Mazos imones kurimas- verslo planas
MAŽOS ĮMONĖS KŪRIMAS
1. Verslo sąlygos
Sėkmingai verslo plėtrai neužtenka turėti vien tik gerų idėjų. Mėginant jas įgyvendinti iškila daugybė problemų, todėl labai svarbu mokėti valdyti savo ėjimą į priekį. Tam tikslui reikalingas verslo planas. Verslo plane atsispindi verslo aplinka, konkurencinė įmonės situacija, rizikos faktoriai bei laukiami finansiniai rezultatai (Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, 2003).
Didžioji dalis Rietavo savivaldybėje veikiančių įmonių priklauso paslaugų sektoriui- net 63 proc. Surinkusi informacijos apie Rietavo savivaldybėje vykdomą verslo plėtrą ir išsiaiškinusi Rietavo miesto smulkiame iir vidutiniame versle dominuojančius verslininkus taip pat darbe pateikiu mažos paslaugų įmonės verslo planą.
Apibrėžti paslaugos sampratą yra vienas sudėtingesnių paslaugos teorijos uždavinių. Iki šiol nėra vieningo apibrėžimo, kokia veikla vadintina paslauga, o pačiu terminu, kaip tvirtina N. Johans (1999), operuojama neatsakingai. Manoma, kad paslaugos sampratos evoliucija susijusi su paslaugų plėtra. Moksliniuose darbuose paslaugos esmė atskleidžiama ir jos samprata pateikiama nagrinėjant paslaugos paskirtį, vėliau joje išryškinami prekės ir paslaugos skirtumai ir akcentuojama, kad paslauga, skirtingai nei prekė, yra ne daiktas, o vvyksmas (veiksmas ar jų aibė). Šiuolaikiniai paslaugos apibrėžimai akcentuoja, kad paslauga – tai proceso ir rezultato sintezė, nes yra neapčiuopiamos veiklos ir prekės derinys. (L.Bagdonienė ir R.Hopenienė, 2004).
Paslaugų svarba kiekvieno žmogaus gyvenime yra neabejotina. Šiandien mes sunkiai išsiverstumėme be mažmeninių pprekybos įmonių, be bankų teikiamų paslaugų, viešbučių, restoranų, barų, kavinių, be policijos, gaisrinės, notarų biurų, telekomunikacijų bendrovių, mokyklų, universitetų, kino teatrų, muziejų, baseinų, stadionų ir dar daugybės kitų paslaugų.
Buveinės pasirinkimas labai svarbus, bet kuriame versle ir, kad vieta gali nulemti įmonės veiklos sėkmę būtina paminėti keletą labai svarbių priežasčių kodėl buvo pasirinkta būtent ši vieta.
Įmonės buveinės privalumai:
1 Geografinė vieta patogesnė konkurentų atžvilgiu.
2 Įmonė nekels rūpesčių (triukšmo klausimais), nes tai ne baras, o ramaus poilsio oazė.
Įmonės buveinės trūkumai:
1 Didelės išlaidos restauruojant, nes pastatas yra istorinis todėl keliama labai daug reikalavimų.
2 Sunku tikėtis, kad arbatinė mažame miestelyje galėtų greitai sugrąžinti įdėtas lėšas, todėl reikia stengtis išsiderėti kuo palankesnes sąlygas imant paskolas.
Mažą paslaugų įmonę-arbatinę įrengti siūlau Rietavo mieste, kunigaikščių Oginskių garbei pavadintoje gatvėje Nr.1 stovinčiame pastate. TTai yra Kunigaikščių Oginskių dvaro tvoros išlikęs autentiškas portalas. Namas stovi ramioje, tylioje vietoje ir netoli miesto centro. Net gatvė dvelkia istorija ir kultūros paveldu.
Norint įkurti šią arbatinę minimaliai restauruojant ir supirkti įrangai reikalingos lėšos siekia apie 150 000 lt. Kaip būsima verslininkė dalį pinigų turėsiu skirti pati, tačiau teks ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių. Pastatas istorinis, todėl pagalbos galima prašyti iš savivaldybės. Pasidomėjus kiek lėšų ji galėtų skirti tokiam verslo pasiūlymui, gavau atsakymą, kad tai galėtų būti apie 20 0000 lt. Kaip istoriniam pastatui ji daugiau nieko negali pasiūlyti, nes ji yra nedidelė ir finansiniai ištekliai taip pat riboti. Dalį pinigų galiu skolintis iš banko, reali suma būtų apie 60 000 lt Prognozuojamas paskolos terminas su 10 proc. metinių palūkanų būtų trys metai.
Norint vis atnaujinti ir pagyvinti arbatinę pagalbos galima ieškoti Europos Sąjungos Struktūrinių Fondų programose. Arbatinė bus įrengiama iš savų ir paskolos lėšų, tada bus galima teikti projektus struktūriniams ES fondams tolesniam restauravimui bei gražinimui. Finansinės paramos galima prašyti ir paveldo fondo bei visur, kur tik įmanoma gauti pagalbos verslininkams. Arbatinės atsidarymas sukurs 3 darbo vietas.
Individualios įmonės savininkė Sigita Damulytė, gimė 1981 10 28, Rietave. Įgijusi aukštesnįjį vadybininkės išsilavinimą. Taip pat lankė ir lanko įvairius kursus susijusius su savarankišku verslu. Komunikabili, moka vadovauti, spręsti iškilusius ginčus, konfliktus ir problemas, sugeba rinkti ir analizuoti faktus, žino kur ir kaip ieškoti naujų verslo idėjų bei jų įgyvendinimui reikalingų lėšų, geba nustatyti realius veiklos tikslus ir užduotis bei sudaryti veiksmų planą, įvertinti skirtingas nuomones ir teisingai parinkti sprendimus, valdyti finansinius įmonės reikalus.
2. Rinkos apžvalga
Specializuota paslaugų organizacija negali patenkinti visų vartotojų poreikių. Ji privalo pasirinkti vartotojus, kuriuos norėtų ir galėtų aptarnauti ir parengti jų poreikius atitinkančią pasiūlą. Renkantis vartotojus, paslaugų įmonei, sskirtingai nei gamybinei, svarbu apsispręsti, kokių santykių su jais ji pageidauja. Galimas alternatyvas pateikia segmentacija. Jos tikslas – nustatyti homogeniškas kategorijas vartotojų, kurių poreikius tenkintų paslaugų organizacijos pasiūla.
Arbatinė nustatydama rinkos vartotojus išanalizuos tiesioginius išorinės aplinkos veiksnius atliks rinkos tyrimą. Tyrimo esmė suskaidyti rinką į atskirus segmentus ir tirti kiekvieno segmento ypatumus, nustatyti kas gali tikslingai veikti vartotojus. Tuo tikslu arbatinė išskiria dvi rinkas į kurias labiausiai orientuojasi:
1. orientavimasis į turimus vartotojus, tai yra visi Rietavo sav. gyventojai.
2. orientavimasis į svečius iš visos Lietuvos bei užsienio.
Šioms dviems rinkoms įmonė pasirinko tokią marketingo strategiją, kad atskiroms rinkoms įvaldyti naudoja skirtingus specialiai joms pritaikytus marketingo kompleksus.
1 lentelė
Arbatinės rinkos segmentavimas
Geografiniai požymiai
Miestas 90% Kaimas 10%
Vietiniai vartotojai 55% Svečiai iš užsienio ir kaimyninių savivaldybių 45%
Socialiniai demografiniai požymiai
Amžius Lytis
Vaikai 7% Jaunimas 22% Vidutinio amžiaus žmonės 39% Senyvo amžiaus žmonės 32% Vyrai 50% Moterys 50%
Šeimyninė padėtis
Susituokę 50% Nesusituokę 50%
Vartojimo požymiai
Kaina Prekių kokybė
Maža 15% Vidutinė 55% Aukšta 30% Aukštos kokybės 80% Vidutinės kokybės 20%
Ekonominiai požymiai
Pajamos
Didelės 30% Vidutinės 55% Mažos 15%
Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad arbatinės planuojamų vartotojų didžiąją dalį sudarys miesto gyventojai 90 proc. ir tik nedidelė dalis užsukusių į miestą kaimo vartotojų 10 proc. Todėl, kad įmonė įsikūrusi mieste ir kaimo vartotojams yra sunkiau pasiekti arbatinę.
Rietavo sav. bendradarbiauja su Zarbecko miestu Vokietijoje, kuriems labai patinka Rietavo istorija. Mes savo ruoštų turėsime, kur tokius garbingus ssvečius nusivesti pavaišinti puodeliu arbatos, kartu dar sustiprindami patrauklų ir romantinį Rietavo įvaizdį, be to įstojus į ES padaugės svečių iš kaimyninių šalių. Užsieniečiai domisi Lietuvos praeitimi, senaisiais Lietuvos istorijos paminklais, galimybe atitrūkti nuo šiuolaikinės urbanizacijos ir kamšaties. Mūsų įmonė yra įsikūrusi Rietavo istoriniame pastate, Oginskių dvaro autentiškame tvoros portale, todėl turėtumėme sulaukti pakankamai daug užsienio šalių vartotojų bei lietuvių keliauninkų, planuojama apie 45proc.
Pagal socialinius – demografinius požymius planuojame aptarnauti apie 39 proc. vidutinio amžiaus vartotojų, nes daugiausia tokio amžiaus žmonės nori ramesnio poilsio, ką ši arbatinė ir suteiks.
Lytis ir šeimyninė padėtis vartotojų tarpe reikšmės neturi, juk arbatą geria tiek vyrai, tiek moterys, taip pat nėra jokios esminės priežasties, kad arbatine labiau susidomėtų susituokę poros ar šeimos nesukūrę žmonės.
Arbata ir saldumynai nėra pirmo būtinumo prekė, taigi pagal ekonominius požymius arbatinėje turėtų lankytis dideles 30 proc. ir vidutines 55 proc. pajamas turintys vartotojai. Daugelis pasakytų, kad arbatą galima gerti namie, o ne kur eiti ir už tai mokėti pinigus, tačiau retkarčiais norėdamas pakeisti namų aplinką žmogus tikrai pasirinks puodelį arbatos išgerti arbatinėje, kur miela, gera ir jauku.
Ši arbatinė vartotojus turėtų patraukti ir tuo, kur ji yra įrengta, vien tik įėjus pajuntamas istorijos dvelksmas, suteikiama galimybė pajausti istorijos dvasią. Tad
galiu teigti, kad šioje arbatinėje lankysis tie, kas mėgsta ir domisi istorija, tačiau reiktų nepraleisti progos privilioti ir atrakcijų beieškančiųjų- juk daug smagiau smaguriauti sėdint bajoriškoje kėdėje, nei pas save virtuvėje ant kietos taburetės.
3. Konkurencijos analizė
Rinkodara tiria konkurentų veiklą ir yra pagrindinis konkurencinės kovos instrumentas. Ji rūpestingai stebi savo varžovus rinkoje, nustato įmonės silpnąsias vietas ir privalumus. Pagrindinis rinkodaros uždavinys – nustatyti įmonės konkurencingumą ir pagrindinius jos komercinės sėkmės veiksnius. Taigi, konkurencija – varžybos tarp to paties tikslo siekiančių žmonių, įįmonių, organizacijų. Konkurencijai įtakos turi vartotojas ir pirkėjas, dėl kurio palankumo rinkoje varžosi priešingos pusės. Norint užsiimti bet kokia veikla reikia įvertinti konkurentus, kad jie nebūtų pranašesni. Žinoma, konkurencija visada egzistuos, ji vyksta ne tik tarp įmonių, organizacijų, bet ir tarp žmonių. Svarbiausia yra įsisąmoninti tai, kad konkurentų nereikia bijoti, nes gal būtent jūs pasireikšite geriau negu jie. Konkurencija yra visur ir visada. Dažniausiai ir labiausiai pastebima tiesioginė, bet ne mažiau svarbi ir netiesioginė konkurencija.
Arbatinė įsikurs Rietavo miesto senojoje dalyje. TTiesioginių konkurentų lyg ir nematyti, tačiau, jų yra. Rietave veikia trys barai: “Alfa”, “Jūra” ir “Terasa” bei dvi valgyklos: L.Ivinskio vidurinėje mokykloje bei Žemaitijos kolegijoje. Konkurentai arbatą siūlo kaip palydinčią paslaugą, o ne kaip pagrindinę, ir šioje srityje jie didelio ddėmesio per daug nekreipia į arbatos paruošimą ir pačią arbatos techninę sudėtį.
2 lentelė
Konkurentų apibūdinimas
Baras “Alfa” Kainos atitinka vietinį pragyvenimo lygį, neišsiskiriančios. Už sočius pietus teks pakloti apie 10 Lt.- įkandamą ir logiškai paaiškinamą kainą. Galima atsigerti ne tik arbatos, alaus, bet ir skaniai pavalgyti. Asortimentas yra ganėtinai platus. Vis dėlto virėjoms trūksta išmonės pasiūlyti ką nors naujo, išradingesnio. Gėrimų asortimentas visada papildomas naujais kokteiliais. Vartotojų ratas į kurį taikoma tikrai platus: nuo jaunimo iki solidaus amžiaus vartotojų, visi, kas tik nori pavalgyti už prieinamą kainą.
2 lentelės tęsinys kitame puslapyje
2 lentelės tęsinys
Pirmiausią baras yra aplankomas kai yra pietų metas, vakare rinka susiskaido į atskirus segmentus: jaunimas, mėgstantis pasilinksminti, bei pagyvenę vartotojai, kurie nori ramiai praleisti vakarą savam ratelyje ar atšvęsti solidų jjubiliejų. Interjeras tvarkingas, šiuolaikiškas, bet neišraiškus. Telpa šitam bariuke apie 50 žmonių, tačiau vykstant didesniam baliukui gali sutalpinti iki 100 klientų. Salėse daug erdvės, todėl yra sudaryta galimybė pašokti. Trūkumai: mažai langų, kas sudaro ribotos erdvės įspūdį. Didžioji dalis vartotojų rūko, o bariuko ventiliacija yra prastai sutvarkyta. Aptarnavimas mano nuomone nėra prastas. Barmenai bendrauja gan maloniai., visada su šypsena ir aptarnavimas neprasilenkia su kokybės reikalavimais.
Baras “Jūra” Asortimento kainos pritaikytos Rietavo sąlygoms. Neprastai pavalgyti irgi įmanoma iki 10 Lt. Tai nėra brangu. VVartotojai. Daugiau orientuojamasi į jaunesnę amžiumi rinkos dalį. Jiems sudaromos galimybės linksmai praleisti laiką, rengiami gyvos muzikos vakarai, kurių metu jaunimas gali pašokti. Taip pat nepamirštami truputį vyresnę klientai- jiems taip pat rengiami gyvo garso muzikiniai vakarai. Taip pat patalpos nuomojamos vestuvėms arba garbingiems jubiliejams. Interjeras jaukus, kaimiškai paprastas, tačiau tvirti stalai ir medinės dekoro detalės sudaro solidumo įspūdį. Gražu yra tai, kad padaryta daug erdvės. Vienu metu gali sutilpti apie 150 žmonių, tuščia erdvė panaudojama kaip šokių aikštelė. Trūkumas: blogai sutvarkyta ventiliacija. Aptarnavimo lygis pusėtinas. Barmenai klientus aptarnauja atsainiai, tarsi nenoromis, tačiau prašymai įvykdomi be esminių netikslumų ar niurzgėjimo.
Baras “Terasa” Kainos kaip Rietavo miesteliui yra geros nei per aukštos nei per žemos. Kaip ir prieš tai minėtose įstaigose, galima ganėtinai skaniai ir pigiai pavalgyti už 10 Lt. Asortimentą stengiamasi pateikti kuo įvairesnį ir įdomesnį. Čia rasi ne tik puodelį karštos arbatos, bet ir skanius pietus ar mini pyragaitį. Vartotojai. Užsuka įvairaus amžiaus klientų, dažniausiai pavalgyti pietų. Vakarais susirenkantis kontingentas mėgsta ramiai pasėdėti prie alaus bokalo. Interjeras savotiškas, labai daug langų su vaizdu į pagrindinę kryžkelę ir tolstantį kelią, kas suteikia šiokio tokio neapibrėžtumo, bet kartu ir svajingumo. Bariukas talpina vos apie 40 vartotojų. Trūkumai: mažai vietos bei bloga ventiliacija. Aptarnavimas vvisada malonus ir šiltas bei atitinka kokybės reikalavimus.
L.Ivinskio vid. mokyklos valgykla Kaina tikrai žema, pietus galima pavalgyti už 4 Lt. Asortimento kokybė ir platumas visai geras, savitarna. Trūkumas: tai valstybinė įstaiga ir jie nelabai noriai įsileidžia pašalinius žmones.
Žemaitijos kolegijos valgykla Kaina žema, užtenka 4 Lt. Asortimento kokybė ir įvairovė patenkinama, taip pat dalinė savitana. Trūkumas: tai irgi valstybinė įstaiga netoleruojanti pašaliečių.
Apie konkurentų gaunamą pelną ir darbuotojų atlyginimus pasakyti nieko konkretaus negaliu, mat visi stengiasi apsaugot savo verslą nuo pašalinių akių.
4. Kainų politika
Kaina yra svarbiausias rinkodaros elementas. Įmonė stengiasi nepasiduoti rinkos stichijai ir pati formuoja sau ir vartotojams tinkamas kainas, kurios skiriasi priklausomai nuo to, kokiame judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo etape paslauga yra.
Ekonominiu ir marketingo požiūriu kaina yra svarbus elementas tiek vartotojui, tiek tiekėjui. Jei žinote paslaugos kainą, tai jūs žinote daugiau nei sąnaudas. Ji reiškia paslaugos vertę ir kokybę. Jei vartotojas nepakankamai gerai informuotas apie paslaugą, aukštesnė kaina dažnai prilyginama geresnei kokybei. Ekonomistai teigia, kad kaina kuria paslaugos socialinį įvaizdį ir jos tiekėjo prestižą.
Reali kaina, kurią patiria vartotojas, gali sumažėti ar padidėti. Vartotojui kaina rodo ne tik kiek jis turi sumokėti, bet kartu nusako, kokios galima tikėtis paslaugos kokybės.
Prekių kainos yra nesezoninės, jos yra pastovios tiek žiemą, ttiek vasarą. Įtaką jų pokyčiams gali daryti pakilusios kuro, elektros, vandens, ryšių ir kitos kainos, taip pat darbuotojams mokamas darbo užmokestis. Kuriant verslo planą yra pateikiama informacija ir apie įmonės planuojamas eksploatacines sąnaudas per visus 3 metus, kurios mažina įmonės pajamas ir didina prekės kainą. Arbatinės prekių kainos svyruoja, tai reiškia, kad mažiausias nulemia įmonės kaštai, o didžiausias – pirkėjų norai ir įmonės galimybės. (žr.2;3;4 priedus).
5. Reklama ir rėmimas
Reklama – tai informacija apie prekes ir paslaugas.
Reklama formuoja kiekvienos įmonės įvaizdį, tik reikia, kad ji visapusiškai atspindėtų įmonės veiklą ir pritrauktų daugiau vartotojų.
Arbatinė planuodama save reklamuoti atsižvelgia į:
1. įmonės sudarytą biudžetą, t. y., kiek įmonė gali skirti lėšų reklamai, nuo ko dalinai priklauso jos originalumas;
2. reklamos antraštės parinkimą ir teksto parengimą, nuo šių dviejų dalių priklauso, kaip atsispindės įmonėje teikiamos paslaugos;
3. informacijos skleidimo priemonių parinkimą t.y., televizija, laikraščiai, žurnalai ir kita. Šiuo atveju arbatinė naudosis vietinio ir respublikinio laikraščių paslaugomis, bei miestelio centre pakabintu skelbimu. Kai tik galės reklamai skirti daugiau pinigų pasidarys lankstinukus su kontaktiniais telefonais ir adresu bei keletu nuotraukų, kad vartotojai galėtų informaciją skleist savo pažystamiems. Vis dėlto vienas svarbiausių reklamos akcentų, ypač norint pritraukti užsieniečių, turėtų būti internetinės informacijos skleidimas, būtinai pabrėžiant savo išskirtinumą ir kitus turistui įdomius faktus. Žymiai
patogiau ne kurti savo nemažai kainuojantį puslapį, bet naudotis tarptautiniais internetiniais katalogais, taip pasiekiant norimus potencialius klientus.
Arbatinė yra ką tik įsikūrusi, todėl reklamai turime skirti daugiau lėšų pirmaisiais gyvavimo metais apie 1200 lt. Siūlau naudoti įvairias reklamos formas: bukletukus per arbatinės reprezentaciją; įdėti skelbimą į vietinį laikraštį; rengti teminius vakarus pvz.: literatų vakarai, studentų vakarai; kartas nuo karto rengti labdaringus vakarus nusigyvenusiems žmonėms.
6. Paslaugų organizavimas
6.1. Turtas ir įranga
Arbatinė yra paslaugų įmonė, todėl ilgalaikio turto turi nedaug. Įmonės pastatas priklauso savivaldybei iir savininkė sudariusi nuomos sutartį penkiems metams vykdo savo veiklą. Pasibaigus nuomos terminui, bus pratęsiama Arbatinės įrangą sudaro:
Kasos aparatas – privalomas kiekvienoje įmonėje tai reglamentuoja LR įstatymai.
Kompiuteris – naudojamas administracijoje.
Šaldytuvas-vitrina – pyragams laikyti reikalingas įrenginys.
Automobilis – įmonės savininkė šį automobilį įsigijo prieš 2 metus. Dabar jis bus naudojamas ir įmonės reikmėms.
Ventiliacijos įranga – tai įranga, kuri padeda išlaikyti pastovią oro temperatūrą ir pašalinti negerą kvapą iš patalpos. Ši įranga būtina mūsų įmonei, nes arbatinė įsikūrusi ssename name.
Baldai – tai staliukai, kėdutės, pagalbinių patalpų įranga ir t.t.
Preliminari visos įrangos kaina su įdiegimu siekia apie 20 000 lt.
6.2. Tiekėjai
Arbatinė – paslaugų įmonė Gamyba arbatinėje nevyksta, visos prekės atsivežamos
Labai svarbu yra tai, kad įmonės pasirinktų tokius ttiekėjus, kurie įmonę aprūpintų reikiamos kokybės prekėmis ir palankiomis kainomis. Nuo tiekėjų priklauso vartotojų pasitikėjimas įmone, nes jei tiekėjai padidins prekių kainas, tai sukels vartotojų nepasitikėjimą ir pati įmonė sumažins realizaciją, atsižvelgiant į šį faktą, labai svarbu, kad įmonė turėtų kelis tiekėjus. Įvairius šviežius pyragaičius kas antrą dieną pristato UAB ,,Putlius” ir UAB “Saldutis”. Dar niekas dėl to nesiskundė ir mes savo tiekėjais džiaugiamės. Su tiekėjais yra sudarytos sutartys, pagal kurias arbatinei yra pristatomi pyragaičiai.
UAB ,,Putlius” – tai stambi gamybinė įmonė, prekiaujanti plačiu kepinių asortimentu visoje Lietuvoje. Bendrovė pati pristato produkciją į visas mažmenines įmones ir restoranus bei kitus pardavimo punktus (nuosavas parduotuvėles). Kepykla produkciją gamina iš kokybiškų produktų ir pagal naujausią technologiją. Todėl ji yra aukštos kokybės ir atitinka vvisus prekybinius reikalavimus. Bendrovė arbatinei pristato platų asortimentą bandelių ir pyragaičių.
UAB “Saldutis” – taip pat gamybinė įmonė, prekiaujanti tortais ir pyragais. Savo produkciją bendrovė pristato į daugelyj Lietuvos miestų ir miestelių mažmeninėms įmonėms pagal sudarytas sutartis. Produkcija gaminama naudojant naujausią technologiją ir iš kokybiškų produktų.
Arbatas arbatinės savininkė pirks iš didmenininkų ir specializuotų įmonių, priklausomai nuo esamos paklausos ir pasiūlytų sąlygų. Tai nėra sunkios ar ypatingo atsargumo pervežant (išskyrus drėgmę) reikalaujanti prekė, todėl realu viską transportuoti nuosavu automobiliu.
6.3. Darbo ištekliai <
Žmonės yra vienas svarbiausių verslo elementų. Net pačią tobuliausią aplinką ir kruopščiausiai sukurtą projektą gali sugadinti netinkamai parinktas personalas, lygiai kaip ir iškelti į dar didesnes neplanuotas aukštumas, jeigu atrankos metu pasielgta teisingai, apdairiai ir įžvalgiai. Visų pirma svarbu išsiaiškinti savo poreikius, esamas galimybes ir aplinkybes.
Savaime suprantama, kad negalėsime vilioti darbuotojų ypač dideliais atlyginimais, tačiau šiek tiek didelesnė nei minimali alga ir nedideli priedai esant gerai apyvartai tikrai sudomins nemažai vietinių potencialių darbuotojų, nes Rietavo savivaldybėje pastovios, tegu ir ne pačios didžiausios pajamos yra šiokia tokia vertybė. Skatinimo sistemos iš anksto tiksliai sureguliuoti praktiškai neįmanoma, tai reiktų daryti po poros mėnesių, atsižvelgiant į realią apyvartą, galimybes ir atsiradus šiek tiek laisvų apyvartinių lėšų. Svarbu, kad darbuotojai jaustųsi saugūs dėl savo uždirbtų pinigų ir ateities perspektyvų. Būtina, kad jie didžiuotųsi atliktu darbu, darbine atmosfera ir aplinka, savo pačių pasiekimais. Tai galėtų būti bendravimas su įdomiais žmonėmis (juk į istorinę vietą turėtų atvykti išsilavinę ir plačių pažiūrų klientai); jauki aplinka; visiems plačiai žinoma, išgarsėjusi geros reputacijos įstaiga, kurios turėtų nevengti net sostinės elito atstovai, esant palankiai progai sumanę pakeisti aplinką.
Neabejotina, kad personalą turėtų sudaryti vietiniai žmonės, juk vargu ar kas važinės didesnį atstumą. Svarbūs reikalavimai turėtų būti reprezentatyvumas ir vietinės istorijos išmanymas, ššiokia patirtis irgi privalumas, nors daug svarbiau entuziazmas ir komunikabilumas.
3 lentelė
Darbuotojų išsilavinimas
Vardas, pavardė Pareigos įmonėje Išsilavinimas
Sigita Damulytė savininkas-vadybininkas aukštesnysis
Janina Kazlauskienė buhalterė aukštasis
Jovita Lieputė barmenė aukštesnysis
Laima Drugienė barmenė Spec vidurinis
7. Finansinė veikla
Steigiant įmonę būtinas finansinis pagrindas, įgalinantis organizuoti ir plėtoti tolimesnę veiklą. Savininkės paskaičiavimu ji pati šiam reikalui gali surinkti apie 70000 Lt. Ir gauti 20000 Lt. Savivaldybės paramą. Prognozuojamos minimaliam arbatinės įrengimui, įrengimams įsigyti ir apyvartiniam kapitalui reikalingos lėšos yra 150000 Lt., taigi reikia gauti dar 60000 Lt. Tai galima padaryti skolinantis iš banko. Realiausias variantas- paskola 3 metams, su 10 proc. metinėmis palūkanomis.
Gaminant prekę ar teikiant paslaugas neišvengiamos išlaidos. Jos yra skirstomos į kintamas pastovias.
Kintamos išlaidos – tai prekybos išlaidos, kurios kinta priklausomai nuo atliktų paslaugų kiekio. Kintamos išlaidos didėja ar mažėja kartu su prekių apimtimi. Į kintamas išlaidas įeina: elektra, vanduo, šildymas, prekės, ryšiai ir kitos sąnaudos.
Be kintamų išlaidų arbatinė patiria ir pastovias išlaidas.
Pastovios išlaidos – tai tokios išlaidos, kurios keičiantis prekybos apimčiai nekinta. Jos nepriklauso ar turi didesnę, ar mažesnę prekybos apimtį. Joms priklauso: reklama, palūkanos, amortizacija, atlyginimas ir mokesčiai. (žr. 8;9;10 priedus)
8. Planuojami piniginiai srautai
Planuojamuose pinigų srautuose matome, kaip juda pinigai vykdant verslą. Planuojamieji pinigų srautai susideda iš keturių dalių, kurios bene svarbiausios įmonei, tai: piniginės įplaukos, piniginės išlaidos, grynųjų pinigų ssrautas ir akumuliuotas grynųjų pinigų srautas.
Piniginės įplaukos yra perkeliamos iš pelno (nuostolio) ataskaitos, kuri yra ypač svarbi įmonei, nes ten parodoma ar įmonė dirba pelningai. Prie piniginių įplaukų priklauso finansiniai rezervai, kurie skirstomi į nuosavas ir skolintas lėšas. Taip pat priklauso realizacijos įplaukos ir amortizaciniai atskaitymai.
Prie piniginių išlaidų priklauso ilgalaikio turto įsigijimas, taip pat pardavimų išlaidos su PVM, paskolos grąžinimas, mokėjimai biudžetui, kurį sudaro pelno mokestis, kiti mokesčiai ir mokamas PVM.
9. Ekonominis investicijų vertinimas
4 lentelė
Ekonominiai rodikliai 2005 m.
I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
Bendras pelnas, lt. -2307 2193 2545 2613
Grynas pelnas, lt. -1961 1864 2163 2221
Pardavimai, lt. 35013 38943 39990 40101
Pardavimo pelningumas, % -6,589 5,631 6,364 6,516
Grynasis pelningumas, % -5,601 4,786 5,409 5,539
5 lentelė
Ekonominiai rodikliai 2006 m.
I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
Bendras pelnas, lt. 3206 3178 2754 2718
Grynas pelnas, lt. 2725 2702 2341 2311
Pardavimai, lt. 41064 41181 41292 41397
Pardavimo pelningumas, % 7,807 7,717 6,670 6,566
Grynasis pelningumas, % 6,636 6,561 5,669 5,583
6 lentelė
Ekonominiai rodikliai 2007 m.
I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
Bendras pelnas, lt 3059 3179 3187 3318
Grynas pelnas, lt 2600 2702 2709 2820
Pardavimai, lt 41544 41739 42471 42684
Pardavimo pelningumas, % 7,363 7,616 7,504 7,773
Grynasis pelningumas, % 6,258 6,474 6,378 6,607
Pirmasis veiklos ketvirtis dėl papildomų investicijų ir dar nenusistovėjusių pardavimų turėtų būti nuostolingas, tačiau vėliau prognozuojamas tegu nedidelis, bet pastovus pelnas. Vienerius metus po arbatinės atidarymo pardavimai tolydžiai didėja, vėliau išliks daugiau mažiau stabilūs, tikėtinas nedidelis augimas dėl kainų kilimo, infliacijos. Tiek pardavimai tiek grynasis pelningumas, išskyrus nuostolingąjį pirmąjį ketvirtį, nežymiai kinta didėjimo linkme.
10. Rizika
Mano daryti tyrimai rodo, kad tokios įstaigos reikia jau dabar ir ji tikrai bus reikalinga ateityje, bet yra
šioks toks pernelyg ankstyvo atėjimo į rinką pavojus, mat kaimo ir provincijos turizmas Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį, todėl labai svarbu pataikyti tinkamu momentu. Tarptautinio terorizmo grėsmės šešėlyje tokio pobūdžio poilsis turi populiarėti, tačiau yra tikimybė, jog užsienio keliautojai, ypač nežinantys mūsų krašto specifikos, gali susilaikyti nuo tokių iškylų.
Kita grėsmė- supanašėjimas. Dėl ribotų finansinių galimybių netinkamai restauravus pastatą ir sutvarkius interjerą, arbatinė gali atrodyti viso labo eiline užeiga, taip atbaidydama būtent tą klientų kontingentą, į kurį mes dedame daugiausiai vilčių. DDėl šios priežasties būtina skirti pakankamai dėmesio apdailai, dizainui ir aptarnavimui.
Ko gero neišvengiamas dalykas yra šioks toks sezoniškumas- savaime suprantama, kad vasarą bus daugiau atvykstančių ar pro šalį vykstančių klientų, gi mokslo metų laikotarpiu mieste yra pakankamai didelis skaičius studentų, kurie irgi darys įtaką arbatinės lankomumui.
7 lentelė
Pardavimo prognozė (pyragaičių) 2005 m.
Pardavimai Kaina I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
100gr Kiekis vnt. Suma, lt. Kiekis vnt. Suma, lt. Kiekis vnt. Suma, lt. Kiekis vnt. Suma, lt.
Tortas „Citrininis“ 2,3 630 1449 690 1587 750 1725 750 1725
Dietinis tortas „Milordas“ 2 660 1320 1020 2040 1200 2400 1200 2400
Baltymų – kavos tortas 2,1 750 1575 780 1638 810 1701 810 1701
Obuolių pyragas „Močiutės“ 1,6 1020 1632 1110 1776 1170 1872 1170 1872
Plokštainis su aguonomis ir varške 1,9 720 1368 780 1482 720 1368 720 1368
Plokštainis „Aušra“ 1,6 930 1488 960 1536 960 1536 960 1536
Plokštainis „Vasara“ 1,6 900 1440 930 1488 960 1536 960 1536
Plokštainis „Medutis“ 1,8 990 1782 1020 1836 990 1782 990 1782
Pyragaitis „Aguonėlė“ 1,7 990 1683 1020 1734 1050 1785 1050 1785
Pyragaitis „„Medutis“ 1,9 600 1140 690 1311 750 1425 750 1425
Pyragaitis „Mozaika“ 1,4 990 1386 1200 1680 1020 1428 1020 1428
Braškių putėsiai 2 660 1320 690 1380 690 1380 690 1380
Iš viso: 76947 17583 19488 19938 19938
8 lentelė
Pardavimo prognozė (pyragaičių) 2006 m.
Pardavimai Kaina I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
100gr kiekis suma kiekis suma kiekis suma kiekis suma
Tortas „Citrininis“ 2,3 810 1863 810 1863 810 1863 810 1863
Dietinis tortas „Milordas“ 2 1200 2400 1200 2400 1200 2400 1200 2400
Baltymų – kavos tortas 2,1 900 1890 900 1890 900 1890 900 1890
Obuolių pyragas „Močiutės“ 1,6 1200 1920 1200 1920 1200 1920 1200 1920
Plokštainis su aguonomis ir varške 1,9 780 1482 780 1482 780 1482 780 1482
Plokštainis „Aušra“ 1,6 960 1536 960 1536 960 1536 960 1536
Plokštainis „Vasara“ 1,6 960 1536 960 1536 960 1536 960 1536
Plokštainis „Medutis“ 1,8 990 1782 990 1782 990 1782 990 1782
Pyragaitis „Aguonėlė“ 1,7 1050 1785 1050 1785 1050 1785 1050 1785
Pyragaitis „Medutis“ 1,9 810 1539 810 1539 810 1539 810 1539
Pyragaitis „Mozaika“ 1,4 1020 1428 1020 1428 1020 1428 1020 1428
Braškių putėsiai 2 690 1380 690 1380 690 1380 690 1380
Iš viso: 82164 20541 20541 20541 20541
9 lentelė
Pardavimo prognozė (pyragaičių) 2007m
Pardavimai Kaina I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV kketvirtis
100gr Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt.
Tortas „Citrininis“ 2,3 810 1863 810 1863 870 2001 870 2001
Dietinis tortas „Milordas“ 2 1200 2400 1200 2400 1200 2400 1200 2400
Baltymų – kavos tortas 2,1 900 1890 900 1890 930 1953 930 1953
Obuolių pyragas „Močiutės“ 1,6 1200 1920 1200 1920 1200 1920 1200 1920
Plokštainis su aguonomis ir varške 1,9 780 1482 780 1482 780 1482 780 1482
Plokštainis „Aušra“ 1,6 960 1536 960 1536 960 1536 960 1536
Plokštainis „Vasara“ 1,6 960 1536 960 1536 960 1536 960 1536
Plokštainis „Medutis“ 1,8 990 1782 990 1782 990 1782 990 1782
Pyragaitis „Aguonėlė“ 1,7 1050 1785 1050 1785 1050 1785 1050 1785
Pyragaitis „Medutis“ 1,9 810 1539 810 1539 870 1653 870 1653
Pyragaitis „Mozaika“ 1,4 1020 1428 1020 1428 1020 1428 1020 1428
Braškių putėsiai 2 690 1380 690 1380 750 1500 750 1500
Iš viso: 83034 20541 20541 20976 20976
10 lentelė
Pardavimų prognozė (arbatos) 2005m
Pardavimai Puodelio kaina. Lt. I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt.
kava:
jacobs 2,1 600 1260,0 660 1386,0 690 1449,0 690 1449,0
MK 2,0 840 1680,0 870 1740,0 900 1800,0 900 1800,0
arbata:
Matė 2,0 240 480,0 330 660,0 390 780,0 390 780,0
Žalioji kinietiška „Young myson“ 1,5 750 1125,0 780 1170,0 810 1215,0 810 1215,0
Žalioji „Sencha“ 1,5 660 990,0 750 1125,0 780 1170,0 780 1170,0
Juodoji ceilono „Ruannella“ 1,5 630 945,0 660 990,0 660 990,0 670 1005,0
Juodoji indiška „Darling“ 1,5 810 1215,0 870 1305,0 900 1350,0 930 1395,0
Juodoji kinietiška „Keemun“ 1,5 600 900,0 750 1125,0 750 1125,0 780 1170,0
Juodoji indiška „Assam“ 1,5 750 1125,0 780 1170,0 810 1215,0 840 1260,0
Raudonoji „Pu erh“ 1,3 810 1053,0 990 1287,0 1020 1326,0 990 1287,0
Raudonoji „Lapačio“ 1,3 870 1131,0 930 1209,0 960 1248,0 960 1248,0
Jazminų 1,9 540 1026,0 600 1140,0 630 1197,0 630 1197,0
Raudonoji „Rooibos“ 1,3 750 975,0 900 1170,0 930 1209,0 930 1209,0
Raudonoji “Vasaras” 1,3 810 1053,0 960 1248,0 960 1248,0 960 1248,0
Vaisinės arbatos 1,3 1950 2535,0 2100 2730,0 2100 2730,0 2100 2730,0
IŠ VISO 77163,0 17493,0 19455,0 20052,0 20163,0
11 lentelė
Pardavimų prognozė (arbatos) 2006m
Pardavimai Puodelio kaina, lt. I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt.
kava:
jacobs 2,1 720 1512,0 720 1512,0 720 1512,0 750 1575,0
MK 2,0 930 1860,0 930 1860,0 930 1860,0 960 1920,0
arbata:
Matė 2,0 450 900,0 480 960,0 510 1020,0 540 1080,0
Žalioji kinietiška „Young myson“ 1,5 840 1260,0 870 1305,0 900 1350,0 900 1350,0
Žalioji „Sencha“ 1,5 840 1260,0 870 1305,0 900 1350,0 900 1350,0
Juodoji ceilono „Ruannella“ 1,5 720 1080,0 750 1125,0 780 1170,0 780 1170,0
Juodoji indiška „Darling“ 1,5 990 1485,0 1020 1530,0 1050 1575,0 1050 1575,0
Juodoji kinietiška „Keemun“ 1,5 810 1215,0 840 1260,0 870 1305,0 870 1305,0
Juodoji indiška „Assam“ 1,5 870 1305,0 900 1350,0 900 1350,0 900 1350,0
Raudonoji „Pu erh“ 1,3 840 1092,0 810 1053,0 780 1014,0 780 1014,0
Raudonoji „Lapačio“ 1,3 900 1170,0 840 1092,0 810 1053,0 780 1014,0
Jazminų 1,9 630 1197,0 600 1140,0 570 1083,0 570 1083,0
Raudonoji „Rooibos“ 1,3 930 1209,0 900 1170,0 870 1131,0 840 1092,0
Raudonoji “Vasara” 1,3 960 1248,0 960 1248,0 960 1248,0 960 1248,0
Vaisinės arbatos 1,3 2100 2730,0 2100 2730,0 2100 2730,0 2100 2730,0
IŠ VISO 82770,0 20523,0 20640,0 20751,0 20856,0
12 lentelė
Pardavimų prognozė (arbatos) 2007m
Pardavimai Puodelio kaina, lt. I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV kketvirtis
Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt. Kiekis, vnt. Suma, lt.
kava:
jacobs 2,1 750 1575,0 750 1575,0 750 1575,0 750 1575,0
MK 2,0 960 1920,0 960 1920,0 960 1920,0 960 1920,0
arbata:
Matė 2,0 570 1140,0 570 1140,0 600 1200,0 600 1200,0
Žalioji kinietiška „Young myson“ 1,5 930 1395,0 930 1395,0 930 1395,0 930 1395,0
Žalioji „Sencha“ 1,5 900 1350,0 900 1350,0 930 1395,0 930 1395,0
Juodoji ceilono „Ruannella“ 1,5 810 1215,0 810 1215,0 810 1215,0 810 1215,0
Juodoji indiška „Darling“ 1,5 1050 1575,0 1050 1575,0 1050 1575,0 1050 1575,0
Juodoji kinietiška „Keemun“ 1,5 870 1305,0 870 1305,0 870 1305,0 870 1305,0
Juodoji indiška „Assam“ 1,5 900 1350,0 900 1350,0 900 1350,0 900 1350,0
Raudonoji „Pu erh“ 1,3 780 1014,0 810 1053,0 840 1092,0 900 1170,0
Raudonoji „Lapačio“ 1,3 780 1014,0 810 1053,0 840 1092,0 900 1170,0
Jazminų 1,9 600 1140,0 630 1197,0 690 1311,0 720 1368,0
Raudonoji „Rooibos“ 1,3 840 1092,0 840 1092,0 840 1092,0 840 1092,0
Raudonoji VASARA 1,3 960 1248,0 960 1248,0 960 1248,0 960 1248,0
Vaisinės arbatos 1,3 2100 2730,0 2100 2730,0 2100 2730,0 2100 2730,0
IŠ VISO 85464,0 21063,0 21198,0 21495,0 21708,0
13 lentelė
Pelno (nuostolio) ataskaita 2005 metai
Eil. Nr. Straipsniai/laikotarpis I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Iš viso:
1 Pajamų iš viso 35 013 38943 39990 40101 154 047
2 PVM 6302,34 7009,74 7198,2 7218,18 27 728
3 Realizacinės pajamos 28 711 31 933 32 792 32 883 126 319
4 Parduotų paslaugų savikaina 20774,6 21560,6 22163 22185,2 86 683
5 Žaliavos paslaugoms 1750,65 1947,15 1999,5 2005,05 7 702
6 Prekės perpardavimui 5251,95 5841,45 5998,5 6015,15 23 107
7 Darbo užmokestis 8700 8700 9000 9000 35 400
8 Soc. Draudimas 2697 2697 2790 2790 10 974
9 Įrangos nusidėvėjimas 1000 1000 1000 1000 4 000
10 Patalpų nusidėvėjimas 1375 1375 1375 1375 5 500
11 Veiklos sąnaudos 10243,55 8179,666 8083,959 8084,414 34 592
12 Elektros energija 400 400 400 400 1 600
13 Šiluma 250 250 250 250 1 000
14 Vanduo iir kanalizacija 200 200 200 200 800
15 Šiukšlių išvežimą ir komunalinės paslaugos 50 50 50 50 200
16 Telefonas 200 200 200 200 800
17 Apsauga 2000 120 120 120 2 360
18 Kelių mokestis 143,5533 159,6663 163,959 164,4141 632
19 Reklama ir rėmimas 500 300 200 200 1 200
20 Palūkanos ir paskola 6500 6500 6500 6500 26 000
21 Pelnas prieš apmokestinimą -2 307 2 193 2 545 2 613 5 044
22 Pelno mokestis -346,124 328,9491 381,7262 391,9809 757
23 Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas -1 961 1 864 2 163 2 221 4 287
14 lentelė
Pelno (nuostolio) ataskaita 2006 metai
Eil. Nr. straipsniai/laikotarpis I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Iš viso:
1 Pajamų iš viso 41 064 41181 41292 41397 164 934
2 PVM 7391,52 7412,58 7432,56 7451,46 29 688
3 Realizacinės pajamos 33 672 33 768 33 859 33 946 135 246
4 Parduotų paslaugų savikaina 22377,8 22401,2 22816,4 22837,4 90 433
5 Žaliavos paslaugoms 2053,2 2059,05 2064,6 2069,85 8 247
6 Prekės perpardavimui 6159,6 6177,15 6193,8 6209,55 24 740
7 Darbo užmokestis 9000 9000 9300 9300 36 600
8 Soc. Draudimas 2790 2790 2883 2883 11 346
9 Įrangos nusidėvėjimas 1000 1000 1000 1000 4 000
10 Patalpų nusidėvėjimas 1375 1375 1375 1375 5 500
11 Veiklos sąnaudos 8088,362 8188,842 8289,297 8389,728 32 956
12 Elektros energija 400 400 400 400 1 600
13 Šiluma 250 250 250 250 1 000
14 Vanduo ir kanalizacija 200 200 200 200 800
15 Šiukšlių išvežimą ir komunalinės paslaugos 50 50 50 50 200
16 Telefonas 200 200 200 200 800
17 Apsauga 120 120 120 120 480
18 Kelių mokestis 168,3624 168,8421 169,2972 169,7277 676
19 Reklama ir rėmimas 200 300 400 500 1 400
20 Palūkanos ir paskola 6500 6500 6500 6500 26 000
21 Pelnas prieš apmokestinimą 3 206 3 178 2 754 2 718 11 857
22 Pelno mokestis 480,9476 476,7567 413,0614 407,7618 1 779
23 Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas 2 725 2 702 2 341 2311 10 078
20 lentelė
Pelno (nuostolio) ataskaita 2007 metai
Eil. Nr. Straipsniai/laikotarpis I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Iš viso:
1 Pajamų iš viso 41 544 41739 42471 42684 168 438
2 PVM 7477,92 7513,02 7644,78 7683,12 30318,84
3 Realizacinės pajamos 34 066 34 226 34 826 35 001 138 119
4 Parduotų paslaugų savikaina 22866,8 22905,8 23445,2 23487,8 92 706
5 Žaliavos paslaugoms 2077,2 2086,95 2123,55 2134,2 8 422
6 Prekės perpardavimui 6231,6 6260,85 6370,65 6402,6 25 266
7 Darbo užmokestis 9300 9300 9600 9600 37 800
8 Soc. Draudimas 2883 2883 2976 2976 11 718
9 Įrangos nusidėvėjimas 1000 1000 1000 1000 4 000
10 Patalpų nusidėvėjimas 1375 1375 1375 1375 5 500
11 Veiklos sąnaudos 8140,33 8141,13 8194,131 8195,004 32 671
12 Elektros energija 400 400 400 400 1 600
13 Šiluma 250 250 250 250 1 000
14 Vanduo ir kanalizacija 200 200 200 200 800
15 Šiukšlių išvežimą ir komunalinės paslaugos 50 50 50 50 200
16 Telefonas 200 200 200 200 800
17 Apsauga 120 120 120 120 480
18 Kelių mokestis 170,3304 171,1299 174,1311 175,0044 691
19 Reklama ir rėmimas 250 250 300 300 1 100
20 Palūkanos ir paskola 6500 6500 6500 6500 26 000
21 Pelnas prieš apmokestinimą 3 059 3 179 3 187 3 318 12 743
22 Pelno mokestis 458,8424 476,8575 478,0333 497,7113 1 911
23 Grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas 2 600 2 702 2 709 2 820 10 831
21 lentelė
Piniginių srautų ataskaita lt
Metai 2005 2006 2007
Praėjusio laikotarpio pinigų likutis 0 4287 14365
Įplaukos su PVM 181775 135246 138119
Gaunamos paskolos 60000 0 0
Kitos įplaukos 69015 31945 26336
Įplaukų suma 310790 171478 178820
Ilgalaikio turto pirkimas su PVM 20000 0 0
Statybos ir kapitalinis remontas 145000 15000 20000
Žaliavų ir atsargų pirkimas 30809 32987 33688
Energetinės ir komunalinės išlaidos 3600 3600 3600
Atlyginimai ir soc. draudimas 46374 47346 49518
Transporto iišlaidos 2000 2000 1500
Reklamos išlaidos 1200 1400 1100
Mokamas PVM 27728 29688 30318
Mokamos palūkanos 26000 26000 26000
Paskolos grąžinimas
Kiti į biudžetą mokami mokesčiai 632 1799 1911
Mokamos premijos 0 300 0
Kitos išlaidos 3160 1280 354
Išmokų suma 306503 161400 167989
Grynasis pinigų srautas 4287 10078 10831
Laikotarpio pinigų balansas 4287 14365 25196
