Moterys ir verslas

MOTERYS IR VERSLAS: SITUACIJA IR PROBLEMOS

Plėtojantis rinkos santykiams, vis didesnį vaidmenį šalyje vaidina

verslas.

Į verslą žmonės ateina su savitomis pažiūromis, siekiais, tikslais,

vertybinėmis orientacijomis, doroviniais (įsitikinimais, Vieni verslininkai

verslinės patirties įgijo dar iki nepriklausomybės atkūrimo

„gorbačioviniuose kooperatyvuose“, kur nemaža dalis verslininkų sukaupė ir

pradinį kapitalą. Vėliau į privatų verslą įsiliejo nemažai žmonių (vyrų ir

moterų), kurie gamybinio ir komercinio patyrimo sukaupė dar dirbdami

valstybinėse prekybos, visuomeninio maitinimo, buitinių paslaugų ir kitose

verslui artimose įmonėse ir įstaigose. Tuo būdu ne vienas verslininkas

verslą pradėjo jau turėdamas šiokį tokį ssupratimą ir tam tikrą materialinę

techninę bazę ir lėšų.

Į verslą atėjo nemažai vyrų ir moterų, kurie anksčiau dirbo mokslo ir

mokymo įstaigose, valstybinio valdymo aparate, o taip pat nemažai

valstybinių įmonių specialistų. Šios grupės verslininkų pagrindinis

skiriamasis bruožas tas, kad nors jie neturėjo sukaupę; pradinių lėšų,

sukūrę materialinės techninės bazės, neįgiję verslinės veiklos patirties,

bet daugelis buvo suinteresuoti dora verslininkyste. Tai dažniausiai

aktyvūs, racionaliai mąstantys, perspektyvūs, protingai rizikuojantys

žmonės.

Į verslą taip pat atėjo nemažai žmonių, kurie, prasidėjus nepakankamai

įstatymais pagrįstai privatizacijai, spėjo įsigyti nemažai turto, tapo

pasiturinčiais, bet mmenkai išmanančiais verslininkystę. Suprantama, nestigo

ir ne visai dorų, siekiančių bet kuria kaina greičiau pralobti arba

legalizuoti nedorai sukauptas pinigines lėšas arba kitą turtą.

Versle jėgas bandė ir toliau bando nemažai nedarbo genamų moterų, ir

vyrų, kurie labai stokoja verslui pradėti lėšų, daugelis jų neturi tam

pasirengimo, patirties, rimtų rėmėjų. Pastarajai verslininkų kategorijai

sunkiausia.

Tuo būdu dabartine verslininkų sudėtis labai įvairi amžiumi,

išsimokslinimu, profesija, patirtimi. Tačiau į verslą dažniausiai ateina

aktyviausia visuomenės dalis, kuriai būdingos naujos idėjos, kūrybiškumas,

smalsumas, rizika, mąstymo laisvė ir daugelis kitų savybių.

Verslininkystės plėtojimas kaskart įgyja vis didesnę reikšmę, nes padeda

didinti užimtumą, mažinti bedarbystę, sudaro palankesnes prielaidas patiems

žmonėms rūpintis savo šeimos dabartimi ir ateitimi. Todėl neatsitiktinai

pastaruoju metu verslo plėtojimu, jo problemomis vis labiau domimasi. Tuo

tikslu atliekama nemažai sociologinių tyrimų, kurie padeda išryškinti ir

atskleisti kliūtis, trūkumus ir problemas plėtojant verslą. Apklausų

duomenimis, verslu vis dažniau domisi įvairūs visuomenės sluoksniai,

įstaigos ir organizacijos. Tuo labiau, kad vykstant šalies ūkyje

struktūriniams pokyčiams, dalies dirbančiųjų darbas tapo neperspektyvus,

daugelis jo neteko, tapo bedarbiais, kitiems nuolat gresia pavojus jo

netekti. Tokia situacija blogina daugelio šeimų gyvenimo sąlygas, jų

materialinę padėtį. Dėl to šiuo metu vis aktualiau tampa įvairiais būdais

skatinti ir remti žmones, norinčius ir galinčius imtis privačios

iniciatyvos – verslo. Plėtojant šalies ekonomiką, vienas svarbių uždavinių

– efektyviai funkcionuojančio privataus sektoriaus formavimas, sudarymas

kuo palankesnių sąlygų privačiai iniciatyvai.

Tiriant verslininkystės raidą, ir dabartinę situaciją, buvo svarbu nors

šiek tiek išryškinti moterų padėtį šioje sferoje. Juo labiau, kad Lietuvoje

yra savita padėtis demografinėje struktūroje, ekonominėje ir socialinėje

sferose.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos moterys deda kur kas daugiau pastangų nei

vyrai pasiekti aukštesnį išsilavinimą, Dėl to besimokančių moterų yra

daugiau negu vyrų. Tiesa, bendrojo lavinimo mokyklose merginų mokosi beveik

tiek pat kiek ir vaikinų. Tačiau aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose

merginų yra daugiau nei vaikinų, tik profesinėse mokyklose merginų mokosi

mažiau negu vaikinų.

Tačiau pasirenkant specialybę profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose

mokyklose, merginoms ir vaikinams nemažai įtakos turi stereotipai:

„moteriškos“ ir „vyriškos“ profesijos. Be to, pastebima ir tai, kad

vaikinai linkę dažniau rinktis tokias specialybes, kurios po studijų žada

geriau apmokamą darbą.

Dažnai vyrams siūloma kur kas daugiau profesijų negu moterims: jie

kviečiami į pareigas su didesne asmenine atsakomybe ir vadovavimu

kolektyvui, o moterys – dirbti į vykdytojų darbo vietas. Iš vyrų dažniau

reikalaujama profesinės patirties atitinkamoje srityje, aukštosios mokyklos

diplomo, tam tikrų asmeninių savybių, svarbių busimajame darbe, o

skelbimuose, skirtuose moterims, vyrauja reikalavimai dėl išvaizdos,

amžiaus (riba neretai būna 30-35 metai), užsienio kalbos žinių, darbo

kompiuteriu įgūdžių.

Nemažą vaidmenį darbdaviams parenkant darbuotojus vaidina požiūris į

potencialius moterų ir vyrų profesinius sugebėjimus bei asmeninius –

psichologinius ypatumus. Tokias savybes, kaip iniciatyvumą, veržlumą,

racionalų mąstymą, sugebėjimą vadovauti darbdaviai dažniausiai išskiria

kaip svarbiausias ir būtinas būsimiesiems darbuotojams ir laiko tai

vyriškais bruožais, o tradiciškai moteriškomis savybėmis laikoma –

emocingumas, paslaugumas, paklusnumas,

Tuo būdu darbdaviai dažnai kelia nesusijusius su darbo specifika,

nepagrįstus (neteisėtus) reikalavimus dėl būsimo darbuotojo lyties,

amžiaus, šeimyninės padėties, išvaizdos ir kt. Vyresnio, nei 35 metai,

amžiaus moterys gana dažnai nukenčia įstaigose, organizacijose, mažinant

darbuotojų skaičių. Įsidarbinti vyresnio amžiaus moterims irgi yra sunkiau,

nes amžius dažnai būna pagrindinis darbo paieškos sėkmę lemiantis veiksnys.

Moterys lėčiau negu vyrai įsitraukia į privatų verslą. Tai rodo ir

Tarptautinio projekto „Lietuvos šeima ir gimstamumas“ (vykdant šį projektą

1994-1995 metais buvo apklausta 5000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius buvo

18-49 metai) duomenys. Šio reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, net 83,7%

moterų neketino imtis privačios iniciatyvos – pradėti privatų savarankišką

verslą, tik 6,4% ketino imtis privačios iniciatyvos, 9,5% jau buvo tapusios

verslininkėmis. O tuo tarpu tarp vyrų šis rodiklis buvo gerokai didesnis.

Tik 64,2% vyrų neketino imtis privataus verslo, tačiau 18,2% apklausos

dalyvių jau verslavo ir dar 17,3% tvirtai buvo nusiteikę imtis privačios

iniciatyvos ir artimiausiu laiku pradėti savo verslą. 1994-1995 metais

rengiant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtojimo programą, Lietuvoje buvo

atlikta šios sferos verslininkų vadovų apklausa. Nuomonę apie verslo sferos

vadovų veiklą informaciją teikė individualių įmonių, ūkinių bendrijų,

akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių vadovai, įmonių atskirų

padalinių vadovaujantys darbuotojai. Tyrimo tikslas buvo iš pačių verslo

vadovų ir organizatorių gauti informaciją apie smulkiojo ir vidutinio

verslo padėtį Lietuvoje bei išryškinti kliūtis ir problemas, trukdančias jo

plėtojimą. Apklausa vyko šalies didžiausiuose miestuose ir daugelyje

rajonų. 1994 metais buvo apklausti 343 verslo vadovai, o 1995 metais – 584.

Tarp respondentų 1994 metais buvo 79% vyrų ir 21%moterų,o 1995 metais

–71,4% vyrų ir 228,6 % moterų.

1 lentelė

Smulkių ir vidutinių verslininkų pasiskirstymas pagal lytį ir užimamas

pareigas (%)

| |1994 |1995 |

|Pareigos | | |

| |s | |s | |

|Prezidentai ir generaliniai |6,9 |16,6 |2,4 |8,2 |

|Direktoriai |45,8 |39,8 |21,6 |49,4 |

|Padalinių vadovai, vyr. |22,2 |25.1 |44,9 |20,4 |

|Įmonių savininkai |18,1 |18,5 |31,1 |21,6 |

Šaltinis: Kličius A., Stravinskas J. Moterys ir verslas. Socialiniai

mokslai. Sociologija. -Kaunas: Technologija, 1995, p. 56-61

1 lentelėje pateikti sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad nepaisant

aukštesnio jų išsilavinimo, daugiau jų užima mažiau prestižines

vadovaujančias pareigas versle. Tai dažnai sąlygoja vyrų ir moterų

vidutinio uždarbio skirtumą tose pačiose ūkio šakose.

Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų apklausa parodė, kad moterų kaip

vadovių vadovavimo įmonėms stažas buvo mažesnis negu vyrų dėl daugelio

priežasčių (vėliau ėmėsi privačios iniciatyvos, šeimyninės aplinkybės ir

kt.).

Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų veiklos trukmė (%)

| |1994 |1995 |

| |s | |s | |

|Iki 1 metų |27,8 |17,3 |26,3 |13,9 |

|1-2 metai |22,2 |24,7 |22,8 |24.2 |

|2 ir daugiau |50,0 |57,9 |50,9 |60,9 |

Šaltinis: Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos

rezultatai.-Vilnius:

SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995.

3 lentelė

Smulkios ir vidutinės įmonės,

kurioms vadovavo apklausoje dalyvavę verslo

vadovai(%)

Darbuotojų skaičius

|Darbuotojų |1994 |1995 |

|skaičius | | |

| |s | |s | |

|1-4 |43,1 |28,8 |52,1 |38,8 |

|5-19 |33,3 |36,5 |25,7 |30,7 |

|20-49 |8,3 |19,2 |11,4 |16,3 |

|50-99 |9,7 |3,7 |3,6 |6,5 |

|100-200 |5,6 |11,8 |7,2 |7,2 |

Šaltinis: Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos

rezultatai. -Vilnius:

SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995.

Kaip rodo smulkaus ir vidutinio verslo tyrimo duomenys (3 lentelė),

moterys dažnai vadovauja smulkesnėms verslo įmonėms. Tam yra nemažai

įvairių priežasčių. Čia didelę įtaką turi sutuoktinių vaidmenų

pasiskirstymas šeimoje. Iki šiol pagrindinius namų ūkio ir buities darbus

atlieka moterys. Jos dažniausiai atsakingos už vaikų (ypač mažamečių ir

mokyklinio amžiaus) priežiūrą ir auklėjimą. Praktiškai vienos arba menkai

padedamos sutuoktinių atlieka visus kasdieninius namų ruošos darbus. Vyrai

dažniau atlieka tuos vaidmenis šeimoje, kurie nereikalauja nei daug laiko,

nei fizinių pastangų. Didelis moterų apkrovimas namų ruošos ir kitais

darbais labai dažnai trukdo joms labiau įsijungti į verslinę veiklą ir

kopti hierarchijos laiptais. Dėl to nemaža dalis moterų pasirengusios

tenkintis žemesnėmis pareigomis iir daugiau laiko skirti šeimai, vaikams, jų

priežiūrai ir auklėjimui. Motinystė ir namų šeimininkės pareigos dažnai

tebelaikomos svarbesnėmis moteriai nei apmokamas darbas arba profesinė

karjera. Dėl to dažnai daugelis moterų iki 30 metų amžiaus dėl šeimyninių

rūpesčių negali aktyviai pradėti verslauti ir ypač užimti vadovaujančias

pareigas darbe.

Tačiau kaip ir apskritai darbinėje veikloje, taip ir versle moterys

pradeda aktyviau reikštis, kai jų vaikai jau nebereikalauja nuolatinės

priežiūros. Moterų informacijos centro leidinio „Moterys ir vyrai Lietuvoje

1998 m.“ duomenimis, 1998 metais didžiausias lyginamasis svoris moterų

vadovių versle buvo 31 -40 metų amžiaus, šiek tiek mažesnis – 41-50 metų,

žymiai mažesnis – 21-30 metų bei 51- 60 metų ir mažiausias tarp pačių

jauniausių moterų, t.y, iki 20 metų amžiaus grupėje.

Tai liudija apie šeimos įtaką moters karjerai darbe. Iki šiol dar gana

stipri tarp Lietuvos gyventojų nuostata, kad moteriai tam tikruose gyvenimo

tarpsniuose, ypač esant mažiems vaikams, svarbiausia yra motinystė,

rūpinimasis šeimos buitimi, vaikais. Nelygus pasidalijimas namų ruošos ir

buities darbais siaurina moterų dalyvavimą ekonominiame gyvenime.apsunkina

galimybes derinti profesines ir šeimynines pareigas bei siekti karjeros

verslo srityje.

Viena svarbi prielaida verslui pradėti yra pradinis kapitalas. Tai

opiausia kiekvieno pradedančio verslininko problema. Sociologinių tyrimų

duomenimis, moterys, siekiančios imtis privačios iniciatyvos pradėti

verslą, kaupdamos pradinį kapitalą, stengiasi daugiau pasikliauti savo

jėgomis. Tačiau dažniausiai jų nepakanka ir verslas lieka tik graži

svajonė. Verslo tyrimai išryškino ir tai, kad pradedančiam verslauti

smulkiam verslininkui gauti banko kreditą beveik neįmanoma.

Kaip apskritai, taip ir moterims sudėtinga pradėti verslą ir dėl daugelio

kitų priežasčių. Nors po nepriklausomybės atkūrimo prabėgo visas

dešimtmetis, bet plėtojant verslą sutinkama daug kliūčių, vis dar nepalanki

verslui aplinka: nuolatinė įstatymų kaita, nepalankūs, verslą žlugdantys

mokesčiai, labai menkos galimybės gauti kreditą, neaiški tolesnė šalies

ekonomikos plėtojimo strategija, maža gyventojų, perkamoji galia, stinga

informacijos (ypač apie užsienio rinkas) ir kt.

Verslo plėtotę, moterų dalyvavimą verslininkystėje gerokai riboja žinių

ir patyrimo stoka, nemažėjantis nusikalstamumas.

Gyventojų socialinę ekonominę padėtį, materialines gyvenimo sąlygas lemia

gaunamos pajamos, kurios priklauso nuo daugelio aplinkybių: šalies

ekonominės situacijos, valdžios ekonominės politikos, užimtumo lygio,

darbuotojų kvalifikacijos ir daugelio kitų veiksnių. Šiuo metu vienų

gyventojų pajamos sparčiai auga, kiti dar šiaip taip verčiasi, tačiau jau

daugelis be socialinės paramos, labdaros nesuduria galo su galu, gyvena

skolon. Ypač sunki bedarbių, kurių gretos vis dar gausėja, materialinė

padėtis. Tarp bedarbių gausu motinų. Žmonės darbo netenka dėl specialybės

nepaklausumo, įmonių reorganizavimo, bankroto, nenusisekusių tarpusavio

santykių ir daugelio kitų priežasčių.

Dabar įsidarbinti nepakeitus kvalifikacijos galimybės ribotos (esant

14,7% bedarbių), nes darbdaviai bedarbiams nuolat didina ir griežtina

reikalavimus. Šiuo metu daugelis žmonių nepasirengę darbo rinkai, tarp jų

gausu moterų. Dėl to gausėja šeimų, kurių materialinė padėtis blogėja,

daugiau žmonių atsiduria žemiau skurdo ribos.

Materialinė padėtis sparčiai gerėja tų žmonių, kuriems pavyko

įsitvirtinti versle. Mūsų jau minėto tarptautinio tyrimo duomenimis,

sunkesnėje materialinėje padėtyje buvo tie respondentai, kurie neketino

bent artimiausiu metu imtis privataus verslo. Daugelio jų pajamų pakako tik

kasdieninėms išlaidoms, tačiau nusipirkti net būtiniausius drabužius buvo

sunku, teko skolintis, atidėti tam tikrą dalį pinigų iš kiekvienos algos.

Finansinių sunkumų dažniausiai turėjo didesnė dalis vyresnio amžiaus

žmonių, tarp jų daugelis moterų. Šiek tiek geresnė finansinė padėtis buvo

būsimųjų verslininkų. Jie buvo tarsi tarpinė grandis tarp neketinančių

verslauti ir verslininkų. Lyginant tyrimo duomenis ryškiai išsiskiria

verslininkai. Tai liudija šie duomenys – 11,2% verslininkų pinigų užteko

viskam, o tuo tarpu būsimųjų verslininkų – 3,7%, tarp neketinančių

verslauti – tik 2,7%.

Finansinė padėtis, gaunamos pajamos, sukauptas turtas yra pagrindas,

sprendžiant įvairias šeimos problemas. Tačiau nepaisant to, kokios šeimos

pajamos, kokia šeimos finansinė padėtis, daugumos šeimų svarbiausias

rūpestis, prioritetinė vertybė – išauginti vaikus. Juos aprūpinti, sudaryti

tinkamas sąlygas jų išsilavinimui. Dabar tai – svarbiausias daugumos moterų

rūpestis.

Kaip vertinama materialinė situacija? Vertinant dabartinę materialinę

situaciją šalyje šiek tiek didesni optimistai buvo verslininkai. Tarp

pastarųjų santykiškai daugiau manė, kad sunku daugelio žmonių materialinė

padėtis pagerės. Tokių daugiau buvo tarp vyrų ir jaunesnio amžiaus žmonių.

Tuo tarpu nemaža dalis neketinančių imtis privalaus verslo manė, kad

materialinė padėtis nesikeis, liks tokia pati arba net gali blogėti.

Kas kaltas dėl blogėjančios materialinės padėties? Dauguma pastaruoju metu

dalyvaujančių apklausose kaltina valdžią. Tarp jų didelę dalį sudaro

moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.

Daugelis apklausose dalyvavusių (daugiau verslininkų) manė, kad

materialinės padėties pagerėjimas vis dėlto daug priklauso nuo pačių žmonių

darbo ir jų iniciatyvos. Šiek tiek daugiau kaip ketvirtis vis dar manė, kad

materialinės padėties pagerėjimas nemažai priklauso nuo bendros situacijos

pagerėjimo šalyje. Nors nedidelė dalis, bet dar yra manančių, kad be

valdžios, artimųjų pagalbos, labdaros bus sunku nemažai daliai būsimų

verslininkų.

Suprantama, kad didelio nuosmukio laikotarpiu versle kopti karjeros

laiptais, ypač moterims, yra gana sudėtinga. Moterims, norinčioms labiau

domėtis savo profesija, verslininkyste, tobulintis, dažnai būna gana

problematiška, tenka gerokai padirbėti ir, dažniausiai, – šeimos ir

laisvalaikio sąskaita (jeigu jo bent kiek lieka).

Kintant įmonės profiliui, atsidūrus jai ant bankroto ribos, bedarbių gretas

dažnai pirmiausia papildo moterys, nes jos, ypač dirbančios privačiose

struktūrose bei auklėjančios arba turinčios dažnai sergančius mažus vaikus,

darbdavių nepageidaujamos. Gausėjant bedarbystei, rasti darbą yra labai

sudėtinga arba visai neįmanoma. Esant tokiai padėčiai, moterys sutinka

dirbti bet kokį darbą, kad tik užsidirbtų pinigų, kurių daugeliui šeimų

labai trūksta, nes dabar dirbančio vyro atlyginimo dažniausiai neužtenka

šeimai išlaikyti.

Dabartinė nelengva šalies ekonominė padėtis daugeliui šeimų kelia

nemažai rūpesčių. Rinkos ekonomikos sąlygomis nėra vietos iliuzijoms, tenka

daugiau pasikliauti savo jėgomis ir išmone. Tačiau to nepakanka, būtina,

kad visų pakopų valdžia sudarytų normalias sąlygas verslui plėtotis.

Verslininkystei būtinos tam tikros prielaidos:

Pastovi įstatyminė bazė, verslą skatinanti (o ne žlugdanti) mokesčių ir

kreditavimo sistema;

Didesnė kitų valdžios pakopų parama iniciatyviems verslininkams, kurie

plečia savo verslą ir didina darbo vietų skaičių;

Būtina patikima verslo apsauga nuo nusikalstamų struktūrų siautėjimo.

Nors rinka suteikia dideles galimybes laisvai pradėti ir plėtoti verslą,

bet sėkmę verslininkystėje dažniausiai lemia, be kitų veiksnių, pačių

verslininkų ir į verslą

ateinančių žmonių kvalifikacija, kompetencija,

sumanumas ir išradingumas, įžvalgumas, kruopštus darbas ir iniciatyva bei

ryžtas įveikti kliūtis, sunkumus ir dirbti pelningai.

Baigiant norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad sociologinių apklausų metu

respondentai (verslininkai ir ketinantys verslauti) didžiausia kliūtimi

verslui dažniausiai nurodo nepalankius mokesčius, nuolat kintančius

įstatymus, investicinio kapitalo stoką, neužtikrintą verslo saugumą.

Daugumos respondentų nuomone, verslo sąlygos Lietuvoje blogėja.

Valstybės kišimasis į rinką nepagerina padėties, bet daro žalą. Dabartinis

verslo reguliavimas naudingas tik valdininkams, o ne verslui. Dabartinė

valdžia nepasitiki rinka ir įsteigė daugybę (apie 80) verslą reguliuojančių

institucijų. IIš to verslininkai nejaučia realios naudos. Tų institucijų,

kurios turėtų ginti verslininko interesus, konkretūs tikslai nėra įvardinti

ir neaišku, kam tos institucijos skirtos. Rinką reguliuojančios

institucijos dažnai pačios išplečia savo veiklos sritis ir tampa pernelyg

galingomis ir tuo pačiu formuoja tinkamą erdvę įsigalėti korupcijai.

Išvados:

Privačios ekonominės veiklos sferoje (versle) aktyvesni yra vyrai (jų dalis

siekia ~ 57%).

Moterys žymiai lėčiau negu vyrai įsitraukia į privatų verslą.

Persiskirstant darbo jėgai, išaugo vyrų užimtumas kai kuriose anksčiau

buvusiose moteriškose veiklose (prekyboje ir pan.).

Kintant įmonės profiliui arba vykstant kitiems pokyčiams, bedarbių ggretas

dažnai pirmiausia papildo moterys.

Bedarbių amžiaus struktūros pokyčių analizė rodo, kad nedarbas pirmiausiai

paliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus moteris.

Darbo rinkoje moterys dažnai diskriminuojamos dėl lyties ir amžiaus.

Privačiame versle vadovaujančių darbuotojų tarpe moterys sudaro apie vieną

trečdalį.

Be moters finansinės paramos dažniausiai daugelis šeimų negali iišsiversti.

Literatūra:

1. Moterys ir vyrai Lietuvoje 1998 m. -Vilnius: Moterų informacijos

centras, 1999

2. Smuklus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos rezultatai.-

Vilnius: SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995

3. Kličius A. Smulkiojo ir vidutinio verslo bruožai Lietuvoje- Filosofija.

Sociologija.-Vilnius: Academia, 1995 m., Nr. 4, p. 43-53

4. Motiekaitienė V. Kaimo moterų užimtumas 1998 metais.-Vilnius: Moterų

informacijos centras, 1999

5. Kličius A. Verslas dabartiniame žmonių gyvenime. Šeima ir gimstamumas

Lietuvoje.- Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997,

p. 222-306

6. Kličius A., Stravinskas J. Moterys ir verslas, Socialiniai mokslai.

Sociologija.-Kaunas: Technologija. 1995 m., Nr. 2(3), p. 56-61

7. Kličius A. Verslas kaimo žmonių gyvenime. Žemės ūkio verslo plėtros

problemos,-Kaunas: LŽŪA Leidybinis centras, 1996, p. 11-14

8. Kanopienė V. Lietuvos moterų padėtis darbo rinkoje. Moterys Lietuvoje.-

Vilnius: Moterų informacijos centras: 2000, p. 66-8!

9. Kaimo socialinė raida,- VVilnius: Statistikos departamentas, 1998

10. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1999