Naujo produkto įvedimas į rinką

TURINYS

ĮVADAS 5

1. NAUJO PRODUKTO VADYBA 6

1.1 Produktas 6

1.2 Naujas produktas 7

1.3 Naujo produkto vadyba ir marketingas 10

1.4 Prekės įvedimas į rinką 16

1.4.1 Rinkos samprata 16

1.4.2 Įvedimas į rinką 17

1.4.3 Įmonės aplinka 18

1.4.4 Situacijos analizė 20

2. PREKĖS „INFOSTENDAS“ ĮVEDIMAS Į RINKĄ 22

2.1 Įvedimo į rinką projektas 22

2.2 TIRIAMOJI DALIS 27

2.2.1 Stuacijos apibūdinimas 27

2.2.2 SWOT analizė 27

2.2.3 Vartotojų tyrimas 28

2.2.4 Konkurentai 33

2.2.5 Reklaminių nešiklių tyrimas ir pasirinkimas 34

2.2.6 Įvedimo į rinką projekto tikslai ir vadybininkų funkcijos 37

2.2.7 Projekto kontrolė ir priežiūra 38

2.2.8 PPrekės „Infostendas“ įvedimo į rinką kaštai 38

3. IŠVADOS IR SIŪLYMAI 39

SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA 40

LITERATŪRA ir kiti šaltiniai 41

PRIEDAI 42ĮVADAS

Temos aktualumas. Pastebima, jog pastaruoju metu įvairios Lietuvos

įmonės vis daugiau dėmesio skiria vadybai ir marketingui. Dabartinėmis

rinkos sąlygomis, kai konkurencija ypač didelė, kiekviena firma stengiasi

informuoti potencialius klientus apie siūlomą prekę, skatinti jos pirkimą.

Apskritai visi su reklama susiję veiksmai pradedami įvedant prekę į rinką.

Savo baigiamajame darbe, aš analizuosiu veiksnius susijusius su naujos

prekės įvedimu į rinką, kaip vieną svarbiausių verslo vadybos problemų.

Tyrimo objektas – lleidybinė kompanija „Reklamos inovacijų grupė“ ir jos

prekė „Infostendas“.

Darbo tikslas – parengti įmonės „Reklamos inovacijų grupė“ prekės

„Infostendas“ įvedimo į rinką projektą. Kitaip tariant – įvesti prekę

„Infostendas“ į rinką.

Problema – kokie turi būti priimti sprendimai, kad įvedus prekę į rinką

būtų uužtikrinta jos paklausa.

Kad efektyviai ją išspręsčiau, iškėliau šiuos uždavinius:

atrinkti literatūrą, susijusią su darbo tema bei ją išanalizuoti;

atlikti tyrimus, padėsiančius įvertinti padėtį ir turinčius įtakos

priimant svarbiausius vadybos sprendimus;

įvertinti padėtį ir parinkti optimaliausius problemos sprendimo

variantus.

Pirmoje darbo dalyje aprašau su baigiamojo darbo tema susijusią

teoriją, kurios žinios būtinos atliekant prekės įvedimo į rinką darbus.

Tiriamojoje dalyje atlieku įvairius, mano nuomone svarbiausius tyrimus:

SWOT analizę, vartotojų tyrimus, konkurentų analizę, marketingo

makroaplinkos analizę, reklamos nešiklių analizę, rizikos analizę. Į tyrimų

rezultatus atsižvelgiu rengdamas išvadas ir siūlymus. Jie išdėstyti

trečiojoje diplominio darbo dalyje.

Profesinės kompetencijos:

□ Gebėti spręsti konkrečius verslo vadybos klausimus;

□ Gebėti analizuoti, susisteminti ir vertinti tyrimų duomenis;

□ Gebėti įvertinti esamą įmonės veiklą;

□ Gebėti įvertinti gamybos kaštus;

□ Gebėti kaupti, susisteminti ir aapibendrinti informaciją;

□ Gebėti organizuoti paslaugos pardavimą.

1. NAUJO PRODUKTO SAMPRATA 1.1 Produktas

Siaurąja prasme, produktas – tai materialių fizinių savybių, surinktų į

atpažįstamą formą, rinkinys. Produkto savybės, apeliuojančios į vartotojo

motyvaciją ar pirkimo modelį, šiame apibrėžime neturi jokios reikšmės.[1,

p.9]

Šis apibūdinimas yra pernelyg ribotas, kad vartotojai nori pirkti ne

pačius produktus, o problemų sprendimą [1, p.9] (pavyzdžiui, prekeiviui

reikia ne reklamos, o prekybos pagyvėjimo). Norint pakankamai išvystyti šią

nuostatą, produkto sąvoką galima išskleisti lyg skėtį, kuris apimtų

materialias prekes, paslaugas, vietas, žmones ir idėjas[1, p.9]

Produkto ssavybės – tai tos fizinės savybės, su kuriomis produkto

vartotojai sieja potencialų poreikių patenkinimą. Produkto privalumai

charakterizuoja pagrindinį produktą, nes nuo jų priklauso, ar vartotojas

pirks produktą.

Įmonė turi paversti pageidaujamus produkto privalumus į jo savybes.

Produkto savybes apibrėžia apčiuopiamas produktas.

Produkto savybės – tai ne tik fizinės charakteristikos, bet ir

įpakavimas, ir markės pavadinimas. Produkto apipavidalinimas kartais būna

svarbesnis už jo tūrinį.

Dar viena svarbi produkto savybė – produkto dizainas tokie produktai

kaip automobiliai, elektronika, kiti pramoniniai produktai, reikalauja

atitinkamo matomų dizaino elementų. Jie gali būti tokie svarbūs vartotojui,

kaip ir mechaninės produkto charakteristikos.

Trečiasis produkto elementas – tai paslaugos po pardavimo. Pirkėjai

daug produktų perka kreditan. Kartais į produkto kainą įeina pristatymas,

sumontavimas, garantijos ir aptarnavimas. Produktas, turintis paslaugas po

pardavimo, badinamas papildytu produktu. Papildytas produktas itin svarbus

pramoniniame marketinge, nes dauguma pramoninių produktų reikalauja

aptarnavimo po pardavimo.

Visi produktai skirstomi į dvi stambias grupes – vartojimo produktas ir

pramoninius produktus.

Vartojimo produktai – tai produktai, skirti naudoti vartotojams

asmeniniame namų ūkyje ir ne verslo tikslais.

Pramoniniai produktai, kartais dar vadinami verslo produktais, yra

naudojami kitų produktų sukūrimui ar suteikiant paslaugas versle.

Vartojimo produktų yra labai daug tad vienos klasės jiems neužtenka.

Taigi, vartojimo produktus galima suskirstyti į patogiai įsigyjamus,

pasirenkamus ir specialius produktus. Kartais dar išskiriamas neieškomų

produktų pogrupis.

Patogiai įsigyjami produktai – tai produktai apie kuriuos vartotojas

žino dar prieš ketindamas pirkti ir kuriuos perkant daromos minimalios

pastangos. Daugumai pirkėjų tai – dantų pasta, kasdieniniai maisto

produktai, nebrangūs saldainiai ir pan. Patogiai įsigyjami produktai gali

būti kasdieniniai (perkami nuolat, jų atsargos pildomos), impulso

(neplanuotas pirkinys), katastrofiniai (iškilus netikėtai būtinybei).

Pasirenkami produktai – tai produktai, kurių kaina kokybė ir stilių

pirkėjai lygina keliose parduotuvėse dar prieš įsigydami. Pavyzdžiui,

moteriški drabužiai, baldai, buitinė technika, automobiliai – yra

pasirenkami produktai.

Specialūs produktai – tai produktai kuriems įsi gyti vartotojas

sunaudoja daug laiko ir pastangų, tačiau pirkdamas jis tiksliai žino ko jam

reikia. Čia ypač svarbus prekinis ženklas. Specialius produktus galima

suskirstyti į didelio lojalumo (produktai, kuriems labai ištikimas) ir

retai perkamus produktus (ilgai naudojami ir brangūs daiktai).

Neieškomų produktų pogrupis yra labai menkas, kadangi jis nėra

adekvatus trims aptartoms kategorijoms. Yra dvi neieškomų produktų rūšys:

• Nauji produktai, apie kurios vartotojas dar negirdėjo,

• Produktai, kurių šio metu nenori.

Tam tikroje sferoje vyksta mainai produktais. Pirkėjai juos perka, o

pardavėjai – parduoda. Ši sfera, abstrakčiai vadinama rinka, gali būti

įvairiai skirstoma. Plačiai paplitęs rinkos skirstymo . metodas pagal

suvartojimo būdą. Šiuo požiūriu rinką galimą suskirstyti į vartotojišką ir

pramoninę rinkas.

Vartotojiška rinka – tai rinka kurios siūlomas prekes bei paslaugas

galutiniai pirkėjai įsigyja savo asmeniniam vartojimui.

Pramoninė rinka – tai rinka kurioje veikiančios įmonės – pardavėjos

savo prekes iir paslaugas siūlo kitoms įmonėms, verslui, o ne vartotojams.

Pramoninis marketingas dažnai vadinamas verslo marketingu. Kadangi jis

veiki su pardavimais vykdomais vienos firmos kitai firmai.

Reklamos inovacijų grupė neabejotinai veiklą vykdo pramonėje rinkoje,

nes mano baigiamajame darbe aprašomas produktas „Infostendas“ yra skirtas

tik verslui. 1.2 Naujas produktas

Kas yra naujas produktas apibrėžti sudėtinga. Tačiau šis klausimas yra

strategiškai svarbus, kadangi naujas produktas, greičiausiai buvo griežčiau

vystytas ir bandytas, negu produktas, kuris yra paprasčiausia esamo

produkto modifikacija.

Vieniems rinkos dalyviams naujas produktas gali būti visiška

technologinė inovacija naujoje rinkoje, pavyzdžiui, savo laiku –

kompiuteris ar mikrobangų krosnelė.

Kitiems rinkos dalyviams naujas produktas gali būti tiesiog jau

egzistuojantis produktas, patobulintas kažkokiu būdu, pavyzdžiui naujas

lūpų dažų atspalvis ar indų ploviklis su citrinos kvapu.

Netgi „aš taip pat“ („me too“) produktas, t.y. nuo konkurentų

nukopijuotas sėkmingas produktas, yra naujas produktas imituojančiai

įmonei.

Marketingo koncepcija produktą apibrėžia kaip kompleksą apčiuopiamų ir

neapčiuopimų savybių. Jeigu nors vien iš šių savybių pasikeičia, galima

sakyti, kad atsirado naujas produktas.

Tarptautiniame marketinge seni produktai vėl tampa naujais, kai jie

pasiūlomi vartotojam mažiau išvystytose šalyse. Pavyzdžiui, pasaulyje yra

daug vietų kur televizorius yra naujas produktas.

Taigi, visiškai suprantama, kad terminas „naujas“ yra reliatyvus.

Naujumo reikšmė priklauso nuo to, ar mes esame įmonės vadovai, ar

vartotojai.

Naujas produktas įmonės vadovo požiūriu.

Įmonių vadovai gali suklasifikuoti naujus produktus pagal dvi

dimensijas: naujumas

įmonei ir naujumas rinkai.

Šioje naujo produkto kategorijų matricoje yra išskirtos tokios naujo

produkto kategorijos:

• Naujas produktas pasauliui: nauji produktai, kurie sukuria

visiškai naują rinką.

• Nauja produkto linija: nauji produktai, kurie papildo ar išplečia

egzistuojančius produktus

• Priedai prie esamu produktų: nauji produktai, kurių atskiros

savybės yra pagerintos ar pataisytos, pakeičiantys egzistuojančius

produktus.

• Esamų produktų siūlymas naujoms rinkoms: egzistuojantys produktai,

kurie siūlomi naujoms rinkoms ir naujiems rinkos segmentams.

• Nauja kaina: nauji produktai, kurie turi tas pačias savybes,

tačiau žemesnę kainą.

Naujas produktas vartotojo požiūriu.

Nauji produktai vartotojo ar rinkos požiūriu, priklausomai nuo jų

naujumo, gali būti klasifikuojami į tris tipus:

• Pertraukianti inovacija,

• Dinamiškai pertraukianti inovacija,

• Nepertraukianti inovacija.

Pertraukianti inovacija – tai pionieriški produktai, kurie yra tokie

nauji, kad joks ankstesnis produktas iki jų atsiradimo neatliko analogiško

funkcijos. Jų visiškas naujumas reikalauja ir naujo vartotojo modelio.

Pavyzdžiui, vaizdo grotuvas savo laiku buvo pertraukianti inovacija.

Dinamiškai pertraukianti inovacija – tarpinis naujo produkto

apibrėžimas, kada produktas yra pagerinamas, atliekami pakeitimai esamuose

produktuose. Šie ppakeitimai ir pagerinimai nesmarkiai pakeičia pirkimo ir

vartojimo modelį. Pavyzdžiui, elektra varomas automobilis yra dinamiškai

pertraukianti inovacija. Šio atveju pasikeis tik vartotojo pirkimo ir

vartojimo įpročiai, tačiau visa vairavimo procedūra ar kelių eismo

taisyklės liks tos pačios.

Nepertraukianti inovacija – yra nežymūs, ne itin reikšmingi produkto

pasikeitimai, imituojantys produktai. „COCA-COLA light“ gali būti

nepertraukianti inovacija. Gamintojai siekia gerinti produktus, kadangi

toks nedidelis pagerinimas, kaip mažiau druskos ar kalorijų, didina įmonės

konkurencinį pranašumą. Prie nepertraukiančios inovacijos galima priskirti

ir stiliaus, mados ar susižavėjimo pasikeitimus.

„Infostendas“ yra naujas produktas dvejopa prasme – tai naujas

produktas ir įmonei, ir rinkai. Rinkos atžvilgiu, „Infostendo“ naujumas tai

nauja produkto linija, nes „Infostendas“ papildė jau e.samų žurnalų gretas.

Savo charakteristika, rinkos segmentu bei pateikimu galutiniam vartotoju –

tai yra naujas produktas rinkai. 1.3 Naujo produkto vadyba ir marketingas

Marketingas – tai vientisa įmonės ir jos partnerių gamybinės ir

komercinės veiklos valdymo filosofija, strategija ir taktika, padedanti

tenkinti tam tikrus konkrečių vartotojų poreikius.

Tokia marketingo samprata sąlygoja tai, kad, imantis vienokio ar

kitokio verslo, būtina gauti atsakymus į šiuos principinius klausimus: kam

reikalinga prekė; kokius poreikius ji turi tenkinti ir kokios tam

reikalingos savybės; kiek ir kada šios prekės reikia. Atsakymus į šiuos

klausimus reiktų gauti iki idėjos įgyvendinimo pradžios.

Norint gauti pakankamai patikimus atsakymus, svarbu surinkti nemažai ir

gana svarbios informacijos, turėti žinių iš daugelio sričių, atlikti

įvairiapusiškus rinkos tyrimus, išanalizuoti vartotojų poreikius, įvertinti

konkurenciją, susipažinti su kainodara ir kainomis, išnagrinėti realizavimo

sąlygas, apgalvoti reklamą ir ištirti dar daug kitų vidaus ir išorės

veiksnių. Be to, reikia žinoti ne tik esamą padėtį, bet ir raidos

tendencijas, numatyti ateitį, o tai dažniausiai yra kkur kas sudėtingiau. Ir

pagaliau sunkiausiai apčiuopiamas ir realizuojamas marketingo uždavinys –

kryptingas orientavimasis į rinką, vartotojų poreikių, naudingų gamintojui,

skatinimas ir netgi naujų poreikių formavimas. Visi šie dalykai ypač susiję

ir su kitais mokslais. Tarkime, marketinge, be specifinių jo metodų,

taikomi ir kitų mokslų (ekonomikos, statistikos, sociologijos,

psichologijos ir kt.) principai bei metodai. Rimtesni marketingo tyrimai

negali būti atlikti be kompiuterinės technikos, be to, sprendimai turi būti

grindžiami teisiniais norminiais aktais.

Apkritai literatūroje galima surasti išskirtas dvi marketingo

interpretacijas.

Pirmoji byloja, kad marketingas suvokiamas kaip verslo ar įmonės,

kurios veikla turi būti orientuota į pirkėjų poreikių tenkinimą,

„egzistavimo būdo“ filosofija. Tai reiškia, jog, jei įmonė nesukurs ir

nepateiks pirkėjo pageidaujamos prekės, tai padarys konkurentai. Visgi čia

nereiktų pamiršti, kad marketingas dažniausiai tarnauja verslininkų

pajamoms didinti. Juk įmonės egzistuoja ne tam, kad kurtų ir pardavinėtų

prekes, o tam, kad pasiektų savo tikslų, kurių svarbiausias yra užsidirbti

pinigų. Lemiamą vaidmenį pelnui gauti atlieka marketingas.

Antroji interpretacija sako, kad „marketingo“ terminas vartojamas

instrumentine prasme. Šiuo atveju jis suprantama kaip veiklos metodų ir

priemonių visuma, kurie įgalina tirti vartotojų poreikius ir paklausą,

formuoti anksčiau neatskleistus poreikius, sėkmingai skatinti pirkti tam

tikras gėrybes ir paslaugas ir pardavinėti jas pirkėjo pageidaujamoje

vietoje ir laiku.

Marketingo rūšys

|Marketingo rūšys |Principinė sąlyga |Siekiamas tikslas |

|Konversinis |Negatyvi pažiūra į prekę|Skatinti paklausą |

|Skatinantis |Nėra paklausos |Skatinti paklausą |

|Palaikantis |Pasiūla lygi paklausai |Išlaikyti ttokią pat |

| | |paklausą |

|Plėtojantis |Yra potencialių |Išplėsti rinką |

| |vartotojų | |

|Sinchroninis |Ne tolygi paklausa |Subalansuoti pasiūlą ir |

| | |paklausą |

|Remarketingas |Mažėjanti paklausa |Padidinti paklausą arba |

| | |sustabdyti jos mažėjimą |

|Demarketingas |Paklausa didesnė už |Sumažinti paklausą |

| |pasiūlą | |

|Antimarketingas |Kenksmingi vartojimo |Likviduoti paklausą |

| |padariniai | |

„Infostendo“ įvedimui į rinką taikau plėtoja.nčią marketingo rūšį, nes

šis produktas turi nemažai potencialių klientų. Tikslas yra išplėsti

„Infostendo“ rinką ir pateikti šį produktą rinkai taip, kad būtų užtikrinta

jo paklausa.

Pagal objektą literatūroje išskiriamos tokios marketingo rūšys [7,

135]:

• plataus vartojimo prekių;

• gamybinės paskirties prekių;

• paslaugų;

• idėjų.

Marketingo kompleksas

Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir

sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti

įmonės marketingo tikslus.

Marketingo kompleksą sudaro:

• prekė (paslauga) (jai priskiriami sprendimai ir veiksmai, susiję

su prekės kūrimu, jos gamyba, įpakavimu, pavadinimu,

garantijomis ir kt.);

• kaina (ji apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekės

kainos nustatymu, jos keitimu, nuolaidų, teikiamų pirkėjams bei

apmokėjimo sąlygų taikymu);

• paskirstymas (jam priskiriami sprendimai ir veiksmai, kuriais

pasirenkami prekės pateikimo vartotojams keliai, organizuojamas

fizinis prekės judėjimas iš gamybos įmonės pas vartotoją);

• rėmimas (tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama vartotojus

informuoti apie prekes ir paskatinti tas pprekes pirkti).

Reklamos reikšmė įvedant prekę į rinką

Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes,

paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai, siekiant užsakovo

numatytų tikslų.

Reklamos rūšys:

• spausdinta reklama (periodiniai leidiniai, neperiodiniai

leidiniai);

• transliacinė reklama (televizija, radijas, švieslentės);

• tiesioginė reklama (paštas, kitos ryšių priemonės);

• viešoji (išorinė) reklama (transporto priemonės, stacionarūs

įrenginiai);

• reklama pardavimo vietose (vitrinos, interjeras);

• specialioji reklama (reklaminiai suvenyrai);

• demonstracinė reklama (kino, vaizdo ir kompiuterinė reklama).

Reklamos efektyvumą daugiau lemia ne jai išleistų pinigų suma, o jos

kūrybinė koncepcija, kuri įkūnijama reklaminėje žinutėje. Joje turi būti

pateikiama svarbiausia informacija, kuri įmonė turi perduoti reklamos

auditorijai.

Reklamos žinutę sudaro dvi dalys. Pirmoji – tai informacija, kurią

žodžiais, vaizdais ar garsais norima perduoti auditorijai. Antroji –

žinutės sukeliamas bendras įspūdis kiekvienam auditorijos dalyviui.

Sukūrus reklaminę žinutę, reikia parinkti jos perdavimo tikslinei

auditorijai priemones, t. y. reklamos nešiklius. Šį pasirinkimą lemia daug

veiksnių. Svarbiausi yra:

• auditorijos teikiama pirmenybė tam tikram reklamos nešikliui;

• reklamuojamos prekės tipas;

• reklaminės žinutės pobūdis;

• reklamos kaina;

• konkretaus nešiklio pasirinkimo galimybė ir kt.

Vadybos požiūriu labai svarbu kokybiškai suplanuoti reklamos kampaniją, kad

kiekvienas reklamai išleistas litas duotų maksimalų efektą.

Paslaugų marketingo samprata

Tradicinį paslaugų marketingo kompleksą sudaro keturi elementai:

produktas (product), vieta (place), rėmimas (promotion) ir kaina (price).

Šis

kompleksas išplečiamas papildomais trim elementais: žmonėmis (people),

fizine išraiška (physical expression), procesas (process).

|(4P) | | | | |

|(+3P) | | | | |

Elementas „Žmonės“ yra visi žmoniškieji faktoriai, kurie atlieka tam

tikrą vaidmenį paslaugos suteikime ir dėl to įtakoja pirkėjo suvokimą,

daugiausiai tai firmos personalas, pats vartotojas ir kiti jį supantys

vartotojai paslaugos suteikimo aplinkoje.

Elementas „Fizinė išraiška“ yra aplinka, kurioje paslauga suteikiama,

kur susitinka klientas ir paslaugos suteikėjas, ir visi fizinę išraišką

turintys komponentai, kurie palengvina paslaugos suteikimą ar komunikaciją

jos suteikimo metu.

Elementas „Procesas“ yra visos procedūros, mechanizmai, veiksmų

srautas, kuris atsiranda suteikiant paslaugą – paslaugos suteikimo ir

operacinės sistemos.

Prekės paprastai pasižymi tokiomis savybėmis:

Paieškos savybės – prekės atributai, kuriuos vartotojas gali nustatyti

prieš juos įsigydamas (spalva, kvapas, dizainas, atitikimas, svoris ir

kt.).

Patirties savybės – prekės atributai, kuriuos vartotojas gali nustatyti

tik įsigijęs prekę ir ją išbandęs (skonis, patogumas vartoti/naudoti).

Kalbant apie paslaugas reikėtų išskirti dar vieną savybių grupę, –

pasitikėjimo savybes – tokias charakteristikas, kurias vartotojas gali

sunkiai įįvertinti net ir po to, kai jis pasinaudoja paslauga, kas itin

svarbu inovacijų vadyboje.

|Dauguma prekių |Dauguma paslaugų |

Lengvai įvertinamos Sunkiai įvertinamos

Svarbūs paslaugos ypatumai yra tai, kad vartotojai, ieškodami sprendimo

savo problemai ir rinkdamiesi paslaugos tiekėją, kur kas labiau vadovaujasi

asmeniniais informacijos šaltiniais, t.y. draugų, pažįstamų ir ekspertų

rekomendacijomis, nei prekių atveju. Rizika, kurią jie suvokia kaip galimą

dėl netinkamo tiekėjo pasirinkimo, yra kur kas didesnė nei prekių atveju

dėl neapčiuopiamos paslaugų prigimties, dėl to, kad paslaugas sunk.u

standartizuoti, paslaugoms labai retai suteikiamos garantijos.

Visuotinai priimto ppaslaugos apibrėžimo nėra. Kiekvienas ekonominėje ar

marketingo literatūroje pateiktas apibrėžimas vienaip ar kitaip yra

ribotas, nes visada atsiranda veiklos rūšių, kurios visuotinai

pripažįstamos paslaugomis, tačiau į vieno ar kito autoriaus siūlomą

apibrėžimą netelpa. Dažniausiai apibrėžimuose akcentuojamos šios paslaugų

savybės:

• neapčiuopiamumas; nekaupiamumas; neatskiriamumas;

heterogeniškumas (nevienodumas).

Paslaugą galima apibrėžti remiantis kiekviena iš šių savybių,

pavyzdžiui:

Paslauga – tai prekė, kuri pasižymi daugiausia neapčiuopiamomis

savybėmis. Neapčiuopiamų savybių turi daugelis prekių, tačiau prekę galima

laikyti paslauga tik tuomet, kai šios savybės ima vyrauti. Tai, pavyzdžiui,

automobilio ar buto remontas, kompiuterinės sistemos įdiegimas ar

turistinės kelionės organizavimas. Tai yra paslaugos, nors joms tenka

nemažai materialaus turinio. Taip pat yra paslaugų, kuriose tiesiogiai

dalyvauja materialūs, apčiuopiami klientui priklausantys daiktai

(pavyzdžiui, valyklos paslaugos), arba paslaugos teikiamos turint klientui

priklausantį daiktą, bet pridedant nemažą kiekį naujų medžiagų ar

sudedamųjų dalių (tai daiktų remonto paslaugos).

Paslauga – tai prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu

metu. Daugelis paslaugų teikiamos ir vartojamos vienu metu

(transportavimas, mokymas). Akivaizdu, kad jų negalima kaupti – iš anksto

pagaminus, vėliau parduoti.

Paslauga – tai prekė, kurios gamyboje dalyvauja jos vartotojas

(klientas). Kadangi paslaugų gamyba ir vartojimas glaudžiai susiję, labai

svarbi sąlyga – kliento dalyvavimas ją teikiant. Tarkime, keleivių vežimo

paslaugų negalima teikti be keleivių, prekybinių – be pirkėjo, gydymo – be

pacientų ir pan. Ši paslaugų savybė kelia nemažai reikalavimų personalui,

jo kvalifikacijai, ypatingai darbuotojų, kkurie bendrauja su klientu. Juk

nuo pardavėjo, padavėjo, kirpėjo, gydytojo ir t.t. profesionalumo labai

priklauso, ar klientas vėl apsilankys.

Paslauga – tai prekė, kurios turinys ir kokybė priklauso nuo paslaugos

tiekėjo, jos vartotojo (kliento) ir kitų aplinkybių. Heterogeniškumas

(nevienodumas) atsiranda dėl to, kad paslauga yra jos tiekėjo ir kliento

sąveikos rezultatas. Paslauga vienam klientui nėra visiškai tokia pat kaip

kitam jau vien dėl skirtingų santykių, susiklostančių tarp paslaugos

teikėjo ir kliento. Netgi toje pačioje įmonėje dirbantys specialistai

skiriasi savo patirtimi, žiniomis, sugebėjimais ir dar daugeliu kitų

savybių. Be to, paslaugos kokybę lemia daugelis veiksnių, susijusių su

paslaugos teikimo vieta, laiku ir t.t.

Kiekvienas klientas, išsirinkdamas konkretų paslaugos teikėją, žino,

kokį paslaugos lygį jis nori gauti bei kokį jį privalo gauti kaip minimalų.

Taip išskiriami du lygiai: adekvatus ir pageidaujamas. Tarkime, restorane

ar kitoje maitinimo įstaigoje klientas tikisi nuvalyto stalo. Tai

apibūdinama kaip adekvati paslauga. Be abejo, klientas žino, jog dažnai

paslauga pranoksta adekvatų lygį ir yra geresnė (tarkime, ne tik bus švarus

stalas, bet ir greitas bei malonus aptarnavimas), o tai jau vadinama

pageidaujama paslauga. Tarpas tarp adekvataus ir pageidaujamo paslaugos

lygio vadinamas tolerancijos zona.

Svarbu žinoti, jog bet koks paslaugos lygis žemiau adekvataus sukels

klientų nepasitenkinimą ir pasipiktinimą, o paslaugos lygis virš

pageidaujamos paslaugos sukels didelį pasitenkinimą ir net nustebimą.

Apskritai tolerancijos zona yra labai lanksti priklausomai nuo daugelio

dalykų: ppaslaugos sferos, konkretaus paslaugos tiekėjo tam tikroje sferoje,

paslaugos dimensijų, vartotojo aplinkybių, asmenybės ir patirties. Gali.

būti ir taip, kad adekvati paslauga yra lygi norimai, tuomet tolerancijos

zona yra nulis.

Faktoriai, įtakojantys paslaugų vartotojų lūkesčius:

• ilgalaikiai paslaugos stiprintojai (individualūs stabilūs faktoriai,

sąlygojantys padidintą individo jautrumą į paslaugas): kitų asmenų

įtakoti lūkesčiai, asmeninė paslaugos filosofija;

• asmeniniai poreikiai: fiziniai, socialiniai, psichologiniai,

funkcijiniai.

Adekvačios paslaugos lūkesčių šaltiniai:

• tarpiniai paslaugos stiprintojai (laikini trumpalaikiai individualūs

faktoriai, kurių įtakojamas asmuo geriau suvokia paslaugos poreikį);

• suvokiamos paslaugos alternatyvos;

• supratimas apie savo rolę paslaugoje;

• situaciniai faktoriai;

• nuspėjama paslauga;

Reikia skirti lūkesčius konkrečiu paslaugos suteikimo momentu ir

lūkesčius kalbant apie visą paslaugų sferą apskritai.

Pageidaujamos ir nuspėjamos paslaugos šaltiniai:

• tiesioginiai pažadai, gauti asmeninės ir neasmeninės komunikacijos

priemonėmis;

• pažįstamų rekomendacijos;

• praeities patirtis. 1.4 Prekės įvedimas į rinką

1.4.1 Rinkos samprata

Vadybos ir marketingo požiūriu rinka apibrėžiama taip:

Rinka – tai visuma esamų ir potencialių pirkėjų, siekiančių patenkinti

savo poreikius pakeičiant ką nors vertinga su prekę siūlančiais

pardavėjais.

Priklausomai nuo to, kas perka prekes ir kokiam tikslui, marketinge

skiriami penki rinkos tipai:

Vartojimo prekių rinka. Jos vartotojai – pavieniai asmenys ar šeimos,

perkančios prekes asmeniniam naudojimui.

Gamybinės paskirties prekių rinka, kurios vartotojai – įmonės,

perkančios prekes gamybiniam vartojimui.

Prekybininkų – tarpininkų

rinkos vartotojai – asmenys arba firmos,

perkančios prekes perparduoti.

Valstybinė rinka. Čia vartotojai yra valstybinės įstaigos ir

organizacijos, perkančios prekes, kad užtikrintų savo funkcionavimą.

Tarptautinė rinka. Ji gali apimti visus minėtuosius rinkos tipus, jei

pirkimo ir pardavimo operacijos atliekamos už šalies ribų.

„Infostendas“ daugiau būtų priskiriamas prekybininkų – tarpininkų

rinkos vartotojams, nes ši prekė yra skirta juridiniam vartotojui ar kitaip

tariant firmoms.

Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai

ar panašiai reaguojama į marketingo veiksmus. Jis atliekamas, todėl, kad

galima būtų pasirinkti tą vartotojo ggrupę, kuri jai yra patraukliausia ir

naudingiausia. Rinkos segmentavimas yra efektyvus, kai rinkos segmentai

lengvai identifikuojami, segmente galima nustatyti vartotojų

charakteristikas, segmentas yra pakankamai didelis ir pelningas, kad

pateisintų jo poreikių tenkinimą, segmentas lengvai pasiekiamas rėmimo ir

prekių paskirstymo veiksmais.

Prieš segmentuojant rinką reikia atrinkti požymius, pagal kuriuos tai

bus daroma. Literatūroje išskiriami šie rinkos požymiai: geografinis,

demografinis, psichografinis ir vartotojų elgsena.

Atlikus segmentavimą pagal įvairius požymius, nustatoma tikslinė rinka

(vartotojų grupė, turinti panašių poreikių, į kuriuos orientuodamasi įmonė

kuria marketingo kompleksą).

Prekės gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo jos atsiradimo iki

išnykimo.

Literatūroje dažniausiai išskiriamos keturios gyvavimo ciklo stadijos:

• įvedimas;

• augimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas

sparčiai didėja;

• branda – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas

stabilizuojasi ir ima po ttruputį mažėti;

• smukimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas

nuolat mažėja. 1.4.2 Įvedimas į rinką

Įvedimas – tai gyvavimo ciklo stadija, kai naujai pasirodžiusios prekės

pardavimas po truputį didėja.

Šioje stadijoje vartotojai dar mažai žino apie prekę, nes ji dar yra

nauja, todėl nesusiklostę ir jos vartojimo įpročiai. Todėl šioje stadijoje

itin didelę reikšmę įgauna tinkamas vadybos priemonių parinkimas ir

panaudojimas įgalinantis sutrumpinti įvedimo į rinką laiką ir sumažinti tam

skirtas išlaidas. Dauguma pirkimų – bandomieji. Naują prekę perka arba

nauja paslauga naudojasi tik tie vartotojai, kurie mėgsta naujoves. Tai

padarę ir įvertinę paskleidžia informaciją aplinkiniams. Jeigu įvertinimas

teigiamas, atsiranda vis daugiau vartotojų, siejančių išbandyti naujovę, o

taip pamažu ima didėti pardavimų mastas.

Įvedant prekę į rinką, nors ir didėja pardavimai, įmonė pelno paprastai

dar negauna, nes turi daug išlaidų. Daug lėšų skiriama rėmimui, ypač

reklamai. Tuo siekiama geriau informuoti vartotojus apie naują prekę. 1.4.3 Įmonės aplinka

Socialinė aplinka

Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2003 m.

gruodžio mėn. Lietuvos Respublikoje buvo registruota per 67‘000 ūkio

subjektų. Tai reiškia, kad mūsų leidinį turi pamatyti apie 44,8%

organizacijų.

Socialinės aplinkos analizė.

Lietuvoje mažas natūralusis prieaugis, dauguma organizacijų keliasi į

didmiesčius.

Reklama neturi pernelyg kirstis su nusistovėjusiomis vertybėmis ir

tradicijomis. (Lietuvos visuomenė senėja, pensininkų skaičius išaugo 1,1

%), kita vertus, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, vyko vertybių

perkainojimas. Didelė dalis žmonių pirmenybę teikia konkuruojančioms

vertybėms – darbinei karjerai, materialiam apsirūpinimui, saviraiškai ir

įsitvirtinimui gyvenime. Tai nulemia jų, kaip vartotojų, poreikių struktūrą

ir elgseną rinkoje.

Reklama neturi piktinti tikinčiųjų.

Ekonominė aplinka

Lietuvos ekonomika auga ir stiprėja. Didėja namų ūkių pajamos, mažėja

nedarbo lygis, nors pastarojo mažėjimas, galbūt susijęs su darbo jėgos

mažėjimu. Situacija Lietuvoje jau nebe tokia kritiška kaip buvo tik atkūrus

nepriklausomybę. Vystosi privatus verslas. Didėja užsienio investicijos

Lietuvoje. Nors JAV dolerio kursas smuko, bet Lietuvai tai jokių ryškių

pasekmių neturėjo.

Teisinė – politinė aplinka

Galima teigti, kad teisinę politinę projekto aplinką sudaro keletas

įstatymų. Pirmiausia tai Reklamos ir Konkurencijos įstatymai.

LR Reklamos įstatymo tikslas – gerinti vartotojų informavimą apie

prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos

konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti. Šis

įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos

subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje

teisinius pagrindus.

Gamtinė aplinka

Lietuvos gamtinei aplinkai būdingos pasaulinės tendencijos:

• Gamtinių išteklių stoka;

• Energetinių išteklių kainų svyravimas;

• Aplinkos taršos didėjimas.

Aplinkos tarša Lietuvoje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo Padidėjo

dėmesys ekologinėms problemoms ir aplinkosaugai. Atkūrus nepriklausomybę

buvo įsteigtas Aplinkos apsaugos departamentas, 1994 metais reorganizuotas

į ministeriją. Ji turi teritorinių inspekcijų tinklą, prie jos veikia

Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių taryba.

Mokslinė – technologinė aplinka

Pasaulio mokslo ir technikos pasiekimai vis dažniau pritaikomi ir

Lietuvos ūūkyje. Daugėja įmonių, įdiegusių naujas, pažangias technologijas.

Tačiau dar daugeliui įmonių būdingas techninis atsilikimas, naudojamos

pasenusios, neefektyvios technologijos.

Mikroaplinka:

• Tiekėjai – tai firmos ar asmenys, aprūpinantys gamintojus ir

konkurentus reikiamais materialiniais ištekliais.

• Tarpininkai;

• Pirkėjai – svarbiausias aplinkos veiksnys. Jie gali būti įvairūs. Jų

poreikiai – pradinis visos marketingo veiklos momentas.

• Konkurentai. Juos reikia nuolat stebėti ir analizuoti. Tai pakankamai

sudėtinga, nes ne visą informaciją apie juos galima gauti.

• Kontaktinės auditorijos. Bet kuri grupė, kuri rodo realų ir potencialų

susidomėjimą ir daro poveikį įmonės tikslų realizavimui.

Makroaplinka:

• Demografinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos elementas,

apimantis gyventojų skaičiaus ir jų sudėties poveikį marketingui.

• Socialinė kultūrinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos

elementas, ugdantis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui.

• Technologinė aplinka.

• Ekonominė aplinka. Bendra ekonomikos padėtis yra visų marketingo

veiksmų pagrindas.

• Politinė teisinė aplinka. Ji apima visuomenės politinių struktūrų

veiksmus, teisės aktus ir jų interpretavimą, kurie vienaip ar kitaip

liečia firmos veiklą.

• Fizinė .aplinka – tai gamtos turtai arba materialiniai ištekliai.

Aplinkos ištyrimas ir supratimas leis labiau pagrįstai planuoti būsimo

produkto įvedimo į rinką strategiją ir taktiką. 1.4.4 Situacijos analizė

Situacijos analize siekiama apibūdinti įmonės būklę, jos istoriją,

vystymąsi, siūlomas paslaugas, vartotojus, dalį rinkoje, konkurentabilumą,

aptarnaujamas rinkas, rinkos tyrimą, įįmonės veiklos privalumus ir trūkumus.

Perspektyvų tyrimas – tai įmonės savybių ir susiklosčiusių aplinkybių

tyrimas siekiant nustatyti tas, kurios yra palankios ar nepalankios

numatytam tikslui pasiekti.

Įmonės tikslai – tai išmatuojamais kokybiniais ir kiekybiniais

rodikliais nusakytos užduotys, kurias numatoma įvykdyti per numatytą laiką.

Dažnai literatūroje perspektyvų tyrimas vadinamas SWOT analize

(strengths – privalumai, weaknesses – trūkumai, opportunities – galimybės,

threats – įvairi grėsmė). Ši procedūra labai plačiai naudojama prieš

pradedant bet kokius planavimo veiksmus. Jos esmė – peržiūrėti žinomus

įmonės veiklos ar aplinkos faktus, vertinant juos tam tikrų tikslų

atžvilgiu

Savo pasirinktoje rinkoje įmonė labai retai būna vienintelė. Paprastai

tų pačių pirkėjų poreikiais rūpinasi bei stengiasi juos patenkinti ir kitos

įmonės, todėl tarp įmonių nuolat vyksta varžybos – konkurencija.

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantys

tapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes.

Konkurentų veiksmai įmonės veiklai gali turėti labai ryškių padarinių,

todėl priimant vadybos bei marketingo sprendimus būtina informacija apie

esamą ir laukiamą konkurencinę situaciją, esamus bei laukiamus konkurentų

ketinimus ir elgseną. Susipažinus su konkurentų strategijomis, jų

stipriosiomis bei silpnosiomis pusėmis, išaiškėja įmonės galimybės,

reagavimo į konkurentų veiksmus priemonės. Beje, prieš priimant kiekvieną

svarbesnį marketingo sprendimą, reikia numatyti konkurentų atsakomuosius

veiksmus.

Konkurencijai didelės reikšmės turi rinkos struktūra. Paprastai

išskiriami tokie keturi rinkos struktūrų tipai:

Grynoji konkurencija (kai rinkoje yra daug smulkių pardavėjų,

parduodančių panašias prekes, todėl kiekvienas iš jų

neturi galimybių

daryti įtakos rinkai. Pirkėjų irgi yra daug, jie perka nedidelį prekių

kiekį ir todėl kiekvienas iš jų taip pat turi nedaug įtakos rinkai).

Kiekviena įmonė siekia išskirti savo prekes iš kitų. Tada atsiranda

monopolinė konkurencija. Jai būdinga, kad rinkoje yra daug pardavėjų,

siūlančių panašias, tačiau pirkėjo požiūriu ne identiškas prekes. Šiuo

atveju kiekvienos įmonės tikslas yra sukurti pirkėjui įvaizdį, kad jos

prekės išsiskiria iš kitų savo ypatingomis savybėmis, yra kažkuo savitos,

unikalios.

Išsivysčiusiose šalyse vyraujanti rinkos struktūra yra oligopolija,

kurioje veikia kelios stambios įmonės ir kiek vviena iš jų kontroliuoja

didelę rinkos dalį.

Monopolija yra visiška grynosios konkurencijos priešingybė. Joje yra

tik vienas pardavėjas, pateikiantis rinkai prekes, iš esmės neturinčias

artimų pakaitalų.

Įvedinėjant naują prekę į rinką reikia atlikti konkurencijos analizę:

1. Išsiaiškinti bendros konkurencijos situaciją nagrinėjamoje rinkoje.

2. Nustatyti savo padėtį ir galimybes rinkoje.

3. Identifikuoti ir įvertinti svarbiausius konkurentus.

4. Ištirti įmonės ir konkurentų stipriąsias ir silpnąsias puses.

Reklamos inovacijų grupė – tai įmonė, kuri veikia grynosios

konkurencijos sąlygomis. Tačiau išlikimui rinkoje pasirinkta autorinių

idėjų kryptis, kada kiekvienas projektas yyra autorinis ir skirtingas nuo

kitų įmonių. 2. PREKĖS „INFOSTENDAS“ ĮVEDIMAS Į RINKĄ

2.1 Įvedimo į rinką projektas

Projektas – tai laikina veikla, orientuota sukurti unikalų produktą.

Laikina reiškia, kad projektui nustatomas tikslus pradžios ir pabaigos

momentas. Terminas „unikalumas“ atsispindi projekto (prekės ar paslaugos)

naujume. Projektas gali būti unikalus net ir tuo atveju, jei tai, kas

daroma dabar, jau buvo atlikta daug kartų prieš tai, tačiau skiriasi

projekto savininkas, dizainas, vieta, kontaktai ir kt.

Projekto valdymo samprata:

Projektų valdymas – tai profesionali veikla (profesionalus pokyčių

valdymas), grindžiama šiuolaikinėmis vadybos mokslo žiniomis, patirtimi,

metodais, priemonėmis bei technologijomis ir orientuota į aukštų rezultatų

pasiekimą.

Projekto savybės

Kiekvienas projektas paprastai pasižymi šiomis savybėmis:

Aiškūs ir tuo pat metu įvairūs tikslai. Projektas rengiamas siekiant

kažkokio tikslaus rezultato, kurio nenustačius iki projektinėje stadijoje

sėkmingo projekto atlikimo negalime tikėtis.

Pasikeitimai. Tai vienas pagrindinių projekto bruožų, kadangi pačiu

projektu siekiamas rezultatas turi pakeisti aplinką, kurioje projektas yra

įgyvendinamas.

Laiko apribojimas. Tai projekto savybė, kuri pabrėžiama beveik visuose

pateikiamuose projekto apibrėžimuose. Ši savybė reiškia, kad kiekvienas

projektas turi nustatytą projekto pradžios ir pabaigos momentus, kurie

apriboja jo atlikimą.

Unikalumas. Šis bruožas būdingas ne atskiroms projekto dalims

(procesams), bet visam projektui, kaip visumai.

Reikiamų išteklių apribojimai. Kiekviename projekte naudojami įvairūs

ištekliai: finansiniai, materialiniai, darbo jėga ir t.t. Visa tai

glaudžiai susiję su biudžetu.

Kompleksiškumas ir atsiribojimas. Kompleksiškumas pasižymi kompleksiniu

visų vidinių ir išorinių faktorių, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiančių

projektą, įvertinimu. Tuo pat metu kiekvienas projektas yra orientuotas tam

tikroje veiklos sferoje ir turi būti atsiribojęs nuo kitų projektų ar kitos

veiklos. Šis požymis leidžia vertinti projektą kaip atskirą, vientisą,

kompleksišką sistemą su atskiromis ccharakteristikomis.

Specifinė projekto organizacija. Dažnai projekto įgyvendinimo

laikotarpiu reikia sukurti specifinę organizacinę struktūrą, visais

atvejais reikia skirti projekto vadovą.

Projekto dalyviai:

Pagrindinis projekto dalyvių struktūrinis vienetas yra projekto komanda

– speciali savarankiška ir nesavarankiška projekto dalyvių grupė, kuri

sudaroma projekto realizavimo laikotarpiui, vėliau – išformuojama.

Užsakovas – tai būsimasis projekto rezultatų valdytojas ir naudotojas.

Užsakovu gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Šiuo, „Infostendo“,

atveju užsakovo nėra, nes projektas sudarytas pačios projekto komandos.

Investitorius – tai subjektas, skiriantis lėšas projektui. Kai kuriais

atvejais investitorius ir užsakovas yra vienas ir tas pats asmuo.

Projektinę – sąmatinę dokumentaciją parengia specializuotos projektinės

organizacijos, vadinamos projektuotojais.

Projekto materialinį – techninį aprūpinimą vykdo organizacijos –

tiekėjai. Šiuo atveju – tai spaustuvė, pašto tarnyba, popieriaus gamykla.

Rangovas – tai juridinis asmuo, atsakingas už kontrakte numatytų darbų

įvykdymą.

Konsultantas – tai firmos ir specialistai, kurie kontraktų pagrindu

kviečiami teikti konsultacines paslaugas projekto dalyviams jo realizavimo

klausimais.

Projekto vadovas – tai asmuo, kuriam užsakovas deleguoja įgaliojimus

vadovauti projekto darbams, tame tarpe planavimo, kontrolės ir projekto

dalyvių veiklos koordinavimo procesams.

Projekto komanda – tai specifinė projekto vykdymo laikotarpiui sudaryta

projekto atlikėjų grupė, kuriai vadovauja projekto vadovas.

Bankas vykdo projekto finansavimą. Bankas turi nepertraukiamai

aprūpinti piniginėmis lėšomis. Mano aprašomu atveju finansavimą vykdo pati

įmonė t.y. Reklamos inovacijų grupė –. projekto komandos sudarytoja.

Licenzorius – tai juridinis ar fizinis asmuo, suteikiantis teisę

panaudoti projekte būtiniausius mokslo ir technikos pasiekimus.

Valdymo procesai

Valdymo procesus galima suskirstyti į penkias grupes:

• iniciavimas;

• planavimas;

• vykdymas;

• kontrolė;

• užbaigimas.

Projekto iniciacija:

Iniciacija – tai gyvavimo pradžios momentas. Bet kuris projektas

praeina projekto idėjos formavimo, atrankos ir projekto iniciavimo etapus.

Prieš parenkant projekto idėją, firmos vadovybė turi parengti organizacijos

plėtros/vystymo strategiją, išreikštą jos ilgalaikiais (strateginiais)

tikslais ir trumpalaikiais (taktiniais) uždaviniais, kurie bendrai paėmus

atspindi firmos veiklos filosofiją ir politiką.

Kaip jau minėjau, projekto iniciacija yra formalus projekto pradžios

pripažinimas. Prieš pradedant svarbius planavimo darbus reikia ne tik

iškelti tikslus, bet ir ištirti rinką, kitaip tariant atlikti situacijos

analizę.

Projekto planavimas

Planavimas projekte – tai nepertraukiamas procesas, kuriuo siekiama

surasti geriausią veiksmų eigą, atitinkančią projekto aplinkoje

susidariusią situaciją, numatyti reikiamus išteklius, sudaryti biudžetą.

Šis procesas apima visą projekto eigą nuo iniciavimo iki užbaigimo.

Projektų valdymo metodikoje išskiriami aštuoni planavimo objektai:

projekto turinys, vertė, laikas, kokybė, žmoniškieji ištekliai, ryšiai,

rizika, aprūpinimas ir kontaktai.

Prie pagrindinių projekto planavimo uždavinių priskiriami:

Projekto turinio planavimas – projekto tikslo formulavimas, rezultato

planavimas, pagrindinių dalių nustatymas.

Projekto struktūrizavimas – projekto išskaidymas iki elementarių

lengvai valdomų dalių.

Kalendorinis planavimas – tai darbų sąrašo sudarymas, darbų eiliškumo

ir tarpusavio priklausomybės nustatymas, atlikimo trukmės, darbo pradžios

ir pabaigos momento nustatymas, gairių plano sudarymas, projekto grafiko

sudarymas, atsakomybės paskirstymas.

Projekto bbiudžeto sudarymas. Projekto vertės planavimas yra būtinas,

norint užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą pagal planuojamą biudžetą.

Lygiagrečiai su šiais projekto planavimo uždaviniais atliekami

pagalbiniai projekto planavimo uždaviniai:

Kokybės planavimas – projekto rezultatams nustatomi projekto kokybės

standartai ir būdai juos pasiekti.

Organizacijos planavimas – nustatomi ir dokumentaliai patvirtinami

dalyvių vaidmenys, jų atsakomybė ir atsiskaitomybės santykiai.

Personalo parinkimo procesas – projekto darbų atlikimui reikiamų

darbuotojų parinkimas.

Ryšių planavimas – nustatomi projekto dalyviams reikiami bendravimo

ryšiai: kaip, kam, kada ir kokia informacija turi būti pateikta.

Rizikos nustatymas – rizikos faktorių, galinčių paveikti projekto

įgyvendinimo eigą, nustatymas.

Rizikos įvertinimas – nustatomas galimas rizikos faktoriaus poveikis

projektui.

Atsakomųjų veiksmų nustatymas – galimam rizikos faktoriaus poveikiui

sumažinti ar pašalinti nukreiptų veiksmų planas.

Aprūpinimo ir kontraktų planavimas – planuojama, kas ir kokiu momentu

turi būti pristatoma.

Vykdymas ir kontrolė:

Siekiant efektyviai valdyti projektą, būtina žinoti realią jo

įgyvendinimo situaciją ir tuo remiantis priimti atitinkamus sprendimus dėl

tolimesnių veiksmų.

Projekto įgyvendinimo kontrolės etapai:

• projekto įgyvendinimo lygio/stadijos nustatymas;

• nukrypimo nuo plano analizė;

• reguliuojančių sprendimų parengimas/priėmimas.

Projekto pabaiga ir uždarymas:

Galutinė projekto stadija apima šiuos etapus:

• planuotos projekto veiklos įgyvendinimą;

• planuotų rezultatų pasiekimą;

• tolimesnio projekto finansavimo nutraukimą;

• projekto rezultatų panaudojimą.

Projekto uždarymo. fazės trukmė dažniausiai siekia apie 12% bendro

projekto gyvavimo ciklo.

Projekto pabaigimas – tai sutartų

įsipareigojimų tarp užsakovo ir

rangovo įvykdymo užbaigimas bei visuma specifinių organizacinių –

administracinių veiksmų. Projekto pabaigimas vyksta aštuoniais etapais:

I etapas – užsakovo bei rangovo finansinių atsiskaitymų tikrinimas;

II etapas – dokumentacijos tikrinimas. Žiūrima, ar projekto

dokumentacija atitinka reikiamas normas, standartus bei technines sąlygas;

ar išpildyti kokybiniai bei kiekybiniai reikalavimai.

III etapas – neįvykdytų įsipareigojimų išaiškinimas.

IV etapas – neįvykdytų įsipareigojimų įvykdymas (geranoriškas arba

taikant kontrakte numatytas baudos priemones).

V etapas – garantinis aptarnavimas;

VI etapas – galutiniai atsiskaitymas;

VII etapas – galutinės (finansinės, baigiamosios) ataskaitos

parengimas.

VIII etapas – demobilizacija. Ji apima šiuos veiksmus: darbo komandos

organizacinės struktūros išformavimas, esamos įrangos/turto/techninės ir

kitos medžiagos grąžinimas.

BRAND’O TEORINIS ASPEKTAS

Brand’as – tai specifinis vardas, simbolis ar dizainas, kuriame yra

tokia kombinacija sudedamųjų, kurią pardavėjas naudoja išskiriant konkrečią

prekę (Peter Boyle, 1989m.).

Šis apibrėžimas labai panašus į tą, kurį pasiūlė Amerikos marketologų

asociacija, o jį pakoregavo Ph. Kotler 1994 m.

Sėkmingas brand’as – tai visuma sudedamųjų produkto dalių, kurios

patenkina funkcionaliuosius pirkėjo poreikius, taip pat pirkėjo naudą,

skatindamas pirkėjui jaustis labai patenkintam. Sėkmingas bbrand’as surištas

su įtikinimo formavimu pirkėjui, kad šis brand’as yra geresnės kokybės nei

analogiškas konkurentų.

Ph. Kotler pabrėžia, kad labai svarbu fokusuoti į pasitikėjimo santykių

formavimą, aprašydamas sėkmingą brand’ą pirmiausia kaip pardavėjo pažadus

pateikti savo pirkėjams konkretų kokybės, naudos ir paslaugų ženklą.

2. 2 TTIRIAMOJI DALIS

2.2.1 Situacijos apibūdinimas

Vilniuje, „Šiaurės miestelyje“ besiplečiančiame verslo mikrorajone,

atidaryta „Reklamos inovacijų grupės“ būstinė, į kurią investicijos siekė

apie 30 tūkst. litų.

„Reklamos inovacijų grupės“ pagrindinis projektas – „Infostendas“

mėnesinis žurnalas su specifika „verslas – verslui“ (priedas nr. 1).

Papildomi projektai, tai taip pat mėnesiniai žurnalai, leidžiami vienu

pavadinimu „Reklamos stendas“. Tai žurnalai skirti privatiems vartotojams

gyvenantiems skirtinguose Vilniaus miesto mikrorajonuose. 2.2.2 SWOT analizė

Analizuojant rinką labai tinka atlikti įmonės SWOT analizę (strengths –

privalumai, weaknesses – trūkumai, opportunities – galimybės, threats –

įvairi grėsmė).

PRIVALUMAI: „Reklamos inovacijų grupė“ pristato naują, neturinčio

tipinio analogo Lietuvoje, leidinį „Infostendas“. VEIKLOS ORIENTACIJA:

Leidinys yra skirtas įmonėms. Jo specifika yra „verslas verslui“.

Planuojamas leisti kartą į mėnesį ir apkeliautų 30000 tūkstančių Lietuvos

įmonių. Kainos ypatingai konkurencingos rinkoje. Prieinamos net mažoms

įmonėms. PERSONALAS: Prie projekto darbuotojų nėra daug, dirba tik 5

darbuotojai, todėl nėra didelės išlaidos darbuotojų išlaikymui, bet

darbuotojai yra savo srities žinovai, todėl iš jų tikimasi susilaukti

didelio darbo našumo. Tai projekto vadovas, kuriam deleguoti įgaliojimai

vadovauti projekto darbams, tame tarpe planavimo, kontrolės ir projekto

dalyvių veiklos koordinavimo procesams. Pardavimų vadybininkams – vadovauja

projektų vadovas, jiems skirtas sunkiausias vaidmuo – klientų pritraukimas.

TRŪKUMAI: nesusistemintas darbas: dar nėra aiškus klientūros segmentas,

sunku prognozuoti, kiek, kokiu laiku ir kokių klientų galima tikėtis. Dėl

to galima padaryti nemažai klaidų, rengiant darbo grafikus ir pan.

GALIMYBĖS: įsitvirtinti rrinkoje, plėstis, didinti apyvartą.

GRĖSMĖS: MAŽAS ŽINOMUMAS: dėl reklamos stokos ir vardo nežinomumo gali

būti mažai klientų. 2.2.3 Vartotojų tyrimas

Labiausiai žinomi keturi marketingo tyrimo metodai:

• Apklausa.

• Stebėjimas.

• Eksperimentiniai tyrimai.

• Kokybės tyrimas. [6, p.58]

Apklausa – bene labiausiai paplitęs marketingo tyrimo metodas.

Apklausa, tai metodas apklausiant respondentus asmeniškai, telefonu ar

mišriu būdu. Yra keletas apklausos tipų: asmeninė, apklausa namuose,

telefonu, netiesioginė apklausa, kurios metu respondentas nebendrauja

tiesiogiai.

Savo tyrime aš pasirinkau tiesioginę apklausą, t.y. apklausa telefonu.

Telefoninės apklausos privalumai:

• Užtikrina pakankamą atrankos dydį.

• Galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui,

pvz., nesuvokiant klausimo esmės).

• Galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į

klausimus eigą, gauti papildomą informaciją.

• Pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos

reikšmingumą.

Metodo trūkumai:

• Respondentui pasiskambinus, jis nevisada gali einamu metu atsakinėti į

klausimus.

• Pasiskambinus į norimą apklausti kompaniją, nevisada galima surasti

kompetentingą respondentą, o kompetentingo respondento (pvz.

direktoriaus) įgaliotas asmuo nevisada gali išsamiai atsakyti į

užduodamus klausimus.

• Respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų

atsakymų patikimumas kartais nežinomas. [6, p.81]

Investavus pinigus ir išleidus pirmąjį žurnalo „Infostendas“ numerį,

buvo atliktas tyrimas.

Tyrimui buvo pasirinkta 500 įvairaus dydžio, įvairių finansinių

rodiklių, įvairios veiklos pobūdžio įmonės.

Tyrimo užduotys:

• Nustatyti kokį populiarumą gali turėti šis pproduktas perspektyvoje.

• Kokia veikla užsiimančios įmonės labiau domėsis produktu.

• Ar produkto kaina nėra per didelė potencialiems užsakovams?

• Kokios minimalios apimties turėtų būti leidinys, kad neprarastų

patrauklumo.

• Koks turėtu būti periodiškumas, kad neįgrįstų galutiniam vartotojui.

Visų pirma pasiskambinus į įmonę, buvo ieškoma kompetentingo

respondento. Skirtingose įmonėse buvo bendraujama su skirtingų pareigų

respondentais.

Rezultatai pateikti paveikslėlyje Nr. 1.

[pic]

Pav. Nr. 1 „Respondentų pareigos“

Iš pateiktos diagramos matyti, kad dažniausiai įmonėje viską spendžia

jos vadovas t.y. direktorius. Kitose įstaigose, kuriose yra daugiau dėmesio

ir lėšų skiriama personalui, teko susidurti su marketingo vadybininko ar

marketingo direktoriaus pareigybe. Šias pareigas užimantis asmuo

dažniausiai savo nuožiūra analizuojas gautus pasiūlymus, bei planuoja

įmonės reklamos biudžetą, bet galutinį sprendimą priima vis tiek pasitaręs

su įmonės vadovu ar jo pareigas eiti įgaliotu asmeniu. Administratorius,

tai asmuo kuris yra tik tarpininkas tarp pasiūlymus teikiančio asmens ir

įmonės vadovo, todėl bet kokiu atveju kada prasideda pasiūlymo svarstymas

ar derybos visada sueinama į tiesioginį kontaktą su įmonės vadovu.

Direktoriaus pavaduotojas – tai tas pats įmonės vadovas, kuris beveik

lygiai tiek pat įgalus spręsti kaip ir generalinis vadovas. Sekretorius –

pasiūlymo teikėjo atžvilgiu, atlieka tokias pat funkcijas kaip ir

administratorius, tik įmonė viduje jo pareiginės instrukcijos yra kitokios.

Atliekant apklausą buvo pasirinkta keturiolika veiklos sričių, kurios

daugiausiai aptarnauja įmones arba yra glaudžiai susijusios su juridiniu

vartotoju. Pasirinktos veiklos sritys išdėstytos paveikslėlyje.

Pav. Nr. 2 „Apklaustų įmonių veiklos rūšys“

Iš pateikto paveikslėlio matyti, kad tarp pasirinktų veiklos sričių

išskirtinai dominuoja draudimo paslaugas teikiančios bendrovės. Jų

Lietuvoje yra net 605 įskaitant padalinius ir filialus. [10, p.282] Kitų

pasirinktų įmonių yra atitinkamai mažiau. Mažiausiai apklaustų įmonių – tai

ryšio paslaugas teikiančios bendrov.ės. Tai pagrindinės, mobiliojo, fiksuoto

ryšio bei interneto paslaugas, teikiančios bendrovės – UAB „Omnitel“. UAB

„Tele2“, UAB „Bite GSM“, AB „Lietuvos telekomas“, UAB. „Eurocom“.

Pateikus visą informaciją apie produktą buvo užduotas klausimas: ar domintų

galimybė patekti į žurnalo puslapius su savo pateikiama informacija. Pagal

veiklos sritis ir tų sričių suinteresuotumą pateikiamas paveikslėlis.

[pic]

Pav. Nr. 3 „Galimos paklausos rodikliai“

Iš šios diagramos galima daryti išvadą, kad tarp pasirinktų šių veiklos

sričių šio produkto paklausa gana didelė. Todėl ir tarp apklausoje

nedalyvavusių veiklos sričių atstovų, reikia manyti, kad paklausa taip pat

neturėtų atsilikti. Kadangi, tokio pobūdžio žurnalas kol kas yra

vienintelis rinkoje, ryšium su tuo, potencialių užsakovų dėmesys šiam

produktu yra stebėtinai didelis.

Į klausimą ar kainą Jums yra priimtina, respondentų atsakymai pateikti

paveikslėlyje.

Pav. Nr.4 „Kainos dydžio tyrimo diagrama“

Analizuojant šią diagramą galimą spręsti, kad įmonės kainodaros

politika nėra sutrikusi ir kaina yra nustatyta atsižvelgiant į visus

kriterijus.

Į klausimą kaip manote kokios apimties (puslapiais) turėtų būti tokio

pobūdžio leidinys, kad išliktų populiarus? Respondentų atsakymai pateikti

paveikslėlyje.

[pic]

Pav. Nr.5 „Optimalios leidinio apimties (puslapiais) tyrimo diagrama“

Iš diagramoje pavaizduotų (mėlynai) galimų leidinio apimties variantų

ir respondentų skaičiaus (raudonai) kreivių susikirtimo taško, galima

daryti išvadą, kad optimali leidinio apimtis turėtų būti 48 puslapiai.

Žinoma, kiekvienas vartotojas norėtų gauti kuo storesnį ir spalvingesnį

žurnalą, todėl reikia labai pasistengti, kad darbų eiga neatsiliktų nuo

atliktų tyrimų.

Į klausimą koks turėtų būti leidinio periodiškumas neveik 60 nuošimčių

respondentų atsakė, kad leidinys turėtų išeiti kartą per mėnesį, likusieji

neturėjo nuomonės. 2.2.4 Konkurentai

Bene pats didžiausias ir svarbiausias „Reklamos inovacijų grupės“

konkurentas – BĮ UAB „Verslo Žinios“.

Klientams siūlomas analogiškas leidinys, kuris taip pat yra platinamas

visos Lietuvos teritorijoje, bet tik jų pačių prenumeratoriams. Bet „Verslo

Žinių“ siūlomos reklamos įkainiai yra dvigubai, o už prestižinius puslapius

net trigubai didesni. Be to, jų leidinio tiražas yra aštuoni tūkstančiai

aštuoni šimtai egzempliorių.

Svarbi firmos veiklos sritis yra žurnalistika, kuri plėtojama jau

septynis metus.

Kiti mažesni konkurentai, kurie teikia panašias paslaugas:

UAB „Miesto vitrina“ – reklaminis laikraštis „Miesto vitrina“

UAB „Semjonovs ir parneriai“ – reklaminis laikraštis „Reklama plius“

UAB „„Taupyklė“ – reklaminis leidinys „Taupyklė“

UAB „Ava1“ – žurnalai „Eating and Drinking“, „Renginiai ir naujienos“

VŠĮ „Baltijos komunikacijos grupė“ – „Events in Lithuania“

Bet mes negalime skaityti jų tiesioginiais konkurentais, nes jų

leidybos, leidinio pristatymo bei pateikimo galutiniam vartotojui principas

yra visiškai kkitoks.

Iš visų išvardintų kompanijų, nei viena, mūsų nuomone, negalėtų su

mumis konkuruoti, nes palyginti su jų leidžiamais produktais, „Infostendo“

yra labai aukšti leidybiniai kaštai. O jie yra aukšti, todėl, kad tai yra

specifinio pobūdžio žurnalas skirtas įmonių vadovams, todėl į tai

atsižvelgiant leidinys spausdinamas ant prestižinio popieriaus, dedamas į

polipropileninius vokus ir VĮ „Lietuvos pašto“ pagalba yra pristatomas

Lietuvos didmiesčių įmonėms.

O šios įmonės leidžia žurnalus bei laikraščius, kurie yra skirti

gyventojams ir yra platinami į pašto dėžutes. Tarp šių įmonių yra didelė

konkurencija, o kaip žinome konkurencija mažina kainas. Mažindami

reklaminių plotų kainas užsakovams, taupoma, siekiant neprarasti pelno,

spaudos kokybe. Bet kuris galutinis vartotojas gaudamas nekokybišką

produktą visada yra nepatenkintas. Todėl yra nemenkas pasipiktinimas, kada

yra „prišiukšlinama“ pašto dėžutė. Be to, kada šių leidėjų yra daug, jie

nuolatos vienas po kito, kketuris – penkis kartus į mėnesį, „prikemša“ pašto

dėžutes.

To visiškai negalima pasakyti apie mūsų produktą. Jį vadovai gauna tik

kartą į mėnesį ir labai solidžiai pateiktą.

2.2.5 Reklaminių nešiklių tyrimas ir parinkimas

1. Televizija

Privalumai: Tai viena iš masiškiausių, galingiausių reklamos nešiklių.

Čia pagrindinis reklaminio poveikio veiksnys yra vaizdas. Gyvas pašnekesio

formos tekstas leidžia pateikti daugiau informacijos negu spausdintas.

Didelį poveikį daro muzikinis fonas. Beje, reklama televizijoje pasiekia

didelę ir įvairią auditoriją.

Trūkumai: Televizija – viena brangiausių reklamos nešiklių. Be to,

žmogus gali pats pasirinkti, kokią rreklaminę žinutę nori žiūrėti.

2. Radijas

Privalumai: Paprastai radijo reklama kartojama daug kartų, kad

potencialus vartotojas geriau ją įsimintų. Per radiją yra daugiau galimybių

pasiekti skirtingas vartotojų grupes įvairiu laiku ir įvairiose vietose.

Radijo reklama pagaminama per trumpą laiką, o jos turinį galima operatyviai

keisti. Tokia reklama yra pigesnė nei per televiziją.

Trūkumai: Per radiją negalima parodyti prekės, panaudoti spalvos,

judesio ir pan.

3. Viešoji (išorinė) reklama. Ant transporto priemonių

Privalumai: Tai plačiausiai praktikoje pritaikoma reklama. Naudojamos

tokios transporto priemonės kaip troleibusai, autobusai, taksi, konkrečių

įmonių automobiliai. Reklamai paprastai naudojama spalvota lipni juosta. Ši

reklamos rūšis nėra labai brangi, gerai matoma, o tai reiškia, kad

efektyvi. Be to, prieinama vartotojams 16- 18 valandų per parą. Transporto

priemonės nuolat važinėja po miestą, todėl ją mato įvairūs žmonės.

Trūkumai: Žmonėms lieka mažai laiko įsisavinti informaciją

4. Stacionarios reklamos priemonės. Švieslentės.

Privalumai: Ši santykinai pigi reklamos rūšis reklaminę .žinutę gali

paskleisti plačiai auditorijai, o jų efektyvumas priklauso nuo sugebėjimo

patraukti vartotojų dėmesį. Paprastai šios reklamos priemonės įrengiamos

matomoje vietoje, kai kada naudojamos tik tam tikruose renginiuose.

Trūkumai: Žmonėms gali įgristi ilgą laiką matoma tokia pati informacija

stende.

5. Reklama internete.

Viena šiai dienai didžiausių ir lankomiausių interneto svetainių tai

interneto vartai „Delfi“ (www.delfi.lt). Priedas Nr.6

Privalumai: ši ne itin brangi reklamos priemonė yra gana plačiai

paplitusi, todėl didelė tikimybė, kad potencialūs užsakovai pamatys šią

reklamą ir būtinai užsuks į svetainę www.infostendas.lt.

Trūkumai: per neilgą laikotarpį šis reklamos būdas spėjo atsibosti

daugeliui interneto lankytojų, todėl didelė tikimybė, kad interneto

lankytojai stengsis kiek galima labiau išvengti susidūrimo su interneto

reklama.

6. Periodinė spaudas (Laikraščiai)

Privalumai: Laikraštis gali pasiekti iki 65% miesto gyventojų.

skaitydamas reklaminius skelbimus laikraščiuose, skaitytojas turi daugiau

laiko apgalvoti pasiūlymą negu žiūrint reklamą per televiziją ar klausant

per radiją. Laikraščiuose reklamos davėjas gali pateikti skaitytojui planą,

parodantį,. kaip pasiekti firmą, kitų parduotuvių adresus, pardavimo

sąlygas. Laikraščiai labai elastingi – skelbimas pasirodys spaudoje per 1-3

dienas nuo užsakymo. Tai yra pigiau ir paprasčiau.

Trūkumai: Vartotojai dažnai ignoruoja reklamą laikraščiuose. Laikraščių

skaitytojai – brandūs žmonės, kurie rečiau keičia prisirišimą prie prekių.

Kartais laikraščių spausdinimo kokybė yra žema, dėl to gali visiškai

išnykti kai kurie reklaminio skelbimo ypatumai. Skelbimas konkuruos su

daugeliu kitų skelbimų.

Apsvarsčius visus tinkamiausius nešiklius buvo nuspręsta, reklamuotis

specialios laidos metu (TV3 Vakaro žinių rubrikoje – Verslo žinios)

Reklamoje bus populiarinamas tik projekto vardas ir jo logotipas.

Taip pat suplanuotas reklaminis baneris interneto vartuose „Delfi“.

Pasirinkta ir reklama periodinėje spaudoje – verslo dienraštis „Verslo

žinios“. Jų pasiūlymas pateiktas priede Nr. 5.

Pasirinkta ir viešoji reklama. Kadangi reklama orientuota į ūkio

subjektus, nuspręsta sukurti savo interneto svetainę, taip ji pasieks gana

didelę potencialių klientų auditoriją. Potencialūs klientai jau žinodami

projekto vvardą, nesunkiai galės surasti reikiamą informaciją internete

(priedas nr. 3).

Yra dvi reklamos TV3 žinių laidose galimybės:

• Reklaminis reportažas žinių metu tarp sporto naujienų,orų prognozės ir

verslo . 1 minutės reportažas (gamyba ir transliacija) žiniose 18:45

kainuoja 7.200 Lt+PVM, o vakaro žiniose – 6.000 Lt+PVM.

Reklaminių klipų transliavimas žinių metu tarp sporto naujienų ir orų

prognozės. Šiose pozicijose transliuojami reklaminiai klipai turi būti ne

trumpesni nei 20 sekundžių. Reklamai žinių metu taikomas 50% antkainis.

Žinių laidos metu galima transliuoti ne daugiau kaip du reklaminius

reportažus arba du reklaminius klipus.

Portale „Delfi“ pasirinktas dinaminis baneris 180×150 mm. Jis bus

talpinamas verslo naujienų skiltyje ir jo dienos kaina – 480 Lt.

Laikraštyje „Verslo žinios“ pasirinkta B2 formato (priedas nr.5)

reklama kurios kaina – 600 Lt be pridėtinės vertės mokesčio.

TINKLELINIS PLANAVIMAS

Šioje lentelėje parodytas numatomas reklamos grafikas

| |3 savaitės iki įvedimo į rinką|

| |pradžios |

| |21 |20 |19 |18 |17 |16 |15 |

|TV3 vakaro žinios rubrika „Verslas“ |x | | | |x | | |

|www.delfi.lt |x |x |x |x |x |x |x |

|Verslo žinios |x | |x | |x | | |

|2 savaitės iki įvedimo į rinką .|1 savaitė iki įvedimo į rinką |

|pradžios |pradžios |

15 |16 |17 |18 |19 |20 |21 |22 |23 |24 |25 |26 |27 |28 |29

|30 |31 |32 |33

|34 |35 | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |x |x |x |x |x |x |x

|x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x |x | | | | | |x | | | | | | |x | | |

| | | |x | | | |Reklaminis klipas TV3 vakaro žinių rubrikoje „Verslas“, bus

leidžiamas iš viso septynis kartus. Iš viso jo gamyba ir transliacija

atsieis keturiasdešimt du tūkstančius litų be pridėtinės vertės mokesčio.

Interneto vartuose „Delfi“ reklaminis baneris laikomas bus

penkiasdešimt šešias dienas. Šios reklamos išlaikymas „Reklamos inovacijų

grupei atsieis dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt

litų taip pat be PVM.

Laikraštyje „Verslo žinios“ pasirinktas B2 formato maketas bus

leidžiamas dvylika kartų ir atsieis septynis tūkstančius du šimtus litų be

pridėtinės vertės mokesčio. 2.2.6 Įvedimo į rinką projekto tikslai ir vadybininkų funkcijos

Pagrindinis šio projekto tikslas – įvesti naują produktą – žurnalą

„Infostendas“ į rinką. Tai reiškia, jog siekiama:

• supažindinti potencialius klientus su nauja preke –žurnalu

„Infostendas“;

• supažindinti potencialius klientus su „Infostendo“ ženklu;

• skatinti potencialius klientus naudotis „Infostendo“ teikiamomis

paslaugomis, taip didinant pardavimus;

• tapti patrauklia preke rinkoje.

Uždaviniai:

• atlikti situacijos, vartotojų, rizikos analizes;

• parinkti tinkamiausias įvedimo į rinką priemones;

• formuoti teigiamą viešąją nuomonę.

Projekto vadovas:

• atsako už projekto tikslų pasiekimą;

• disponuoja įgaliojimais ir ištekliais;

• analizuoja iškilusias problemas ir ieško sprendimo būdų;

• analizuoja ir sprendžia iškilusius konfliktus;

• organizuoja darbą;

• planuoja projekto eigą;

• užtikrina darbų atlikimą;

• parenka darbų vykdytojus;

• sudarinėja sutartis.

Vadovas:

• remia projektą;

• koordinuoja veiklą.

Darbų atlikėjai:

• laiku ir kokybiškai atlieka sutartyje numatytus darbus;

• atsako už darbų kokybę. 2.2.7 Projekto kontrolė ir priežiūra

Šis projektas prižiūrimas ir kontroliuojamas:

• stebint ir vertinant darbų vykdymą;

• tikslinant ir smulkinant atskiras projekto dalis, numatytas

plane;

• prireikus keičiant, koreguojant, papildant ar išimant atskiras

projekto dalis, nnumatytas plane;

• analizuojant iškilusias problemas;

• analizuojant nukrypimus nuo plano, nustatant galimas pasekmes ir

imantis veiksmų padėčiai ištaisyti. 2.2.8 Prekės „Infostendas“ įvedimo į rinką kaštai

1. Maketavimo darbai (paruošimas spaudai). Daugumą maketų pateikia

užsakovai, bet juos reikia sutraukti į vieną, t.y. paruošti leidinį.

Tai atlieka samdoma įmonė UAB „Akstis“. Maketavimo darbų kaina nuo 300

iki 800 Lt. Šiam kartui darbai kainavo 600 Lt. Be pridėtinės vertės

mokesčio, iš viso 708 Lt.

2. Spausdinimo darbai. Spausdinimo darbus atlieka AB „Spauda“. Ši

spaustuvė buvo pasirinkta dėl optimalaus kainos ir kokybės santykio.

Vieno egzemplioriaus spausdinimo kaina buvo suderėta už 0,83 Lt. Šis

leidinys „Infostendas“ leidžiamas 30 tūkst. tiražu, todėl visi spaudos

darbai kainuoja 24 900 Lt. Be PVM. Iš viso: 29382 Lt.

3. Klientų paieška rūpinasi – projektų vadovas bei dvi pardavimų

vadybininkės. Klientų paieškos forma – telemarketingas, t.y. klientų

paieška telefonu.

Telefono išlaidos – 1876 Lt.

4. Platinimo darbai – 8700 Lt. Platinimo darbus atlieka VĮ „Lietuvos

paštas“. Vieno egzemplioriaus pristatymo kaina 0,29 Lt. Bet pagal LR

Pašto Įstatymą šiai paslaugai PVM yra netaikomas.

5. Vokai. Vieno voko kaina yra 0,15 Lt. 30 tūkst. egzempliorių kainuoja 4

500 Lt. Iš viso su PVM 5310 Lt.

6. Patalpų nuoma – 987,53 Lt.

7. Darbuotojų atlyginimai – 2936,78 Lt.

VISO: 49900,31 Lt.

Prekės „Infostendas“ parduodamų plotų įkainiai pateikiami priede Nr.4 3. IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Apibendrindamas išsakytas mintis norėčiau pabrėžti, jog įvedimas į

rinką – labai daug dėmesio reikalaujantis reiškinys. Tinkamai parengtas ir

vykdomas įvedimo į rinką projektas gali nulemti labai daug, o svarbiausia –

paklausą.

Pirmasis dalykas, kurį reikia atlikti įvedinėjant į rinką, – rinkos

analizė. Ji apima įvairius tyrimus. Svarbiausius iš jų aš atlikau

tiriamojoje darbo dalyje.

Vienas svarbiausių mano siūlymų rengiant šį projektą – iš pradžių

reklamuoti ne pačią įįmonę, o potencialius klientus supažindinti su projekto

vardu bei logotipu.

Manau, jog šiuo atveju prekei „Infostendas“ geriausiai tinka tokia

reklama:

• reklama televizijoje (ypač Vakaro žinių rubrikoje „verslas“);

• periodinėje spaudoje – dienraštyje „Verslo žinios“

• reklama internete

• nuolaidų skatinimas (priedas nr. 2)

• galiausiai sėkmingai įgyvendintas projektas irgi jau yra

nepamainoma reklama.

Be to, siūlau surengti pardavimus skatinančią akciją – tarkime, kad

klientu nupirkus straipsnį ar reklaminį plotą žurnale, jo baneris

(reklaminė antraštė su nuoroda į informaciją) [7.] žurnalo interneto

svetainėje yra nemokamas.

Atlikus apklausą, konkurentų analizę, įmonės SWOT analizę, apžvelgus

reklamos nešiklių pagrindinius privalumus bei trūkumus, galima padaryti

sekančias išvadas:

• Kompanijos „Reklamos inovacijų grupė“ organizacinė struktūra ir

lanksti kainų politika leidžia užtikrinti gerą darbo efektyvumą,

operatyvų ir kokybišką klientų aptarnavimą.

• Pagrindinis įmonės projektas yra žurnalas „Infostendas“, kurio dėka

įmonė gauna apie 70% pajamų. Tačiau šio projekto nepakanka, dėl to yra

kuriami papildomi projektai.

Apžvelgus ir išanalizavus „Reklamos inovacijų grupės“ veiklą galimi

sekantys sprendimai gerinti įmonės veiklą per ateinančius dvejus metus:

• Darbas su kitais projektais. Ir toliau aktyviai plėsti ir įvairinti

projektų asortimentą.

• Internetas. Siekti savo interneto svetaine www.infostendas.lt

padaryti kiek galima populiaresnę bei patrauklesnę, siekiant iš jos

gauti pelną.

Santrauka užsienio kalba

Relevancy of the topic. It has been observed that recently various

Lithuanian enterprises are paying ever more attention to marketing,

especially advertising. Under the present market conditions where

competition is especially strong, each firm is striving to inform potential

customers about the products it offers and to stimulate its sales. In

general, all advertising-related actions are begun by introducing a product

into the market. One of the most important conditions for a new enterprise

to operate successfully is a properly prepared project for introducing it

into the market.

Project management has always been interesting for me, which is

precisely why I decided in writing my final paper to prepare a project.

Subject of the study. The Reklamos Inovaciju Grupe (Innovation

Advertising Group) publishing company and its product, Infostendas.

Purpose of the work. To prepare a project for the introduction into the

market of the Infostendas product of the Innovation Advertising Group

company. In other words, to introduce the product, Infostendas, into the

market.

The Problem is how to do it. In order to more effectively solve it, I

set the following tasks:

• to select literature connected with the topic of the work and analyse

it;

• to carry out research to help in evaluating the situation and making

the advertising planning decisions for this product;

• to evaluate the situation and select

the optimal variants for the

solution of the problem.

From the tasks set, it is possible to see that my work consists of

three parts: an analysis, research, and the project. In the analysis is.

described the theory connected with the topic of the final paper, knowledge

of which theory is essential for performing such work. A good knowledge of

the theory is the way to avoid many mistakes.

In the research part, I performed various studies that in my opinion

are the most important: aa SWOT analysis, consumer research, a competition

analysis, a marketing macro-environment analysis, an advertising media

analysis, and a risk analysis. I took the results of this research into

consideration when I prepared the project itself, which is set forth in the

third part of the final paper, the project.

LITERATŪRA

1. Vileikienė B., Vijeikis J., Inovacijų vadyba, Vilnius: Rosma, 2000 ISBN

9986-00293-1

2. Kriaučiūnienė M., Urbanskienė R., Techniškai sudėtingo produkto

marketinginis planavimas, Kaunas Technologija 1998 ISBN 9986-13-591-5

3. Dikčius V., Marketingo tyrimai, Vilnius Vilniaus vadybos kolegija ISBN

955-528-04-4

4. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R.. Marketingas. –

Vilnius, 2000m. ISBN 955-9318-0-9

5. Kotler Ph., Armstrong G., Saunders J., Wong V., Rinkodaros principai. –

Kaunas. Poligrafija ir informatika, 2003m. ISBN 9986-85-050-9

6. I. Luobikienė Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų mmetodika. – K.,

Technologija, 2000m. ISBN 9986-13-775-6

7. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija.

2001m. ISBN 9986-13-575-3

8. www.google.lt

9. www.delfi.lt

10. www.vz.lt

11. www.tv3.lt

12. „Reklamos inovacijų grupė“

13. UAB „Eniro Lietuva“ Visa Lietuva 2004, Vilnius 2003m. SL 1663, ISSN

1648-0678 PRIEDAI

———————–

Veiklos srities pavadinimas

Pasirinktų įmonių skaičius