Reklamos oraganizavimas

Turinys

Įvadas…………………………

Summary…………………………

1. Reklamos reikšmė, savybės…………………………2

1.1. Reklamos reikšmingumas…………………………2

1.2. Reklamos reikalingumas…………………………2

1.3. Reklamos tikslai…………………………3

1.3.1. Reklamos principai…………………………3

1.3.2. Reklama…………………………3

1.3.3. Išskirtinės reklamos ypatybės ir tikslai…………………4

1.3.4. Reklamos tikslai…………………………5

2. Tarptautinis reklamos kodeksas…………………………7

3. Produkto reklamos priemonės…………………………10

3.1. Televizijos reklama…………………………10

3.2. Pristatomoji knyga…………………………10

3.3.Reklaminės užsklandės…………………………11

3.4. Elektroniniai forumai…………………………11

3.5. Skelbimų lentos…………………………12

3.6. Konferencijos…………………………12

3.7.Lapeliai ir užsakymo blankai…………………………12

3.8. Brošiūros ir katalogai…………………………12

3.9. Užsakymo blankai…………………………12

3.10. Reklaminiai prospektai…………………………13

3.11. Siūlomieji prekių kuponai…………………………13

3.12. Reklaminiai plakatai…………………………14

3.13. Reklaminiai laiškai…………………………14

3.14. Kitos priemonės…………………………14

3.14.1. Spausdintos…………………………14

3.14.2. Garso irašai…………………………15

3.14.3. Pakuotė…………………………15

4. Reklamos vieta…………………………16

1.1. Spauda…………………………16

1.2. Skelbimai…………………………16

1.3. Radijas…………………………16

1.4. Kinas…………………………16

1.5. Reklama televizijoje…………………………17

1.6. Reklama paštu…………………………17

5. Prekių ir paslaugų ženklai…………………………17

6. Prekės reklama…………………………19

7. Pagrindinės reklamos grupės…………………………21

7.1. Spaudos reklama…………………………21

7.2. Spausdinta reklama…………………………22

7.3. Proginiai reklaminiai leidiniai…………………………23

7.4. Audiovizualinė rreklama…………………………24

7.5. Radio ir televizijos reklama…………………………24

7.6. Demonstracinė- propaguojanti reklama……………………..25

7.7. Reklamainiai suvenyrai…………………………25

7.8. Pašto reklama…………………………25

7.9. Lauko reklama…………………………26

7.10. Ryšiai su visuomene…………………………26

7.11. Kompiuterizuota reklama…………………………26

8. Demonstracinės reklamos organizavimas…………………………26

Literatūra…………………………29

ĮVADAS

Reklama šiandien labai sparčiai skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis. Aktyvios rinkos sąlygomis, esant dideliai prekių ir paslaugų įvairovei, reklama tampa viena svarbiausių elementų ir potencialių pirkėjų, lankytojų ir klientų informavimo, supažindinimo ir susidomėjimą sukeliančių bei įtikinėjimo priemonių. Ji padeda vartotojui išsirinkti prekę, kryptingai veikia, skatina atskirus pirkėjus, o kartais ir plačius vartotojų sluoksnius įsigyti prekę. Susidurdamas su reklama vartotojas įįsijungia į nuolatinę prekės ar paslaugos pažinimo ir vertinimo veiklą. Reklama turi įtikinti, kad siūloma prekė geriausiai patenkins tam tikrą poreikį.

Reklamos svarba visuomenėje nuolatos didėja. Kaip žiniasklaida visur daro milžinišką įtaką,taip ir reklama besinaudojanti kaip priemonė , yra skvarbi, galinga jjėga,formuojanti nuostatas ir elgesį šiandienos pasaulyje. Reklama šiandieninėje visuomenėje daro didžiulę įtaką žmonių požiūriui į gyvenimą, pasaulį ir pačius save, tai ypač pasakytina apie jų vertybes ir rinkimosi bei elgesio būdus. Reklama nėra savaime gera ar bloga. Ji yra įrankis, instrumentas, kuriam galima panaudoti geram arba blogam tikslui. Kartais jos rezultatai gali būti naudingi, tačiau poveikis individui bei visuomenei gali būti ir neretai būna- neigiamas, žalingas. Reklama nėra tiesiogiai melaginga tačiau ji gali iškreipti tiesą, kuri iš tikrųjų yra kitokia.

Ši tema mus sudomino, nes šiuolaikinių įmonių veikla neįsivaizduojama be reklamos. Firmų vadovai jau nesvarsto ar jiems reikia reklamos, o iškart kelia klausimą: kaip ir kokiomis priemonėmis reklamuotis? Ieško efektyviausių reklamos formų. Kad įmonės reklaminė veikla būtų efektyvi ir naudinga, vadovai tturi žinoti galimus reklamos tipus tipus, formas, jų specifiką- tik tada įmanoma racionaliai parinkti reklamos priemones.

Pagrindiniai mūsų tikslai ir uždaviniai rašant šį darbą buvo:

2. susipažinti su reklamos efektyvumu;

3. gauti informacijos apie jos tipus ir rūšis;

4. susipažinti su reklamos davėjais;

5. rasti informacijos kaip reklama veikia vartotojus.

Summary

We are Margarita Mankute and Egle Petrauskaite and we are studying in Šiauliai university.As we are studying management our topic is about advertisement, because we will need it in the future. We chose this topic, because advertisement is very important nnowadays. In this work we have written about advertisement’s importance for contemporary society, main mean sorts and other impartant informacion about advertisement’s activities and methods.

1. REKLAMOS REIKŠMĖ, SAVYBĖS

Kokia bus taikoma reklama priklauso nuo rėmimo strategijos, kuri gali būti:

· Stūmimo (gamintojas – > prekybininkas -> vartotojas);

· Traukimo (gamintojas -> prekybininkas <- vartotojas).

Esant stūmimo strategijai, bus taikoma reklama, skirta prekybininkams, o traukimo stra-tegijos atveju – reklama, skirta vartotojams.

Reklama skirta vartotojams, atlieka didžiulį vaidmenį rinkoje. Pagal Levige ir Sneiger, žmogus, gaunantis informaciją, jos veikiamas nueina keletą žingsnių, kol ryžtasi pirkti. Šiam proce-sui būdingi tokie pagrindiniai etapai:

1) poreikio tam tikrai prekei įsigyti atsiradimas,

2) informacijos apie šią prekę rinkimas,

3) prekės pažinimas ir teigiamas jos suvokimas,

4) pirmenybės teikimas vienai iš analogiškų prekių,

5) sprendimo pirkti konkrečią prekę priėmimas,

6) pats pirkimas.

1. 1. Reklamos reikšmingumas

Reklamos reikšmingumas priklauso nuo keletos faktorių:

· rinkos pobūdžio,

· prekės pobūdžio,

· prekės gyvavimo ciklo stadijos,

· prekės kainos

· reklamai skiriamų lėšų.

1. 2. Reklamos reikalingumas

Reklama dažniausiai reikalinga šiais atvejais:

1) naujiems produktams, kai prekė tik įvesdinama į rinką,

2) reguliariai neperkamiems ir brangiems produktams: automašinoms, kompiuteriams,

3) produktams rinkoje susiduriantiems su didele konkurencija (pavyzdžiui, alui, gaivie-siems gėrimams, cigaretėms, kruopoms),

4) krautuvininkams paskatinti – kad rinktųsi tos firmos produktą (nes jie gali prekiauti pa-našiais įvairių firmų produktais),

5) pardavimo palaikymui – neaktyviai perkamoms prekėms.

Labai svarbu pasirinkti tinkamą reklamos organizavimo pradžios momentą.

Reklama Vakarų šalyse – tai atskiras biznis; juo užsiima specialios agentūros. Reklamos aagentūros sparčiai kuriasi ir Lietuvoje. Štai keletas vardų: UAB “Langen Langen”, Eden Ltd., “Al-veronas”.

Jų veikla gali būti dvejopa: “ką reklamuoti?” ir “kur reklamuoti?” Agentūros, atliekančios abi funkcijas, vadinamos pilno serviso; o atliekančios tik pirmąją dalį (“ką reklamuoti”), vadinamos kūrybinėmis; pagaliau tos, kurios specializuojasi “kur reklamuoti” – “vietos pirkimo” tarnybomis.

1. 3. Reklamos tikslai

Reklama gali turėti vieną ar keletą tikslų. Jei siekiama pateikti naują prekę, tai bus informa-cinė reklama, o jei norima, kad pirkėjas pradėtų pirkti vienos firmos prekę vietoj firmos panašios prekės – tai įtikinimo reklama. Jei stengiamasi palaikyti dėmesį produktui – priminimo reklama. Tačiau kuo daugiau tikslų siekiama, tuo sunkiau vartotojui suvokti, ko iš jo norima.

Kai klientas ir reklamos agentūra sutaria dėl tikslų, prasideda kūrybinis darbas – reklamos gaminimas. Jis gali tęstis nuo kekių savaičių iki kelių mėnesių. Reklama turi būti pagrįsta juridiškai ir įvertinta specialistų, kurie laiduoja už produkto sveiką ir saugų panaudojimą, ekonomistų, kurie nustato, sakykim, ar tikrai produktas leidžia vartotojui sutaupyti.

Prieš pradedant vartoti ir paskleidus reklamą, turi būti įvertintas jos efektyvumas. Geros agentūros reklamą vertina tris kartus:

1) dar neužbaigtą, bet jau galimą vartoti; turinys pateikiamas nedaugeliui vartotojų, nes no-rima nustatyti jų reakciją;

2) galutinai paruošta reklama rodoma platesniam vartotojui ir prašoma ją įvertinti;

3) plačiai paskleidus, būtina apklausti nors dalį vartotojų, kad ggalima būtų įvertinti jos efektyvumą.

1.3.1. Reklamos principai

Reklama nėra įmonės tikslas. Prekės ir paslaugos reklama paprastai yra tik produkcijos par-davimo kampanijos dalis. Visuomeninių santykių palaikymas, kaip ir reputacijos kėlimas, – tai sėk-mės strategija, o veiklos rėmimas ir reklama – daugiau taktika. Taigi, turint gana įdomų ir naudingą verslą, gerų verslumo savybių ar net įgimtą talentą, vis vien sunku pasiekti puikių rezultatų, o dar sudėtingiau tą pasiekimą ilgiau išlaikyti. Istorija rodo: net labai talentingas žmogus, reikiamu metu nesuradęs konsultanto arba prodiuserio, galinčio tinkamai orientuoti visuomenę, netapdavo populia-rus, kol kas nors nesiimdavo kurti jo įvaizdį.

1.3.2. Reklama – tai glausta informacija, kurioje ryškiai, suvokiamai ir prieinamai atsklei-džiamos esminės siūlomų prekių ir paslaugų savybės. Jai keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir įvaizdžiui (M. Čeikauskienė, H. Karteris, O. Obelenytė, A. Venckus ir kt.):

· teisingumas. Reklama turi būti dalykinio pobūdžio, atitikti objektyvią realybę, nežadėti dau-giau, nei galima ištesėti, teikti informaciją, atitinkančią tikrovę, turi būti formos ir turinio vienovė,

· informuotumas. Būtina pateikti informaciją apie produkto kilmę, žaliavas, technologiją ir jo savybes.Reklama turėtų atlikti tam tikrą šviečiamąją ir mokslo propaguojamąją funkciją, skatinti tausoti gamtos išteklius, saugoti aplinka, vartoti ekologiškus produktus;

· originalumas. Reklamos priemonės, jų turinys ir forma turi išsiskirti iš kitų priemonių nau-jumu,

· lakoniškumas, konkretumas ir suprantamumas. Reklamą sudaro paprastas, lengvai supran-tamas ir

įtikinamas tekstas, apgalvoti argumentai ir įskaitomi duomenys, logiškai išbaigtas meninis sprendimas,

· tikslingumas ir veiksmingumas. Reklama turi būti orientuota į tam tikrus gyventojų sluoks-nius, amžių, socialines ir profesines grupes, turinčias bendrų interesų. Patyrę reklamos kūrė-jai teigia, kad apgauti vartotoją galima tik kartą, o pritraukti ir išlaikyti klientą galima tik tikslinga, teisinga ir pasitvirtinančia reklama,

· planingumas ir efektyvumas. Reklama yra sudedamoji bet kuriose įmonėse masinių organi-zacinių renginių plano dalis. Reklama turi būti kontroliuojama, reguliuojama ir vertinamas jos efektyvumas,

· socialinės atsakomybės užtikrinimas. Reklamos priemonės turi užtikrinti, kkad nei gamintojas nei užsakovas ar reklamos vykdytojas neklaidintų vartotojų, atsakingai žiūrėtų į vaikų ir jaunimo suvokimo ypatumus.

1.3.3. Išskirtinės reklamos ypatybės ir tikslai. Galima išvardyti tokias reklamos ypatybes:

· išsiskiria iš kitų,

· individualizuota, pateikta stambiu planu,

· demonstruoja produkto vartojamąsias savybes,

· aiškiai ir ryškiai išskiria prekės įmonės ženklus,

· akcentuoja prekės, įmonės emblemą,

· gerai atpažįstama,

· gerai įsimenama,

· glaustai (trumpai) pateikta,

· prieinama ir suprantama,

· turininga,

· turi pažintinę reikšmę,

· vaizdi,

· gražiai atlikta,

· sukuria įvaizdį,

· sukuria asociaciją su atitinkama preke, paslauga ar koncepcija,

· skatina impulsyvumą,

· orientuota pagal lytį, amžių, polinkius ir skonius, pajamų lygį, aplinką, kokybę ir t.t.

1.3.4. Reklamos tikslai gali bbūti tokie: 1) informuoti apie produkto ir įmonės egzistavimą, 2) sukurti palankią nuomonę apie produktą, 3) informuoti apie jo savybes ir naudingumą, 4) atremti konkurentų kritiką, 5) ištaisyti blogą įspūdį ar neteisinga informaciją, 6) padaryti pakuotę ar prekės ženklą gerai žžinomus, 7) suskurti kompanijos įvaizdį, 8) sukurti geros reputacijos pagrindą prieš įdiegiant naujus produktus, 9) pateikti unikalų pardavimo pasiūlymą, 10) parodyti pavyzdį pardavė-jams, 11) įtikinti, kad produktą verta įsigyti dabar.

Modelis “žinojimas – susidomėjimas – troškimas – veiksmas” ne visada taikomas praktiškai, bet labai tinka reklamos tikslams nustatyti. Svarbu nesutapatinti jų su visos rinkodaros tikslais, nusaky-ti juos konkrečiai, o ne apibendrintai.

Reklama remiasi tokiais pagrindiniais teiginiais:

· Reklamai organizuoti būtinos tam tikros prielaidos.

· Reklama yra komunikacijos priemonė, jos tikslas yra perduoti informaciją potencialiems vartotojams.

· Reklama įtikina recipientus (priėmėjus) ir verčia juos veikti (iš karto arba vėliau ateityje).

· Reklama turi vadovautis tam tikrais principais, kad galėtų siekti savo tikslų ir būtų efektyvi.

· Reklamos efektyvumas priklauso nuo tikslių žinių apie reklamos priėmėjus ir sugebėjimo įtikinamai pateikti informaciją.

· Reklamos įtaka laipsniškai mažėja iir išnyksta. Atėjęs pirkti vartotojas renkasi produktą, nes jį žino ir mato, jo pakuotę gražesnę ir kainą mažesnę, o ne todėl, kad ankščiau matė gaminio reklamą.

· Reklama turi būt prasminga ir efektyvi kitaip neišsiskirs iš kitų.

· Reklama veikia produktą ir jo pardavimą inertiškai.

· Reklamos žiūrėjimas nėra tikslingas (išskyrus atvejus kai specialiai ieškomo konkretaus produkto, pavyzdžiui, lyginamos konkrečių įmonių prekių kainos ir kokybė).

Kuriant ir vertinant reklamą, reikia atkreipti dėmesį į:

· nešališkumą,

· vaizdinį reklamos poveikį,

· reklamos poveikio trumpumą,

· personalizuotą kreipimąsi į vartotoją,

· informacijos šaltinių parinkimą,

· produkto įmonių ženklo dizainą,

· reklamos priimamumą iir nuoseklumą,

· vartotojo suinteresuotumo prekėmis ir paslaugomis laipsnį,

· prekių ir paslaugų pardavimo būdus ir priemones,

· vartotojo motyvaciją, perkant prekę ar naudojantis paslauga.

Literatūroje reklama įvardijama labai įvairiai ir skirstoma pagal šiuos kriterijus:

– pagal tai, kas pateikia reklamą;

– pagal reklamos tikslus;

– pagal reklamos pobūdį;

Pagal tai, kas ją pateikia, reklama skirstoma į keturis pagrindinius tipus:

· pateikta gamintojų;

· pateikta prekybininkų;

· pateikta individualių asmenų;

· pateikta vyriausybės ar visuomeninių organizacijų.

Ši klasifikacija yra pakankamai plati, leidžia reklamą nagrinėti pagal jos užsakovų pobūdį. Tačiau ji neatspindi giluminio reklamos pobūdžio ir specifikos.

Pagal tikslus reklama klasifikuojama į tris jau minėtus tipus:

1. informacinė,

2. įtikinanti,

3. primenanti.

Šių reklamų tipų formulavimas leidžia ištirti reklamos svarbą ir tikslus įvairiomis dinamiš-kos rinkos bei produkto padėties sąlygomis.

Pagal pobūdį reklama klasifikuojama į:

· firminę;

· prekės;

· siekiančią paklausos didinimo.

R. Morris šias reklamos rūšis apibūdina kaip svarbiausius reklaminės kampanijos kompo-nentus. Firminė reklama parastai siekiam dviejų tikslų:

– stiprinti firmos reputaciją,

– sukurti firmos įvaizdį, kurį būtų galima panaudoti daugumai ar visoms firmos reikmėms remti.

Kad pardavimą skatinančios priemonės duotų norimą efektą, būtina laikytis šių rekomen-dacijų:

· tiksliai išsiaiškinti, kam rinkoje skirtas produktas ir adresuota reklama,

· daryti viską, kad įmonės ir prekių ženklai būtų pastebimi ir išsiskirtų iš kitų įmonių, negalima būtų jų supainioti,

· nepervarginti vartotojų savo reklama, kad ji nebūtų per daug įkyri,

· reklamuojant remtis ne jausmais, o faktais,

· sukurti reklaminius skelbimus, ryškius ir įtaigius savo produktų prospektų bei kata-logų pavadinimus,

· naudoti kuo paprastesnes priemones, vartoti aiškius ir įdomius pposakius,

· reklamos prospektuose ir kataloguose naudoti kuponus, kitas pirkimą skatinančias priemones,

· apie įmonę ir gaminį sukurti viešumo aplinką, nenutraukti reklamos, kol nepanaudo-tos visos jos galimybės.

Reklama iš esmės kuria produkto įvaizdį ir pateikia įmonę visuomenei, atlieka ekonomines ir socialines funkcijas. Remiantis rinkodaros koncepcija, komercinė reklama yra viena svarbiausių prekių ir paslaugų pateikimo ir patekimo į rinka prielaidų.

Reikėtų negailėti lėšų paprastam, ryškiam ir lengvam įsimenamam įmonės bei prekės žen-klui sukurti ir viešai juos kuo dažniau skelbti. Rengiant reklamos priemones reikia nevengti naujų elementų ir idėjų, išsiskiriančiom apiforminimo. Neapgalvotos pardavimą skatinančios priemonės potencialų pirkėją gali paveikti neigiamai. Reklaminė veikla gana rizikinga, tačiau labiau rizikuo-jant daugiau laimima. Norint išvengti netikėtumų, būtina nuolat stebėti reklamos poveikį, efektą, operatyviai tirti nesėkmių priežastis ir laiku nutraukti nepasisekusią kampaniją.

Poreikis reklamuoti savo produktus, atsiradęs dar industrinės revoliucijos metais, kilo iš no-ro daryti tiesioginį poveikį vartotojams, o nepriklausyti ne nuo gamintojų ir tiekėjų. Mūsų laikais reklama vertinama nevienareikšmiškai: kiek ji naudinga pirkėjui ir padeda orientuotis rinkoje.

2. TARPTAUTINIS REKLAMOS KODEKSAS

Informuodama, primindama vartotojams apie įmones, prekes ar paslaugas, reklama turi at-kreipti dėmesį, žadinti susidomėjimą, pateikti argumentus, kodėl vertėtų įsigyti prekių ar paslaugų, pakartotinai vartoti ar atnaujinti. Ji negali būti per daug demonstratyvi, pamokoma, įkyri ir pan. Tarptautinis reklamos kodeksas, 1987 m. priimtas ir ppatvirtintas Tarptautinių prekybos rūmų Pa-ryžiuje, nustatė tokius pagrindinius reklamos principus:

· Reklama neturi skelbti šūkių ar vaizdų, kontrastuojančių su visuotinai pripažintomis dorovės normomis ir taisyklėmis,

· Reklama turi būti sąžininga, negali naudotis vartotojų patiklumu, nežinojimu ar nepatiklu-mu. Ji neturi remtis vartotojo baimės jausmu, prietarais arba iš to kylančiais padariniais, joje negali būti to, kas sukeltų prievartą arba ją palaikytų, neturi skatinti rasinio, lytinio ir religi-nio diskriminavimo’

· Reklama neturi teigti ar vaizduoti tiesioginių ar netiesioginių teiginių, kurie galėtų klaidinti vartotoją dėl produktų prigimties, sudėties, gamybos metodo ir datos, vartojimo kiekio, kil-mės ir vartojamųjų savybių, galiojančių kainų ir kitokių mokėjimo sąlygų, įskaitant mokėji-mo atidėjimą, kreditą, lizingą, atsiskaitymą iš karto ir t.t.,pristatymo, keitimo, grąžinimo, remonto ir garantinių sąlygų, patentų prekės ženklų, dizaino, pramoninių pavyzdžių ir pre-kių pavadinimų, autorių teisių ir licenzijos, oficialių pripažinimų, vardų, medalių, diplomų apdovanojimų bei jų patvirtinimų,

· Reklama neturi iškraipyti ar netinkamai interpretuoti, traktuoti ir naudoti mokslinių ir kitų tyrimo rezultatų, statistinių duomenų, ištraukų ir citatų iš publikacijų, iškraipyti mokslinių terminų ar vartoti mokslinio žargono, siekiant suteikti matomą mokslinį pagrindą, kurio iš tikrųjų nėra,

· Produktų panašumų palyginimas turi būti sąžiningas ir remtis įrodomais faktais. Reklama turi atitikti sąžiningos konkurencijos reikalavimus ir palyginimais neklaidinti vartotojų,

· Reklama neturi teigti ir liudyti klaidingų faktų ir vertinimų, kuriuos duoda neturintys atitin-kamos kvalifikacijos

ar patirtie asmenys (kai vertinimai nesusiję su tinkama kompetencija ir patikimumu), todėl negalima teikti nuorodų į tokius įrodymus ir liudijimus, naudotis pase-nusiais liudijimais ir įrodymais,

· Reklama negali juodinti kitų įmonių pramonės ar komercinės veiklos,amato ir profesijos, negalima jokia panieka, pajuoka, tiesioginis ar netiesioginis kitų produktų pateikimas (ko-mentaras aptarimas) be jų sutikimo,

· Reklama neturi vaizduoti, atspindėti ar remtis žmonių privataus ar visuomeninio gyvenimo faktais, vaizdais ar aprašymais be šių asmenų išankstinio sutikimo,

· Reklama privalo vartoti gerą vardą ar reputaciją turinčių žmonių pavardes, įmonių vardus, ssimbolius, prekių ženklus korektiškai, nepažeisti garbės ir žmonių orumo, negalima vartoti antiįstatymiškos simbolikos, įmonių ar įstaigų klaidinančių neteisėtų ženklų,

· Reklama neturi imituoti kitų reklamos bendrovių kompozicijų, teksto, vaizdo, muzikos, gar-so efektų. Jei vienoje ar keliose šalyse vyksta reklamos kampanija, kitų panašių reklamos renginių tuo pat metu tose šalyse neturi vykti, kad neimituotų, netrukdytų ankščiau pradėtam renginiui ir neklaidintų vartotojų,

· Reklama turi būti aiški, nesvarbu, koks yra informacijos ir kreipinio nešėjas. Jei reklama įkomponuojama į renginį, leidinį ar kt., turi būti aišku, kkad tai yra reklama,

· Reklama turi garantuoti visuomenei saugumą, joje negali būti informacijos apie pavojingas situacijas, veiksmus, įpročius ir požiūrį, kurie demonstruotų atsainų elgesį į pavijų ar sau-gumo ar saugumo priemones,

· Reklama neturi naudotis vaikų patiklumu, jaunimo gyvenimiškos patirties stoka, jų lengvai ppažeidžiamais jausmais. Joje negali būti teiginių ar vaizdų, kurie sukurtų precedentą psichi-nėms, moralinėms ir fizinėms traumoms,

· Atsakomybė už reklamos kodekso taisyklių ir reikalavimų nesilaikymą tenka visiems re-klamos dalyviams: reklamos užsakovui, tiems, kas dalyvauja planuojant, kuriant, publikuo-jant ar kitaip pateikiant reklamą, reklamos gamintojams,agentūroms, radijo, televizijos sto-tims, leidykloms ar kitoms žiniasklaidos priemonėms ir visoms sutarčių šalims.žinasklaidos priemonės ir kiti reklamos proceso dalyviai turi atsakingai suvokti, kad reklama per juos pa-tenka visuomenei,

· Reklamos tekstai, teiginiai ir iliustracijos turi būti prieinami patikrinti.reklamos užsakovas turi garantuoti būtinus įrodymus ir nedelsdamas juos pateikti vietos savivaldos ar reklamos priežiūros organams, kurie atsakingi, kad reklamos kodekso ir kitų norminių aktų būtų lai-komasi,

· Jei reklamos forma, turinys iš dalies ar visiškai pasisavinti iš kitų šaltinių, nusižengiama ki-toms kodekso taisyklėms, atsakomybė už kodekso rreikalavimų nesilaikymą nepanaikinama. Reklamos dalyviai neturi dalyvauti reklamos procese, jei reklama prieštarauja kodekso rei-kalavimams, yra nepriimtina savivaldos organams. Reklama nepateisinama ir tuo atveju, jei vėliau ištaisomi pažeidimai, pateikiama tiksli informacija,

· Reklama negali taikyti nesąžiningos prekybos metodų, kai reikalaujama už pateiktą prekę ar paslaugą atsiskaityti netgi tada, kai klientas jų atsisako arba grąžina. Neturi susidaryti įspū-dis, kad vartotojas būtinai turi įsigyti prekę ar naudotis paslauga kaip priedu.

Kadangi reklama yra vienas iš rinkodaros ir verslo komunikacijos elementų, labai svarbu suprasti jos santykį ssu visomis dalimis, jų tarpusavio ryšį. Rinkodaros elementai skirstomi į tokius, kuriems egzistuoti reikalingas fizinis produkto buvimas (dizainas, tobulinimas, pakavimas, distribu-cijos kanalai, priežiūra, saugojimas, kainų nustatymas, produkto pateikimas) ir, kurie gali būti vyk-domi, neatsižvelgiant į produkto pardavimo rėmą (reklama, pardavimo skatinimas, produkto vieši-nimas). Reklamos ryšys su kitais rinkodaros elementais yra akivaizdus, pavyzdžiui, jei skatinamas pardavimas, apie tai vartotojas geriausiai sužino iš reklamos. Sprendimas reklamuotis pirmiausia reiškia naują agresyvią politiką rinkoje, norą padidinti savo dalį joje, tačiau reikia apskaičiuoti, ar reklama kainuos pigiau nei kiti būdai pateikti vartotojams informaciją, ar turima pakankamai įgū-džių ir patyrimo, kad ji būtų veiksminga. Ypač reklamos galimybes padidina internetas.

Reklamuodami pasistenkite išryškinti visus gaminio pranašumus ir vartotojui suteikiamą naudą, pademonstruoti produkto nepakartojamumą ir unikalumą, pagerinti charakteristikas, sutei-kiančias išskirtinumo. Jei prekė iš tikrųjų turi daug išskirtinių savybių, būtina pasirinkti ir specifinę informacijos priemonę, kuri galėtų pateikti reklamą tiesiai potencialiam pirkėjui. Tai gali būti profe-siniai spaudos leidiniai, specializuotos radijo ir televizijos laidos ir kanalai, pirkėjų seminarai ir kt. Nors vieno skelbimo kaina, palyginti su masinė s spaudos priemonėmis, čia gana didelė, bendros reklamos išlaidos gali būti įkandamos ir pradedantiems verslininkams. Ypač tai pateisinama, kai formuojama nedidelė savų vartotojų grupė.

3. PRODUKTO REKLAMOS PRIEMONĖS

Įmonės gali daug pasiekti naudodamos nebrangias pardavimo rrėmimo priemones. Prie jų pri-skirtume specifines reklamos ir informacijos priemones: vidines ir išorines, šviesos, rašytines, gar-so, elektronines ir kitas, įmonės ir jos produkcijos ženklus, pristatomąsias knygas, brošiūras, katalo-gus, prospektus, plakatus, laiškus, net užsakymo blankus, pakuotes ir kt.

Didžiausias krūvis tenka masinės reklamos priemonėms ir reklamai per tiesioginius kontaktus. Išskirtinos reklamos priemonės: laikraščiai, žurnalai, radijas ir televizija, vaizdinė (masinė) ir de-monstruojamoji reklama (plakatai, afišos, reklaminiai užrašai ir t. t.), reklama paštu, įskaitant elek-troninį, tinklapius, skelbimus ir reklamines užsklandėles internete, kino reklama.

3.1. Televizijos reklama yra labai įtaigi ir veiksminga, ji gali pasiekti beveik visus šalies gy-ventojus, stambios įmonės tarp kitų reklamas priemonių jai gali skirti išskirtinę vietą.

Iš išorinės reklamos formų plačiai turi būti naudojama šviesos reklama – šviesos priemonėmis ryškiai iliustruojama įmonių emblema (firminis ženklas), įvairūs šviesos užrašai ir kompozicijos, kviečiantys sudaryti sutartis, pasinaudoti paslaugomis ar apsilankyti įmonėje.

3.2. Pristatomoji knyga. Ji naudojama ir tinka brangioms prekėms pristatyti, todėl turi atrody-ti solidžiai, turėti lengvai įsegamus ir išimamus lapus.Kad būtų patogiau gali, joje gali būti įdėklai. Svarbu, kad knygoje būtų visa reikalinga informacija., tačiau nebūtina dėti visų smulkmenų.

Knygą galima suskirstyti dalimis: įvadas, prekės ir paslaugos, įmonė, pabaiga, priedai. Kiekvie-nai daliai, prekei iur paslaugai gali būti skirtas antraštinis spalvotas lapas. Pradžioje prieš įvadą pa-teikiamas tūrinys. Techinė ir rrinkodaros informacija kaupiama knygos prieduose.

Knygos priedai – brėžinia, fotografijos ir kiti. Agentai, kiti tarpininkia, klijentai jū gali gauti ap-tarnaujančiose arba pagalbinėse įmonėse (agentūrose, atstovybėse, prekybos namuose ir t.t.).

Pristatomojoje knygoje gali būti pateikiama gerai įliustruota medžiaga apie įmonę, prekių par-davimo grafikai (diagramos), spalvotos darbuotojų ir darbo vietų nuotraukos. Tai klijeitams sukuria patikimesnį įvaizdį.

Iš esmės taikomos reklamos priemonės keičia savo aktyvumą, formą ir įtaką panaudojant įvai-rius interneto reklamos teikėjus:

· Duomenų bazių valdytojus,

· Web mazgų valdytojus (vadinamuosius proveiderius),

· Paeiškos programas internete,

· Verslo direktorijas, skirtas www išteklių daiktiniams orentaciniams katalo-gams.

· Elektoninius prekybos centrus

· Didelių leidinių, tele – ir radio laidų elektroninius analogus

· Reklamos agentūrų, verslo ir kitų įmonių rinkodaros ir kitų skyrių tinklapius,

· Reklamos agentus tarpininkus, perparduodančius popurelių www tinklapių re-klamos plotus

3.3. Reklaminės užsklandės. Reklaminės užsklandės, viena iš elektroninių reklamos priemo-nių, vadinamos reklaminėmis antraštėmis. Ju tikslas – atkreipti interneto naršytojų dėmesį į no-rimą informacijos šaltinį (tinklapį), įšiaip informacija ar nauja produktą. Ten gali būti naudojani įvairaus dėmesio pritraukimo techniniai (judėjimo, veikimo kaita, mirgėjimas), dizaino (grafika, įmonės logotipas, spalvų kontrastai) ir kiti elementai. Užskandėms būdingas ribotas informaci-jos kiekis, kad jos siuntimas į informacijos gavėjo kompiuterį užimtų kuo mažiau laiko ir nebūtų nutraumktas.

Interneto paslaugos vartotojams gali tapti labiau artimos ir patrauklios. Vartotojia galėtų tapti net reklaminių užsklandėlių (vadinamųjų

banerių) apsikeitimo sistemos nariais: isipareigo-tų kitų reklamines užsklandėles paskepti savo tiklapiuose ir taip gerokai padidintų reklamos pri-einamumą.

3.4. Elektroniniai forumai organizuojami per diskusinius „kambarius“ įmonių serveriuose. Fo-rumuose organizacinę struktūrą sudaro:

· Biblioteka,

· Virtualus bendravimo kambarys,

· Elektroninės skelbimų lentos.

3.5. Skelbimo lentos yra specializuota elektroninio tinklo struktūra, skirta vienai temai ar vie-nam klausimui. Įmonės specialistai gali pasirinkti dominančią verslo sritį, regioną, konkrečią varto-tojų grupę ir kt.

3.6. Konferencijos – supaprastintas forumų variantas be bibliotekos ir skirtingų bendravimo kambarių, jos rengiamos nemokamai internete iš anksto paskelbta tema. Įmonių sspecialistai, pasi-rengę tiesiogiai bendrauti su informacinės visuomenės atstovais, atlieka ypač svarbią pardavimo rėmimo užduotį, operatyviai aptardami tiek bendras problemas, tiek specifinius vartotojų informa-vimo ir poreikių tenkinimo klausimus.

3.7. Lapeliai ir užsakymo blankai. Savo produkcijai reklamuoti įmonės retai naudoja lapelius ir užsakymo blankus, skirtus galutiniams vartotojams. Tai daro įmonės, teikiančios gerai žinomas paslaugas arba kurių prekės skirtos perparduoti. Tam parengiami išankstinių užsakymų blankai.

3.8. Brošiūros ir katalogai. Ši priemonė naudojama labai plačiai. Gerai parengta ši medžiaga puikiai apibūdina įmonę, jos prekes ir paslaugas. TTai savotiška įminės ir jos atstovų (vadovybės, komercijos tarnybų) vizitinė kortelė. Katalogų galima rasti ir specialiuose interneto tinklapiuose.

Rengiant brošiūra ir katalogą būtina:

· Nuspręsti, kam jis bus skirtas (vyrams ar moterims, kaimo gyventojams, pagyvenusiems, vidutinio amžiaus žmonėms ar paaugliams, moksleiviams ar mokytojams iir t.t.),

· Išanalizuoti, kaip brošiūras ir katalogus rengia kiti, ypač konkurentai (apipavidalinimas, stilius ir t.t.),

· Siekti, kad priemonė skatintų pirkti,

· Pasitelkti reklamos profesionalus, grafikus, dizainerius (ypač jei brošiūra ar katalogas rengiami pirmą kartą ar skelbiami interneto tinklapyje).

Kai kurie verslininkai brošiūrose ir kataloguose skelbia kainas (kainynus) ir užsakymo blan-kus. Tai galima daryti tik tada, jei per reklamos laiką (pusmetį, metus, sezoną ir t.t.) kainos nekis. Bet kainynus ir užsakymus tikslingiau rengti atskirai ir pridėti prie brošiūrų ar katalogų.

3.9. Užsakymo blankai būna pasirašomieji ir registraciniai; jie gali būti naudojami kaip pardavimo priemonė. Daug dėmesio būtina skirti papildomam užsakymo blankui – iki šiol versli-ninkai tam teikė mažai reikšmės. Kaip rodo praktika, ji parinktas tinkamas užsakymo blanko forma-tas ir forma, jis gerai apipavidalintas, blankas skatina pardavimą. Užsakymai yyra svarbi tyrimo priemonė ir informacijos šaltinis. Užsakymo blanke paprastai nurodoma:

· Įmonės pavadinimas, adresas ir pašto indeksas,

· Kredito kortelės vieta, jos galiojimo pabaigos data,

· Telefono numeris,

· Prekių sąrašas su kainomis, vieta prekių kiekiui ir sumai pažymėti,

· Papildomo prekių užsakymo vieta,

· Mokesčių sumos,

· Pakrovimo, gabenimo ir kitos išlaidos.

Užsakymo blankuose gali būti palikta vietos klausimams arba jie pateikti pirkėjams (užsa-kovams) ir nurodyta atsakymų vieta. Dar gali būti nurodyti bankų rekvizitai, kreditinio įsiskolinimo už ankstesnę prekių siuntą padengimo galimybės. Jei užsakomos prekės brangios ar tai daroma iš anksto, iš pirkėjo ggalima gauti daug papildomos informacijos.

3.10. Reklaminiai prospektai. Jie labai traukia dėmesį: čia aprašomi visi prekių ir paslaugų pranašumai, apibūdinama nauda pirkėjams.

Prospektai paprastai reikalingi reklamos kompanijos pradžioje, tik paskui rengiama brošiū-ros ir katalogai. Juose gali būti rašoma apie prekių pristatymą, prekių pranašumą ir naudą, patei-kiama kita informacija. Klientai, perskaitę įminės prospektą, nori gauti išsamesnių duomenų, ir jie pateikiami brošiūrose ar kataloguose.

Grafiškai prospektus gali daryti patys komercijos darbuotojai pagal šabloną. Kad šios re-klamos priemonės būtų gyvesnės, galima naudoti guminius spaudus, antspaudus ir kt. Būtina pa-rinkti kelias svarbiausias antraštes ir išskirti didesniu šriftu. Teksto nereikia sugrūsti, kad būtų leng-va skaityti, ir suskirstyti į kelis smulkius paragrafus.

Paprastai ant balto lapo padarytas prospektas (nupiešta, suklijuotos iškarpos, išdėstyti pava-dinimai ir panaudotos kitos priemonės) kopijuojamas. Kopijas galima daryti ant spalvoto popie-riaus. Tokie lapeliai gali būti dedami į pristatomąją knygą, pateikiami su užsakymo blankais, siun-čiami kartu su laišku ir pan.

Jei reklamos priemonę rengia verslininkas, reklamos agentas už paliktą jai vietą gauna apie 15 proc. komisinių pinigų. Tačiau jei turima lėšų, bent iš pradžių gaminti reklamos priemones reikė-tų užsakyti profesionalams – reklamos organizatoriams.

3.11. Siūlomieji prekių kuponai. Tai veiksminga, klientą skatinanti reklamos rūšis. Jie la-bai naudingi tam tikru laikotarpiu: kai sumažintos prekių kainos arba kai klientas įsigyja tam tikrą prekių aar paslaugų kiekį.

Kuponus, kaip ir reklaminius prospektus, gali padaryti patys verslininkai, nukopijuoti ir su-karpyti. Jie papildo anksčiau apibūdintų rūšių reklamą.

3.12 Reklaminiai plakatai kabinami gatvėse, stotyse, ant transporto priemonių ir kitur, kur susidaro didesni vartotojų srautai. Smulkioms įmonėms, ypač teikiančios paslaugas galutiniams var-totojams, naudingi plakatai ir reklamos skydai, nurodantys, kur jos įsikūrusios ir kaip jas pasiekti (neretai reikia paprasčiausios iškabos, rodyklės). Plakatai labiausiai tinka reklamuoti didelę poten-cialią paklausą turinčias prekes ir paslaugas.

Vaizdas plakate ir prekės turinys turi atitikti arba sutapti su išoriniu prekės vaizdu. Patartina daugiau bendrauti su dailininku ar spaustuvininku. Jei numatoma kurti mažai plakatų, galima pasi-samdyti dailininką studentą – jis per valandą padaro vidutiniškai du plakatus. Plakatus, reklamuo-jančius tam tikros srities paslaugas, tikslinga kabinti to profilio parduotuvėse, pavyzdžiui, sporto paslaugas – sporto, turizmo – fotoprekių parduotuvėse ir pan.

3.13. Reklaminiai laiškai. Jie veiksmingi kartu su telefono pokalbiu, kai siūlomos prekės ar paslaugos. Reklaminiai laiškai siunčiami su medžiaga, skirta pardavimui organizuoti (katalogais, kainynais, užsakymo blankais ir t.t.). Tokios bendros priemonės sudaro galimybę gauti užsakymą arba telefonu susitarti dėl prekių ar paslaugų pristatymo.

Anketose sukaupiama klientų pateikta informacija. Čia surašomi dažniausiai pardavėjams, verslininkams pateikiami klausimai. Rengiant tokias anketas, pardavėjams, mugių dalyviams pave-dama registruoti klientų, potencialių pirkėju dažniausiai keliamus klausimus.

Iš klausimų ir atsakymų matyti, kkuo prekė ar paslauga skiriasi nuo konkurentų, paaiškėja kiti pranašumai, pateikiamos specialios prekės naudojimo taisyklės ir t.t.

3.14. Kitos priemonės. Įminės prekes ir teikiamas paslaugas geriausiai reklamuoja:

3.14.1 spausdintos, todėl visą medžiagą būtina rinkti ir tinkamai naudoti:

· Duoti klientams,

· įdėti į pristatomąją knygą,

· skelbti interneto tinklapiuose, prie reklaminių laiškų pridėti įvairių tekstų apie įminę.

Spausdintą medžiagą verčiau fotografuoti ar kopijuoti. Pateikiant kopijas būtina nurodyti leidinio pavadinimą, datą.

Jei turima nedaug straipsnių ir kitos iliustruojamos spausdintos medžiagos, visa tai galima sukomponuoti viename dideliame lape ir parodyti, kaip įminė plėtoja savo veiklą. Galima padaryti mažesnio formato šios medžiagos kopijas.

Jei konkrečių straipsnių ir kitos medžiagos apie įmonę, jos prekės nėra, kaupiama medžiaga apie analogiškas prekes ir paslaugas, moksliniai – techniniai straipsniai, mugėse, parodose naudotos reklamos priemonės.

Jei įminė gauna laiškų su gerais atsiliepimais, sveikinimų, nors ir švenčių proga, juos būtina panaudoti pristatant įmonę ir jos produktą visuomenei. Tai palankiai nuteikia klientus, didina pasi-tikėjimą įmone, jos paslaugomis.

Atsiliepimų galima gauti ne tik jų pasyviai laukiant iš dėkingų klientų, bet ir išprovokuoti juos parašyti laišką ir paprašyti informuoti valstybines įmones apie sėkmingą įminės veiklą ir kt. Pavyzdžiui, įmonės atidarymo, ypatingo renginio ar jubiliejaus proga atsakingam miesto darbuoto-jui parašomas laiškas, nurodoma, kokia veikla verčiamasi, ir prašoma atsiųsti specialų laišką ar kreipimąsi ta proga.

Galima prašyti draugus,

pažįstamus, kad pateiktų savo atsiliepimus apie įmonės produktą, ypač jei jis intelektinio pobūdžio.

3.14.2 Garso įrašus komercinės įmonės plačiai taiko, be visų kitų reklamos ir informacijos priemonių. Jie negali būti ilgesni nei 15 minučių. Paprastai tai eksporto, importo įmonių pirkėjų nuomonės apie prekes, diskusijų su specialistais ir ekspertais telefono įrašai.

Įmonės vis daugiau naudoja skaidres, vaizdo įrašus. Stambios įmonės komercijos tarnybas vaizdo priemonėmis aprūpina pačios. Šias reklamos priemones kartais rengia entuziastingi darbuo-tojai ir net klientai. Neprofesionalumą atsveria individualus kliento, potencialaus vartotojo vertini-mas, ppožiūris, patirtas įspūdis.

3.14.3 Pakuotė. Nors pakuojant pirmiausia siekiama išsaugoti prekę transportuojant, sau-gant, pakraunant ir iš kraunant, pakuotė yra viena iš veiksmingiausių informacijos ir reklamos priemonių, ji atlieka ir kitas funkcijas. Prekės pakuotė ir ženklinimas turi:

· išskirti vieno prekės ženklo prekes iš kitų,

· kuo tiksliau informuoti pirkėjus apie prekę,

· nurodyti, kaip prekės naudojamos (vartojamos),

· pabrėžti, kokią naudą turės pirkėjas iš prekės,

· suderinti prekės devizą, aprašymą, vaizdo priemones: spalvą, foną, formą, stilių ir t.t.,

· užtikrinti reikiamą vienetų apimtį,

· maksimaliai panaudoti prekėms skirtus plotus, lentynas, stelažus.

4. REKLAMOS VIETA

Reklamos vieta turi bbūti tinkamai parinkta, priklausomai nuo turimų lėšų ir auditorijos, ku-riai ji skirta. Kiekviena reklamos vieta turu savų pranašumų ir trūkumų.

4.1 Spauda. Reklamos laikraščiuose tas pranašumas, kad skelbia vietinės rinkos informaciją, pasirodo laiku ir yra lanksti. Ji suskirstyta pagal prekes ar ppaslaugas, ją lengva pasirinkti. Trūkumai – ši reklama trumpalaikė: laikraščiai greit sensta, prasta reprodukcijos kokybė, mažėja jų skaitytojų skaičius. Žurnalai reklamai naudojami gana plačiai, tačiau jiems reklama turi būti rengiama iš anksto – -prieš 2-3 mėnesius, be to, ji skirta tik tam tikram skaitytojų būriui.

4.2 Skelbimai. Skelbimų lentos tinka daugeliui prekių, tačiau ne visur jos gali kaboti, ribo-tos ir jų kūrybinės išraiškos galimybės. Skelbimai transporto priemonių išorėje ir viduje nebrangūs. Keleiviai turi laiko į juos įsižiūrėti. Skirta mažų ir vidutinių pajamų vartotojams.

4.3 Radijas. Reklama per radiją – gana pigi informacija, veikianti daugelį gyventojų sluoksnių, gali būti diferencijuota pagal laidas. Trūkumai: ši informacija trumpa, įsiminti kai ku-riuos duomenis (telefonų numerius, adresus) gana sunku.

4.4 Kinas. Anksčiau reklamos agentūros kiną pasitelkdavo plačiau. Dabar, kkai žiūrovų ne-daug, o reklamos gamybos sąnaudos didelės, retai benaudojama.

4.5 Reklama televizijoje apima didelę auditoriją, daro didelį poveikį. Trūkumas – aukšta kaina. Didelį reklamos srautą, sunku įsiminti.

4.6 Reklama paštu. Reklaminiai prospektai siunčiami tiesiogiai į namus. Privalumai – galima siūlyti pasirinktiems pirkėjams. Marketingo organizatoriai gali išsinuomoti ar sudaryti pirkėjų sąrašus, kompiuteriuose galima sukaupti daug informacijos apie esamus ir potencialius pirkėjus. Trūkumai: reklama gana brangi, o kai pirkėjų pašto dėžutės kupinos, kai kurie reklamą išmeta, jos net neskaitę.

5. PREKIŲ IR PASLAUGŲ ŽENKLAI

Pirmas pprekių ženklų įstatymas priimtas 1857 m. Prancūzijoje, paskui tik 1883 m. Didžiojoje Britanijoje.

Tarptautinės prekių ženklų pripažinimo ir apsaugos teisinės normos nustatytos 1883 m. Lie-tuvos Respublika priėmė Prekių ženklų apsaugos įstatymą 1925 m. prekių ženklai pagal šį įstatymą galiojo nuo vienerių iki dešimties metų. Šalyje prekių ženklus galėjo registruoti ir kitos valstybės. Tam buvo sudaromi dvišaliai susitarimai prekių ženklams saugoti.

1993 m. Lietuvoje pakartotinai priimtas Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas. Pagal jį žy-menys, galintys būti ženklu, yra:

· žodžiai, asmenų pavardės, šūkiai,

· raidės ir skaitmenys,

· piešiniai ir emblemos,

· erdvinės formos (gaminio išorinis vaizdas, pakuotė ir talpa),

· spalva, spalvų derinys ar išdėstymas,

· bet koks nurodytų žymenų derinys.

Pagal įstatymą žymuo negali būti pripažintas ženklu, jei jis;

· neturi skiriamojo požymio,

· nusistovėjusioje veikloje yra tapęs bendrinis,

· žymi tik prekių rūšį, kokybę, paskirtį, vertę, kilmės vietą, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą ar kitas prekių ir paslaugų charakteristi-kas,

· gali suklaidinti visuomenę,

· prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, etinėms visuomenės normoms, žmogišku-mo principams,

· panašus ar tapatus kitiems įmonės ženklams, vardams, saugomiems prekių kilmės vietos pavadinimams ir t. t.,

· yra neužregistruotas arba neteisėtai naudojamas, kai neturima tam teisių perėjimo dokumento ar įgaliojimo,

· pasibaigė registracijos laikas (10 metų, jei toliau nepratęsiamas).

Daug daugiau dėmesio verslininkai skiria prekės ženklui sukurti, palaikyti, platinti, tačiau ne visada tikslinga naujai prekei kurto naują ženklą. Seno pprekės ženklo naudojimo naujiems ga-miniams pranašumai yra gana dideli:

· iš karto įgyjamas pirkėjų pasitikėjimas,

· iš esmės sumažinamos reklamos išlaidos,

· prekė lengvai įtraukiama į parduotuvės prekių asortimentą.

Jei naujam gaminiui sukuriamas ir naujas prekės ženklas, tikimasi šių pranašumų:

· ateityje jis iš principo bus panaudotas ir kitoms prekėms,

· atsiras naujų galimybių užimti tvirtas pozicijas rinkoje,

· atsiras naujų vartotojų poreikių,

· prekės bus parduodamos didesnėmis kainomis, jei taip reikės gamintojui,

· bus geriau informuotas pirkėjas,

· atsiras galimybė nustatyti didesnę kainą ir gauti didesnį pelną,

· prekė nebus susijusi su analogiškų prekių paklausa esant platesnei rinkai (su keliais prekybos įmonės ženklais).

Komercinių įmonių ženklai rinkoje yra gana gerai įsitvirtinę ir užtikrina gana neblogas par-davimo sąlygas, šioms prekėms skiriamos geriausios vietos parduotuvėse, jų kainos paprastai būna kiek mažesnės nei vidutinės. Kokybiškos smulkių gamintojų prekės turi galimybę konkuruoti su galingų ir gerai žinomų įmonių produkcija, tačiau tokie gamintojai (tiekėjai) gali prarasti savaran-kiškumą, tapti daugiau priklausomi nuo prekybininkų dėl kainų ir nuolaidų nustatymo, atsiskaitymo tvarkos, įforminimo, pakavimo ir t. t.

Tinkamai orientuota, apgalvota, ilgalaikė atskirų gamintojų prekių reklama gali sėkmingai konkuruoti su prekybos įmonių ženklų taikymu. Mat pirkėjai mažai sieja prekės kokybę su įmonių ženklu. Šių ženklų taikymas turi ir daugiau trūkumų;

· tokios prekės individualizuotos, jos negali suformuoti pirkėjo gyvenimo stiliaus, įvaizdžio,

· jos įpakuotos neišvaizdžiai, neemocingai.

Ženklo savininkas gali:

· ženklą perduoti pagal sutartį visai ar iš ddalies kartu su savo veikla arba be jos kitam asmeniui,

· suteikti kitam asmeniui savarankišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba da-liai prekių ar paslaugų ženklinti visoje Lietuvos Respublikoje.

6.PREKĖS REKLAMA

Prekės reklama ir reklama, kuria siekiama paklausos didėjimo, dažniausiai naudojama rekla-muojant konkrečią prekę. Pagrindinis skirtumus tarp firminės ir prekių reklamos bei reklamos, kuria siekiama didinti paklausą, yra tas, kad pirmoji remia tam tikrą prekę ištisus metus, antroji – tik pre-kės paklausos skatinimo periodu.Pirmosios tikslas –sukurti konkrečios prekės ir patraukti vartotojų dėmesį. Antrosios – didinti bendrąją firmos produkcijos paklausą.

· Prekės reklama dažniausiai susijusi su konkrečiu prekės ženklu ir įmanomomis jo modifika-cijomis. Jos tikslas – sukurti tam tikros prekės įvaizdį ir atkreipti į ja vartotojų dėmesį. Prekės žen-klas ir visų pirma emblema (su atitinkamomis spalvomis ir simboliais) turi būti nuolat reklamuoja-mi reklaminės kampanijos matu. Ši reklama siekia, kad prekės ženklas įsiskverbtų į vartotojų pasą-monę ir skatintų asociacijas, susijusias su prekės kokybe bei įvaizdžiu, arba tokias, kokių siekia marketingo specialistas.

Prekei reklamuoti pasitelkiamos beveik visos masinės informacijos priemonės. Tokia reklama turi atitikti šiuos reikalavimus: turi būti įtikinanti, aktuali, daranti įspūdį, išbaigta, su solidžiu prekės ženklu, spalvinga (tam tikrų spalvų derinys), atsargi lengvai atpažįstama. Ši reklama turi propaguoti tam tikrą gyvenimo stilių (pvz., džinsai – laisvas gyvenimo stilius). Ji

turėtų būti pateikta didžiau-siose žmonių susibūrimo vietose ir labiausiai paplitusiose masinės informacijos priemonėse. Be to, kaip teigia marketingo specialistas R. Morris, šiai reklamai svarbiausia yra jos kokybė, o ne kiekybė arba reklaminės kampanijos ilgumas.

· Prekė gali būti reklamuojama nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais. Kiekviename lygy-je naudojamos kiek skirtingos reklamos priemonės.

· Reklama, kuria siekiama didinti paklausą, naudojama greitam naujos prekės įvedimui į rin-ką arba prekių reklaminės kampanijos laikotarpiu. Tai trumpalaikė reklama. Ji nėra susijusi su prekės įvaizdžiu, gyvenimo stiliaus arba prekės privalumų rreklamavimu. Ši reklama pri-valo labai greitai pasiekti tikslą. Ji turi išryškinti atskiras reklaminės kampanijos detales, ypač jei reikia atitraukti vartotojų dėmesį nuo konkurentų prekių ir atkreipti dėmesį į savo produkcijos kainų pranašumą (kai reklama skirta mažmeninei prekybai). Ši reklama turi būti informatyvi, tačiau trumpa. Siekiant maksimalios jos naudos, reikia įsidėmėti, kad prekes pavadinimas, įpakavimas ir reklaminis skelbimas yra susiję ir visi jie karti nulemia prekės poziciją rinkoje. Be to, čia patartina naudoti spalvingus ir šviesius elementus. Ji pateikiama kuo dažniau, ssiekiant tikslinės auditorijos dėmesio ir užsibrėžtos paklausos padidėjimo ap-imties. Organizuojant reklamą, kuria siekiama didinti paklausą, masinės informacijos prie-monių parinkimas yra visiškai neribotas (jei neriboja biudžetas). Šią reklamą organizuojant šalyje, derėtų pradėti nuo reklaminių klipų per televiziją, po to pereiti prie rradijo, žurnalų ir ypač prie laikraščių. Beje, galima pradėti ir nuo laikraščių, nes jie geriausiai iš visų masinės informacijos priemonių tinka aktyviai trumpalaikei reklamai (pvz., kai stimuliuojama prekių paklausa mažmeninėje prekyboje).

Organizuojant prekės reklamą, reikia laikytis tokio principo: jei reklama, kuria siekiama didinti paklausą, stiprinama, konkrečios prekės reklama turi būti palaipsniui silpninama. Tai reiškia, kad prekės reklama turi būti laikinai nutraukta tol, kol bus baigta reklaminė kampanija, kuria siekiama bendros paklausos didinimo. Antraip vartotojai praras susidomėjimą konkrečia preke.

7. PAGRINDINĖS REKLAMOS GRUPĖS

Tarptautinė reklamos asociacija (TRA) reklamą klasifikuoja į devynias pagrindines grupes:

1) Spaudos reklama;

2) Spausdinta reklama;

3) Audiovizualinė reklama;

4) Parodos ir mugės;

5) Reklaminiai suvenyrai;

6) Pašto reklama;

7) Lauko reklama;

8) Ryšiai su visuomene;

9) Kompiuterizuota reklama.

M. N. Aizenberg prie šių reklamos stilių priskiria firminio stiliaus kūrimą. Kai kurie nėra linkę firminį stilių tapatinti ssu reklamos priemonėmis, tačiau aišku, kad su juo glaudžiai siejasi dauguma reklamos tipų.

7.1. Spaudos reklama aprėpia įvairiausias reklamos medžiagas, publikuotas periodinėje spau-doje. Šią reklamą galima skaidyti į du pagrindinius porūšius:

1) reklaminiai skelbimai,

2) apžvalginio – reklaminio pobūdžio straipsniai ir publikacijos.

Reklaminis skelbimas – tai mokamas skelbimas, paprastai spausdinamas periodinėje spaudoje. Pagal klasikinį variantą reklaminis skelbimas pradedamas dideliu šūkiu (sloginu), kuris trumpai atspindi komercinio siūlymo turinį ir privalumus. Pagrindinė reklaminio skelbimo dalis – tekstas, išspausdintas mažesniu šriftu, išdėsto reklaminio skelbimo esmę, pabrėžia vartotojui nnaudingas produkto savybes ir privalumus. Skelbimo pabaigoje pateikiamas adresas (jei reikia, telefonas, faksas), kuriuo vartotojas turi kreiptis. Meninis reklamos skelbimo apipavidalinimas turi atitikti jo turinį. Čia patariama išskirti pagrindinius firminio stiliaus elementus (prekės ženklą ir firminį bloką). Svarbi reklaminio skelbimo detalė yra šriftas. Atkreiptinas dėmesys į deramą jo ryškumą, aukštį, plotį. Daug dėmesio skiriama spalvoms ir šrifto stiliui, nes reklaminis skelbimas turi būti patrauklus, ‘užkliūnantis’ akiai.

Reklaminiai skelbimai gali būti įvairaus pobūdžio: tekstiniai, vaizdiniai-tekstiniai, skelbi-mai-plakatai, specialūs skelbimai, piešiniai su užrašais, skelbimai su kuponais, serijiniai skelbi-mai, į spaudą dedami reklaminiai lapeliai.

Apžvalginio-reklaminio pobūdžio straipsniai dažniausiai pateikia redaguotą medžiagą, apžvalgos forma parašytą apie įmonės veiklą, arba yra interviu (su firmos vadovais, partneriais ar vartotojais) formos. Siekiant didesnio efekto, šias publikacijas patariama iliustruoti, nes vien tik tekstą be iliustracijos skaitytojai priima ne taip noriai ir palankiai kaip su iliustracijomis. Meniniam apipavidalinimui čia taip pat patariama naudoti firminę simboliką.

Reklaminiai skelbimai ir apžvalginio-reklaminio pobūdžio straipsniai spausdinami laikraš-čiuose, žurnaluose, biuleteniuose, įvairiuose žinynuose.

7.2. Spausdinta reklama – tai vienas pagrindinių reklamos tipų. Ji orentuota į regimąjį (vaizdi-nį) suvokimą. Pagal A. D. Naimušiną spausdintą reklamą galima skirstyti į du pogrupius:

1) Reklaminiai kataloginiai-informaciniai leidiniai;

2) Proginiai (dažniausiai naujametiniai) reklaminiai (sveikinimų) leidiniai.

Reklaminiai kataloginiai-informaciniai leidiniai reklamuoja konkrečias prekes arba paslau-gas. Tai katalogai, prospektai, bukletai, pplakatai, lapeliai, informaciniai biuleteniai.

Katalogas – subrošiūruotas ir išspausdintas leidinys, aprėpiantis susistemintą daugelio pre-kių sąrašą. Jis sudarytas tam tikra tvarka, iliustruotas prekių nuotraukomis. Katalogai daugiausia paplitę prekiaujant paštu, nors jie leidžiami ir kitais atvejais, pvz., pramonės įmonės supažindina pirkėjus (didmenininkus ir mažmenininkus) su sudėtingais gaminiais, agregatais, detalėmis. Katalo-gai naudingi tuomet, kai firmos veikla labai plati, o ji vienu metu dirba keliomis kryptimis.

Katalogai turi būti kruopščiai parengti, gausiai iliustruoti. Iliustracijos kataloge dažnai svar-besnės už tekstą. Tekstas turi būti trumpas, bet informatyvus

Prospektas – tai nedidelės apimties reklaminė priemonė, paprastai apausdintas leidinys (dažniausiai A4 arba mažesnio formato popieriaus lape, nors griežtų taisyklių nėra), informuojantis apie kokią nors vienos įmonės konkrečią prekę arba prekių grupę. Jame pateikiama prekių aprašy-mas ir iliustracijos. Prospektai nuo katalogų skiriasi mažesne apimtimi ir tuo, kad jie gali būti lei-džiami kokia nors proga arba kaip prestižinis firmos leidinys.

Bukletas – skirtingai nei katalogas ar prospektas nesubrošiūruotas, o daug kartų sulanksty-tas (į ‘armonikėlę’) leidinys. Gali būti įvairaus dydžio. Spausdinamas ant ypatingai gero ir brangaus popieriaus. Bukletas apipavidalinimu labai panašus į prospektą, tačiau ir bukletams, ir prospektams keliami labai dideli reikalavimai, nes jie priklauso prestižinėms reklamos priemonėms. Dažnai buk-letai skiriami firmos jubiliejams, aprašant jos pasiekimus, paslaugas ar produkciją, pateikiant ffoto-grafijas, paveikslus, būdingus geriausioms prekėms.

Plakatas – didelio formato nesurištas ir nesulankstytas leidinys, daugiausia tik su vienpusiu lapo išspausdinimu. Čia stambus piešinys ar fotografija yra papildoma dideliu reklamos šūkiu (sloganu), trumpai perteikiančiu svarbiausią reklamos idėją. Dažnai plakate išspausdinamas kalendorius, nes jis didina plakato funkcionalumą. Pastaruoju metu gana plačiai paplitę plakatai, kurių antroje pusėje pateikiamas detalus prekių aprašymas.

Reklaminiai lapeliai – mažo formato lapeliai, leidžiami dideliu tiražu. Juose pateikiama reklaminė informacija apie konkrečią paslaugą ar prekę. Jie turėtų išsiskirti ryškesniu apipavidalinimu, tipišku reklaminiu tekstu. Kartais apipavidalinant reklaminį lapelį naudojami piešinukai, humoristiniai šūkiai, figūros, įvairūs šriftai. Reklaminio lapelio tekstas neturi būti sudėtingas.

Detalesnė informacija pateikiama informaciniame biuletenyje. Jam nenaudojami firminiai blankai. Apipavidalinimui naudojamos firminės spalvos arba firminis ženklas. Skirtas asmenims, kurių interesų kryptis panaši. Tekste žinios apie įmonę turi būti pateikiamos detaliai, kad suintere-suotasis galėtų išskirti įmonę iš analogiškų rinkoje. Informaciniai lapeliai dalijami.

Reikia pastebėti, kad visų reklaminių kataloginių leidinių meniniame apipavidalinime gana ryškiai turi išsiskirti reklamos iniciatoriaus firminė simbolika, turi būti nurodytas jo adresas, telefono, fakso numeriai ir pan.

Press-release – spausdinta priemonė, skirta spaudos atstovams. Joje pateikiama informacija, su kuria norima supažindinti žurnalistus: trumpos žinutės apie įmonę, jos pagrindinę produkciją ar paslaugas, perspektyvas, kartais pristatomi vadovai. Dalijama parodose, pristatymuose (prezentaci-jose), labdaros akcijose ir pan.

7.3.

Proginiai (naujametiniai ar jubiliejiniai) reklaminiai (sveikinimų) leidiniai – labai efektyvi spausdintos reklamos priemonė, nes jie pasižymi ypač aukšto lygio skvarbumu. Tai firmi-niai sieniniai ir staliniai kalendoriai, dienoraščiai, užrašų knygelės. Juose tam tikrą vietą (kampe-liuose ir pan.) užima informacija apie siūlomas prekes ar paslaugas. Viršeliuose ir kalendoriuose aiškiai pavaizduojama firmos simbolika.

7.4. Audiovizualinė reklama apima reklaminius kino filmus ir videofilmus. Jie skirstomi į penkias pagrindines filmų rūšis:

1. reklaminiai klipai – trumpi, nuo 15 sekundžių iki keleto minučių filmai, paprastai reklamuo-jantys visuomeninio naudojimo prekes aar paslaugas; gali būti rodomi kino teatruose prieš seansą arba per televiziją;

2. reklaminiai-techniniai filmai – reklaminiai filmai, trunkantys 5-10 minučių, pirmiausia in-formuojantys apie pramoninės paskirtie prekes, žaliavas, mašinas, įrangą; dauguma atvejų šie filmai skirti specialistams;

3. reklaminiai prestižiniai filmai – nuo 10 iki 20 minučių (arba daugiau) trunkantys filmai, pa-sakojantys ne tik apie produkciją, bet daugiausia apie pačią kompaniją; skirti atskiroms tiks-linėms grupėms; filmų tikslas – palankios nuomonės apie firmą ir jos veiklą formavimas, prestižo kūrimas.

4. reklaminė ekspresvideoinformacija – specifinė videoreklama, pristatanti greitai parengtą vvi-deosiužetą apie kokią nors staigmeną organizacijos veikloje (naujos prekių linijos paleidi-mas, jubiliejus ir pan.);

5. skaidrių filmas (angl. Slide film) – programuota, automatiškai besikeičiančių spalvotų skaid-rių kompozicija, projektuojama ant vieno arba kelių ekranų. Ją papildo specialiai parengta fonograma.

7.5. Radijo ir televizijos reklama –– patys masiškiausi pagal apimtį reklamos tipai.

Labiausiai paplitusios radioreklamos rūšys yra: radioskelbimas, radioklipas, radiožurnalas, ra-dioreportažas. Organizuojant radijo reklamą reikia žinoti jos specifiką: turi būti kreipiamasi ne į “plačią visuomenę”, bet į įsivaizduojamą pašnekovą, į žmogų, kuris klausosi radijo; dešimt pirmųjų reklamos sekundžių yra svarbiausios – jei per jas nepavyks suintriguoti klausytojo kuo nors ypatin-gu, jo dėmesys bus silpnas ir tikėtina, kad jis nebaigs klausytis reklamos; maksimalus kalbėjimo greitis turi būti ne didesnis kaip du su puse žodžio per minutę; reikia padėti klausytojui įsivaizduoti reklamuojamą prekę – paminėti tokias savybes, kaip dydis, spalva, svoris, kvapas ir pan.; 60 sekun-džių trukmės reklamoje prekės pavadinimą būtina pakartoti keturis kartus; muzika ir kiti garsiniai efektai turi padėti, bet ne linksminti ar trukdyti suvokti prekę; rreklamos teksto eiliškumas turi atitik-ti kausimus: KAS? KAIP? KUR?

Labiausiai paplitusios televizijos reklamos rūšys yra:

– televizijos reklaminiai sukiniai,

– reklaminiai skelbimai,

– reklaminiai reportažai,

– TV laidos (šou, viktorinos, interviu ir kitos laidos, kurių metu reklamuojamos vienos ar kitos prekės),

– Reklaminiai intarpai (rodomi pertraukėlių tarp skirtingų laidų metu).

Televizija – viena iš brangiausių reklamos priemonių. Tačiau tiek radijas, tiek televizija pa-sižymi labai dideliu efektyvumu. Šios priemonės daugiausia taikomos reklamuojant masinio varto-jimo prekes ir paslaugas.

Marketingo specialistai A. D. Naimušin anksčiau apibūdintus reklamos tipus – spaudos, spausdintos, audiovizualinės, radijo ir televizijos – ppriskiria vienai masinės informacijos priemonių (MIP) grupei.

7.6. Demonstracinę – propaguojančią reklamą dažnai naudoja įmonės, norėdamos page-rinti, sustiprinti savo firminį įvaizdį rinkoje ar kitais tikslais. Tai:

– dalyvavimas parodose ir mugėse,

– įmonės gaminių demonstravimas ir pan.

Parodos ir mugės – labai svarbus reklamos tipas. Jis garantuoja didžiules reklamuojamų ga-minių demonstravimo galimybes. Tai gana efektyvi priemonė tiesioginiam ryšiui su pirkėjais už-megzti, sutartims su partneriais sudaryti. Pastaruoju metu parodos vis dažniau tapatinamos su mu-gėmis, tačiau tarp jų yra tam tikrų skirtumų: mugių tikslas – rinkos formavimas ir demonstruojamos produkcijos paklausos didinimas, o parodos – technologijos arba sukurtų naujų produktų, žmonijos pasiekimų demonstravimas. Parodose dažnai rengiamos prezentacijos, t. y. Firmos, prekės arba pa-slaugos pristatymai. Visus parodų renginius galima skirstyti į: tarptautines muges ir parodas, na-cionalines parodas, didmenines muges, specializuotas reklamos užsakovo muges, nuolatines ekspo-zicijas.

7.7.Reklaminiai suvenyrai – gera priemonė populiarinti įmonę, organizaciją. Reklaminiais suvenyrais kompanija didina savo solidumą, kuris ją daro patrauklesne partneriams ir vartotojams. Reklaminiai suvenyrai skirstomi į:

– firminius (čia suvenyrams būdingus meninius apipavidalinimus atstoja prekės ženklas ir firminis blokas),

– serijinis (įvairūs suvenyrai, ant kurių užklijuojami firminiai lipdukai su prekės ženklu),

– sveikinimų (naudojami dalykiniuose susitikimuose, kai pasirašoma stambi sutartis, jubi-liejų metu ir pan.),

– firminius įpakavimus (turi suvenyrui būdingų bruožų).

7.8. Pašto reklama (direct mail) – reklamos priemonė, skirta atrinktam, tikslingam vartoto-jui, pirkėjui, eesant minimaliai nenaudingo tiražo apimčiai. Įmonės paprastai turi jas dominančių žmonių (potencialių pirkėjų) sąrašus ir prireikus siunčia reklamos priemones konkrečiu adresu. Ta-čiau reklama paštu gali būti siunčiama ne tik konkretiems asmenims, bet ir pagal principą “į kiek-vienas duris”, kai reklamos priemonės įmetamos į gyventojų pašto dėžutes. Taigi pašto reklama gali būti dvejopa:

– reklaminiai informuojantys laiškai,

– reklamos priemonių išsiuntimas tikslinei auditorijai.

7.9. Lauko reklama – visa reklama, kurią matome gatvėse, miesto aikštėse, gyvenamuosiuose rajonuose: įvairūs reklaminiai skydai, afišos, šviečiančios iškabos, transparantai, elektroninės švieslentės. Be to, šiam reklamos tipui priskiriama reklama ant transporto priemonių, parduotuvių vitrinų reklama. Lauko reklama yra efektyvi priemonė. Jos paskirtis yra priminti, o efektyvumas pasireiškia tuo, kad ji yra daugkartinio poveikio. Lauko reklama negali pradėti reklaminės kampani-jos, ją gali tik pratęsti arba užbaigti. Kadangi šią reklamą mato daugelis gatvėje praeinančių žmo-nių, lauko reklamos priemonėms keliami tokie reikalavimai: ypatingas ryškumas ir išskirtinumas, ne per maži matmenys, reklamos teksto aiškumas, patrauklumas. Šio tipo reklamoje aiškiai išryški-nama firminė simbolika:

7.10. Ryšiai su visuomene (public relations) – veiksmų ir renginių kompleksas, kurių tikslas yra sukurti teigiamą visuomenės nuomonę ir palankumą firmos atžvilgiu. Tai firmos įvaizdžio kū-rimas, visuomenės įtikinimas firmos naudinga veikla žmonijai. Pagrindinis ryšių su visuomene tiks-las yra sukurti kompanijos prestižą, pelnyti visuomenės pasitikėjimą ta kompanija iir jos produkcija. Prie ryšių su visuomene renginių kai kurie autoriai nurodo žemiau išvardytas priemones, kurios pri-klauso ir propaguojančiai-demonstracinei reklamai:

· Pristatymai, konferencijos, simpoziumai,

· Visuomenei naudingų renginių finansavimas, rėmimas,

· Prestižinės pakraipos straipsnių publikavimas spaudoje ir kitose masinės informacijos priemonėse.

7.11. Kompiuterizuota reklama – naujausias reklamos tipas. Jis pasireiškia reklaminės infor-macijos skleidimu į kompiuterinių sistemų informacinius bankus. Kaip mano daugelis užsienio spe-cialistų, ši reklama ypač perspektyvi, nes pastaruoju metu labai sparčiai vystoma informacinė kom-piuterinių ryšių tinklinė sistema (pvz., Internet).

8. DEMONSTRACINĖS REKLAMOS ORGANIZAVIMAS

Demonstracinė reklama daugumai įmonių yra labai reikalinga. Jai priskiriamos tokios priemo-nės:

· parodos;

– parodos-pardavimai;

– parodos-peržiūros;

– parodos-ekspozicijos;

· demonstravimas;

– prekių veiksmo;

– madų;

· degustacijos;

· mugės;

· pristatymai;

· nemokami seminarai, konferencijos;

· nemokamas pavyzdžių dalijimas;

· festivaliai.

Šios priemonės naudojamos švenčių arba įvairių specialiai organizuojamų renginių metu, sutei-kia galimybę užmegzti tiesioginius ryšius su pirkėjais, partneriais.

Mugės – tai prekių pardavimas, periodiškai organizuojamas nustatytose vietose.

· Valstybės (šalies) mugės – tai mugės, kurios veikia prekių mainų dinamiką šalyje, racionali-zuoja ūkinius ir komercinius ryšius, skatina informuotumą; teikia didelę pagalbą regionams, įvairių šakų subjektams, duodamos galimybę įsigyti reikiamos kokybės įvairios produkcijos.

· Žmoninės mugės – tai mugės, kuriose dalyvauja tam tikros teritorinės zonos įmonės. Prekių asortimento sudėtis šiose mugėse dėl socialinių, geografinių, klimato sąlygų ir transporto ryšių ap-ribojimo yra specifinė tai zonai, prastesnė.

· Regioninės mugės (tam tikros srities, krašto) funkcionuoja operatyviam vartotojų aprūpini-mui būtiniausiomis prekėmis. Šios mugės dalyviams yra labiausiai prieinamos (dalyvavimo kainos atžvilgiu).

· Vietinės mugės –

tai miesto, apylinkės ar rajoninės mugės, kurių parengimas paprastai būna žemesnio lygio, nei anksčiau minėtų. Čia prekių asortimentas nėra platus, dalyvauja smulkesnės, vietinės įmonės.

Parodos – tai viešas naujų idėjų, materialinių arba dvasinių pasiekimų demonstravimas visuo-menei. Jų metu susitinkama su specialistais technologais, klientais, su kuriais buvo bendraujama tik laiškais ar telefonu. Parodose vyksta dalykiniai pokalbiai, platinama reklaminė medžiaga ir prestiži-nė literatūra, organizuojamos teminės ir spaudos konferencijos, seminarai.Svarbiausias dalyvavimo parodose tikslas – duoti realią ir tikslią informaciją apie įmonę, jos prekes.

Paroda ir mmugė yra labai panašūs renginiai, nes būtent parodos ir kilo iš mugių. Mugė labiau orien-tuota į pardavimus, o paroda – daugiau reklaminio, prestižinio pobūdžio.

Seminaras – tam tikra paskaitos forma, kurios metu suteikiama vertingos informacijos apie firmą, prekes, paslaugas, jų ypatybes, efektyvumą, dažniausiai demonstruojant produkcijos priva-lumus ir savybes.

Prezentacija – Tai firmos prekės arba paslaugos pristatymas. Jos dažniausiai organizuoja-mos parodose, tačiau gali vykti ir kaip visiškai savarankiški renginiai.

Nemokamas firmos produktų dalijimas – tai efektyvi marketingo veiklos priemonė. Pro-duktų dalijimas gali būti taikomas ddvejopai: 1) produktą atiduodant negrįžtamai visam laikui; 2) produktą atiduodant tam tikram laikui (skolinamas išbandyti).

Nemokamas suvenyrų dalijimas Suvenyrai – pakabukas raktams gėrimų butelio atidary-tuvas ar rašikliai – puikiai atlieka primenančios reklamos funkcijas.

Literatūra

1. V. Sūdžius „ Įmonių komercija: principai ir praktika“ Vilnius,1997.

2. E. BBagdonas „Biznio įvadas“ I dalis, Kaunas,1995.

3. V. Bagdonas „Verslas Europoje“ Vilnius, 1994.

4. V. Sūdžius „Pardavimų valdymas: principai ir praktika“ Vilnius, 2002.

5. R. Urbanskienė, R. Viržintas „Demonstrantinė reklama: mugių ir parodų organizavimas“ Vilnius, 1997.

6. R. Pittman „Privačios parduotuvės sėkmė“ Vilnius, 1994.

7. C. N. Parkinson „Administravimas ir kiti vadybos pagrindai“ Vilnius, 1998.

8. Čeikauskienė M. “Reklama ir firmos įvaizdis”-V.:Lietuvos informacijos institutas, 1997.

9. Lisauskienė A. “Prekių ženklo raida ir jo reišmė//Organizacijų vadyba:sisteminiai tyrimai”-VDU. 1998.

10. Urbanskienė R., Viržintas R.”Demonstracinė reklama”-Lietuvos informacijos institu-tas,2000.

11. www.iaa.lt

12. www.neotika.lt