Pasaulinė pieno produktų rinka ir jos tendencijos
TURINYS
ĮVADAS…………………………3
1. LIETUVOS PIENO PRODUKTŲ RINKA………………5
1.1. Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais ypatumai 1997-2001 metais…5
1.1.1. Bendroji Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais apžvalga…….5
1.1.2. Pagrindiniai Lietuvos pieno produktų eksporto partneriai………8
1.1.3. Lietuvos pieno produktų importas 2001 metais…………..10
1.1.4. Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais balansas 2001 metais….11
1.2. Lietuvos pieno produktų rinkos tendencijos……………13
2. ES PIENO IR PIENO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMAS……19
2.1. Pagrindinės pieno produktų rinkos reguliavimo priemonės……….19
2.2. Pagrindinės ES pieno gamintojams teikiamos rėmimo priemonės……22
2.3. ES šalyse veikianti pieno kvotų sistema…………….24
3. SITUACIJA PASAULINĖJE PIENO RINKOJE…………..28
3.1. Bendrieji pokyčiai per 2001 metus………………28
3.2. Skirtingų pieno produktų rinkų tendencijos……………29
3.3. Pieno produktų kainos ppasaulio valstybėse…………….32
IŠVADOS………………………..35
LITERATŪRA………………………37ĮVADAS
Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, užmezgant tiek politinius, tiek ir prekybinius ryšius su kitomis valstybėmis, yra labai aktualu įvertinti įvairių pramonės šakų perspektyvas. Kadangi, Lietuvoje pieno produktų eksporto daliai bendrame šalies eksporte tenka nemažas svoris, todėl svarbu išanalizuoti pasaulinę pieno rinką ir įėjimo į ją galimybes. Pasaulinės pieno pramonės tendencijos nebuvo susistemintos jokiose knygose, o tai atspindi šio darbo naujumą.
Šio darbo tikslas – ištirti pasaulinę pieno produktų rinką ir apžvelgti pagrindines jos tendencijas.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti Lietuvos pieno produktų rinką bbei jos ypatybes;
2. Identifikuoti pagrindines Europos Sąjungoje naudojamas pieno ir pieno produktų rinkos reguliavimo priemones;
3. Apžvelgti situaciją pasaulinėje pieno produktų rinkoje.
Taigi, šio tyrimo objektas yra pasaulinė pieno produktų rinka. Šio darbo tikslui įgyvendinti daugiausia buvo remiamasi įvairių autorių moksliniais – tiriamaisiais darbais aapie Lietuvos, ES bei pasaulio pieno pramonę, nes būtent šia tema nėra išleista jokių knygų. Taip pat buvo remiamasi įvairiais statistiniais duomenimis, jie buvo analizuojami bei daromos išvados. Rašant šį darbą, sunkiausia buvo atrinkti duomenis, kurie labiausiai atitiktų temos turinį, todėl šiame darbe pateikiami tik tie statistiniai duomenys, kurie labiausiai atspindi dabartinę situaciją pasaulinėje pieno produktų rinkoje.
Kad susistemintumėme darbe pateikiamą informaciją, pieno produktų rinką geografiniu požiūriu išskaidėme į tris segmentus: Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulio pieno produktų rinkas.
Šio darbo rezultatas yra tai, kad buvo ištirta pasaulinė pieno produktų rinka ir išskirtos pagrindinės jos tendencijos.1.1. Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais ypatumai 1997-2001 metais
1.1.1. Bendroji Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais apžvalga
Didelę dalį Lietuvos užsienio prekyboje žemės ūkio ir maisto produktais sudaro prekyba pieno pproduktais. Šių produktų eksporto dėka prekybos gyvūninės kilmės produktais balansas išlieka teigiamas. Tai iliustruoja 1 paveikslas.
1 pav. Lietuvos užsienio prekyba pieno produktais 1997-2001 metais, mln. Lt.[5,6,7]
1999 metais pieno produktų eksportas, palyginti su 1997-1998 metais, labai sumažėjo – jo statistinę vertę sudarė tik 63 proc. 1998-ųjų vertės. Tačiau nuo 1999 metų eksportas kasmet didėjo ir 2001 metais siekė 75 proc. 1998-ųjų lygio.
Per nagrinėjamą laikotarpį įvairių maisto produktų eksporto apimtys keitėsi skirtingai: sūrių ir varškės nuo 1999 metų didėjo, sviesto ir ppieno miltų – mažėjo. Daugiausia buvo eksportuojama įvairių sūrių, kuriems kasmet atitenka vis didesnė dalis pieno produktų eksporto struktūroje.
Metai Eksportas Importas Apyvarta Balansas
Mln. Lt Indeksas Mln. Lt Indeksas Mln. Lt Indeksas Mln. Lt
2000 452,9 100,0 23,0 100,0 475,0 100,0 429,9
2001 504,0 111,3 21,0 91,3 525,0 110,3 483,1
1 lentelė. Pagrindiniai pieno produktų užsienio prekybą apibūdinantys rodikliai 2000 ir 2001 metais.[9]
Kaip galima pastebėti iš 1-os lentelės, per 2001 metus, lyginant su 2000-aisiais, išryškėja lietuviškos kilmės pieno produktų eksporto didėjimo tendencija – jis per tuos metus išaugo 11,3% ir jo apimtis siekė apie 504 mln. Lt. Taip pat ryški į Lietuvą importuojamų pieno produktų mažėjimo tendencija. Lyginant su 2000 metais, Lietuvos pieno produktų importas sumažėjo 8,7% ir jo apimtis 2001-aisiais metais siekė tik 21 mln. Lt.
Pagrindinių pieno produktų eksporto struktūra 2001 metais ir statistinės vertės dinamika 1997 – 2001 metais parodyta 2 ir 3 paveiksluose.
2 pav. Pieno produktų eksporto struktūra 2001 metais, proc.[9]
2 paveikslas iliustruoja tai, kokią dalį Lietuvos pieno produktų eksporte sudarė atitinkama pieno produktų rūšis 2001 metais. Aiškiai matyti, kad tais metais (taip pat, kaip ir kelerius metus atgal) daugiau nei pusę (apie 66%) viso pieno produktų eksporto sudarė sūriai. Atitinkamai, sviestas sudarė 10%, LPM – 9%, išrūgos – 7%, NPM – 3%, likę produktai – mažiau nei 3% viso Lietuvos pieno produktų eksporto. [10]
3 pav. Pagrindinių pieno produktų eksporto statistinės vertės dinamika 11997-2001 metais, mln. Lt.[5,6,7,9]
Kaip galime pastebėti iš 3 paveikslo, ne tik 2001 metais, bet ir jau kelerius metus atgal daugiausia iš visų pieno produktų Lietuva į užsienį išveža sūrių. Nuo 1997 metų metinė sūrių eksporto apyvarta išaugo daugiau nei 150 mln. Lt. Taigi, 1999 – 2001 metais ypač aiškiai pastebima Lietuvos sūrių eksporto augimo tendencija. Kitokia situacija yra su kitų 3-ame paveiksle pavaizduotų pieno produktų eksportu. Kondensuoto pieno, sviesto, lieso pieno miltelių (LPM) bei nenugriebto pieno miltelių (NPM) eksporte 1999 – 2001 metais vyrauja mažėjimo tendencija.1.1.2. Pagrindiniai Lietuvos pieno produktų eksporto partneriai
Daugiausia pieno produktų eksportuojama į JAV. 2001 metais, palyginti su 1999-aisiais, pieno produktų eksporto į šią šalį statistinė vertė padidėjo 1,2 karto ir sudarė apie 58 proc. viso iš Lietuvos eksportuojamų pieno produktų kiekio. Lietuvoje gaminami sūriai turi didelę paklausą JAV rinkoje. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 2001 metais pagal eksportuotą į šią šalį sūrių kiekį Lietuva užėmė ketvirtąją vietą. Lietuvos muitinės departamento duomenimis, 2001 metais Lietuva į JAV eksportavo 19,9 tūkst. tonų sūrių. Pažymėtina, kad šalies pieno bendrovės JAV rinkoje įsitvirtino nepaisant 21,4 proc. importo muito sūriams. Eksporto i JAV lyderis “Rokiškio sūris” šiemet planuoja į šią šalį eksportuoti dar daugiau savo produkcijos. [1,4]
Didelis lietuviškos kilmės pieno produktų kkiekis eksportuojamas į Nyderlandus. Į šią šalį ypač daug vežama sūrių – 2001 metais jų eksportas siekė 5 tūkst. tonų (51,2 mln. Lt). Be to, didelę eksporto dalį sudarė pieno miltai (18,9 mln. Lt).
11 proc. pieno produktų buvo eksportuota i Rusiją . Pagrindinę eksporto dalį sudarė sūriai (buvo eksportuota 4 tūkst. tonų už 38,0 mln. Lt). Lieso pieno miltų (LPM) buvo eksportuota už 12,4 mln. Lt.
Lietuvos prekybos pieno produktais su Baltijos šalimis balansas teigiamas. 2001 metais į Latviją buvo eksportuota pieno produktų už 33,5 mln. Lt, į Estiją – trigubai mažiau. Pieno produktų eksporto į Baltijos šalis vertė 6,7 karto viršijo jų importo iš šių šalių vertę.
Į Latviją eksportuojama 6,6 proc. visų užsienio rinkoms teikiamų lietuviškos kilmės pieno produktų. Daugiausia eksportuojama fermentinių sūrių, kurių dalis pieno produktų eksporto į Latviją struktūroje 2001 metais sudarė 56 proc., ir sviesto (apie 16 proc.). [8,10]
Prekybos su Estija apyvarta daug mažesnė. Pagrindinę eksporto dalį sudaro fermentiniai sūriai.
Gana sėkmingai pieno produktais prekiaujama su Uzbekistanu. Pagrindinis eksportuojamas produktas – sviestas. 2001 metais jis sudarė 86 proc. visų į Uzbekistaną eksportuotų pieno produktų.
Pagrindiniai Lietuvos pieno produktų eksporto partneriai pavaizduoti 4 paveiksle.
4 pav. Lietuviškos kilmės pieno produktų eksporto struktūra 2001 metais,
proc.[9,10]1.1.3. Lietuvos pieno produktų importas 2001 metais
Nors 2001 metais pieno produktų importas buvo mažesnis už eksportą, jo statistinė vertė buvo pakankamai didelė – 21,0 mln. Lt.
Jogurto ir kitų fermentuoto arba rauginto pieno produktų buvo importuota daugiausia – jie sudarė apie 41 proc. visų importuotų pieno produktų. Pieno miltai sudarė apie 30 proc. importo, 21 proc. – sūriai ir varškė.
5 pav. Jogurto ir kondensuoto pieno importas 1997-2001 metais, mln. Lt.[9]
5 paveiksle pavaizduotas dviejų daugiausiai į Lietuvą įvežamų pieno produktų – jogurto iir kondensuoto pieno – importo apimtys. Aiškiai matyti dvi ryškios tendencijos:
Nuo 1998 metų jogurto importo į Lietuvą apimtys gerokai sumažėjo;
Nuo 1997 metų vis auga įvežamo į Lietuvą kondensuoto pieno apimtys.
2001 metais daugiausia pieno produktų importuota iš Vokietijos. Didžiausią jų dalį sudarė jogurtas ir kiti fermentuoto arba rauginto pieno produktai (64 proc.). [2]
Daugiausia jogurto buvo importuota 1998 metais. Nuo to laiko importo apimtys kasmet mažėjo ir 2001 metais sudarė 46 proc. 1998-ųjų apimties. Pagrindinė šių produktų importo mažėjimo priežastis yyra palyginti didelis lietuviškų produktų konkurencingumas vietinėje rinkoje. Lietuvoje šie produktai dažnai gaminami be konservantų, yra ekologiški.
Pagal importo apimtis antroje vietoje – Latvija. Iš šios šalies į Lietuvą įvežamų pieno produktų struktūroje didžiausią dalį 2001 metais sudarė LPM.
Trečioje vietoje &– Lenkija, iš kurios daugiausia importuojami jogurtas ir švieži sūriai bei varškė. Iš Prancūzijos įvežami sūriai sudaro apie 90 proc. viso Prancūzijos pieno produktų eksporto į Lietuvą.[2]1.1.4. Lietuvos užsienio prekybos pieno produktais balansas 2001 metais
Lietuvos pieno produktų prekybos su visomis šalių grupėmis balansas teigiamas. Prekyboje su kitomis šalimis didžiausią dalį sudaro sūrių eksportas į JAV.
6 pav. Prekybos pieno produktais su įvairiomis šalių grupėmis balansas 2001 metais, mln. Lt.[9]
Pagal 6 paveikslą, daugiausia pieno produktų iš Lietuvos yra eksportuojama į Europos Sąjungą, ten išvežama pieno produktų daugiau nei už 100 mln. Lt. Iš ES importuojama pieno produktų už beveik 10 mln. Lt ir užsienio prekybos balansas su šia šalių grupe sudaro apie 100 mln. Lt. Užsienio prekybos šiais produktais su Baltijos ššalimis balansas sudaro apie 50 mln. Lt, su ELPA – apie 10 mln. Lt, su NVS šalimis – apie 80 mln. Lt, o su likusiomis šalimis (tarp kurių ir didžiausia Lietuvos pieno produktų eksporto partnerė JAV) – apie 260 mln. Lt.
2002 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2001 metų periodu, pieno produktų eksportas sumažėjo 17 proc., importas padidėjo 42 proc. Nepaisant to, didelės įtakos užsienio prekybos balansui neturėjo, kadangi per minėtą laikotarpį pieno produktų buvo eksportuota daug daugiau nei importuota.1.2. Lietuvos ppieno produktų rinkos tendencijos
Lietuvos pieno pramonės sektoriuje didėja gamybos koncentracija. 2001 metais pieną perdirbo 38 įvairaus dydžio pieno perdirbimo įmonės. Trys didžiausios pieno perdirbimo įmonių grupės (AB “Rokiškio sūris”, AB “Pieno žvaigždės”, AB “Žemaitijos pienas”) 2001 metais supirko per 80 proc. viso parduoto pieno (7 paveikslas).
7 pav. Pieno supirkimo struktūra pagal įmones 2001 metais, proc. [3]
2001 metais sustiprėjo pieno perdirbimo įmonių konkurencija dėl žalio pieno supirkimo. Tai lėmė pieno supirkimo kainų augimą. Jos per 2001 metus išaugo 13 proc. ir pasiekė 507 Lt/t.
Lietuvos pieno produktų eksporto kainos 2001 metais mažai kito. Statistikos departamento duomenimis, pieno pramonės eksportuotos produkcijos kainos 2001 metais, palyginti su 2000-ųjų gruodžiu, išaugo 2,1 proc., vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos – atitinkamai 6,6 proc. Buvo prognozuojama, kad 2002 metais pieno produktų rinkose išsilaikys panašios tendencijos.
8 pav. Pieno supirkimo bei pieno produktų pardavimo kainų pokyčiai 2001 metais (2000 12 = 100%).[3]
Pagal 8 paveikslo duomenis padariau skaičiavimus ir išsiaiškinau, kad vidutiniškai per 2001 metų visus 12 mėnesių visos parduotos pieno produkcijos kainų lygis, lyginant su 2000 metais, išaugo 3,2%. Tuo tarpu, vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos padidėjo 2,7%, o eksportuotos – 4,1%. Priešingai parduotai produkcijai, pieno supirkimo kainų lygis per 2001 metus nukrito beveik 0,5%.
Nuo 1996 metų ppastebima sūrių gamybos augimo tendencija. 2001 metais buvo pagaminta 50,7 tūkst. tonų sūrių, t.y. 23 proc. daugiau nei 2000-aisiais. Sūrių gamybos didėjimui įtaką darė auganti vidaus rinka ir besiplečiančios sūrių eksporto rinkos. 2001 metais buvo eksportuota 65 proc. visų pramonės įmonių parduotų sūrių. Pažymėtina, kad 2001/2002 metais išplėstas gaminamų sūrių asortimentas. Buvo pradėti gaminti sūriai su pelėsiais, pavyzdžiui, “Lietuviškas brie” (AB “Pasvalio sūriai”), “Memel blue” (UAB “Vilkyškių pieninė”), “Šilutės mėlynasis” (AB “Šilutės Rambynas”), įvairių rūšių kieti sūriai, pavyzdžiui, “Montecampo” (AB “Rokiškio sūris”) ir kt.
Tuo tarpu sviesto gamyba mažėja. 2001 metais buvo pagaminta 18,2 tūkst. tonų sviesto ir kitų pieno riebalų bei aliejų, tai 6 proc. mažiau nei 2000-aisiais. 2001 metais išsiplėtė tepių riebalų mišinių gamyba. Palyginti su sviestu, jų kaina mažesnė, todėl sviestas iš vidaus rinkos yra stumiamas. Apie 40 proc. sviesto ir kitų pieno riebalų eksportuojama.
2001 metais buvo pagaminta 310,8 tūkst. tonų nenugriebto pieno produkcijos, 98 proc. jos realizuota vidaus rinkoje. Dėl mažos gyventojų perkamosios galios minėtų pieno produktų vartojimas yra sumažėjęs. Vidaus rinką šiek tiek pagyvina naujų desertinių produktų (įvairių jogurtų, varškės produktų) gamyba ir tiekimas į prekybą.
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001
Nenugriebto pieno produkcija (perskaičiuota į pieną) 310 314 319 334 299 290 311
Pieno produkcija (natūriniu svoriu)
Pienas 89,8 88,2 77,5 80,9 73,0 75,1 77,2
Rūgpienis, kefyras 29,2 30,0 28,2 28,6 27,5 25,1 27,9
Jogurtas 0,8 0,9 1,7 3,8 6,3 5,62 6,76
Grietinė 15,8 17,7 18,8 19,8 17,6 17,7 19,4
Varškė 12,3 11,9 11,9 12,6 11,7 11,0 11,1
Sausi pieno produktai 21,7 28,7 35,9 32,9 26,6 12,3 9,8
Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos 32,4 34,8 34,8 35,9 26,3 19,4 18,2
Riebūs ssūriai 17,2 22,3 29,9 35,8 35,5 41,2 50,7
2 lentelė. Pagrindinių pieno produktų gamyba 1995-2001 metais, tūkst. tonų.[3]
2000 metais Lietuva pieno produktais buvo apsirūpinusi 150 proc. Gyventojų vartojimo fondas sudarė 904 tūkst. tonų, vienas gyventojas suvartojo 245 kg pieno ir jo produktų (perskaičiavus į pieną). Pieno ir pieno produktų suvartojimas vidaus rinkoje turi tendenciją didėti. Apie 200 tūkst. tonų pieno sunaudojama pašarui. [2]
Pieno ir jo produktų vartotojai Lietuvoje teikia pirmenybę lietuviškiems pieno produktams. 2000 metais pieno ir pieno produktų importas sudarė tik 0,6 proc. (11,7 tūkst. tonų) visų pieno išteklių. Daugiausia į. Lietuvą importuojama įvairių sūrių (iš Prancūzijos, Vokietijos), jogurtų (iš Vokietijos, Ispanijos).
2000 metais eksportuota 587,5 tūkst. tonų pieno ir pieno produktų (perskaičiavus į pieną). Eksportas sudarė 30,5 proc. visų pieno išteklių. Pagrindinės lietuviškų pieno produktų eksporto rinkos yra ES, JAV, Baltijos šalys, Rusija. Daugiau negu pusę pieno produktų eksportuojama į Vakarų šalis. Tai rodo, kad lietuviški pieno produktai atitinka kokybės ir maisto saugos reikalavimus, taikomus ES ir kitose šalyse. 17 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių turi ES sertifikatus, leidžiančius eksportuoti produkciją į ES šalis.
Po 1998 – 2000 metų pasaulinių pieno produktų kainų nuosmukio, 2001-aisiais pieno produktų kainos pradėjo augti: riebių sūrių pasaulinė kaina 2001 metais buvo pasiekusi 8800 Lt/t, LPM – 8400
Lt/t. Sviesto kaina išliko maža ir svyravo tarp 4500 ir 5400 Lt/t. 2001 metų pabaigoje pastebima pasaulinių pieno produktų kainų mažėjimo tendencija: 2001–ųjų gruodį sūrių kaina buvo 8400 Lt/t, sviesto – 4500 Lt/t, LPM – 6300 Lt/t.
Per 3 paskutinius 2002 metų mėnesius pieno supirkimo kaina Lietuvoje didėjo ir gruodį ji pasiekė 478,1 Lt/t. Tačiau šių metų sausį nukrito iki 448,2 Lt/t – 6,3 proc. Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio ministerijos duomenimis 2003 m. sausį šalies pieno perdirbimo įmonės ssupirko 2 proc. daugiau pieno negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Jeigu praėjusiais metais sausį iš viso buvo supirkta 72,6 tūkst. t pieno, tai šiemet per tą patį laikotarpį –74,1 tūkst. t. Padidėjo aukščiausios rūšies superkamo pieno kiekiai. Pavyzdžiui 2002 m. sausį aukščiausiosios rūšies pienas sudarė 53,7 proc. nuo viso supirkto pieno, o 2003 m. – jau 63,2 proc. Tačiau sumažėjo I ir II rūšies superkamo pieno kiekiai. Pavyzdžiui 2003 m. sausį pirmos rūšies pienas sudarė 16,6 proc., o 22002 m. sausį – 30,4 proc., II rūšies 2003 m. sausį – 9,0 proc., o 2002 m. sausį –13,1 proc.
Tačiau nerūšinio pieno supirkimas išaugo nuo 2,8 proc. (2002 m. sausį) iki 11,2 proc. (2003 m. sausį) nuo viso superkamo ppieno kiekio. 2003 m. sausį nerūšinio pieno supirkimo kaina skirtingai negu rūšinio padidėjo, todėl rinkoje tvyro „nematomas” šios rūšies pieno gamybos skatinimas.
Vidutinė įmonės pieno supirkimo kaina 2003 m. sausį lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo nuo 623,5 Lt/t iki 448,2 Lt/t, t.y. 28 proc. Lyginant pieno supirkimo kainas 2002 m. gruodžio mėnesį Pabaltijo valstybėse galime pastebėti, kad Lietuvoje ji buvo mažiausia (478,1 Lt/t), o Estijoje – didžiausia (580,2 Lt/t). 2002 metais pieno supirkimo kaina Estijoje nukrito beveik 14,4 proc., Latvijoje – 16,1 proc., o Lietuvoje – 22,6 proc.
Nors pieno supirkimo kaina 2003 m. sausį sumažėjo 29,9 Lt/t (6,3 proc.), tačiau daugumos pieno produktų didmeninės kainos padidėjo. Pavyzdžiui geriamojo natūralaus pieno – 0,11 Lt/l, pieno 2,5 %. riebumo – 00,19 Lt/l, pieno 3,2 % riebumo – 0,02 Lt/l. Kefyro 2,5 % riebumo kaina pakilo 0,33 Lt/l. Grietinės kaina taip pat padidėjo: 25 % riebumo – 2,14 Lt/kg, o 30 % riebumo – 0,75 Lt/g. Tačiau grietinėlės kaina sumažėjo 0,39 Lt/kg. Sviestas Lietuvoje tai pat pabrango 1,31 Lt/kg. Liesa varškė ir 9 % riebumo varškė atpigo atitinkamai – 0,18 Lt/kg ir 0,48 Lt/kg. Tačiau varškės sūriai pabrango: 13 % riebumo – 2,20 Lt/kg, o 22 % riebumo – 2,84 Lt/kg. <
Didelis pieno ir pieno produktų vartojimo potencialas vidaus rinkoje, pozityvios pieno produktų eksporto tendencijos sudaro palankias perspektyvas pieno ūkio plėtrai.
2. PIENO IR PIENO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE.2.1. Pagrindinės pieno produktų rinkos reguliavimo priemonės
Visos ES pieno ir pieno produktų rinkos reguliavimo priemonės yra tarpusavyje susiję. Sąlyginai jas galima suskirstyti į dvi grupes:
pajamų palaikymo priemonės;
pieno kvotų sistema.
Pajamų palaikymo priemonėmis siekiama stabilizuoti pieno ir pieno produktų kainas rinkoje. Svarbiausios iš jų:
intervenciniai pirkimai ir dotacijos privačiam saugojimui (sviesto ir LPM);
importo tarifai ir eksporto subsidijos;
suvartojimo vidaus rinkoje subsidijavimas.
Pieno ir pieno produktų gamintojų pajamų palaikymo priemonės ES šalyse taikomos šviežio pieno produktams, koncentruotam ir miltelių pavidalo pienui ir grietinėlei, sviestui, sūriui, varškei, taip pat kai kuriems laktozės produktams, naudojamiems gyvulių pašarams, kurių sudėtyje yra pieno produktų. [9]
Siekdama stabilios pieno sektoriaus plėtros, palaikydama pieno bei jo produktų gamintojų pajamas, kiekvienais metais ES Ministrų Taryba nustato tikslines ir intervencines kainas.[11]
Tikslinės kainos nustatomos 3,7 proc. riebumo pienui ir taikomos kvotomis nustatytam žalio pieno kiekiui, pristatomam į pieninę. Nustatant tikslinę žalio pieno kainą, atsižvelgiama į intervencines sviesto ir LPM kainas. Intervencinės kainos nustatomos iš anksto. 2001 metais intervencinė sviesto kaina buvo 328,20 EUR/100 kg, lieso pieno miltų – 205,52 EUR/100 kg. Planuojama, kad iki 2005 metų birželio mėnesį numatomos reformos ppieno sektoriuje minėtų produktų kainos nekis.
Tikslinė žalio pieno kaina susijusi su intervencinėmis sviesto ir LPM kainomis per intervencinį pieno kainos ekvivalentą. Nustatant intervencines kainas, siekiama, kad pieno perdirbėjas, pardavęs sviestą ir pieno miltus į intervencinius sandėlius, galėtų sumokėti pieno gamintojui kainą, artimą tikslinei.[12]
Intervencinius sviesto ir LPM supirkimus nustato ES Tarybos reglamentas Nr.1255/1999/EB. Intervencija į sviesto rinką prasideda tada, kai jo rinkos kaina dvi savaites yra mažesnė nei 92 proc. intervencinės kainos. Esant tokiai situacijai, organizuojamas viešasis sviesto pirkimo konkursas. Konkurso kaina negali būti mažesnė kaip 90 proc. intervencinės kainos. Kai sviesto rinkos kaina pakyla ir dvi savaites yra lygi arba didesnė negu 92 proc. intervencinės kainos, viešieji sviesto pirkimai nutraukiami.
Intervenciniai LPM pirkimai vyksta nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Viešasis supirkimas gali būti nutraukiamas, jei supirkimai viršija 109 tūkst. tonų.
Tiek superkamas sviestas, tiek LPM turi atitikti kokybės, pakuotės ir kitus reikalavimus, kuriuos nustato ES Komisijos reglamentai (atitinkamai Nr. 2771/1999/EB ir Nr. 214/01/EB).
Siekiant išlyginti sviesto gamybos sezoninius svyravimus ar sumažinti LPM rinkos disbalansą, yra dotuojamas privatus jų saugojimas. Dotacijų dydis nustatomas, atsižvelgiant į saugojimo išlaidas ir kainas pasaulinėje rinkoje, taip pat į sutarčių, kurias pieno perdirbėjai sudaro su intervencine agentūra, sąlygas. Sviesto privataus saugojimo sutartys sudaromos ne mažesniam kkaip 90, LPM – 60 dienų laikotarpiui. Dotuojamo sviesto privataus saugojimo trukmė – ne ilgesnė kaip 210 dienų. [13]
Norint apsaugoti rinką nuo netikėtų importo kainų pokyčių, taikomas papildomas importo muitas. Pagal ES Komisijos reglamentą Nr. 1598/98/EB papildomą importo muitą galima taikyti tais atvejais, kai importo kaina 10 proc. ir daugiau mažesnė už referencinę kainą.
Importuojant pieno produktus iš trečiųjų šalių, būtinos importo licencijos. Jas, pristačius paraišką ir sumokėjus užstatą, išduoda ES šalių intervencinės įstaigos. Užstato dydis dažniausiai lygus 10 EUR/100kg importuojamo produkto. Licencijos galioja tris mėnesius.
Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinėje rinkoje pieno produktai yra pigesni negu ES šalyse, juos išvežant kainų skirtumas kompensuojamas eksporto subsidijomis. Sūriams eksporto subsidijos yra diferencijuotos pagal keturias šalių grupes (buvusi Tarybų Sąjunga, Rytų Europa, JAV, kitos šalys). Už kitus produktus mokamos vienodo dydžio subsidijos, nepriklausomai į kokias šalis jie vežami. P.agal ES įsipareigojimus, duotus PPO, tiek eksporto subsidijos, tiek ir subsidijuojamų produktų kiekis kasmet mažinamas.
Pagal ES Komisijos reglamentą Nr. 174/1999/EB, jei eksporto subsidija didesnė negu 60 EUR, būtina įsigyti eksporto licenciją, kuri LPM galioja šešis, sūriams, sviestui ir kitiems produktams – keturis mėnesius. Eksporto licencija išduodama pateikus paraišką ir sumokėjus užstatą. Užstato dydis dažniausiai siekia 30 proc. sūrio, 15 proc. – LPM, 5
proc. – sviesto ir 20 proc. kitų pieno produktų vertės.[12]
2.2. Pagrindinės ES pieno produktų gamintojams teikiamos rėmimo priemonės
Pagrindinės vartojimo vidaus rinkoje rėmimo priemonės:
subsidijos liesam pienui bei LPM, skirtiems gyvulių pašarams;
subsidijos liesam pienui, naudojamam kazeinų bei kitų kazeinatų gamyboje;
subsidijos sviestui, naudojamam maisto gamyboje;
subsidijos pienui, skirtam moksleivių mitybai.[14]
Pagal bendrąsias taisykles, pateiktas ES Tarybos reglamente Nr. 1255/1999/EB, parama už liesą pieną ir LPM, naudojamus pašarams, teikiama gamintojams, atsižvelgiant į:
intervencinę LPM kainą;
LPM pasiūlą ir lieso pieno suvartojimą pašarams;
veršelių kainas;
baltymų kainas.
Bendrosios lieso ppieno bei LPM, skirtų gyvulių pašarams, subsidijavimo sąlygos išdėstytos ES Tarybos reglamente Nr. 2799/1999/EB. Pagal jas parama mokama, jei pašaruose yra ne mažiau kaip 45 proc. LPM. Subsidijos dydis priklauso nuo LPM esančių baltymų ir drėgmės kiekio.
Ši parama leidžia ne tik sumažinti pašarų kainas, bet ir sudaro sąlygas konkuruoti rinkoje su augalinės kilmės baltymais.[14]
Subsidijų liesam pienui, naudojamam kazeinų ir kazeinatų gamyboje, taisyklės išdėstytos ES Komisijos reglamente Nr. 292/90/EEB. Paramos dydis nustatomas, atsižvelgiant į pajamas, gaunamas perdirbus liesą pieną į LLPM.
Parama už sviestą, naudojamą maisto gamyboje, priklauso nuo situacijos rinkoje. Ji dažniausiai skiriama, jei sviestas perkamas iš intervencinių atsargų. Tačiau, jei atsargos nedidelės, parama mokama ir už šviežią sviestą. Iš intervencinių atsargų paprastai parduodamas ne šviežesnis kaip šešių mėnesių ssviestas. Tiekiant grietinėlę, sviestą, koncentruotą sviestą maisto produktų gamintojams iš intervencinių atsargų, yra nustatoma pardavimo kaina, o perkant rinkoje – paramos dydis. Tiek kaina, tiek paramos dydis nustatomi, atsižvelgiant į intervencinės agentūros organizuoto konkurso siūlymus.
Pagal ES Tarybos reglamentą Nr. 1255/1999/EB ir ES Komisijos reglamentą Nr. 2707/00/EB parama gali būti teikiama už pieną, skirtą moksleivių mitybai. Mokymo įstaigoms gali būti tiekiamas pienas su priedais. Bendrąją ES paramą gali papildyti nacionalinė parama.2.3. ES šalyse veikianti pieno kvotų sistema
Pieno kvotų sistemos, veikiančios ES šalyse, svarbiausias tikslas – sustabdyti pieno gamybos augimą iki tokio pieno kiekio, kokį pajėgus subsidijuoti ES žemės ūkio biudžetas.[14]
Kvotų sistema per pastaruosius dešimtmečius kito, buvo koreguojama. Dabartinę ES pieno kvotų sistemą apibrėžia Tarybos reglamentas Nr. 3950/92/EEB, o detalios taisyklės pateiktos Komisijos rreglamente Nr. 1392/2001.
Kvotų administravimo sistemą reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai. 9 paveiksle pateikta Danijos kvotų administravimo schema.
9 pav. Danijos pieno kvotų administravimas. [14]
Pagrindiniai kvotų sistemos elementai:
nacionalinės kvotos dydis, nustatomas kiekvienai šaliai;
nacionalinės kvotos paskirstymas pieno gamintojams. Ji skiriama, atsižvelgiant į faktinę pieno gamybą tam tikru laikotarpiu (referenciniais metais);
mokestis už nacionalinės kvotos viršijimą . Šiuo metu jis siekia 115 proc. tikslinės kainos. Mokestis į Bendrijos biudžetą mokamas tik tuo atveju, jei viršijamas bendras nacionalinės kvotos dydis. Pieno gamintojai, viršijantys individualią kvotą, mmoka mokestį už bendrą pieno perviršį, atmetus kiekį, kurio nepagamino kiti kvotos turėtojai;
mokesčio surinkimas. Šalis narė gali pasirinkti, ar mokestį, kurį jos išskaičiuoja iš gamintojui mokamos kainos, rinkti tiesiai iš pieno gamintojų, ar iš pieninių. Jei pienas parduodamas perdirbimo įmonėms, jos mokestį taip pat išskaičiuoja iš gamintojui mokamos pieno kainos.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai individualaus pieno gamintojo parduodamo pieno riebalų kiekis didesnis negu referencinio, parduoto pieno kiekis koreguojamas, jį didinant 0,18 proc. už kiekvieną papildomą 0,1 gramą pieno riebalų, esančių pieno kilograme.
Nepaisant to, kad kvotos susietos su turimu žemės plotu, jos gali būti perkeliamos iš vieno ūkio į kitą, kai ūkis parduodamas, išnuomojamas, paveldimas, taip pat kvotos nuomos atvejais arba kai kvotą nuperka valstybė ar skiria iš nacionalinio rezervo. Kvotų judėjimo taisykles reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai.
Šalys narės įvairiais būdais skatina kvotų judėjimą. Kvota gali patekti į nacionalinį rezervą, o po to būti iš naujo skiriama pieno gamintojams naudojant šiuos būdus:
iš pieno gamintojų perkant tam tikrą kvotos dydį;
konfiskuojant tų pieno gamintojų kvotą, kurie per vienerius metus neužsiėmė pienininkyste ir nerealizavo kvotos, ją išnuomodami;
konfiskuojant kvotos dalį, jei pieno gamintojas panaudojo tik 70 proc. kvotos ar dar mažiau;
atskaičiuojant kvotos dalį į nacionalinį rezervą pirkimo ar nuomos sandorio metu.
Šalys narės, atsižvelgdamos į restruktūrizavimą ar ggamtosaugą, gali leisti realizuoti kvotą, nesiejant jos su žeme.[14]
Per devynis pirmuosius pieno kvotos gyvavimo metus pieno gamyba ES sumažėjo 10 proc. ir stabilizavosi ties 120 mln. tonų.3. SITUACIJA PASAULINĖJE PIENO RINKOJE
3.1. Bendrieji pokyčiai per 2001 metus
Pieno produktų gamyba pasaulyje nuolat didėja. FAO (JTO Maisto ir žemės ūkio organizacija) duomenimis, 2001 metais pasaulyje pagaminta 585 mln. tonų pieno produktų, arba 2 proc. daugiau negu 2000 – aisiais. [13]
Daugiausia pieno produktų gamyba išaugo Australijoje – 9 proc., Naujojoje Zelandijoje – 7,7 proc., Brazilijoje – 4,5 proc., Indijoje – 3,8 proc. ES valstybėse pieno produktų gamyba analizuojamu laikotarpiu padidėjo tik 0,8 proc. (3 lentelė). Tuo tarpu JAV, sumažinus valstybės paramą, pieno produktų gamyba sumažėjo 1,3 proc. Dėl pieno produktų pertekliaus jų gamyba sumažėjo Kanadoje, Japonijoje, Šveicarijoje.
Šalis 1998 1999 2000 2001**
ES 125 126 125 126
Indija 75 77 79 82
JAV 71 74 76 75
Rusija 33 32 32 32
Pakistanas 22 23 24 25
Brazilija 21 22 22 23
Ukraina 14 13 12 12
Lenkija 13 12 12 12
Naujoji Zelandija 11 13 13 14
Australija 10 11 11 12
Argentina 10 9 9
Iš viso pasaulyje 558 556 576 585
3 lentelė. Pieno gamyba pasaulyje*, mln. tonų.[13]
* Karvių, ožkų, avių, buivolų, kupranugarių pienas;
** Negalutiniai duomenys.
Rytų Europoje buvo siekiama padidinti pieno gamybą, tačiau dėl sausros to nepavyko pasiekti. 2001 metais Rusijoje ir Ukrainoje buvo pagaminta tiek pat pieno produktų, kiek 2000-aisiais (atitinkamai 32 ir 12 mln. tonų).
ES pieno ir jo produktų gamintojai ieško galimybės gaminti nugriebto pieno miltus intervencinei pasiūlai. Euro tvirtėjimas prieš JAV dolerį toliau įtakoja pardavimus. Europos gamintojai ir prekiautojai tikisi, kad Valdymo Komisija (Management Committee) nnereguliuos eksporto subsidijų, kurios gali labai sutrukdyti Europos dalyvavimui potencialioje prekybos rinkoje. Iki dabar Rusija buvo aktyvi pirkėja sviesto rinkoje. Tačiau pirkimo sezonas artinasi prie pabaigos ir dėmesys šiam sektoriui išblėso.
Rytų Europos pieno ir jo produktų gamyba išlieka stabili išlaikydama žemą sezoninį lygį. Yra pranešimų apie gamybos augimą. Tačiau dėl vyraujančių žiemos oro sąlygų gamybos augimas yra lėtas. Pieno ir jo produktų atsargos Rytų Europoje yra mažos. Gamintojai ir prekybininkai tikisi gero pieno gamybos sezono papildydami ir sukurdami naujus produktus vidaus ir užsienio rinkų poreikių tenkinimui.3.2. Skirtingų pieno produktų rinkų tendencijos
Pastaruosius keletą metų pasaulio rinkoje pastebimas sviesto pasiūlos augimas. Dėl šios priežasties mažėjo sviesto kainos. 1999 metais pasaulinė sviesto kaina svyravo nuo 1225 iki 1740 JAV dol./t, o dažniausiai buvo mokama apie 1550 JAV dol./t, 2001 metais kaina buvo 1000-1200 JAV dol./t, o dažniausiai buvo mokama net 110 JAV dol./t mažiau. Artimiausiu metu pokyčių sviesto rinkoje nenumatoma.
Eksporto požiūriu palankesnė situacija buvo pieno miltų rinkoje. Nenugriebto pieno miltų kaina 2000 metais svyravo nuo 1565 iki 2080 JAV dol./t, o 2001-aisiais – nuo 1725 iki 2025 JAV dol./t. LPM kaina 2000 metais svyravo nuo 1475 iki 2175 JAV dol./t, o 2001-aisiais – nuo 1640 iki 2100 JAV dol./t. Tačiau 2001 metų rudenį
pieno miltų pasaulinės kainos ėmė mažėti. Nenugriebto pieno miltų kaina nuo 1950 JAV dol./t 2001 metais rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 1400 JAV dol./t 2002 metų kovą. LPM kaina sumažėjo atitinkamai nuo 1935 iki 1325 JAV dol./t.
Visai kitokia konjunktūra klostėsi fermentinių sūrių ir kazeino rinkose. Antai Viskonsino valstijos (JAV) biržoje buvo užfiksuotos tokios fermentinių sūrių (Čedaro) kainos: 2000 metais – 2371-2941 JAV dol./t, 2001-aisiais – 2428-2830 JAV dol./t, 2002 metų kovo mėnesį – 2643 JAV dol./t. Tuo tarpu kazeino kaina toje ppačioje biržoje svyravo šitaip: 2000 metais – 4300-5236 JAV dol./t, 2001-aisiais – 5514-5654 JAV dol./t. Tačiau 2002 metų sausio mėnesį kazeino kaina sumažėjo iki 4996 JAV dol./t, palyginti su 5587 JAV dol./t 2001-ųjų gruodį.
Padidinus pieno gamybos kvotas tose šalyse, kuriose anksčiau nebuvo pieninių galvijų auginimo tradicijų, per 1996-2001 metų laikotarpį padidėjo pieno gamyba Graikijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Per šį laikotarpį labai išaugo pieno supirkimas Austrijoje – net 13,7 proc., Suomijoje – 4,3 proc., Olandijoje – 2,6 proc., Belgijoje – 11,7 proc. Tuo tarpu Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje pieno supirkimas kiek sumažėjo (4 lentelė).
Sviesto gamyba ES valstybėse sumažėjo nuo 1780 tūkst. tonų 2000 metais iki 1760 tūkst. tonų 2001-aisiais. Laukiama, kad 2002 metais sviesto bus pagaminta dar mažiau – 1750 ttūkst. t. Tuo pačiu metu sviesto importas padidėjo nuo 103 tūkst. t 2000 metais iki 120 tūkst. t 2001-aisiais, o eksportas atitinkamai sumažėjo nuo 182 iki 170 tūkst. t. 2002 metais laukiamas tolesnis sviesto eksporto mažėjimas iki 160 tūkst. t. ES vidaus rinkoje sviesto pardavimas sumažėjo nuo 1691 tūkst. t 2000 metais iki 1680 tūkst. t 2001-aisiais.
Taip pat sumažėjo LPM gamyba. Antai, jeigu 2000 metais ES buvo pagaminta 1100 tūkst. t LPM, tai 2001 – aisiais – tik 980 tūkst. t. Sumažinus eksporto subsidijas šiam produktui, jo eksportas atitinkamai sumažėjo nuo 356 tūkst. t iki 130 tūkst. tonų.[12]
Šalis 1996 1998 1999 2000 2001 2001 metais, palyginti su 1996 metais, proc.
Belgija 3.00 3.03 2.98 3.03 3.05 101.7
Danija 4.49 4.47 4.45 4.52 4.42 98.4
Vokietija 26.99 26.75 26.78 26.98 26.85 99.5
Graikija 0.61 0.65 0.67 0.69 0.74 121.3
Ispanija 5.42 5.48 5.66 5.55 5.85 107.9
Prancūzija 23.21 23.03 23.12 23.30 23.16 99.8
Airija 5.30 5.09 5.12 5.16 5.36 101.1
Italija 9.90 10.43 10.62 10.59 10.73 108.4
Liuksemburgas 0.26 0.25 0.26 0.26 0.26 100.0
Nyderlandai 10.53 10.54 10.78 10.73 10.80 102.6
Austrija 2.34 2.45 2.55 2.67 2.66 113.7
Portugalija 1.58 1.69 1.80 1.87 1.80 113.9
Suomija 2.33 2.36 2.39 2.44 2.43 104.3
Švedija 3.26 3.28 3.30 3.30 3.29 100.9
Jungtinė Karalystė 14.06 14.06 14.46 13.93 14.15 100.6
ES – iš viso 113.28 113.56 114.94 115.02 115.55 102.0
4 lentelė. Pieno supirkimo apimtys ES šalyse 1996-2001 metais, mln. t. [11]3.3. Pieno pproduktų kainos pasaulio valstybėse
Analizuojant Europos Sąjungos valstybių pieno supirkimo rinkos informaciją matosi, kad 2002 m. pabaigoje vyravo pieno supirkimo kainų augimo tendencija. Tačiau atskirose valstybėse pieno supirkimo kainų dinamika buvo įvairi: vienose valstybėse jos didėjo, kitose – mažėjo. Pavyzdžiui 2002 m. lapkričio – gruodžio mėn. laikotarpiu Vokietijoje supirkimo kaina sumažėjo 85,6 Lt/t, o Olandijoje pakilo 8,7 Lt/t. Tačiau lyginant 2001 ir 2002 m. gruodžio mėn. kainas matome, kad daugelyje valstybių jos nukrito. Pieno rinkos elgsena Europoje yra tipiška šiam metų llaikui. Kai kuriuose regionuose pieno prekybos apimtys pradėjo po truputį didėti. [11]
Olandijoje 2003 m. sausio antroje pusėje visų rūšių pieno miltų kaina sumažėjo, pvz: nenugriebto pieno miltų – 6,91 Lt/100 kg (890,82 Lt/100 kg); nugriebto pieno miltų – 10,36 Lt/100 kg (711,28 Lt/100 kg); pasukų miltų – 6,9 Lt/100 kg (134,66 Lt/100 kg).
Prancūzijos įmonėse per panašų laikotarpį sviesto kaina nepakito ir išliko 1025,48 Lt/100 kg lygyje, nenugriebto pieno miltai atpigo 3,45 Lt/100 kg (901,18 Lt/100 kg), pasukų miltai atpigo 13,81 Lt/100 kg (131,21 Lt/100 kg), o pašariniai nugriebto pieno miltai atpigo 15,53 Lt/100 kg (702,65 Lt/100 kg).
Lenkijoje pastebimos kiek kitokios tendencijos. Pavyzdžiui sviestas atpigo 1 Lt/100 kg (782,00 Lt/100 kg), sūrių kainos buvo stabilios, o štai nugriebto pieno miltų kaina pakilo net 13 Lt/100 kg (466,00 Lt/100 kg).
Belgijoje vyravo panašios tendencijos kaip ir Lenkijoje. Sviesto kaina sumažėjo – 3,8 Lt/100 kg (1060,00 Lt/100 kg), sūrių kainos nesikeitė. Nenugriebto pieno miltų kaina sumažėjo – 3,45 Lt/100 kg (932,26 Lt/100 kg), o nugriebto – pakilo 10,36 Lt/100 kg (742,35 Lt/100 kg).
JAV 2003 m. sausio mėnesį pieno ir jo produktų kainos mažėjo. Pavyzdžiui sviestas atpigo 5,31 Lt/100 kg (760,82 Lt/100 kg), nugriebto pieno miltai atpigo 14,20 Lt/100 kg (581,69 Lt/100 kg), ppasukų miltai atpigo 6,48 Lt/100 kg (138,34 Lt/100 kg), nenugriebto pieno miltai atpigo 7,10 Lt/100 kg (829,97 Lt/100 kg), o laktozės kaina nepakito (166,71 Lt/100 kg).
Analizuojant pasaulines kainas per 2002 m. gruodžio pabaigos – 2003 m. sausio pradžios laikotarpį, matome, kad pasaulinė sviesto kaina per šį laikotarpį išliko stabili 361,99 Lt/100 kg, o nenugriebto ir nugriebto pieno miltų kaina padidėjo – 16,09 Lt/100 kg (538,97 Lt/100 kg ir 571,15 Lt/100 kg atitinkamai). [12]
Taigi nors daugumoje pasaulio valstybių pieno ir jo produktų kainos mažėjo, tačiau, visumoje, pasaulyje vyrauja pieno ir jo produktų kainų augimo tendencija.IŠVADOS
Šiame darbe pieno produktų rinka buvo geografiniu požiūriu išskaidyta į tris segmentus: Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulio pieno produktų rinkas. Baigę rašyti darbą priėjome išvados, kad bendrai kiekvienoje iš jų vyrauja rinkos augimo tendencija.
Pateikiame pagrindines kiekvienos tirtos pieno produktų rinkos pagrindines tendencijas:
Lietuvoje:
• Lietuviškos kilmės pieno produktų eksportas ženkliai auga, o į Lietuvą importuojamų pieno produktų importas vis mažėja;
• Pieno supirkimo kainos Lietuvoje po truputį auga.
Europos Sąjungoje:
• ES pieno ir pieno produktų rinkos reguliavimo priemonės yra pajamų, gautų už pieną, palaikymas ir pieno kvotų sistema;
• Siekdama stabilios pieno sektoriaus plėtros, kiekvienais metais ES Ministrų Taryba nustato tikslines ir intervencines kainas.
• Pieno kvotų sistemos, veikiančios ES šalyse, svarbiausias tikslas – sustabdyti pieno ggamybos augimą iki tokio pieno kiekio, kokį pajėgus subsidijuoti ES žemės ūkio biudžetas.
Pasaulyje:
• Pieno produktų gamyba pasaulyje nuolat didėja;
• Visumoje pasaulyje vyrauja pieno ir jo produktų kainų augimo tendencija;LITERATŪRA
1. Dėl paramos pieno ūkiams teikimo tvarkų patvirtinimo / LR žemes ūkio ministro įsakymas Nr. 110. – 2002-03-28 // Specialioji kaimo rėmimo programa. – V.: Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministerija, 2002. – P. 112-121.
2. Dumčiūtė L. Kas laukia mūsų ūkių Europos rinkoje // Žemes ūkis. – 2001. – Nr. 11. – P. 19-21.
3. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai 2001 m. sausio – gruodžio mėn. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2002.
4. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2002 m. sausio 1 d. – V., 2002. – 88 p.
5. Lietuvos statistikos metraštis 1996. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 1997.
6. Lietuvos statistikos metraštis 1998. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 1999.
7. Lietuvos statistikos metraštis 2000. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2001. – 106 p.
8. Lietuvos žemės ūkis 2000. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2002.
9. Kriščiukaitienė I. Pieno sektorius // Europos Sąjungos žemes ūkio sektorių reguliavimas: cukrus, grudai, mėsa, pienas, vaisiai ir daržovės. – V.: Žemes ir maisto ūkio integracijos i ES departamentas prie Žemes ūkio ministerijos, 2002. – P. 50-61.
10. Jaskelevičius K. Žemės grąžinimas
ir rinkos formavimasis // Lietuvos žemes ūkis 2001. – V.: LAEI, 2002. – P. 12-15.
11. Sonnichsen M. Commission publishes EU farm statistics for 2001 // Agra Focus. – 2002 April.-P. 21-22.
12. Augintini C. Estimated costs of direct aids provided by Commission proposals // Agra Focus. – 2002 April. – P. 28-29.
13. Foreign Agricultural Service / USDA [interaktyvus]. [Žiūrėta 2003 m. lapkritis 21 d.]. Prieiga per internetą:
14. Madsen Niels T. Classification in Denmark. // The Danish Experience with the S-EUROP ssystem.- Danish meat research institute, Ref.. 27.580, manuscript. 1703. – P.10-15.
15. Smith. A.M. Agricultural markets // Mercados agrarios – Luxembourg. – 2001. – Nr. 5.-P. 5-6.
