“N” GAMINIO GAMYBOS ORGANIZAVIMO
Turinys
1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika 3
2. Galimi gamybinės veiklos organizavimo variantai 3
3. Veiklos organizavimo elementų poreikis 5
3.1. Gamybiniai – technologiniai įrengimai 5
3.1.1. Technologinė specializavimo forma (1-as variantas) 5
3.1.2. Daiktinė specializavimo forma 8
3.2. Pastatai 11
3.2.1. Pagrindinės veiklos 11
3.2.2. Pagalbinės, aptarnavimo, kokybės kontrolės patalpos 12
3.2.3. Administracinės ir buitinės patalpos 13
3.3. Personalas 13
3.3.1. Pagrindiniai darbininkai 13
3.3.2. Pagalbiniai ir aptarnavimo darbininkai 15
3.3.3. Vadovai, specialistai, tarnautojai 18
3.4. Medžiagos 19
3.5. Įrankiai 20
3.6. Visų rūšių energija 21
4. Veiklos organizavimas 23
4.1. Pagrindinės gamybinės veiklos organizavimas 23
4.1.1. Operacijų derinimo būdai 23
4.1.2. Darbo grafikų formavimas srovinėje linijoje, tarpope-racinių atsargų mažinimo galimybių išsiaiškinimas 25
4.2 Pagalbinės veiklos ir aptarnavimo organizavimas 26
4.2.1. RRemonto ūkio 26
4.2.2. Įrankių ūkio 29
4.2.3. Medžiagų atsargų valdymas 30
4.2.4. Sandėlių organizavimas 33
4.3. Kokybės kontrolės organizavimas 34
4.4. Gamybinės struktūros formavimas 38
4.5. Organizacinė valdymo struktūra 38
Išvados 39
Literatūra 40
Priedai 41
1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika
1.1 lentelė
Suprojektuoto objekto organizavimo vadybinė charakteristika
Rodiklio pavadinimas, nurodant mato vienetą Dydis Pastaba
1. Metinė gamybos apimtis
1.1. Natūrinė išraiška, vnt. 8000 Užduotyje
1.2. Normatyvinėmis valandomis, n. min 8 800 000 (3.1 lentelė)
2. Gaminio charakteristika
2.1 Originalių detalių skaičius gaminyje, vnt. 36 Užduotyje
3.Bendras plotas,m² 2233,65 (3.4)
3.1. Pagrindines veiklos 1226 (3.4)
3.2 Aptarnavimo veiklos 491,15 (3.4)
3.3. Pagalbinės veiklos 180 (3.4)
3.4. Kokybės kontrolės 30 (3.4)
3.5. Buitinės ir tarnybinės 306,5 (3.4)
4. Technologinių įrengimų skaičius, vvnt.
4.1. Technologinė specializacija 38 (3.2)
4.2. Daiktinė specializacija 41 (3.3)
5. Gamybinio personalo skaičius, vnt. 109 (3.17)
5.1. Pagrindiniai darbininkai 76 (3.17)
5.2. Pagalbiniai ir aptarnavimo darbininkai 25 (3.17)
5.3. Vadovai , specialistai, tarnautojai 8 (3.17)
6.Medžiagų poreikis,t 673,92 (3.18)
6.1. Plienas 97,92 (3.18)
6.2. Ketus 576 (3.18)
7. Pjovimo įrankių poreikis metams, vnt. 784 vvnt. (3.20)
8. Elektros energijos poreikis, kw/h 1 260 225,1
8.1.Technologiniams tikslams 1 203 937,2 (3.21)
8.2.Apšvietimui 56 287,98 (3.21)
9. Poreikis suspaustam orui, m3 51,25 (3.21)
10.Garo, sunaudojamo patalpoms apšildyti, poreikis 1 842,01 (3.21)
11. Poreikis vandeniui, l 98 498,52 (3.21)
11.1. Technologiniams tikslams 95 723,52 (3.21)
11.2. Buitiniams tikslams 2 775 (3.21)
2. Galimi gamybinės veiklos organizavimo variantai
Priklausomai nuo cechų ir barų specializavimo formos, įmonė gali turėti trejopą gamybos struktūrą: daiktinę, technologinę arba mišrią.
Daiktinės struktūros įmonėms būdinga tai, kad atskiri jų cechai bei barai specializuoti įvairiais įrengimais ir įvairiais technologijos procesais gaminti sąlyginai baigtus objektus, gaminius, surinkimo vienetus arba detales.
Ši specializavimo forma turi nemažai privalumų: ji labai supaprastina operatyvinį planavimą ir padidina atskirų struktūrinių vienetų vadovų atsakomybę už gamybinių programų įvykdymą; sumažėja operacijų, dėl to sutrumpėja gamybos ciklas. Daugelio įmonių patyrimas rodo, kad ši specializavimo forma sudaro sąlygas didinti darbo nnašumą ir mažinti produkcijos savikainą. Tačiau daiktinė specializavimo forma labiausiai tinka masinei ir gamybai didelėmis serijomis, nes vienetinės ir gamybos mažomis serijomis įrengimus dėl mažo vienodų gamybos objektų skaičiaus sunku tolygiai ir iki galo apkrauti.
Daiktinei specializavimo formai būdinga minimali cechų, barų ir brigadų kooperacija.
Parinkus technologinę struktūrą, atskiri cechai ir barai specializuojami labai įvairiems objektams atlikti tam tikro pobūdžio technologines operacijas. Mašinų gamybos įmonėse šia specializavimo forma organizuojamos liejyklos, kalvės, terminiai, galvaniniai, o dažnai ir surinkimo cechai. Specializuojant pagal technologijos principą, ssakysim, mechaninio cecho barus, organizuojami tekinimo, frezavimo, gręžimo, šlifavimo ir panašūs barai.
Technologijos specializavimo forma ne tokia racionali kaip daiktinė, todėl ji tinka tik tada, kai daiktinės specializavimo formos negalima panaudoti, ir dažniausiai tik vienetinėje ir gamyboje mažomis serijomis.
Dauguma įmonių turi mišrią gamybos struktūrą: dalis cechų bei barų čia specializuojama pagal daiktinį principą, kita dalis – pagal technologijos.
Be pagrindinių ir pagalbinių cechų, į įmonės gamybos struktūrą dar įeina vadinamieji ūkiai:
• sandėlių ūkis, kurį sudaro įvairių tipų ir įvairios paskirties sandėliai;
• energetikos ūkis: transformatorinės pastotės, elektros tinklai, garo, suspausto oro bei dujų vamzdynai, ryšio bei signalizacijos įrenginiai;
• transporto ūkis: remonto dirbtuvės, kartais – geležinkelio linijos ir visos transporto bei krovimo priemonės;
• sanitarinis techninis (santechninis)ūkis: vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos, šildymo bei vėdinimo įrenginiai;
• centrinė įmonės laboratorija ir kitos specialios paskirties laboratorijos.
Visi šie gamybos struktūros padaliniai sąveikauja: vieni kitiems tiekia medžiagas, energiją, ruošinius, detales bei surinkimo vienetus bei atlieka įvairius patarnavimus. Juos sieja informacijos srautai.
Cecho gamybos struktūra – tai cechą sudarančių gamybos barų, pagalbinių ir aptarnaujančių padalinių, taip pat jų tarpusavio ryšių visuma.
Gamybos baras – tai tam tikrą administracinį savarankiškumą turintis gamybos vienetas, kuriam vadovauja meistras.
Ir cechai ir barai gali būti specializuojami pagal technologijos arba pagal daiktinį principą.
Technologiškai specializuotame bare ruošiniams, detalėms arba surinkimo vienetams atliekamos vienarūšės technologijos operacijos, nnepriklausomai nuo to, kokiam objektui šie ruošiniai, detalės arba surinkimo vienetai skirti.
Technologinės barų specializavimo formos didelis privalumas tas, kad čia galima visai apkrauti įrengimus. Tačiau ji turi ir didelių trūkumų: apsunkina operatyvinį gamybos planavimą ir gamybos eigos kontrolę, nuasmenina gamybos vadovų atsakomybę už savalaikį objektų pagaminimą ir dėl daugelio palyginti ilgų transporto operacijų ir tarp operacinių pertraukų pailgina gamybos trukmę.
Daiktiškai specializuoti barai šių trūkumų neturi. Čia įvairiarūšiais technologijos procesais gaminamos vieno arba kelių tipų technologiškai panašios detalės, surinkimo vienetai arba net gaminiai. Įrengimų tipažas tokiuose baruose didesnis; jie baro teritorijoje išdėstomi, pagal galimybę išlaikant sroviškumo principą.
Aukščiausia daiktiškai specializuotų barų forma – tai masinės gamybos srovinė linija.
Serijinėje gamyboje gali būti organizuojami daiktiškai uždari barai.
Organizuojant daiktiškai uždarus barus, visus gaminamus objektus reikia suklasifikuoti.
Jei baras specializuojamas gaminiams arba surinkimo vienetams gaminti, klasifikavimo kriterijai yra šie: gamybos apimtis (objektų skaičius metinėje programoje); objektų technologijos savybės, jų gabaritai ir masė.
Jei daiktiškai uždaras baras specializuojamas detalėms gaminti, klasifikavimo kriterijai būtų šie: detalių pritaikomumas, gamybos apimtis, medžiaga, matmenys arba masė, tikslumas,paviršiaus glotnumas, konfigūracija, technologijos maršrutai.
Grupuojant daiktiškai uždarame bare gaminamas detales, galima naudoti detalių klasifikatorius. Tada vienoje grupėje bus jungiamos detalės, kurios apdirbamos neperderinant staklių.Jeigu vienos klasifikacinės grupės detalėmis darbo vietos visai neapkraunamos, tai daiktiškai uždaro baro programa kkomplektuojama kelių klasifikacinių grupių detalėmis. Bet šių detalių klasifikaciniai kriterijai turi būti panašūs.
Elementarus cecho gamybinės struktūros vienetas- tai atskira darbo vieta. Tai darbo priemonių komplektu aprūpinta gamybinio ploto dalis, kurioje darbininkas arba darbininkų brigada atlieka tam tikrą gamybos proceso dalį.
Darbo vietos gali būti paprastos ir kompleksinės. Paprastose darbo vietose vienas darbininkas aptarnauja vienerias arba kelerias stakles. Kompleksinėje darbo vietoje labai sudėtingus įrengimus arba įrengimų kompleksą aptarnauja keli brigadą sudarantys darbininkai.
Priklausomai nuo darbo vietoje atliekamų darbų įvairumo, darbo vietos yra specializuotos ir universalios.
Dažniausiai gamyboje pasitaiko stacionarios darbo vietos. Jos įrengiamos tam tikroje gamybinio ploto vietoje, o darbo objektai į šią darbo vietą atgabenami. Judamos darbo vietos pasitaiko kur kas rečiau. Čia darbininkas su įrengimais ir darbo objektu juda tam tikru maršrutu taip kartais organizuojamas gaminių surinkimo procesas.
Be pagrindinės gamybos struktūrinių vienetų, cechas turi ir pagalbinių struktūros vienetų. Tai medžiagų, ruošinių, kooperuojamų bei komplektuojamų dirbinių, nebaigtos gamybos sandėliai, įrankinės, viso cecho gatavos produkcijos ir kiti sandėliai. Taip pat turi savo transporto ir energetinį barą, įrengimų, remonto barą arba remonto dirbtuves.
3. Veiklos organizavimo elementų poreikis
Norint organizuoti bet kokią veiklą, tame tarpe ir gamybinę, reikia nepamiršti, kad jinai susideda iš šių trijų sudedamųjų dalių, elementų :
d a r b a s (kaip tikslinga
veikla),
d a r b o p r i e m o n i ų (mašimos, įrengimai, pastatai, įrankiai, energija, žemė ir t. t.) ir
d a r b o o b j e k t a i (žaliavos, pagrindinės ir pagalbinės medžiagos, kooperuojami ir komplektuojami dirbiniai). Šiame skyrelyje atsakysime į klausimus ko ir kiek mums reikia norint organizuoti konkrečią veiklą (įrengimų, pastatų, personalo medžiagų, įrankių, energijos.).
3.1. Gamybiniai – technologiniai įrengimai
Organizuojant gamybinį procesą, būtina žinoti poreikį technologiniams įrengimams. Jų poreikis ppriklauso nuo specializavimo formos.
3.1.1. Technologinė specializavimo forma (1 – as variantas)
Projektuojamo objekto (cecho, įmonės) įrengimų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę:
Nt = Gox * tvnt. / Feį * kn ; (3.1)
čia
Gox – metinė originalių “x”-ojo sudėtingumo detalių metinė gamybos apimtis,vnt.
X – originalių detalių sudėtingumo grupė ( pirma, antra ir t.t.)
tvnt. – vienetinė laiko norma detalės gamybai atliekant vieną iš operacijų, n.min.
Feį – metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laiko fondas, h
Kn – normų įvykdymo koeficientas (priimame nuo 1,05 iki 1,20)
Nt= 88 800 000 / 233 472*1,05 = 35,9
Apskaičiuojame efektyvų vieno įrengimo darbo laiko fondą įvertinus normų įvykdymo koeficiantą, min.:
Feį * kn = 233472 * 1,05 = 245145,6 min. ( 3.2 lentelėje)
Mūsų atveju metinė “N” gaminių apimtis 8 tūkst/vnt. Kiekvieną ggaminį sudaro tam tikras originalių detalių skaičius No1-5; N02-9; N03-15; N04-7; (duotas užduotyje). Metinė originalių detalių gamybos apimtis pagal sudėtingumo grupes bus lygi:
Gox = “N” * Nox ;
G01= “N”*N01 = 8000 * 5 = 40 000 vnt.
G02= “N”*N02 = 8000 * 9 = 72000 vnt.
G03= “N”*N03 = 8000 *15 =120000 vnt.
G04= “N”*N04 = 8000 * 7 = 56000 vnt.
Viso: 288000 vnt.
Metinis efektyvus įrengimo darbo laiko fondas apskaičiuojamas taip:
Feį = Dm * p * tv (1 – n / 100) ; (3.2 )
čia
Dm – darbo dienų skaičius per metus;(2004 m. -256 d.d.)
p – pamainų skaičius (skaičiavimuose priimta 2 pamainos);
tv – vidutinė pamainos trukmė (8h);
n – darbo laiko nuostoliai įrengimų remontui (imame 5 %).
Feį= 256*2*8*60(1-0.05) = 233472 min. (3891,2 hh )
Efektyvus darbininko darbo laiko fondas apskaičiuojamas 3.8 lentelėje.
Patogumo dėlei atskirai 3.1 lentelėje apsiskaičiuojame metinį atliekamų darbų darbo imlumą (Tox) pagal originalių detalių sudėtingumo grupes ir joms atliekamas operacijas :
Tox= Gox * tvnt.
TA1= Go1 * tvnt. A1= 40 000* 2 = 80 000 n.min.
TB1= Go1 * tvnt. B1= 40 000 *1 = 40 000n.min.
TC1= Go1 * tvnt. C1= 40 000* 1 = 40 000 n.min.
TD1= Go1 * tvnt. D1= 40 000 *5 =200 000 n.min.
TE1= Go1 * tvnt. EE1= 40 000 *4 =160 000n.min.
TF1= Go1 * tvnt. F1= 40 000 *6 = 240 000 n.min.
TG1= Go1 * tvnt. G1= 40 000*1 = 40 000n.min.
TA2= Go2 * tvnt. A2= 72 000 * 1 = 72 000n.min.
t.t.
TA3= Go3 * tvnt. A3= 120 000 * 4 = 480 000n.min.
t.t. TA4= Go4 * tvnt. A3= 56 000 * 1 = 56 000n.min.
t.t.
Apskaičiuojame metinės gamybos apimties darbo imlumą, n.min. pagal veiklos rūšis (gauti duomenys surašomi 3.1 lentelėje) :
A= T01 + T02+ T03+ T04
A = 80 000+72 000+480 000+56 000 = 688 000 (apskaičiuojame B,C ir kt)
Technologinių įrengimų skaičius apskaičiuojamas 3.1 lentelėje pagal formulę (3.1), pasinaudojant 3.1 lentelės rezultatais.
3.1 lentelė
Metinės detalių gamybos apimties darbo imlumas
Veik
los rūšis D e t a l i ų s u d ė t i n g u m o g r u p ė Metin
ės gamybos apim
ties darbo imlu
mas, n.min.
1 2 3 4
Metinis originalių detalių skaičius pagal sudėtingumo gupes
8000*5=40 000 8000*9=72 000 8000*15=120 000 8000*7=56 000
Laiko norma vienetui; metinis darbo imlumas pagal sudėtingumo grupes,n.min.
Laiko
norma
vienetui, min. Metinis darbo im
lumas, n.min.
(T01)
tvnt
T02
tvnt
T03
tvnt
T04
A 2 80 000 1 72 000 4 480 000 1 56 000 688 000
B 1 40 000 3 216 000 3 360 000 4 224 000 840 000
C 1 40 000 3 216 000 1 120 000 3 168 000 544 000
D 5 200 000 10 720 000 3 360 000 6 336 000 1 616 000
E 4 160 000 8 576 000 10 1 200 000 5 280 000 2 216 000
F 6 240 000 3 216 000 6 720 000 15 840 000 2 016 000
G 1 40 000 2 144 0000 3 360 000 6 336 000 880 000
Viso 20 800 000 30 2 160 000 30 3 600 000 40 2 240 000 8 800 000
Apskaičiuojame projektuojamo objekto įrengimo skaičių pagal atskirus įrengimo modelius:
.
(Feį * kn= 233472*1,05=245145,6)
NAt = G0A / Feį * kn = 688 000 / 245145,6 = 2,81įreng.
NBt = 840 000/ 245145,6 = 3,42 įreng.
NCt = 544 000/ 245145,6 = 2,22 įreng.
NDt =1 616 000/ 245145,6 = 6,59 įreng.
NEt = 2 216 000 245145,6 = 9,04 įreng.
NFt = 2 016 000/ 245145,6 = 8,22 įreng.
NGt = 880 000/ 245145,6 = 3,59 įreng. (duomenis surašome 3.2. lentelėje)
3.2 lentelė
Įrengimų skaičius (1 – as variantaas)
Įrengimo modelis Metinės gamybos apimties darbo imlumas, n.min Metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laiko fondas įvertinus normų įvykdymo koeficientą, min Įrengimų skaičius
Apkrovimo koeficientas
apskaičiuotas priimtas
A 688 000 245145,6 2,81 3 0,937
B 840 000 245145,6 3,42 3 1,14
C 544 000 245145,6 2,22 2 1,11
D 1 616 000 245145,6 6,59 7 0,941
E 2 216 000 245145,6 9,04 9 1,004
F 2 016 000 245145,6 8,22 8 1,028
G 880 000 245145,6 3,59 4 0,898
Viso: 8 800 000 35,89 36 0,899
Apkrovimo koeficientas apskaičiuojamas taip:
Ka = Naps / Npr ; (3.3)
čia
Naps ir Npr – apskaičiuotas ir priimtas (suapvalintas iki sveiko skaičiaus) įrengimų skaičius.
KAa = NAaps / NApr = 2,81 / 3= 0,93 (analogiškai apskaičiuojama ir kt., duomenys surašomi 3.2 lentelėje)
3.1.2. Daiktinė specializavimo forma
Kadangi gaminame tik vienos rūšies gaminį ,,N“ ir jo gamybos apimtis yra pastovi, patogu organizuoti srovinę liniją.
Aptarsime srovinės gamybos požymius.
Sroviniai gamybos organizavimo metodai tinkamiausi masinei gamybai, nes čia maža gaminių nomenklatūra ir didelė bei ppastovi gamybos apimtis.
Galima organizuoti pirmos, antros, trečios ir ketvirtos sudėtingumo grupės detalių gamybos barus.
Svarbiausia gamybos efektyvumo sąlyga – nenutrūkstamas procesas, teoriškai vykstantis visai be pertraukų. Praktiškai, jei pertraukos tarp atskirų operacijų neišvengiamos, stengiamasi, kad jos būtų kuo trumpesnės. Todėl geriausiai šį reikalavimą atitinka srovinės gamybos organizavimo forma.
Srovinei gamybai būdingi šie požymiai:
• kiekvienam dirbiniui arba technologiškai panašių dirbinių grupei gaminti skiriamas tam tikras darbo vietų skaičius;
• kiekviena darbo vieta specializuojama vienai tam tikrai operacijai arba ribotam skaičiui technologiškai panašių operacijų atlikti;
• darbo vietos išdėstomos griežtai laikantis technologijos proceso operacijų eilės tvarkos ir sudaro srovinę liniją;
• dirbiniai iš vienos vietos į kitą perduodami su mažiausiomis pertraukomis, dažniausiai – specialiomis transporto priemonėmis;
• visos operacijos laiko požiūriu tarpusavyje suderintos ir atliekamos, laikantis srovineilinijai nustatyto takto (ritmo).
Taktas (arba ritmas) yra svarbiausias srovinės linijos darbo parametras. Jis nusako minutėmis laiko tarpą tarp dviejų gretimų to paties pavadinimo dirbinių paleidimo gamybon arba išleidimo.Taktas yra dydis atvirkščias srovinės linijos gamybiniam pajėgumui.
Nutrūkstama srovinė linija ( 2-as variantas )
Mūsų projektuojamas gaminys, kuris gali būti gaminamas nutrūkstamoje arba nenutrūkstamoje srovinėje linijoje, susideda iš kelių sudėtingumo grupių detalių. Jos yra sugrupuotos pagal technologinį panašumą, todėl galima organizuoti atskiras srovines linijas kiekvienai originalių detalių grupių gamybai.
Taikant srovinę gamybą, įrengimų, darbo vietų reikiamas skaičius skaičiuojamas vadovaujantis
srovinės linijos taktu:
rx = Feį x 60 / Gox (3.4 formulė)
čia
rx – srovinės linijos taktas gaminant ”x“ sudėtingumo detalę, min.
x – detalių sudėtingumo grupės (1, 2,3,4)
Gox – metinė originalių x-ojo sudėtingimo detalių gamybinė programa
(Gox = “N” x Nox)
Apskaičiuojame srovinės gamybos taktą gaminant pagal sudėtingumo grupes:
r1 = Feį / Go1 = 233472 / 40 000 = 5,837 min.
r2 = Feį / Go2 = 233472 / 72 000 = 3,243 min.
r3 = Feį / Go3 = 233472 /120 0000 =1,946min.
r4 = Feį / Go4 = 233472 / 56 000 = 4,169min.
Poreikis įrengimams (darbo vietų skaičius) organizuojant srovines linijas gaminant 1-os, 2- os ir t. t. sudėtingumo grupės detales apskaičiuojamas:
cax = ( tvnti / kn) / rx arba cax = tvnti /( rx * kn ) ; (3.5)
čia cax – apskaičiuotas darbo vietų skaičius, vnt.
tvnti – i-osios operacijos (ABCDEFG) vienetinio laiko norma, min. (žr. užduotį )
ca1 = tvntA1 /( r1 * kn ) = 2 / ((5,837 *1,05) = 0,33
(ir t.t. daromi kiti įrašai 3.3. lentelėje)
Apskaičiavus cx gaunamas trupmeninis skaičius, kuris suapvalinamas iki sveiko skaičiaus (priimtas, numatytas darbo vietų skaičius – cpx).
I-osios operacijos darbo vietų apkrovimo koeficientas ka apskaičiuojamas pagal formulę:
kai = ccax / cpx; (3.6)
čia:
cax – apskaičiuotas darbo vietų skaičius, vnt.
cpx – priimtas, numatytas darbo vietų skaičius, vnt.
ka1 = ca A1 / cp A1 = 0,33/1 = 0,33
(ir t.t. daromi kt. įrašai 3.3. lentelėje)
Visos srovinės linijos darbo vietų apkrovimo koeficientas kal apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kal = Σ cax / Σ cpx (3.7)
Jeigu visos srovinės linijos bendras apkrovimo koeficientas kal ≥ 0,95, galima organizuoti nenutrūkstamą srovinę liniją. Jeigu visos srovinės linijos bendras apkrovimo koeficientas kal ≤0,95 projektuojama nutrūkstama srovinė linija.
kal = Σ cax / Σ cpx = 35,9 / 41 = 0,876
Mūsų atveju bendras apkrovimo koeficientas kal≤0,95 tai galima organizuoti nutrūkstamą srovinę liniją. Visi skaičiavimai pateikti 3.3 lentelėje.
3.3 lentelė
Gamybinių ttechnologinių įrengimų poreikis esant daiktinei specializacijai
(2 – as variantas )
Įre
ngi mo
pava
dini
mas D e t a l i ų s u d ė t i n g u m o g r u p ė s
Viso
darbo
vietų
1 2 3 4
Srovinės linijos taktas pagal detalių sudėtingumo grupes, min.
r1 =5,837 r2 =3,243 r3 =1,946 r4 =4,169
Laiko norma
min. Darbo vietų sk. Apkro
vimo koefi
cientas Laiko norma
min. Darbo vietų sk. Apkro
vimo koefi
cientas Laiko norma
min. Darbo vietų sk. Apkro
vimo koefi
cientas Laiko norma,
min Darbo vietų sk. Apkrovimo koefi
cientas
Apskai
čiuotas Priim
tas Apskai
čiuotas Priim
Tas Apskai
čiuotas Priim
Tas apskai-
čiuotas priim-
tas
A 2 0,33 1 0,33 1 0,29 1 0,29 4 1,96 2 0,98 1 0,23 1 0,23 5
B 1 0,16 1 0,16 3 0,88 1 0,88 3 1,47 1 1,47 4 0,91 1 0,91 4
C 1 0,16 1 0,16 3 0,88 1 0,88 1 0,49 1 0,49 3 0,69 1 0,69 4
D 5 0,82 1 0,82 10 2,94 3 0,98 3 1,47 1 1,47 6 1,37 1 1,37 6
E 4 0,65 1 0,65 8 2,35 3 0,78 10 4,89 5 0,98 5 1,14 1 1,14 10
F 6 0,98 1 0,98 3 0,88 1 0,88 6 2,94 3 0,98 15 3,43 3 1,14 8
G 1 0,16 1 0,16 2 0,59 1 0,59 3 1,47 1 1,47 6 1,37 1 1,37 4
Viso 20 3,26 7 30 8,81 11 30 14,69 14 40 9,14 9 41
Tolimesni skaičiavimai atliekami pagal daiktinę specializaciją.
3.2. Pastatai
Visus turimus įrengimus ir įrangą turime patalpinti reikiamo ddydžio pastatuose, kurių plotus apskaičiuosime naudodamiesi sustambintais normatyvais. Pastatų plotai skaičiuojami tik pasirinktai specializavimo formai.
Apskaičiuosime pagrindinės, pagalbinės veiklos, aptarnavimo, kokybės kontrolės , tarnybines ir buitines patalpas. Visi patalpų plotai pateikiami
3.4.lentelėje.
Plotų skaičiavimo suvestinė
Patalpų
paskirties
pavadinimas VARIANTAS (nurodome pasirinktąjį)
P a t a l p ų Lyginamasis svoris,
procentais
Plotas, m2 aukštis, m kūbatūra, m3
1. Pagrindinės veiklos 1226 5 6130 54,89
1.1. Mechaninio apdirbimo cecho 1226 5 6130
2. Pagalbinės 180 3,3 594 8,06
2.1.Remonto 180 3,3 594
3. Aptarnavimo 491,15 3,3 1620,8 21,99
3.1. Sandėlių 467,15 3,3 1653,96
3.1.1.Medžiagų 100,15 3,3 442,86
3.1.2. Įrankių, tarpinio, gatavos produkcijos 367 3,3 1211,1
3.2. Transporto 24 3,3 79,2
4. Kokybės kontrolės 30 3,3 99 1,34
5. Buitinės ir tarnybinės 306,5 2,5 766,25 13,72
Viso: 2233,65 — 9210,05 100,0
Gamybinių patalpų aukštis – 4–5 m, pagalbinių – 3,3 m ir buitinių – ne mažesnis kaip 2,5 m.
3.2.1. Pagrindinės veiklos pastatai
Sustambintu būdu apskaičiuosime patalpų plotus reikalingus mechaniniam detalių apdirbimui.
Patalpų plotas nustatomas pagal suplanavimo brėžinį arba pagal apytikslius normatyvus vienoms staklėms, darbininkams. Gamybinių patalpų plotas (Qi) naudojantis sustambintais normatyvais apskaičiuojamas:
Qi = Nt * fi * kpi ; (3.8 )
čia
Nt – technologinių įrengimų ar darbo vietų (c) skaičius;(3.2lentelės)
fi – i-ojo įrengimo užimamas plotas, m2 (3.5 lentelė);
kpi – papildomo ploto koeficientas, įvertinantis plotą pravažiavimams ir praėjimams ( 3.5 lentelė).
Pvz: Q1A = Nt * fA * kpA = 1 x 6 x 4 = 24 m² (ir t.t 3.6 lentele)
3.5 lentelė
Įrengimų užimamas plotas ir papildomo ploto koeficientai
Įrengimo užimamas plotas, m2 Papildomo ploto koeficientas Įrengimo užimamas plotas, m2 Papildomo ploto koeficientas
Iki 2,5 5,0 14,1 – 20 3,0
2,6 – 5 4,5 20,1 &– 40 2,5
5,1 – 9,1 4,0 Daugiau kaip 75,1 1,5
9,1 – 14 3,5 Šaltkalviškas stalas, iki 1m2 3 -5
Gamybinių patalpų plotų skaičiavimai, naudojant daiktinę specializaciją, esant nutrūkstamai linijai, pateikiami 3.6 lentelėje.
3.6 lentelė
Pagrindinės veiklos plotų apskaičiavimas, esant nutrūkstamai srovinei linijai (2- as variantas)
Įren-
gimas Pirma sudėtingumo grupė Antra sudėtingumo grupė Trečia sudėtingumo grupė Ketvirta sudėtingumo grupė
Iš
viso
c fi kpi Q1 c fi kpi Q2 c fi kpi Q3 c fi kpi Q4
A 1 6 4 24 1 7 4 28 2 8 4 64 1 6 4 24 140
B 1 8 4 32 1 10 3,5 35 1 5 4,5 22.5 1 10 3,5 35 124,5
C 1 10 3,5 35 1 4 4,5 18 1 8 4 32 1 8 4 32 117
D 1 6 4 24 3 8 4 96 1 11 3,5 38.5 1 5 4,5 22.5 181
E 1 8 4 32 3 6 4 72 5 9 4 180 1 11 3,5 38.5 322,5
F 1 12 3,5 42 1 4 4,5 18 3 7 4 84 3 7 4 84 228
G 1 9 4 36 1 10 3,5 35 1 6 4 24 1 4 4,5 18 113
VISO: 7 225 11 302 14 445 9 254 1226
Dabar apskaičiuojamas pagrindinės veiklos patalpų plotas:
Qp.v.=Q1+Q2+Q3+Q4=225+302+445+254=1226 m2.
3.2.2. Pagalbinės, aptarnavimo veiklos ir kokybės kontrolės patalpos
Apskaičiuosiu reikalingą pagalbinių, aptarnavimo veiklos patalpų plotą.
Remonto tarnybai reikalingas plotas priklauso nuo remonto darbams atlikti naudojamų x, z, y, w įrengimų skaičiaus (5.2 klausimas, 5.5. lentelė), normatyvų (3.13 lentelė) bei šaltkalvių skaičiaus (3.12 lentelė). Vidutiniškai vienam šaltkalviui priimti ( 5- 9) m2.
3 * 5 m2 = 15 m2; 15* 3 * 4 = 180 m2
Medžiagų sandėlio plotai apskaičiuoti 5.2.4 klausime. (100,15 m2).
Transporto tarnybai (elektrokarui) reikalingas plotas priklauso nuo elektrokarų skaičiaus ir jo laikymui skiriamos ploto normos (8 -12 m2 ).
1 elektrokarui priimu 12 m2 ploto. Apskaičiuojame aptarnavimo patalpų plotą:
Qa=2*12 = 24 m2.
Produkcijos kokybės patalpos apskaičiuojamos priklausomai nuo kontrolierių skaičiaus ir vidutinės ploto normos vienam kontrolieriui (5 – 7 m2 ).
Dirba 6 kontrolieriai, imu po 5 m2 ploto.
6 x 5 = 30 m2.
Plotą, reikalingą įrankių, komplektacijos, gatavos produkcijos ir kitiems sandėliams skiriu 30% nuo mechaninio apdirbimo cecho uužimamo ploto.
1226 * 30/100=367,8m2
Duomenis surašau į 3.4 lentelę.
3.2.3. Administracinės ir buitinės patalpos
Pagal sustambintus normatyvus tarnybinės ir buitinės patalpos apskaičiuojamos imant 1,2 m2 vienam darbuotojui arba jų plotas sudaro apie 25-30 proc. Nuo gamybinio ploto.
1226*25% = 306,5 m2.
3.3. Personalas
Pagrindinių, pagalbinių, aptarnaujančių darbininkų poreikis nustatomas priklausomai nuo pasirinkto specializavimo varianto. Apskaičiuojamas poreikis specialistams ir vadovaujančiam personalui.
3.3.1. Pagrindiniai (gamybiniai) darbininkai
Pagrindinių darbininkų skaičius pagal profesijas apskaičiuojamas:
DSpagr = Ti / (Fed * kn); (3.9 )
čia
Fed – vieno darbininko metinis efektyvus darbo laiko fondas, h;
T – metinės detalių gamybos apimties darbo imlumas( 3.1 lentelė),h.
Efektyvus darbininko darbo laiko fondas apskaičiuojamas 3.8 lentelėje.
3.8 lentelė
Efektyvus darbininko darbo laiko fondas 2004 m.
Darbo laikas Reikšmė
1. Kalendorinės dienos, d. 366
2. Poilsio ir švenčių dienos, d. 110
3. Nominalus darbo laikas, d. 256
4. Neatvykimai į darbą, d. 25
4.1. Eilinės ir papildomos atostogos, d. 20
4.2. Dekretinės atostogos, d. –
4.3. Ligos, d. 5
4.4. Kitos priežastys –
5. Efektyvus darbo laikas, d. 231
6. Vidutinė pamainos trukmė, h 8
7. Efektyvus darbo laiko fondas, h 1848
Fed – metinis efektyvus vieno darbininko darbo laiko fondas apskaičiuojamas:
Fed ( D – A – S ) x tv,
D – darbo dienų skaičius – 256 d.
A – atostogos – 20 d.
S – neatvykimai į darbą – 5 d.
tv – vidutinė darbo dienos trukmė – 8
h.
Fed ( 256 – 20 – 5 ) x 8 1848h x 60=110880min
kn – vidutinis normų įvykdymo koeficientas – 1,05.
3.9 lentelė
Pagrindiniai (gamybiniai) darbininkai
Pro-fesija Metinės gamybos apimties darbo imlumas, n.min Metinis efektyvus vieno darbininko darbo laiko fondas įvertinus normų įvykdymo koeficientą, min Darbininkų skaičius Apkrovimo koeficientas
apskai-
čiuotas priim-
tas
A 688 000 110880×1,05=116 424 5,91 6 0,985
B 840 000 116424 7,22 7 1,03
C 544 000 116424 4,67 5 0,934
D 1 616 000 116424 13,88 14 0,99
E 2 216 000 116424 19,03 19 1,001
F 2 016 000 116424 17,32 17 1,02
G 880 000 116424 7,56 8 0,945
Viso: 8 800 000 75,59 76
DSpagrA = TA / (Fed * kn)= 688 000/ 116424 = 5,91 (priimu 6) ir t.t.
3.3.2. Pagalbiniai ir aptarnavimo darbininkai
1. Budinčių šaltkalvių iir budinčių elektrikų skaičius
Budinčių šaltkalvių ir budinčių elektrikų (DSb) apskaičiuosiu pagal (3.10) formulę:
DSb = Ri x p / Ha ; (3.10)
čia
Ri – i – osios aptarnaujamų įrengimų grupės remontiniai vienetai, rem. vnt. (1 staklės turi 10 remontinių vnt. 3.3 lentelėje apskaičiavome įrengimų skaičių – 41 vnt. Tai iš viso yra 410 rem.vnt.)
p – pamainų skaičius;
Ha – aptarnavimo norma (imsiu 600 iš 3.10 lentelės)
Apskaičiuosime:
DSbudintis šaltkalvis = 410 x 2 / 600 = 1,37≈ 1žm. (duomenys 33.14 lentelėje)
Taip pat apskaičiuosime ir budintį elektriką:
DSbudintis elektrikas=410 x 2 / 600 = 1,37 ≈ 1žm. (duomenys 3.14 lentelėje)
3.10 lentelė
Įrengimus aptarnaujančių šaltkalvių ir elektrikų normos vienam darbininkui per pamainą
Gamybos tipas Remonto vienetų skaičius
šaltkalviams elektrikams
Smulkių serijų 550 500
Serijinė 600 600
Stambių serijų 700 700
2. Kontrolierių skaičių ( DSk )) apskaičiuosiu pagal (3.11) formulę:
DSk = (“N” * No * m * tk * ka * kp) / ( Fd * 60 * kn) ; (3.11)
čia
“N” – metinė gamybos apimtis, vnt.;
No – originalių detalių skaičius “N” gaminyje;
m – kiekvienos detalės vidutinis matavimų skaičius (2-8 matavimai);
tk – vidutinė laiko norma kokybės kontrolės operacijai (1-5min.);
ka – atrankos dydis,procentais (10-30%);
kp – koeficientas įvertinantis papildomą laiką (20-40%);
Fd – metinis efektyvus darbininko darbo laiko fondas, h;
kn – koeficientas įvertinantis normų įvykdymą (1-1,2).
DSk(pirm. sudėt. grup) = (8000 x 5 x 2 x 5 x 0,2 x 1,2 ) = 96 000 n.min. ir t.t.
Kontrolės operacijų charakteristika pateikiama 3.11 lentelėje.
3.11 lentelė
Kontrolės operacijų charakteristika ir darbo imlumas
Detalių sudėtin-gumo grupė Originalių detalių pavadinimų sskaičius, vnt. Metinė gamybos apimtis, vnt. Vidutinis matavimų skaičius, vnt. Vidutinė laiko norma, min. Atrankos dydis, procentais Papildomas laikas, procentais Kontrolės darbų darbo imlumas,
n.min
1 5 8000 2 5 0,2 1,2 96 000
2 9 8000 5 2 0,3 1,3 216 000
3 15 8000 3 3 0,1 1,4 151 200
4 7 8000 4 2 0,1 1,2 53 760
viso 36 416 960
Kontrolierių skaičius skaičiuojamas bendras visoms sudėtingumo grupėms, neskirstant pagal detalių sudėtingumo grupes.
DSk=416 960/(1848*60*1,05)=3,58 4 kontrolieriai
3. Remonto darbininkų (staklininkų ir šaltkalvių) skaičius (DSrem) apskaičiuojamas:
Skaičiavimai atliekami pagal 4.2.1. klausimo gautus rezultatus ir pateikiami 3.12 lentelėje.
DSrem = Ti / (Fed*Kn );
Fed*kn = 110880 min. * 1,05 = 116424 min. = 1940,4 h.
Ds stak.= 5650 / 1940,4 = 2,9 <
3.12 lentelė
Remonto darbininkų skaičius
Remonto rūšis Darbo imlumas, h Metinis efektyvus darbininko darbo laiko fondas įvertinus normų įvykdymą, h Apskaičiuotas darbininkų skaičius
Viso Tame skaičiuje Viso tame skaičiuje
stakliniai Šaltkalviški staklininkai Šaltkalviai
K 5650 1582 4068 1940,4 2,9 0,81 2,09
V 1017 339 678 1940,4 0,5 0,17 0,35
E 2034 678 1356 1940,4 1,04 0,35 0,7
A 576,3 68 508,3 1940,4 0,29 0,035 0,26
Viso: 9277,3 2667 6610,3 1940,4 4,73 1,36 3,4
Darbininkų skaičius (priimtas, suapvalinus): 4 1 3
Staklininkų remontininkų ir šaltkalvių remontininkų skaičių (priimtą, suapvalintą) įrašome į 3.14 lentelę.
4. Transporto darbuotojų skaičius
Priimu, kad dirbs 1 elektrokaras. Kadangi įmonėje yra 2 pamainos, tai priimu 2 transporto darbuotojus (duomenis įrašome į 3.14 lentelę).
5. Kito pagalbinio personalo rekomenduojama sudėtis
Apskaičiuojant kito pagalbinio personalo sudėtį, naudosiu aptarnavimo normas, pateiktas 3.13 lentelėje ir duomenis surašysiu į 3.14 lentelę.
Elektromonteris
41 vnt. staklių / 80 vnt. = 0,51 ≈ 1 žm..
Įrankių išdavėjas
41 vnt. staklių / 100 vnt. = 0,41 ≈ 1 žm.
Derintojai
76 žm.(pagrindiniai darbininkai) / 12 vnt. = 6,33 ≈ 6 žm.
Valytoja
2233,65 m2/ 1400 m2 = 1,6 ≈ 2 žm.
Kadangi yra 2 pamainos, tai priimu 4 valytojas.
Sandėlininkas
41 vnt. staklių *1 žm. / 300 vnt. = 0,14 ≈ 1 žm.
3.13 lentelė
Aptarnavimo normos pagalbiniam ir aptarnaujančiam personalui apskaičiuoti
Profesija Vieno darbininko aptarnaujamų staklių skaičius, vnt. Remontinių vienetų skaičius tenkantis vienam darbininkui
1. Elektromonteriai 80 – 90
2. Įrankių išdavėjai 100 – 110
3. Šaltkalviai profilaktiniam remontui 600 – 500
4. Staklininkai remontininkai 1600
5. Derintojai 12 *
6. Kontrolieriai 30*
7. Valytojos 1400 – 900**
8. Sandėlininkas 300
9. Transporto darbuotojas 100
* pagrindinių darbininkų skaičius;
** normos kvadratiniais metrais per pamainą / 1valytojai.
3.14 lentelė
Pagalbinių ir aaptarnaujančių darbininkų skaičiaus suvestinė
Profesija Skaičiavimo bazė, nurodant mato vienetą Aptarnavimo norma Darbininkų skaičius
Pastabos
apskaičiuotas priimtas
1. Elektromonteriai 41 staklių 80 staklių 41 / 80=0,51 1 3.2.lentelė
2. Įrankių išdavėjai 41 staklių 100 staklių 41 / 100=0,41 1 3.13 lentelė
3. Šaltkalviai profilaktiniam remontui
3,4
3
3.12 lentelė
4. Staklininkai remontininkai
1,36
1
3.12 lentelė
5. Derintojai 76 pagr. darb. 12 76 / 12 =6,33 6 (3.9)(3.13)
6. Kontrolieriai
3,58
4 3.11.formulė
7. Valytojos 1400 m2 2 4 2 pamainos
8. Sandėlininkas 41 staklių
300
0,14
1 3.2.lentelė 3.13 lentelė
9. Transporto darbuotojas 1 elektrokaras 1 2 2 pamainos*
10. Budintis šaltkalvis 410 rem/vnt
600
1,37
1 3.10 formulė
11. Budintis elektromonteris
410 rem/vnt
600
1,37
1 3.10 formulė
Viso: 25
* skaičiuojama tiesioginiu būdu ( žr. atitinkamus užduoties klausimus )
** – duomenys iš namų darbo .
3.3.3. Specialistai, vadovai, tarnautojai
Meistrų skaičius: vienam meistrui pavaldumo norma 25-30 žmonių.
Darbininkų skaičius / pavaldumo norma = meistrai
(76 + 25) / 30 = 3,36 ≈ 3 meistrai
Vienam vyr. meistrui pavaldūs 3-4 meistrai (duota metodiniuose nurodymuose), tai priimu 1 vyr. meistrą.
Vadovaujantis 3.16 lentelės duomenimis, priimu 1 vadybininką, 1 normuotoją, 1 buhalterį. Taip pat priimu 1 direktorių.
3.16 lentelė
Aptarnavimo normos specialistams
Gamybos tipai Darbininkų skaičius tenkantis vienam specialistui
Vadybininkas Normuotojas, ekonomistas, buhalteris
Serijinė ir smulkių serijų 84 67
Serijinė 96 94
Stambių serijų 110 130
Masinė – 160
Kitus, darbui reikalingus specialistus, priimsime savo nuožiūra.
Apskaičiavus visą personalą, sudaroma personalo skaičiaus suvestinė, apskaičiuojama jo struktūra.
3.17 lentelė
Suprojektuoto cecho (baro) personalo sudėtis ir struktūra
Personalas Skaičius Struktūra, procentais
1.Pagrindiniai darbininkai 76 69,7
2.Pagalbiniai ir aptarnaujantys darbininkai
25 22,9
3.Specialistai, vadovai, tarnautojai
8 7,4
I š v i s o : 109 100
3.4. Medžiagos
Metinis poreikis medžiagoms priklauso nuo metinės gaminamų gaminių apimties, gaminyje esančių originalių detalių skaičiaus bei detalės ruošinio svorio. Skaičiavimus atliksime 33.18 lentelėje pagal duomenis esančius užduotyje. Ruošinio masė gaunama detalės svorį padidinus duotu atliekų procentu.
Apskaičiuojame korpusinės detalės ruošinio masę Mkorp, kai ruošinio masė didesnė už korpusinės detalės masę mkorp 20%, (korpusinės detalės masė 30 kg):
Mkorp=mkorp+mkorp*20/100
Mkorp=30+30*0,2 = 36 kg.
Apskaičiuojame originalios detalės ruošinio masę Morig, kai ruošinio masė didesnė už originalios detalės masę morig 20% ( originalios detalės masė 0,3 kg):
Morig=morig+morig*20/100
Morig=0,3+0,3*0,2=0,36 kg.
Metinis poreikis ketui apskaičiuojamas ( 2 vnt. korpusinių detalių):
8000 * 2 * 36 =576 000 kg.
Metinis poreikis plienui apskaičiuojamas (36-2 orig. detalių skaičius):
8000 * 34 * 0,36 = 97 920 kg.
3.18 lentelė
Pagrindinių medžiagų metinis poreikis gamybinės programos įvykdymui
Gaminamos detalės pavadinimas Medžiagos Ruošinio masė, kg Metinė originalių detalių gamybos programa, vnt. Medžiagos masė, t
Korpusinė Ketus 36 8000*2=16000 576
Kitos originalios Plienas 0,36 8000*34=272000 97,92
Viso: 673,92
3.5. Įrankiai
Šioje dalyje reikia apskaičiuoti įrankių poreikį metinei gamybinei programai išpildyti ir pjovimo įrankių cechinį fondą. Tam reikia turėti detalės apdirbimo technologinį procesą su įrankių charakteristikomis. Žemiau pateikiama 3.19 lentelė, kurioje turi būti įrašomi duomenys iš užduoties (vienetinis laikas, įrankio darbo laikas iki pilno nusidėvėjimo) ir anksčiau atliktų skaičiavimų (technologinių įrengimų skaičius operacijoje -Nt ).
3.19 lentelė
Tipinės detalės mechaninio apdirbimo technologinis procesas ir įrankių charakteristikos
Opera
cijos
pavadinimas Įrengimai
Laikas, min. *
Įrankio darbo laikas iki pilno susidėvėjimo,h
(Tp)
(iš užduoties)
Pjovimo įrankiai ir jų skaičius
(nį) tmaš tvnt.
1.Pa
ruošimo A Peiliai, 1vnt. 2 4 16,8
B Peiliai, 2vnt. 2 4 16,8
C
Peiliai, 1vnt. 1,5 3 16,8
2.Iš
baigimo D Peiliai, 1vnt. 5 10 16,8
E 2 5 10 130
F 1 7,5 15 130
G 3 3 6 130
* tvnt. – vienetinius laikus suformuojame imdami max reikšmę (žr. užduotyje 2 lentelę) kiekvienoje A,B,C…F,G įrengimų eilutėje iš visų sudėtingumo grupių.
* tmaš – mašininis laikas sudaro (50 – 75) % tvnt.
.
Pjovimo įrankių poreikis metinei programai:
Ip = (G x tmaš x nį) : [Tn x (1 – h) x 60] ; (3.16 )
G – metinė originalių visų sudėtingumo grupių detalių gamybinė programa, vnt.
tmaš – mašininis laikas, min.
nį – vienu metu ddirbančių įrankių skaičius vienose staklėse (3.19 lentelė).
Tn – įrankio darbo laikas iki pilno susidėvėjimo, h (žr. užduoties 4 lentelę)
h – koeficientas įvertinantis priešlaikinį įrankio susidėvėjimą ( 0,05 – 0,07 ).
Įrankių poreikio skaičiavimus pateikiame 3.20 lentelėje.
3.20 lentelė
Įrankių poreikio apskaičiavimas
Įren-gim-as Metinė programa,
vnt.
G=”N”*NO Mašininis laikas
min.
tmaš Vienu metu dirbančių įrankių skaičius, nį Įrankio darbo laikas iki pilno nusidėvėjimo,h
Tn (1 – h ) Metinis poreikis, vnt.
Ip
A 8000*5=40 000 2 Peiliai, 1vnt. 16,8 0,95 83,5
B 32 000 2 Peiliai, 2vnt. 16,8 0,95 133,7
C 32 000 1,5 Peiliai, 1vnt. 16,8 0,95 50,1
D 48 000 5 Peiliai, 1vnt. 16,8 0,95 250,6
E 80 000 5 2 130 0,95 6477,7
F 64 000 7,5 1 130 0,95 3886,6
G 32 000 3 3 130 0,95 6995,9
Viso: 328 000 17 878,1
IpA = (40 000*2*1) / 16,8*0,95*60 = 83,5
3.6. EEnergija
1. Metinis poreikis elektros energijai, sunaudojamai varikliams (staklėms, įrengimams), apskaičiuojamas pagal formulę:
Ne= Ni x kp x Feį ; (3.17)
čia
Ni – elektros imtuvų instaliuotoji galia, kw;
kp – paklausos koeficientas, kp= 0,7 – 0,8;
Feį – metinis efektyvus įrengimo darbo laiko ffondas, h.
Elektros imtuvų instaliuotoji galia apskaičiuojama:
Ni = Nti x Pi
čia
Pi– variklio galingumas, kw (duotas užduotyje).
NA= NtA * PA = 5 * 14 =70 kw;
NB = 4 * 15 = 6 kw;
NC = 4 * 11 = 44 kw;
ND = 6 * 12 = 72 kw;
NE = 10 * 15= 150 kw;
NF = 8 * 10= 80 kw;
NG = 4 * 5 = 20 kw.
Ni=70+6+44+72+150+80+20=442 kw.
Ne=442 * 0,7 * 3891,2 = 1 203 937,2 kw
2. Patalpoms apšviesti sunaudojama elektros energija apskaičiuojama pagal formulę:
Iea = Q x q x Tn x ho / 1000; (3.18)
čia
Q – apšviečiamas plotas, m2;
q – apšvietimo norma, (15 w / m2);
Tn – apšvietimo trukmė per metus, h;
ho – koeficientas, įvertinantis vienu metu ddegančias lempas (ho = 0,7-0,8).
Apšvietumo trukmė per metus dirbant vieną pamainą – 800h/m., dirbant dvi – 2400 h/m., trimis – 4700h/m..
Iea= 2233,65 * 15 * 2400 * 0,7 / 1000= 56 287,98 kw
3. Poreikis suspaustam orui
Apskaičiuojame darydami prielaidą, kad 25 % įrengimų naudoja suspaustą (suslėgtą) orą. Vienos staklės per pamainą jo sunaudoja 5 m3.
41 * 25% = 10,25;
10,25 * 5 = 51,25 m3
4. Garo, sunaudojamo patalpoms apšildyti, poreikis (Ig)
Apskaičiuojamas poreikis garui tonomis pagal šią formulę:
Ig = Hg x FFš x V / ( i x 1000 ) ; (3.19)
čia
Hg – lyginamosios šilumos sąnaudos vienam patalpų kūbiniam metrui, kcal/h; Hg = 15 kcal/h – nesant ventiliacijai; Hg = 25 kcal/h – esant ventiliacijai;
Fš – kūrenimo sezono trukmė, h; (6-7-mėn. x 30d. x 24h);
V – patalpų tūris, m3 ;
i – šilumos garavimas (i = 540 kcal/kg).
Ig = 25 * 4320 * 9 210,05 /540 * 1000 = 1 842,01 t
5. Poreikis vandeniui
5.1. Technologiniams tikslams
Apskaičiuodami vandens poreikį technologiniams tikslams naudosimės sustambintu normatyvu –
nv = 0,6ltr/h 1 staklėms.
Ivn = Nt x Feį x nv; (3.20)
Ivn= 41 * 3891,2 * 0,6 = 95 723,52 l
5.2. Buitiniams tikslams
Apskaičiuodami vandens poreikį buitiniams tikslams naudosimės sustambintu normatyvu –
25ltr /1 dirbančiajam per dieną.
111 * 25 = 2 775 l
Visų rūšių energijų suvestinė pateikiama 4.22 lentelėje.
3.21 lentelė
Visų rūšių energijų suvestinė
Energijos rūšis, nurodant mato vienetą Sunaudotas kiekis
1.Elektros energija, kwh 1 260 225,1
1.1.Technologiniams tikslams 1 203 937,2
1.2.Apšvietimui 56 287,98
2. Suspaustas oras, m3 51,25
3. Garas, patalpoms apšildyti, t 1 842,01
4. Vanduo, l 98 498,52
4.1 technologiniams tikslams 95 723,52
4.2.buitiniams tikslams 2 775
4. Veiklos organizavimas
4.1. Pagrindinės gamybinės veiklos organizavimas (Išdėstymas laike)
4.1.1. Operacijų derinimo būdai.
Gamybos ciklo trukmė.
Gamybos ciklo trukmė didele dalimi labai priklauso nuo darbo operacijų trukmės ir jų organizavimo t. yy. nuo operacijų derinimo būdo parinkimo. Veiklos ciklo technnologinės dalies trukmę apsprendžia trys operacijų derinimo būdai: nuoseklus, lygiagretus ir mišrus. Skaičiavimus atliksime vienos iš sudėtigumo grupės detalių pavyzdžiu. Per metus gaminsime “N” (8000 vnt.) gaminių. Kiekvienas gaminys turi No1= 5 vnt. pirmos sudėtingumo grupės detalių. Norėdami taikyti operacijų derinimo būdus turime apsispręsti koks bus apdirbamų detalių partijos dydis, kokio dydžio bus transportinė partija. Pirmiausiai apsiskaičiuojame kiek gaminsime ”x” rūšies detalių per vieną dieną Gd = “N” x Nox / Dd (8000 * 5/ 256 = 156,25 vnt.). Transportinės partijos dydis turėtų būti kartotinis dydis apdirbamų detalių partijai. Pasirenkame transportinės partijos dydį (15 vnt.). Vadinasi, gaminamų detalių partijos dydį sumažinsime iki 150 vnt.
1. Nuoseklusis operacijų derinimo būdas
Detalės iš operacijos į operaciją perduodamos apdirbus visą apdirbamą partiją kiekvienoje operacijoje. Operacijas derinant nuosekliai, detalių partijos apdirbimo ciklo trukmė apskaičiuojama pagal (4.1) formulę, pateiktą metodiniuose nurodymuose:
tn = n * ( tvki / ci ); (4.1)
čia
n – detalių skaičius apdirbamoje partijoje, vnt. – 220 vnt.;
m – operacijų skaičius technologijos procese, 7 vnt.;
tvki – I – osios operacijos vienetinio kalkuliacinio laiko trukmė, min. (3.3 lent.2skiltis);
ci – darbo vietų skaičius I – oje operacijoje, vnt. (3.3 lentelės 4 skiltis).
tn = 150 * (2/1 + 11/1 + 1/1 + 5/1 + 4/1 + 6/1 + 1/1) = 150 x 20 = 3000 min
Grafinis vaizdas parodytas 1 priede.
2.Lygiagretusis operacijų derinimo būdas
Detalės iš operacijos į operaciją perduodamos transportinėmis partijomis.
Detalių partijos apdirbimo ciklo trukmė nustatoma pagal formulę (4.2)
tl = nt x (tvki/ci) + (n – nt) x (tvki/ci)ilg; (4.2)
čia
nt – transportinės partijos dydis (20 vnt);
(tvki/ci)ilg – ilgiausios operacijos trukmė, įvertinant ir darbo vietų skaičių joje, min.
tl = 15 x (2/1 + 1/1 + 1/1 + 5/1 + 4/1 + 6/1 + 1/1) + (150 – 15) x 6/1 = 15 * 20 + 135 * 6 = 300 + 810 = 1110 min.
Sudarant darbo grafiką rekomenduojama laikytis šio eiliškumo:
1 žingsnis – per visas technoologinio proceso operacijas atidedama pirma transportinė partija (kaip ir nuosekliam).
2. žingsnis – iš visų operacijų išrenkama ilgiausia (tvki/ci).
3. žingsnis – ilgiausioje operacijoje pirmyn (į dešinę) atidedame likusias transportines partijas (n – nt).
4. žingsnis – nuo kiekvienos atidėtos ilgiausios transportinės partijos simetriškai pirmai transportinei partijai, atidedame likusias.
Grafinis vaizdas parodytas 2 priede.
3. Mišrus operacijų derinimo būdas
Esant mišriam operacijų derinimo būdui, dalis detalių apdirbama nuosekliai, dalis – lygiagrečiai. Apdirbimo trukmė apskaičiuojamapagal (4.3) formulę.
tm = n x (tvki/ci) – (n – nt) x
(tvki/ci)tr. iš dv. gr.; (4.3)
čia (tvki/ci)tr. iš dv. gr. – trumpesnių operacijų iš dviejų gretimų suma.
tm =150 * (2/1 + 1/1 + 1/1 + 5/1 + 4/1 + 6/1 + 1/1) + (150-15) * ( 1/1 + 1/1 + 1/1+4/1+4/1+1/1)=3000-135*12=3000-1620=1380 min.
Sudarant mišraus apdirbimo darbo grafiką reikia atsižvelgti į operacijų trukmes. Vadovaujamės dviem taisyklėmis:
• Jei po ilgos operacijos (tvki/ci) eina trumpesnė – atidėjus grafike paskutinę transportinę partiją, nuo jos pabaigos (galo) į gretimą operaciją leidžiamas statmuo. Gaunamas fiksavimo taškas nuo kurio įį priekį, pirmyn atidedama viena transportinė partija. Nuo to taško atgal (kairėn) atidedamos likusios transportinės partijos.
• Jei po trumpesnės operacijos (tvki/ci) eina ilgesnė – atidėjus grafike trumpesniąsias operacijas (įvertinant ir detalių skaičių transportinėje partijoje), po pirmos transportinės partijos atidėjimo trumpesnėje operacijoje, leidžiamas statmuo į gretimą (ilgesnę) operaciją. Gautas fiksavimo taškas. Nuo jo pirmyn (į dešinę) atidedamos visos transportinės partijos ilgesnėje operacijoje.
Grafinis vaizdas parodytas 3 priede.
4.1.2. Darbo grafikų formavimas pertraukiamo
veikimo srovinėje linijoje,
tarpoperacinės atsargos (įdirbiai), jų mažinimo galimybės
Srovinės linijos darbo grafiko fforma priklauso nuo srovinės linijos tipo. Sudarant nutrūkstamo veikimo srovinės linijos darbo grafiką būtina siekti :
kad darbininkų ir įrengimų apkrovimas būtų galimai didesnis (maksimalus);
kad tarpoperacinės atsargos būtų kuo mažesnės (minimalios).
Pertraukiamo veikimo srovinių linijų darbo grafiką reikia griežtai reglamentuoti. Apskaičiavus ssrovinės linijos taktą, darbo vietų skaičių, reikia numatyti:
kiek laiko ir kada turi dirbti kiekviena darbo vieta;
kiek laiko ir kur turi dirbti kiekvienas darbininkas, kada jis turi pereiti į kitą darbo vietą, kad galimai ilgiau dirbtų šioje srovinėje linijoje. Tuo siekaima, kad darbininko apkrovimas būtų maksimalus ir siektų 100,0%.
kokia bet kuriuo metu turi būti tarpopercinė detalių atsarga.
Maksimalus tarpoperacinės atsargos dydis apskaičiuojamas pagal formulę (4.5), pateiktą metodiniuose nurodymuose:
Zmax = (Tl x ci) / tvnti – (Tl x ci +1) / tvnti+1 ; (4.5)
čia
Tl – lygiagretaus laikotarpio trukmė tarp dviejų gretimų darbo vietų, kurio metu I–oji ir (I+1)-oji darbo vieta dirba kartu.
ci ir ci +1 – daugiastakliniu darbo metodu aptarnaujamųjų darbo vietų skaičius i-oje ir i+1 operacijoje;
tvnti ir tvnti+1 – vienetinis laikas, mmin.
Detalių atsargų komplektavimo periodas 8 h.:
(A-B) T1 = 2,61; T2 = 1,3;
Z’A-B = 2,61*60*1/2 – 0= +78,3 vnt.
Z“A-B = 0 – 1,3*60*1/1= -78 vnt.
(B-C) T1 = 2,61; T2 = 1,3; T3 = 1,3;
Z’B-C = 1,3*60*1/1-0= +78 vnt.
Z“B-C = 0–1,3*60*1/1= -78vnt
(C-D) T1 = 3,91; T2 = 1,3; T3 = 1,3; T4= 1,316
Z’C-D = 0-3,91*60*1/5= -46,92 vnt.
Z“C-D = 1,3*60*1/1–1,3*60*1/5= +62,4 vnt.
Z“’C-D =0–1,316*60*1/5= -15,79vnt.
(D-E) T1 = 5,22; T2 = 1,3;
Z’D-E = 5,2*60*1/5-5,2*60*1/4= -15,6 vnt.
Z“D-E = 1,305*60*1/5–0= +15,6 vnt.
(E-F) T1 = 5,22; T2 = 2,61;
Z’E-F = 5,2*60*1/4–5,2*60*1/6= +26,1 vnt.
Z“E-F = 0-2,61*60*1/6= -26,1 vnt.
(F-G) T1 = 5,21; T2 = 1,3; T3 = 1,32;
Z’F-G = 5,21*60*1/6–0= +52,1 vnt.
Z“F-G = 1,3*60*1/6–1,3*60*1/1= -65 vnt.
Z“’F-G = 1,32*60*1/6–0= +13,2 vnt.
Braižant atsargas, eilutės aukštis atitinka pamainos išdirbį. Grafikas pateikiamas 4 priede.
4.2. Pagalbinės ir aptarnavimo veiklos organizavimas
4.2.1. Remonto ūkio veiklos organizavimas
Remiantis tipine vienos iš pramonės šakų įrengimų techninio aptarnavimo ir remonto sistema, remonto ciklo trukmė apskaičiuojama:
Tc = 16800 x k1 x k2 x k3 x k4 x k5; (4.6)
Čia:
k1 – koeficientas, įvertinantis apdirbamą medžiagą [plieną – 1,0; kitos medžiagos (E,F G įrengimams) – 0,75];
k2 – koeficientas, įvertinantis naudojamo įrankio medžiagą [metalas – 1,0; abrazyvas ( E,F,G įrengimams )– 0,8];
k4 – koeficientas, įvertinantis įrengimo masę (iki 10t – 1,0; 10 – 100t – 1,35; virš 100t – 1,7);
k5 – koeficientas, įvertinantis įrengimo tarnavimo laiką (iki 10m. – 1,0; virš – 0,7 – 0,8).
Mūsų atveju visi koeficientai lygūs 1,0.Tada remontinio ciklo trukmė:
Tc =16800 h
Apskaičiuojama remontinio ciklo trukmė metais, kuri suapvalinama iki sveiko skaičiaus:
Tcm = 16800 / Feį ; (4.7)
Tcm=16800 / 3891,2= 4,32 m.
Tolesniuose skaičiavimuose Tcm priimame lygų 4 metams.
Tarpapžiūrinis periodas apskaičiuojamas ir suapvalinama iki sveiko skaičiaus (mėn.):
Tap = Tcm x 12 // nv + ne + na + 1 ; (4.8)
Tarpremontinis periodas apskaičiuojamas ir suapvalinama iki sveiko skaičiaus (mėn.):
Trp = Tcm x 12 / nv + ne + 1 ; (4.9)
čia
nv – vidutinių remontų skaičius remontiniame cikle;
ne – einamųjų remontų skaičius remontiniame cikle;
na – apžiūrų skaičius remontimiame cikle.
Apskaičiuojame Tap ir Trp :
Tap=4*12/1+3+6+1=4,36 mėn.=4 mėn.
Trp=4*12/1+3+1=9,6 mėn.=10 mėn.
Duomenys apie remonto rūšis ir jų skaičių pateikti užduotyje.
Pirmas sprendimo būdas
Vidutinė metinė remonto darbų apimtis apskaičiuojama:
Ti = R x nvi x ti ; (4.10)
R = (cj x Rj) ; (4.11)
čia :
cj – j-osios grupės įrengimų skaičius;
Rj – j-osios grupės įrengimo remontinių vienetų skaičius (žr. užduotį);
nvj – j-osios grupės įrengimų vidutinis metinis I-ųjų (A, E, V, K) remontų skaičius;
ti – laiko norma vienam remotiniam vienetui pagal i-ojo remonto rūšis, h ( žr. 4.1 lentelę)
i – remonto rūšis (A-apžiūra, E- einamasis, V- vidutinis, K – kapitalinis )
Duomenys apie remonto rūšis ir jų skaičių pateikti užduotyje.
Kiekvienai įrengimų (su vienoda remontinio ciklo struktūra) grupei apskaičiuojamas vidutinis metinis įvairių remonto rūšių skaičius:
Kapitalinių – nvk = nk / Tcm;
Vidutinių – nvv = nv / Tcm;
Einamųjų – nve = ne / Tcm;
Apžiūrų – nva = na / Tcm.
nvk=1/4=0,25; nvv=1/4=0,25 ; nve=3/4=0,75; nva=6/4=1,5;
Vidutinė metinė remonto darbų apimtis apskaičiuojama pagal 44.10 formulę.
Ti = R* nvi*ti
4.1a lentelė
Įrengimai Įrengimų skaičius Vidut. remontinio sudėtingumo kategorija Remontinių
vienetų suma
A 5 8 40
B 4 9 36
C 4 12 48
D 6 10 60
E 10 14 140
F 8 12 96
G 4 8 32
Viso : R =452
Tk=452*0,25*50 = 5650 h
Tv=452*0,25*9 = 1017 h
Te=452*0,75*6 = 2034 h
Ta=452*1,5*0,85 = 576,3 h
Viso: 9277,3 h
Skaičiavimai pagal remonto darbų rūšis pateikiami 4.1 lentelėje.
4.1 lentelė
Vidutinis metinis remonto darbų darbo imlumas
Remon
tinių vienetų suma
(R) Remon
to rūšis
Vidutinis metinis remontų skaičius
(nvi) Laiko norma vienam remotiniam vienetui pagal remonto rūšis, h ( ti) Vidutinis metinis remonto
darbų darbo imlumas, n.h
(Ti)
Viso Tame skaičiuje Viso Tame skaičiuje
stak-liniai šaltkal-viški stak-liniai šaltkalviški
452 K 0,25 50 14 36 5650 1582 4068
V 0,25 9 3 6 1017 339 678
E 0,75 6 2 4 2034 678 1356
A 1,5 0,85 0,1 0,75 576,3 68 508,3
Viso: 9277,3 2667 6610,3
T stakl.K = 5650 *14 / 50 = 1582; Tšalt. K = 5650 *36 / 50 = 4068 ir t.t.
Vidutinė metinė darbo imlumo suma naudojama remonto darbininkų skaičiaus apskaičiavimui 3.14 lentelėje.
Remontuojant gamybinius – technologinius įrengimus A, B, C, D, E, F, G, bus dirbami stakliniai ir šaltkalviški darbai, gaminant atsargines dalis. Jiems atliki reikės papildomai naujų įrengimų (x,y,z,w) , šaltkalviškų stalų ir pan.
Įrengimų skaičius stakliniams darbams atlikti apskaičiuojamas:
Crem = Tst / (Feį x kn);
čia
Tst – vidutinis metinis staklinių remonto darbų darbo imlumas, n. h (4.1 lentelė).
Crem = 2667 / (3891,2 * 1,05) = 0,65
Apskaičiuotas staklių skaičius turi užtikrinti remonto technologiją. Tam naudojamės normatyvais, kurie rekomenduoja staklių parko struktūrą atsarginių detalių gamybai.
4.2.lentelė
Rekomenduojama remontui atlikti (atsarginių detalių gamybai)
staklių parko struktūra ir jų skaičius
Staklių modeliai Rekomenduojama struktūra, procentais Staklių skaičius,vnt.
apskaičiuotas priimtas
x 10 0,65*10
/ 100 = 0,065 1
z 30 0,65*30 / 100 = 0,195 1
y 35 0,65*35 / 100 = 0,228 1
w 25 0,65*25 / 100 = 0,163 1
Iiš viso: 100,0 4
Staklių skaičius, bet kokiu atveju kiekvienoje grupėje x, z, .. w turi būti bent po vieną, kad būtų galima gaminti atsargines detales.
Remonto tarnybai reikalingi plotai apskaičiuojami priklausomai nuo remontui naudojamų įrengimų skaičiaus, bei šaltkalvių (Crem ir DSš) ir 3.7 lentelės normatyvais. Skaičiavimai atliekami 3.2.4.skyrelyje.
4.2.2. Įrankių ūkio organizavimas
Įrankinės gauna iš Centrinio įrankio sandelio (CĮSo) įrankius ir įrangą, juos sandėliuoja, atlieka jų apskaitą, išduoda įį darbo vietas bei priima iš jų, tikrina įrankis, netinkamus naudoti atiduoda, sudilusius nurašo.
Iš CĮSo įrankiai ir įranga gaunama pagal važtaraščius-reikalavimus arba pagal limitines korteles; sandėliuojami kaip CĮSe. Specialūs įrankiai ir įranga išdėstomi stelažuose pagal jų atliekamas operacijas arba pagal darbo vietas, kuriose jie numatomi naudoti. Universalūs įrankiai išdėstomi pagal jų indeksus ir numerius.
Kiekvienos rūšies, tipo, matmens įrankių apskaitai sudaromos atskiros kortelės, kuriose nurodomos įrankio techninės charakteristikos, laikymo vieta įrankinėje, jų atsargos (max,min), užsakymo taškas, gavimo data, kiekis, likutis.
Įrankiai iir įranga darbininkams išduodami bei iš jų paimami centralizuotai arba decentralizuotai.Centralizuotai į darbo vietas įrankiai tiekiami, kai gaminama masiškai ir didelėmis serijomis. Įrankius į darbo vietas pristato bei iš jų paima įrankinės darbuotojai.Privalumas: gamybos darbininkai negaišta laiko darbo įrankiams gauti iir jiems keisti.Yra 2 formos:
Aktyvusis aprūpinimas – kai pagal iš anksto sudarytą įrangos keitimo grafiką (parengiamas vadovaujantis operatyviuoju gamybos planu) įrankinėje sukomplektuota įranga pristatoma į darbo vietas, kur pakeičiama į planuotą įrangą. Nuolat naudojami įrankiai ir įranga į darbo vietas teikiama iš anksto, jie išduodami darbininkams, kai šie įsidarbina.
Priverstinio įrangos keitimo forma taikytina automatinėse linijose.Panaudotas įrangos komplektas periodiškai, pagal grafiką (sudaromas atsižvelgiant į įrangos patvarumą), pakeičiamas nauju, nepriklausomai nuo jo tikrosios būklės.
Kai į darbo vietą įranga teikiama decentralizuotai, darbininkams įrankiai išduodami įrankinėse, t.y. patys darbininkai pasiima ir grąžina įrankius į įrankinę.Tinka serijinės ir vienetinės gamybos sąlygomis.Trūkumas: Darbininkai sugaišta nemažai darbo laiko įrankiams pakeisti.Įrankiai išduodami : nuolat naudoti – pagal įrankių knygutes arba raštiškus meistro reikalavimus; laikinai naudoti – pagal žžetonus, kurios gauna kartu su tabelio numeriu. Įrankinės darbuotojas, išduodamas įrankį, darbininko žetoną pakabina ar padeda ant stelažo vietoj prašomo įrankio.Tinka nedideliuose cechuose, kurių naudojamo įrangos nomenklatūra nedidelė.
Grąžinti į įrankinę įrankiai tikrinami, žiūrima, ar jie tinka toliau naudoti.Jei netinka- iš karto nurašomi (aktuose nurodomos sudilimo priežastis ir kaltininkai).
4.2.3. Medžiagų atsargų valdymas
Skaičiavimuose priimame, kad skirtingo sudėtingumo originalios detalės gaminamos iš skirtingo diametro, storio ar pan. plieno. Atsargos skaičiuojamos pagal detalių sudėtingumo grupes Vidutinis originalios detalės svoris yra 0,3kg, korpusinės – 330kg, atliekos sudaro 20 %. Draustinė atsarga plienui – (7- 15)d., ketui – 10d.
Maksimali medžiagų atsarga (zmax) apskaičiuojama:
Zmax = zein + zdr ; (4.12)
čia
zein – einamoji atsarga (tiekimo periodiškumas), d.;
zdr – draustinė atsarga (tiekimo sutrikimams ), d.
Einamoji atsarga apskaičiuojama:
Zein = zp x tp ; (4.13)
Zp = M / 360 ; (4.14)
čia
Zp – vienos dienos poreikis kokiai nors medžiagai, t;
tp – tiekimo periodiškumas, d. (priimame 15 d.);
M – metinis poreikis medžiagai, t ( 3.18 lentelė ).
Draustinė atsarga apskaičiuojama:
Zdr = Zp x tvėl ; (4.15)
čia
tvėl – vidutiniškas tiekimo sutrikimas, vėlavimas, d. (priimu 10 d.)).
Medžiagų ( plienui, ketui) atsargos apskaičiuojamos 4.3 lentelėje. Poreikis plienui skaičiuojamas atskirai pagal sudėtingumo grupes, nes šios originalios detalės bus gaminamos iš skirtingo diametro, storio ar rūšies plieno.
4.3.lentelė
Medžiagų atsargų apskaičiavimas
Sudėtingu
-mo
grupė Metinė gamybos
apimtis,
vnt. Originalių
detalių
skaičius
gaminyje,
vnt. Vidutinis
detalės
svoris,
kg Atlie
kos,
% Metinis poreikis metalui,
t Einamoji atsarga, t Draustinė atsarga, t Maksi-mali
atsarga, t
die-nomis tonomis die-nomis tonomis
plienas
1 8000 3 0,3 20 8,64 15 8,64/360*15=0,36 10 8,64/360*10=0,24 0,6
2 8000 9 0,3 20 25,92 1,08 0,72 1,8
3 8000 15 0,3 20 43,2 1,8 1,2 3
4 8000 7 0,3 20 20,16 0,84 0,56 1,4
Viso plieno 36-2 97,92 4,08 2,72 6,8
ketus 8000 2 30 20 576 15 24 10 16 40
Viso: 36 673,92 28,08 18,72 46,8
Gautos reikšmės toliau naudojamos sandėlio plotų apskaičiavimui.
Iš užduoties turime , kad gaminyje yra 36 originalios detalės , iš jų po 2 vnt. korpusinių detalių, metinė “N” gaminio gamybos apimtis 8000 vnt, svoris – 30kg, atliekų- 20 % . Metinis poreikis metalui – ketui : 8000 x 2 x 30 x 1,2 = 576 t /m
Vienos paros poreikis Zp =576 tt/ 360d = 1,6 t ( 360d – kalendorinis laikas, d.)
Zdr = 1,6 t/d. * 10d. = 16 t
Zein = 1,6t/d. * 15d.=24 t
Zmax = 16 + 24 = 40t
Metinis poreikis plienui : (t1) = 8000*3*0,3*1,2= 8640 kg = 8,64 t. ir t.t.
Zein.1 = 8,64 /360*15 d. = 0,36
Zdr. 1 = 8,64 / 360* 10 d. = 0,24 ir t.t.
Zmax 1 = Zein.1 + Zdr. 1 = 0,36 + 0,24 = 0,6 ir t.t
Pateikiamas sandėliuojamų medžiagų atsargų grafinis vaizdas vienos rūšies medžiagos pavyzdžiu:
Kiekis natūroje
Vartojimo tempas
Zein Užsakymo atnaujinimo taškas
Zdr Laikas, d.
Gauti Padaryti Gauti užsakymą
užsakymą užsakymą
Užsakymo išpildymo terminas (dokumentų forminimas, atvežimas)
1 pav. Atsargų grafikas
Sandėlio plotas skaičiuojamas dviem būdais:
1. Ketui – pagal leistinąjį ploto apkrovimą;
2. Plienui – pagal laikomo metalo gabaritus
1. Ketaus sandėliavimui reikalingas sandėlio plotas;
Iš užduoties turime , kad gaminyje yra 36 originalių detalių , iš jų po 2 vnt. korpusinių detalių, metinė “N” gaminio gamybos apimtis 8000vnt, svoris – 30kg, atliekų- 20 % . Metinis poreikis metalui – ketui : 8000 x 2 x 30 x 1,2 = 576 t /m
Vienos paros poreikis Zp =576 t/ 360d = 1,6 t ( 360d – kalendorinis laikas,d.)
Zdr = 1,6 t/d. ** 10d. = 16 t
Zein = 1,6t/d. * 15d.=24 t
Zmax = 16 + 24 = 40t
Naudingas sandėlio plotas :
Sn = Zmax / leistina apkrova = 40 / 1,5 = 26,7 m2
Leistina apkrova ketui, kuris sandėliuojamas ant grindų, į vieną kvadratinį metrą – 1,5t. Sandėlio ploto išnaudojimo koeficientas 0,65.
Bendras sandėlio plotas ketui sandėliuoti:
Sb = Sn / ploto panaudojimo koeficientas = 26,7 / 0,65 = 41,08 m2
2. Plienui sandėliuoti reikalingas plotas
Plienas laikomas stelažuose ( vertikalus stovas su 4-5 narveliais ), kurių leistinas talpumas yra (1,5-3t.)t. Stelažo gabaritai 2,4m x 4,0 m. Plienas gaunamas 4m ilgio strypais, pirmo sudėtingumo detalės gaminamos iš (20-30 )mm diametro, 2 –( 31 – 40), 3 – (41 – 50) 4 – (51 – 60).
Reikiamas stelažų skaičius: Nst1 = 0,6 / 2(stelažo talpa, t) =0,3; Priimame 1 vnt.
Nst2 = 1,8 / 2 = 0,9; Priimame 1 vnt.
Nst3 = 3/ 2 = 1,5; Priimame 1 vnt ;
Nst4 = 1,4 / 2 = 0,7; Priimame 1 vnt ;
Viso stelažų – 4 vnt
Naudingas sandėlio plotas 4 x ( 2,4 x 4) = 38,4 m2
Bendras sandėlio plotas plieno sandėliavimui: 38,4 / 0,65 = 59,07
m2
Viso ploto sandėliuojant ketų ir plieną:
41,08 + 59,07 = 100,15 m2 t.sk naudingo 26,7 + 38,4 = 65,1m2
4.2.4. Sandėlių ūkio organizavimas
Sandėliuojamos bus maksimalios tam tikros rūšies medžiagų atsargos.
Kursiniame darbe sandėlių plotą skaičiuosime dviem būdais. Priimame, kad plienas bus laikomas stelažuose t.y. vertikaliuose stovuose su narveliais. Jis tiekiamas 4m strypais, kurių diametras ar plieno rūšis atskiroms sudėtingumo grupėms yra skirtinga. Ketus laikomas ant grindų.
1. Pagal leistiną ploto apkrovimą.
Naudingas sandėlio plotas( ketui) apskaičiuojamas (Qn):
Qn = Zmax / qql ; (4.16)
čia
Zmax – maksimali sandėliuojamos medžiagos atsarga, t ( 4.3 lentelė);
ql – leistina apkrova, t (1,5 – 2,0t).
Qn = Zmax / leistina apkrova = 40 / 1,5 = 26,7 m2
Bendras sandėlio plotas pagal leistiną apkrovimą apskaičiuojamas:
Qb = Qn / kpn ; (4.17)
čia
kpn – ploto panaudojimo koeficientas (priimti 0,65 – 0,75).
Qb = Qn / ploto panaudojimo koeficientas = 26,7 / 0,65 = 41,08 m2
2. Pagal turimo metalo gabaritus
Šiuo atveju sandėlio plotas (plienui) priklauso nuo sandėliavimui naudojamų stelažų sskaičiaus ir jų gabaritų.
Qn = nst x fst ; (4.18)
čia
nst – stelažų skaičius sandėluojant medžiagas;
fst – stelažo gabaritai, m2 (priimti 2,4 x 4m).
nst = mmaxi / st ,
čia
mmaxx – maksimali “x” –osios sudėtingumo detalės medžiagos atsarga ((4.3 lentelė);
st – stelažo talpa,t ( priimti 1,5 – 3t)
Reikiamas stelažų skaičius:
Nst1 = 0,6 / 2 = 0,3; Priimame 1 vnt.
Nst2 = 1,8 / 2 = 0,9; Priimame 1 vnt.
Nst3 = 3 / 2 = 1,5; Priimame 1 vnt ;
Nst4 = 1,4 / 2 = 0,7; Priimame 1 vnt ;
Viso stelažų – 4 vnt
Naudingas sandėlio plotas: 4 x ( 2,4 x 4) = 38,4 m2
Bendras sandėlio plotas plieno sandėliavimui: 38,4 / 0,65 = 59,07 m2
Viso plotas sandėliuojant ketų ir plieną:
41,08 + 59,07 = 100,15 m2 t.sk naudingo 26,7 + 38,4 = 65,1m2
Gautą ploto reikšmę įrašome į plotų suvestinę 3.6 lentelę.
4.3. Kokybės kontrolės organizavimas
Produkcijos kokybės rodikliai nustatomi įvairiais metodais. Vienas iiš metodų yra statistinė produkcijos kokybės kontrolė.
Taikant statistinius produkcijos kokybės reguliavimo metodus turi būti apskaičiuojami detalių numeriai (na) nuo kurių prasideda atrankinė kontrolė. Apskaičiuojame pagal formulę:
na = (N x tper / 8 x D x p) x i – nd; (4.19)
čia
N – stebimo laikotarpio gamybos apimtis,500 vnt.;
tper – atrankos periodiškumas, h; (kas 2h)
D – stebimas laikotarpis, d.;(1diena)
P – pamainų skaičius; 2pamainos
i – atrankos eilės numeris (pirma, antra..);
nd – atrankos dydis, vnt. (3, 4, 5, .vnt.). 5vnt.
Apskaičiuosime detalių numerius:
na1 = ((500 x 2 / 8 x 1 x 2) 1 – 5 = 57,5 na5 = (500 x 2 / 8 x 1 x 2) 1 – 5 = 308
na2 = (500 x 2 / 8 x 1 x 2) 1 – 5 = 120 na6 = (500 x 2 / 8 x 1 x 2) 1 – 5 = 370
na3 = (500 x 2 / 8 x 1 x 2) 1 – 5 = 182,5 na7 = (500 x 2 / 8 x 1 x 2) 1 – 5 = 433
na4 = (500 x 2 / 8 x 1 x 2) 1 – 5 = 245 na8 = (500 x 2 / 8 x 1 x 2) 1 – 5 = 495
Patogu gautus rezultatus surašyti į 4.4lentelę.
4.4 lentelė
Detalės numeris eilinėje atrankoje
P a m a i n a P i r m a p a m a i n a A n t r a p a m a i n a
Atrankos eilės numeris 1 2 3 4 5 6 7 8
Detalės numeris eilinėje atrankoje Nuo 58
Iki 63 120
125 183
188 245
250 308
313
370
375 433
438 495
500
Statistiniams produkcijos kokybės reguliavimo metodams naudojamos kontrolinės kortos. Jos tarnauja vaizdžiam vykstančio technologinio proceso atspindėjimui ir savalaikiam technologinio proceso sutrikimų išaiškinimui.Korta tik parodo, kad yra technologinio proceso sutrikimai, bet nenurodo sutrikimų priežasties.
Taikant statistinius kokybės kontrolės metodus, technologinis procesas tturi būti stabilus , kitaip procesas bus pastoviai stabdomas. Daugiausiai paplitusios kontrolinės kortos yra: vidutinių aritmetinių reikšmių, medianos, individualių reikšmių, amplitudžių.
Vidutinis aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas:
X = 1 / n x Xi ; (4.20)
čia
n – atrankos dydis, vnt. (3-10 vnt.);
Xi – “i“ – ojo matavimo reikšmė, mm .
Apskaičiuojant medianą X, visos Xi reikšmės išdėstomos didėjančia (mažėjančia) tvarka. Esant “n” neporiniam skaičiui, mediana yra centre, ”n” – porinis skaičius – imame du vidurinius dydžius ir išvedame vidurkį.
Amplitudė apskaičiuojama :
R = Xmax – Xmin (4.21)
Aritmetinio vidurkio ir medianos metodai naudojami stebint vidutines produkcijos kokybės reikšmes, charakterizuojančias technologinio proceso dinamikos kitimą. Amplitudės ir individualių reikšmių metodai tarnauja stebėjimui kontrolinių dydžių išsibarstymo.
4.5 lentelėje pateikiamos kontroliuojamų ribų apskaičiavimo formulės.
4.5 lentelė
Kontroliuojamų ribų apskaičiavimo formulės
Statistinis reguliavimo metodas Žymėjimas Reguliuojamos ribos Skaičiavimo formulė
Medianos X Pv – viršutinė
Pa – apatinė Tv – 0,4 * A6 *
Ta + 0,4 * A6 *
Individualių reikšmių Xi Pvm – viršutinė
Pam – apatinė Tv – 0,5 * D6 *
Ta + 0,5 * D6 *
Aritmetinio vidurkio X Pv – viršutinė
Pa – apatinė Tv – 0,5 * A6 *
Ta + 0,5 * A6 *
Amplitūdės R Rvr 0,5 * D3 *
4.6 lentelė
Koeficientų reikšmės
Atrankos dydis 3 4 5 6 7 8 9 10
A6 0,423 0,500 0,553 0,592 0,622 0,646 0,667 0,684
D3 1,45 1,56 1,63 1,68 1,72 1,75 1,78 1,81
D6 0,275 0,220 0,185 0,160 0,140 0,120 0,100 0,090
Formulėse naudojamų raidžių paaiškinimai :
Tv – viršutinė matmenų riba
Ta – apatinė matmenų riba
Pv – viršutinė kontrolinė rriba; Pa – apatinė kontrolinė riba;
Pam – apatinė broko riba; Pvm – viršutinė broko riba; Rvr – viršutinė reguliavimo riba;
σ – tolerancijos laukas (+0,2;-0,25)
Kontrolierius pasirinktu periodiškumu (kas 1-2 h) tikrina detales, paimdamas tam tikrą jų skaičių ir apskaičiuotus jų numerius. Užsirašo tikrinimo rezultatus, kuriais remiantis bus sprendžiama apie technologinio proceso eigą. Matavimo rezultatus patys sugalvojame, juos surašydami maždaug tolerancijos ribose. Taip darome imituodami kontrolieriaus darbą.
Paruošiama kokybės kontrolės korta. Tam jos viduryje, horizontaliai viena linija pažymimas kontroliuojamas matmuo. Pasirinktame mastelyje atidedame galimas matmenų ribas įvertinus toleranciją (leidžiamas nukrypimas nuo matmens į “+” ir į “-“). Gauname viršutinę (Tv) ir apatinę (Ta) matmenų ribą. Atidedame mastelyje, pagal pasirinktą statistinės kokybės kontrolės metodą apskaičiuotas kontroliuojamų ribų reikšmes (4.5 ir 4.6 lentelės). (Pv, Pa; Pvm, Pam..). Turėsime jau 4 horizontalias linijas (išskyrus amplitudės metodą). Vertikaliomis linijomis pavaizduojame atrankos periodiškumą (kas 1-2h). Turimus matavimo rezultatus, priklausomai nuo metodo, iš karto arba apskaičiavę pagal formules, atidedame kontrolinėse kortose. Amplitudės metodo korta sudaroma taip: nuo horizontalios linijos (‘’0’) į viršų atidedame tolerancijos lauką, t. y. susumuojame kiek leidžiama nukrypti į didesnę ir kiek leidžiama nukrypti į mažesnę pusę.
Tada naudojamės 4.21 formule ir gautas reikšmes atidedame kortoje.
Apskaičiavimai
Kontroliuojamos detalės ( veleno ) skersmuo o 25mm
, tolerancijos laukas : nuo + 0,2mm iki -0,25mm . Užrašoma taip: o 25
Galimos matmenų ribos įvertinus toleranciją:
Tv (viršutinė) = 25 +0,2 = 25,2 Ta(apatinė) = 25 – 0,25 = 24,75
Vidutinis aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas pagal formulę:
X = 1 / n x Xi ;
X1= 1/5 * (24,85+25,18+25,15+25,19+24,95) = 125,3/5 = 25,064; X1max=25,19; X1min=24,85;
Amplitudė R= 25,19 – 24,85 = 0,34 ir taip apskaičiuojame visoms atrankos eilėms.
Pagal 4.8, 4.9, lenteles apskaičiuojame kontroliuojamas ribas:
Pv = Tv – 0,5 * A6 * = 225,2-0,5*0,553*0,45=25,2-0,124=25,076
Pa = Ta + 0,5 * A6 * = 24,75+0,5*0,553*0,45=24,75+0,124=24,874
Atidedame mastelyje.
Apskaičiuojant medianą X, visos Xi reikšmės išdėstomos didėjančia (mažėjančia) tvarka. Esant “n” neporiniam skaičiui, mediana yra centre. Medianos reikšmės:
mediana 25,15 24,97 24,81 25,01 25 25 24,92 25,06
Apskaičiuojame kontroliuojamas ribas:
Pv = Tv – 0,4 * A6 * = 25,2-0,4*0,553*0,45 = 25,2-0,09954 = 25,1
Pa = Ta + 0,4 * A6 * = 24,75+0,4*0,553*0,45 = 24,75+0,09954 = 24,85
Individualių reikšmių kontroliuojamas ribas:
Pvm = Tv – 0,5 * D6 * = 25,2-0,5*0,185*0,45 = 25,2-0,041625 = 25,158
Pam = Ta + 0,5 * D6 * = 24,75+0,5*0,185*0,45 = 24,75+0,041625 = 24,79
Atidedame visas horizontalias linijas.
Detalės močiai 25+0,2-0,25 2002 03 20, I pamaina 2002 03 20, II pamaina
Atrankos eilės numeriai 1 2 3 4 1 2 3 4
Ta =25.2
Pv= 25,100
Pvm = 25,158
1.Individualių reikšmių metodas:
2. Medianos metodas
Pam = 24,792
Pa= 24,850
Ta =24,75
2 ppav..Individualių ir medianos reikšmių kontrolinės kortos pavyzdys
Individualios reikšmės, kurios turi būti atidedamos kortoje (2 pav.) imamos iš žemiau pateiktos kortos ( 3 pav.) – matavimo rezultatai.
Detalės močiai 2002 03 20, I pamaina 2002 03 20, II pamaina
25+0,2-0,25 1 2 3 4 1 2 3 4
Tv=25,2
Pv= 25,076
Vidurkio
metodas
Pa= 24,874
Ta=24,75
Matavimo 24,85 25,15 24,75 25,11 24,96 24,84 25,03 25,16
rezultatai: 25,18 25,2 24,81 25,04 24,98 24,98 24,97 24,77
25,15 24,97 24,8 24,98 25,02 25 24,89 24,79
25,19 24,8 24,85 25,01 25 25,03 24,77 25,06
24,95 24,85 24,9 25 25,03 25,15 24,92 25,14
suma Xi 125,3 124,97 124,11 125,14 125 125 124,58 124,92
vidurkis X 25,064 24,994 24,822 25,028 24,998 25,000 24,916 24,984
X max 25,19 25,2 24,9 25,11 25,03 25,15 25,03 25,16
X min 24,85 24,8 24,75 24,98 24,96 24,84 24,77 24,77
Amplitudė R 0,34 0,4 0,15 0,13 0,07 0,31 0,26 0,39
δ=0,45
Rvr =0,367
Amplitūdės
metodas
0
Amplitudės metodo korta sudaroma taip: nuo horizontalios linijos (‘’0’) į viršų atidedame tolerancijos lauką, t. y. susumuojame kiek leidžiama nukrypti į didesnę ir kiek leidžiama nukrypti į mažesnę pusę.
Rvr = 0,5 * D3 * = 0,5* 1,63*0,45 = 0,367
Tada naudojamės 4.21 formule ir gautas reikšmes atidedame kortoje.
Kontroliuojamo parametro reikšmių patekimas už reguliuojamų ribų signalizuoja apie normalaus technologinio proceso sutrikimą. Tokiu atveju daroma neeilinė atranka ir jeigu bus gauti analogiški rezultatai, duodamas signalas nutraukti įįrengimų darbą. Kontrolinėje kortoje daroma atitinkamoje vietoje atžyma .
4.4.Gamybinės struktūros formavimas
Čia turi būti pateikiama numatoma gamybinės struktūros schema pasirinktai specializavimo formai.
Gamybinė cecho struktūra (priedas nr.5)
4.3.Organizacinė valdymo struktūra
Šiame skyrelyje pateikiama numatoma taikyti organizacinė valdymo struktūra. Detalizuojama iki darbininkų lygio, nurodant jų skaičių pagal profesijas( A,B,C, D, E, F, G).
F darbininkai 17
G darbininkai 8
E darbininkai 19
D darbininkai 14
C darbininkai 5
B darbininkai 7
A darbininkai 6
Kontroleriai 4
Sandėlininkas 1
Derintojai 6
Staklininkai remontininkai 1
Šaltkalviai prof.remontui 3
Įrankių išdavėjai 1
Elektromonteriai 1
Būdintis elektromonteris 1
Būdintis šaltkalvis 1
Valytojos 44
Transporto darbuotojai 2
Išvados
Metinė “N” gaminio gamybos apimtis 8000 vnt., originalių detalių skaičius gaminyje 36 vnt, iš kurių 2 vnt. korpusinės detalės. Paskaičiavome, kad metinės gamybos apimties darbo imlumas yra 8 800 000 n.min. (146 666,66 h.)
Paskaičiavome, kad pagaminti 8000 vnt. gaminių mums reikės 41 įrengimo, patalpų plotas sudarys 2233,65 m2. Paskaičiavome, kad visas personalas yra 109 darbuotojai.
“N” gaminiui pagaminti per metus reikės 97,92 t plieno ir 576 t ketaus.
Literatūra
1. V. Aleknavičienė, V.Misevičius, Technologijos inovacijų ekonominis įvertinimas. – K. “Technologija”, 2002.
2. A.Sakalas ir kt., Pramonės įmonių vadyba. – K. “Technologija”, 2000.
3. V.Aleknavičienė – Metodinė literatūra 2003 m.
