Organizacijos aplinka
TURINYS
ĮVADAS 3
1.ORGANIZACIJOS IŠORINĖ APLINKA, JOS SUDEDAMOSIOS DALYS IR JĄ VEIKIANTYS TIESIOGINIAI IR NETIESIOGINIAI VEIKSNIAI 4
1.1.Organizacijos išorinė aplinka 4
1.2.Išorinės aplinkos sudedamosios dalys 6
1.2.1.Teisinė aplinka. 7
1.2.2.Ekonominė aplinka. 8
1.2.3.Politinė aplinka. 8
1.2.4.Technologinė aplinka 9
1.2.5. Socialinė ir kultūrinė aplinka. 9
1.3. Organizacijos išorinės aplinkos tiesioginiai veiksniai 10
1.4. Organizacijos išorinės aplinkos netiesioginiai veiksniai. 13
2.ORGANIZACIJOS VIDINĖ APLINKA 15
IŠVADOS 20
LITERATŪRA 21ĮVADAS
Išorinė aplinka – nuo verslo įmonės nepriklausantys veiksniai, darantys įtaką jos veiklai.
Nustatyti ir įvertinti organizacijos išorinę aplinką yra sunku. Tačiau šiuolaikinis organizacijos valdymas – neatsiejamas nuo pastovaus išorinių faktų, veikiančių visą organizacijos veiklą, vertinimo, tinkamo ir savalaikio sprendimo priėmimo. Bet koks verslas veikia ttiek, kiek leidžia visuomenė.
Įmonės veiklą pastoviai silpniau ar stipriau veikia daugelis komponentų. Pati įmonė ar organizacija taip pat įtakoja šias aplinkas. Todėl naujausiose vadybinėse teorijose išorinės aplinkos poveikiui skiriamas itin didelis dėmesys. Nepakanka vien žinojimo, jog įmonę veikia daugelis veiksnių. Siekiant konkurencingumo bei veiklos efektyvumo labai svarbu nuolat susipažinti su naujausiomis aplinkos įvertinimo strategijomis, išmokti ne tik diagnozuoti galimą poveikį, tačiau išmokti analitiškai vertinti galimus pasikeitimus kurioje nors iš išorinių aplinkų. Išorinę verslo aplinką galima valdyti. Reikia tik įsisavinti ššios aplinkos tyrimo būdus, išmokti analitiškai vertinti ir prognozuoti. Siekiant sėkmės būtina sujungti ir suderinti išorės ir vidaus veiksnių analizės rezultatus ir suvokti veiksnių tarpusavio ryšius.
Darbo tikslas – apžvelgti ir paanalizuoti išorinę ir vidinę aplinką ir ją įtakojančius veiksnius.
Uždaviniai:
Išanalizuoti išorinę aaplinką bei jos sudedamąsias dalis;
Aptarti išorinę aplinką įtakojančius tiesioginius ir netiesioginius veiksnius;
Išanalizuoti išorinės aplinkos politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius.
Aptarti vidinę aplinką;1.ORGANIZACIJOS IŠORINĖ APLINKA, JOS SUDEDAMOSIOS DALYS IR JĄ VEIKIANTYS TIESIOGINIAI IR NETIESIOGINIAI VEIKSNIAI
1.1. Organizacijos išorinė aplinka
Išorinė aplinka – tai visi elementai esantys už organizacijos ribų, kurie yra svarbūs organizacijos veiklai [9]. Išorinė aplinka – tai visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla [7]. Išorinę verslo aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už verslo įmonės veiklos ribų, tačiau darančius jai poveikį. Prie išorinės aplinkos priskiriami visi veiksniai, turintys verslo įmonei įtakos [2]. Įmonės išorinę aplinką apibūdina:
Ūkio plėtros bendroji ekonominė situacija;
Ūkio šakų MTP(buvusi, esama, planuojama)arba technologijų lygis veiklos zonose;
Rinkos konkurencija ir konkurentai;
Valstybės politika(šalies ūkyje – vvidaus ir šalies ūkyje – išorės);
Tarptautinė aplinka (objektyvios ir subjektyvios sąlygos);
Socialinė aplinka;
Rinkos aplinka;
Politiniai – socialiniai integriniai pokyčiai, veikiantys aplinką [5].
Įmonės vadovų uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos neigiamą poveikį įmonei. Išorinė aplinka nėra nekintanti: priešingai, ypač dabartiniu metu jos pokyčiai labai dažni. Aplinkai kintant vis sparčiau, įmonei lieka vis mažiau laiko sukurti strategiją, kaip reaguoti į tam tikrus aplinkos pokyčius.
Kai kurių aplinkos pokyčių poveikis būna labai didelis. Prie tokių priskiriama:
revoliucijos, dėl ko eksportuoti prekes į šalis, kuriose jjos kyla, yra rizikinga;
didėjanti palūkanų norma, dėl ko didėja skolinimosi kaštai;
nauji teisės aktai, verčiantys įmones peržiūrėti savo veiklos organizavimą;
naujos technologijos, skatinančios įprastines prekes pakeisti naujomis.
Kitų pokyčių poveikis ne toks didelis, tačiau jie suformuoja tam tikrą aplinkos kitimo tendenciją, kurią jaučia ne tik visuomenė ar atskiri jos nariai, bet ir verslo įmonės.
Išorinės aplinkos elementus galima klasifikuoti pagal jų poveikio įmonei dydį ir dažnumą. Šiuo atveju išskiriama artimoji ir tolimoji aplinka. Išorinės aplinkos elementai skirstomi ir pagal jų prigimtį. Šiuo atveju skiriama:
socialinė aplinka;
teisinė aplinka;
ekonominė aplinka;
politinė aplinka;
technologinė aplinka.
Artimoji aplinka
Verslo įmonė – tai struktūra, kurioje panaudojant įvairius gamybos veiksnius siekiama gauti didžiausią rezultatą. Artimoji aplinka daro poveikį įsigyjant įvairių gamybos išteklių(ypač darbo, kapitalo, žaliavų ir žemės) bei paskirstant pagamintą produkciją vartotojams. Taigi artimąją aplinką sudaro veiksniai, kurių poveikis dažnas ir tiesioginis, tai yra vartotojai, tiekėjai, darbo jėga, finansinės institucijos, akcininkai ir konkurentai.
Tolimoji aplinka
Tolimąją aplinką sudaro veiksniai, kurie verslo įmonę veikia nereguliariai ir netiesiogiai. Pavyzdžiui, verslo įmonė gali ir nepatirti stiprėjančios religinės bendruomenės tiesioginės įtakos. Tačiau jei priklausymas tokiai bendruomenei daro poveikį vartojimo pajamų daliai, verslo įmonė tai pajus [2].
Organizacijos tikslas – tenkinti vartotojų poreikius ir gauti naudą. Ar organizacija pasieks tikslus, ar jos veiksmai bus efektyvūs, daug priklauso nuo to, kaip ji orientuojasi išorinėje aaplinkoje.
Pirmoji organizacijos vadovybės problema – teisingai apsibrėžti išorinę aplinką.
Galimi du organizacijos aplinkos pažinimo būdai:
Atskleidžiant jos būdinguosius bruožus,
Išanalizuojant ją sudarančius elementus.
Organizacijos aplinkos bruožai yra šie:
Sudėtingumas;
Judrumas;
Išteklių prieinamumas;
Aplinkos neapibrėžtumas;
Veiksnių sąryšis.
1. Aplinkos sudėtingumas reiškiasi veiksnių įvairove ir jų poveikio organizacijai mastu. Yra organizacijų, kurios turi ryšių su keliais šimtais tiekėjų, o jų veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų ir norminių aktų; tokiu atveju sakome, kad organizacijos aplinka yra sudėtinga. Pavyzdžiui, sudėtingoje aplinkoje veikia muitinės, ligoninės, prekybos įmonės ir t.t.
2. Organizacijos aplinkos judrumą lemia pokyčių sparta. Farmacijos, chemijos, elektronikos technologija ir konkurencija keičiasi daug sparčiau nei mašinų, automob.ilių atsarginių dalių ar konditerijos pramonėje, todėl sakoma, kad šių organizacijų aplinka judri. Galima pažymėti, kad aplinkos judrumas esti nevienodas ir skirtinguose tos pačios organizacijos padaliniuose, pavyzdžiui, daugeliu atveju organizacijos tyrimų skyriuje pokyčiai esti spartesni nei prekės gamybos ar paslaugų teikimo padaliniuose.
3. Išteklių prieinamumas sąlygoja organizacijos aplinkos grėsmingumą arba palankumą. Galimybė gauti visus veiklai reikalingus išteklius lemia palankią organizacijai veiklą. Tačiau labai dažnai organizacijos stokoja lėšų, o bankai ir kiti galimi finansavimo šaltiniai dėl įvairių priežasčių negali teikti paskolų. Taigi šioje situacijoje organizacijos aplinka vadintina grėsminga.
4. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas – tai turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas. Ne tik verslas, bet ir pelno nesiekianti veikla darosi sudėtingesnė, todėl jiems valdyti reikia vis ddaugiau patikimos informacijos. Didėjant išorinės aplinkos neapibrėžtumui, sunkiau priimti efektyvius sprendimus.
5. Išorinės aplinkos veiksnių tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad vieno veiksnio pasikeitimas turi įtakos kitiems veiksniams. Pavyzdžiui, kylančios naftos kainos veikia visą šalies ekonomiką. Kyla visų kitų prekių kainos. Dėl šių priežasčių vyriausybė privalo imtis įvairių priemonių, kad būtų efektyviai naudojamas kuras, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių ir t.t. Tarpusavio priklausomybė galioja ir pasaulinėje rinkoje, nes vyksta tarptautinė prekyba.
6. Dažniau aplinka tiriama analizuojant ją sudarančius elementus. Kadangi organizacijos veiklai įtakos turi daugybė veiksnių, tai juos tikslinga pirmiausia suskirstyti pagal poveikio mastą [1].1.2. Išorinės aplinkos sudedamosios dalys
Kaip jau buvo minėta išorinę aplinką galima skirstyti į:
Teisinę;
Ekonominę;
Politinę;
Technologinę;
Socialinę- kultūrinę [2].
Daugelis autorių dar išskiria konkurencinę aplinką, demografinę aplinką ir geografinę aplinką.
Organizacijos išorinės aplinkos sudedamosios dalys pavaizduotos 1 paveiksle.
1 pav. Organizacijos išorinės aplinkos sudedamosios dalys [9].1.2.1.Teisinė aplinka.
Verslo įmonės veiklą riboja teisinė aplinka, kuri sprendžia ginčytinus klausimus ir reguliuoja įmonės veiklą taip, kad ji būtų naudinga visuomenei. Visų verslo santykių pagrindas – vieno ūkio subjekto pasižadėjimas tiekti tam tikras prekes ar teikti paslaugas ir kito ūkio subjekto pasižadėjimas už jas sumokėti. Labai svarbu, kad abi šalys gerai suvoktų savo teises ir pareigas. Šią sritį reguliuoja sutarčių teisė, kuri, be to, nustato, šalių įsipareigojimus ištikus nesėkmei. Šiandieninėje modernioje ekonominėje aplinkoje teisiškai
nereguliuojama ūkinė veikla jau nebeįmanoma.
Sutartis tarp verslo įmonių ir jų klientų bei darbuotojų reguliuoja kitos teisės šakos, nes šiuo atveju ir vartotojų, ir darbuotojų interesus labai lengva pažeisti, todėl būtina juos apsaugoti ypatingomis teisinėmis priemonėmis. Atskiros teisės šakos reguliuoja verslo įmonės ir jos kreditorių bei verslo įmonės ir jos savininkų santykius. Dar viena teisės šaka, paliečianti įmonės interesus, kontroliuoja verslo įmonės ir visuomenės santykius. Verslo įmonės veiklą, kad ji nebūtų žalinga visuomenei ar nepažeistų viešosios tvarkos, reguliuoja teisės aktai. Didėjantis ddėmesys aplinkos apsaugai verčia griežčiau reguliuoti tam tikras verslo sritis. Teisės normos teikia verslo santykiams stabilumo ir mažina riziką. Jos riboja verslo įmonių veiklą arba, priešingai, verčia imtis tokios veiklos, kokios anksčiau jos plėtoti neketino. Taigi ši aplinka padidina įmonės veiklos kaštus.1.2.2.Ekonominė aplinka.
Ekonominė aplinka – tai ekonominiai reiškiniai veikiantys verslo įmonę.
Bet kurios šalies ekonominę aplinką apibūdina konkurencijos mastas, paklausa rinkoje ir įmonės funkcionavimo ekonominės sąlygos.
Analizuodama konkurencinę aplinką įmonė turi atsakyti į klausimus:
1. Kiek yra konkurentų ir kaip juos grupuoti?
2. Kokia yra kkonkurencijos struktūra?
3. Kokią strategiją taiko pagrindiniai įmonės konkurentai, kokie jų tikslai ir veiklos rodikliai?
4. kokius galima išskirti konkurentų veiklos privalumus ir trūkumus? [4].
Verslo įmonės veiklos sėkmę lemia ne tik konkurencijos lygis. Jos veiklai turi įtakos ir bendri ekonominiai rodikliai, nes nuo jų ppriklauso žaliavų pasiūla ir paklausos lygis. Prie tokių rodiklių priskiriami pajamų augimo, nedarbo ir infliacijos lygis, valiutų kursas, įmokų ir išmokų balanso deficitas. Be natūraliai vykstančių pokyčių, verslo įmonės veiklai turi įtakos ir vyriausybės, kuri savo priemonėmis siekia paveikti bendruosius ekonomikos rodiklius, politika. Valstybės ekonominė politika gali suteikti verslo įmonei papildomų galimybių, tačiau gali jos veiklą ir riboti. Valstybės kišimąsi į ekonomiką nagrinėjo įvairių krypčių ekonomistai. Jau 1776 m. Adam Smith savo veikale The Wealth of Nations teigė, kad natūraliai egzistuojančios rinkos jėgos užtikrina geriausią įmonės veiklos rezultatą.XIX a. Jo idėjas toliau plėtojo klasikinės ekonomikos teorijos šalininkai. Šios krypties ekonomistams oponuoja intervencionistinio požiūrio šalininkai. Kiek tolerantiškiau valstybės kišimąsi į ekonomiką traktuoja reformistai, kurie palankiai vertina privačios įmonės veiklą ir pagrindiniu jjos motyvu pripažįsta pelno siekimą.
Izoliuotose šalyse įmonės veiklai turi įtakos tik tų šalių socialinės ir ekonominės tendencijos. Tuo tarpu mes gyvename atviros ekonomikos sąlygomis, todėl įmonių veiklai įtakos turi viso pasaulio įvykiai, o ypač vykstantys tose šalyse, iš kurių prekės importuojamos arba į kurias eksportuojamos.1.2.3.Politinė aplinka.
Politinę aplinką sukuria valstybės valdymo organų veikla ir bendros politikos kryptys.
Be to, įmonei turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas, bet ir tarpvalstybinių institucijų darbas. Valstybė daro didžiulę įtaką ekonomikai, taikydama šias ppriemones:
Mokesčių sistemą;
Valstybės išlaidas;
Privatizaciją;
Konkurencijos skatinimo priemones;
Regioninę politiką;
Pagalbą smulkiąjam ir vidutiniam verslui.
Daugelyje valstybių ekonomika yra mišri, tai yra egzistuoja privatusis ir valstybinis sektoriai. Privačios įmonės siūlo rinkoje prekes ir paslaugas, siekdamos gauti pelno. Valstybinį sektorių, kurį sudaro keletas smulkesnių sudedamųjų dalių, valdo valstybė. Valstybė taip pat yra prekių ir paslaugų pirkėja. Daug privačių įmonių vykdo jos užsakymus.
Sudedamoji politinės aplinkos dalis yra šalies gyventojų politinė nuomonė. Jos įtaka ypač sustiprėja prieš rinkimus.1.2.4.Technologinė aplinka
Technologinė aplinka taip pat nepaliaujamai kinta. Šis kitimas, viena vertus, atveria verslo įmonėms naujų galimybių, kita vertus, gali turėti neigiamų padarinių. Labiausiai technologijų pokyčiai veikia įmonės siūlomų prekių paklausą. Pavyzdžiui, sukūrus kompaktinius diskus, kai kurioms įmonėms atsivėrė naujos galimybės, bet toms, kurios gamino kitokios firmos įrašus, tai buvo nuostolinga. Technologijų pokyčiai gali verslo įmonę veikti ir kitaip. Jie skatina gamybos proceso pokyčius ir keičia reikalingų darbuotojų skaičių ar jų kvalifikacijos reikalavimus. Technologijų pokyčių svarba verslo įmonei labai didelė. Juos galima vadinti kūrybine destrukcija, nes jų dėka atnaujinamos įprastos prekės, procesai ar darbo praktika. Dažnai manoma, kad technologijų pokyčių priežastis – išradimai ar atradimai. Tačiau neretai išradimas yra ilgo tyrimų proceso, kurį atlieka viena ar kelios ekspertų grupės, aukščiausias taškas. Galima sakyti, kad išradimas ne toks reikšmingas kaip inovacijos. Anot ekonomistų, technologijų iinovacijas skatina konkurencija.1.2.5. Socialinė ir kultūrinė aplinka.
Svarbiausias socialinės aplinkos rodiklis – šalies gyventojų skaičius. Verslo įmonei naudinga, kai gyventojų skaičius didėja, nes, pirma, daugėja potencialių jos prekių vartotojų, antra, didėja darbo jėgos pasiūla. Jei gyventojų daugėja labai lėtai, mažėja potenciali vartotojų rinka ir darbo jėgos pasiūla.
Verslo įmonei didelę reikšmę turi ne tik bendras gyventojų skaičius, bet ir kiek kurio amžiaus žmonių šalyje gyvena. Gimstamumo rodiklis labai aktualus įmonėms, kurios siūlo kūdikių priežiūros priemones ar mokymo paslaugas. Svarbus ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius, nes būtent pensininkams galima pasiūlyti konkrečių prekių ar paslaugų.
Visuomenės pokyčiai – tai ne tik bendro ar tam tikrų amžiaus grupių gyventojų skaičiaus kitimas. Kinta gyvenimo būdas, pagrindinės vertybės, etninių ir religinių vertybių sistemos, socialinės – ekonominės gyventojų klasės. Šie pokyčiai verslo įmonei labai svarbūs, nes nuo jų priklauso darbo jėgos pasiūla ir visuomenės įpročiai. Didelę reikšmę turi ir pakitusi šeimos gyvensena.
Verslo įmonei svarbus ne tik gyventojų, kurie yra prekių ar paslaugų vartotojai ir jos darbo jėga, skaičius bei pasiskirstymas, bet ir jų kultūrinės vertybės.
Kultūra – tai visuomenės vertybių, pažiūrų, normų ir papročių visuma, perduodama iš kartos į kartą. Nuo jos nemažai priklauso ką perkame ir kaip atliekame savo darbą [2]. Kultūra glaudžiai susijusi su šalies ekonomine, politine iir teisine aplinka [4].
Kaip ir kitos aplinkos sudedamosios dalys, socialinė aplinka nuolat kinta [2].1.3. Organizacijos išorinės aplinkos tiesioginiai veiksniai
Tiesioginio poveikio elementai – aplinkos elementai darantys tiesioginę įtaką organizacijos veiklai.
Tiesioginio poveikio aplinką sudaro įtaką darantys asmenys, individai arba grupės, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tai, kaip organizacija suvokia savo tikslus [7].
Tiesioginio poveikio veiksniai – tai vartotojai, konkurentai, tiekėjai, darbo ištekliai ir įstatymai bei kitos valstybės reguliavimo normos.
Vartotojai. Organizacijos turėtų vadovautis žymaus vadybos specialisto Peterio Druckerio tvirtinimu, kad organizacijos gyvavimą pateisina tik sugebėjimas savo veiklos produktui (prekei ar paslaugai) rasti vartotojų. Vartotojas – tai ne tik fizinis asmuo, bet ir įstaiga. Kiekvienas jų skiriasi savo charakteriu, skoniu, norais ir įpročiais. Tik išanalizavus vartotojo poreikius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir apmokėti. Vartotojai nusprendžia, kokios prekės ir paslaugos jiems reikalingos, todėl nuo vartotojų sprendimų priklauso ir organizacijos veiklos rezultatai.Organizacija privalo žinoti, kas lemia vartotojo apsisprendimą įsigyti jos pagamintą produktą: kaina, kokybė, tiekimo terminai, aptarnavimas, asmeniniai ryšiai ar politiniai įsitikinimai. Tikslinga įvertinti, koks organizacijos, jos prekių ar paslaugų įvaizdis susiformavo vartotojų akyse.
Savo vartotojus turi ir ne pelno, ir viešosios, ir politinės organizacijos. Pavyzdžiui, rinkimų metu reklama ar susitikimai su rinkėjais siaurame rate reikalingi tam, kad rinkėjai balsuotų būtent už
tą, o ne už kitą kandidatą.Šiuo atveju rinkėjai esti konkretaus kandidato ar politinės partijos idėjų „vartotojai“.
Vartotojų pažinimas – tai sudėtingas ir nenutrūkstamas procesas, todėl organizacija privalo atidžiai stebėti visuomenėje vykstančius pokyčius, nagrinėti įvairių socialinių grupių reikmes ir joms pritaikyti gaminamą produkciją.
Konkurentai. Šiuolaikinei ekonomikai būdinga aštri konkurencinė kova, todėl būtina žinoti svarbiausius konkurentus ir jų pasiekimus. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų poreikius, ilgai neišsilaiko – ji bankrutuoja. Dažnai ne vartotojai, o konkurentai lemia, kokią produkciją gaminti ir kokia kaina ją ggalima parduoti. Gerai susipažinus su konkurentų laimėjimais, galima pasirinkti veiksmingiausius konkurencinės veiklos būdus, nuspręsti, kokie veiksniai – kainos, kokybė ar paslaugos – bus efektyvesni.
Taip pat svarbu suprasti, kad organizacijos varžosi ne tik dėl vartotojų. Kova gali vykti dėl darbo išteklių, medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technikos naujoves. Nuo konkurencijos priklauso vidinės organizacijos darbo sąlygos, darbo užmokestis, vadovų ir pavaldinių santykiai.
Konkurencija naudinga visiems: vartotojas gauna modernesnę, geresnės kokybės, o kai kada ir pigesnę produkciją, o gamintojas nuolat skatinamas tobulėti, įveikti kliūtis, iieškoti naujovių.
Tiekėjai. Kiekviena organizacija įsigyja išteklių – žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos – iš aplinkos ir naudoja juos rezultatams gauti [7]. Labai svarbu, kad organizacija gerai suprastų savo santykius su tiekėjais. Svarstydama šiuos savitarpio santykius, organizacija turi nustatyti, kkiek ji priklauso nuo savo tiekėjų, kiek jos pozicija nuo jų neapsaugota, t.y. pažeidžiama. Ši priklausomybė parodo, kokiu laipsniu verslas priklauso nuo reikalingų įvairių žaliavų arba parengiamųjų darbų, kuriuos turi atlikti tiekėjas. Pažeidžiamumas parodo, kokiu laipsniu verslas būtų paveiktas, sužlugus tiekimo tinklui. Organizacija, siekdama išsiaiškinti savo priklausomybę nuo tiekėjų, paprasčiausiai gali nustatyti konkuruojančių tiekėjų skaičių. Paprastai kuo mažiau tiekimo šaltinių, tuo labiau verslas priklauso nuo kaprizingos tiekėjų veiklos[6]. Veikianti įmonė iš kitų įmonių gauna žaliavas, medžiagas, įrenginius, energiją, finansus. Laisvos rinkos sąlygomis šiuos išteklius galima gauti bemaž iš viso pasaulio. Pasirenkant tiekėjus, vadovaujamasi kainų, kiekybės ir kokybės kriterijais. Galimybė pasirinkti tiekėją – tai ne .tik sėkmingos veiklos prielaida, bet ir tam tikra rizika. Pasirenkant tiekėjus užsienyje rizikuojama dėl valiutos kurso ssvyravimo, teisinių normų skirtumų, lemiančių verslo aplinkos neapibrėžtumą, o kartais ir dėl politinio nestabilumo.
Kai kuriais atvejais organizacijos susiduria su tiekėjo galia. Taip atsitinka, jei atitinkamus išteklius, pavyzdžiui, vandenį, elektrą ir šiluminę energiją, organizacija gali gauti tik iš vieno tiekėjo. Tuomet organizacija tampa priklausoma nuo tiekėjo, kuris nustato sau palankias tiekimo sąlygas.
Medžiagų tiekėjai. Yra įmonių, sakykim, tekstilės, prekybos, maisto pramonės ir kt., kurių veikla priklauso nuo nenutrūkstamo medžiagų, pusgaminių, žaliavų pristatymo iš kitų organizacijų. Neturint šių medžiagų, negalima pateikti ir gatavos pprodukcijos. Norėdamos išvengti gamybos pertrūkių, įmonės priverstos kaupti medžiagų atsargas sandėliuose, dėl to įšaldomos lėšos. Kad galėtų dirbti ritmingai, organizacijai svarbu pasirinkti patikimus medžiagų tiekėjus.
Kapitalo tiekėjai. Auganti ir sėkmingai besivystanti organizacija dideliems sumanymams įgyvendinti pristinga kapitalo. Tada ji ieško kapitalo tiekėjų. Potencialūs investitoriai yra šie: bankai, įvairios paskolų teikimo programos, akcininkai ir privatūs asmenys, akceptuojantys organizacijos vekselius arba perkantys jos obligacijas. Kuo stipresnė organizacija, tuo daugiau ji turi galimybių rasti investitorių ir gauti iš jų veiklai plėtoto reikalingų lėšų [1].
Darbo ištekliai. Rinkos santykių veikiama, keičiasi ekonomikos struktūra, atsiranda naujų specialybių poreikis, didėja darbuotojų profesionalumo ir kompetencijos reikalavimai. Siekdami geresnės darbo vietos, darbuotojai privalo būti iniciatyvūs ir veiklūs, gilinti žinias ir tobulinti savo gebėjimus.
Organizacijos tikslams įgyvendinti reikalingas efektyvus darbas, todėl jos personalas – vadovai, specialistai (ekonomistai, inžinieriai, technikai) ir darbininkai – turi būti atitinkamų specialybių ir reikiamos kompetencijos. Ypač tai pasakytina apie įmonės vadovus. Parinkti ir išlaikyti talentingus vadovus – pagrindinė šiuolaikinės organizacijos problema. Vienas iš jos sprendimo būdų – ugdyti vadovus iš gabiausių savo organizacijos darbuotojų.
Darbo rinkoje pasiūla dažniausiai viršija paklausą [1]. Kad veikla būtų sėkminga, organizacija turi pritraukti ir išlaikyti gabius darbuotojus. Organizacijos sugebėjimą samdyti reikalingą personalą lemia trys veiksniai: organizacijos, kaip darbdavio, reputacija; vietinio užimtumo lygis ir galimybė rrasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų [6].
Tačiau suformuoti efektyviai dirbantį personalą ne visada lengva, nes tai priklauso ne tik nuo užimtumo lygio, bet ir nuo darbo išteklių tinkamumo bei įmonės reputacijos.
Įstatymai ir kitos valstybės reguliavimo normos. Organizacijos veiklai didelį poveikį daro įstatymai ir valstybinės valdžios įgyvendinimo institucijos. Gamintojų ir vartotojų santykius, žaliavų įsigijimą ir naudojimą, gatavos produkcijos pardavimą ir pan. reguliuoja įstatymai. Kiekviena organizacija turi tam tikrą juridinį statusą (IĮ, UAB,AB,BĮ, VĮ, pelno nesiekiančios organizacijos, viešosios įstaigos), kuris lemia, kaip ji gali plėtoti savo veiklą ir kokius mokesčius privalo mokėti. Nepriklausomai nuo to, kaip vadovas vertina vieną ar kitą įstatymą, jis privalo jų laikytis, kitaip organizacijai bus taikomos įvairios sankcijos, gresia net verslo nutraukimas.
Organizacija turi paisyti ne tik valstybėje galiojančių įstatymų, bet ir verslo priežiūros institucijų nurodymų. Šie reikalavimai galioja kaip ir įstatymai. Pavyzdžiui, reglamentuojama pardavimų veikla užsienio šalyse, telefono, televizijos ir radijo ryšiai, kaip akcinės bendrovės, įstaigos turi tvarkyti finansinę ir buhalterinę apskaitą. Įkurtos kokybės inspekcijos, visuomenės sveikatos centrai, konkurencinė tarnyba, standartizacijos komitetai, ir kt [1]..1.4. Organizacijos išorinės aplinkos netiesioginiai veiksniai.
Išorinės aplinkos netiesioginio poveikio elementai – tai išorinės aplinkos elementai, darantys poveikį klimatui, kuriame veikia organizacijos. Tiesioginio poveikio organizacijai jie nedaro [7].
Šalutiniai arba netiesioginio poveikio veiksniai yra kur kas sudėtingesni, ttačiau ne tokie akivaizdūs kaip tiesioginiai. Suvokti ir tiksliai apibūdinti šalutinės išorinės aplinkos įtaką sunku, nes prognozuojant galimą jos poveikį tenka remtis neišsamia informacija. Išskiriami šie išorinės aplinkos šalutiniai veiksniai:
Ekonominiai veiksniai. Jie tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu susiję su šalies ūkio, kuriame organizacija veikia, raida ir jo kryptimi. Todėl kiekvienai organizacijai svarbu susipažinti su ekonominiais projektais arba prognozėmis. Ypač svarbu organizacijai pažinti ekonominius veiksnius savo tikslinės rinkos viduje dar iki tol, kol šie veiksniai ją paveiks tiesiogiai. Organizacijos vadovybė, įvertindama ekonominių reikalų padėtį, turi atsižvelgti į tai:
1. Ar lengva gauti kreditą?
2. Kaip sukaupiamas kapitalas?
3. Kokia yra pradinė palūkanų norma?
4. Kokios palūkanų normos tendencijos?
5. Koks infliacijos lygis?
6. Kokios bendrojo nacionalinio produkto kitimo tendencijos?
7. Kokios mokesčių normos?
8. Koks yra nedarbo lygis?
9. Kaip žmonės linkę leisti pinigus?
10. Kokia yra perkamoji galia?
11. Kokia bendra pardavimų apimtis šalyje?
Bendroji ekonomikos būklė lemia materialinių išteklių kainas, nuo jos priklauso moki vartotojų paklausa prekėms ir paslaugoms. Organizacijos vadovybė privalo numatyti, kokią įtaką veiklai turės ekonominės būklės pokyčiai.
Technologiniai veiksniai. Pasaulyje vyksta techninės revoliucijos procesas. Kompiuterizuotos informacijos šaltiniai ir automatizacija iš esmės keičia organizacijos darbo tvarką, veiklą ir ryšio priemones. Naujai atsirandantys techniniai procesai keičia organizacijos veiklos pobūdį ir tikslus. Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo ir išlaidų mažinimo būdus [6].
Technologiniai šuoliai skatina naujų gamybos metodų ir gaminių
radimąsi, naujų rinkų formavimąsi ir marketingo metodų keitimąsi, todėl daugelis iš mūsų technologiją sieja su techniniais išradimais ar atradimais
Tačiau tai gana ribotas supratimas. Sociologas Č. Perrou technologiją apibūdina kaip priemonę ištekliams ( nesvarbu ar tai būtų žmonės, ar medžiagos, ar informacija)paversti produkcija. Todėl analizuojant technologinius pokyčius būtina atsižvelgti ir į verslo informacijos gavimo, jos tvarkymo, saugojimo bei panaudojimo naujoves [1]. Vadovybė privalo svarstyti ir analizuoti kiekvieną naujovę, apgalvoti jos poveikį organizacijai ir įvertinti, ar ji daro pageidaujamų pokyčių organizacijos vveikloje. Įgyvendinant technologines naujoves svarbu nustatyti, kada tai bus atlikta ir kiek kainuos. Be to, apskaičiuotąsias išlaidas reikia palyginti su nuostoliais, kuriuos organizacija patirtų, nepajėgdama konkuruoti rinkoje.
Socialiniai veiksniai. Socialinės jėgos dinamiškos: keičiasi vartotojų vertybės, požiūriai, nuostatos, gyvenimo būdas. Tačiau svarbiausia keičiasi visuomenės demografinės charakteristikos: didėja ar mažėja gyventojų skaičius, kinta amžiaus struktūra, lyčių santykis. Šie pokyčiai turi įtakos organizacijos gaminamos produkcijos asortimentui ir teikiamų paslaugų nomenklatūrai.
Didelę įtaką organizacijoms turi besikeičiančios darbuotojų nuostatos. Žmogus nebenori būti vien priemone produkcijai gaminti, jis ssiekia sąmoningai dalyvauti organizacijos veikloje. Jauni išsimokslinę darbuotojai nori savarankiškumo ir pagarbos sau darbe. Neįvertinusi šių nuostatų pasikeitimų organizacija negali tikėtis efektyvaus darbo.
Politiniai veiksniai. Jie nubrėžia organizacijų veiklos reguliavimo ribas ir pagrindžia teisinius pamatus [6]. Organizacijai svarbus įstatymus leidžiančios ir jjuos vykdančių institucijų bei teisinės sistemos požiūris į verslą. Glaudžiai susijęs su socialinėmis ir kultūrinėmis tendencijomis, jis veikia organizacijos pelno apmokestin.imą, prekybinių lengvatų teikimą ar pardavimų apribojimą, vartotojų interesų gynimą, darbo apsaugą, aplinkosaugą, kainų kontrolę ir t.t.Didelę įtaką organizacijos veiklai turi politinės padėties valstybėje stabilumas, santykiai su užsieniu. Vyriausybės politikos pokyčiai gali priversti organizaciją peržiūrėti ir pakeisti strateginius planus [1]. Paprastai Vyriausybė, kaip išorinės aplinkos veiksnys, atlieka tris funkcijas: tiekėjos, vartotojos ir konkurentės. Vyriausybė kaip tiekėja nustato, kaip privatus sektorius naudos gamtinių išteklių ir nacionalinių žemės ūkio produktų atsargas. Vyriausybė kaip pirkėja gali per produktų ir paslaugų paklausą sukurti, išlaikyti, padidinti ar pašalinti palankias rinkos galimybes. Pagaliau valstybė gali būti beveik nepakeičiama rinkos konkurentė [6].
Ekologiniai veiksniai.Vis aktualesnis darosi verslo ir eekologijos ryšys. Kai kurios ūkinės veiklos šakos (pavyzdžiui, chemijos, maisto pramonė, žemės ūkis, transportas) ypač teršia aplinką. Galioja nemažai normų, reguliuojančių taršos lygį. Jų nesilaikančios organizacijos privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pradedant verslą, ekologiniai veiksniai gali tapti viena iš didžiausių įėjimo į šaką barjerų.
Išorinės aplinkos analizė suteikia organizacijai realų pranašumą: vadovybė, žinodama organizacijos galimybes, gali nustatyti teisingą veiklos kryptį ir atsisakyti tos veiklos, kurią vykdyti organizacija per silpna. Iniciatyvūs vadovai, vadovaudamiesi išorinės aplinkos analizės duomenimis, numato organizacijos veiklos perspektyvas ir ppriima būtinus sprendimus. Tačiau dar nemaža vadovų, kurie tik reguliuoja įvykius, kai šie jau įvyksta. Jie gaišta savo laiką ir eikvoja organizacijos išteklius, rūpindamiesi atsirandančiomis problemomis, nors jų būtų galima išvengti analizuojant aplinką. Iniciatyvūs vadovai žiūri į ateitį, jie vertina ir planuoja pokyčius, nuolat ieško organizacijai aplinkos teikiamų palankių progų, įžvelgia grėsmes savo organizacijai ir imasi veiksmų, kad nekiltų krizė. Tokių vadovų valdomos organizacijos veikia sėkmingai ir efektyviai [1].2. ORGANIZACIJOS VIDINĖ APLINKA
Organizacijos vidinę aplinką formuoja jos tikslai, struktūra, uždaviniai, technologija ir dirbantieji žmonės.
Tikslai yra norimi, užsibrėžti, geidžiami, kuriuos bendru darbu, sutelktomis pastangomis stengiamasi įgyvendinti organizacija savo veikloje. Visi tikslai rengiami, ištyrus esamą padėtį organizacijoje, konkurentus, rinką, pasiūlos ir paklausos joje bei kitus klausimus. Visi tikslai, planai iš anksto paskelbiami organizacijos nariams. Įvairių lygių vadovams šie gali būti skirtingi. Vienus tikslus turi aukščiausio lygio vadovai. Jų pagrindinis tikslas -perspektyva, ateitis, galimybė konkuruoti kaimynus ir pan. Žemesnio rango vadovai sprendžia smulkesnius klausimus, pvz.: įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, generalinis direktorius – kas bus po 10, 25 metų ir pan., o darbuotojus domina ši diena.
Organizacijos struktūra yra atskirų padalinių tarpusavio ryšys, priklausomybė, padalinių skaičius ir kt. Su organizacijos struktūros tamprumu susietos 2 darbų rūšys. Pirmoji – darbų pasidalijimas specializacijoje. Antroji – kontrolė. Kad oorganizacijos išvengtų klaidų būtina nuolat savo veiklą kontroliuoti, turint tikslą atrasti geresnius, efektyvesnius sprendimus ir apsaugoti nuo bankroto. Darbo pasidalijimas negali būti atsitiktinis. Šis darbas labai atsakingas, reikalauja specialaus pasiruošimo ir praktinės patirties. Išskiriami horizontalus ir vertikalus darbo pasidalijimai, taip pat pagal mokėjimą dirbti, išsilavinimą, darbo stažą ir pan. bei pagal specialybę.
Kontrolės darbai daugiausiai susiję su vert. darbo pasidalijimu, pavaldinių veiklos kontrole [10].
Kontrolės sritis labai plati, priklauso nuo organizacijos struktūros, vadovų, pavaldinių skaičiaus ir kt. veiksnių.
Siekiant efektyviai dirbti organizacijoje svarbu ne tik optimalus darbo pasidalijimas, bet ir užduočių paskirstymas, laikomas dar viena tikslesnė darbų pasidalijimo forma. Užduotimi vadinamas žmogui paskirtas darbas, kurį reikia atlikti iš anksto nustatytu būdu ir nurodytu laiku. Paprastai užduotys skirstomos į 3 kategorijas:
1.darbas su žmonėmis;
2. darbas su objektais;
3.darbas su informacija.
Technologija yra įrengimų, įrankių ir atitinkamų techninių žinių derinys, kurį turi žinoti žmonės, dirbantys savo darbo vietose. Technologija tampriai susieta su užduotimis. Užduočių atlikimui reikalinga speciali technologija, t.y. užduoties atlikimo būdas, detalus aprašymas. Technikos poveikis gamybos valdymui reiškiasi pokyčiais, revoliucijomis, naujais standartais, įrengimais ir pan.
Standartizavimas padeda efektyviau organizuoti gamybą, detalių apdirbimą, remiantis jų specializavimu. Labiausiai paplitusios prietaisų gamyboje yra technikos klasifikavimo sistemos.
1. Vienetinės arba smulkiaserijinės gamybos technika, kai vvienu metu gaminama tik vienas ar keli vienetai.
1. Masinė, stambiaserijinė gamyba – gamina daug vienodų gaminių.
Svarbiausias organizacijos vidinės aplinkos elementas yra žmogus. Žmonės dirbantys organizacijoje yra reikšmingiausias veiksnys siekiant užsibrėžto tikslo. Visus tikslus įgyvendina žmonės. Vadyboje žmonės vertinami pagal 3 požymius:
1. Pagal asmeninį žmogaus elgesį.
2. Pagal žmonių grupės elgesį.
3. Pagal vadovo elgesį su pavaldiniais ir jo įtaką.
Žmonių elgesys – sudėtingas procesas ir apibūdinamas kaip asmeninių savybių ir aplinkos poveikio pasekmė. Žmogaus elgesio savybių skaičius praktiškai yra begalinis, nes visi žmonės yra skirtingi.
Galima paminėti kelias žmogaus savybes:
4. Žmones labiausiai išskiria gabumai. Vienas žmogus geriau tinka vienam darbui, kitas kitam. Gabumais paremtas darbuotojų parinkimas. Parenkant siekiama kuo geriau panaudoti žmonių gabumus, nes žmogus turi nepakartojamų gabumų, tik reikia surasti būdą jam parodyti juos. Nereikia stebėtis, kai žmogus nepatenkina lūkesčių. Laikui bėgant viskas keičiasi. Gyvenimo aplinkybės žmogų priverčia veikti, žmogui reikalingi motyvai, kurie skatintų jį parodyti savo polinkius.
5. .Polinkiai – žmogui potencialas kokioje nors veiklos srityje. Juos sudaro įgimtos savybės ir patirtis, studijos. Polinkiai, kaip ir talentas, kur nors atsiskleidžia. Polinkiai dažnai siejami su įkvėpimu, kuris nelanko tinginių. Žmogaus gyvenime ir darbe svarbų vaidmenį vaidina poreikiai, apibūdinami kaip psichologinis ar fiziologinis pojūtis, kad kažko trūksta, reikia. Gali
būti išskirti fiziologiniai poreikiai – maistas, šiluma, drabužiai ir kita. Psichologiniai – saugumas, pagarba ir t.t. Viltis – kiek žmogus tiki, kad organizacijos veikla bus sėkminga, tiek jam padeda įgyvendinti jo asmeninius tikslus. Jei žmonės neturėtų vilties, negalėtų gerai dirbti. Viltis grindžiama mokėjimu dirbti, patirtimi, sugebėjimu įvertinti situaciją ir t.t.
6. Suvokimas – jis veikia viltį ir žmogaus elgseną. Paprastai žmonės reaguoja ne į tai kas vyksta aplinkoje, o į tai kaip jie visa tai suvokia. Nėra dviejų žmonių, kurie kažką ssuvoktų visiškai vienodai. Nuo suvokimo priklauso ar žmogus jaučia poreikius, ar turi viltį, ar turi polinkius ką nore daryti esant atitinkamoms aplinkybėms arba aplinkybes pakeisti. Dėl to vadovai dirbantiesiems turi paaiškinti, kokiu būdu veikla duos jiems naudą. Kol darbuotojai to nesuvoks, jie nesistengs gerai dirbti, daryti tai, ko reikia organizacijai.
Žmones skiria jų požiūriai. Požiūris yra tai kas patinka ir kas nepatinka. Tai mūsų nepakantumas arba prisirišimas prie daiktų, žmonių, žmonių grupių arba prie bet kurių kitokių suvokiamų dalykų.
Vertybės – įsitikinimų visuma, sugebėjimas atskirti gera nuo blogo, prasmingą nuo beprasmiško, pasirinkimas dirbti ar vogti ir t.t.
Organizacijos tikslai būna įvairūs. Juos nulemia pirmiausiai žmonių, formuojančių tikslus, savybės ir vertybės. Taip pat žmonių grupės, organizacijos struktūros tipas, iškelti uždaviniai, darbo ppasidalijimas ir kiti veiksniai. Tikslams turi įtakos ir vidinė aplinka (bei išorinė), jos poveikis žmogui ir jo elgesiui.
Kaip minėta, techninis gamybos būdas, nulemiantis ekonominius ir vadybos rodiklius. Kad gamyba arba aptarnavimas vyktų sklandžiai, techniniai procesai suskaidomi į atskiras operacijas ir smulkesnius darbus. Siekiant gamybos efektyvumo visos šios operacijos ir smulkesnės jų dalys standartizuojamos. To reikalauja ir gamybiniai įrengimai, ruošiniai, gamybos organizavimo procesas. Parengti standartiniai techniniai procesai naudojami ne tik vienoje įmonėje, bet ir keliose arba visoje gamybos šakoje. Dėl to sutaupoma lėšų, paprastesnis darosi naujas gamybos paruošimas. Kad būtų lengviau atrasti ir pasirinkti sukurtus standartinius tipinius technologijos procesus, jie klasifikuojami. Techninių procesų standartai gali būti įmonės, respublikos ir tarptautinės, siekiant padidinti darbo našumą, technika nuolat tobulinama. Vis daugiau ooperacijų mechanizuojama ir automatizuojama. Išskiriami 3 lygiai:
1. Mechanizuotas techninis procesas reiškia, kad dalis operacijų atliekama rankomis, dalis mechanizmais.
2. Automatizuotas techninis procesas – kai dalis operacijų atliekama automatiškai, be žmonių įsikišimo, kita dalis valdoma žmogaus.
3. Automatiniai techniniai procesai atliekami be žmonių įsikišimo ir valdomas automatiškai pagal iš anksto sudarytą programą.
Žmogaus elgesį įtakoja aplinka (vidinė ir išorinė). Žmogaus elgesys priklauso nuo aplinkybių. Beveik visi žmonės sąžiningai elgiasi vienose situacijose ir nesąžiningai kitose.
“Palaimintas nežinojimas”.
Aplinka elgesiui daro didesnį poveikį už aasmens savybes, todėl vadovui nepakanka surinkti žmonių, turinčių darbui reikalingų bruožų. Reikia sudaryti ir aplinką, kuri šiuos bruožus palaikytų ir sustriprintų. Didelį poveikį žmonės daro vieni kitiems, taip pat grupės. Žmonių grupės susiduria spontaniškai. Tuoj pat grupių nariai suformuluoja jiems priimtinus nuostatus, tikslus, ugdo atitinkamas vertybes ir viltį, visos neoficialios grupės daro įtaką elgesio normų suvokimui. Čia norma – elgesio standartas priimtinas atitinkamoje aplinkoje. Gr.upės nariai gali priešintis arba padėti organizacijos siekiams. Vadovo pareiga yra valdyti tuos narius ir panaudoti gėriui, užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
Labai svarbus vaidmuo organizacijos vadyboje tenka lyderiui. Jis gali būti oficialus, vadovo vaidmenyje ir neoficialus, neoficialios grupės lyderis. Siekiant gerai vadovauti, vadovas turėtų būti kartu ir lyderiu. Pirmavimas (lyderiavimas) – svarbi priemonė, kuria vadovai veikia žmones. Būtina prisiminti, kad visi paminėti žmogaus bruožai priklauso nuo aplinkos ir nuolat keičiasi. Jie visi tarpusavyje glaudžiai susiję ir visi daro įtaką visai organizacijai ir atskiroms jos sistemoms, tiek socialinėms, tiek techninėms, tiek abiem. Vienam veiksniui pasikeitus, kinta ir kiti, dėl to vadyboje kalbama apie vieningą vidaus aplinką. Todėl sprendžiant atskirų veiksnių pokyčius būtina nagrinėti visą sistemą ir išorinę aplinką.
Vidinė aplinka labai priklauso nuo organizacijos narių dalykinio bendravimo, nuo dalykinio verslo etiketo. Būtina prisiminti 6 svarbiausius principus:
1. VViską daryti laiku.
2. Nekalbėti nereikalingų dalykų.
3. Būti maloniam, geranoriškam, nepamiršti šypsotis.
4. Galvoti apie kitus, o net tik apie save.
5. Tvarkingai apsirengti.
6. Kalbėti ir rašyti taisyklinga kalba [10].
Siekiant sėkmės būtina sujungti ir suderinti išorės ir vidaus veiksnių analizės rezultatus i r suvokti veiksnių tarpusavio ryšius. Vidaus veiksnių analizė naudojama organizacijos pranašumams ir trūkumams nustatyti, ji rodo, kurios galimybės bei grėsmės, nustatytos remiantis išorės veiksnių analize, yra svarbios organizacijai.
Pranašumas – tai bet kuris veiksnys, padedantis organizacijai siekti jos tikslų, panaudoti galimybes ir saugotis grėsmių. Trūkumas – tai bet kuris veiksnys, kuris trukdo organizacijos pastangoms siekti jos tikslų. Pranašumai yra svarbūs, nes jie sudaro organizacijos strategijos pagrindą. O trūkumai yra svarbūs todėl, kad rodo silpnas vietas, kurias reikia pašalinti.
Objektyvi vidaus veiksnių analizė svarbi dviem aspektais. Pirma, objektyvi vidaus veiksnių analizė rodo realų organizacijos galimybių profilį. Antra, vidaus veiksnių analizė rodo,ar organizacija turi priemonių kovoti su grėsmėmis ir pasinaudoti galimybėmis, kurias nustatė išorės veiksnių analizė.Vidaus veiksnių analizė yra svarbi, nes ji leidžia organizacijai apibūdinti savo susiformuluotų uždavinių įvykdymo galimybes [6].IŠVADOS
Atlikus mokslinės literatūros analizę galima padaryti tokias išvadas:
1. Išorinės aplinkos veiksniai turi įtakos įmonės veiklos plėtros procesams, taip pat šie veiksniai yra tarpusavyje integruoti.
2. Išorinės aplinkos analizė suteikia organizacijai realų pranašumą: vadovybė, žžinodama organizacijos galimybes, gali nustatyti teisingą veiklos kryptį, kurią vykdyti organizacija per silpna.
3. Vadovai, vadovaudamiesi išorinės aplinkos analizės duomenimis gali numatyti organizacijos veiklos perspektyvas ir priimti būtinus sprendimus. Taip pat verslo įmonių vadovai turi stebėti ekonominę aplinką, nes ji, kaip ir kiti aplinkos elementai yra dinamiška ir besikeičianti.
4. Įvertinant vidaus išteklius svarbu aptarti kaip jie sussiję su organizacijos galimybėmis konkuruoti ateityje ir siekti ilgo laikotarpio tikslų.
5. Siekiant efektyviai dirbti organizacijoje svarbu ne tik optimalus darbo pasidalijimas, bet ir užduočių paskirstymas.
6. Vidinė aplinka labai priklauso nuo organizacijos narių dalykinio bendravimo, nuo dalykinio verslo etiketo
Apibendrinant reikia pažymėti, kad išorinė ir vidinė aplinka yra svarbi ir turi reikšmingą vaidmenį verslo organizacijoms.LITERATŪRA
1. Bagdonas E. Bagdonienė L. Administravimo principai.- Kaunas: Technologija, 2000. – 228p.
2. Jewell B.R. Verslo integruotos studijos. – Vilnius: The Baltic Press, 2000. – 487p.
3. Jucevičius P. Strateginis organizacijų vystymas. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras,1998.- 454p.
4. Kuvykaitė R. Tarptautinis marketingas.- Kaunas: Technologija, 1998.- 251p.
5. Makštutis A. Veiklos vadyba: Teorija ir praktika.- Vilnius: Leidybos centras, 1999.- 300p.
6. Palubinskas G.T. Strateginio planavimo procesas.- Kaunas: Technologija, 1997. -207p.
7. Stoner J.A.F., Freeman R.E., Gilbert J.D.R. Vadyba.- Kaunas: Poligrafija ir informatika.1999.
8. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. – Vilnius: Enciklopedija, 2002.- 220p.
9.
