Prekiu klasifikavimas ir bruksninis prekiu kodavimas
TURINYS
ĮVADAS 3
1. PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS 4
1.1. Klasifikavimo reikšmė ir būdai 4
1.2. Klasifikavimo esmė ir sistemos 7
2. PREKIŲ KODAVIMAS 8
2.1. Brūkšninis prekių kodavimas 8
2.1.1. Brūkšninis kodas ir jo patikrinimas 9
2.2. Skaitmeninis prekių kodavimas 10
2.3. EAN kodo prasmė, struktūra 10
2.3.1 EAN kodo nauda 12
2.4. Brūkšninių kodų spausdinimas 12
2.5. Brūkšninių kodų nuskaitymas 13
LITERATŪRA 16ĮVADAS
Verslo įmonės gamina tūkstančių pavadinimų produktus. Jeigu jie nebūtų kaip nors susisteminti ir sugrupuoti, juos būtų sunku atpažinti. Taip pat labai svarbu yra prekės brūkšninis kodas, nes jo buvimas ant prekės leidžia atskirti šalį, importuotoją, firmą – gamintoją, taip pat konkretų prekės numerį, kas ssudaro galimybę pareikšti pretenzijas gamintojui.
TIKSLAS: Kuo daugiau sužinoti apie prekių klasifikavimą ir jo būdus bei apie prekių brūkšninį kodavimą.
UŽDAVINIAI:
Išsiaiškinti prekių klasifikavimo reikšmę bei būdus.
Sužinoti apie brūkšninį kodavimą, jo nuskaitymą ir spausdinimą.1. PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS
1.1. Klasifikavimo reikšmė ir būdai
Klasifikavimas – tai daugybės objektų suskirstymas į atskiras klases, grupes ir kitus padalinius pagal tam tikrus bendrus kiekvienam lygiui požymius.
Prekių klasifikavimas būtinas informacijos apie produkciją įvairios veiklos srityse automatizavimui, prekių vartojamųjų savybių ir prekių kokybės analizavimui, prekių apyvartos gavimui, apskaitai ir planavimui, prekių kkainynų ir katalogų sudarymui, prekių standartizavimo sistemos kūrimui. Prekės sandėliuose išdėstomos jas klasifikuojant. Klasifikacija reikalinga ir sertifikuojant produktą.
Klasifikavimas labai svarbus ir atliekant produkcijos gamybos, realizavimo ir panaudojimo statistinę analizę makroekonominiu, regioniniu ir šalies lygiais.
Prekės klasifikavimas dabartinėmis sąlygomis turi atitikti ššiuos reikalavimus:
Garantuoti visų gaminamos produkcijos pavidalų visišką apjungimą.
Užtikrinti klasifikavimo lankstumą, kad esant būtinumui būtų galima produkcijos sąraše įjungti naujus pavadinimus, nesugriaunant visos klasifikavimo sistemos, įvertinant ateityje galimą prekių nomenklatūros ir asortimento pasikeitimą.
Sudaryti sąlygas visapusiškam prekių savybių ištyrimui, įvertinant jos vartojamąją vertę.
Padėti prekių kodavimo principams ir formuojant prekės kodą.
Prekių klasifikavimas remiasi hierarchine sistema: pradedant aukštesnėmis, stambesnėmis ir baigiant žemesnėmis – smulkesnėmis pakopomis. Kiekviena sekanti pakopa turi sukonkretinti aukščiau stovinčios pakopos požymius.
Prekių klasifikavimas remiasi hierarchine sistema: pradedant aukštesnėmis, stambesnėmis ir baigiant žemesnėmis – smulkesnėmis pakopomis. Kiekviena sekanti pakopa turi sukonkretinti aukščiau stovinčios pakopos požymius.
Moksliškai pagrįstas klasifikavimas reikalauja, kad kiekvienai klasifikavimo pakopai būtų naudojamas vienas klasifikavimo požymis.
Kiekviena maisto prekių grupė skirstoma į pogrupius, tipus, pavidalus, pavadinimus.
Klasifikuojant gaminius reikia laikytis pagrindinių taisyklių:
• Kiekvienoje klasifikavimo stadijoje ppanaudoti tik vieną požymį.
• Pasirinkti bendriausią požymį.
• Kiekvienoje tolimesnėje klasifikavimo stadijoje remtis kitais, iš esmės mažiau reikšmingais požymiais.
Svarbiausias klasifikavimo klausimas – teisingas požymio, pagal kurį prekė bus priskirta nustatytam grupavimui pasirinkimas.
Pagrindiniai produkcijos klasifikavimo požymiai yra:
Gamybos technologinio proceso vieningumas. Pagal tai vienai klasifikavimo grupei galima priskirti skirtingas pagal išvaizdą ir paskirtį prekes.
Prekės naudojimo kryptis arba tikslas. Pagal šį principą skirstoma į gamybines – techninės paskirties ir plataus vartojimo prekes. Gamybinės – techninės paskirties produkcija toliau klasifikuojama pagal jos panaudojimo gamybos procese ypatingumo požymį.
Fizinės –– cheminės savybės. Prekės gali būti klasifikuojamos pagal formą, išorinius matmenis. Daugeliu atvejų medžiagos skirstomos į kietas, skystas, birias ir dujines.
Pagrindinė prekių klasifikavimo grandis yra prekinė rūšis. Atsižvelgiant į prekines rūšis, naudojami prekių nomenklatūriniai sąrašai, formuojamas asortimentas. Kiekviena prekė turi savo pavadinimą.
Sistemingas prekių sąrašas sudaro prekių nomenklatūrą. Klasifikavimo sistemos paruošimas nomenklatūrinio numerio arba kodo suteikimu kiekvienos prekės pavadinimui. Kodo dydis priklauso nuo klasifikavimo sistemos ir nuo ženklų sistemos, kuriais pažymima kiekviena klasė. Prekių nomenklatūrinis numeris būtinai sudaromas taip, kad jį būtų galima lengvai suprasti, išsiaiškinti, iššifruoti ir nustatyti, kokiai klasei priklauso sistema ar kita prekė.
Prekių mokslui pirmaeilę reikšmę turi trejopas prekių klasifikavimas: bendravalstybinis, prekybinis ir mokomasis.
Bendravalstybinis prekių klasifikavimas – tai harmonizuota prekių aprašymo ir kodavimo sistema. Daugelyje pasaulio šalių vykdomos prekių eksporto ir importo operacijos, kaupiami statistiniai duomenys apie tai. Deklaruojant gabenamas prekes per sienas, operatyviai reguliuojant užsienio komercinius ryšius,. taikoma harmonizuota prekių aprašymo ir kodavimo sistema (HS).
HS – tai naujas daugiatikslis prekių, esančių tarptautinės prekybos apyvartoje, klasifikatorius ir taikoma praktiškai visoms prekėms, esančioms tarptautinės prekybos apyvartoje. Tai priedas prie konvencijos ir sudaro jos neatsiejamą dalį. Tai suprantama kaip harmonizuotos sistemos nomenklatūra – HSN (Nomenklature of the Harmonized Commodity Description and Coding System. Brussel, 1986) ir pagrindinės prekių klasifikavimo ttaisyklės.
HSN pagrindiniai elementai yra dvi sistemos: klasifikacijos ir kodavimo.
Klasifikavimo sistema turi šešias pakopas: skyrius (21), grupes (96), pogrupius (33), prekių pozicijas (1241), popozicijas (3553) ir subpozicijas (5019).
Remiantis klasifikavimo sistema, prekės grupuojamos pagal įvairius požymius: kilmę, paskirtį, apdorojimo laipsnį.
Prekės kilę apibūdina jos pagaminimo vieta (šalis). Grupę pagal paskirtį sudaro maisto prekės, gėrimai, pramoninės žaliavos, kuras, tepalai, mašinos ir įrengimai, įskaitant įrankius; transporto priemonės, pramoninės vartojamosios prekės.
Grupė pagal apdorojimo laipsnį: žaliavų prekės (žemės ir miško ūkio produkcija) pusfabrikačiai (neužbaigtos gamybos produkcija, kurią dar reikia apdoroti), gatavi gaminiai (visi pramoniniai gaminiai).
HSN griežtai laikomasi vienašališko prekių priskyrimo grupėms principo pagal „Pagrindines HS prekių klasifikavimo taisykles“, kuriose duodami tiklūs prekių priskyrimo tai ar kitai prekių pozicijai aprašymai.
Prekybinis klasifikavimas skirtas tik plataus vartojimo prekėms. Bendriausias požymis dažniausiai yra prekės paskirtis ir pirminė medžiaga, panaudojama jai pagaminti. Nuo prekės paskirties paprastai priklauso, iš kokių medžiagų ji gali būti pagaminta, kokios jos rūšys (pavadinimas), gaminių konstrukcija, jų matmenys, apdailos pobūdis ir t.t. medžiaga kaip ir paskirtis, taip pat sąlygoja daugelį grupavimo požymių: gamybos būdą, apdailos pobūdį ir t.t.
Prekybinėje praktikoje masinio vartojimo maisto prekės skirstomos į tokias grupes:
Duonos ir pyrago gaminiai.
Vaisiai ir daržovės.
Žuvis.
Kiaušiniai.
Riebalai.
Tabako gaminiai.
Pieno produktai.
Mėsa ir jos gaminiai.
Žuvis ir jos gaminiai.
Maisto koncentratai ir t.t.
Be to, šios prekės skirstomos į bbakalėjos ir gastronomijos grupes. Bakalėjos (ar. Bakkal – maisto produktų pardavėjas) prekėms priklauso tos, kurias prieš vartojimą dar reikia apdoroti (miltai, kruopos, krakmolas, cukrus, valgomoji druska, arbata, kava, prieskoniai ir t.t.), o gastronomijos (gr. gaster – ir gr. Normos – įstatymas, dėsnis) prekes galima vartoti iš karto (sūriai, dešros, pieno produktai, konservai, alkoholiniai, nealkoholiniai gėrimai ir kt.).
Mokomajam klasifikavime prekės suskirstytos į 9 grupes:
• Medžiagos drabužiams ir vienetiniai tekstiliniai gaminiai.
• Drabužiai ir galvos apdangalai.
• Avalynė.
• Kultūrinės paskirties prekės.
• Sporto prekės.
• Asmeninio naudojimo transporto prekės.
• Namų apyvokos reikmenys.
• Ūkinės ir buitinės paskirties prekės.
• Sanitarijos, higienos reikmenys.
Aiškiai matyti, kad klasifikuodami prekes, autoriai kreipia dėmesį į racionalius ypatumus.1.2. Klasifikavimo esmė ir sistemos
Klasifikuojama pagal kurios nors požymius, jeigu gaminius, prekes suskirstome pagal vieną požymį, to reikalauja nuosekli klasifikavimo sistema. Grupuojant reikia laikytis tam tikrų principų.
Ne maisto prekių grupavimo požymiu gali būti:
1. Pirminė medžiaga ( žaliava ), pvz., metalo prekės ( indai, peiliai, stalo įrankiai, spynos, instrumentai ir kt.), molio dirbiniai ( porcelianas, fajansas ir kt.).
2. Prekės paskirtis, pvz., avalynė gali būti: buitinė, darbinė, sportinė.
3. Gamybos būdas, pvz., avalynė gali būti rankų darbo ir mechaninės (mašininės) gamybos.
4. Konstrukcija (modeliai, fasonai), pvz., avalynė yra skirstoma į masinę ir modelinę.
5. Lytis ir amžius, pvz., avalynė vyrams, moterims, vaikams.
6. Paviršiaus apdorojimo pobūdis (apdailos būdas), pvz., baldai pagal šį požymį yra skirstomi
į lakuotus ir poliruotus.
7. Matmenys, pvz., avalynė, aprangos prekės yra skirstomos į dydžius.
Kuriuos požymius reikia pasirinkti, priklauso nuo tam tikros prekių grupės požymių kiekio, grupavimo tikslo, asortimento (prekių pavadinimų) sudėtingumo, įvairumo. Pvz., avalynei grupuoti reikia naudoti ne mažiau 11 požymių, o metaliniams indams grupuoti naudojami 7 požymiai.
Maisto prekės grupuojamos pagal joms būdingus požymius:
• Kilmę.
• Cheminę sudėtį.
• Paskirtį (vartojimą).
Priklausomai nuo klasifikavimo tikslo, iškeliama keletas klasifikavimo sistemų:
1. Mokomoji. Jos tikslas – labiausiai palankus, loginis, nuoseklus prekių pažinimas su minimaliomis laiko sąnaudomis. Požymiai:
• Žaliavos (pagrindinis požymis).
• Gamybos būdas.
• Konstrukcija.
• Paskirtis.
Pagal mmokomąją klasifikavimo sistemą maisto prekės yra skirstomos į 10 grupių (1. Švieži ir perdirbti vaisiai, daržovės, grybai. 2. Grūdai ir jų prekės. 3. Konditerijos žaliavos ir gaminiai. Ir t.t.).
2. Prekybinė. Šios klasifikavimo sistemos pagrindinis požymis – prekių paskirtis. Sistemos tikslas – tobulinti:
• Prekybos organizavimą.
• Prekių asortimento planavimą.
• Prekių išdėstymą parduotuvės prekybos salėje.
• Prekių apskaitą.
Prekybinė klasifikacija visai nepanaši į mokomąją.
Klasifikavimo sistema gali skirtis laipsniškumu (t.y. klasių kiekiu). Egzistuoja vienos, dviejų, trijų ir daugiau pakopų klasifikavimas. Skirstant prekes į klases naudojamas vienpakopis klasifikavimas. Esant keturkopiam klasifikavimui, nnaudojamas skirstymas: klasė, poklasė, grupė, pogrupė.2. PREKIŲ KODAVIMAS
2.1. Brūkšninis prekių kodavimas
Tarptautinėje prekyboje brūkšninis prekių kodavimas jau seniai tapo įprastu reiškiniu. Pagrindinis brūkšninio kodavimo objektas yra prekė. Konkretus prekinis vienetas, apibūdinamas kaina, dydžiu, svoriu, spalva, kokybe, identifikuojamas pagal jam priskirtą brūkšninį iir skaitmeninį kodą.
Užsienio prekybos srityje brūkšninių kodų ant prekių buvimas yra būtinas. Tai paaiškinama tuo, kad brūkšninio prekės kodavimo sistema ekonomiškai pateisina tik tada, jeigu ji apima ne mažiau 85% išleidžiamos produkcijos. Brūkšninio kodo nurodymas ant etiketės ar įpakavimo yra privalomas JAV, Kanadoje, Vakarų Europos šalyse, Pietryčių Azijoje, o JAV ir Kanadoje uždrausta importuoti ir realizuoti produkciją be brūkšninio kodo.
Brūkšninio kodavimo sistemos naudojimas sudaro galimybę atsisakyti daugumos popierinių dokumentų, suteikiančių tokią informaciją, kaip:
• Produkcijos gamyba.
• Jos techninės charakteristikos.
• Pirkėjų užsakymų surinkimas.
• Gaunamų prekių apskaita.
• Prekių komplektavimas pagal pirkėjų užsakymus.
• Prekių tiekimo apskaita ir kontrolė.
• Prekės kontrolė parduotuvės sandėlyje.
Brūkšninis kodavimas pakelia prekės konkurencingumą, padidina paklausą jai. Pakelia prekės prestižą ir daug nulemia prekės ir įmonės reklamoje, pakelia pirkėjų aptarnavimo kultūrą. Kodo naudojimas sudaro galimybę organizuoti efektyvią kontrolę prekės jjudėjimo nuo gamintojo iki parduotuvės kelyje, o taip pat apsikeičiant elektronine informacija tarp prekybinių partnerių, kas pagreitina prekės judėjimą iki vartotojo.2.1.1. Brūkšninis kodas ir jo patikrinimas
Brūkšninis kodas — tai įvairaus pločio nevienodu atstumu išdėstytų lygiagrečių brūkšnelių seka, žyminti kodą. Spausdinamas ant įvairių gaminių bei jų etikečių. Juo naudojantis informacija apie gaminį greitai ir patikimai įvedama į kompiuterizuotą sistemą.
Kraštiniai brūkšniai centriniai brūkšniai kraštiniai brūšniai
Šalies kodas
Gamintojo kodas Prekės kodas kontrolinis skaičius
Brūkšniniai kodai gali būti panaudoti ne tik eksportuojant produkcijai, bet ir jos apskaitai ir kontrolei įįmonės viduje. Žinoma, kad panaudojant brūkšninius prekių kodus, dėl tikslios sandėliuojamos produkcijos apskaitos ir greitos prekių atsargos kontrolės sumažėja prekių apskaitos sandėlyje išlaidos 10 – 15% nuo prekės vertės.
Paskutinis skaičius (eilė) yra kontrolinis. Jis skirtas patikrinti ar kodas tikras. Patikrinti patogiausia specialiu prietaisu – skeneriu, bet jeigu jo neturime, galime ir patys. Štai kaip tai daroma. Pvz., turime kodą 4740056091008.
1. sudedame kas antrą kodo skaičių pradedami nuo antrojo: 7 + 0 + 5 + 0 + 1 + 0 = 13
2. gautą sumą padauginame iš 3: 13 x 3 = 39
3. sudedame kas antrą kodo skaičių pradėdami nuo pirmo (paskutinio skaičiaus pridėti nereikia, jis kontrolinis): 4 + 4 + 0 + 6 + 9 + 0 = 23
4. sudedame antrojo ir trečiojo skaičiavimų sumas: 39 + 23 = 62
5. kontrolinis skaičius gaunamas tarp galutinės sumos ir artimiausio jai vienetinio skaičiaus, padauginto iš dešimt, skirtumo: 70 – 62 = 8
Vadinasi Estijoje pagamintos prekės kodas yra teisingas.
Brūkšninio kodo pradžioje ir pabaigoje yra ilgesni brūkšniai, kurie parodo kodo skaitymo pradžią ir pabaigą. Brūkšninio kodo centre yra centriniai ilgesni brūkšniai, palengvinantys kodo užrašymo pilnumo patikrinimą vizualiai. Maksimalūs kodo matmenys yra tokie : ilgis 74,6mm, plotis 52,5mm.2.2. Skaitmeninis prekių kodavimas
Šalies skaitmeninis kodas – tai vienintelė informacija, esanti brūkšniniame kode, kurią ggalima patikrinti vizualiai. Beveik visos plataus vartojimo prekės išsivysčiusiose pasaulio šalyse turi brūkšninį kodą, išskiriantį gamintoją ir prekę.2.3. EAN kodo prasmė, struktūra
Kodavimo sistema pirmą kartą buvo sugalvota JAV trečiajame dešimtmetyje (1934m.) Harvardo universitete. 1973. JAV buvo įvestas universalus prekės kodas, kuris, nežymiai pataisytas, naudojamas ir dabar.
1977m. Europoje įvesta Europos kodavimo sistema EAN (European Article Numbering), kurią sudarė tarptautinė EAN asociacija, įsikūrusi Briuselyje. Vėliau prie šios sistemos prisijungė daugelis kitų pasaulio šalių. Buvo įkurta Tarptautinė prekių numeravimo Asociacija „EAN International“.
Lietuvoje 1993m. prie Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įsikūrė asociacija“EAN Lietuva“. 1994m. gegužės mėn. „EAN Lietuva“ priimta į Europos prekių žymėjimo asociaciją EAN (European Article Numbering). 1994m. birželio mėn. 13d. Lietuva gavo brūkšninio – skaitmeninio kodo numerį, prasidedantį skaičiais 477. kiekviena lietuviška prekė, paženklinta brūkšniniu kodu, pažįstama pagal šiuos skaičius. 1 lentelėje pateikiama EAN asociacijos narių ir jų kodų sąrašas.
Lentelė 1 Šalis ir kodas ant prekės
Kodas Šalis Kodas Šalis Kodas Šalis
00 – 09
20 – 29 JAV ir Kanada
Rezervas. Mažmeninės prekybos įmonė 54 Belgija, Liuksemburgas 789 Brazilija
30 – 37 Prancūzija 569 Islandija 80 – 83 Italija
380 Bulgarija 57 Danija 84 Ispanija
385 Kroatija 590 Lenkija 858 Slovakija
400 – 440 Vokietija 599 Vengrija 859 Čekija
460 – 469 Rusija 611 Marokas 869 Turkija
471 Taivanis 64 Suomija 87 Olandija
474 Estija 690 Kinija 880 Pietų Korėja
475 Latvija 70 Norvegija 885 Tailandas
477 Lietuva 729 Izraelis 888 Singapūras
480 Filipinai 73 Švedija 899 Indonezija
489 Honkongas 750 Meksika 90 – 91 Austrija
45 ir 49 Japonija 76 Šveicarija 93 Australija
50 Anglija 770 Kolumbija 94 Naujoji Zelandija
520 Graikija 779 Argentina
539 Airija 780 Čilė
Reikia pažymėti, kad EAN brūkšninis kodas prekių neklasifikuoja, o identifikuoja jas taip, kad jokia kita prekė, realizuojama tarptautinėje rinkoje, negali turėti tokio pat kodo.
EAN kodas – tai 13 ženklų ir 8 žženklų skaitmeninis kodas, sudarytas iš įvairaus pločio tarpų ir brūkšnių kombinacijos. Čia pats svarbiausias brūkšnys arba tarpas laikomas už storumo vienetą – modulį. Kiti brūkšniai ir tarpai sudaro du arba tris moduliu, t.y. du arba tris pačio storiausio brūkšnio arba tarpo storius.
EAN prekių numeriai:
1. Numeris EAN – 13 – 13 skaitmenų arba normalu numeris. Jo struktūra tokia:
13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1
Š Š Š G G G G P P P P P K
Kur: Š – šalies kodas
G – gamintojo numeris;
P – prekės numeris (kodas);
K – kontrolės skaičius.
2. Numeris EAN – 8 – 8 skaitmenų trumpasis numeris. Jo struktūra tokia:
8 7 6 5 4 3 2 1
Š Š Š P P P P K
Yra priimtos brūkšninio kodo patalpinimo ant prekių įpakavimo arba etikečių taisyklės.kiekviena prekė gali turėti tik vieną EAN kodą, kuris turi būti užpakalinėje prekės įpakavimo pusėje dešiniajame apatiniame kampe ne arčiau kaip 20mm nuo krašto. Jeigu nėra galimybės, kodas uždedamas prekės priekinėje pusėje iš dešinės. Jei prekės paviršius išlenktas, tai prekės kodas dedamas vertikaliai, kadangi nuskaitomieji optiniai prietaisai – skeneriai – neskiria spalvų, tai brūkšninis kodas turi būti tamsios spalvos. Spausdinti brūkšninį kodą būtina šviesiame fone.
EAN asociacija išduoda skaitmeninį kodą kiekvienai
centralizuotai šaliai. Daugeliui šalių išskirti kodai intervale, o kai kurioms suteikiama galimybė dviatskyrį kodą papildyti trečiu atskyriu. Pvz., buvusiai TSRS skirtas kodas – 46 gali būti papildytas trečiu atskyriu intervale 460 – 469. todėl šių šalių įmonės gamintojos gali naudoti tik keturis atskyrius vietoje prekių. Kai kurioms šalims iš karto paskirti trieiliai kodai, pvz., Lenkijai – 590, Kinijai – 690.
Šalies kodą suteikia Tarptautinė prekių numeravimo asociacija „EAN International“, gamintojo numerį – Nacionalinė prekių numeravimo organizacija (Lietuvoje – EAN Lietuva), .prekės nnumerį – prekės gamintojas. Prekių gamintojai prekių numerius formuoja pagal papildomas taisykles, kurias tvirtina nacionalinė prekių numeravimo organizacija (Lietuvoje – EAN Lietuva).2.3.1 EAN kodo nauda
EAN prekių numeravimo sistema skirta automatizuoti atsiskaitymą ir apskaitą mažmeninėje prekyboje. Sakoma, kad ši sistema mažmeninėje prekyboje padarė ne mažesnį perversmą negu savitarna. Pagerėjo pirkėjų aptarnavimas, pagreitėjo atsiskaitymas, sumažėjo klaidų, palengvėjo kasininko darbas. Lengvesnis ir prekybos proceso valdymas, nes bet kuriuo metu iš parduotuvės kompiuterinės sistemos galima gauti visą informaciją apie kiekvieno pavadinimo prekę. Paprastesnės prekių eekspedijavimo ir pajamavimo procedūros. Parduotuvėje, kurioje naudojama prekių numeravimo sistema, pirkėjas garantuotas, kad kasininkas neapsirinka (netyčia ar tyčia) vertindamas jo pirkinį, tokioje parduotuvėje dauguma prekių (ne mažiau kaip 85% ) turi būti žymimos brūkšniniais kodais, todėl prekybininkai reikalauja, kad gamintojai pprekes žymėtų gamybos metu.
Tuos pačius numerius galima naudoti ir gamybos valdymo sistemoje, sudarant sandėrius, vykdant įvairias logistines operacijas. Palengvėjo prekių paklausos tyrimas, bei prekybininkų darbo efektyvumo nustatymas.2.4. Brūkšninių kodų spausdinimas
Užsakant pakuotę ar etiketes prekėms, kurioms suteikti EAN prekių numeriai, būtina nustatyti simbolio dydį, spalvas ir vietą. Tai turėtų daryti pakuotę ar etiketę projektuojantis kvalifikuotas specialistas — dizaineris, tačiau nesudėtingus projektus gali daryti ir patys gamintojai. Šiuo atveju rekomenduojama vadovautis šiomis nuorodomis:
1. Simbolio dydis turėtų būti kuo didesnis (atitinkamai pakuotės ar etiketės dydžiui), kad būtų lengviau spausdinti, taigi sumažės spaudos broko tikimybė. Be to, reikia įvertinti poligrafinio proceso, bei medžiagos, ant kurios bus spausdinamas simbolis, technines charakteristikas ir savybes.
2. Brūkšnių ir tarpų spalva parenkama taip, kad simbolį apšvietus raudonu skaitymo sspinduliu, vaizdas būtų pakankamai kontrastingas. Tai patikrinti galima žiūrint į simbolio maketą per raudonos spalvos filtrą.
3. Ruošiant etiketę spaudai būtina turėti kokybiškai paruoštą jos dizainą. Jas galima suprojektuoti naudojant specialią kompiuterinę programą ir spausdinimui naudoti specializuotus terminius etikečių spausdintuvus.
4. Nesusipratimų dėl atspausdintų simbolių kokybės nebus , jei užsakovai ir spausdintojai vadovausis Lietuvos standartu LST EN 797-AC: 1998 „Brūkšniniai kodai. Techniniai simbolikų reikalavimai. „EAN / UPC“. Šis standartas paruoštas pagal Europos standartą, todėl jo nuorodomis galima vadovautis ir bendraujant su uužsienio firmomis.2.5. Brūkšninių kodų nuskaitymas
Brūkšninių kodų nuskaitymo kokybę ir greitį įtakoja daugelis skirtingų faktorių. Neretai kaltė suverčiama kodų skaitytuvams, nors iš tikrųjų klaida buvo įvelta brūkšninio kodo gamybos metu. Čia keletas rekomendacijų į ką reikėtų atkreipti dėmesį:
1. Simbolis ant prekės turi būti kuo lygesnėje vietoje, reikėtų vengti mažų diametrų ir gilesnių negu 12 mm įdubimų. Jei etiketė su simboliu turi būti užklijuota ant mažo diametro cilindro formos pakuotės, tai šiuo atveju simbolis turėtų būti išdėstomas išilgai jo dedamosios.
2. Jei etiketė su simboliu yra uždengiama plėvele, tai ji turi būti pakankamai skaidri ir prigludusi prie etiketės, kad skaitančio prietaiso šviesos spinduliai nebūtų išsklaidomi.
3. Nuskaitantis spindulys neatsispindės nuo simbolio trapų, jei jis bus atspausdintas ant skaidrios plėvelės. Todėl prieš spausdinant, plėvelės dalis po simboliu turi būti padengta šviesiais dažais.
4. Ant prekės gali būti užneštas tik vienas simbolis. Priešingu atveju gali būti nuskaityti keli numeriai, klaidingai fiksuojantys dar vieną pirkinį.
5. Naudojant prekių žymėjimui atspausdintus specialiu termo spausdintuvu lipdukus (tokius spausdina ir elektroninių svarstyklių spausdintuvai), reikia atsiminti, kad atspaudas ant temperatūrai jautraus popieriaus išlieka kontrastingas ribotą laiko tarpą, be to jis labai jautrus įvairiems pašaliniams poveikiams. Todėl rekomenduojama naudoti terminius spausdintuvus su dažančia juostele.
IŠVADOS
Be prekių klasifikavimo negalimas prekių mokslo ir prekybinės praktikos vvystymasis. jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
Prekių klasifikavimas gali būti mokomasis, prekybinis ir bendravalstybinis.
Brūkšninis kodavimas pakelia prekės konkurencingumą, padidina paklausą jai. Pakelia prekės prestižą ir daug nulemia prekės ir įmonės reklamoje, pakelia pirkėjų aptarnavimo kultūrą.
Kodo naudojimas sudaro galimybę organizuoti efektyvią kontrolę prekės judėjimo nuo gamintojo iki parduotuvės kelyje, o taip pat apsikeičiant elektronine informacija tarp prekybinių partnerių, kas pagreitina prekės judėjimą iki vartotojo.
Spausdinant brūkšninį kodą reikia laikytis tam tikrų taisyklių ir reikalavimų, tam, kad jį būtų galima nuskaityti.LITERATŪRA
1. M. Vilkelis – Prekių Kokybės Vadyba. Mokymo priemonė. Vilniaus aukštesnioji mokykla, Vilnius, 2000.
2. V. Eidukaitienė – Prekių Mokslo Įvadas. I dalis. Paskaitų konspektas studentams. Marijampolė, 2002.
3. http://www.linikodas.lt/index.php/lt/30503/