Marketingo tyrimai internete

Marketingo tyrimai

Surinkta informacija tik padeda atlikti sprendimus. Informacija padeda stebėti aplinką, nustatyti vartotojų požiūrius, pakelti reklamą, sumažinti rizikos faktorių.

Informacijai yra priskiriama neorganizuotų ir nereguliarių kasdieninių bendravimų kompleksas – tai neformalios informacijos šaltinis – gandai, nuogirdos ir pan. Neformali informacija neperduodama ir negaunama sistemiškai. Tokios informacijos kokybė ir tikslumas labai skiriasi. Neformali informacija yra tik žodinio pavidalo. Ši informacija nėra specialiai ieškoma, gavėjas negali kontroliuoti tokios informacijos.

Formali informacija yra kuriama pačios įmonės ir gaunama sistemiškai. Formali informacijaskirstoma į pirminę ir aantrinę. Marketingo problemai spręsti renkami duomenys – tai pirminė informacija. Antrinė informacija – tai anksčiau surinkti duomenys. Šie du šaltiniai labai skiriasi: pirminė informacija labai gerai atitinka sprendžiamą marketingo problemą, nes duomenys būtent liečiančiai problemai yra renkami pirmą kartą. Pirminė informacija visada yra nauja ir operatyvi. Antrinė informacija yra ekonomiška ir greitai gaunama.

Pirminė ir antrinė informacija yra skaidoma į vidinę ir išorinę.

Vidinė informacija susidaro įmonės viduje, o išorinė informacija – tai iš aplinkos gaunama informacija.

Antrinė vidinė informacija – tai tokia iinformacija kaip įmonės tiekimo skyriaus duomenys; įmonės gamybos skyriaus duomenys; įmonės apskaitos skyriaus duomenys; pardavimų skyriaus duomenys, kurie gali turėti labai daug informacijos apie vartotojus; transporto skyriaus duomenys; kadrų skyriaus duomenys, kurie turi informaciją apie darbuotojų poreikius.

Antrinė išorinė informacija – ppigiausia, jos šaltiniai: vyriausybės arba statistikos departamentų duomenys (įmanoma papirkti ir nusipirkti); asociacijos; gamybinių popierių biržos (atvira, prieinama informacija). Šių šaltinių informacija priklauso nuo to, kiek firmos pateikia ir kokius pateikia duomenis. Prie aukščiau paminėtų šios informacijos šaltinių dar galima paminėti tokius kaip laikraščiai; specializuoti žurnalai; kiti leidiniai; internete pateikiama firmų informacija; parodos; sindikuota informacija – tai viešų tyrimų paskelbti duomenys, privačių tyrimų duomenys.

Pirminė informacija yra skirstoma į vidinę ir išorinę; į kiekybinę ir kokybinę informaciją.

Pirminė vidinė kokybinė informacija – tai paprastai apklausos duomenys, kurie yra išreikšti skaičiais ir yra tikslūs.

Marketingo tyrimai – tai marketingo sprendimams reikalingos informacijos paieška, rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas. Renkama informacija visada turi būti susijusi su marketingo problema. Pasak V. Dikčiaus (2003), marketingo tyrimai padeda organizacijai ppažinti aplinką, surasti tinkamą reagavimo į šią aplinką derinį, bei parengti sprendimų, priemonių ir veiklos variantų kompleksą. Atliekan marketingo tyrimus gaunama informacija padeda nustatyti veiklos rinkoje galimybes, strategijas ir problemas, ja remdamasi įšmonė n etik kuria, tobulina ir vertina marketingo programas, kontruoliuoja marketingo veiklą, bet taip pat spendžia investicijų, personalo, mokslinių tyrimų bei projektavimo klausimus. Kartu negalima užmiršti ir to, kad remiantis šių tyrimų būdu gaunama informacija geriau pažįstamas ir suprantamas viso marketingo poceso turinys ir raida.

Rinkos tyrimai yra svarbiausia iir labai paplitusi marketingo tyrimų sudedamoji dalis. Tai sudaro didžiausią merketingo tyrimų dalį; dažnai be rinkos tyrimų kiti tyrimai neturi prasmės. Rinkos tyrimas gali būti trejopas – bandomasis, analitinis ir priežastinis.

Bandomasis tyrimas atliekamas, kai mažai kas yra žinoma apie rinką, pirkėjus, kainas ir pan. Taip būna, kai skverbiamasi į naujas rinkas. Čia esti vertingi bet kokie duomenys, kurie gali būti surinkti iš laikraščių ir žurnalų ar iš asmenų, buvusių tose šalyse. Sunku tikėtis turėti tikslius, skaičiais išreikštus (kiekybinius) duomenis. Čia svarbu, kad ką nors daugiau sužinome.

Analitiniu tyrimu siekiama surinkti skaitmeninius duomenis apie pirkėjų skaičių ir jų pageidavimus, pardavimų apimtis, kokie konkurentai toje rinkoje prekiauja, kaip keičiasi pardavimų apimtys – didėja ar mažėja. Čia pasitelkiamos anketos, renkami duomenys iš statistinių leidinių ar iš firmų, kurios tuo verčiasi. Toks tyrimas taikomas, kai įmonė jau prekiauja toje rinkoje ir turi pradinius duomenis, gautus bandomųjų tyrimų metu.

Geriausias būtų priežastinis tyrimas. Jo esmė ta, kad kiekvienas įvykis tiriamas pagal schemą: priežastis – pasekmė – ryšys (tarp priežasties ir pasekmės). Ši schema pasiskolinta iš tiksliųjų mokslų – fizikos ar chemijos. Tai savotiškas eksperimentas. Tačiau toks tyrimas yra brangus, ilgai trunka, reikalauja gero įmonės darbuotojų parengimo.

Galutinis rinkos tyrimo tikslas, nepriklausomai nuo ppasirinktų tyrimų būdų, yra sužinoti, kodėl vartotojas dabar taip elgiasi ir kaip jis elgsis ateityje.

Marketingo tyrimų procesas:

1) Marketingo problemos formavimas – reikalinga labai tiksliai nustatyti problemą ir geriausia ją išdėstyti raštu;

2) Reikalinga nustatyti ar objektyvi informacija bus reikalinga sprendimo atlikimui/atlikėjui;

3) Reikalinga nustatyti, ar yra problemos alternatyvieji būdai jai spręsti;

4) reikalinga nustatyti, ar tyrimo kaštai bus mažesni, nei problemos išsprendimo galima nauda;

5) Reikia pasirinkti tyrimo tipą iš trijų pagrindinių tyrimų tipų: žvalgybinio; priežastinio ir aprašomojo.

MARKETINGO TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS

Reikia stengtis, kad pigiau kainuotų tie tyrimai, bet būtų patikimi. Tyrimų vykdymo etapai:

1.Problemos išsiaiskinimas ir tyrimo tikslų formulavimas

2.Informacijos šaltinių atrinkimas

3.Informacijos rinkimas

4.Informacijos surinktos analizė

5.Gautų rezultatų pateikimas.

1. Problemos gali būti įvairios. Problemą ir tikslus geriau kartu iškelti, išsiaiskinti. Gali buti paieškomasis tikslas – norim patikrinti kažkokią hipotezę, gali būti aprašomasis tikslas – kokie vartotojai, jų galimybės, aprašom viską apie kažkokį reiškinį. Gali būti ir taip, kad norim paeksperimentuoti, jei nežinom kokią kainą nustatyti.

2. Pirminiai ir antriniai informaciniai šaltiniai. Dažnai renkama pirminė informacija, ji brangi, bet patikimesnė.

Tyrimo metodas: stebėjimas (žmonės stebi konkurentus, renka informaciją); eksperimentas (paskleidžiam rinkoje savo produkciją ir laukiam rezultatų), apklausa (ar pirkejai žino apie produkciją, kokia jų nuomonė).

Tyrimo priemonės: anketa (ne perdaug klausimų); įvairios mechaninės priemonės (reklama).

Atrankos sudarymo planas: aatrankos vienetas (ką apklausti?); kiekis; procedūra.

Ryšių su auditorija būdai: telefonas; paštas; asmeniniai kontaktai.

APKLAUSOS TYRIMO TURINYS IR NAUDINGUMAS

Apklausa yra marketingo informacijos rinkimas asmeninės, telefono, pašto ar mišrios apklausos būdu.

Apklausos tyrimas neretai geriau už kitus tyrimų būdus leidžia surinkti informaciją ir jos pagalba surasti atsakymą į dažnai iškylantį klausimą, kodėl žmonės vienaip ar kitaip vertina įmonę ir jos prekę, priima vienokius ar kitokius sprendimus, vienaip ar kitaip elgiasi, yra aktyvūs ar pasyvūs ir pagaliau ką nors daro arba nedaro? Apklausos tyrimas leidžia sužinoti, kodėl jie perka vienos įmonės prekę ar paslaugą ir neperka kitos įmonės tapačios ar analogiškos prekės ar paslaugos. Kodėl kurią nors prekę mėgsta arba jos nemėgsta, nusipirkę naudoja arba padeda į sandėlį, parduoda, skolina, išnuomoja kitiems vartotojams, o galbūt ir išmeta? Kas jiems daro poveikį?

Tyrėjai surenka informaciją ir gali patarti bei pasiūlyti įmonės vadovams, kaip geriau būtų galima parengti ar pertvarkyti marketingo kompleksą. Iš apklausos duomenų galima sužinoti, kaip ir per kiek laiko pirkėjai apsisprendžia pirkti ar nepirkti vieną ar kitą prekę bei paslaugą. Neretai marketingo tyrėjui yra svarbu ir būtina žinoti, kas jo veiklos rinkoje vyks ateityje, kokia bus numatoma demografinė situacija, kokio tipo gyventojų grupės taps svarbiausiais jo pirkėjais. Tyrinėjant galimas pirkėjų grupes bei išskiriant

rinkos segmentus, svarbi yra informacija apie amžių, pajamas, užsiėmimą, materialinę padėtį, šeimos gyvenimo ciklo stadiją, išsilavinimą bei kitus veiksnius.

Anketos paskirtis

Anketa yra klausimynas, kuris naudojamas marketingo tyrimo duomenų surinkimo tikslais. Kitaip sakant, anketa yra į tam tikrą formą bei loginį nuoseklumą sudeliotų klausimų komplektas, kuris naudojamas iš apklausiamųjų asmenų infomacijai surinkti. Anketos sudarymas reikalauja žinių, profesionalumo ir kūrybinio darbo.

Pasak V. Pranulio (1998), anketa yra labai patogus ir plačiai naudojamas pirminių duomenų rinkimo metodinis instrumentas. Anketinės apklausos yra ypač populiarios ir ppaplitusios marketingo bei socialiniuose tyrimuose. Naudojant anketas, surenkama daug originalios pirminės informacijos.

Marketingo tyrimuose anketos pagalba tyrinėjant rinką, išaiškinami esami ir potencialūs prekės bei paslaugos pirkėjai. Anketomis surinkta informacija leidžia sužinoti ir nuspręsti, kaip ir kokias marketingo priemones tikslinga naudoti, siekiant žadinti palankią pirkėjų reakciją, išsaugoti jau esamus pirkėjus bei įgyti naujų.

Santykių su vartotojais valdymas

Santykių su vartotojais valdymas (CRM, Customer relationship Management) skirstomas į tokias dalis:

Internetinis marketingas. Informacijos pateikimas vartotojams pagal verslą (produktai, paslaugos, kontaktinė informacija ir pan.) Technologijas aapima HTML/HTTP, Java ir Web serveriai.

CRM su priėjimu prie duomenų. Vartotojams leidžiama prieiti prie duomenų ir informacijos susijusios su verslo santykiais. Technologijos web TU serveriai, kliento ir verslo santykių valdymas.

CRM su tranzakcijų valdymo sprendimais. Taikomieji uždaviniai, kurių metu ““organizacija perkeliama” į internetą. Atkreipiamas dėmesys į vartotojo-verslo santyklių valdymo ir integracijos tranzakcijų taikomuosius uždavinius ir duomenis. Turi būti užtikrintos saugios tranzakcijos ir autorizuotas priėjimas. Technologijos EJB, CORBA, tranzakcijų vykdymas ir monitoringas, organizacijos sprendimų struktūra

Internetas ir marketingas

Paskutiniu metu sparčiai vystosi telekomunikacijų sistemos, kurių viena iš dalių yra globalus kompiuterinis tinklas Internetas ir pagrindinis jo servisas WWW(World Wide Web). Internetas yra pirmoji kompiuterinė hipertekstinė aplinka, kuri pasižymi unikaliomis reklamos galimybėmis. Šiuo aspektu, galima išskirti du pagrindinius jo bruožus:

• visų pirma, Internetas – nauja bendravimo priemonė, veikianti pagal komunikacinį principą „daugelis – daugeliui“. Be to, Internetas yra hipertekstinė informacijos pateikimo priemonė, ryškiai besiskirianti nuo tradicinių masinės informacijos priemonių savo interaktyvia prigimtimi ir lankstumu.

• antra, Internetas – globali virtuali elektroninė rinka, neturinti jokių teritorinių aar laiko apribojimų, leidžianti vykdyti virtualų prekių pirkimą – pardavimą, ir žymiai praplečianti firmų galimybes.

Interneto naudojimas kaip vieno iš marketingo sistemos elementų, gali padaryti didelę įtaką teigiamam firmos ąvaizdžiui ir klientų informavimui apie firmos prekes ar teikiamas paslaugas. Firma gali panaudoti Internetą šiuose marketingo sistemos elementuose:

• Reklama. Tiesioginės prekių ir paslaugų reklamos galimybių rinkinį Interneto priemonėmis sudaro informacijos apie prekę pateikimas nuosavame „Web-serveryje“, reklamos pateikimas kituose serveriuose, elektroninių laiškų siuntimas, dalyvavimas telekonferencijose. Reklama Internete turi iðskirtinį ypatumą – reikia rreklamuoti savo Web-serverį. Galima išskirti tris pagrindinius lankytojų patekimo į svetainę būdus:

 serveris gali būti rastas paieškos sistemos pagalba.

 į serverį galima patekti hipernuorodų pagalba.

 apie serverį galima sužinoti iš kitų informacijos šaltinių, tame tarpe ir tradicinių (laikraščių, žurnalų, radijo ir t.t.)

Norint pritraukti lankytojus į savo svetainę, galima imtis tokių veiksmų:

 serverio registracija paieškos sistemose

 nemokamų nuorodų įtraukimas į Web-katalogus

 nuorodų publikavimas „Geltonuosiuose puslapiuose“

 registravimas teminiuose Web-serveriuose

 nuorodų įdėjimas į kitus serverius

 medžiagos, turinčios nuorodas į serverį, publikavimas kituose serveriuose

 mokamų skelbimų dėjimas į gausiai lankomus serverius

 dalyvavimas telekonferencijose

 serverio adreso skelbimas visose tradicinės reklamos srityse

• Ryšiai su visuomene. WWW puslapyje gali bûti pateikiama naujausia informacija akcininkams. WWW gali būti efektyviai panaudotas krizinėse situacijose, kai firmai reikalinga greita reakcija į rinkos pokyčius, čia pasireiškia WWW privalumas – atnaujinimo realiame laike galimybė.

• Vartotojų palaikymas. Vartotojų palaikymas gali būti žymiai išplėstas, papildomos viešos informacijos ir/arba papildomo atgalinio ryšio mechanizmo, sąskaita.

• Įmonės infrastruktūros išplėtimas Interneto pagalba. Tai gali pasireikšti kaip Interneto technologijos naudojimas tiek vidinėje infrastruktūroje, tiek už jos ribų.

• Firmos prekinio ženklo populiarinimas.

• Realizacijos stimuliavimas.

• Marketingo tyrimų vykdymas. Pagrindiniai marketingo tyrimų metodai ir priemonės:

 paieškos mašinų, WWW katalogų, tematinių Interneto serverių naudojimas, apklausų vykdymas.

 sąvojo Web-serverio lankytojų anketavimas.

 konferencijų tyrimas

 apklausų, vykdytų kituose serveriuose, rezultatų panaudojimas.

Kartu su iišvardintais marketingo elementais, viena iš pagrindinių marketingo sistemos Internete ypatybių yra interaktyvaus apmokėjimo už prekes galimybė, kuri leidžia organizuoti virtualias parduotuves ir yra pagrindu, Interneto, kaip interaktyvios elektroninės rinkos, vystymuisi.

El. verslo problemos susijusios su situacijomis, kur vartotojai prieina prie informacijos apie kompaniją internete. Informacija gali būti pateikiama kaip statiniai Web puslapiai arba dinamiškai naudojant Web serverių technologijas.

Tipiškai Web serveriai naudojami sukurti ir įdiegti taikomuosius uždavinius vienai platformai. Web serveriai naudoja tinklų sąsają prisijungiant prie galinės duomenų bazės ir neturi integracijos.

Klientas yra naršyklė, kuri duoda užklausas ir valdo “sesijas”. Žinomas, kaip universalu klientas. Tinklas yra viskas tarp serverio ir kliento. Web serveriai atsako į kliento užjklausas.

Web serverių apribojimai el. versle

Neskirsto organizacijos į lygius

Turi ribotą komponentinį pakartotinį naudojimą taikomiesiems uždaviniams

Turi ribotą integraciją su esamais taikomaisiais uždaviniais ir duomenimis

Sunku integruoti su kitomis organizacijomis.

Turi būti priimami atitinkantys sprendimai internetiniam marketingui:

Vartotojo:

Ar užtenka tik HTML, ar reikia Java Applet’o

Kaip bus naudojama kliento atsakymai (bendravimas end-to-end) (Jei HTML turės daug sudėtingų komponentų, reikia daug jungčių)

Tinklo.

Kokius protokolus naudoti

Serverio.

Ar bus naudojama paieška (indeksavimas) ir kokios navigacijos galimybės.

Marketingas internete

Sėkmingam e. verslo projektui būtina gera marketo strategija

Siekti kuo daugiau pritraukti naujų lankytojų ir išlaikyti senus

Interneto marketingo kkomponentai:

Rinkos tyrimai, skelbimai, reklama, santykiai

Reikia saugoti vartotojų duomenis, analizuoti ir sekti apsilankymus. Iš šių duomenų galima spręsti apie reklamos efektyvumą

Prekinis ženklas

Tai pavadinimas, logotipas ar simbolis indentifikuojantis kompanijos produktą ar paslaugą. Prekinis ženklas turi būti matomas visur, kad vartotojas jį gerai atsimintų

Rinkos tyrimai

Ištyrus rinką galite padidinti apsilankymų, pardavimų skaičių, pritaikyti produkto pristatymą konkrečiai rinkai

Ištyrus rinka kuriama marketo strategija:

Kaip pristatyti produktą

Į kokį vartotoją orientuotis

Kokią kainą siūlyti ir t.t.

Strategija sėkmei

Suformuluoti konkretų tikslą

Nustatyti savo tikslinę auditoriją

Realiai įvertinti savo poreikius, resursus ir galimybes.

Pradėti nuo nesudėtingo www puslapio

Pasirinkti konsultantus. vėliau plėstis

Reklamuoti savo projektą

Domėtis lankytojų nuomone

Strategija žlugimui

Nėra bendravimo su klientais

Perteikiant informaciją apsiribojama www puslapiu

Netinkama grafika ir apipavidalinimas

Neatnaujinama pateikiama informacija

Pastoviai nesekama techninė serverio eksploatacija

Internetinio projekto kūrimas nesibaigia nepasiekus nustatytų tikslų

Siekimas viską atlikti patiems

Interneto tinklalapiai

Web puslapiai turi būti kuriami visą laiką galvojant apie vartotojus

Ne visi Vartotojai turi gerą priėjimą prie Interneto

Naudoja skirtingas web naršykles

Turi ne pačius naujausius kompiuterius

Neversti vartotojo pernelyg ilgai laukti

Tinkamai parinktas adresas

Naujausių žinių pateikimas

Nuorodos – reklama

Ženklai

Sukurta organizaciją atspindinti atmosfera

Klientų atsiliepimų ir asmeninių istorijų patalpinimas

Vykstančios diskusijos, akcijos, žaidimai

El. pašto naudojimas

Pigus ir greitas

Vartotojas gali

paklausti apie produktą, pasiskųsti ir t.t. Į tokius laiškus būtina reaguoti

Leisti vartotojams užsisakyti naujienas el. paštu

Sukurti el. pašto grupę saviems vartotojams

Prie siunčiamo el. laiško pridėti trumpą žinutę apie kompaniją

Paieškos sistemos

Yra mokamų ir nemokamų paieškos sistemų

Tikrina

Pagal raktinius žodžius (META kintamieji)

Pagal puslapio turinį

Kombinuota paieška

Paieškos sistemos patikrina ar siūlomas puslapis atitinka tematiką

Rezultatus išveda pagal užregistravimo laiką, duomenų aktualumą

Vartotojas dažniausiai peržiūri tik pirmuosius puslapius

Banerinė reklama

Būtinas pasiūlymas atlikti kažkokį veiksmą

Žadėtų kokią nors mmaterialinę naudą, o ne tik žadintų smalsumą

Atsispindėti pats stimulas, kodėl vartotojas turi kreiptis į jūsų puslapį

Jei nauja, tai praneškit apie tai

Skelbkite konkursus ir išpardavimus

Baneriai yra trumpo naudojimo

Analizuoti rezultatus

Būdai svetainės lankomumo skatinimui

Svetainės registracija įvairiuose pasirinktose paieškos serveriuose

Jau naudojamų reklamos priemonių pasitelkimas

Elektroninio pašto išnaudojimas

Spaudos konferencijos

Internetinės viktorinos

Diskusijų klubai

Vartotojų klubas

Nuolaidų akcijos

Gaunamų rezultatų analizė ir nuolatinis skatinimo programos palaikymas

Elektroninio pašto išnaudojimas

Parašo reklama

Naujienų užsisakymas elektroniniu paštu

E. Verslo informavimo sskyrius

Supažindina vartotojus ir įmonės tarnautojus su naujausia informacija apie produktus, paslaugas, vidines ir išorines galimybes.

Tai atliekama naudojant spaudą, specialius pranešimus, prezentacijas, el. paštą

Vartotojų nuomonę galite sužinoti naudojant pokalbius internete, atsiliepimų knygas

Vartotojai nori sužinoti visą informaciją, kuri buvo ppateikta spaudoje.

Ištikus krizei, pasklidus įvairiems gandams vartotojai ieškos informacijos Internete.

CRM su priėjimu prie duomenų

Tipiniais savęs aptarnavimo sprendimų scenarijai, kurie turi paprastą “priėjimą prie turinio”. Apima daug ryšių su įvairialypėmis sistemomis, kuriose yra duomenų ir informacijos galinčios būti skirtingose formose ir formatuose. Naudojant tokius duomenis, reikia dinamiškai generuoti turinį, kuris pateikiamas web klientui. Turi būti užtikrintas patikimas transakcijų vykdymas, įvertintas aptarnaujančių klientų skaičius vienu metu. Pavyzdžiai:

Informacija keliautojams apie skrydžius

Draudimo polisų užpildymas internete

Vartotojų skambučių valdymas gamintojo tinklalapiuose

Pavyzdžiai reikalauja standartų naudojimo įvairiose platformose ir sistemose, greito priėjimo prie duomenų realiam laike ir savalaikio duomenų ir informacijos atnaujinimo, nacionalinių kalbų palaikymo internetiniame versle.

Tokį scenarijų įeina tokie tipiniai komponentai:

Web serveris (pirminis taškas kontaktuojantis su klientais)

Kūrimo aplinka (kurti TTU dalis)

Įdiegimo aplinka su Web TU serveriu

Galimybė papildomiems infrastruktūros elementams

Reikalavimai el. verslo sprendimui:

Apibrėžti verslo tikslus

Pagerinti vartotojo servisus

Sumažinti kaštus

Apsaugoti vartotojo informaciją ir t.t.

Apibrėžti funkcinius reikalavimus

Vartotojai gali patikrinti savo account’o būseną, esamus užsakymus ir atlikti apmokėjimus

Atnaujinti užsakymus: pakeisti, sukurti ar ištrinti

Personalizuoti aplinką

Vartotojo autentifikacija

Apibrėžti nefunkcinius reikalavimus:

Saugumo reikalavimai: Vartotojo autentifikacija

Operaciniai reikalavimai: 24×7

Performanze reikalavimai: atsakymo laikas 5 sek. Nuo puslapio iki puslapio

Prieinamumas Vartotojų tinkle >5000, lygiagrečių vartotojų tinkle ~~100, potencialių vartotojų ~200000 (per 2 metus)

Galimumas 95% viso laiko

Išplečiamumas: Naujų funkcijų įdėjimo galimybės, account’ų ataskaitų generavimas ir personalizavimo suteikimas

Lankstumas Galimybė dirbti su populiariomis naršyklėmis

Nefunkciniai reikalavimai dažnai apibrėžia technologijas, kurios bus panaudojamos sprendimui įgyvendinti.

CRM su tranzakcijų valdymo sprendimais

Organizacijos taikomieji uždaviniai perkeliami į internetą. Tranzakcijos naudojamos integruoti org. taik. uždavinius ir duomenis. Reikia užtikrinti tranzakcijų saugumą ir autorizuotą vartotojų prisijungimą.

Daugelyje el. verslo blokų gali iššaukti tranzakcijas.

Reikalavimai tranzakcijoms:

Neskaidomumas. Neskaidoma į dalis visi veiksmai arba įvykdomi, arba ne

Nuoseklumas. Po tranzakcijos įvykdymo sistema turi būti palikta korektiškoje būsenoje

Izoliacija. Tranzakcija neturi įtakoti kitas tranzakcijas vykdomas lygiagrečiai

Ilgalaikiškumas. Tranzakcijos rezultatai yra nepakeičiami po jos užfiksavimo.

Banerinės reklamos efektyvumas

Gali pasirodyti keista, kad tokiems mažiems paveiksliukams, skiriamas toks dėmesys. Tačiau, daugeliui serverių tai yra pagrindinis reklamos pajamų šaltinis, todėl jų efektyvumo klausimas svarbus tiek klientams tiek serverių savininkams.

Išskiriami du pagrindiniai banerinės reklamos efektyvumo parametrai:Demonstracijų skaičius: kiek kartų buvo demonstruotas tas ar kitas baneris. Banerinės reklamos kaina pagrindinai nustatoma, pagal tai kiek kartų baneris rodomas (paprastai tukstančiais kartų) tame serveryje. Čia naudojamas terminas CPM (cost per thousand impressions) – tūkstančio demonstracijų skaičius. Pavyzdžiui, Rusijos serveriuose ši kaina svyruoja nuo 2 iki 50 JAV dolerių.

Paspaudimų skaičius: kiek kartų lankytojas paspaudė pele ant bbanerio, kad pereiti prie smulkesnio reklamuojamos prekės aprašymo arba į reklamuojamą serverį. Šio dydžio analizei naudojamas terminas CRT (click-through rate) – paspaudimų ir demonstracijų skaičiaus santykis. Paprastai šis dydis svyruoja nuo 2 iki 10 procentų.

Pats benerinės reklamos kainos apibrėžimas, kaip kaina už tūkstantį demonstracijų, perša mintį, kad kuo daugiau kartų baneris bus demonstruojamas, tuo bus gaunamas geresnis efektas. Tokiu būdu, reklamos užsakovui susidaro įspūdis, kad esant vidutinei CRT koeficiento reikšmei, pavyzdžiui 5%, užmokėjęs už 10000 demonstracijų jis sulauks 500 lankytojų, užmokejęs už 20000 demonstracijų, jis sulauks 1000 lankytojų ir taip toliau. Deja taip nėra. Kodėl? Dėl labai paprastų priežasčių.

Visų pirma, kiekvieno serverio lankytojų skaičius yra ribotas. Šis skaičius yra apribotas bendrų žmonių turinčių ryšį su Internetu skaičiumi. Be to, negalima tapatinti skirtingų lankytojų skaičiaus su banerio paspaudimų skaičiumi, todėl, kad dauguma žmonių jiems patinkančiame ir naudingame puslapyje apsilanko net kelis kartus per dieną.

Antra, įsivaizduokite, kad žmonës gali gėrėtis jūsų baneriu. Pirmą, antrą, trečią, dešimtą, dvidešimtą. Kas atsitinka? O atsitinka paprastas dalykas: kažkuriuo momentu žmogus nustos domėtis jam atsibodusiu paveikslėliu. Tokiu būdu, esant ribotam lankytojų skaičiui, augant banerio demonstracijų skaičiui, CRT koeficientas mažëja. Atlikti statistiniai tyrimai rodo, kad CRT koeficientas turi tokį didėjimo dėsnį: jei reklamos užsakovas nori sulaukti 2 kkartus daugiau lankytojų, tai jam teks reklamos išlaidas padidinti apie 6 kartus.

Kita didelė klaida yra principo: „Svarbu, kad paspaustų“ laikymasis. Šiuo atveju CRT koeficientas laikomas pagrindiniu banerinės reklamos efektyvumo matas. Kad padidinti šį koeficientą, naudojamos įvairios priemonės, kaip kad neaiškūs tačiau patrauklūs piešinėliai ir panašiai. Tokiu būdu šis koeficientas labai padidinamas. Tačiau, patekęs į jūsų puslapį lankytojas ir supratęs, kad čia pateikiama informacija jam tiesiog neįdomi, jis grįš atgal. Tad šį skaičių tapatinti su sau naudingų lankytojų skaičiumi yra neteisinga. Be to, didelė klaida manyti, kad tas pats baneris visiškai nereklamuoja firmos įvaizdžio.

Apklausos vykdomos Internete rodo, kad baneriai yra efektyvi firmos įvaizdžio reklamos priemonė. Remiantis šių tyrimų duomenimis padarytos tokios išvados:

Vartotojų poþiūris į reklamą Internete:

18% karštai palaiko

41% pritaria

34% neprieštarauja

6% prieš

1% visiškai nepritaria

Nežiūrint to, kad televizijos reklama turi galimybę naudoti žymiai geresnės kokybės vaizdo ir garso efektus, nepasiekiamus spausdintinei ir tinklo reklamai, televizijos žiūrovai – pasyvi auditorija. Interneto lankytojai – priešingai yra aktyvūs ieškodami informacijos ir žymiai geriau priima reklamą: apie 30% apklaustųjų (ið 16 758) atsimena matytą banerinę reklamą septynių dienų laikotarpyje. Kiekviena banerio demonstracija šį skaičių padidina.

Iš šitų atsimenančių, 96% tiesiog matė banerį, ir tik likę 4% paspaudė ant

jo ir pateko į reklamuojamą Web-svetainę. Atsiminus, kad banerį paspaudžia vidutiniškai 2% jį mačiusiųjų, galima daryti išvadą, kad įvaizdžio reklamai žymiai svarbesnė yra pati demonstracija, o ne tai kad jis paspaudžiamas.

Po vienos banerio demonstracijos informatyvumas apie tam tikro prekinio ženklo egzistavimą vidutiniškai padidėja 7%. Kiekviena banerio demonstracija (ypač tinkamoje Web-svetainės aplinkoje) sukuria ryšį tarp prekinio ženklo ir atitinkamos prekių grupės, ir tuo pačiu kelia firmos įvaizdį į aukštesnį lygmenį

Po vienos banerio demonstracijos Consumer Loyality padidėja 4%, kas yra ppotencialaus realizacijos padidėjimo indikatorius.