Reklamos priemonės ir medžiagos

ĮVADAS

Reklamos apibūdinimas yra sudėtingas. Nagrinėjant jos sąvoką, randame persipynusius tiek ekonomikos, sociologijos, psichologijos, ir estetikos klausimus. Norint sumaniai naudotis reklama, būtina žinoti jos prigimtį, ir funkcionavimo mechanizmą šiuolaikinėje ekonomikoje.

Reklama apibrėžiama ir kaip ekonominė kategorija. Planingai naudojama kaip informacijos priemonė, reklama tampa tarpininku tarp gamybos, cirkuliacijos ir vartojimo sferų.

Reklama atsirado XVIII-ame amžiuje sparčiai suklestėjusiose Jungtinėse Valstijose. Jos atsiradimą iš esmės sąlygojo visuomeninis darbo pasidalijimas ir ypač prekybos bei amatų išsivystymas. Reklamos šaknys siekia žilą senovę. Apie jos praktiką eina kalba jau ppačiose pirmuose rašytinės istorijos dokumentuose. Reklamai tarnavo iškabos, freskos, piešiniai uolose, kviesliai, šaukliai, antspaudai bei ženklai ant prekių.

Šiuo metu reklama tapo būtinu gyvenimo atributu. Be jos neįsivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo.

Reklamą galima apibrėžti kaip trumpą, emocionaliai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos davėjo, vartotojo ir visos visuomenės tarpusavio interesais. Ji palengvina vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą ppoveikį atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Ji susijusi su visuomenės nuomonės formavimu. Reklama yra daugiafunkcinė veikla su daug tikslų ggali būti siekiama jos pagalba.

GERIAUSIOS REKLAMOS PRIEMONĖS

Reklaminės kampanijos metu prekė reklamuojama spaudoje, per radiją, per televiziją, reklaminiuose stenduose ir kt.

Viena efektyviausių yra radijo reklama. Radijo reklamos privalumas – informacijos skleidimas didžiuliame plote ir didelei auditorijai 24 valandas per parą. Radijo reklama yra operatyvi ir nebrangi. Galima pateikti tokias rekomendacijas radijo reklamai tobulinti: sužadinti klausytojo vaizduotę;

• reklamą palydėti įsimenamu garsu (garsiniu simboliu, nesudėtinga melodija ar daina);

• reklamos idėja turi būti lakoniška, aiškiai išreikšta ir visiems suprantama;

• reklama turi iš karto sudominti klausytoją;

• reklamai naudoti populiariausių laidų, madų naujienų, žinių, orų pranešimo laiką;

• į tekstą būtina įtraukti telefoną ir adresą;

• skelbime panaudoti garsius žmones ( sportininkus, aktorius ir pan.);

• jei ta pati prekė reklamuojama ir per radiją, ir per televiziją, tai patartina nnaudoti tuos pačius personažus, tekstus, tą pačią melodiją.

Reklama laikraščiuose ir žurnaluose yra labai populiari bei pigesnė nei per televiziją. Galima pasiūlyti keletą rekomendacijų reklamai spaudoje:

• pavadinimas turi atkreipti dėmesį, neturėti daug žodžių ir atspindėti esmę;

• apeiti neigiamus aspektus;

• naudoti paprastus ir darančius teigiamą poveikį žodžius („nemokamai“, „naujovė“ ir pan.);

• iliustracija turi intriguoti, fotografija yra geriau nei piešinys;

• skelbimo maketas turi būti paprastas ir viena didelė iliustracija yra geriau nei daug mažų;

• geriausias formatas yra leidinio puslapio;

• naudoti užrašus po ppiešiniais, daryti tuos užrašus reklaminio pobūdžio;

• nebijoti ilgų tekstų, nes jei vartotojas perskaitęs pavadinimą susidomėjo preke, tai jis norės gauti daugiau informacijos ir skaitys toliau;

• reklama bus efektyvesnė jei fotografija ar tekstas atspindės realaus gyvenimo paveikslą.

Televizijos reklama apima vaizdą, garsą, judesį, spalvą, todėl auditorijai daro didesnį poveikį nei kitos informavimo priemonės.Televizijos reklamos apimtis ir jos dalis pasaulio rinkoje nuolat didėja. Tokio pobūdžio reklama suteikia vis daugiau informacijos, tampa įdomesnė, sudėtingesnė bei brangesnė.Galima pasiūlyti tokius patarimus televizijos reklamoms:

• televizija yra vizuali reklamos priemonė, todėl auditorija įsimena ne tai, ką girdi, o tai, ką mato;

• reklama turi būti vizualiai įdomi, reklamos idėja turi būti tiksli, aiški, lengvai priimtina ir sudominti žiūrovą per pirmas 5 sekundes;

• reklama neturi versti galvoti, o iš karto priimti tai, kas matoma;

• reikėtų naudoti žmones, ypač įžymius, prekei reklamuoti;

• neleisti ilgų diskusijų, nenaudoti daug žodžių.

Reklama labiausiai skaitomuose leidiniuose ir labiausiai žiūrimose televizijos laidose yra brangiausia, todėl taupydamas reklamos davėjas rizikuoja prarasti nemažą dalį vartotojų. Tokia situacija ištiko nemažą dalį lietuviškos produkcijos gamintojų. 1997 metais per 11 mėnesių „Vilniaus buitinės chemijos“ prekių apyvarta krito 35%. Ši įmonė naudojo radijo reklamą, dalyvavo visose parodose „Rinkis prekę lietuvišką“, bet varžytis su užsienio konkurentais TV eteryje negali, nes per brangu. TTuo tarpu „Timotei“ šampūnas yra labiausiai reklamuojamas „Unilever“ produktas ir nuo pasirodymo pradžios iki 1997m. rugpjūčio mėn. per Lietuvos TV (koncerno duomenimis) buvo parodyti 324 šio produkto reklaminiai klipai ir kiekvienas suaugęs žmogus matė šį klipą vidutiniškai 37 kartus.

Reklaminiams stendams turi būti parenkamos tinkamos vietos. Tokios reklamos dažniausiai yra palei autostradas, žmonių susibūrimo vietose ir primena vartotojui apie jau žinomas prekes, paslaugas bei gamintojus. Tokie reklaminiai skelbimai trumpi ir nesuteikia vartotojui pilnos informacijos apie prekę ar paslaugą. Todėl tokia reklama nėra efektyvi supažindinant su naujais gaminiais.

Gaminys gali būti reklamuojamas parodose, mugėse, seminaruose. Gali būti panaudojamos audiovizualinės priemonės, prospektai, katalogai, bukletai, atvirukai, blankai, kalendoriukai, ženkliukai ir kt.

REKLAMAI NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS

Kad reklama būtų matoma, ryški, spalvinga, patraukli akiai, įsimintina – tam reikalingos medžiagos, kurios padeda kurti reklamą. Tai įvairus popierius, dažai, plėvelės, įvairios medžiagos stendams, iškaboms, švieslentėms ir t.t gaminti.

Popierius

Vienas iš efektyviausių reklamos būdų yra spauda (reklama laikraščiuose, žurnaluose, reklaminiuose bukletuose, kalendoriuose, pakabinamuose plakatuose ir t.t)

Popierius tai plona lakštinė medžiaga, sudaryta iš tarpusavyje persipynusių ir surištų augalinių plaušelių. Popierius yra gaminys iš mechaninio arba cheminio augalų plaušelių, kurie vandeningoje suspensijoje vienas su kitu susivelia tarp priemaišų ir pagalbinių medžiagų kaip užpildų, dažiklių arba klijų, kada apdirbant yra formuojamas lapas. Pagrindiniai užpildai ppopieriaus gamyboje yra molis ir kreida, kiti chemikalai (užpildai) suteikia popieriui papildomų savybių, pvz. spalvą, tvirtumą, neskaidrumą, skaidrumą, atsparumą drėgmei ir t.t.

Iš popieriaus gaminimo mašinos popierius išeina nekreiduotas. Šį popieriaus pagrindą galima padengti storesniu ar plonesniu sluoksniu kreidavimo medžiagos, sudarytos pagrinde iš pigmentų ir klijavimo medžiagos. Vėliau popierius kalnendruojamas – lyginamas. Jei kalendravimo neužtenka, ir norima, kad popierius įgautu dar geresnes savybes, tada yra naudojamas superkalandras.

Knyginis-žurnalinis popierius gaminamas kaip įprastas kreidinis popierius, bet iš plonesnio popieriaus pagrindo, o užnešamas kreidinis sluoksnis yra plonesnis (6-12 g/m2). Kad popierius būtų mažiau permatomas, į jį pridedama daugiau cheminių medžiagų.

Laikraštinis popierius tai yra stiprus cheminės arba mechaninės plaušienos, mašininio lyginimo neklijintas popierius, kurio gramatūra yra nuo 40 iki 52 g/m2. Kadangi šis popierius yra skirtas (greitajai) ruloniniai spaudai, jis privalo greitai priimti dažus, tokiu būdu yra gerai sugeriantis.

Etiketinis popierius. Pagrindinėms etiketinio popieriaus rūšims galima priskirti vienpusio kreidavimo ir metalizavimo popierių. Kreidinis etiketinis popierius gali būti atsparus arba neatsparus vandeniui. Neatsparus vandeniui, etiketinis popierius naudojamas sausam įpakavimui (pvz., šokolado, saldainių, vaflių ir t.t). vandeniui atsparaus etiketinio popieriaus sudėtyje yra specialiųjų dervų. Šis komponentas yra būtinas, kad etiketė nesuplyštų į atskirus gabaliukus, nuplaunant jas nuo butelių. Etiketinio popieriaus pasirinkimą nulemia, jo panaudojimo sritis.

Dekoratyvinis popierius. Nors dekoratyvinio

popieriaus įvairovė yra labai didelė, visas kolekcijas galima sąlyginai suskirstyti į 10 grupių:

– masėje dažytas popierius ir kartonas. Jis gali būti lygus arba turėti įvairius įspaudus.

– masėje dažytas popierius ir kartonas, turintis “ruoželių” raštą. “Ruoželiai” gaunami popieriaus gamybos metu, o ne įspaudžiant raštą ant paruošto popieriaus specialiais įspaudais. “Ruoželių” raštas yra panašus į vandens ženklus.

– Spalvotas popierius, pasižymintis aukštu paviršiaus lygumu. Šis popierius tinkamas kopijavimo technikai.

– Dažytas masėje popierius yra kartonas su įvestais plaušeliais (dažniausiai medvilniniais). Plaušeliai gali būti beveik neįžiūrimi, t.y. taškelių tipo, ttrumpi arba ilgi, tamsesni arba šviesesni už patį popierių. Toks popierius būna lygus arba su įspaudais.

– Masėje dažytas popierius ir kartonas, imituojantis įvairias gamtines tekstūras (dramblio odą, metalą, marmurą ir pan.)

– Padidinto baltumo kartonas su įspaudais arba be jų, dar vadinamas “vizitinių kortelių” kartonu. Dažniausiai yra naudojamas baltas arba su “lino” įspaudu kartonas.

– Florascensinis vienpusis arba dvipusis popierius.

– Perlamutrinio paviršiaus popierius ir kartonas, galintis turėti įspaudus.

– Liejamojo kreidavimo vienpusis kartonas. Apatinė kartono pusė yra balta. Šis kartonas pasižymi ypač blizgiu paviršiumi.

– Transparentinis (pusiau skaidrus) popierius. Skaidrumo eefektas gaunamas be jokių cheminių priedų, naudojant 100% celiuliozę. Šis popierius yra dažomas masėje, todėl gaunama spalva yra tolygi.

Dažai

Spaudos dažai – tai pagrindinė poligrafijos medžiaga, skirta atvaizdui ant paviršiaus sudaryti. Jų optinės ir techninės savybės turi atitikti spausdinimo technologinius reikalavimus.

Poligrafiniai ddažai – tai koloidinė sistema, susidedanti iš pigmento ir rišiklio. Be to, naudojami priedai reguliuojantys lipnumą, klampumą, užtvirtinimo greitį ir kitas savybes.

Pigmentai – tai smulkiadispersiniai juodi, balti ar kitokių spalvų milteliai, netirpūs vandenyje, aliejuje ir organiniuose tirpikliuose. Jie spaudos dažams suteikia optines ir kai kurias fizikines savybes. Pigmentai pagal cheminę sudėtį skirstomi į organinius ir neorganinius, pagal kilmę į gamtinius ir sintetinius. Poligrafijoje dažams paruošti dažniausiai yra naudojami sintetiniai organiniai pigmentai, rečiau neorganiniai.

Svarbiausia dažančiųjų medžiagų optinė savybė yra spalva, t.y. geba atspindėti elektromagnetinio spinduliavimo energiją tam tikroje spektro dalyje, dalį sugerti, paversti šilumine energija, o tai priklauso nuo dažančiųjų medžiagų molekulių cheminės struktūros. Jeigu neskaidrus kūnas sugeria daugumą visų matomos spektro dalies spindulių, jis matomas juodu, jeigu daugumą atspindi –– baltu. Jeigu kūnas sugeria dalį visų matomos spektro dalies spindulių – piku. Jeigu kūnas sugeria tam tikro spektro spindulius, likę atspindėti spinduliai yra spalvoti, kūnas matomas spalvotu.

Rišančios medžiagos (rišikliai) – tai skysta dažų fazė: dervos, įvairūs tirpikliai ir priedai. Jos suteikia dažams spausdinimo savybes: gebėjimą pasiskleisti plonu, lygiu sluoksniu, užsinešti ant spausdinimo formos, pereiti nuo formos ant spausdinimo paviršiaus ir užsitvirtinti ant jo. Keičiant rišiklių sudėtį, iš tų pačių pigmentų galima pagaminti dažus įvairiems spaudos būdams.dažų fiksavimas – tai jjų plėvelės susidarymas kapiliaraus bei poringo popieriaus kitokio sluoksnio paviršiuje. Dažų sluoksnis, sudarantis atspausdintą atvaizdą, sukietėja, todėl netepa, nemurzina. Sukibimas – tai tokia dažų būklė, kai nustoja tepti ir jį toliau galima perduoti tolimesniam apdirbimui. Galutinis užtvirtinimas – kai susidaro stipri plėvelė. Priklausomai nuo spaudinių paskirties, spausdinimo būdo ir kitų technologinio proceso faktorių dažai užtvirtinami:

– cheminiu plėvelių susidarymu;

– įsigėrimu, kai tirpiklis atskiriamas įsigeriant;

– tirpiklio išgarinimu.

Polimerinės medžiagos

Lauko reklama – tai vienas seniausių būdų informuoti potencialius pirkėjus apie įmones, parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas. Ši reklamos priemonė skiriasi nuo kitų tuo, kad gyventojas informaciją gauna būdamas ne namuose, o gatvėje. Labiausiai paplitusios lauko reklamos priemonės:

– parduotuvių pastato išorė (eksterjeras);

– reklaminiai plakatai;

– reklaminiai skydai;

– reklaminės vėliavos;

– reklaminės iškabos, tentai;

– reklaminiai stendai.

Lauko reklamai įgyvendinti naudojamos įvairios polimerinės medžiagos, kurios yra atsparios šalčio, drėgmės, šviesos poveikiui.

Polivinilchloridas (PVC). Reklamos gamyboje dažniausiai naudojamos porėtos VEKA PVC plokštės. Tačiau tokios plokštės nėra skaidrios, t.y. netinka šviečiančios reklamos gamybai. PVC atspari smūgiams, atmosferos pokyčiams, UV spinduliams, drėgmei. Chemikalams. Iš jų gaminamos raidės, švieslenčių kraštai. Kantai, reklaminiai skydai. Šis plastikas nedegus, chemiškai atsparus šarmams, rūgštims, druskų tirpalams, gerų dialektinių savybių.

Dažniausiai yra naudojama trijų tipų polivinilchlorido plokštės:

1. Monolitinės plokštės yra labai lengvos, kietos, matiniu paviršiumi. Pasižymi tuo, kad lengvai apdorojamos: pajaunamos, gręžiamos, frezuojamos, lakuojamos, klijuojamos ir t.t.

2. Sluoksniuotų plokščiųpaviršius kietas llabai lygus, blizgantis. Išorinis sluoksnis – tai sutankintas PVC, atsparus mechaniniam bei cheminiam poveikiui. Vidinis sluoksnis – tai suputotas, nedidelio tankio PVC. Toks plokštės vidinis sluoksnis sumažina jos temperatūros išsiplėtimo koeficientą, svorį ir kainą, nepakeisdamas jos atsparumo. Šios plokštės pasižymi atsparumu deformacijai, smūgiams, drėgmei, chemikalamsatmosferos, UV spindulių poveikiui.

3. Kombinuotos plokštės. Pavyzdžiui VEKA AL plokštės išorinius sudaro baltai dažyti 0,5 mm aliuminio skardos lakštai. Vidinis sluoksnis tai suputotas polivinilchloridas.

Šios plokštės naudojamos eksterjero ir interjero apdailai, greitai surenkamoms ar išrenkamoms pertvaroms, tūrinei reklamai, reklaminių skydų gamybai ir t.t. Šias plokštes galima gręžti, frezuoti, pjauti, klijuoti, lakuoti, formuoti karštą, pjaustyti lazeriu, padengti šilkografiniu būdu.

PVC plėvelės. Šios plėvelės būna įvairių rūšių: skaidrios, peršviečiamos, neskaidrios, blizgančios, matinės, įvairių spalvų ir atspalvių.Įvairios plėvelės gali skirtis savo lipnumu, atlipimu, atsparumu, aplinkos poveikiu. PVC plėvelės naudojamos užrašams bei dekoravimui lauke, reklamai ant šviesdėžių, tūrinių raidžių, skydų, automobilių apklijavimui ir t.t. Perkeliamoji skaidri plėvelė yra skirta daugkartiniam plėvelėje išpjaustytų objektų, raidžių perkėlimui nuo silikonizuoto popieriaus ant galutinio paviršiaus bei apsaugai transportuojant.

Polikarbonatas – tai polikondensacijos būdu gaminamas polimeras. Polikarbonatas stiprus, standus, atsparus senėjimui net aukštoje temperatūroje, nejautrus atmosferos, bei šviesos poveikiui. Jo neveikia druskų tirpalai, riebalai, alyvos, skiestos rūgštys bei šarmai. Brinksta acetone bei bendzine, tirpsta chloringuose angliavandeniliuose, o sstiprūs šarmai juos suardo. PC plokštės yra ilgaamžės, gaminamos su oro tarpu. Pasižymi geru šviesos pralaidumu.Šviesos pralaidumas nuo 80% iki 60% . Po 10 metų PC plokštės praranda iki 4% šviesos pralaidumo. Atsparios temperatūrai nuo -30oC iki 115oC.

Polikarbonatas naudojamas stogams, stogeliams, šiltnamiams, mansardoms, išoriniai lauko reklamai, pertvaroms, vitrinoms, žiemos sodams ir t.t.

Polikarbonato trūkumas yra tas, kad jis yra linkęs sugerti drėgmę iš atmosferinės aplinkos, o paskui, esant mažesniam drėgnumui, šią drėgmę jis išgarina. Todėl prieš užnešant ant polikarbonato polimerines plėveles, jo paviršius turi būti išdžiovintas. Be to papildomai paviršius gali būti padengtas specialia hermetine medžiaga. Prieš užnešant aplikaciją bet kokios markės polikarbonato virš 3 mm storio plokštės turi būti džiovinamos specialioje kameroje apie valandą. Pabaigus džiovinimą reikia galutinai paruošti paviršių. Polikarbonato paviršių reikia nuplauti vandeniu, kuriame yra ištirpinta natūrali, be abrazyvinių dalelių plaunanti medžiaga. Plauti reikia minkšta medžiaga arba kempine. Pabaigus darbą paviršių reikia sausai nuvalyti, nepaliekant drėgnų dėmių. Tokiu būdu nuvalant paviršių drėgmė nespėja įsigerti į polikarbonatą.

Polikarbonato plokštės lengvai montuojamos ir apdirbamos tradiciniais mechaninio apdirbimo metodais (pjaunamos, gręžiamos ir t.t.).

Nežiūrint į tai, kad polikarbonatas yra stiprus, jis yra linkęs, veikiamas apkrovos, trūkinėti, ypač jeigu valymui naudojami skiedikliai. Be to dar reikia atkreipti dėmesį į dar vieną polikarbonato charakteristiką –

tai paviršiaus nepastovumas mechaniniam poveikiui: įbrėžimams, pradūrimams ir t.t.

Organinis stiklas. Organinis stiklas pagal savo sudėtį skirstomas į PS, SAN, PMMA.

PS organinis stiklas – tai skaidrus, baltas polistirenas. Tai pigiausias organinis stiklas. PS organinį stiklą galima formuoti termiškai. Jis yra trapus, lengvas, gerai praleidžia šviesą (iki 90%), palyginti atsparus chemiškai. PS stiklas veikiamas UV spindulių greitai pagelsta, todėl rekomenduojama naudoti vidaus reklamai.

Polistirenas dar gali būti vadinamas polistiroliu arba stiroliu. Polistirenas – tai vienas iš lengviausių plastinių medžiagų. Polistirenas yra skaidrus stiklo ppavidalo plastikas. Jis yra kietas, standus, atsparus smūgiams, vandeniui, rūgštims ir šarmams, gerų dialektinių savybių, todėl yra naudojamas elektroniniuose įrenginiuose. PS plokštės yra stabilios lengvesnės už stiklą, sunkiau ir saugiau dūžta. Polistirenas yra nesunkiai apdirbamas mechaniškai, lengvai dažomas, lakuojamas, klijuojamas (tarpusavyje ar su kitomis medžiagomis), pritvirtinamas, formuojamas karštu būdu, atsparus šalčiui, tačiau jo trūkumas tas, kad jis nėra atsparus šilumai, t.y. tinka darbui ne aukštesnėje kaip 70oC temperatūroje. Dar vienas polistireno trūkumas, kad jis yra trapus normalioje temperatūroje, turi polinkį ttrūkinėti. Atvirame ore jis senėja ir supleišėja. Veikiamas UV spindulių (ypač aukštesnėje temperatūroje) polistirenas gelsta ir iš dalies oksiduojasi.

Priešingai, egzistuojančiai tarp reklamos gamintojų nuomonei, polistirenas yra netinkamas reklamos darbams lauke.

SAN organinis stiklas – tai skaidrus, baltas stireno akrilonitrilo kopolimeras. SAN sstiklas atsparus cheminiam bei temperatūros poveikiui, mažai absorbuoja vandenį, labai kietas. Jis pasižymi ypač geromis savybėmis lenkiant termiškai ir vakuumuojant. SAN organinis stiklas tinka naudoti tiek vidaus, tiek lauko sąlygomis.

PMMA (polimetilmetakrilato) organinis stiklas yra atsparus vandeniui, palyginti atsparus cheminiam poveikiui, lengvai apdorojamas mechaniškai, nedūžta. PMMA plokštės idialiai tinka tiek lauko , tiek vidaus sąlygomis. Jų savybės nekinta ilgą laiką. PMMA organinio stiklo plokštės atsparios lūžimui, įbrėžimams, UV spinduliams, drėgmei, įvairioms klimatinėms sąlygoms.

Dvipusio lipnumo juosta. Dvipusio lipnumo juostų naudojimo sritis yra labai plati: nuo reklamos iki statybos. Reklamoje dvipusio lipnumo juostos dažniausiai yra naudojamos tūrinių raidžių tvirtinimui prie stiklo, metalo, plastiko, arba ja galima skardą, organinį stiklą, plastiką pritvirtinti prie kokio nors rėmo. Klijuojamus paviršius būtina nuvalyti specialiu tirpalu.

Naudojant dvipusio llipnumo juostą detalės yra patikimai sutvirtinamos nenaudojant tvirtinimo elementų. Šios juostos yra ekonomiškos, atsparios vibracijai, smūgiams, išorės poveikiui.

Sujungiant du paviršius dvigubo lipnumo juosta, sujungimas būna paslėptas, nematomas, o sujungiami paviršiai yra lygūs ir nepažeisti. Detalių sujungimas yra labai stiprus ir patikimas. Klampūs akrilo klijai prasiskverbia į paviršiaus nelygumus ir stipriai sujungia du paviršius. Jėgos, veikiančios suklijuotą skydą, pasiskirsto po visą perimetrą, skirtingai negu jungiant varžtais. Sujungimams naudojamos lengvos ir plonos medžiagos, o jungiant įprastais būdais naudojamos gana storos jungiančios detalės. DDvipusio lipnumo juosta galima suklijuoti ploniausias detales, nebijant, kad konstrukcija deformuosis. Dvipusio lipnumo juosta galima sujungti skirtingos rūšies medžiagas, nes ši juosta kompensuoja klijuojamų medžiagų skirtingus plėtimosi koeficientus. Toks detalių sujungimas yra hermetiškas ir jis neleidžia prasiskverbti drėgmei, druskoms į konstrukcijos vidų. Naudojant dvipusio lipnumo juostą atsisakoma daug nereikalingų operacijų: tokių kaip kniedijimo, paviršiaus valymo, suvirinimo darbų ir t.t.

Aliuminio profiliai. Iš įvairių aliuminio profilių yra gaminami šviečiantys ir nešviečiantys, plokšti arba išlinkę stovai.

Profiliai, formuojantys stovelius, yra sujungiami sąsajomis, priklausomai nuo konstrukcijos aukščio, Sąsajos tvirtinamos specialiais fiksatoriais-spynomis. Priekinė plokštė gali būti pagaminta iš bet kokios medžiagos: neperšviečiamiems stovams iš PVC, aliuminio ir kitų kompozitinių medžiagų, o peršviečiamiems stovams iš organinio stiklo arba polikarbonato. Antru atveju prie stovų yra tvirtinami peršvietimo elementai.

Iš aliuminio profilių galima pagaminti atskirai statomas, gerai pastebimas lauke ir viduje nuorodas Tokios sistemos susideda iš tekstinių profilių, atraminių stovelių, atramų, plastinių antgalių ir tvirtinimo elementų, sudarančių tarpusavyje užbaigtą modulinę sistemą.

Gaminant informacines lentas, skirtas eksploatuoti patalpų viduje, dažniausiai yra naudojama viena aliuminio profilio pusė. Interjero apipavidalinimui naudojamo aliuminio profilio priekinė pusė gali būti:

– natūralus aliuminis;

– anoduotas aliuminis (auksuotas, sidabruotas);

– nudažytas įvairiomis spalvomis.

Gaminant surenkamas informacines lentas, susidedančias iš daugelio elementų, yra naudojami šoniniai ir viduriniai tvirtinimo profiliai. Priekinis (informacinis) profilis yra užmaunamas ant specialių pplastmasinių kaištelių, kurie nesimato iš išorės.

Jeigu yra reikalingos nedidelės informacinės lentos, kuriose dažnai kinta informacija, yra naudojami vienalyčiai aliuminiai profiliai. Tokie profiliai turi 0,8 mm gylio griovelius, į kuriuos yra įstumiamos aliumininės lentelės. Informacija tokiose lentelėse gali būti atspausdinta, išgraviruota arba atlikta aplikacija. Tokios sistemos leidžia momentaliai pakeisti informaciją.