Praktine ataskaita siuvimo įmonėje „Adatėlė“

TURINYS

UAB”Adatėlė” 4

Personalas

Paslaugos kurios teikia įmonė

Gamyba 4

Individualių užsakymų gavimas 4

Sukirpymo procesas 4

Audinių normavimas

Audinių klojimas ir kirpimas

Siuvimo procesas 5

Lengvujų drabužių siuvimas

Siuvinių kokybės kontrolė

Pakavimas ir krovimas 7

Technologiniai įrengimai 7

Saugumo technika 8

UAB”Adatėlė”

UAB”Adatėlė” –viršutinių drabužių siuvimo įmonė, veikianti nuo 2002m. Sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos įmonėmis tokiomis kaip AB „Utenos trikotažas ir kt., įmonė taip pat dirba su tiesioginiu užsakovu iš ES. Siekdama padidinti gamybos apimtis, įmonė bendradarbiauja su kitomis Lietuvos įmonėmis.

Personalas

Dirėktorė

Finansininkė

Apskaitininkė

Meistrai

Kontrolieriai

Siuvėjai

Lygintojai

Pakuotojai

Įmonėje šiuo metu ddirba 40 darbuotojų. Kvalifikuotas darbuotojų kolektyvas užsakymus įvykdo atsakingai, kokybiškai bei laiku. Siekiant išugdyti perspektyvius darbuotojus įmonėje sudarytos sąlygos atlikti gamybinę praktiką mokiniams, esamų darbuotojų tolimesniam profesiniam mokymuisi bei tobulėjimui. Darbuotojam sudarytos geros darbo sąlygos, veikianti atlyginimo už darbą motyvacinė sistema skatina atsakomybę už atliktą darbą bei vis geresnių rezultatų siekimą.

Paslaugos kurios teikia įmonė

Pagal užsakymus sukerpa, siuna:

-vyriškus drabužius

-moteriškus drabužius

-darbo drabužius

-viršutinius drabužius

Tai pat įmonė teikia drabužių remonto paslaugas.

Gamyba

Gamybos etapai:

• Sukirpimas

• Siuvimas

• Lyginimas + pakavimas

Individualių užsakymų gavimas

Gaunami iškarpų kkomplektai pridedamas techninis aprašymas, išmatavimu lentelė, žaliavų sunaudojimo normos, pagalbinių medžiagų norma, pagalbinių medžiagų aprašymą, gaminių pasiuvimo technologinis režimas ir laiko normos. Be to gaunamos medžiagos siūlai, pagalb. medžiagos; prie jų krovinio važtaraštis. Gaunant kirpinius: kirpiniai rūšiuojami, brokuotos detalės išsiunčiamos aatgal užsakovui.

Medžiagos sunaudojimo ataskaita, medžiagos sunaudojimo pagal normas ataskaita arba kirpinių judėjimo ataskaita, tai pat priedų sunaudojimo ataskaita ir gaminių judėjimo ataskaita pateikiamos užsakovui kiekvieną mėnesį..

Sukirpymo procesas

Audinių normavimas

Ant viršutinio sluoksnio galima išdėstyti vieno arba kelių dydžių ir ūgio iškarpas.Masinėja gamyboje dažniausiai dėstomos įvairios iškarpos. Audinio nuostoliai kerpant labiausiai priklauso nuo dėstomų iškarpų dydžių ir ūgių derinimo taisyklingumo, t.y. nuo gaminių derinimo vienoje išklotinėja principo. Dydžius ir ūgius galima derinti dviem būdais: 1) išdėstant gretimų ir vienodų dydžių ir ūgių iškarpas; 2) išdėstant nuolekliai didėjančio ploto iškarpas.

Siuvimo pramonėja susidaro tokie audinio nuostuoliai: atkarpos, liekančios tarp iškarpų; klojinio pločio nuoltoliai; neracionalios atraižos, netinkamos pagrindinei produkcijai gaminti; klojinio ilgio nuostoliai. Norint tiksliai apskaičiuoti klojinio atkarpų kiekį, reikia žinoti iškarpų plotą ir nustatyti iišklotinės plotą. Audinio sunaudojimo normos yra apskaičiuojamos kiekvienam modeliui. Medžiagos sunaudojimo gaminiui galima nustatyti bandymais arba skaičiavimo būdu. Visi eksperimentinio iškarpų išdėstymo ir skaičiavimo duomenys surašomi į medžiagos sunaudojimo pagal normas ataskaitą. Norint nustatyti normą bandymais, padaroma keletas eksperimentinių išklotinių iš visų dydžių bei ūgių iškarpų pilnų komplektų. Išklotinės daromos ant dviejų trijų pločių audinių. Išklotinės daromos ant specialių stalų, sužymėtų išilginėmis ( kas 2-4 cm ) ir skersinėmis ( kas 0,5 m ) linijomis, kad būtų lengviau dėstyti iškarpas rreikalinga kryptimi pagal audinio metmenis ir lengviau nustatyti išklotynės plotį bei ilgį.

Audinių klojimas ir kirpimas

Audiniai klojami dvejopai: išskleisti ir sulenkti. Išskleistų audinių klojimas – tai audinių, ištiestų visu pločiu, klojimas. Visi audinio sloksniai gali būti dedami gerąja puse į apačią arba suporuoti gerosiomis pusėmis.

Kai kerpamas klojinys, kurio sluoksniai sudėti gerosiomis pusėmis į apačią, visos vieno gaminio detalės tiri būti gaunamos iš vieno sluoksnio, kai sluoksniai suporuoti gerosiomis pusėmis,- iš dviejų gretimų sluoksnių. Vadinasi, pirmuoju atveju klojinyje gali būti bet koks skaičius sluoksnių, o antruoju – tik porinis.

Išskleistų audinių klojimo pranašumai:

 Vienam gaminiui sutaupoma 4,5 – 5 cm audinio

 Klojant lengva pamatyti audinio ydas

 Nereikia išilgai per pusę lenkti audinio

 Iš bet kokio pločio audinio galima sukirpti dideles detales

 Galima sukirpti pamušalinių audinių klojinius dvigubai didesnio aukščio negu klojinius, padarytus iš viršaus audinių.

Išskleistų audinių klojimo trūkumai:

 Kai audinys išilgai nudažytas nelygiai, porinių detalių spalva gali skirtis

 Reikia daug vienodo pločio audinių klojiniui sudaryti

Ant sulenktų audinių išdėstamos iškirpos tik pusės porinių simetrinių detalių išklotinės, o neporinės detalės išdėstomos taip, kad iškarpos vidurys būtų ant audinio lenkimo linijos.

Sulenktų audinių klojimo pranašumai:

 Mažiau pasitaiko skirtingų atspalvių ir persikreipusių detalių

 Lengviau parinkti klojiniui vienodo pločio audinius, nes jam reikia mažiau sluoksnių

 Susidaro mažiau klojimo liekanų

Sulenktų audinių klojimo trūkumai:

 Didesnės audinio sąnaudos gaminio vienetui

 Reikalinga ppapildoma operacija – sulenkti audinį ir sutapdinti jo kraštus

 Būtina išskleisti visą audinį ir patikrinti, ar nėra jame ydų, o paskui vėl sulenkti

 Sunku sukirpti gaminius su nesimetriškomis porinėmis detalėmis

 Sudėtinga kirpti didelius gaminius

Sukirpimui naudojama pusiau automatinė sukirpimo įranga.

Siuvimo procesas

Gaminių išvaizda, matmenys, pasiuvimas turi atitikti patvirtintus pavyzdžius, standartus arba technines sąlygas ir modelio techninį aprašimą.

Audinių, furnitūros ir kitų apdailos medžiagų asortimentas nustatytas techniniame modelio aprašyme.

Visos sukirptos detalės turi atitikti kontrolines iškarpas.

Lengvujų drabužių siuvimas

Gaminio įsiuvai ir detalės susiuvamos universalia mašina. Atvirųjų siūlių kraštai apmėtomi specialia mašina.

Gaminių detalės taip pat susiuvamos ir kartu apmėtamos specialia mašina. ( Tai priklauso nuo medžiagos. )

Vidiniai pokraščių ir įvairių apsiuvų kraštai apdirbami priklausomai nuo audinio rūšies: vilnoniai audiniai, audiniai su sintetiniu pluoštu, taip pat tankūs medvilniniai audiniai, kuriuos išlyginus gerojoje pusėje labia išryškėja siūlių ir palenkimų užlaidos ( velvetas ), apmėtomi specialia mašina; medvilniniai audiniai, išskyrus smarkiai blyzgančius, papeltakiuojami palenkimo siūle su atviru kraštu universalia mašina.

Apsiūtinės kilpos apdirbamos pusautomačiu arba universalia vienadate arba dviadate mašina.

Apykaklės įsiuvamos į priekaklį dviem būdais:

 Apsiuvant priekinius kraštus; apykaklė įstatoma pagal įkirpius tarp priekinio krašto ir pokraščio, įsiuvami į priekaklį apykaklės ir poapykaklio kraštai iki perpečių siūlių: ruože tarp perpečių siūlių įsiuvamas tik poapykaklis. Išversta siūlė ruože tarp perpečių siūlių atlenkema į apykaklės pusę; aapykaklės kraštas palenkiamas ir užpeltakiuojimas pakraščiu

 Apykaklė įstatoma tarp priekinio krašto ir pokraščio,sutapdinami poapykaklio ir gaminio priekaklio kraštai;apykaklė su poapikakliu įsiuvama į priekaklį kartu. Apikaklės užlaida aplenkiama siūlė ir užpeltakiuojama pakraščiu

Kai rankogaliai daromi prisiūtiniai ir neužsegami, viršutinė ir apatinė jų dalis prisiuvama prie rankovių apačios; prisiuvimo siūlė apmėtoma specialia mašina.

Diržas be įdėklo susiuvamas kartu išverčiant universalia mašina su specialiu įtaisu. Kai diržas siuvamas su įdėklu, kabliukas prisiuvamas prieš apsiuvant diržą specialia mašina su įtaisu. Prie drabužio diržas pritvirtinamas specialia mašina.

Galutinis šiluminis drabužio apdirbimas atliekamas priesu ir garo – oro manekenu.

Siuvinių kokybės kontrolė

Vienas iš svarbiausių kiekvienos įmonės uždavinių – nuolat gerinti produkcijos kokybę.

Yra įvairių formų ir rūšių techninė kontrolė:

 Parengemoji – tikrinamos medžiagos ir pusgaminiai prieš pradedant juos apdirbti

 Tarpinė – tarp dviejų gretimų technologinių operacijų – kad būtų laiku išaiškinti defektai, atsirandantys darbo metu.

Veiksmingiausia ir šiuo metu plačiausiai praktikuojama kontrolė yra savikontrolė ir savitarpio kontrolė; čia tikrina patys darbininkai: vykditojas ir tas, kuris po jo atlieka operaciją. Radus defektą, gaminys grąžinamas vykdytojui, kad perdirbtų.

Galutinė kontrolė nustato gatavos produkcijos rūšį ir jos tinkamumą atiduoti užsakovui.

Pakavimas ir krovimas

Pakavimas vyksta gamyklos ceche. Yra keleta pakavimo būdų: pakavimas į celofaninius maišelius (gali būti keleta gaminių į vieną maišelį ir po vieną gaminį), ir galutinis pakavimas

– pakavimas į dėžes. Pakavimas rūšiuojasi pagal modelius spalvas,išmatavimus. Visi duomenys užrašami į pakavimo lapą.

Krovimas vyksta iškart iš gamyklos cecho (gatavos produkcijos sandėlio nėra ). Užpildamas krovinio važtaraštis.

Technologiniai įrengimai

Siuvimui naudojamos YAMATO, SIRUBA, KANSAI siuvimo mašinos:

 Universalios siuvimo mašinos

 Plokščiasiūlės siuvimo mašinos

 4 – siūliai overlokai

 Daugiaadatės siuvimo mašinos

 Pusiau automatinė vienadatė siuvamoji mašina sferinėms sagoms su ausele prisiūti

 Pusiau automatinė vienadatė siuvamoji mašina tiesioms kilpoms daryti

 Vienadatė siuvamoji mašina plokščioms sagoms so dviem ir keturiomis skylutėmis prisiutiūti

 Įtvirčių siuvimo mašina

 Speciali grandininio peltakio mašina

 Paslėptojo atsiūlėjimo mašina

 Įranga transferams klijuoti ((automatinis presas).

 Lyginimo stalai

 Stalas rankų darbams

 Stalas pasiūtėms gaminiams komplektuoti

 Stalas kirpinio detalėms išskirstyti

Saugumo technika

Dirbant siuvimo pramonėje mašinomis, presais, lygintuvais ir rankiniais įrankiais, galima susibadyti pirštus, įsipiauti rankas (ypač dirbant su elektrinėmis sukirpimo mašinomis), nusideginti lygintuvu arba presu, gali drabužius arbaplaukus įsukti mašinos dalys, sagų arba adatų gabaliukai sužaloti veidą, ištikti kitokių traumų.

Kad jų neįviktų, visi stojantys į darbą nauji darbininkai – nesvarbu kokios jie kvalifikacijos ir koks jų darbo stažas – turi išklausyti saugumo technikos ir gamybinės sannitarijos bendrąjį instruktažą, taip pat iinstruktažą darbo vietoje. Darbininkai pasirašo žurnale, kad išklausė šiuos instruktažus. Be to, ne rečiau kaip kartą per metus jie su visais darbininkais nepriklausomai nuo darbo stažo ir patirties pakartotinai išklauso instruktažą. Prireikus jį galima kartoti du kartus per metus arba kkarta per ketvirtį. Tai priklauso nuo saugumo taisyklių laikymosi ir įmonės specifikos.