistemos.

Visi šie marketingo strateginiai sprendimai yra integruoti į strateginius įmonės tikslus. Tinkamai vykdant marketingo sprendimus, įmonė sugebės pasiekti ir bendruosius tikslus. Toliau bus išsamiai aptariama šių strategijų įgyvendinimo priemonės ir būdai.3. TIKSLINĖ RINKA

Vertinant paklausą mūsų siūlomai prekei Lietuvos rinkoje išskyrėme tokias pagrindines vartotojų grupes:

· moksleiviai;

· studentai;

· tiksliųjų mokslų specialistai (pedagogai, aukštųjų,aukštesniųjų bei profesinių mokyklų dėstytojai ir kt.);

· kiti besidomintys asmenys.

Pagal Lietuvos statistikos departamento 2001 metų duomenis:

· moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose (7-12 klasės) – 49 946;

· gimnazistų skaičius – 22 387;

· aukštųjų mokyklų studentų skaičius – 84 3345;

· aukštesniųjų mokyklų studentų skaičius – 38 397;

· profesinių mokyklų studentų skaičius – 51 962.

Vėliau atlikti marketingo tyrimai parodė, kad mūsų rinką vis dėlto geriausiai segmentuoti ne pagal vartotojų užimamas pareigas (pvz. studentas, moksleivis, dėstytojas, mokytojas ir pan.), o pagal potencialių vartotojų poreikį tiksliųjų mokslų studijavimui. Pagal šį požymį mūsų įsivaizduojamą tikslinę rinką sudaro 2 segmentai:

1. asmenys, kuriems reikalingi tiksliųjų mokslų pagrindai

Kaip parodė mūsų tyrimo rezultatai, tokių vartotojų portretas yra maždaug toks:

· tai vidurinių mokyklų moksleiviai (ypač 8-12 klasės), humanitarinių mokslų krypties gimnazistai ir kt., kurių moksluose tikslieji mokslai nevaidina pagrindinio vaidmens, bet vis vien yra privalomi;

· turi galimybę pakankamai dažnai dirbti kompiuteriu;

· teikia pirmenybę tokiems prekės bruožams: informacijos glaustumui, sistemingumui ir suprantamumui;

· mūsų siūlomuose CD jie norėtų rasti: tiksliųjų mokslų pagrindus, glaustai pateiktą informaciją, santraukas ir paruoštumus;

· jie labiau jautrūs kainai.

2. asmenys, kuriems reikalingos gilesnės šių mokslų žinios

Šio segmento vartotojų portretas:

· tai realinių gimnazijų bei licėjų moksleiviai, tiksliųjų mokslų studentai, tiksliųjų mokslų mokytojai, dėstytojai ar kiti specialistai, kurių veikloje ar darbe tikslieji mokslai vaidina svarbų vaidmenį;

· turi galimybę pakankamai dažnai dirbti kompiuteriu;

· teikia pirmenybę

tokiems prekės bruožams: informacijos pilnumui/gilumui, informacijos sistemingumui bei patikimiems informacijos gavimo šaltiniams;

· mūsų siūlomuose CD jie norėtų rasti: plačiai pateiktą informaciją, daug papildomos medžiagos, uždavinių bei pavyzdžių;

· jie mažiau jautrūs kainai negu pirmo segmento atstovai.

Pasirenkant savo tikslinę rinką sprendėme klausimą, ar nebūtų tikslinga orientuotis vien į vartotojus iš antro segmento, t.y. savo prekę skirti tik tiems vartotojams, kuriems tikslieji mokslai vaidina svarbų vaidmenį moksluose, darbe ir pan. Tokiu atveju turėtumėme labiau apibrėžtą vartotoją ir galėtumėme efektyviau patenkinti jo poreikius dėl siūlomos prekės. <

Bet atsižvelgus į tai, kad tokiu atveju mūsų tikslinė rinka labai sumažėtų, vartotojų ratas taptų daug mažesnis ir tai atitinkamai sąlygotų kaštų ir kainos augimą.

Be to įvertinus CD galimybes kaupti didelius informacijos kiekius, turime realias galimybes sukaupti informacijos vertingos ne tik antram mūsų tikslinės rinkos segmentui, bei ir pirmam. Informacijos pateikimas CD ir jos sistemingumas leistų įvairius poreikius turintiems vartotojams lengvai ir greitai atsirinkti juos dominančią informaciją. Savikainos požiūriu papildomos informacijos įtraukimas iššauktų nedidelį kainos padidėjimą, palyginus su pvz. mmarketingo veiksmų kaštais, kurie atsirastų skatinant pirkti prekę už aukštą kainą, palyginus siaurai vartotojų grupei.

Įvertinus šiuos aspektus buvo nuspręsta orientuotis į abu segmentus, t. y. skirti savo prekę ir asmenims, kuriems reikalingi tiksliųjų mokslų pagrindai ir tiems, kuriems reikalingos gilesnės ššių mokslų žinios.

Kadangi disponuojame pakankamai išsamia informacija apie savo tikslinės rinkos struktūrą, marketingo tyrimų dėka esame suskirstę ją į 2 segmentus, apibūdinę kiekvieno segmento. tipinį vartotoją, todėl šios disponuojamos informacijos dėka galėsime efektyviai taikyti atitinkamus marketingo komplekso veiksmus kiekvienam segmentui ir taip pasiekti savo užsibrėžtus marketingo tikslus.4. MARKETINGO KOMPLEKSAS

Planuodama savo marketingo veiklą, mūsų įmonė remiasi visais marketingo komplekso elementais – preke, kaina, paskirstymu bei rėmimu. Tai būtina norint patenkinti vartotojo, esančio mūsų įmonės marketingo veiklos centre, poreikius. Šioje projekto dalyje nagrinėjamos įvairios alternatyvios priemonės, skirtingos strategijos, kurių pagalba stengiamasi sėkmingai įgyvendinti marketingo komplekso elementus, tam tikrus sprendimus ir veiksmus, susijusius su jais. Mūsų pagrindinis uždavinys marketingo komplekso atžvilgiu – suderinti atskirų jo elementų strategijas, jas įgyvendinančius veiksmus, nuolat stebėti aplinką, jjoje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, bei prisitaikyti prie jų.4.1 PREKĖ

Kadangi prekės konkurencinis pranašumas – svarbiausias šios dalies aspektas, bandysime apibūdinti savo prekę šio aspekto atžvilgiu. 4.1.1. KONKURENCINIAI PRANAŠUMAI

Pastaruoju metu labai išaugo poreikis specializuotai mokslinei medžiagai, o kompaktiniai diskai su tokio tipo medžiaga – vienas iš jos pateikimo būdų vartotojui. Be to, pastaraisiais metais pasiektas kompiuterizacijos lygis Lietuvoje žymiai praplėtė vartotojų grupę (nors ne visi vartotojai turi kompiuterius, tačiau negalima teigti, kad jie yra neprieinami: kiekvienoje mokslo įstaigoje funkcionuoja kkompiuterinės klasės/informatikos kabinetai, specialiai yra skirtas laikas darbui su kompiuteriais).

Mūsų siūlomos prekės – kompaktinių diskų rinkinio, kuriame yra sukaupta tiksliųjų mokslų medžiaga lietuvių kalba – turinį apsprendžia įvairių vartotojų poreikis tokio tipo medžiagai, todėl pagrindą sudarys ne tik standartinė mokyklinė medžiaga, bet ir pagilintos tiksliųjų disciplinų žinios, gautos iš patikimiausių ir naujausių mokslinių šaltinių ir padedančios praplatinti akiratį bei geriau suvokti kai kurių disciplinų esmę. Informacija vaizdžiai ir suprantamai iliustruota pavyzdžiais, uždaviniais bei jų sprendimais, įvairiomis vaizdinėmis priemonėmis. Sukaupta medžiaga gerai apdorota ir susisteminta , pasižymi universalumu – prekė tiks ne tik eiliniam moksleiviui, ieškančiam atsakymų į palyginti nesudėtingus klausimus, bet ir studentams bei dėstytojams, kurių lūkesčiai dėl prekės daug sudėtingesni ir poreikiai daug reiklesni.

Šiuo atveju pagrindinis vartotojų poreikis yra atitinkamos kokybiškos informacijos ar žinių gavimas mažiausiomis sąnaudomis (sąnaudoms priskiriami laikas ir prekės įsigijimo kaštai). Konkretizuojant poreikius galima išskirti:

· moksleivių/studentų noras – kompaktiniuose diskuose įrašytą specializuotą tiksliųjų mokslų medžiagą prilyginti pagalbiniai, kurios dėka bus pasiekti aukštesni mokymosi rezultatai.

· pedagogų/mokytojų noras – dėstomos medžiagos kokybės pagerinimas, efektyvesnių apmokymo metodų įsisavinimas.

Minėtų poreikių patenkinimą apsprendžia CD medžiagos kokybė, pilnumas, patikimumas bei privalumai, lyginant su konkurencinėmis prekėmis. Svarbu paminėti, kad tiesioginių konkurentų mūsų prekė neturi, tačiau egzistuoja vadinamieji siūlomos prekės pakaitalai: knygos, sspauda (mokslinio pobūdžio leidiniai), interneto šaltiniai. Tokiu būdu žemiau pateikiame mūsų prekės privalumus lyginant su pakaitalais:

· priimtina kaina palyginus su knygų kainomis (dažniausiai neužtenka įsigyti vienos knygos, kaip informacijos šaltinio);

· patogumas naudoti;

· ilgas naudojimo laikotarpis.

Kuriant savo prekę, taip pat apgalvojome jos saugumo aspektą. Siekiant apsaugoti mūsų CD nuo nelegalaus kopijavimo ir platinimo, juose bus įdiegta patikima saugumo sistema, neleidžianti to daryti plačiu mastu. 4.1.2. BRANDAS

Ypatingas dėmesys buvo skirtas brando sukūrimui (brandą žiūr. prieduose) – svarbiam kiekvienos prekės atributui. Būtent šios identifikavimo priemonės pagalba mūsų prekė bus išskiriama iš konkuruojančių prekių visumos. Todėl kuriant jį, mums buvo ypač svarbu, kad jis pasižymėtų ne tik unikalumu, bet atitiktų mūsų prekės įvaizdį, o vėliau (prekė dar tik įvedama į rinką) galėtų asocijuotis su kokybe bei kitais svarbiais mūsų prekės rodikliais/savybėmis.

Mūsų brandas vaizduoja žmogelį, kurį mes pavadinome moksliuku. Moksliuko kepurė simbolizuoja susidomėjimą mokslais, ryžtingumą ir sėkmę. Moksliukas nėra susirūpinęs, priešingai – jis šypsosi, yra patenkintas, pasitikintis savimi. Būtent taip turėtų jaustis mūsų prekės vartotojas. Mūsų prekės savybės, ypatumai, paprastas ir patogus jos naudojimas turi užtikrinti visiška mūsų vartotojų poreikių pasitenkinimą, suteiktą naudą bei galimybes. Manome, kkad sukurtas brandas atitinka mūsų reikalavimus bei tikslus ir padės mums sėkmingai konkuruoti Lietuvos rinkoje. 4.1.3. ĮPAKAVIMAS

Mūsų rinkinį sudaro matematikos, fizikos ir chemijos disciplinų kompaktiniai diskai. Spendžiant įpakavimo alternatyvos klausimą, buvo pasirinktas labiausiai atitinkantis prekės esmę variantas. Mūsų tikslas buvo sukurti tokį įpakavimą, kurio dizainas nebūtų per daug sudėtingas ir įmantrus, o kuris galėtų tiksliai nusakyti, ką būtent vartotojas ras, kokie jo poreikiai bus patenkinti. Manome, kad tokie tikslūs dizaino bruožai psichologijos požiūriu tiktų labiausiai, matyt žmogui tikslieji mokslai asocijuojasi su tam tikru tikslumu, apibrėžtumu.

CD bus įpakuoti į kartoninį įdėklą, kurio dizainas bus patraukiantis vartotojo dėmesį ir žadinantis susidomėjimą preke. Planuojamo įpakavimo pavyzdžiai pateikti prieduose.4.2 SKATINIMAS

Skatinimas ar rėmimas – labai svarbus marketingo komplekso elementas. Geros kokybės prekės įvedimas į rinką, jai tinkamos kainos nustatymas ir pakankamai tobulos paskirstymo sistemos naudojimas dar negarantuoja, kad mūsų prekė pasieks norimas pardavimo apimtis. To negalėsime pasiekti, jei nesistengsime užmegzti ryšio su pageidaujamomis asmenų grupėmis. Todėl būtina kuo labiau paveikti tikslinę rinką informaciniais ir pirkimą skatinančiais veiksmais. Tam reikia parengti apgalvotą reklamos strategiją.

Šioje projekto dalyje detaliai nagrinėsime tam tikras priemones/įrankius, kurių pagalba planuojame įgyvendinti mūsų reklamos kampaniją. 4.2.1. REKLAMOS TIKSLAI

Pasirinkdami reklamos strategiją, reklamos tikslus tiesiogiai siejame su reklamos funkcijomis, o būtent su informavimo, skatinimo ir

pozicionavimo funkcijomis.

Atsižvelgus į tai, jog mūsų siūloma prekė, kompaktiniai diskai, yra inovacinio pobūdžio prekė, išryškėja pagrindinis mūsų reklamos strategijos tikslai – informuoti tikslinę vartotojų grupę apie naują produktą, bei išskirti(pozicionuoti) jį iš kitų panašaus pobūdžio prekių ir paskatinti vartotoją ją įsigyti.

Pasirenkant prekės (kompaktinių diskų) pozicionavimo strategiją, daugiausia dėmesio skirta jos teikiamos naudos išryškinimui. Nors mūsų prekė tiesioginių konkurentų neturi, tačiau prekės privalumų išryškinimas (trumpesnis informacijos paieškos laikas,priimtina kaina, patogumas naudoti, ilgas vartojimo laikotarpis) leis įrodyti jos pranašumą prieš vadinamuosius prekės ppakaitalus: knygas, vadovėlius, mokslinio pobūdžio leidinius ir pan. 4.2.2. INFORMAVIMAS

Kadangi mūsų prekė rinkoje turės inovacinį pobūdį (turima omenyje ne pats techninis prekės panaudojimo būdas/vartojimo sąlygos, o naujas alternatyvinis tiksliųjų mokslų medžiagos pateikimo būdas), mums itin svarbu pristatyti ją tikslinei auditorijai, suteikti kuo daugiau išsamesnės informacijos apie jos savybes, ypatumus bei privalumus. Šiame etape būtina atsakyti į klausimą, ką mes komunikuosim, tai yra kas mūsų tikslinė rinka. Taigi pagal atliktos apklausos duomenis (3 užduotis) ją sudaro 2 segmentai, į kuriuos vartotojai bbus suskirstyti pagal jų poreikį tiksliųjų mokslų studijavimui (asmenys, kuriems reikalingi tiksliųjų mokslų pagrindai – vidurinių mokyklų moksleiviai, humanitarinių mokslų krypties gimnazistai ir asmenys, kuriems reikalingos gilesnės šių mokslų žinios – realinių gimnazijų bei licėjų moksleiviai, tiksliųjų mokslų studentai, tiksliųjų mmokslų mokytojai, dėstytojai ar kiti specialistai). Tai turės lemiamos įtakos pasirenkant tam tikrą media priemonę, kuria numatoma pasiekti reklamos tikslinę auditoriją. 4.2.3. POZICIONAVIMAS

Informuojant auditoriją apie prekę, bus stengiamasi išskirti ją pagal tam tikrus požymius iš konkurentinių prekių, pabrėžti jos poziciją – pozicionuoti ją. Nusprendėme pozicionuoti pagal prekės savybes bei teikiamą naudą. Kalbant apie konkuruojančių prekių visumą, mūsų atveju buvo išsiaiškinta, kad tiesioginių konkurentų mūsų prekė neturi, tačiau egzistuoja vadinamieji siūlomos prekės pakaitalai: knygos, spauda (mokslinio pobūdžio leidiniai), interneto šaltiniai. Todėl sudarėme vadinamąjį suvokimo žemėlapį lyginant būtent šias prekes.

Mažas laiko kiekis

informacijos paieškai

. CD

internetas

knygos . .

periodiniaileidiniai

Didelė kaina Maža kaina

Didelis laiko kiekis reikalingas

informacijos paieškai

Suvokimo žemėlapio komentarai:

Požymiai/kriterijai pagal kuriuos sudarytas suvokimo žemėlapis atitinka mūsų prekės savybes. Prekės pozicija tarp kainos ir laiko taupymo (informacijos ppaieškai) kriterijų pagrįsta mūsų apklausos duomenimis – mat respondentai šias prekės savybes vertina labiau už kitus.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad pažymėta sąlyginai aukšta prekės kaina yra laikoma priimtina, nes ji vertinama kaip išlaidos vienam informacijos šaltiniui ( knygos dažnai neatitinka šio požymio, kadangi paprastai neužtenka įsigyti vienos knygos, kaip informacijos šaltinio, be to knygos kaina daugeliu atveju sutampa su specifinio CD kaina). 4.2.4. SKATINIMAS

Ši mūsų reklamos funkcija glaudžiai susijusi su pozicionavimu. Bandysim skatinti pirkėją pirkti prekę, o tą pasieksim visų ppirma pozicionuodami prekę, bei išryškindami jos teikiamą naudą, naudodami specialią prekės rinkinio kainą ( perkant visą CD rinkinį, arba jo dalį, tai yra daugiau nei vieną CD, daroma nuolaida).

Apibendrinant mūsų reklamos kampanijos tikslus, galima teigti, kad jie atitinka AIDA modelį:

Attention (atkreipti dėmesį)

Interest (sukelti susidomėjimą)

Desire (sužadinti norą pirkti)

Action (sukelti veiksmą). 4.2.5. MEDIA PLANAS

Prieš pasirenkant reklamos kanalus, būtina įvertinti , į ką nukreipta mūsų reklama. Norėdami pasiekti potencialius pirkėjus, stengsimės, kad mūsų reklama ir pasirenkamos media priemonės “uždengtų” kuo didesnį tikslinės rinkos segmentą. Mūsų reklamoje gana aiškiai įvardijama kompaktinių diskų auditorija-moksleiviai ir studentai bei jų pedagogai (apie 20 proc. Lietuvos gyventojų), o tai ir yra mūsų tikslinė rinka.Siekdami suderinti reklamos auditoriją su mūsų tiksline rinka ir minimizuoti reklamos kaštus, pasirenkame tokius optimaliausius media kanalus:

Spausdintos reklamos nešikliai

Periodiniai leidiniai

Ų Dienraščio “Lietuvos rytas” savaitinis priedas jaunimui “Mes”. Šio reklamos nešiklio tikslinė auditorija geriausiai atitinka mūsų potencialius vartotojus: jauni žmonės, siekiantys gauti jų interesus atitinkančią informaciją: laisvalaikis, mokslas. Kas savaitę spalvotuose dienraščio puslapiuose pasirodanti reklama leis operatyviai per trumpą laiką pasiekti gana didelę auditorijos dalį visos Lietuvos mastu. Auditorijos pasiekiamumo rodiklis:

Neperiodiniai leidiniai

Ų Plakatai. Šie reklamos nešikliai bus naudojami dažniausiai mūsų tikslinės vartotojų grupės lankomose vietose: iškabinami knygynų ir mokyklų patalpose. ŠŠios reklamos priemonės naudojimo intensyvumas bus ypač didinamas prieš egzaminus. Privalumas: savo dydžiu bei spalviniais sprendimais atkreips tikslinės grupės dėmesį, o patogus geografinis išdėstymas leis greitai pasiekti tikslinę auditoriją.

Ų Lankstinukai. Panašus panaudojimo pobūdis kaip ir plakatų, tik apsiribosime platinimu mokyklose prieš egzamininiu laikotarpiu. Lankstinukuose bus numatytas nuolaidų taikymas (iki 10 proc.) jų savininkams pateikus juos prekybos vietose ir perkant prekę. Tai bus efektyvus pardavimo skatinimo būdas. Lengvatinis pasiūlymas lankstinuke bus emociškai patrauklus potencialiems pirkėjams. Lankstinukų tiesioginės išlaidos nebus didelės, nes jas sudarys vien lankstinukų sukūrimo ir pagaminimo kaštai.

Transliaciniai reklamos nešikliai

Ų Televizija. Šiuo atveju nenaudosime tradicinės TV reklamos, o bendradarbiausime su LNK informacinių technologijų laida “NKTV”. Šios laidos metu bus pristatomas informacinis reportažas apie mūsų prekę, turintis reklaminį pobūdį. Bus pateikiama išsami informacija apie prekę, jos teikiamą naudą. Laida išeina vieną kartą per savaitę patogiu auditorijai metu-šeštadienį 10val. ryte. Pagal sudarytą kontraktą reportažas bus pateikiamas į eterį vieną kartą į metus, mokslo metų pradžioje. Šis reklamos būdas ne tik leis pasinaudoti visais TV reklamos teikiamais privalumais (perteiks garsą, vaizdą, judesį, emocijas, pritrauks didelę tikslinę auditoriją: visi asmenys, besidomintys naujausiais komunikacijų ir informacijų gavimo šaltiniais bei priemonėmis), bet ir taikyti populiarinimo strategiją (publicity). Specializuota (skirta tam tikrų interesų žiūrovams) žiniasklaidos priemonė sukurs pasitikėjimą preke. IInformacijos pateikimas autoritetingoje laidoje ir specialisto lūpomis padidins jos įtikinamumą, stimuliuos jos pirkimą. Taip pat šios laidos metu leisime trumpą mūsų produkto reklamą ( apie 15 sekundžių).

Įvertinant su mūsų preke susijusius veiksnius – jai būdingas vienkartinis pirkimo dažnumas, pardavimo apimties didėjimas priklausomai nuo sezono, manome, jog tikslinga taikyti sezoninį reklamos pateikimą. Todėl taikysime banguojančią reklamos kampaniją – suaktyvinsim reklamą rugsėjo, gruodžio, vasario mėnesiais – prasidedant mokslo metams, prieš egzaminus ir baigiantis pirmam semestrui bei prasidedant antram semestrui. Manome kad netikslinga palaikyti aktyvią reklamą mokslo metų gale, kadangi televizijos efektyvumas šiuo metų laiku mūsų tikslinei grupei bus smarkiai sumažėjęs. Reklamos kampanija nebus vykdoma vasaros mėnesiais.

Atsižvelgiant į tai, kad mūsų prekė tenkina specifinius tam tikro rinkos segmento poreikius, manome, kad pasirinktų media kanalų pilnai pakanka. Jie leis maksimaliai pasiekti mūsų tikslinę vartotojų grupę ir i.švengti nereikalingos reklamos išlaidų.

Reklamos biudžetas ir reklamos projektų pavyzdžiai pateikti darbo prieduose.4.3 PASKIRSTYMAS

Turint pagamintą prekę (mūsų atveju – kompaktinius diskus), reikia pasirūpinti, kad ji pasiektų vartotoją, t.y. būtų jam pasiūlyta ir parduota. Šiame etape būtina pasiūlyti prekę tiems pirkėjams, kuriems jos reikia, tokioje vietoje, tokiu laiku ir tokiu kiekiu, kokio jie pageidauja (tuo pasireiškia paskirstymo kaip specifinės ūkinės veiklos būtinumas dėl atotrūkio – neatitikimo

tarp prekių gamybos ir vartojimo vietos, kiekio ir kokybės/asortimento).

Šioje dalyje yra pateikta mūsų paskirstymo strategija, kurios pasirinkimą apsprendė įvairūs veiksniai, turintys įtakos paskirstymo sistemos kūrimui (prekės specifika, tarpininkai, konkurentai, vartotojai, kaštai ir pan.), vertinama mūsų pasirinktos paskirstymo sistemos alternatyva optimalumo atžvilgiu. 4.3.1. VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS PASKIRSTYMO STRATEGIJAI

Remiantis įvairiais veiksniais, bandėme įvertinti paskirstymo kanalų alternatyvas ir pasirinkti labiausiai tinkamus.

Įvertinome su preke susijusius veiksnius, t.y. tai, kad siūlome rinkai palyginus naują prekę (lietuvių kalba tokio pobūdžio CD kol kas nėra), aatsižvelgėme į vienkartinį savo prekės pirkimo dažnumą, jos kainą, nesudėtingas laikymo sąlygas, transportabilumą ir pan.

Kadangi mūsų siūlomi kompaktiniai diskai yra vartotojiško pobūdžio prekė, todėl svarstant tiesioginio ar netiesioginio prekių paskirstymo alternatyvą, buvo nuspręsta vartoti pastarąjį. Mūsų prekė nepriklauso tokioms prekių grupėms, kurios reikalauja tiesioginių ryšių su vartotojais dėl papildomos prekės eksploatacijos, konsultacijos, garantijos, priežiūros, tam tikro aptarnavimo ir kitų aspektų. Manome, kad tikslingiausia taikyti atrankinį paskirstymą, kadangi šios strategijos tikslas – įpratinti pirkėjus gamintojo prekių ieškoti tik tam tikro tipo įįmonėse ar parduotuvėse, tuo formuojant atitinkamą gamintojo ir jo prekių įvaizdį. Norėtume pabrėžti, kad mums yra ypač svarbūs kokybiniai kriterijai, o juos galėtų užtikrinti tik atrankinio paskirstymo tarpininkai. Be to, toks paskirstymo kanalas užtikrina gerą apžvalgumą, kontrolės bei savalaikės korekcijos ggalimybę.

Analizuojant ir vertinant paskirstymo kanalų alternatyvas, ypač didelis dėmesys buvo atkreiptas į vartotoją, jo poreikius, įpročius ir kt. Kadangi ketiname pasiekti moksleivių ir studentų grupę (apie 20 proc. Lietuvos gyventojų), o jie jiems reikiamos mokslinės medžiagos, knygų ir vadovėlių pagrinde ieško knygynuose, didžiuliuose prekybos centruose bei supermarketuose, todėl mūsų tikslas yra pateikti savo CD būtent ten.

Apsisprendimui turėjo įtakos ir tai, kad mūsų prekė tiesioginių konkurentų kol kas neturi. Bet pasireiškia labai stipri netiesioginių konkurentų įtaką, t.y. tų, kurie siūlo vadinamuosius prekės pakaitalus: knygas, vadovėliui, mokslinio pobūdžio leidinius ir pan. Kadangi tokių konkurentų paskirstymo kanalai veikia gan gerai, nusprendėme, jog turime jais pasinaudoti ir siūlyti savo prekes kartu su konkurentų prekėmis-pakaitalais. 4.3.2. CD PASKIRSTYMO SISTEMA

Įvertinus visus veiksnius nusprendėme, kad mūsų ppaskirstymo sistema, susidės iš dvejopo pobūdžio kanalų ir atrodys taip:

1 schema. CD paskirstymo sistema

Schemos komentarai: Savo paskirstymo uždavinių sprendimui, nusprendėme, kad pasitelksime partnerių pagalbą: patyrimą ir gerą įvaizdį turinčias didmenines ir mažmenines prekybos įmones, kurioms perduosim įvairias su prekių pardavimu susijusias funkcijas. Tai bus vadinamasis netiesioginis prekių paskirstymas. Mūsų atveju, jis yra tikslingas, nes sumažina išlaidas, kurios būtų susidarę naudojantis tiesioginio prekių paskirstymo būdu, bei užtikrina tinkamą prekybos funkcijų atlikimą per tarpininkus, kurie turi tame didesnės patirties.

Planuojama pasitelkti iintensyvaus prekių paskirstymo strategiją, t.y. mums svarbu, kad mūsų prekę vartotojas rastų daugelyje prekybos objektų (knygynai, prekybos centrai, supermarketai, knygynai mokyklose bei universitetuose ir pan.), dėl tos priežasties neapsiribosime vien didmenininkais, bet ir patys stengsimės palaikyti ryšius su mažmenininkais.

Bus stengiamasi palaikyti kuo glaudesnius ir geresnius santykius su visais tarpininkais. Jų svarba mums yra labai didelė. Jie – mūsų partneriai. 4.3.4. CD PATEIKIMAS PREKYBOS OBJEKTUOSE

Nusprendėme, jog tikslingiausia mums būtų savo prekę siūlyti kartu su prekėmis-pakaitalais, t.y. knygynų, supermarketų ar prekybos centrų vietose/lentynose, skirtose mokyklinei ir kitokio pobūdžio mokslinei literatūrai. Pirkėjai yra įpratę ieškoti tokio pobūdžio prekių būtent tuose vietose, todėl netikslinga siūlyti CD kažkur kitur (nebent dar papildomai galima būtų bandyti ir CD skyriuose) .

Vilniuje planuojame savo prekę pardavinėti šiose prekybos vietose:

· Prekybos centruose Maxima, Rimi, Hyper Maxima, Hyper Rimi.

· Akropolio komplekse esančiame prekybos centre Hyper Maxima taip pat Baltų lankų knygyne.

· Leidyklos “Vaga” knygyne Gedimino prospekte bei Centriniame Vilniaus knygyne Gedimino prospekte, mokyklose esančiuose knygynuose bei kituose Vilniaus miesto knygynuose. 4.3.5. PASKIRSTYMO KAŠTAI

Paskirstymo kaštai apima logistikos kaštus (transporto + sandėliavimo) bei prekyvietės vietų/lentynų kainas, tarpininkų pritraukimo kaštus ir pan.

Transporto kaštai priklausys nuo didmenininkų skaičiaus bei jų buvimo vietos, o taip pat nuo mažmenininkų skaičiaus, su kuriais bus bendraujama be didmenininkų tarpininkavimo. TTikėtina, kad mokslo metų pradžioje, arba prieš studentų sesijas užsakymų gali padaugėti, o vasaros metu, atvirkščiai sumažėti, dėl ko atitinkamai mažės/didės ir išlaidos transportui. Užtikrinti tinkamą kiekį prekių tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bandysime per atgalinį ryšį iš didmenininkų, mažmenininkų, o taip pat ir iš vartotojų.

Sandėliavimo kaštai apima tinkamų laikymo sąlygų sukūrimą jose (normali oro drėgmė, šildymas, apsaugos priemonės ir pan.). Vienas svarbiausių paskirstymo strategijos uždavinių – šių kaštų mažinimas.4.4 KAINA

Šis marketingo komplekso elementas apima įvairiausius kainos reguliavimo, nuolaidų taikymo ir kitus veiksmus. Kaina yra pagrindinė viso prekinio ūkio reguliuotoja, nes tarpininkaujant jai, vyksta prekių mainai. Labai svarbu, kad sprendimai dėl kainos būtų suderinami su kitais marketingo komplekso elementais. Tai užtikrins sėkmingą kainų mechanizmo taikymą, kas savo ruožtu padės pasiūlą pritaikyti prie paklausos. Būtina pabrėžti, kad paklausos ir pasiūlos dėsnis yra pagrindinis rinkos mainų, taip pat ir kainų dėsnis.

Kuriant mūsų prekės kainos strategiją bei metodus (sprendžiant kokią pasirinkti), buvo atsižvelgta į kainodaros tikslą, buvo įvertinta prekių paklausa ir kaštai, atlikta konkurentų prekių ir kainų analizė (paklausos, pasiūlos ir aplinkos pagrindiniai veiksniai). Taip pat buvo remiamasi mūsų tyrimo (apklausos) rezultatais.

4.4.1.KAINODAROS TIKSLAS

Mūsų kainodaros tikslas – pasiekti kuo didesnę rinkos dalį, t.y. sudominti ir patraukti kuo didesnį vartotojų skaičių.

Mūsų kompaktinių diskų rinkinio kkaina bus tokia:

1 CD – 39,99 Lt.

2 CD – 68,99 Lt.

3 CD – 89,99 Lt. 4.4.2. PAKLAUSOS ĮTAKA KAINAI

Analizuojant mūsų apklausos duomenis, buvo nustatyti bei įvertinti pagrindiniai demografiniai faktoriai (paklausos veiksniai), įtakojantys kainą:

· potencialių mūsų prekės pirkėjų/tiesioginių vartotojų skaičius sudaro apie 15.5 % Lietuvos gyventojų.

· mūsų potencialių pirkėjų grupės didesnę dalį sudaro (kaip ir buvo spėta ) bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai ir studentija.

· tikėtinas pirkėjų pirkimo dažnumas – vienkartinis

· išlaidos mokamajai medžiagai – iki 50 Lt

Tokiu būdu, mes gavome gana aiškų mūsų tikslinės rinkos apibūdinimą.

Norėtume pabrėžti ekonominės pirkėjų padėties (šiuo atveju mus domina jau minėtas demografinis rodiklis – potencialių pirkėjų išlaidos mokamajai medžiagai) svarbą, kadangi tokio pobūdžio informacija ne tik vertina perkamąją galią, bet yra glaudžiai susijusi su psichologiniais faktoriais, kurie leido mums geriau suprasti, kaip mūsų vartotojai reaguoja į kainą, o tai savo ruožtu padėjo įvertinti elastingumą.

Taigi, kadangi didesnė dalis potencialių mūsų prekės pirkėjų – moksleivių ir studentų – yra remiama tėvų ir mažai turi papildomų finansinių šaltinių, jų pajamos bus nagrinėjamos kaip tėvų pajamos. Nustatant kainą nuspręsta taikyti į šeimas,turinčias vidutines pajamas (t.y. 700 – 1400 Lt./mėn.), kurios sudaro apie 74 % visų Lietuvos gyventojų.

Psichologiniai faktoriai tokie kaip kaina ne 40 Lt., o 39,99 Lt. – kad vartotojai galvotų, kad

perka pigesnes prekes ir prekių rinkinio kaina – keli CD parduodama kartu už pigesnę kaina – visa tai smarkiai įtakuoja vartotojų apsisprendimus dėl prekių įsigijimo, ypač jaunimo tarpe. Todėl šios psichologinės kainodaros metodai vaidina pakankamai svarbų vaidmenį kainos nustatymo procese.

Lankstumo politika

Buvo pastebėta, o vėliau ir patvirtinta apklausos duomenimis, kad mūsų prekės vartotojai yra pakankamai lankstūs siūlomos prekės kainai, kas praktiškai reškia, kad jie jautriai reaguos į kainos dydį bei pokyčius. Todėl mes manome, kad tikslinga būtų priskirti mūsų prekę prie vvartotojiškų prekių grupės ir taikyti vidutinišką kainą palyginus su panašių prekių rinkos kainomis. Be to, kalbant apie mūsų prekės kainos lankstumo politiką, manome, kad būtų neracionalu taikyti skirtingas kainas pagal vartotojų grupes, nes kaip buvo minėta, visi jie yra jautrūs kainai, ir jų išlaidos mokamajai medžiagai priklauso nuo gaunamų pajamų iš tėvų.

Mūsų kaina bus lanksti prekių rinkinio atžvilgiu. Vartotojai, perkantys kelis CD galės tai padaryti palankesnėmis sąlygomis negu perkantys juos atskirai. 4.4.3. PASIŪLOS ĮTAKA KAINAI

Kaštai yra vienas iš veiksnių, į kkuriuos buvo atsižvelgta nustatant prekės kainą. Tačiau jis tiesiogiai nenulėmė nustatomos kainos lygio. Mūsų sąlygomis kiti veiksniai tapo svarbesni už kaštus. Mūsų kainodara yra labiau orientuota į pirkėjus ir konkurentus, negu į kaštus (nors norėtume pabrėžti, jog į juos irgi bbuvo atsižvelgta).

Kainodara orientuota į pirkėjus, grindžiama pirkėjo suvokiama prekės verte.Kalbant apie pasiūlos įtaką prekės kainai, norėtume pabrėžti prekės išskirtinumo/jos pranašumų (buvo minėti 1 ir 2 uždaviniuose ) lyginant su pakaitalais įtaką. Mūsų apklausos rezultatai parodė, jog jaunimas palankiai vertina mūsų siūlomą prekę ir supranta jos teikiamą naudą vartotojui ir jie yra pasirengę mokėti už ją nustatytą kainą. Šis faktas mus dar kartą įtikina, kad nebūtinai reikia kurti orientuotą tik į konkurentus strategiją , nors dėl pirkėjų jautrumo kainai negalima neigti konkurentų kainų įtakos. Geriau taikyti skverbimosi strategijos elementus (šios kainos strategijos dėka nustačius palyginti nedidelę kainą bus bandoma pritraukti kuo daugiau vartotojų), kas ir planuojama vykdyti. 4.4.4. APLINKOS ĮTAKA KAINAI

Konkurentų kainos

Pirkėjo pasirengimas mokėti tam tikrą kainą/jų jautrumas labai priklauso nuo kkonkurentų kainų alternatyviai paklausai ir nuo prekių pakaitalų kainų, todėl mums buvo svarbu įvertinti jas.

Išanalizavus Lietuvos CD mokslinės medžiagos rinkos situaciją, matome, kad dažniausiai CD su panašaus pobūdžio medžiaga yra siūlomi ne lietuvių, o kitomis užsienio kalbomis (anglų, rusų) ( kaina 40-60 Lt), todėl galime teigti, kad tiesioginių konkurentų mūsų prekė kol kas neturės.

Tačiau egzistuoja vadinamieji pakaitalai: knygos, spauda (mokslinio pobūdžio leidiniai), interneto šaltiniai ir nustatant savo prekės kainą mums būtina atsižvelgti į jų kainas.

Apsilankius kelėtoje Vilniaus knygynų, patikrinome labiausiai pperkamų tiksliųjų mokslų vadovėlių ir knygų kainas. Jos svyruoja nuo 10 iki 80 litų. Be to būtina pabrėžti, kad studentams/moksleiviams dažniausiai nepakanka įsigyti vienos knygos kaip informacijos šaltinio, nes informacijos kiekis knygose yra labai ribotas palyginus pvz. su CD galimybėmis kaupti informaciją. 4.4.5. NUOLAIDŲ SISTEMA

Kadangi mūsų siūloma prekė yra kompaktinių diskų rinkinys, manome, kad mūsų nuolaidų sistemą būtų tikslinga susieti su galimybe pardavinėti prekę kaip atskirus tam tikrų tiksliųjų mokslų (fizikos, matematikos, chemijos) diskus arba kaip rinkinį (kiekybinės nuolaidos). Pavyzdžiui, gali būti naudojama tokia nuolaidų sistema:

· Prekių rinkinio nuolaida (perkant 2 ar 3 CD rinkinį, kaina bus žemesnė

· negu perkant analogiškus CD po vieną).

· Bus taikomos nuolaidos specialioms progoms (pvz. rugsėjo 1d., studentų sesijų pradžiai).

Mūsų manymu tai bus gana efektyvu, nes visu pirma tai sutampa su vartotojų poreikiais – kai kuriems yra ypač svarbios tik vieno tiksliojo mokslo žinios, bet kitiems gali būti naudingas visas kompleksas. Be to, tokia nuolaidų sistema be abejo skatins pirkti visą rinkinį, kas gali padidinti pirkimo apimtis.5. MARKETINGO TYRIMAI

5.1 MARKETINGO TYRIMO TIKSLAI

Siekiant išsiaiškinti mūsų prekės naudingumą, labiausiai vertinamas savybes bei pageidavimus, buvo atliktas tikslinės rinkos anketinis tyrimas, kuris padėjo susisteminti žinias pasirenkant tikslinę rinką, pozicionavimą, rėmimo bei reklamos veiksmus. Šio tyrimo tikslai buvo:

· apibūdinti savo pprekės tikslinę rinką (išsiaiškinti, iš kokių segmentų susideda ir kokie požymiai būdingi kiekvienam iš jų);

· išsiaiškinti, ar mūsų prekė bus paklausi (t.y. ar ji sugebės patenkinti vartotojų poreikius, sėkmingai konkuruoti su pakaitalais (knygomis, vadovėliais) ir pan.)

· išsiaiškinti, potencialių vartotojų poreikius (kokio tipo informacijos jie norėtų rasti, ar vien tiksliųjų mokslų pagrindų, ar daugiau papildomos medžiagos, ar daug įvairių užduočių ir pavyzdžių, ar atskirų temų konspektų, ar glaustai pateiktos informacijos ir t.t.). 5.2 MARKETINGO TYRIMO METODAS

Kad pasiektume tyrimo tikslus buvo pasirinktas tyrimo metodas apklausa. Kadangi mums yra ypač svarbu sužinoti ką pirkėjai galvoja apie siūlomą prekę, nustatyti prekės poreikio laipsnį bei vartotojų grupių ypatumus, mūsų manymu tai yra tinkamiausias tyrimo metodas. Iš visų apklausos formų manome, kad mūsų tyrimui anketavimas paremtas kiekybiniais matavimais yra optimaliausias informacijos gavimo būdas. Savo sprendimą grindžiame tuo, kad jis pigesnis, greitesnis, sukauptą informaciją lengva sisteminti bei apdoroti, o be to mums svarbu gauti rezultatus kiekybiniais rodikliais. Tyrimo imtį sudarė 100 respondentų (kadangi variacija yra maža, atsakymų spektras yra siauras, o respondentų skaičius > 30, todėl imtis bus pakankama ir reprezentatyvi). Savo respondentų atrinkimą vykdėme netikimybine kvotine atranka. Kadangi imtis turi kuo tiksliau atspindėti bendrą visumą (o joje pgl. mūsų skaičiavimus yra 64% moksleivių ir 36% studentų), todėl aapklausėme 64 moksleivius ir 36 studentus.

Kadangi mūsų tyrimui svarbu, kurie tyrimo objektai yra labiau vertinami už kitus ( pvz. nevienodi poreikiai tiksliųjų mokslų žinioms, mūsų siūlomos prekės įvertinimas palyginus su konkurentų prekėmis, nevienodos pajamos ir pan.) bei kiek tas vertinimas yra kitoks, savo tyrimui panaudojome rūšiavimo skalę, kuri leido atskleisti ne tik skirtumo buvimo faktą, bet ir skirtingumo laipsnį. Mes prašėme respondentus tiriamuosius objektus surikiuoti priskiriant jiems atitinkamas skaitmenines reikšmes, kurios rodytų jų vietą vertybių skalėje. 5.3 TYRIMO REZULTATAI

Gauti tyrimo rezultatai padėjo mums suformuoti marketingo komplekso srtategijas bei prasirinkti pozicionavimą. Iš gautų rezultatų paaiškėjo, kad mūsų siūloma naują prekė yra labai perspektyvi, nes respondentai pripažino, kad tradiciniai informacijos šaltiniai juos ne visada tenkina, be to daugybės skirtingų šaltinių įsigijimas savaime reikalauja daug lėšų. Numatyta kaina respondentams neatrodė nepagrįstai didelė. Dėl šios priežasties taipogi manome kad mūsų numatytos tikslinės rinkos nėra labai jautrios kainų pokyčiams. Tyrimas patvirtino, kad mes teisingai numatėme tikslines rinkas, ir pagrindiniai vartotojai priklauso šioms rinkoms. Mūsų numatyta kaina nedaug skirsis nuo įprastų tokios rūšies šaltinių kainos.

Tyrimas padėjo nustatyti pozicionavimo strategiją. Pagrindiniai pozicionavimo punktai – kainos ir naudos santykis bei produkto teikiama specifinė savybė buvo labiausiai vertinami mūsų prekės bruožai. Buvo išaiškinta, kad kainos – naudos santykis

labai aiškiai matomas, kadangi mūsų siūlomoje prekėje galima rasti informaciją iš kelių šaltinių, o mokama kaina tik kaip už vieną analogišką šaltinį – pakaitalą. Taip prekės pirkėjas gali sutaupyti daug finansinių lėšų. Kita labai svarbi prekės savybė – jos specifinis panaudojimas ieškant bei sisteminant informacija. Joks kitas dabar prieinamas šaltinis nesuteikia vartotojui tokių galimybių. Remiantis šia informacija ir buvo suformuluota pozicionavimas. Manome, kad atlikus šį tyrimą, gavome visą būtiną informaciją kad galėtumėme sėkmingai parduoti mūsų prekę. 5.4 TYRIMO BIUDŽETAS

Dėl tyrimo mmažos apimties ir paprastumo, buvo panaudoti nuosavi įmonės darbo bei kt. ištekliai. Juos sunku išskirti, todėl jie nebus pažymėti bendrame marketingo biudžete.6. MARKETINGO PLANO ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

Svarbiausias dalykas nuo kurio priklauso marketingo plano veiksmų tvarkaraštis yra laikas kada prekė bus pateikta rinkai. Geriausias laikas šios prekės pristatymui į rinka turėtų būti mokslo metų pradžia, t.y. rugsėjo 1-oji diena, todėl visas marketingo veiksmų tvarkaraštis bus sudarytas remiantis šia data.

Rugpjūčio 15 d. – sutarčių dėl prekės pardavimų su didmenininkais ir mažmenininkais sudarymas.

Rugpjūčio 115 d. – sutarties dėl prekės reklamavimo ir pristatymo su “NKTV” laida sudarymas.

Rugpjūčio 20 d. – lankstinukų bei plakatų spausdinimo užsakymas.

Rugpjūčio 25 d. – reklamos “Lietuvos ryto” priede “Mes” užsakymas.

Rugsėjo 1 – 5 d. – lankstinukų bei plakatų platinimas ir kklijavimas.

Rugsėjo 28 – 30 d. – analizės apie prekės pardavimus parengimas.

Jeigu prekės pardavimai tenkina prognozes, tai nieko marketingo plano įgyvendinime keisti nereikia, tačiau jei prekės pardavimai prognozių netenkina, tokiu atveju numatyta rengti analizę apie reklamos efektyvumą, jeigu jis nėra pakankamas, keisti prekės reklamos kampanijos planą.

Jei prekės pardavimai atitiks prognozes, marketingo plano įgyvendinimas vyks pagal numatytą planą: spalio – lapkričio mėnesiais bus organizuojama neaktyvi reklamos kampanija vykdoma pagal sutartis su reklamos vykdytojais sudarytas rugpjūčio 15 d. bei rugpjūčio 25 d.

Lapkričio 25 d. – papildomų sutarčių dėl akcijos vykdymo su mažmenininkais sudarymas.

Gruodžio mėnesį bus vykdoma aktyvi reklamos kampanija pagal anksčiau sudarytas sutartis bei užsakant lankstinukus ir plakatus.

Akcijai nepasiteisinus numatyta sudaryti naują pardavimų skatinimo būdą.

Jeigu marketingo planas vykdymas bus įgyvendinimas pakankamai ggerai, nieko jame nebus keičiama ir sausio mėnesį bus vykdoma aktyvi reklamos kampanija pagal rugsėjo mėnesio pavyzdį, o vasario – gegužės mėnesiais bus vykdoma neaktyvi reklamos kampanija pagal spalio – lapkričio mėnesių pavyzdį.

Vasara reklamos kampanija vykdoma nebus.

Kiekvieno mėnesio 28 – 30 d. bus rengiamos analizės apie prekės pardavimus, reklamos efektyvumą ir kt. rodiklius. Jeigu gauti analizės rezultatai mūsų netenkins, imsimės papildomų prekės skatinimo ir rėmimo priemonių.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. (1999). Marketingas. Vilnius: Eugrimas leidykla

2. Alimienė MM. (2005). Marketingo studijų modulio programos aprašymas

3. ELTA. Lietuvos duonos rinka įvairėja gaminiais, tačiau išsaugo stabilumą. Iš Euroverslas [interaktyvus]. 2005, balandis [žiūrėta 2005 04 22]. Prieigą per Internetą: http://www.euroverslas.lt/?2106447951

4. Garškienė A. (1997). Verslo planavimas. Vilnius.