organizacija kaip sistema,jos elementai

Organizacija – tai žmonių grupė, kurią sudaro du ar daugiau žmonių, kartu

dirbančių tam tikroje struktūroje, sąmoningai derinančių pastangas siekti

bendro tikslo. Kiti teigia, kad tai procesas, kuris padeda kurti ir saugoti

valdomos ir valdomosios sistemos struktūrą.

Sistema – tai objektas, kurį sudaro mažiausiai du, o praktikoje, kaip

taisyklė, žymiai daugiau sudėtinių elementų, tarpusavyje susietų vienodo

pobūdžio ryšiais.

Organizacija kaip sistema – skirtingų reiškinių sąsaja, išskirianti

tuos reiškinius iš aplinkos kaip vientisą, santykinai savarankišką derinį.

Elementai – tai pirminė sudėtinė dalis, iš kurių sudaryta sistema.

REFERATO TIKSLAS: savarankiškai studijuoti mokslinę literatūrą,

mokytis formuluoti svarbiausias vadybos mokslo ir praktikos problemas,

pastebėti literatūroje skelbiamų nuomonių įvairovę ir remiantis ja ugdyti

savarankišką vadybinę mąstymą.

Kadangi vadybos mokslas atsirado tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje,

jo moksliniai pagrindai dar nėra labai paplitę visuomenėje, kai kurios šio

mokslo sritys bei terminai vis dar keičiamos, tobulinamos ir atnaujinamos.

Dėl šios priežasties studijuodami literatūrą galime rasti daug nesutapimų,

tačiau tai nebūtinai reiškia, kad kažkuris autorius yra neteisus, galbūt

visi autoriai iš dalies yra teisūs. Pateiksiu keletą pavyzdžiu, kaip

skirtinguose literatūros šaltiniuose apibrėžiamas terminas organizacija:

Organizacija – tai „žmonių bendrijos, sąmoningai derinančios pastangas

siekti bendro tikslo“ [1, psl. 5].

Organizacija – tai „du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje

struktūroje, kad pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą“ [5, psl. 6].

Organizacija – tai „žmonių, kuriuos sieja bendradarbiavimo ryšiai,

bendri interesai ir tikslai, grupė“ [3, psl. 85].

Organizacija – tai „procesas, kuris padeda kurti ir saugoti valdomos

ir valdomosios sistemos struktūrą. Kiti teigia, kad organizacija – tai

tarpusavio santykiu, teisių, pareigų, tikslų, veiklos sričių, sudarančių

bendrą darbo procesą, visuma“ [2, psl. 44].

Organizacija – tai „grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą,

siekdami bendro tikslo ar tikslų“ [6, psl. 7].

Iš pateiktų apibrėžimų galima išskirti esminį skirtumą: vienuose

literatūros šaltiniuose organizacija traktuojama,kaip žmonių grupė, kituose

– kaip procesas arba santykių, teisių,veiklos sričių visuma; taip pat ne

visuose apibrėžimuose paminėta, kad žmonės bendro tikslo siekia sąmoningai,

savo noru. Mano manymu, kiekviename apibrėžime taip pat turėtų būti

paminėta, kad žmones gali siekti ne vieno bendro tikslo, o tam tikrų tikslų

visumos.

Nagrinėdama literatūrą pastebėjau skirtumų ne tik apibrėžimuose, bet

ir sstruktūroje. Visuose skaitytuose literatūros šaltiniuose organizacijose

išskiriama vidinė ir išorinė aplinkos, tašiau jų sudėtiniai elementai

skiriasi. Kadangi visose skaitytose knygose rašoma, kad vidiniai

organizacijos elementai sąveikauja, tai juos pateiksiu diagramos forma, kad

matytųsi jų tarpusavio ryšiai bei skirtingoje literatūroje rasti

nesutapimai:

1 pav. Organizacijos vidaus elementų tarpusavio ryšys[2, psl. 58; 6, psl.

25]

2 pav. Organizacijos vidaus elementų tarpusavio ryšys [4, psl. 22]

Nors skiriasi tik vienas struktūrinis elementas, bet skirtumas visgi

yra. Pirmame šaltinyje kaip vienas iš elementų įvardintas žmonės, o antrame

– įmonės. Mano nuomone, tteisingesnis įvardinimas yra žmonės, nes įmonės,

tai gana konkretus dalykas, tuo tarpu organizacija yra gana abstrakti

sąvoka, tai ir jos sudėtiniai elementai turėtų buti abstraktūs.

Skaitydama pasirinktą literatūrą, pastebėjau, kad knygose skiriasi

organizacinių sistemų skirstymai, klasifikavimai, todėl aš manau skiriasi

ir elementai. Viename šaltinyje išskiriamos tik dvi sistemos: socialinė ir

ekonominė[3, psl.85 ], kitame išskiriamos netgi 9 sistemos: statinės,

paprastosios dinaminės, kibernetinės, atvirosios, augalų, gyvūnų, žmonių,

socialinės ir transcendentinės[1, psl. 35], dar viename šaltinyje radau du

organizacinių sistemų skirstymus į: morfologines, kaskadines, veiksmo ir

reakcijos tipo, valdomąsias sistemas bei į: izoliuotąsias, uždarasias,

atvirasias sistemas[4, psl. 11]. Visiškai kitokią organizacijos struktūrą

radau dar viename šaltinyje, čia sakoma, kad organizacijos sistemą sudaro

trys sistemos, kurių kiekviena turi savo dalis:

SOCIALINĖ SISTEMA:

VALDYMO SISTEMA: Simboliai

Valdymo diagnozė Apdovanojimai

Valdymo ir tikrinimo taškai Pripažinimas

Politikos skleidimas Už jūsų – vartotojas

Tarpfunkcinis valdymas Privilegijos

Tikslų nustatymas

TECHNINĖ SISTEMA:

Priemonės ir technika

3 pav. Trys sistemos, už kurias yra atsakingi vadovai [5, psl. 218]

Dviejuose šaltiniuose aprašyta bendra organizacijos struktūra, tačiau

ir čia gausu skirtumų:

Organizacijos penkios sudėtinės dalys:

1. Strateginė viršūnė: direktorių taryba, prezidentas, vykdomasis

komitetas.

2. Vidurinysis lygis: marketingo vadovai, įmonių vadovai, perdavimų

vadovai, cechų viršininkai.

3. Vykdomoji (operacinė) grandis: pirkimų agentai, produkto gamintojai,

pardavimų agentai, transporto darbuotojai.

4. Technostruktūra: strateginis planavimas, kontrolė, personalo

valdymas, operatyvinis valdymas, gamybos planavimas, darbo

organizavimas, organizaciniai patarnavimai.

5. AAptarnavimo struktūra: juridiniai patarnavimai, ryšiai su visuomene,

ryšiai su partneriais, tyrimai ir vystymas, kainodara, apmokėjimai,

priėmimai, paštas, kavinės[3, psl. 145].

Organizacijos struktūros elementai:

1. Strateginė viršūnė

2. Viduriniai vadovai

3. Politika

4. Darbo dalis

5. Technostruktūra

6. Paramos tarnybos

7. Ideologija[1, psl. 40]

Matome, kad skiriasi ne tik sudėtinių dalių skaičius, bet ir patys

elementai. Abiejuose šaltiniuose sutampa keturios sudedamosios dalys,

skiriasi pirmame šaltinyje paminėta aptarnavimo struktūra, kurios antrame

šaltinyje nėra, vietoj jos antrame šaltinyje paminėta paramos tarnyba bei

ideologija.

IŠVADOS

Išnagrinėjusi palyginti nedaug literatūros šaltinių radau nemažai

nesutapimų, kur išsiskiria autorių nuomonės, tašiau tikrai nemanau, kad

kažkuris iš jų neteisus. Vadybos mokslas dar nėra galutinai apibrėžtas, nes

jis atsirado dar visai nesenai. Išnagrinėjau tik vieną vadybos sritį,

susiėjusią su organizacinėm sistemom ir jų elementais. Turiu pastebėti, kad

organizacijos yra skirstomos įvairiais aspektais, todėl ir jos elementai

gali skirtis priklausomai nuo to, iš kokio požiūrio taško žvelgsime.

Pagrindiniai mano pastebėti skirtumai yra:

✓ Nesutapimai apibrėžiant patį organizacijos terminą;

✓ Skiriasi organizacijos vidaus elementai;

✓ Nesutampa ir bendri organizacijos struktūros elementai;

✓ Nevienodai skirstomos organizacinės sistemos įvairioje

literatūroje;

✓ Pastebėjau, kad naujesnėje literatūroje labiau atkreipiamas

dėmesys į taip pat gana naują mokslo sritį – informacines

technologijas, kas seniau išleistoje literatūroje

neakcentuojama;

✓ Priklausomai nuo literatūros šaltinio skiriasi ir dėmesys

skiriamas vienai ar kitai sričiai. Vienur išsamiau

detalizuojamas vienas klausimas, kitur – kitas, todėl gana sunku

surasti skirtumus;

Literatūros sąrašas

1. Butkus, F. S. Organizacijos ir vadyba. Vilnius: Alma litera, 1996m.

2. Paliulis, N.; Chlivickas, E.; Pabedinskaitė, A. Valdymas ir informacija.

Vilnius: Technika, 2004m.

3. Zakarevičius, P. Vadyba: genezė, dabartis, tendencijos. Kaunas: VDU,

2002m.

4. Paliulis, N.; Chlivickas, E. Vadybos pagrindai. Mokomoji metodinė

medžiaga. Vilnius: Technika, 1998m.

5. Stoner, J. A. F.; Freeman, R. E.; Gilbert, D. R.Vadyba. Kaunas:

Poligrafija ir informatika, 1999m.

6. Neverauskas, B.; Rastenis, J. Vadybos pagrindai. Kaunas: Technika,

2001m.

———————–

ORGANIZACIJA

TIKSLAI

STRUKTŪRA

ŽMONĖS

TECHNOLOGIJOS

UŽDUOTYS

ORGANIZACIJA

TIKSLAI

STRUKTŪRA

ĮMONĖS

TECHNOLOGIJOS

UŽDUOTYS