Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas

1. Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas

1.1 PARDUOTUVĖS ĮRENGIMO REIKŠMĖ, TIKSLAI IR STRATEGIJOS

Stacionarinėje mažmeninėje prekyboje parduotuvės įrengimas laikomas viena iš svarbiausių marketingo preimonių, veikiančių pirkėjų elgseną. Ji formuoja prekybos objekto išvaizdą, labai svarbi kuriant ji įvaizdį ir įmonės identitetą.

Parduotuvės įrengimo sudedamosios dalys yra:

· Parduotuvės išplanavimas;

· Kiekybinis ir kokybinis prekybos patalpų paskirstymas;

· Prekių pateikimas;

· Parduotuvės atmosferos formavimas;

· Parduotuvės išorinės aplinkos formavimas.

Prekybos patalpų įrengimo reikšmė pasireiškia vizualiu prekių įsigijimo aplinkos poveikiu pirkėjo suvokiamam parduotuvės įvaizdžiui ir su tuo susijusia pirkimo vietos pasirinkimo elgsena. Dauguma pirkimo sprendimų, yypač maisto prekių, priimama pačiose jų pirkimo vietose, didėja impulsyvių pirkinių skaičius. Prekybos patalpų įrengimo reikšmė auga kylant vartotojų reikalavimams pirkimo aplinkai, vis labiau pasireiškiant malonaus, įspudingo apsirinkimo poreikiui, parduotuvių lankymui tapus savotiška laisvalaikio praleidimo forma. Empiriniai tyrimai rodo, kad parduotuvių įrengimas, jų apipavidalinimas įvairiose prekybos šakose įgauna strateginio sėkmės veiksnio reikšmę.

Prekybos patalpų įrengimo sprendimus lemia išoriniai ir vidiniai veiksniai. Iš išorinių veiksnių pirmiausia paminėtini: konkurentų elgsena, prekybos objekto vieta ir pirkėjų elgsena prekių pardavimo vietoje. Prie vidinių veiksnių ppriskiriami įmonės marketingo koncepcijoje numatyti sprendimai. Pirmiausia reikia paminėti sprendimus dėl tikslinės rinkos, asortimento struktūros, kainų lygio, komunikacinės politikos.

Prekybos patalpų įrengimui, kaip ir kiekvienai prekybos marketingo priemonei, keliami tikslai.

Svarbiausias tikslas yra – didinti prekybos ploto efektyvumą. Jo ssiekiama ekonominio ir neekonominio pobūdžio preimonėmis. Atsižvelgiant į tai skiriami ekonominiai ir neekonominiai tikslai. Svarbiausias ekonominis tikslas yra geriau panaudoti prekybos patalpas, didinti jų ekonominį efektyvumą. Svarbiausias neekonominis tikslas – sukurti tokią pirkimo aplinką, kuri pirkėjus aktyvintų, skatintų pirkti.

Prekybos patalpų panaudojimo efektyvumo siekema mažinti su jų panaudojimu susijusias sąnaudas, didinant pirkėjų skaičių bei vienam pirkėjui tenkančią pirkimo sumą, sukuriant obtimalias pirkėjų judėjimo prekybos salėje sąlygas.

Parduotuvių įrengimo tikslų sistemą siauresnia prasme sudaro trys iš dalies tarp savęs konfliktuojantys tikslų kompleksai:

1. Ekonomiškumo, kurį lemia ne tik didelės investicijos parduotuvei įrengti, bet ir labai su jos įrengimu susijusios einamosios sąnaudos (apšvietimo, ventiliavimo, valymo, vidinės logistikos ir pan.).

2. Patrauklumo, kuris pasireiškia atitinkamu parduotuvės žinomumo laipsniu ir aptarnavimo rajonu, su jais susijusiu pirkėjų sskaičiumi, jų buvimo parduotuvėje laiku, nuolatinių pirkėjų dalimi.

3. Apyvartos. Reikia siekti, kad pirkėjai ne tik ateitų į parduotuvę, bet ir joje pirktų. Parduotuvė turi būti įrengta taip, kad pirkėjas kuo ilgiau joje užsibūtų, su kuo daugiau prekių susipažintų, kad pirkėjui kiltų paskata nusipirkti jį sudominusią prekę.

· Impulsyvus pirkinys yra toks, kai pirkėjas, pamatęs parduotuvėje eksponuojamą prekę, ją nusiperka pagautas staigaus poveikio, impulso, nors iš anksto jos pirkti neplanavo. Ypač didielę reikšmę impulsyvus pirkiniai turi maisto prekių prekyboje, kurioje tokiems pirkiniams tturi būti skirta visa prekių pateikimo politika.

Parduotuvių įrengimo strategijas galima suskirstyti į dvi grupes:

· Aprūpinimo prekybos strategijos, kuriomis siekiama pirkėjams sudaryti patogias prekių įsigijimo sąlygas;

· Įspūdingos prekybos strategijos, kuriomis siekiama, kad apsilankymas parduotuvėje ir prekės įsigijimo procesas paliktų pirkėjui malonius prisiminimus ir sukeltų teigiamas emocijas.

Aprūpinimo strategijo- tai būdinga parduotuvėms, parduodančioms kasdieninės paklausos prekes ir savitarnos centrams, specializuotos prekybos centrams ir kt. Tačiau ir šie prekybos objektų tipai pastaruoju metu vis labiau siekia savo prekybos salėse sukurti jaukią, malonią atmosferą.

Įspudžio siekiančios strategijos į pirmą vietą iškelia emocinę prekių pirkimo ir pardavimo pusę, tikslą – prekės pirkimo procese suteikti pirkėjui kuo daugiau malonumo, džiaugsmo gerų prisiminimų. Tai įgyvendinama naudojant įvairias emocinio poveikio preimones ( spalvas, muziką, šviesos efektus, tam tikrą vidaus reklamą, išraiškingą prekių pateikimą ir kt.), sukuriančias įdomią, pirkimą skatinančią parduotuvės aplinką.

1.2 PARDUOTUVĖS PATALPŲ ĮRENGIMO SPRENDIMAI

Parduotuvės patalpų įrengimo sprendimai apima:

· Parduotuvės išplanavimą – patalpų paskirstymą įvairioms funkcinėms zonoms ir šių zonų išdėstymą;

· Prekybos salės ploto paskirstymą – prekių grupių bei prekių išdėstymą prekybos salėje ir prekybos salės ploto nustatymą atskiroms prekių grupėms bei prekėms (prekių pavadinimams);

· Parduotuvės interjero dizainą – prekybos patalpų apipavidalinimą.

1.2.1Parduotuvės išplanavimas

Parduotuvės išplanavimo uždavinys – taip paskirstyti ir išdėstyti funkcines zonas, kad būtų sudarytos sąlygos obtimizuoti pirkėjų srauto prekybos ssalėje judėjimą ir efektyviai panaudoti prekybos salės plotą. Sprendžiant šiuos uždavinius reikia atsižvelgti į tai, kad prekybos salė turi atlikti tokias funkcijas:

· Techninę (prekių priėmimas, jų laikymas ir priežiūra, prekių judėjimas ir kt.);

· Reklaminę (atkreipti pirkėjų dėmesį, juos vilioti, pateikti, pristatyti prekę);

· Architektoninę (reprezentuoti patalpų erdvumą ir „atmosferą“);

· Ekonominę (sudaryti sąlygas prekių apyvartai, rentabilumui didinti, prekių atsargų apyvartumui spartinti);

· Socialinę (sudaryti patogias pirkimo ir pardavimo sąlygas, pirkėjams sukurti gerą nuotaiką, personalui – pasitenkinimą darbu).

Prekybos salės funkcinės zonos yra skiriamos tokios:

· Plotas prekėms yra plotas, kuriame specialioje įrangoje prekės pateikiamos pirkėjams.

· Pirkėjų plotas apima visą pirkėjų judėjimo parduotuvėje plotą, įskaitant įėjimus ir išėjimus, laiptus, liftus.

· Kitas prekybos plotas parduotuvėse, kuriose aptarnauja pardavėjai, jis apima personalui ir prekystaliams skirtą plotą. Savitarnos parduotuvėse jam priskiriamas atsiskaitymo mazgų plotas. Prie kito ploto priskiriamos ir tokios papildomos patalpos kaip prekių demonstravimo ir degustavimo salės, poilsio kampeliai ir pan. Paprastai joms priskiriamos ir tokios patalpos, kurios, nors tiesiogiai neintegruotos į parduotuvės prekybos procesą, plačiąja prasme yra su juo susijusios (kavinė, restoranas bei kiti paslaugų objektai)

· Parduotuvės funkcinių zonų išdėstymas. Išdėstant prekybos salėje funkcines zonas siekiama patraukliai pateikti prekių asortimentą, sudaryti galimybę racionaliai papildyti prekių atsargas bei vykdyti kitus logistikos procesus, obtimizuoti pirkėjų srauto judėjimą ir t.t. reikia siekti, kad kuo daugiau pirkėjų ppabuvotų įvairiose prekybos salės vietose, nes tai padidina jų kontaktų su visomis ar daugeliu prekių grupių galimybę. Ypač tai svarbu savitarnos parduotuvėse.

Priverstinis ir laisvas judėjimas yra kraštutiniai pirkėjų judėjimo prekybos salėje organizavimo bei prekybos įrangos išdėstymo prekybos salėje būdai. Kiekvienas iš jų turi pranašumų ir trūkumų. Laisvas judėjimas leidžia pirkėjams racionaliau įsigyti pirkinius, panaudojant tam trumpesnius kelius ir mažiau laiko. Priverstinis judėjimas, priešingai, gali apsipirkimą apsunkinti, nes jis priverčia pirkėją daugmaž apžvelgti visą parduotuvės asortimentą. Praktikoje dažniausiai naudojami mišrūs būdai, derinantys abu minėtus principus. Tokius būdus iliustruoja prekybos įrangos išdėstymas naudojant linijinį ir nišų formavimo būdą.

1.2.2 Prekybos salės ploto paskirstymas ir prekių pateikimas

Prekybos salės ploto paskirstymas apima visus prekių išdėstymo sprendimus, t.y. tiek sprendimus, kuriais tam tikrai prekei ( prekių grupei, prekės pavadinimui) nustatoma vieta prekybos salėje bei tam tikroje prekybos įrangoje ( kokybinis ploto paskirstymas), tiek ir sprendimus, kuriais nustatoma, kiek tam tikrai prekei skirti prekybos salės ploto bei demonstracinio ploto prekybos įrangoje ( prekybos ploto paskirstymas).

Prekybos ploto paskirstymas. Ji apima du aspektus:1) vietų, skiriamų prekybos salėje atskiroms prekių grupėms, nustatymą ir 2) vietų, skiriamų prekybinėje įrangoje atskiriems prekių pavadinimams pateikti, nustatyti.

Kokybinis plotų paskirstymas prekių grupėms. Jo uždavinys – atskiroms prekių grupėms parinkti

vietą prekybos salėje. Sprendžiant šį uždavinį reikia turėti galvoje, kad prekybininko ir pirkėjo tikslai yra skirtingi. Įmonės požiūriu, prekes reikia išdėstyti taip, kad prekybos salė kuo tolygiau būtų pirkėjų lankoma ir pirkėjas kuo ilgiau prekybos salėje užtruktų. Prekybininko tikslas – taip išdėstyti prekes, kad jos pirkėją „vestų“ per visą prekybos salę ir taip skatintų pakeliui įsigyti ir neplanuotų pirkinių. Parenkant atskiroms prekių grupėms vietą, reikia turėti galvoje, kad skirtingos prekybos salės vietos pasižymi nevienodu vertingumu, be to, nevienodas yra ir aatskirų prekių grupių patrauklumas.

Skirtingas prekybos salės vietų vertingumas susijęs su pirkėjų elgsenos prekybos salėje ypatybėmis. Pirkėjų srauto tyrimai rodo, kad pirkėjo elgsenai prekybos salėje būdingi tam tikri dėsningumai:

· Pirkėjai paprastai juda prieš laiktodžio rodyklę;

· Pirkėjai vengia prekybos salės vidurio ir laikosi jos pakraščių;

· Pirkėjai aplenkia kampus;

· Pirkėjai žiūri daugiausia į dešinę ir prekes ima dešine ranka;

· Pirkėjų judėjimo ritmas krinta: iš pradžių jis eina sparčiau, paskui jo tempas sulėtėja ir pabaigoje vėl paspartėja;

· Pirkėjai mažiau lankosi viršutiniuose aukštuose.

Dėl šių pirkėjų elgsenos ypatybių įvairiose prekybos ssalės vietose pirkėjai lankosi nevienodai. Atsižvelgiant į tai skiriami aktyvūs ir pasyvūs prekybos salės plotai.

Prie aktyvių priskiriamos tokios prekybos salės vietos:

· Pagrindinis pirkėjų judėjimo kelias;

· Prekybos salės plotai pirkėjo dešinėje;

· Prekybos salės plotai, į kuriuos nukreipiamas pirkėjų srautas;

· Kryžkelės, kuriose tenka pasirinkti tolesnio jjudėjimo kryptį;

· Kasų zona savitarnos parduotuvėje;

· Zonos prie pirkėjų transportavimo priemonių esančių įvairiose aukštuose.

Pasyvios laikomos tokios prekybos salės vietos:

· Prekybos salės plotai pirkėjo kairėje;

· Praėjimai prekybos salės viduryje;

· Prekybos salės plotas tuoj už įėjimo į parduotuvę;

· Prekybos salės kampai ir aklinos zonos;

· Prekybos salės plotas už atsiskaitymo mazgo;

· Nuo įėjimo į parduotuvę lygmens nutolę aukštai.

Reikia turėti galvoje, kad ne tik prekybos salė, bet ir joje parduodamos prekių grupės yra nevienodai vertingos. Prekės, kurių pirkti pirkėjas ateina į parduotuvę, kurios yra jo apsilankymo tikslas, yra patrauklesnės už kitas. Maisto prekių prekyboje tai paprastai greitai gendančios arba vadinamosios „šviežios prekės“. Šios prekės veikia vartotojus kaip savotiškas magnetas ir todėl gali būti naudojamos pirkėjų srautui, jų judėjimo keliui parduotuvėje formuoti.

Atsižvelgiant į skirtingą atskirų prekybos salės vietų ir prekių ggrupių vertingumą, galimos tokios prekių grupių išdėstymo alternatyvos:

· Prekių išdėstymas atsižvelgiant į prekių ir vietų vertingumą ( vertingų prekių grupių ir vertingų vietų suderinimas );

· Vertingumą išlyginantis išdėstymas ( vertingų prekių grupių derinimas su mažiau vertingomis vietomis);

· Nepastovus išdėstymas ( laike besikeičiantis prekių grupių išdėstymas).

Pirmoji alternatyva veda prie nevienodo prekybos patalpų panaudojimo ir kartu prie neproporcingų prekių išdėstymo sąnaudų. Dažnai keičiamas išdėstymas kelia pirkėjų nepasitenkinimą. Todėl tikslinga derinti vertingas prekių grupes su ne tokiomis vertingomis prekybos salės vietomis, ir atvirkščiai. Tai leidžia pprekybininkui pasinaudoti pirkėjų judėjimo kryptimi ir pabandyti jį nukreipti taip, kad pirkėjų srautas pasiskirstytų po visą prekybos salę. Prekybininkas turi orentuotis, kiek pastangų iš pirkėjo pareikalaus prekių įsigijimas. Galima tikėtis, kad prekes, kurios pasižymi neatidėliotina paklausa ir patrauklumu, pirkėjas stengiasi įsigyti net jeigu jos bus pateiktos ir labaiu nutolusiose vietose. Tuo tarpu prekės, kurios įsigyjamos spontaniškai, kurios perkamos tik tada, kai pirkėjui pasiūlomos, kai į jas atkreipiamas dėmesys, turi būti pateiktos jo judėjimo kelyje, t.y. jam pakeliui. Nurodytos prekių savybės, kurios svarbios išdėstant prekes pirkėjų srauto atžvilgiu.

Pagrindinis principas, nustatant atskirų prekių grupių kaiminystę prekybos salėje turėtų būti ryšys tarp atskirų asortimento dalių ir prekių, t.y. asortimento ryšys.

Atskiroms prekių grupėms parenkant vietą prekybos salėje reikia atsižvelgti ir į racionalaus bei efektyvaus personalo darbo organizavimo reikalavimus. Šiuo požiūriu ypač svarbūs parduotuvėje vykstantys logistikos procesai, atsiskaitymo už prekes operacijos, materialinių vertybių saugumo užtikrinimas ir kt. be to, įtaką visiems prekių išdėstymo prekybos salėje sprendimams gali turėti prekybos salės konfigūracija, tam tikros prekybinės įrangos naudojimui keliami techniniai reikalavimai.

Kokybės prekių išdėstymas. Prekybos salės plotą paskirsčius atskiroms prekių grupėms, reikia paskirstyti plotą atskiroms prekėms prekybinėje įrangoje. Tai sudėtingas uždavinys, nes tiek prekės, tiek prekių išdėstymui naudojamos lentynos bei kita prekybos įranga yra nevienodos vvertės.

Lentynų ploto vertingumas vertinamas vertikaliu ir horizontaliu požiūriu. Vertikaliu požiūriu prekių pateikimui naudojamos lentynos skirstomos į:

· viršutinę zoną ( > 160 cm);

· žvilgsnio zoną (120-160 cm);

· pasiekiamumo zoną (80-120 cm);

· pasilenkimo zona ( < 80 cm).

Atlikti tyrimai rodo, kad labiausiai perkamos žvilgsnio zonoje, o blogiausiai – pasilenkimo zonoje pateiktos prekės. Išdėstant prekes prekybos įrangoje būtina derinti prekių ir prekybos įrangos atsikrų zonų vetingumą. Vertingesnias prekes rekomenduojama pateikti mažiau vertingose įrangos zonose. Žinomas ir intensyvios paklausos prekes tikslinga pateikti žemutinėje ir pakraštinėje įrangos vietoje, o mažiau žinomas arba nežinomas ar nelabai patrauklias prekes – lentynų viduryje ir pasiekiamumo bei žvilgsnio zonoje.

Maisto prekių prekybai pateikiamos tokios rekomendacijos dėl vertikalaus ir horizontalaus prekių išdėstymo:

Viršutinėje siūloma pateikti:

· prekes, kurių pardavimas skatinamas;

· brangias prekes;

· aukštesnės kokybės prekes;

· smulkias prekes;

· pelningas prekes.

Apačioje siūloma pateikti:

· pigesnes prekes;

· žemesnės kokybės prekes;

· traukos prekes;

· sunkes prekes;

· dideles prekes;

· ryškų įpakavimą turinčias prekes.

Kitas prekių išdėstymo aspektas – išdėstymo dažnumas. Prekės tarpusavio ryšio požiūriu, prekės, turinčios sąsajų, turėtų būti pateikiamos viena šalia kitos. Tačiau dėl ribotos prekybos įrangos talpos to padaryti neįmanoma. Be to, pirkėjai prarastų parduotuvėje orientaciją. Todėl pakartotinis prekių išdėstymas atliekamas tik prie atsiskaitymo kasų ir taikant įpatingos pasliūlos priemones.

Kiekybinis plotų paskirstymas. Kiekvienam prekybininkui įtraukiant įį asortimentą naują prekę iškyla klausimas, kokį įrangos plotą jai skirti, kiek prekės vienetų pateikti. Yra pagrindo galvoti, kad didėjant prekės eksponavimui skirtam plotui, pirkėjai dažniau atkreips į ją dėmesį, didės pirkimo skatinamasis poveikis, o kartu ir prekių apyvarta. Tai ypač pasakytina apie papildomos paklausos, gerai pirkėjui žinomas prekes.

Prekių išdėstymo klausimai turi būti sprendžiami ir atsižvelgiant į ekonominius, ypač sąnaudų kriterijus. Sparčiai plečiantis ir gilėjant gaminamų prekių asortimentui, prekybos ir ekspozicijos plotai tapo „siaura vieta“. Prekybos įmonių specialistams kyla uždavinys ribotus plotus paskirstyti tam tikroms prekėms ir prekių grupėms atsižvelgiant ne tik į jų galimybes pritraukti pirkėjų, bet ir su atsikrų prekių pardavimu susijusias sąnaudas.

Prekės išdėstymo patrauklumo poveikis priklauso nuo kontaktavimo su preke linijos ilgio ir pakuotės. Kuo pakuotė meniškai išraiškingesnė ir didesnė, tuo daugiau tikimybės, kad pirkėjas į prekę atkreips dėmesį.

Vertinant atskiroms prekėms skiriamą plotą ekonominiu požiūriu, reikia turėti galvoje tokias penkias sąnaudų kategorijas:

· pardavimo ploto sąnaudos. Prekės pateikimas parduotuvėje susijęs su tam tikromis prekybos patalpų ir prekybos įrangos sąnaudomis. Pirkėjo sąveikos su preke linijos ilginimas reikalauja išplėsti prekei skirtą plotą, o tai sukelia sąnaudų padidėjimą.

· Kapitalo „surišimo“ sąnaudos. Prekės pateikimas „įšaldo“ į ją investuotą kapitalą.

· Galimybės sąnaudos. Jei prekybos salėje prekių pateikimo plotas visas panaudotas, tai

tam tikrai prekei skirtas plotas gali būti išplėstas tik kitos prekės ploto ir jos sąnaudų sąskaita. Toks išplėtimas gali išstumti kitą prekę, kartu netenkant ir jos apyvartos.

· Papildymo sąnaudos. Prekybos įrangos plotas perima sandėliavimo funkcijas. Išlečiant sąlyčio su preke linijos ilfį mažėja prekių papildymo dažnumas ir tuo pačiu su juo susijusios sąnaudos.

· Ploto nepanaudojimo sąnaudos. Jei pateikiamas tik vienas prekės vienetas, tai jį pardavus atsiranda pasiūlos spraga, nes kitas pirkėjas nebegali savo poreikio patenkinti. Prarastos pajamos dėl neįvykusios apyvartos, susijusios su prekės ppasiūlos spraga, vadinamos ploto nepanaudojimo sąnaudomis. Tačiau reikia turėti galvoje ir tai, kad pirkėjas, ypač norėdamas nusipirkti kasdienės paklausos prekę, jos neradęs dažniausiai įsigyja substitutą. Jei substitutas duoda tokį pat bendrąjį pelną, pajamų neprarandama.

Tam tikros prekės pateikimui skirtą plotą reikia laikyti obtimaliu, jei visų aukščiau minėtų sąnaudų suma yra minimali. Tai, be abejo, teorinis problemos sprendimas. Praktiškai atlikti tokius apskaičiavimus sunku, nes didesnioji dalis parduotuvės sąnaudų yra bendrosios ir jas priskirti tam tikram prekybos įrangos ploto vienetui vargu ar įįmanoma.

2. Daiktinės darbo priemonės ir jų, kaip veiksnio reikšmė

Komercinių įmonių pagrindą sudaro materialinė- techninė bazė, į kurią investuotos nemažos savos lėšos. Be to, dalis turto gali būti nuomojama, naudojama išsipirktinai (lizingo būdu), kartais eksploatuojama nemokamai.

Jei visa materialinė – techninė bbazė yra įtraukta į ūkinę komercinę veiklą, tai ji sutampa su materialinių – techninių gamybiniu potencialu (be personalo). Į šį gamybinį potencialą įeina visi eksplotuojami pagrindiniai fondai, smulkus inventorius, instrumentai bei kiti mažaverčiai daiktai esantys eksplotacijoje ilgesnį laiką.

2.1. Patalpos

Mažmeninės prekybos, masinio maitinimo, taip pat verslo, teikiančio paslaugas gyventojams, pastatai pirmiausia reikalingi pirkėjams ir klientams priimti ir aptarnauti. Todėl jų patalpos, buvimo vieta išskiriamos į yparingą veiksnių grupę. Būtina išsiaiškinti ir patalpų sudėtį, paskirtį bei naudojimo ypatumus.

Mažmeninės prekybos ir masinio maitinimo įmonių patalpos skirstomos į tokias:

· Prekybos (valgymo, klientų, lankytojų) salė,

· Sandėliai (šaldytuvai),

· Manipuliacijų

· Dirbtuvių (virtuvės, cecho ir t.t.) patalpos,

· Administracijos

· Personalo

· Parkavimo plotas

· Kitos (rezervinės, specialios, pagalbinės ir t.t.)patalpos

Prekybos salė yra svarbiausia patalpų dalis, kurioje vyksta komercinės ir kitos operacijos. Šią salę priklausomai nuo komercinės veiklos srities ir vvykdomų funkcijų pagal naudojimą galima suskirstyti taip:

· Prekių ir savarankiškų paslaugų bei jų demonstravimo,

· Pirkėjams, klientams ir kitiems lankytojams skirtas,

· Įrenginių užimtas,

· Pardavėjų, kasininkų, išdavėjų, užsakymų priėmėjų,informatorių, kitų salės darbuotojų bei jų darbo vietų,

· Vitrinų, informacijos stendų

· Papildomoms paslaugoms skirtas

· Kitas plotas

Pirkėjų, klientų ir kitų lankytojų salėse nemažai vietos paliekama papildomoms paslaugoms organizuoti. Papildomos paslaugos išdėstomos ir organizuojamos taip, kad jos organiškai įsitrauktų į pirkėjų srautą ir nurodytų jam reikiamą kryptį.Papildomos paslaugos turi užtikrinti geresnias aptarnavimo sąlygas:saugoti pirkėjų daiktus, supakuoti prekes, konsultuoti, pristatyti prekes į namus, priimti iišankstinius užsakymus, vykdyti atsiskaitymo su pirkėjais ir klientais negrynais operacijas, atlikti kai kurias pašto, banko, vaistines, ritualinių paslaugų funkcijas, rasti nišą ir galimybę teikti kitas buitines paslaugas.

Komercinės įmonės sandėlių patalpos yra svarbus veiksnys dažnai nulemiantis ūkinę finansinę sėkmę.

Pagrindinių priemonių naudojimą sąlygoja ir nuosavybės santykiai. Nors savų patalpų naudojimo laisvės niekas neriboja, bet, kaip parodė stebėjimai, geriau naudojamos nuomojamos patalpos.Ypač šis efektas nustatytas mažmeninėje prekyboje, paslaugų sferoje, skirtose masiniam gyventojų aptarnavimui. Aiškinama, jog nuomininkas iš anksto apmasto, kaip, kokiems tikslams bus naudojamos ir kiek bei kokių reikės patalpų. Tuo tarpu savo turto savininkas pagrindinių fondų panaudojimo klausimus sprendžia neskubėdamas, be ypatingos įtampos.

2.2. Parduotuvės interjeras

Kai atskiroms prekių grupėms ir prekėms nustatomas skiriamas plotas sprendžiamas interjero dizainas.Tikslas yra sukurti prekių pasiūlą atitinkančią ir jos savybes pabrėžiančią parduotuvės atmosferą kuri sudarytų pirkėjams jaukią ir pirkimą skatinančią aplinką.

Parduotuvės atmosfera suprantami jos vizualiniai ir akustiniai elementai bei kvapai ir temperatūra stimuliuojantys pirkėjo emocinę būseną ir prekių suvokimą bei darantys poveikį jo elgsenai.

Vizualiniai elementai – tai paveikslai, piešiniai, ženklai, rodyklės ir pan.,patikintis pirkėjui papildomos informacijos arba paskatinantys susipažinti su konkrečiomis prekėmis.

Apšvietimas-gali sukelti įvairių emocijų.Ryški apšvietimo ir šešėliais sukeliami šviesos efektai leidžia ypač gerai pabrėžti pirkimo įspūdingumą.

Parduotuvės atmosferą veikia ir spalvos. Kūrybiškų spalvų panaudojimas padeda pirkėjams sukurti ttam tikrą nuotaiką.

Akustiniai elementai yra efektyviai prekybos patalpų apipavidalinimo priemonė. Akustiniam dirgikliams reikia ypatingo subtilumo,nes klausos pojūčiai individus veikia labai įvairiai.Nemažą reikšmią kuriant parduotuvės atmosferą gali turėti:muzika, kvapai, temperatūra.

3.Parduotuvės išorinė aplinka

Parduotuvės įrengimas – tai ne tik jos vidaus t.y. patalpų, bet ir išorės įrengimas.Jis apima tokių klausimų sprendimą:

· Parduotuvės aplinkos formavimą;

· Pastato ir fasado apipavidalinimą;

· Įėjimo į vitriną įrengimą.

Formuojant parduotuvės aplinką turi būti siekiama tiek funkcinių, tiek estetinių tikslų.

Pastato ir fasado apipavidalinimas. Fasado išorė turi sudaryti galimybę parduotuvę pastebėti ir sukelti susidomėjimą iš kuo didesnio nuotolio.Fasadas turi tiek pravažiuojantiems, tiek toliau nuo prekybos objekto praeiviams pranešti, ko toje parduotuvėje jie gali tikėtis.

Vitrinos ir jos dekoravimas sustiprina fasado įspūdį ir tampa savotiška parduotuvės vizitine kortele.Vitrina nedidelėse parduotuvėse yra vienintelė reklamos priemonė, nuo kurios priklauso ar į ją bus atkreipiamas dėmasys.

Išvados

Įrengiant parduotuvę reikia priimti daugybę įvairaus pobūdžio sprendimų: nuo durų pločio, grindų dangos bei lubų spalvos iki kiekvienos prekės vietos prekybos salėje.

Parduotuvių projektavimas jų vidaus ir išorės įrengimas pirmiausia yra architektų, dizainerių ir statybininko veiklos sritis,tačiau prekybos įmonių specialistų uždavinys, siekti kad būtų atsižvelgiama į funkcionalumo reikalavimus, kad parduotuvės įrengimas atspindėtų įmonės koncepciją leistų siekti joje numatytų tikslų.

Įvadas

Darbo tikslas:

Išanalizuoti kokie yra parduotuvės įrengimai ir išsiaiškinti kaip yra pateikiamos parduotuvėje (įmonėje) prekės.

Uždaviniai:

§ Išsiaiškinti pparduotuvės įrengimo sudedamasias dalis

§ Išsiaiškinti parduotuvės įrengimo (siauresnia prasme) kompleksus;

§ Išsiaiškinti kokios yra parduotuvės įrengimo strategijos;

§ Išsiaiškinti kokie yra parduotuvės patalpų įrengimo sprendimai;

§ Išsiaiškinti kokios yra prekybos salės funkcijos zonos

Komercinių įmonių pagrindą sudaro materialinė- techninė bazė, į kurią investuotos nemažos savos lėšos.

Prekybos patalpų įrengimo reikšmė pasireiškia vizualiu prekių įsigijimo aplinkos poveikiu pirkėjo suvokiamam parduotuvės įvaizdžiui ir su tuo susijusia pirkimo vietos pasirinkimo elgsena.

Pirkėjų, klientų ir kitų lankytojų salėse nemažai vietos paliekama papildomoms paslaugoms organizuoti. Papildomos paslaugos išdėstomos ir organizuojamos taip, kad jos organiškai įsitrauktų į pirkėjų srautą ir nurodytų jam reikiamą kryptį.Papildomos paslaugos turi užtikrinti geresnias aptarnavimo sąlygas:saugoti pirkėjų daiktus, supakuoti prekes, konsultuoti, pristatyti prekes į namus, priimti išankstinius užsakymus, vykdyti atsiskaitymo su pirkėjais ir klientais negrynais operacijas, atlikti kai kurias pašto, banko, vaistines, ritualinių paslaugų funkcijas, rasti nišą ir galimybę teikti kitas buitines paslaugas.

Turinys

Įvadas………………………… 1

1. Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas……………….. 2

1.1 parduotuvės įrengimo reikšmė tikslai ir strategijos…………… 2

1.2 patalpų įrengimo sprendimai………………………. 3

1.2.1 parduotuvės planavimas……………………… 3

1.2.2 prekybos salės ploto paskirstymas ir prekių pateikimas………… 4

2. Daiktinės darbo priemonės ir jų veiksnio reikšmė……………… 7

2.1 patalpos…………………………7

2.2 parduotuvės interjeras…………………………8

3. Parduotuvės išorinė aplinka…………………………8

4. Išvados…………………………9

5. Literatūra…………………………10

Literatūra

Sūdžius A. „Komercijos įmonės mokslas“ V., 1995

Pajuodis „Prekybos marketingas“ K.,

KAUNO KOLEGIJOS KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS

Įvertinta:

Novakovič Parašas vardas, pavardė

II kom A studentų

Aušros Butkutės,Rasa Balytaitė,

Simonas Lingė, Dovilė Rasiulytė

Komercijos dalyko

Savarankišksas darbas

PARDUOTUVĖS ĮRENGIMAS IR PREKIŲ PATEIKIMAS

Mastaičiai

2003 m.

Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas

Parduotuvės įrengimas ir prekių pateikimas

Parduotuvės įrengimo sudedamosios dalys yra:

· Parduotuvės išplanavimas;

· Kiekybinis ir kokybinis prekybos patalpų paskirstymas;

· Prekių pateikimas;

· Parduotuvės atmosferos formavimas;

· Parduotuvės išorinės aplinkos formavimas.

Parduotuvių įrengimo tikslų sistemą siauresnia prasme sudaro trys iš dalies tarp savęs konfliktuojantys tikslų kompleksai:

· Ekonomiškumo

· Patrauklumo

· Apyvartos

Parduotuvės patalpų įrengimo sprendimai apima:

· Parduotuvės išplanavimą – patalpų paskirstymą įvairioms funkcinėms zonoms ir šių zonų iišdėstymą;

· Prekybos salės ploto paskirstymą – prekių grupių bei prekių išdėstymą prekybos salėje ir prekybos salės ploto nustatymą atskiroms prekių grupėms bei prekėms (prekių pavadinimams);

· Parduotuvės interjero dizainą – prekybos patalpų apipavidalinimą.

prekybos salė turi atlikti tokias funkcijas:

· Techninę (prekių priėmimas, jų laikymas ir priežiūra, prekių judėjimas ir kt.);

· Reklaminę (atkreipti pirkėjų dėmesį, juos vilioti, pateikti, pristatyti prekę);

· Architektoninę (reprezentuoti patalpų erdvumą ir „atmosferą“);

· Ekonominę (sudaryti sąlygas prekių apyvartai, rentabilumui didinti, prekių atsargų apyvartumui spartinti);

· Socialinę (sudaryti patogias pirkimo ir pardavimo sąlygas, pirkėjams sukurti gerą nuotaiką, personalui – ppasitenkinimą darbu).

Prekybos salės funkcinės zonos yra skiriamos tokios:

· Plotas prekėms

· Pirkėjų plotas

· Kitas prekybos plotas

· Parduotuvės funkcinių zonų išdėstymas

Prekių grupių išdėstymo alternatyvos:

· Prekių išdėstymas atsižvelgiant į prekių ir vietų vertingumą

· Vertingumą išlyginantis išdėstymas

· Nepastovus išdėstymas

Vertinant atskiroms prekėms skiriamą pplotą ekonominiu požiūriu, reikia turėti galvoje tokias penkias sąnaudų kategorijas:

· pardavimo ploto sąnaudos.

· Galimybės sąnaudos.

· Papildymo sąnaudos.

· Ploto nepanaudojimo sąnaudos.