MAŽMENINĖS PREKYBOS IR MAITINIMO APYVARTOS, ĮSKAITANT PREKYBĄ TURGAVIETĖSE KLAIPĖDOS APSKRITYJE STATISTINĖ ANALIZĖ
ĮVADAS
Mažmeninė prekių apyvarta – tai pajamos, gautos pardavus naujas ar naudotas prekes gyventojams jų asmeniniams bei namų ūkio poreikiams tenkinti. Mažmeninė prekių apyvarta apskaitoma faktinėmis pardavimo kainomis.
Prekių apyvartos turgavietėse duomenys apskaičiuojami remiantis prekybos turgavietėse tyrimu, kuris atliekamas padedant turgaviečių administracijoms.
Parduotuvė – įmonei priklausanti arba išsinuomota patalpa, turinti prekybos salę, skirtą pirkėjams aptarnauti.
Prekybos plotas – tai prekybos salės, kurioje aptarnaujami pirkėjai, plotas. Neįskaitomas sandėliavimo bei administracinių patalpų plotas.
Pateikiami įmonių, kurių pagrindinė veikla – paslaugų tiekimas, duomenys. Atsižvelgiant į pagrindinę veiklą, paslaugų įįmonės sugrupuotos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Įmonės pagrindinė veikla yra paslauga, kuri pagal pajamų dalį viršija visas kitas teikiamas paslaugas. [ 13 ]
Skaičiuojant apyvartos apimties pokyčius, naudojamas prekių vartojimo kainų indeksas.
Teritoriniai prekybos įmonių rodikliai pateikiami pagal tai, kur įmonė vykdo veiklą.
Šiame kursiniame darbe aš analizuosiu mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių, įskaitant prekybą turgavietėse Klaipėdos apskrityje ir jos savivaldybėse statistinius duomenis.
Rašant kursinį darbą, galima išskirti:
· tikslas – mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių 1998 – 2002 metais analizė ir 2003 –2004 mmetų prognozės;
· objektas –mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonės ;
· metodai – analitinis, grafinis, loginis, statistinis.
Kursinis darbas yra paruoštas panaudojus mokslinę, statistinę literatūrą.
1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE MAŽMENINĘ PREKYBĄ IR MAITINIMO APYVARTĄ RODIKLIAI, ŠALTINIAI IR ANALIZĖS BŪDAI
1.1 Statistiniai rodikliai
Kaip kiekviena teritorinė – geografinė sistema mmažmeninės prekybos tinklas turi savo rodiklius, kuriais galima jį kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti. Pagrindiniai rodikliai:
1. Bendras prekybos objektų (parduotuvių, kioskų, prekybos automatų ir t.t.) skaičius.
2. Parduotuvių skaičius.
3. Parduotuvių bendras plotas (kv. m).
4. Parduotuvių prekybos plotas (kv. m).
5. Prekybos objektų skaičius 100, 1000 ar 10000 gyventojų.
6. Parduotuvių skaičius 100, 1000 ar 10000 gyventojų.
7. Prekybos plotas tenkantis vienam, 100, 1000 ar 10000 gyventojų.
8. Vidutinis vienos parduotuvės prekybos plotas (kv. m).
9. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai parduotuvei.
10. Prekių apyvarta vienam kv. m bendro ir prekybos ploto.
11. Pelnas vienam kv. m bendro ir prekybos ploto.
12. Prekybos centrų, jų tipų skaičius
Šių rodiklių gali būti ir daugiau, gali būti panaudojami įvairūs išvestiniai, jei to reikia prekybos ttinklo analizei. Pvz., nustatant bendrą prekybos objektų ar parduotuvių skaičių, svarbu išaiškinti ir jų atskirus tipus, mažmeninio tinklo dalį. Skaičiuojant prekybos objektų ar parduotuvių dalį, tenkančią tam tikram gyventojų skaičiui, naudojami įvairūs dydžiai, bet dažniausiai – tūkstantis gyventojų. Šiam gyventojų skaičiui patogiausia skaičiuoti ir parduotuvių prekybos plotą, nes toks rodiklis naudojamas daugelyje šalių, galima jį sugretinti bei palyginti. Tai pats svarbiausias mažmeninės prekybos tinklo rodiklis, nes rodo jo išvystymo lygį, gyventojų prekybinį aprūpinimą. Šis rodiklis rodo ir krašto ekonominį – ssocialinį pajėgumą, jo gerovę.
Svarbūs yra ir prekių apyvartos, tenkančios vienam kv. m prekybos ploto, rodikliai, kurie rodo, kaip panaudojamas mažmeninis tinklas, jo plotai. Tačiau šį rodiklį vertinti būtina atsargiai, nes ten, kur didelė apyvarta, pirkėjai gali būti nepakankamai gerai bei patogiai aptarnauti. Todėl šį rodiklį reikia gretinti su kitais tinklo duomenimis, pasižiūrėti, kiek iš viso analizuojamoje vietovėje yra parduotuvių, koks bendras gyventojų aprūpinimo prekybos plotu lygis. Prekybos bendrovės išvystytose šalyse apskritai linkusios turėti prekybos ploto perteklių, negu kad jo trūktų piko valandomis, savaitgaliais ar švenčių (pvz., Kalėdų) išvakarėse.
Svarbus rodiklis yra gyventojų skaičius, tenkantis vienai parduotuvei.
Kadangi parduotuvės yra labai skirtingų dydžių, šis rodiklis gali ir klaidinti, neatskleisti tikros padėties. Todėl neretai naudojamas tikslesnis bei tinklui vertinti svarbesnis rodiklis – gyventojų skaičius, tenkantis vienam prekybos ploto kv. m. Šis rodiklis rodo tinklo išvystymo mastą, jo galimybes aptarnauti gyventojus. Dabar daugumoje išvystytų šalių šis rodiklis jau priartėjo prie vieneto, t.y. vienam prekybos ploto kv. m tenka vienas gyventojas. Tai iš ties labai aukštas rodiklis, nes skaičiuojami ne vien suaugę, bet visi gyventojai, įskaitant ir mažus vaikus, kurie parduotuvių dar nelanko. [ 1 ]
1.2 Statistiniai duomenų šaltiniai
Mažmeninės prekių apyvartos analizės procese naudojami ekonominio ir socialinio įmonės vystymo plano, buhalterinės ir statistinės apskaitos, normų, taktinių iir strateginių ekonominio ir socialinio vystymo prognozių ir kitų informacijos šaltinių duomenys bei stebėtojų asmeninė medžiaga.
Labai didelę reikšmę prekių apyvartos planavime ir statistikoje turi mažmeninės prekių apyvartos prekinio aprūpinimo balanso sudarymas. Šio balanso paskirtis – statistiniu požiūriu susieti prekių išteklius su jų panaudojimu. Balansas sudaromas pinigine išraiška mažmeninėmis kainomis. Prekių ištekliai balanse nustatomi iš duomenų apie prekių rinkos fondų tiekiamus mažmeninėmis kainomis. Prekės visuomeninio maitinimo įmonėse realizuojamos pardavimo kainomis, įskaitant visuomeninio maitinimo antkainį. Taigi, prekių apyvartoje visuomeninio maitinimo prekės parduodamos didesnėmis kainomis, negu jos apskaitytos prekių ištekliuose.
Pagrindinė mažmeninės prekių apyvartos rūšis yra prekių pardavimas gyventojams iš mažmeninio tinklo – parduotuvių, kioskų – ir visuomeninio maitinimo tinklo – valgyklų, barų, restoranų, kavinių.
Mažmeninės prekių apyvartos bendros apimties rodiklis plačiai naudojamas prekių apyvartos analizei. Atskirose prekybinėse organizacijose ši atskaitomybė gali būti ruošiama, naudojant grupavimus pagal prekių apyvartos apimtį ir plano įvykdymo lygį. Toks grupavimas įgalina išskirti pirmaujančias ir atsiliekančias prekybos įmones.
Mažmeninės prekių apyvartos apimtis keičiasi, keičiantis parduotuvių prekių kiekiui ir jų kainoms. Mažmeninė prekių apyvarta apskaitoma faktinėmis mažmeninėmis kainomis. Prekių apyvartos realios apimties pasikeitimui parodyti reikia duomenis apie viso tyrinėjamojo laikotarpio prekių apyvartą išreikšti bazinio laikotarpio kainomis.
Prekinės struktūros statistika turi parodyti, kiek parduota atskirų prekių ir prekių grupių. [ 110 ]
Rajonų statistikos skyriuose surinkti duomenys patikrinami, o esant reikalui ir patikslinami. Remiantis jais, sudaromos rajonų statistinės ataskaitos, kurios po to siunčiamos į statistikos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Čia patekusi informacija sisteminama ir analizuojama.
1.3 Mažmeninės prekių apyvartos uždaviniai
Taigi, pagrindiniai mažmeninės prekių apyvartos uždaviniai gali būti tokie:
1) planų vykdymo patikrinimas, vartotojų paklausos patenkinimo atskiroms prekėms, ilgalaikių normatyvų įsisavinimas pagal prekybos veiklos rodiklius, ekonominių ir socialinių vystymo tendencijų nustatymas;
2) veiksnių, darančių įtakos mažmeninei prekių apyvartai ir jos dinamikai, tyrimai, kiekybiniai išmatavimai ir apibendrinimai, kompleksinis įmonės prekybinės veiklos įvertinimas;
3) mažmeninės prekių apyvartos, vartotojų aptarnavimo kokybės, materialinės-techninės bazės panaudojimo efektyvumo, prekinių ir darbo jėgos atsargų didinimo galimybių išaiškinimas;
4) optimalių vadovavimo sprendimų dėl prekybinės įmonės mažmeninės prekių apyvartos įgyvendinimas.
1.4 Tyrimo būdai
Analizuojant apyvartos dinamiką svarbu teisingai nustatyti bazinius metus. Iš dalies jie gali būti pradžia numatant tam tikras tendencijas, darančias didelę įtaką tiriamiems rodikliams arba metams, kuriais įvyko organizaciniai-struktūriniai pakitimai ir pan.
Vertinant dinamiką, būtina nustatyti bazinius, grandininius, tarpusavio kitimo bei vidutinius metinius kitimo tempus.
Vertinant sudėties pasikeitimą, būtina nustatyti struktūrą bei jos pasikeitimą procentais ir punktais. Galiausiai reikia susieti dinaminius ir struktūrinius poslinkius, ypač svarbu išsiaiškinti, ar struktūriniai poslinkiai neturėjo įtakos dinamikai.
Analizuojant mažmeninę prekybą Klaipėdos apskrityje , naudosiu šiuos rodiklius ir jų skaičiavimo formules :
1.
Dinamikos santykinius dydžius, kurie parodo reiškinių kitimą laike.
Dinamikos santykiniai dydžiai parodo nagrinėjamo reiškinio kitimą tam tikru laiku. Jie
gaunami palyginus to paties objekto einamojo (ataskaitinio) laikotarpio duomenis su prieš tai buvusio laikotarpio duomenimis. Jie skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Skaičiuojant baziniu būdu rodiklio vardiklis yra pastovus. Baziniai dinamikos santykiniai dydžiai gaunami vėlesnio laikotarpio duomenis lyginant su vieno priimto už bazę laikotarpio duomenimis:
Sdinamikos bazinis= ( 1 )
y i – einamojo laikotarpio duomenys (paskesnio);
y0 – bazinio laikotarpio duomenys.
Grandininiai santykiniai dydžiai gaunami lyginant ggretutinių laikotarpių santykinius dydžius. Juose bazė nuolatos kinta:
Sdinamikos grandininis= ( 2 )
y i – vėlesnio laikotarpio duomenys,
y0– ankstesnio laikotarpio duomenys.
Dinamikos santykiniai dydžiai gali būti išreiškiami koeficientais arba procentais.
2. Palyginimo santykinius dydžius.
Palyginimo santykinis dydis parodo to paties laikotarpio, bet priklausančių skirtingiems objektams vienvardžių rodiklių santykį. Dažnai palyginimo santykinis dydis vadinamas aplenkimo koeficientu.
Spalyginimo (aplenkimo koeficientas) = ; ( 3 )
3. Absoliutus lygio padidėjimas / sumažėjimas:
Absoliutus lygio padidėjimas / sumažėjimas rodo, keliais vienetais pasikeičia jo lygis per tam tikrą laikotarpį. JJis apskaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu:
y = yi – y0 (bazinis) ( 4 )
y = yi – yi-1 (grandininis) ( 5 )
čia y – absoliutus pokytis,
yi – ataskaitinio laikotarpio dinamikos eilutės lygis,
y0 – pradinis (bazinis) dinamikos eeilutės lygis,
yi-1 – lygis, tiesiogiai esantis prieš lygį yi
Jis gali būti skaičiuojamas kaip bazinis arba grandininis.
4. Didėjimo/Kitimo tempą.
Kitimo tempą, kuris rodo, kiek kartų padidėjo ar sumažėjo reiškinio lygis šio laikotarpio atžvilgiu arba kiek procentų siekia praėjusio laikotarpio atžvilgiu. Tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis. Skaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu:
(bazinis) ( 6 )
(grandininis) ( 7 )
čia – kitimo tempas,
yi – vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis,
yi-1 – ankstesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis.
Kitimo tempas gali būti skaičiuojamas kaip bazinis arba grandininis.
5. Padidėjimo/Sumažėjimo tempą.
Padidėjimo tempą, kuris parodo, keliais procentais padidėjo ar sumažėjo analizuojamas reiškinys vėlesniame laikotarpyje lyginant su ankstesniu laikotarpiu. T.y. keliais procentais pasikeičia reiškinio lygis per nagrinėjamą laikotarpį. Išreiškiamas dažniausiai procentais:
= – 100 ( 8 )
čia – ppokyčio tempas,
– kitimo tempas procentais.
6. Padidėjimo tempo 1 % absoliutinę reikšmę:
Padidėjimo tempo 1 % absoliutinė reikšmė rodo kiek per analizuojamą laikotarpį padidėjo eilutės lygis pakitus reiškiniui 1 %, t.y. koks absoliutus dydis atitinka kiekvieną procento padidėjimą/sumažėjimą:
1% = 0.01 * yn-1 (viena šimtoji prieš tai buvusio laikotarpio reikšmės) ( 9)
7. Vidutinį absoliutinį padidėjimą / sumažėjimą:
Jis parodo keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis vidutiniškai per laiko vienetą:
( 10 )
čia – vidutinis absoliutinis padidėjimas,
yn – galutinis dinamikos eeilutės lygis,
y1 – pirmutinis dinamikos eilutės lygis,
n – dinamikos eilutės lygių skaičius.
Kai turimi apskaičiuoti absoliutiniai pokyčiai, absoliutinio pokyčio vidurkis randamas pagal formulę:
( 11 )
čia – absoliutinio pokyčio vidurkis,
, – grandininiai absoliutiniai pokyčiai,
n – absoliutinių pokyčių skaičius.
8. Vidutinį didėjimo tempą:
Vidutinis didėjimo tempas apskaičiuojamas pagal geometrinį vidurkį dvejopai:
arba ( 12 )
čia – Vidutinis didėjimo tempas,
n – dinamikos eilutės lygių skaičius,
yn – galutinis dinamikos eilutės lygis,
y0 – pradinis dinamikos eilutės lygis.
9. Vidutinį padidėjimo tempą:
= – 100% ( 13 )
čia – vidutinis padidėjimo tempas,
– vidutinis padidėjimo tempas procentais,
10. Paprastą aritmetinį vidurkį:
( 14 )
yi – požymio reikšmės arba variantai,
n – variantų skaičius. [ 12 ]
2. MAŽMENINĖS PREKYBOS IR MAITINIMO APYVARTOS, ĮSKAITANT PREKYBĄ TURGAVIETĖSE KLAIPĖDOS APSKRITYJE STATISTINĖ ANALIZĖ
Apskritis yra teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin. , 1994, Nr. 60-1183; Žin., 1999, Nr. 109-3176) pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių.
Klaipėdos apskrities teritoriją sudaro šių savivaldybių teritorijos: Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybės. <
Klaipėda yra Vakarų Lietuvos pramonės centras, kuriame sukoncentruota didelė dalis Lietuvos pramonės potencialo. Klaipėdos apskritis yra vienas iš intensyviausių besiplėtojančių šalies regionų. Per 1998-2001 m. apskrities sukuriamas Bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 12% – nuo 5189.3 iki 5818.6 mln. Lt ir sudarė 12.1% šalies BVP. Daugiau sukuriama buvo tik Vilniaus ir Kauno apskrityse (atitinkamai 34.5% ir 19.5% šalies BVP). Tačiau pagal vienam gyventojui tenkančio BVP dalį (15.1 tūkst. Lt), Klaipėdos apskritis nusileido tik Vilniaus apskričiai (15.5 tūkst. Lt) ir lenkė šalies vidurkį (13.8 tūkst. Lt).
Ypač svarbią reikšmę regiono ekonomikoje turi pramonės šakų plėtra, tarp kurių pagrindinės yra maisto pramonė, žuvies perdirbimas, laivų statyba bei remontas, medžio apdirbimas, lengvoji pramonė. Palankią aplinką pramonės plėtrai sudaro regione esantis neužšąlantis uostas ir kvalifikuota darbo jėga. Tai įtakojo ir tokių pasaulyje žinomų kompanijų kaip Siemens, Philip Morris, Master Foods atėjimą į regioną. Be to vis didesnę reikšmę regiono ekonomikai įgauna turizmas, kurio plėtrai yra ypač palankios gamtinės sąlygos – visų pirma tai jūra su šalia jos įsikūrusiais kurortais Palanga, Neringa ir Šventąja. [ 7 ]
2001 metais pramonė sukūrė 28.3% šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kasmet (išskyrus 1999 metus dėl krizės Rusijoje) buvo stebimas pramonės produkcijos apimčių augimas. 2002 metais (preliminariais duomenimis) šalies pramonės įįmonės pardavė produkcijos už 22151 mln. Lt, t.y. 28.2% daugiau nei 1998 metais. Vien per 2001 metus pardavimų apimtys išaugo 3.4 mlrd. Lt, t.y. išaugo 44 %, lyginant su 2000 m., tuo tarpu 2002 m. augimas sulėtėjo ir siekė 154 mln. Lt – 11%.
2.1 Mažmeninės prekybos maitinimo įmonių Klaipėdos apskrityje statistinė analizė
Klaipėdos apskritis yra Euroregiono Baltija ir Baltijos vidaus jūros baseino uostų tinklo dalis bei Vakarų Lietuvos pramonės centras. Apskrities verslo plėtrą sąlygoja geografinė padėtis, istoriškai susiformavę ekonominiai ir tarpkultūriniai ryšiai. Turėdama vos 5,47 % visų Lietuvos gyventojų, Klaipėda pagamina apie dešimtadalį šalies ir beveik 80 % apskrities pramonės produkcijos. Miesto indėlis į šalies nacionalinį biudžetą sudaro apie 12 . Vienam gyventojui tai sudarė 15,9 tūkstančių litų arba 108 % lyginant su šalies vidurkiu.
Pagal parduotos produkcijos apimtis didžiausią dalį miesto pramonės struktūroje užima maisto produktų ir gėrimų gamyba – 25,8 %, tabako pramonė – 21 %, elektros įrengimai – 18,6 %, transporto priemonių gamyba – 14,7 %, medienos ir jos dirbinių pramonė – 7,6 %, baldų gamyba – 2,7 %. 2003 metais parduota pramonės produkcijos (be PVM ir akcizo, veikiančiomis kainomis) už 1635 milijonus litų. Klaipėdos pramonės dalis šalies ūkyje sudarė 7,4 %. [ 8 ]
Klaipėdos apskrityje augimas
buvo mažesnis ir sudarė 18% – nuo 2264 iki 2672 mln. Lt (2 priedas). Tuo tarpu Šilutės rajone pramonės sektoriaus indėlis į rajono ekonomiką nėra žymus. Nuo 1998 metų mažėjusios pardavimų apimtys, 2000 m. pasiekė žemiausią ribą per pastaruosius 6 metus (sumažėjo 37% nuo 153 iki 96 mln. Lt), tačiau 2001 metais pradėjo didėti (išaugo 44%), 2002 metais išaugo 11% ir metų pabaigoje sudarė 153 mln. Lt, t.y. pasiekė 1998 metų lygį.
Per 1998-2002 metus nuo 6.8% iki 5.7% sumažėjo ŠŠilutės rajono pramonės indėlis į apskrities ir nuo 0.9% iki 0.7% į šalies pramonę. Tuo tarpu kituose apskrities rajonuose pramonės pardavimų apimtys išaugo 8% Kretingos, 40% Skuodo ir 378% Klaipėdos rajonuose. Didžiąją dalį (61% – 2002 m.) apskrities pramonės produkcijos pagamina Klaipėdos miesto įmonės. Pagal parduotos produkcijos apimtis Klaipėdos apskrityje, Šilutės rajonas 2001 m. lenkė tik Skuodo rajoną, nežymiai atsiliko nuo Kretingos rajono bei 4.3 karto atsiliko nuo Klaipėdos rajono (žr. 1 pav.).
1 pav. Parduota pramonės produkcijos, mln.Lt
(be PPVM ir akcizo, veikusiomis kainomis)
Vienas iš pramonės rodiklių, geriausiai parodančių pramonės veiklos efektyvumą yra parduotos pramonės produkcijos kiekis, tenkantis 1-am pramonės dirbančiajam. 2001 metais vienam dirbančiajam šalies pramonėje teko 102.6 tūkst. Lt, lyginant su 1998 m. išaugo 30.5%. Beveik 18% iiki 114.8 tūkst. Lt vienam dirbančiajam išaugo ir Klaipėdos apskrityje. Augimo tendencijos buvo stebimos ir Klaipėdos bei Skuodo rajonuose, tuo tarpu Kretingos rajone beveik nepakito, o Šilutės rajone per 1998-2001 m. sumažėjo 23.8% – nuo 75.9 iki 57.8 tūkst. Lt. Pagal šį rodiklį Šilutės rajonas dvigubai lenkia Skuodo, tačiau 2 kartus atsilieka nuo Kretingos ir 4 kartus nuo Klaipėdos rajonų (žr. 2 pav.).
2 pav. Parduota pramonės produkcijos (1 pramonės dirbančiajam, tūkst.Lt)
Tačiau regiono ekonominis išsivystymas jo viduje yra labai netolygus. Klaipėdos miestas, kuriame koncentruojasi regiono ekonominis potencialas, pritraukia didžiąją dalį regiono investicijų, tuo tarpu kitų miestų bei rajonų Klaipėdos apskrityje plėtra ir ekonominis augimas yra kelis kartus lėtesni. Pavyzdžiui, paimkime kad ir Šilutės rajoną, kuris yra didžiausias tarp apskrities rajonų iir pagal plotą ir pagal gyventojų skaičių, tačiau Šilutės rajono investicinis patrauklumas yra gerokai mažesnis nei Klaipėdos miesto bei Klaipėdos ir Kretingos rajonų. Rajonas nepasižymi išplėtota pramone ir verslais, inžinerinė infrastruktūra išvystyta nepakankamai, čia blogesnės ir įsidarbinimo galimybės. Visa tai tiesiogiai įtakoja žemą gyventojų perkamąją galią bei neskatina vartojimo. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių rajono ekonominiai rodikliai nėra geriausi apskrityje.
2000 metais po administracinės reformos buvo įkurta Pagėgių savivaldybė ir perduota iš Šilutės rajono į Tauragės apskrities sudėtį. Todėl daugelio ekonominių rodiklių ssumažėjimas 2000 metais Šilutės rajone yra sąlygotas šių pokyčių.
Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse, 1999 – 2002
metų laikotarpyje, nepaisant veiksnių, ribojančių prekybinę veiklą, t.y. konkurencijos, nepakankamos paklausos, kasmet augo, palyginus su 1999 metais.
2.1.1 Parduotuvių statistinė analizė
Parduotuvių ir restoranų bei kitų maitinimo įmonių skaičius augęs iki 1998 metų, per pastaruosius ketverius metus (įskaitant 2002-uosius) turi tendenciją mažėti. Iki 1998 metų mažėjęs parduotuvių skaičius šalyje pradėjo augti, tačiau augimas buvo nežymus ir nuo 2000 metų vėl stebimas jų skaičiaus mažėjimas. Viso per 1998 – 2002 m. parduotuvių skaičius šalyje sumažėjo 0.3% – nuo 19153 iki 19089. Tuo tarpu Klaipėdos apskrityje parduotuvių skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo tik mažėjimo tendenciją ir sumažėjo 10.2% – nuo 2613 iki 2346 (žr. 3 pav.).
3 pav. Parduotuvių skaičius Klaipėdos apskrityje (metų pabaigoje)
Plačiau paanalizuokime padėtį kiekviename Klaipėdos apskrities mieste bei rajone. Pačiame Klaipėdos mieste 1998 metais parduotuvių buvo 1225, o 2002 metais tesiekė 1116.
Ryški mažėjimo tendencija buvo stebima ir Klaipėdos rajone. Tuo tarpu Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonuose iki 2001 metų mažėjęs parduotuvių skaičius stabilizavosi ir šiek tiek padidėjo, tačiau 2002 metais vėl nežymiai sumažėjo. 1998 metais Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo 409 parduotuvės, o 2002 metais nukrito iki 344 parduotuvių. Kretingos rajone 1998 mmetais buvo 254 parduotuvės, tuo tarpu 2002 metais skaičius nukrito iki 248 parduotuvių. Skuodo rajone 1998 metais 186 parduotuvės, o 2002 metais liko 165. Didžiausiame pagal plotą Šilutės rajone per 1998-2002 metus parduotuvių skaičius sumažėjo 10.6% – nuo 303 iki 271 parduotuvių 1998 metais parduotuvių skaičius.
Toks pats likimas ištiko ir Neringos bei Palangos miestų savivaldybes 1998 metais Neringoje buvo 42 parduotuvės, o 2002 metais jų liko tik 30.
Palangos miesto savivaldybėje 1998 metais buvo 194 parduotuvės, o 2002 metais nukrito iki 172 parduotuvių .
2002 metais didžioji dalis visų apskrities parduotuvių buvo Klaipėdoje – 47%, Klaipėdos rajone – 15%, Šilutės rajone – 12%, Kretingos rajone – 11%, Skuodo rajone – 7%. Šilutės rajono parduotuvės sudarė 1.4% visų šalies parduotuvių.
Vidutiniškai Klaipėdos apskrityje 1998 – 2002 m. buvo 2458 parduotuvės (žr. 5 priedas).
Klaipėdos mieste vis labiau įsitvirtina stambios prekybos bendrovės, turinčios parduotuvių tinklą. Tai prekybos centrai „Senukai“, mažmeninės prekybos tinklas „Elektromarkt“ ir kt.
2.1.2 Restoranų, barų, valgyklų ir kitų maitinimo įstaigų statistinė analizė
Restoranų, barų ir valgyklų skaičius šalyje ilgą laiką augęs, 2001- 2002 metais turėjo mažėjimo tendenciją, tačiau viso per 1998-2002 m. išaugo 0.4% – nuo 4998 iki 5018. Klaipėdos apskrityje maitinimo įmonių skaičius augo tik 2000 metais, tuo tarpu kitais metais mažėjo ir pper nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 2% – nuo 849 iki 833. Šilutės rajone 2002 m. buvo 49 maitinimo įmonės, o jų skaičius nuo 1998 metų sumažėjo 8 įmonėmis (14%). Vietų skaičius maitinimo įstaigose per 1998-2001 m. sumažėjo nuo 1.7 iki 0.9 tūkst. Pagal maitinimo įmonių skaičių Šilutės rajonas beveik dvigubai lenkė Skuodo rajoną, tačiau atsiliko nuo kitų rajonų apskrityje.
Statistikos departamento atrankinių tyrimų duomenys rodo, kad toliau mažėja maitinimo įmonių apyvartos apimtys. 2002 metais Klaipėdos apskrityje restoranų, barų ir valgyklų skaičius vėl nukrito iki 1999 metų lygio (žr. 4 pav.)
4 pav. Restoranų, barų, valgyklų skaičius Klaipėdos apskrityje
Nors paanalizavus skaičius konkrečiose Klaipėdos apskrities miestų ir rajonų savivaldybėse, tas mažėjimas ne taip pastebimas. Tendencija mažėti žymiau matosi Klaipėdos miesto savivaldybėje, palyginus su 2000 metais, kada restoranų, barų ir valgyklų skaičius buvo išaugęs net iki 477 (žr. 5 pav.).
5 pav. Restoranų, barų ir valgyklų skaičius Klaipėdos
apskrities miesto savivaldybėse
Klaipėdos rajono savivaldybėse nepastebimas didelis restoranų, barų ir valgyklų mažėjimas. Restoranų, barų ir valgyklų skaičius šiek tiek keitėsi, bet labai nežymiai. Beveik visose rajono savivaldybės šis mažėjimas pastebimas 1999 metais. (žr. 6 pav.).
6 pav. Restoranų, barų ir valgyklų skaičius
Klaipėdos apskrities rajono savivaldybėse
2.2 Mažmeninės prekybos maitinimo įmonių ploto Klaipėdos apskrityje statistinė
analizė
Mažėjant parduotuvių skaičiui mažėjo ir vietų skaičius maitinimo įmonėse ir parduotuvių prekybos plotas. Klaipėdos apskrityje parduotuvių prekybos plotas 2000 m. užėmė 189,2 tūkst. kv.m., 2001 m. – 187,8 tūkst. kv.m., 2002 m. – 185,6 tūkst. kv.m. (žr. 7 pav.).
7 pav. Parduotuvių prekybos ploto dinamika 2000 – 2002 m. Klaipėdos apskrityje
Iš šių duomenų matome, kad didžiausias parduotuvių prekybos plotas buvo 2000 metais. Kiekvienais metais jis vis mažėjo. Klaipėdos apskrityje parduotuvių prekybos plotas 1998-2002 metais turėjo mažėjimo tendenciją – sumažėjo 8%. Sumažėjo pparduotuvių prekybos plotas ir visuose apskrities rajonuose – nuo 2.1% Kretingos rajone iki 8% Šilutės rajone.
Analizuojant Klaipėdos apskrities parduotuvių prekybos ploto kitimą laike apskaičiuoti rodikliai pateikti 1 lentelėje (skaičiavimams imti tik 2000 – 2002 metų duomenys).
1 lentelė
Klaipėdos apskrities parduotuvių prekybos ploto
dinamikos 2000 – 2002 metais analitiniai rodikliai
Metai Plotas tūkst.kv.m Absoliutus lygio padidėjimas, tūkst. kv.m Kitimo tempas, % Padidėjimo/ Sumažėjimo tempas, % Absoliuti padidėjimo 1 % reikšmė
Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand.
2000 189,2 – – 100 – – – – –
2001 187,8 -1,4 -1,4 99,3 99,3 -0,7 -0,7 1,9 1,9
2002 185,6 -3,6 -2,2 98 98,8 -2 -1,2 1,9 1,9
Vidutiniškai -1,8 99 -1 X X
Paanalizuosim 1 lentelės duomenis. 2001 m. lyginant su 2000 m. Klaipėdos apskrityje parduotuvių prekybos pplotas sumažėjo1,4 tūkst. kv.m. arba 0,7%, 2002 m. lyginant su 2000 m. plotas sumažėjo 2.2 tūkst.kv.m. arba 1,2%. Matome, kad parduotuvių prekybos plotas 2001 metais sudarė 99,3 % 2000 metais buvusio ploto, o 2002 metais – 98 % 2000 metais bbuvusio ploto. Kiekvienais metais plotas kasmet vidutiniškai mažėjo 1,8 tūkst.kv.m. arba 1 % per metus. Pokyčio tempo 1 % reikšmė rodo kiek vienas procentas talpina savyje analizuojamo reiškinio išreikšto absoliutiniais dydžiais. 2001 m. šis rodiklis buvo 2 % , 2002 m. – 1,8 % ( Skaičiavimai atlikti 4 priede).
Vidutiniškas parduotuvių plotas 1998 – 2002 m. Klaipėdos apskrityje buvo 192 tūkst.kv.m. (žr. 5 priedas).
Lyginant vidutinį vienos parduotuvės plotą matome, kad Šilutės rajonas, kuriame buvo 1.1% šalies ir 11% Klaipėdos apskrities prekybinio ploto, nusileido Klaipėdos miestui – 55% apskrities prekybinio ploto, Klaipėdos rajonui – 14%, bei lenkė Kretingos – 8% ir Skuodo – 5% rajonus. Vidutinis vienos parduotuvės plotas Šilutės rajone per visus 1998-2002 m. turėjo augimo tendenciją ir išaugo 2.9% &– nuo 74.6 iki 76.8 kv.m. Kituose rajonuose taip pat buvo stebimas augimas nuo 0.3% Kretingos iki 13.5% Klaipėdos rajonuose. Pagal 1-os parduotuvės plotą Šilutės rajonas nusileido šalies vidurkiui (101 kv.m.), Klaipėdos miesto (91.4 kv.m.) bei apskrities (79.1 kv.m.) rodikliams, tačiau lenkė visus kitus apskrities rajonus (žr. 11 pav.) .
8 pav. Vidutinis vienos parduotuvės plotas 2002 m., kv.m
2.3 Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos Klaipėdos apskrityje statistinė analizė
Sparti mažmeninės prekybos plėtra sąlygojo ir mažmeninės prekybos apyvartos augimą.
Per 1998-2002 mmetus mažmeninė prekių apyvarta įskaitant prekybą turgavietėse išaugo šalyje 25% – nuo 15.6 iki 19.5 mlrd. Lt.
Galime paskaičiuoti, kaip prekyba išaugo Klaipėdos apskrityje.
Turime duomenis apie mažmeninę prekybą ir maitinimo apyvartą, įskaitant prekybą
turgavietėse Klaipėdos apskrityje. (žr. 2 priedas, 2 lentelė).
Atlikus skaičiavimus baziniu būdu matome, kad mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Klaipėdos apskrityje 2002 metais lyginant su 1999 metais išaugo apytiksliai 4 %.
Apskaičiavus grandininiu būdu taip pat matome prekybos padidėjimą. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta 1999 metais lyginant su 1998 metais sumažėjo. Bet nuo 2000 metų augo ir iki 2002 metų padidėjo 5 %. (Skaičiavimai atlikti 2 priede).
Palyginus 2002 metų mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartą Klaipėdos apskrityje tarp savivaldybių matom, kad didžiausia dalis apyvartos vyksta Klaipėdos miesto savivaldybėje. Klaipėdos rajono savivaldybėje apyvarta 1,5 % lenkia Kretingos rajono savivaldybę ir net 13,4 % Neringos savivaldybę. Palyginus su Šilutės rajono savivaldybe, Klaipėdos rajono savivaldybėje apyvarta didesnė tik 1,2 %. Mažiausia mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta yra Neringos miesto savivaldybėje. Palangos miesto savivaldybėje prekyba lenkia Neringos miesto savivaldybę 8 % ir 1,8 % Skuodo savivaldybę. (Skaičiavimai atlikti 3 priede).
Per visą tiriamąjį laikotarpį (1998 – 2002 metais) Šilutės rajone mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta išaugo 22.3 % nuo 100.1 mln.Lt iki 122.5 mln. LLt, daugiausia 2000 metais – 12%. Spartesnis augimas buvo stebimas tik Kretingos rajone – 28 %, tuo tarpu Skuodo rajone augimas buvo 12%, o Klaipėdos rajone sumažėjo 7 %. Labai gerai apyvartos augimas matosi 9 pav.
9 pav. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Klaipėdos apskrityje
Pačioje Klaipėdos apskrityje 1998 – 2002 metais vidutinė mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta buvo 1573.9 mln.Lt. Kasmet nuo 1998 m. vidutiniškai apyvarta padidėja 20,6 mln.Lt. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Klaipėdos apskrityje kasmet vidutiniškai siekia 101,8 %. Vidutiniškai per metus (nuo 1998 m.) padidėja 1,8 %. (Skaičiavimai atlikti 2 priede ).
Klaipėdos apskrityje mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta vis augo. Plačiau paanalizuokime mažmeninę prekybos ir maitinimo apyvartą Klaipėdos apskrityje 2000 – 2002 metais. Nuo 2000 metų apyvarta gana sparčiai augo. 2000 m. mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta buvo 1490,8 mln.Lt, 2001 m. išaugo net iki 1601,5 mln.Lt. T.y. apyvarta padidėjo 110,7 mln.Lt. 2002 m. apyvarta dar labiau išaugo – iki 1690,3 mln.Lt.
Analizuojant Klaipėdos apskrities mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos kitimą laike apskaičiuoti rodikliai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė
Klaipėdos apskrities mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos
dinamikos 2000 – 2002 metais analitiniai rodikliai
Metai Apyvartamln.Lt Absoliutus lygio padidėjimas, mln.Lt Didėjimo tempas, % Padidėjimo tempas, % Absoliuti padidėjimo 1 % reikšmė mln.Lt
Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand.
2000 1490,8 – – 100 – – – –
2001 1601,5 110,7 110,7 107,4 107,4 7,4 7,4 10,908
2002 1690,3 199,5 88,8 113,3 105,5 13,3 5,5 16,015
Vidutiniškai 127,4 108,4 8,4 X
10 pav. Maitinimo aapyvarta Klaipėdos rajono savivaldybėse
Turgaviečių apyvartoje pastoviai didėja ne maisto prekių apyvarta ir mažėja maisto prekių pardavimo apimtys. Jeigu iki 2000 metų maisto prekių dalis bendroje turgaviečių apyvartoje (neskaitant automobilių apyvartos) Klaipėdos apskrityje sudarė 50% – 54% , tai 2002 m. – tik 46%, ne maisto prekių apyvartos dalis padidėjo atitinkamai nuo 37% – 44% iki 50%. Kad turgavietėse perkama didesnė dalis ne maisto prekių, iliustruoja ir Statistikos departamento atliekamų namų ūkių biudžetų tyrimų duomenys.
Mažmeninės prekių apyvartos struktūra, palyginus su 2000 m, keitėsi nežymiai. Spartesni apyvartos vystymosi tempai lėmė variklinių transporto priemonių apyvartos dalies padidėjimą.
Sklaidos charakteristikos parodo, kiek duomenys skiriasi. Pagrindinės sklaidos charakteristikos yra duomenų plotis, kvartilinis plotis, vidutinis tiesinis nuokrypis, dispersija, standartinis nuokrypis.
Apatinis brūkšnys rodo, kad 25 % apyvarta buvo mažesnė negu 1470 mln. Lt. Viršutinis brūkšnys parodo, kad yra reikšmių didesnių nei 1630 mln.Lt. Vidutiniškai apyvarta siekė 1601.5 mln.Lt.(tokia mediana). (žr. 4 pav.).
4 pav. Box-Whisker sklaidos diagrama
Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Klaipėdos apskrityje
Parduotuvių prekybos plotą taip pat galime pavaizduoti grafike. Apatinis brūkšnys rodo, kad 25 % buvo mažesnė negu 188 tūkst.kv.m. Viršutinis brūkšnys parodo, kad yra reikšmių didesnių nei 202 tūkst.kv.m. . Vidutiniškai parduotuvių prekybos plotas Klaipėdos apskrityje siekė 189,2
tūkst.kv.m. (tokia mediana). (žr. 5 pav.).
5 pav. Box-Whisker sklaidos diagrama
Parduotuvių prekybos plotas Klaipėdos apskrityje
Parduotuvių skaičių irgi pavaizduosime grafike. (žr. 6 pav.).
6 pav. Box-Whisker sklaidos diagrama
Parduotuvių skaičius Klaipėdos apskrityje
Apatinis brūkšnys rodo, kad 25 % parduotuvių buvo mažiau negu 2345. Viršutinis brūkšnys parodo, kad yra reikšmių didesnių nei 2620. Vidutiniškai parduotuvių Klaipėdos apskrityje buvo 2438. (tokia mediana).
Gautus rezultatus surašome į lentelę.
3 lentelė
Duomenų sklaidos charakteristikos rezultatų lentelė
Suma Minimumas Maksimumas Dispersija Vidurkis Standartinis nuokrypis
Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta 7870 1458,5 1690,3 9378,662 1573,9 96,8434923
Parduotuvių prekybos plotas 960 185,6 201,8 43,86 192 6,622688276
Parduotuvių skaičius 12288 2346 2613 11948,3 2457,6 109,3082796
2.5 Tarpusavio ryšio ppriklausomybės tyrimas (koreliacija)
Vienas iš svarbiausių statistikos uždavinių yra ryšių tarp reiškinių tyrimas.
Mažmeninės prekių apyvartos vystymuisi teigiamos įtakos turėjo gamybos pagyvėjimas Klaipėdos apskrities pramonės įmonėse, prekių eksporto ir importo augimas, palyginus su 2000 m. Tačiau apskrities gyventojų perkamoji galia – pagrindinis apyvartos vystymąsi įtakojantis veiksnys, didėjo labai nežymiai. Mažmeninės prekių apyvartos vystymuisi turėjo įtakos ir kainų pokyčiai. Pavyzdyje pateikiu mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos priklausomybę nuo parduotuvių prekybos ploto. (žr. 14 pav.)
14 pav. Mažmeninės prekybos bei maitinimo apyvartos ir parduotuvių
ploto rryšio prolstuminė diagrama
Sklaidos diagrama parodo pagrindinės mažmeninės prekybos bei maitinimo apyvartos ir parduotuvių ploto priklausomybę.
Kitame pavyzdyje pabandykime palyginti, kaip parduotuvių prekybos plotas priklauso nuo parduotuvių skaičiaus. Iš diagramos matome, kad duomenys nėra labai išsibarstę ir juos galime aproksimuoti tiesine ffunkcija. Tiesinės funkcijos parametrai nustatomi mažiausiu kvadratų metodu. Šis metodas leidžia tarp visų galimų tiesių surasti tokią, kuri nutolusi nuo faktinių duomenų mažiausiai. (žr. 15 pav.)
15 pav. Sklaidos diagrama
Gauname tiesinės regresijos lygtį su apskaičiuotais koeficientais ir jos grafiką (žr. 16 pav.).
16 pav. Tiesinės regresijos lygtis ir jos grafikas
3. MAŽMENINĖS PREKYBOS IR MAITINIMO APYVARTOS, ĮSKAITANT PREKYBĄ TURGAVIETĖSE KLAIPĖDOS APSKRITYJE PROGNOZAVIMAS
Prognozavimo problemas nagrinėja prognostika. Prognozavimo procesas yra veikla susidedanti iš daugelio tyrinėjamų etapų, kurių bendras tikslas – gauti informaciją apie nagrinėjamo proceso būsimą lygį. Prognozuojant galima išskirti šiuos darbo etapus:
1. Siekiamo tikslo nustatymas;
2. Pradinės informacijos surinkimas;
3. Nagrinėjamą procesą ribojančių sąlygų aptarimas;
4. prognozavimo metodų parinkimas ir panaudojimas;
5. Gautų rezultatų dalykinis įvertinimas.
Dabartinis prognostikos mokslo lygis leidžia išskirti kokybinius ir kiekybinius prognozių gavimo metodus. Kiekybinius galima suskirstyti į šias grupes:
1. Ekstrapoliacijos mmetodai;
2. Ekonometriniai metodai ir skaičiavimai;
3. Matriniai modeliai.
Ekstrapoliacijos metodai – tai pirmiausia įvairių dinaminių eilučių statistiniai išlyginimo būdai. Jais naudojantis dabartiniai dėsningumai perkeliami į ateitį. Ekstrapoliacija – tai būsimų reiškinio lygių įvertinimas darant prielaidą, kad remiantis dinamikos eilutės duomenimis, nustatytas dėsningumas tam tikrų laipsnių lieka ir už jos ribų.
Ekstrapoliacija – pakankamai efektyvus metodas, sudarant pirminius prognozių variantus, ateities projektus. Iš tiesų planinis bet kokios trendo funkcijos variantas, palyginus su visais kitais, pranašesnis už juos, nes parodo ne tik numatomą planuojamo rodiklio lygį, bbet ir sąlygas, būtinas jam pasiekti. Ekstrapoliaciją galima atlikti su trendo funkcija, o taip pat žinant vidutinį absoliutinį dinamikos eilutės lygio padidėjimą arba vidutinį didėjimo tempą.
Pabandysime prognozuoti mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartą 2003 – 2004 metams. Turime duomenis apie mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartą 1998 – 2002 metais. Tiriamaisiais metais apyvarta labai keitėsi. Mažiausia ji buvo 1999 metais. Iš diagramos matome, kad po 1999 metu nuosmukio ji vėl palaipsniui augo. Tai ypač gerai matyti 17 pav.
17 pav. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Klaipėdos apskrityje
Remiantis 1 priedo, 1 lentelės duomenimis paprognozuosime Klaipėdos apskrities mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos, įskaitant prekybą turgavietėse pagal vidutinį absoliutinį padidėjimą.
Gauname trendo lygtį y = 42,571×2 – 228,77x+1791,9 ir determinacijos koeficientą
R2= 0,8658 ( žr. 18 pav.)
18 pav. Faktinis, teorinis ir prognozuojamas mažmeninės prekybos ir
maitinimo apyvartos Klaipėdos apskrityje kitimas 1998-2004 metais
Pratęsę tiesę matome prognozuojamą apyvartą 2003 – 2004 metais. Remdamiesi 1 priedo, 1 lentelės duomenimis prognozuosime 2003 – 2004 metams pagal tiesinį trendą. Prognozė rodo, kad 2003 – 2004 metais mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Klaipėdos apskrityje didės. 2003 m. išaugs. Iki 1951,8 mln.Lt, o 2004 m. iki 2276,5 mln.Lt.
Remiantis 1 priedo, 1 lentelės duomenimis paprognozuosime Klaipėdos apskrities parduotuvių skaičių 2003 – 2004 metams. GGauname trendo lygtį y= -67,9x+2661,3 ir determinacijos koeficientą R2= 0,9647.
19 pav. Faktinis, teorinis ir prognozuojamas parduotuvių skaičius Klaipėdos
apskrityje kitimas 1998-2004 metais
Gauname, kad 2003 metais parduotuvių skaičius nuo 2346 nukris iki 2254 parduotuvių, o 2004 metais prognozuojama, kad liks tik 2186 parduotuvės Klaipėdos apskrityje.
Parduotuvių plotą taip pat galime prognozuoti taikant tuos pačius metodus. Iš 1 priedo, 1 lentelės matome, kad parduotuvių prekybos plotas Klaipėdos apskrityje turi tendenciją mažėti. Lyginant su 1998 m. plotas sumažėjo nuo 201,8 tūkst.kv.m. iki 185,6 tūkst.kv.m. 2002 m. vidutiniškas 2000 – 2002 metų ploto vidurkis yra 187,5 tūkst.kv.m. vidutinis absoliutinis sumažėjimas per imtuosius metus yra iki 1,8 tūkst.kv.m.
Prognozuojant parduotuvių prekybos plotą vėl imame duomenis iš 1 priedo, 1 lentelės ir prognozuojam pagal tiesinį trendą. Išsprendę lygčių sistemą matome, kad parduotuvių prekybos plotas Klaipėdos apskrityje ir toliau mažės. 2003 m. sumažės iki 183,9 tūkst. kv.m. ir iki 182,1 tūkst.kv.m. 2004 metais.
Remiantis tais pačiais duomenimis paprognozuosime pagal vidutinį absoliutinį sumažėjimą. Gaunam beveik tokius pat rezultatus. Pagal vidutinį mažėjimo tempą taip pat gauname, kad parduotuvių prekybos plotas Klaipėdos apskrityje palaipsniui mažės: nuo 183,7 tūkst.kv.m. 2003 m iki 181,9 tūkst.kv.m. 2004 metais. (žr. 20 pav.)
20 pav. Faktinis, teorinis ir prognozuojamas parduotuvių prekybos plotas
Klaipėdos apskrityje kitimas 1998-2004 metais
Yra nustatyta, kkad teisingesni prognozavimo rezultatai gaunami prognozuojant pagal trendo funkciją. Gauta prognozė rodo, kad 2003 – 2004 m. parduotuvių prekybos plotas Klaipėdos apskrityje tikrai turės tendenciją mažėti (Skaičiavimai atlikti 6 priede).
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Mažmeninė prekyba yra mobiliausia ir greičiausiai reaguoja į ekonomines, socialines, demografines ir kitas permainas ir tai patvirtina statistiniai duomenys.
Norint , kad prognozavimas būtų kuo tikslesnis skaičiavimams reikia naudoti kuo didesnius metų imties duomenis. Iš surinktos literatūros ir statistinių duomenų, išanalizavusi mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos, įskaitant prekybą turgavietėse Klaipėdos apskrityje galiu daryti išvadas:
1. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos vystymosi tempus įtakojo pasiekta aukšta lyginamojo laikotarpio bazė – apyvarta 1998 – 2002 metais padidėjo 5 %, sparčiai plėtėsi prekybos tinklas, išaugo nauji stambūs prekybos centrai .
2. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta padidėjo, nors parduotuvių skaičius sumažėjo. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Klaipėdos apskrityje vidutiniškai per metus (nuo 1998 m.) padidėja 1,8 %.
3. Parduotuvių skaičiui mažėjant, sumažėjo ir parduotuvių prekybos plotas. Tačiau parduotuvių prekybos ploto sumažėjimas neturėjo įtakos mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartai. Atvirkščiai: parduotuvių skaičiui ir parduotuvių prekybos plotui mažėjant, mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Klaipėdos apskrityje didėjo. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta 1999 metais lyginant su 1998 metais sumažėjo. Bet nuo 2000
metų augo ir iki 2002 metų padidėjo 5 %.
4. Klaipėdos apskrityje maitinimo įmonių skaičius augo tik 2000 metais, tuo tarpu kitais metais mažėjo ir per nagrinėjamą laikotarpį (1998 – 2002) sumažėjo 2%
5. Turgaviečių apyvartoje pastoviai didėja ne maisto prekių apyvarta ir mažėja maisto prekių pardavimo apimtys. Jeigu iki 2000 metų maisto prekių dalis bendroje turgaviečių apyvartoje (neskaitant automobilių apyvartos) Klaipėdos apskrityje sudarė 50% – 54% , tai 2002 m. – tik 46%, ne maisto prekių apyvartos dalis padidėjo atitinkamai nuo 337% – 44% iki 50%.
6. Prognozuojama, kad Klaipėdos apskrities mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta didės, nors parduotuvių skaičius ir parduotuvių prekybos plotas mažės. Norint gauti tikslesnes prognozes, reikia turėti ir analizuoti didesnės eilės metų duomenis.
Literatūros šaltiniai:
1. Čaplikas V. Teritorinis mažmeninės prekybos organizavimas. – Vilnius,1994.
2. Čaplikas V. Prekybos prognostinis modelis. – Vilnius – Panevežys, 1994.
3. Pajuodis A. Mažmeninės prekybos marketingas.- Vilnius, 1995.
4. Martišius S. Ekonometrija ir prognozavimas.- Vilnius, 2000.
5. Lietuvos apskritys: Ekonominė ir socialinė raida 2003 .- Vilnius, 2004.
6. http://www.std.lt
7. www.silute.kryptis.lt/uploads/1068450782_4._Ekonomine_aplinka_-_tekstas.doc
8. hhttp://www.klaipėda.lt/klaipėda/
9. Bartosevičienė V., Čirvinskas D. Ekonominės statistikos laboratoriniai darbai. – Kaunas, 2004
10. Ekonominės statistikos kursas/ red. A. Petrovas.- Vilnius, 1970.
11. Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas. – Kaunas, 2005
12. Bartosevičienė V. Ekonominė statistika .- Kaunas, 2002
13. http://www.kastat.lt/statinfo.asp
PRIEDAS 2
2 lentelė
Mažmenines pprekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant
prekybą turgavietėse Klaipėdos apskrityje
Pabandykim paskaičiuoti mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos dinamikos santykinį dydį baziniu būdu.
Dinamikos santykinius dydžius baziniu būdu skaičiuojam naudodami 1 formulę:
Sdinamikos bazinis1999/1998= = 0,895 90 %; S 2000/1998= = 0,915 92 %; S 2001/1998= = 0,983 98 %; S 2002/1998= = 1,038 104 %;
Dinamikos santykinius dydžius grandininiu būdu skaičiuojam naudodami 2 formulę:
Sdinamikos grandininis 1999/1998= = 0,895 90 %; S 2000/1999 = = 1.022 102 %; S 2001/2000= = 1.074 107 %; S 2002/2001= = 1.055 105%;
Apskaičiuosim 2000-2002 m. mažmeninės apyvartos vidurkį. Skaičiuojame pagal 14 formulę:
mln.Lt.
bazinis2001= 1601,5-1490,8 = 110,7 (naudojam 4 formulę)
bazinis2002= 1690,3-1490,8 = 199,5
grandininis2001= 1601,5-1490,8 = 110,7 (naudojam 5 formulę)
grandininis2001= 1690,3-1605,5 = 88,8
Didėjimo tempas 2000 – 2002 m ((naudojam 6 formulę):
bazinis2001/2000 = % =107.4
bazinis2002/2000 = % =113,3
grandininis2001/2000 = % =107.4
grandininis2001/2001 = % =105.5
Didėjimo tempas (pagal 8 formulę):
bazinis2001/2000 =107,4 – 100 = 7,4 %
grandininis2001/2000 =107,4 – 100 = 7,4 %
bazinis2002/2000 = 113,3-100 = 13,3 %
grandininis2002/2001 = 105,5-100 = 5,5 %
Absoliuti padidėjimo 1 % reikšmė (pagal 9 formulę):
1 % = 0,01×1490,8 = 14,908
1 % =0,01×1601,5 = 16,015
3 lentelė
Rezultatų lentelė:
Metai Apyvartamln.Lt Absoliutus lygio padidėjimas, mln.Lt Didėjimo tempas, % Padidėjimo tempas, % Absoliuti padidėjimo 1 %% reikšmė mln.Lt
Baz. Grand. Baz. Grand. Baz. Grand.
2000 1490,8 – – 100 – – – –
2001 1601,5 110,7 110,7 107,4 107,4 7,4 7,4 10,908
2002 1690,3 199,5 88,8 120,6 105,5 13,3 5,5 16,015
Vidutinis absoliutinis padidėjimas ( naudojam 10 formulę):
PRIEDAS 3
4 lentelė
Mažmenines prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą
turgavietėse Klaipėdos apskrities savivaldybėse 2002 metais
Pavyzdžiui, palyginkime 2002 metų mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartą Klaipėdos apskrityje tarp savivaldybių.
Palyginimo santykinius dydžius skaičiuojam pagal 3 formulę:
Spalyginimo = = 1.5 %
Spalyginimo = = 1.2 %
Spalyginimo = = 13.4 %
Spalyginimo = = 8.8 %
Spalyginimo = = 1.8 %
Spalyginimo = = 8 %
Spalyginimo = = 1.8 %
PRIEDAS 4
Parduotuvių prekybos ploto dinamikos analitinių rodiklių apskaičiavimas
Bazinis absoliutinis lygio padidėjimas ( naudojant 4 formulę):
D ybazinis =187,8 – 189,2 = -1,4 tūkst.kv.m.
D ybazinis = 185,6 – 189,2 = -3,6 tūkst.kv.m.
Grandininis absoliutinis lygio padidėjimas ( naudojant 5 formulę) :
D ygrandininis = 187,8 – 189,2 = -1,4 tūkst.kv.m.
D ygrandininis = 185,6 – 187,8 = -2,2 tūkst.kv.m.
Baziniai kitimo tempai ( naudojant 6 formulę) : :
Td1 = 187,8/189,2 × 100 = 99,3 %
Td2 = 185,6/189,2 × 100 = 98 %
Grandininiai kitimo tempai ( naudojant 7 formulę) : :
Td1 = 187,8/189,2 ×100 = 99,3 %
Td2 = 185,6/187,8 × 100 = 98,8 %
Padidėjimo/sumažėjimo tempai ( naudojant 8 formulę) ::
Baziniai: Tp1 = 99,3 – 100 = -0,7%
Tp2 = 98 – 100 = -2 %
Grandininiai: Tp1 = 99,3 – 100 = -0,7 %
Tp2 = 998,8 – 100 = -1,2 %
Padidėjimo tempo 1 % absoliuti reikšmė apskaičiuota pagal 9 formulę:
1 % = 0,01×189,2=1,9
1 % =0,01×187,8=1,9
Absoliutinio pokyčio vidurkis apskaičiuotas pagal 11 formulę:
Kitimo tempo vidurkis apskaičiuotas pagal 6 formulę:
99 %
Padidėjimo/sumažėjimo tempo vidurkis apskaičiuotas pagal 8 formulę
= 99 – 100 = -1 %
PRIEDAS 5
1. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos vidurkis Klaipėdos apskrityje 1998 – 2002 metais. Skaičiuojame pagal 14 formulę :
aritmetinis_paprastas=
1999 – 2002 m. vidutinė mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta buvo 1560.3 mln. Lt.
2. Vidutiniškai parduotuvių 1998 – 2002 metais (naudojam 14 formulę):
aritmetinis_paprastas =
Vidutiniškai Klaipėdos apskrityje 1998 – 2002 metais buvo 2458 parduotuvės.
3. Vidutiniškas parduotuvių plotas 1998 – 2002 metais (naudojam 14 formulę):
aritmetinis_paprastas =
Vidutiniškas parduotuvių plotas Klaipėdos apskrityje 192 tūkst.kv.m.
4. Pagal mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos duomenis apskaičiuosime vidutinį absoliutinį padidėjimą. Jį apskaičiuosime naudodami 10 formulę:
mln.Lt.
5. Vidutinį didėjimo tempą (naudojame 12 formulę):
= 1,018 101,8 %
Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta kasmet vidutiniškai siekia 101,8 %.
6. Vidutinį padidėjimo tempą skaičiuojam naudodami 13 formulę:
=101,8 – 100 = 1,8 %
Gauname, kas vidutiniškai per metus nuo 1998m. mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Klaipėdos apskrityje padidėja 1,8 %
PRIEDAS 6
Parduotuvių ploto prognozavimas
1998 – 2002 metų parduotuvių ploto vidurkis ((apskaičiuojam pagal 14 formulę):
tūkst.kv.m.
bazinis1999= 195.6 – 201.8 = -6.2 tūkst.kv.m. (naudojam 4 formulę)
bazinis2000= 189.2 – 201.8 = -12.6 tūkst.kv.m.
bazinis2001= 187,8 – 201.8 = -14 tūkst.kv.m.
bazinis2002= 185,6-201.8 = -16.2 tūkst.kv.m.
Vidutinis absoliutinis sumažėjimas ( naudojam 10 formulę):
tūkst.kv.m.
Metai t t2
1998 -2 4
1999 -1 1
2000 0 0
2001 1 1
2002 2 2
Lyčių sistema atrodys taip:
5a = 960
4b = -16.2 iš čia a = 192
b = -4.05
Tada yt = 192+ (-4.05)t
Paprognozuosim 2003 metams:
y2003 = 192+ (-4.05) × 3 = 179.95 tūkst.kv.m.
2004 metams:
y2004 = 192+ (-4.05) × 4 = 175.80 tūkst.kv.m.
Prognozė rodo, kad 2003 – 2004 metais parduotuvių prekybos plotas Klaipėdos apskrityje turės tendenciją dar labiau mažėti. 2003 m. numatomas parduotuvių prekybos plotas 179,95 tūkst.kv.m. 2004 metais – 175,80 tūkst.kv.m.
