Smulkaus ir vidutinio verslo parama Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 2

1. Smulkaus ir vidutinio verslo charakteristika 4

2. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui. 4

3. Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonės Lietuvoje 7

3.1 Lengvatiniai kreditai 7

3.2 Mokesčių lengvatos 10

3.3 Specialiosois programos 12

3.4 Vyriausybės įstaigų garantinių institucijų ir draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama 14

3.5 Savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai. 17

3.6 Verslo inkubatoriai. 17

3.7 Konsultacinės ir mokymo paslaugos. 18

LITERATŪRA 22ĮVADAS

Kaip rodo pasaulio išsivysčiusių šalių praktika, smulkus ir vidutinis verslas (toliau SVV) yra šalių ekonomikos varomoji jėga ir socialinio stabilumo garantas. Smulkaus ir vidutinio verslo indėlis į užimtumo didinima, nnaujų darbo vietų kūrimą, naujos technikos ir technologijos panaudojimą, visiškai naujų veiklos sričių atsiradimą ir plėtojimą yra be galo didelis. Pasaulyje ši sritis išskirta ir jos svarba įvardyta 5-6 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Pvz., Japonijoje 1948 m. buvo įkurta smulkaus ir vidutinio verslo agentura, o 1963 m. buvo priimtas smulkaus ir vidutinio verslo “Bazinis įstatymas”, įvardijantis šią sferą kaip prioritetinę ir nurodantis valstybės vaidmenį ją stiprinant.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių gausa – tai augančios konkurencingos ekonomikos požymis. Mažujų ir vidutinių įmonių ssteigimas, jų veiklos skatinimas – tai ir vienas svarbiausių veiksnių plečiant bei stiprinant verslininkų sluoksnį, t.y. ta visuomenės dalį, kuri pajamų gauna iš savo ūkinės bei komercinės veiklos ir nereikalauja valstybės paramos . Be to, mažosios ir vidutinės įmonės yra ppagrindinės bei vienos svarbiausių darbo vietų steigėjų. Jos dinamiškiausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė. Mažas kapitalo poreikis, greitas reagavimas į rinkos pokyčius, konkurencijos didelėms valstybės įmonėms sudarymas, stambių įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnės kokybės produktų, paslaugų ir gamybos procesų kūrimas, palanki šeimininio verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galymibė – tai pagrindiniai mažųjų ir vidutinių įmonių privalumai.

Smulkus ir vidutinis verslas sudaro didžiają viso verslo dalį Europoje bei kitose rinkos ekonomikos šalyse. Europoje apie 98% visų įmonių priklauso smulkių ir vidutinių įmonių kategorijai, o 93% yra mikroįmonės. Vokietijoje SVV sektoriuje sukuriama apie 80% BVP ir net 98% įmonių priklauso šiai grupei, o jose dirba per 80% visų dirbančiujų. Didžiojoje Britanijoje mažos ir vidutinės įmonės sudaro 98,4% visų įmonių, jose dirba 44% vvisų dirbančiujų.

Lietuvoje smulkios ir vidutinės įmonės šiuo metu sudaro apie 95% visų veikiančių įmonių. SVĮ eksporto apimtis – daugiau kaip 22% visų įmonių eksporto, importo apimtis – apie 37%. Dauguma SVĮ, nors ir būdamos nedidelės, dirba gana efektyviai. SVĮ grynasis pelnas 1999m sudarė daugiau kaip 600 mln. litų (55% visų įmonių grynojo pelno), todėl SVV plėtojimas tampa prioritetine Lietuvos ekonomikos plėtros kryptimi.

Dabartiniu metu smulkaus ir vidutinio verslo plėtros klausimai yra sprendžiami kartu su viso Lietuvos ūkio plėtros, restruktūrizavimo ir iintegracijos į pasaulinę, Europos Sąjungos rinkas klausimais. Valstybė vis daugiau nustato paramos formų smulkiam ir vidutiniam verslui, taip siekdama sudominti gyventojus ir skatinti aktyviau dalyvauti versle.

Šiame darbe aptarsime kokios gali buti valstybės paramos SVV formos ir kaip ši parama vykdoma.1. Smulkaus ir vidutinio verslo charakteristika

Pradžiai derėtu apibrėžti kas tai yra smulkus ir vidutinis verslas. SVV samprata ir jo vieta nuolatos keičiasi. Skirtingi visuomenės sluoksniai jį vis kitaip vertina. Tie, kurie visai nėra susiję su smulkių ir vidutinių verslu, pastarojo kategorijai priskiria tik smulkius prekeivius, kurie iš esmės yra mažiau organizuoti ir labiausiai pažeidžiami. Tačiau tai yra neteisinga. Įvairiose valstybėse SVV apibūdinamas skirtingai, taikant įvairius kriterijus. Dažniausiai naudojami kriterijai yra darbuotojų skaičius, apyvartos apimtys ir įmonės kapitalo dydis.

Nuo 1998 01 01 pagal Europos Komisijos rekomendaciją Europos Sąjungos šalyse naudojama tokia įmonių klasifikacija:

• mikroįmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų, nepriklausomai nuo apyvartos;

• smulki įmonė, kurioje dirba nuo 11 iki 50 darbuotojų, metinė apyvarta iki 7 mln., kapitalas iki 5 mln. eurų;

• vidutinė įmonė, kurioje dirba iki 200 darbuotojų, metinė apyvarta iki 250 mln. eurų, kapitalas – 27 mln. eurų.

Lietuvoje pagal smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyma, kuris buvo priimtas 1998 m. lapkričio 24 d., o įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 d. smulkaus ir vvidutinio verslo subjektai yra šie:

• fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu;

• mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);

• smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9;

• vidutinė įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49.2. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui.

Egzistuoja tris principiniai požiuriai į valstybės vaidmeni remiant SVV:

1) Įvairios lengvatos, išimtys yra nesuderinamos su rinkos dėsnių funkcionavimu. Palankesnių sąlygų sudarymas tarp ūkio vienetų lemia nenatūralius santykius, neužtikrina konkurencijos, neskatina tobulėti. Todėl teigiama, kad valstybės kišimasis yra nepageidaujamas.

2) SVV turi būti sudaromos išskirtinės sąlygos. Įvertinant smulkaus verslo vaidmenį tiek ūkio subalansavimo, tiek socialiniu požiūrių ir jo formavimosi ypatumus, šiam požiūriui vis daugiau pritariama. Vienintelė sąlyga – tai turi būti daroma labai pagrįstai, atsižvelgiant į šalies ar regiono plėtros sąlygas ir poreikius.

3) SVV turi rasti savo vietą, kurioje dėl savo ypatumų būtų efektyvus. Tai dažniausiai esti tos rinkos nišos, kurios didelėms įmonėms yra nepatrauklios dėl mažų gamybos apimčių, gilios specializacijos ir didelio darbo imlumo.

Vienareikšmio atsakymo į klausimą kuris iš šių požiūrių teisingesnis, nėra. Įvairiose šalyse atskirų mokslininkų teorijose tai traktuojama skirtingai, tačiau bandoma ieškoti kompromisinio (tarpinio) varianto. Kiekviena valstybė SVV rėmimo pproblemas bando spręsti savaip.Pažiurėsime kaip tai viksta kai kuriose valstybėse.

Japonija. Dar 1948 m. prie Vyriausybės sukurta Smulkaus ir vidutinio verslo valdyba, įeinanti į Užsienio prekybos ir pramonės ministerijos sudėtį. Ji betarpiškai rūpinasi smulkaus ir vidutinio verslo reikalais. Iš dalies šiais reikalais rūpinasi ir administraciniai organai bei ministerijos, kontroliuojančios antimonopolinio įstatymo vykdymą. Japonijoje verslo rėmimas vykdomas visais smulkaus ir vidutinio verslo įmonių plėtros etapais (įregistravimas, augimas, plėtra ir pan.). Tuo tikslu naudojama įvairių ekonominių svertų sistema, kurioje ypač svarbią vietą užima lengvatinės paskolos, subsidijos, kreditai (bendrieji ir tiksliniai). Subsidijos teikiamos tik mokslinėms-techninėms programoms įgyvendinti.

Didžioji Brutanija. Joje personalo mažoms ir vidutinėms įmonėms rengimą valstybės mastu organizuoja visuomeninė organizacija, vadinama Darbo jėgos komisija; vietiniame lygyje padeda vietos valdžios organai, smulkaus verslo asociacijos ir kitos įstaigos bei organizacijos.Didžiojoje Britanijoje smulkus ir vidutinis verslas labai remiamas. Šalyje veikia apie 100 specialiųjų priemonių smulkiam verslui remti. Lengvinama mokesčių našta, skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansavimas, teikiama parama besikuriančioms įmonėms ir pan.

Prancuzija. Joje numatyta galimybė nedidelėms įmonėms, neturinčioms lėšų, nukelti mokesčių mokėjimo terminus. Per pirmus penkeris metus 50% sumažinamas pajamų mokestis juridiniams asmenims, pradėjusiems kurti mažas ir vidutines įmones. Valstybė yra įsteigusi pramonės ir prekybos rūmus, kuriuose narystė ura privaloma.

Kanada Valstybė garantuoja kreditoriams paskolas iki 100

tūks. dol., skatinamas eksportas, vykdant regionų plėtros programas teikiamos dotacijos, finansuojamos gamybos tyrimų skatinimo programos, didelė kreditinių organizacijų įvairovė suteikia palankias kreditavimo sąlygas.

Vokietija. Nedidelės kompanijos turi teisę gauti subsidijas, joms padengiama net 30-40% mokslinio tyrimo darbų įšlaidų. Mažos įmonės turi teisę į neapmokestinamą minimumą, atleidžiamos nuo PVM. Vokietijos verslininkus vienija ir jų interesus gina, Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai. Jie vienija verslininkus vietos atžvilgių, konsultuoja įvairiais valstybės ekonominės politikos klausimais.

Smulkios įmonės ES šalyse atlieka labai svarbų vaidmenį, didinant užimtumą ir sskatinant darbo lankstumą ypač tuo metu, kai didelės įmonės mažina darbo vietų skaičių.Pagrindiniai bendrieji bruožai, būdingi ES ir didžiujų valstybių SVV rėmimo sistemoms, yra šie:

• SVV yra remiamas visose gyvavimo stadijose: kuriantis įmonei, plėtojantis (į tai Lietuvos kredito institucijoms ypač reikėtų atkreipti dėmesį, kadangi dauguma jų paprastai reikalauja, kad įmonė jau turėtų šiokią tokią pakankamai efektyvios veiklos patirtį).

• Prioriteti.nėms šakoms, naujų produktų kūrimui, verslo plėtrai, jo raidai kaimo vietovėse bei eksportui remti naudojamos tikslinės paskolos, garantuojamos paskolos, dotacijos ir subsidijos.

• Institucijų privačiame sektoriuje ggausa, nepriklausomai nuo užsienio šalių valstybinio sektoriaus paramos.

• Įmonėms nevengiama suteikti ir ilgalaikių paskolų. Jos dažniausiai skiriamos verslo pradžiai finansuoti, kapitaliniam remontui, ilgalaikio turto įsigijimui.

• Stambus verslas taip pat aktyviai remia SVV, nes mažos įmonės tarsi papildo didžiąsias, tiekdamos joms tam tikrus pproduktus, tiekdamos paslaugas. Lietuvoje taip pat reikėtų skatinti tokias tendencijas.

• Valstybė imasi garanto vaidmens, suteikiant paskolas smulkiam verslui. Pvz., JAV Vyriausybė garantuoja apie 90%, Vokietija – apie 80% SVV suteiktų kreditų. Tai sukuria prielaidas smulkioms įmonėms lengviau gauti kreditus bei sumažina bankų riziką;

• Steigiamos konsultavimo firmos, teikiančios konsultacijas SVV, informaciją ir kt. Kuriami verslo konsultaciniai centrai, verslo inkubatoriai.

Kaip valstybės parama yra vykdoma Lietuvoje aptarsime išsamiau.3. Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonės Lietuvoje

Valstybės parama SVV, įskaitant ir finansinę paramą, apibrėžta Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kuris įsigaliojo 1999m. sausio 1d.

Pagal Lietuvos Respublikos SVV plėtros įstatymo 4 straipsnį numatytos šios verslo rėmimo priemonės :

• mokestinės paskolos ir mokesčių lengvatos, SVV skatinimo fondų finansinė parama ;

• Vyriausybės ir savivaldybių finansinė parama pagal SVV plėtros programas ;

• konsultacinės iir mokymo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas ;

• verslo inkubatorių technologinių parkų paslaugos ;

• Vyriausybės įstaigų garantinių institucijų ir draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama ;

• kvalifikacijos kėlimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas ;

• valstybės užsakymo pirmenybė ;

• parama naujoms darbo vietoms kurti ;

• mikrokreditavimo sistema pradedantiems verslą ;

• pagreitintos amortizacijos taikymas .3.1 Lengvatiniai kreditai

Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui buvo atidarytos lengvatinio kredito linijos per Pasaulio banka, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, Europos Sąjungos PHARE smulkaus ir vidutinio vverslo plėtros programą, Amerikos ir Baltijos verslo fondą. Lengvatines paskolas taip pat suteikia Baltijos investicijų fondas, Lietuvos verslo konsultacijų fondas bei Kredito unijos. AB Vilniaus bankas, AB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas, AB Lietuvos žemės ūkio bankas, UAB Sampo bankas ir kiti Lietuvos bankai taip pat teikia lengvatinėmis sąlygomis paskolas smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Kreditai pagal PHARE programas. 1993 m. ES pagal I PHARE programą Lietuvai suteikė 3 mln. ekiu SVV skatinti. 1995 m. ES pagal II PHARE programą Lietuvai papildomai skyrė 4 mln. ekiu lengvatinio kredito liniją smulkių ir vidutinių įmonių investiciniams projektams kredituoti. ES pagal I ir II PHARE programas iš viso skyrė 7 mln. ekiu.

I PHARE programoje dalyvauja du bankai: AB Vilniaus bankas ir AB Šiaulių bankas. II PHARE programoje dalyvauja trys bankai: AB Vilniaus bankas, AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas.

Iki 2002 m. kovo 31 d. visi I ir II PHARE programose dalyvaujantys komerciniai bankai suteikė 439 paskolas, arba 16562 tūkst. eurų, mažų ir vidutinio dydžio įmonių investiciniams projektams finansuoti. Komerciniams bankams iš jų jau grąžinta 316 paskolų, arba 11026 tūkst. eurų. Vidutinis suteiktos paskolos dydis pagal I programą – 37 tūkst. eurų, o pagal II programą – 49 tūkst. eurų.

Pagal PHARE programas paskolos tteikiamos privačių smulkių ir vidutinių įmonių investiciniams projektams kredituoti. Jos gali būti naudojamos pagrindinėms priemonėms pirkti ir su tuo susijusiam apyvartiniam kapitalui didinti. Paskolos neteikiamos toms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemdirbyste, gyvulių auginimu, vien tik prekyba ar veikla, susijusia su nekilnojamaisiais daiktais.

AB Šiaulių bankas kreditinės linijos. 2000 m. gruodžio mėn. AB Šiaulių bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pasirašė sutartį dėl 5 mln. eurų kreditinės linijos suteikimo AB Šiaulių bankas smulkių ir vidutinių įmonių plėtros projektams finansuoti. Šios kreditinės linijos lėšos skiriamos: investicijoms gamybos, paslaugų teikimo arba prekybos srityse; apyvartinio kapitalo poreikiams gamybos arba paslaugų teikimo srityse; naujiems projektams bei verslui modernizuoti šiose srityse: pramoninė gamyba, statyba, viešbučiai, turizmas, aplinkosauga, paslaugos ir prekyba.

AB Šiaulių bankas taip pat teikia paskolas iš Pasaulio banko lėšų. Šios paskolos yra skirtos: investicijoms į pagrindines priemones (gamybiniams pastatams pirkti, statyti ir rekonstruoti, įrangai pirkti); apyvartinėms lėšoms papildyti (pirkti prekėms, žaliavoms, medžiagoms, apmokėti atliekamiems darbams).

AB Lietuvos žemės ūkio bankas kreditinė linija. AB Lietuvos žemės ūkio bankas ir Vokietijos investicijų agentūra DEG (Deutsche Investitions – und Entwicklungsgesellschaft MBH) 1999 m. gruodžio 7 d. pasirašė ilgalaikę sutartį dėl 5 mln. eurų paskolos. Šios lėšos yra skirtos smulkių ir vidutinių įmonių investiciniams projektams ir apyvartinėms lėšoms ffinansuoti.

Paskolos prašanti įmonė turi atitikti šiuos kriterijus: įmonė turi būti privati; įmonės sėkmingo verslo patirtis turi būti ne trumpesnė kaip vieneri metai; įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 100 darbuotojų; metinė įmonės apyvarta turi būti ne didesnė kaip 50 mln. litų.

AB Ūkio bankas kreditinė linija. AB Ūkio bankas yra pasirašęs finansavimo sutartį su Vokietijos DG banku. Šios kreditinės linijos lėšos yra skirtos smulkių ir vidutinių įmonių investicijoms bei apyvartinėms lėšoms finansuoti.

Pagrindinės paskolų investicijoms suteikimo sąlygos: paskola yra skirta įrangai ir transporto priemonėms iš ES įsigyti; paskola suteikiama 5 m. laikotarpiui; paskola yra ne mažesnė kaip 250 tūkst. eurų; ne mažiau kaip 15 proc. projekto kainos turi būti finansuojama įmonės lėšomis; palūkanų normos yra sutartinės.

Paskolų suteikim.o apyvartinėms lėšoms finansuoti sąlygos: paskola yra skirta prekėms iš ES įsigyti; paskola suteikiama laikotarpiui iki vienerių metų; paskola yra ne mažesnė kaip 50 tūkst. Vokietijos markių; palūkanos yra sutartinės.

Pagal susitarimą su konkrečia įmone AB Ūkio bankas smulkias ir vidutines įmonės gali finansuoti ir kitomis sąlygomis, nei nurodyta anksčiau.

UAB Sampo bankas kreditinė linija. UAB Sampo bankas pagal 2001 m. atidarytą 5 mln. eurų dydžio kreditinę liniją teikia paskolas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Bendradarbiavimo sutartį dėl šios kreditinės linijos bankas pasirašė

su Vokietijos banku „Kreditanstalt fur Wiederaufbau“ (KfW). Dalį lėšų skyrė Europos Tarybos vystymo bankas (CEB). Pagrindinis šios programos rėmėjas yra Europos Komisija, kuri skatina smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą šalyse, siekiančiose narystės ES. Pagal UAB Sampo bankas ir KfW bendradarbiavimo sutartį lėšos yra skiriamos ilgalaikėms investicijoms, verslo plėtrai, žemei, pastatams bei įvairiai įrangai pirkti.

AB bankas „Hansa-LTB“. „Hansa-LTB“ nuo 2002 m. banke įsteigė Verslo klientų departamentą, kuris dirba su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis. Šiuo metu AB bankas „Hansa-LTB“ su Europos investicijų bbanku yra pasirašęs sutartį dėl 60 mln. eurų dydžio kreditinės linijos, skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui, atidarymo, taip pat bankas vykdo smulkių ir vidutinių įmonių finansavimą iš nuosavų išteklių.

AB Vilniaus bankas kreditinė linija. AB Vilniaus bankas teikia paskolas smulkių ir vidutinių įmonių projektams pagal ES specialiąją smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo programą. 2002 m. vasario 18 d. AB Vilniaus bankas ir Vokietijos vystymo bankas „Kreditanstalt fur Wiederaufbau“ pasirašė 10 mln. eurų paskolos sutartį smulkių ir vidutinių įmonių projektams finansuoti. Paskola iiš dalies finansuojama Europos Tarybos vystymo banko lėšomis.

Lėšos gali būti skiriamos gamybinių pastatų ir įrangos įsigijimui, gamybinių pastatų rekontrukcijai, įrangos renovacijai ir remontui, nematerialaus turto (patentų, licencijų) įsigijimui, kitų verslo plėtrai būtinų išlaidų finansavimui. Maksimali paskolos suma – 250 tūkst. eeurų. Paskola teikiama 7 metų laikotarpiui.

Paskolos neteikiamos įmonėms, kurios verčiasi azartiniais žaidimais, nekilnojamojo turto prekyba, finansinėmis paslaugomis ir su pirminėmis žemės ūkio žaliavomis susijusia veikla.

Vokietijos Federacinės Respublikos banko VEREINS – UND WESTBANK AG Vilniaus skyriaus kreditinė linija. Vokietijos Federacinės Respublikos banko VEREINS – UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius finansuoja smulkių ir vidutinių įmonių projektus pagal ES specialiąją smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo programą. Vokietijos Federalinis Plėtros bankas tam tikslui suteikė Vokietijos Federacinės Respublikos banko VEREINS – UND WESTBANK AG Vilniaus skyriui 10 mln. eurų refinansavimo liniją.3.2 Mokesčių lengvatos

SVV subjektai, vykdydami savo veiklą, gali pasinaudoti šiomis teisės aktų lengvatomis bei specialiomis nuostatomis :

Pelno mokesčio lengvata. 2001m. gruodžio 20d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, kurio pagrindinės nuostatos įsigaliojo nuo 2002m.sausio1d. NNuo šios dienos visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15proc. pelno mokesčio tarifą. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos sudaro iki 500 tūkst. litų per metus, yra numatyta pelno mokesčio lengvata ir jų pelnas apmokestinamas, taikant 13proc. tarifą.

Registravimasis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnis nustato, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) neskaičiuoja ir nemoka į biudžetą asmenys, kurių pajamos (įplaukos) už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas sudaro nne daugiau kaip 10 tūkst. litų per metus. Šių asmenų sumokėtas PVM už įsigytas prekes, gautas paslaugas jiems nekompensuojamas. Asmenims, kurių pajamos (įplaukos) sudaro nuo 10 tūkst. litų iki 100 tūkst. litų per metus, suteikiama teisė registruotis PVM mokesčio mokėtojais, jeigu jie to pageidauja. Jeigu asmens pajamos (įplaukos) per metus viršija 100 tūkst. litų, tai asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM į biudžetą bendra tvarka. PVM mokėtojų registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996m. gegužės 9d. nutarimas Nr.546 “Dėl pridėtinės vertės mokesčio”.

Mokesčių administravimo procedūrų supaprastinimas. 2001m. birželio 26d. priimti Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai numato esminę naujovę – mokesčių administratoriaus pareigūnai galės gauti duomenis apie mokesčių mokėtojų turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą kompiuterinių laikmenų duomenų pavidalu. Įstatymas patikslino mokesčių sumokėjimo ir išieškojimo terminus. Nustatyta, kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Įstatymas neberiboja mokesčių nepriemokų sumokėjimo trukmės bei numato, kad sprendimą dėl mokesčių nepriemokų sumokėjimo atidėjimo priima teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas. Taip pat įstatymas nustato supaprastintą mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką bei pakeičia mokesčio mokėtojo patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką. Be to, patikslintas 50 straipsnyje numatytų sankcijų taikymas. Nustatyta, kad mokesčio mokėtojui skiriama nuo 10 iki 50 procentų atitinkamai neapskaičiuoto nedeklaruojamo arba nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio dydžio bauda, jjeigu kitaip nenumatyta atitinkamo mokesčio įstatyme.

Valstybinio socialinio draudimo privalomųjų įmokų mokėjimas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnis nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo tarnyba gali atidėti privalomųjų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą sumokėjimą iki 1 metų.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Nuo 2002 m. sausio 1 d. juridinio asmens įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas arba amortizacija yra apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu (18, 19 ir 20 straipsniai). Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodus pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį, kuriame yra nustatytos ilgalaikio turto grupės bei jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais). Pasirinkto metodo turi būti laikomasi nuosekliai, nes priedėlyje nustatytai ilgalaikio turto grupei ir kiekvienam tai grupei priskirtam juridiniam asmeniui turi būti taikomas tas pats juridinio asmens pasirinktas nusidėvėjimo arba amortizacijos metodas per visą ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad įmonės, kuriuose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos nevi.ršija 500 tūkst. litų, gali nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio įstatymo 1 priedėlyje, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojama nnaujiems, rekonstruojamiems bei gyvenamiesiems pastatams.

Individualių (personalinių) įmonių savininkų ir nuomininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių bei patentus įsigijusių asmenų valstybinis socialinis draudimas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis numato, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai bei nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir patentus įsigiję asmenys yra privalomai draudžiami bazinei pensijai.

Supaprastintas įmonių išregistravimas. Nuo 2002m. sausio 1d. grupei įmonių taikomos “Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo, atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių bei kitų įmokų, ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus mokesčių deklaravimo tvarkos pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinojo įstatymo” nuostatos.

Bendrovės teisė skolinti ir skolintis pinigus iš savo akcininkų. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, kuris nustato, kad akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Tačiau bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo.3.3 Specialiosois programos

Siekdama sudaryti palankią aplinką smulkaus ir vidutinio verslo, eksporto ir pramonės plėtrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002m. sausio 28d. nutarimu Nr. 119 patvirtino lėšas 2002m. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai, Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai

programai ir Pramonės konkurencingumo didinimo programai įgyvendinti

SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa. Siekiant įgyvendinti Smulkaus ir vidutinio verslo iki 2003 metų strategines kryptis bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemones, SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai (toliau – SVV specialioji programa) 2002 metais skirta 6273 tūkst.litų. Paraiškų teikėjai gali būti verslininkus vienijančios organizacijos, viešosios įstaigos, apskričių administracijos, savivaldybės, kitos organizacijos, įgyvendinančios SVV plėtros priemones ir teikiančios SVV subjektams techninę ar finansinę paramą. Tam tikrais atvejais subsidijų ggavėjai gali būti ir smulkios bei vidutinės įmonės.

SVV specialiosios programos lėšos Verslo plėtojimo tarybos nutarimu naudojamos:

• teisinei ir ekonominei aplinkai tobulinti;

• SVV subjektų finansinės paramos sistemai plėtoti;

• ES daugiametei programai ir kitiems tarptautiniams projektams įgyvendinti;

• SVV regionuose plėtoti: regioninių ir tikslinių programų rengimui bei jų įgyvendinimo priemonėms iš dalies finansuoti;

• verslininkų informavimo, konsultavimo (mokymo) paslaugoms plėtoti ir kitoms techninės pagalbos priemonėms verslumo skatinimui įgyvendinti;

• verslo infrastruktūrai plėtoti: verslo inkubatoriams, verslo centrams steigti, plėsti ir veiklai iš dalies finansuoti.

Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji pprograma. Šiai programai įgyvendinti 2002 metais skirta 3928 tūkst. litų. Eksporto specialiosios programos lėšos Verslo plėtojimo tarybos nutarimu naudojamos:

• parodoms rengti, ūkio subjektų dalyvavimo tarptautinėse ir nacionalinėse parodose išlaidoms iš dalies padengti;

• verslininkams eksportuotojams mokyti;

• verslo informacinių ir Lietuvos įvaizdį kuriančių leidinių finansavimui;

• verslininkų mmisijoms organizuoti;

• kokybės vadybos, aplinkos apsaugos vadybos, rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemų bei lietuviškos kilmės gaminių sertifikavimo (registravimo) išlaidoms iš dalies kompensuoti;

• Lietuvoje organizuojamoms konferencijoms ir seminarams iš dalies finansuoti.

Pramonės konkurencingumo didinimo programa. Šiai programai įgyvendinti 2002 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė 12 404 tūkst. litų. Pramonės konkurencingumo didinimo programos lėšos Verslo plėtojimo tarybos nutarimu naudojamos:

• Nacionalinės kokybės programos įgyvendinimui;

• Inovacijų versle programos įgyvendinimui;

• Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politikos ir jos įgyvendinimo strategijos įgyvendinimui;

• verslo informacinių ir Lietuvos įvaizdį kuriančių leidinių finansavimui;

• Lietuvoje organizuojamoms konferencijoms ir seminarams iš dalies finansuoti;

• atitikties įvertinimo infrastruktūros stiprinimui;

• pavojingų atliekų sutvarkymui;

• maksimaliam antrinių žaliavų ir atliekų panaudojimui.3.4 Vyriausybės įstaigų garantinių institucijų ir draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama

Verslininkui, ketinančiam pradėti verslą ar plėsti jau veikiantį, dažnai kyla verslo ffinansavimo problema. Labiausiai įprastas būdas finansuoti verslą yra banko paskola. Tačiau iš verslininkų, norinčių gauti paskolą, bankai reikalauja užstato avansu, t. y. iš pradžių bankui įkeičiamas turtas ir tik po to išduodama paskola. Be to, banko reikalavimu įkeičiamo turto vertė, atsižvelgiant į įkeičiamo turto patrauklumą bankui, gali būti iki 1,5 karto didesnė nei prašoma paskolos suma.

UAB “Investicijų ir verslo garantijos”. Siekdama padėti verslininkams išspręsti užstato problemą skolinantis iš banko pinigų perspektyviam verslui finansuoti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 111 d. nutarimu Nr. 887 įsteigė garantijų instituciją – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), kuri pradėjo veiklą nuo 2002 m. pradžios. Pagrindinė šios bendrovės veikla – SVV paskolų garantijų teikimas, dalinis paskolų palūkanų SVV subjektams dengimas, SVV mikrokreditavimas ir rizikos kapitalo investavimas.

Šiuo metu INVEGA jau teikia paskolų garantijas bankams ir administruoja dalinį paskolų palūkanų dengimą SVV subjektams. Vasarį valstybės lėšomis garantavusi pirmąją paskolą INVEGA jau priėmė sprendimus dėl 8 garantijų už 2 mln. Lt paskolų suteikimo.

INVEGA pritraukia vis daugiau bankų, kuriems garantuoja smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiamas paskolas. Valstybės valdoma garantijų institucija garantuoja iki 80% paskolos verslui, jeigu bankai jos nesuteikia dėl netinkamo ar nepatrauklaus užstato. Bendrovė jau yra pasirašiusi sutartis su Šiaulių, Ūkio bankais ir „Sampo banku“, o artimiausiu metu numato susitarti su „Vereins – und Westbank“, Vilniaus bei „Parex“ bankais.

Institucija garantuoja paskolas, skirtas investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti pagal bankui ir INVEGA priimtiną investicijų projektą ar verslo planą. Maksimali garantuojama paskola – 500.000 Lt ilgalaikėms investicijoms ir 200.000 Lt – apyvartinėms lėšoms. Maksimali garantijos suma – 400.000 Lt ilgalaikėms investicijoms ir 100.000 Lt – apyvartinėms lėšoms.

Už suteiktą garantiją verslininkas institucijai sumoka vienkartinį garantijos atlyginimą – 1% garantijos sumos ir PVM. Pvz., jei ppaskola 100.000 Lt, garantijos suma – 80.000 Lt, tai garantijos atlyginimas sudarys 800 Lt ir PVM.

Garantija nesuteikiama, jei pagal garantuojamą paskolą gautos lėšos ar įsigytas turtas numatomi tiesiogiai naudoti neskatintinoms veikloms, pavyzdžiui, alkoholiui ar tabakui gaminti, didmeninei prekybai ir pan.

INVEGA paskolų garantijas bankai gali gauti, jei įmonė, kuriai suteikiama paskola, turi ne daugiau kaip 49 darbuotojus. Jeigu šių metų antroje pusėje Seimas priims atitinkamas Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisas, reglamentuojančias smulkiojo ir vidutinio verslo statusą, INVEGA garantijas galės gauti ir didesnės įmonės – turinčios iki 100 darbuotojų.

Bendrovė taip pat administruoja dalinį paskolų, kurias garantavo, palūkanų kompensavimą verslininkui. Kompensuojama 50% bankui sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 50% bankų rinkoje esančių vidutinių verslo paskolų palūkanų normų. Pavyzdžiui, jei paskola 100.000 Lt, paskolos palūkanų norma 9%, verslininkas bankui per metus sumokėjo 9.000 Lt palūkanų, o bankų rinkoje vidutinė palūkanų norma – 8%, tai verslininkui bus kompensuojami 4.000 Lt.

Mikrokreditus teikti bei investuoti rizikos kapitalą į SVV subjektus INVEGA pradės tuomet, kai šioms veikloms pritrauks lėšų iš biudžeto ar tarptautinių finansų institucijų. Mikrokreditai SVV subjektams bus teikiami tarpininkaujant konkurso būdu parinktiems bankams arba kredito unijoms. INVEGA galės investuoti rizikos kapitalą į pradedamą ar sparčiai plėtojamą perspektyvų ir kartu rrizikingą verslą, įgydama dalį SVV subjektų nuosavybės ir valdymo teisių. Veikla, kuriai vykdyti ar plėtoti bus numatoma naudoti INVEGOS investiciją, turės būti perspektyvi ir skatinanti inovacijų kūrimą ar diegimą, naujų darbo vietų kūrimą, eksporto plėtojimą. Verslo planas .ar investicijų projektas, kuriam įgyvendinti bus investuojamas rizikos kapitalas, turės būti pripažintas finansiniu požiūriu pagrįstu (atsiperkančiu), jo pelningumo ar atsipirkimo rodikliai turės atitikti Verslo plėtojimo tarybos aprobuotus ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintus normatyvus. Rizikos kapitalas galės būti investuojamas į SVĮ subjektus (akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves)

INVEGA per 2002 m. planuoja suteikti per 100 SVV paskolų garantijų bankams ir prisiimti įsipareigojimų už maždaug 20 mln. litų.

UAB draudimo įmonė “Lietuvos eksporto ir importo draudimas”. 2001m. SVV paskolų draudimą ir dalinį paskolų dengimą vykdė 1997 m. liepos 3 d. Vyriausybės įsteigta UAB draudimo įmonė “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” (toliau – LEID). LEID uždavinys – teikti bankams garantijas dėl ūkio subjektams teikiamų paskolų, sudarant su šiais subjektais civilinės atsakomibės už paskolų gražinimą draudimo sutartis, kuriose numatoma, kad draudimo išmokos gavėjas yra paskolą ūkio subjektui suteikęs bankas.

2001 m. vasario 6 d. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos patvirtino naujas Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų draudimo (SVVPD) taisykles. Naujos taisyklės paruoštos atsižvelgiant į

Europos komisijos bei Vokietijos techninio bendradarbiavimo organizacijos (GTZ) rekomendacijas, Lietuvos bankų asociacijos bei Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pastabas ir pasiūlymus, ir atitinka visuotinai pripažintą tarptautinę garantijų bankininkystės/paskolų draudimo praktiką.

Pagal naujas SVVPD taisykles draudėjais gali būti Lietuvoje veikiantys bankai, teikiantys ilgalaikes investicines paskolas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. LEID’o atsakomybės limitas yra iki 80 proc., likusią riziką prisiimtų bankas. Paskolos grąžinimą užtikrinantis turtas yra įkeičiamas bankui, draudimo trukmė yra iki 10 m., o draudžiamos paskolos dydis yra iki 1 mln. LLt. Naujosios taisyklės numato paprastesnį ir greitesnį draudimo sutarties sudarymo procesą, t.y. galutinį sprendimą dėl paskolos draudimo priims LEID’as.

Ekspertai pripažįsta, kad naujos SVVPD taisiklės išplečia SVV įmonių galimybes pasiskolinti lėšų bankuose perspektyviam verslui pradėti ir/ar plėtoti, o bankai – pritraukia naujų klientų ir padidina savo paskolų portfelius.

Per 2001 metus LEID’as apdraudė 32 (SVV subjektų gautas) paskolas, 19 iš jų iš dalies buvo padengtos palūkanos. Šios valstybės suteiktos lengvatos leidžia verslininkams planuoti sukurti 350 darbo vietų.

Šio metu, įsteigta uždaroji aakcinė bendrovė “Investicijų ir verslo garantijos”, perėmė LEIDo įsipareigojimus ir teises pagal LEID sudarytas SVV paskolų draudimo sutartis.

Vyriausybės 1997m. rugpjūčio 22d. nutarimu buvo įsteigta kita garantijų institucija – uždaroji akcinė bendrovė draudimo įmonė “Žemės ūkio paskolų garantijų fondas”. Jis “specializuojasi” tteikti garantijas bankams dėl ūkininkams teikiamų paskolų. Taip pat yra įsteigta UAB “Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų draudimas”.3.5 Savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai.

Viena iš valstybės paramos formų yra SVV skatinimo fondų finansinė parama. Savivaldybių institucijos finansinę paramą SVV plėtrai skiria iš savivaldybių SVV skatinimo fondų. Nuo 1998 m. savivaldybių, įsteigusių SVV skatinimo fondus, skaičius auga. 1998 m. 29 savivaldybės iš 56, 1999 m. 33 iš 56, 2000 m. 41 iš 60, 2001 m. 43 iš 60, 2002 m. 52 iš 60 savivaldybės iš savo biudžetų skyrė lėšų SVV skatinimo fondų formavimui. Likusios savivaldybės fondų nėra įsteigusios, tačiau SVV subjektams finansinę paramą teikia iš kitų lėšų šaltinių, pvz., iš pajamų, gautų privatizavus savivaldybės turtą arba tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto.

1999 mm. SVV skatinimui savivaldybės skyrė apie 2,9 mln. litų. SVV subjektams suteiktos paramos vertė sudarė 2,4 mln. litų. 2000 m. iš viso skyrė apie 2,8 mln. litų, suteiktos paramos vertė sudarė 2,5 mln. litų. 2001 m. SVV skatinimui buvo skirta apie 4 mln. litų. Suteiktos paramos vertė sudarė 3,6 mln.litų. Šiais metais SVV subjektams iš savivaldybių lėšų ( ne tik iš SVV skatinimo fondams skirtų, bet ir iš kitų savivaldybių lėšų šaltinių) planuojama suteikti daugiau kaip 4,5 mln. litų. Savivaldybės ffondų lėšas naudos lengvatinėms paskoloms teikti, palūkanoms už bankų kreditus padengti, teiks mokestines paskolas, skatins naujų darbo vietų kūrimą, rems verslo plėtrą skatinančias priemones – konferencijų, mugių organizavimą, verslininkų išvykas verslo misijų tikslais, skatins informacijos apie verslą sklaidą.3.6 Verslo inkubatoriai.

Lietuvoje 1998 m. pradėti steigti nauji infrastrukturos elementai – verslo inkubatoriai. Verslo inkubatorius – tai įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymą ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle

Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Siekdami šio tikslo, verslo inkubatoriai vykdo šią veiklą:

• lengvatinėmis sąlygomis nuomoja savo turtą;

• teikia konsultacijas verslo finansavimo ir planavimo klausimais;

• teikia buhalterinės apskaitos (inkubuojamoms įmonėms) ir finansinių konsultacijų paslaugas;

• teikia reklamos paslaugas, rengia parodas, prezentacijas;

• tarpininkauja santykiuose su finansiniais donorais, užsienio partneriais;

• teikia juridinių konsultacijų paslaugas;

• teikia telefono, fakso, dokumentų rengimo, tekstų vertimo, dauginimo, internetinio ryšio paslaugas ir pan.

1998 m. Verslo plėtojimo tarybos sprendimu buvo nuspręsta iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų iš dalies finansuoti pirmųjų šešių vverslo inkubatorių Lietuvoje steigimą. 1998 m. birželio mėn. buvo įregistruotas pirmasis verslo inkubatorius – Kauno verslo inkubatorius(dabar vadinamas „Kauno technologijos universiteto regioninis verslo inkubatorius“), lapkričio mėn. – Telšių apskrities ir Vilnijos verslo inkubatoriai, gruodžio mėn. – Alytaus verslo inkubatorius. 1999 m. sausio mėn. – Šiaulių verslo inkubatorius. 2000 m. rugpjūčio mėn. Marijampolės apskrityje veiklą pradėjo Kazlų Rūdos verslo inkubatorius.

2001m. pabaigoje 7 verslo inkubatoriuose veikė 91 įmonė. Per metus jose sukurta 323 naujos darbo vietos. Inkubuojamos įmonės 2001m. veiklos plėtrai investavo per 2149 mln. litų, sumokėjo valstybei 3175 mln. litų mokesčių. Verslo inkubatoriuose, nuo jų įsteigimo pradžios, jau sukurta 554 naujų darbo vietų. Artimiausiu metu planuojama inkubuoti dar apie 50 įmonių, sukurti apie 255 naujas darbo vietas.

Inkubatorių veiklos analizė leidžia daryti išvadas, kad investicijos į jų steigimą gan greitai atsiperka. Tiesiogiai – įvairiais mokesčiais į biudžetą ir netiesiogiai, mažinant nadarbą bei sprendžiant kitas ekonomines socialines, verslumo ugdymo problemas rajonuose.3.7 Konsultacinės ir mokymo paslaugos.

Kiekvienam verslininkui, pradėjusiam ar ketinančiam pradėti savo versla, gali kilti įvairių sunkumų. Orientuotis verslo aplinkoje ir spręsti problemas gali padėti įvairios institucijos, teikiančios informacija, konsultavimo ir mokymo paslaugas bei kitokią pagalbą verslininkams.

Lietuvoje jau nuo 1999 m. inicijuojami ir vykdomi projektai, kurių metu verslininkams lengvatinėmis sąlygomis teikiamos konsultacijos ir oorganizuojami mokymai. Šių konsultacijų ir mokymų tikslas:

• suteikti pagrindines žinias, reikalingas verslui pradėti bei vystyti;

• skatinti naujų įmonių steigimą bei veikiančių įmonių plėtrą;

• didinti įmonių konkurencingumą.

Labai aktiviai šioje sritije dirba Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (toliau LSVVPA). LSVVPA teikia verslininkams nemokamą informaciją apie SVV sąlygas šalyje, finansinės paramos gavimo galimybes, rengia ir leidžia įvairius leidinius, kiekvieną mėnesį parengia informacinį biuletenį apie pasikeitimus ir naujoves verslo aplinkoje, platina jį per verslininkų organizacijas, apskričių viršininkų administracijas, savivaldybes.

LSVVPA nuo 1999m. sudaro galimybes pradedantiems verslininkams gauti valstybės subsidijuojamas konsultacijas ir mokymus, kurių tikslas – suteikti pagrindines žinias, reikalingas verslui pradėti, ir skatinti naujų įmonių steigimą.

LSVVPA vykdomi projektai. 1999 m. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra vykdė projektą, kurio metu šešis mėnesius subsidijuojamos konsultavimo ir mokymo paslaugos buvo teikiamos Alytaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių verslininkams. 2000 m. subsidijuojamos konsultavimo ir mokymo paslaugos pradedantiesiems verslininkams ir verslą plėtojančių įmonių atstovams buvo teikiamos visose Lietuvos apskrityse pagal ES PHARE smulkaus ir vidutinio verslo plėtros projekto Lietuvoje vykdomas programas. 2001 m. šešiose apskrityse organizavo pradedančiujų verslininkų ir plėtojančių veiklą įmonių atstovų mokymus, vykdė šių mokymų priežiūrą. Programoje dalyvavo 1060 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Vykdant šią programą pradedantiems verslininkams suteikta 864 val. konsultacijų ir 837

val. mokymų. Verslą plėtojančių įmonių atstovams – 1029 val. konsultacijų ir 552 val. mokymų.

Be to, iš SVV plėtros specialiosios programos buvo skirtos lėšos 4 regioninių projektų įgyvendinimui, kurių metu verslininkams ir norintiems pradėti verslą buvo teikiamos nemokamos informacinės-konsultacinės paslaugos, rengiami mokymai. Pvz., Šiaulių regione per 300 projekto dalyvių buvo suteikta pirminė informacija, būtina verslui pradėti, bei plataus spektro informacija, galinti padėti užtikrinti verslo gyvybingumą ir padedanti verslininkams išvengti verslo žlugimo.

Skatinant turizmą, kaip vieną iš perspektyvių verslo formų, skirtas dalinias finansavimas PPoilsio kaime organizavimo mokymo programai 4 rajonuose įgyvendinti. Programos metu apmokyta per 160 kaimo tirizmu užsiimančių ar besiruošiančių juo užsiimti gyventojų.

2002 m. LSVVPA vykdo tris konsultavimo ir mokymo projektus. Šiuo metu Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus apskrityse pradėtas įgyvendinti projektas „Parama pradedantiesiems verslininkams“, kurio metu fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti verslą, bei fiziniams asmenims, dirbantiems pagal patentą, teikiamos subsidijuojamos konsultavimo ir mokymo paslaugos. Projektas “Parama pradedantiesiems verslininkams” taip pat bus vykdomas Kauno bei Telšių apskrityse. Nuo š. m. gegužės mėn. LSVVPA įįgyvendina projektą “Elektroninio verslo skatinimas smulkiose ir vidutinėse įmonėse”. Projekto tikslas – suteikti subsidijuojamas mokymo paslaugas elektroninio verslo srityje SVĮ atstovams, supažindinti juos su elektroninio verslo privalumais ir jo įdiegimo galimybėmis bei suteikti konsultavimo paslaugas įmonėms, kuriančioms savo interneto tinklalapius. PProjektas “Verslo plėtra” vykdomas Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Vilniaus, Kauno ir Telšių apskrityse. Šio projekto metu subsidijuojamos konsultavimo ir mokymo paslaugos tiesiogiai teikiamos mikro.įmonėms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Projektas “Verslo plėtra” taip pat bus vykdomas Kauno ir Telšių apskrityse.

PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programa. 2002 m. rugsėjo – spalio mėn. Utenos, Marijampolės, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse verslininkams buvo suteiktos konsultavimo ir mokymo paslaugos, finansuojamos iš PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) programos ir valstybės biudžeto lėšų. PHARE 2000 ESS programos tikslai – skatinti naujų įmonių steigimąsi, gerinti verslo aplinką, didinti įmonių konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose, plėtoti palankią aplinką smulkių ir vidutinių įmonių veiklai.

Verslo informaciniai centrai. Nuo 1999 m. valstybė skiria paramą verslo informacinių centrų steigimui ir jų veiklai. VVerslo informaciniai centrai verslininkams lengvatinėmis sąlygomis teikia informaciją, konsultacijas ir mokymus įvairiomis verslo organizavimo ir plėtojimo temomis: įmonės steigimo, verslo planų rengimo, darbo teisės, marketingo, finansinės ir buhalterinės apskaitos, mokesčių ir kt. Pagrindinis šių centrų tikslas – teikiant informacinę, konsultacinę ir mokomąją pagalbą, prisidėti prie naujų įmonių steigimosi, padėti jau veikiančioms įmonėms plėtoti veiklą bei prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų konkurencingumą ir veiklos efektyvumą.

2001 m. veikė 10 informacinių centrų. Verslo informaciniuose centruose gavo konsultacines paslaugas per 1900 vverslininkų, per 1150 dalyvavo įvairiuose centrų organizuotuose mokymuose ir seminaruose, informacinių paslaugų buvo suteikta per 2650 verslininkų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 verslo informacinių centrų, kurie verslininkams lengvatinėmis sąlygomis teikia konsultacijas ir organizuoja mokymus.

Taip pat konsultacijas teikia bei įvairius seminarus organizuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei jų asociacija. Viena iš Rūmų veiklos sričių yra SVV rėmimas ir plėtojimas.

Lietuvoje yra nemažai fizinių ir juridinių asmenų organizacijų, atstovaujančių verslo interesams. Daugumą jų yra įkūrę privatūs steigėjai, jos veikia kaip visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos ar asociacijos ir atstovauja šių steigėjų interesams. Aktyviausios yra šios:

• Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacija.

• Nacionalinė smulkaus ir vidutinio verslo konfederacija.

• Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija.

• Užsienio šalių organizacijos/donorai.

———————————————————————————————————–

Apibendrinant šią temą galima padaryti išvadą, kad įvairių organizacijų, susijusių su smulkiu ir vidutiniu verslu, bei kitų paramos formų yra nemažai. Tačiau dažnai paramos programos nepasiekia savo tikslų. Iš numatytų ir jau atliktų darbų darytina išvada, kad keičiasi valstybės požiūris į verslą, ypač smulkų ir vidutinį, nes tampa aišku, kad lengviau netrukdyti dirbti ir leisti užsidirbti, negu įvairiais būdais remti neturinčius pragyvenimo šaltinio asmenis. Norėtųsi tikėti, kad numatyti darbai bus tinkamai atlikti, jais nebus apsiribota tai sąlygos verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, plėtojimą.LITERATŪRA

1. Irena Dedelienė. Smulkusis ir vidutinis verslas. Vilnius 1998.

2. Rūta Brazauskienė, Saulius BBrazauskas. SVV plėtros Lietuvoje teisinės sąlygos. Eugrimas 1999.

3. Sūdžius. Verslo administravimas ir valdymas. Kronta 2001.

4. Lietuvos Respubikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas.

5. „Lietuvos ūkis“ Nerijus Eidukevičius „Parama smulkiam ir vidutiniam verslui: dabartis ir perspektyvos“ 2002.

6. „Verslo žinios“ 2002.

7. LSVVPA medžiaga.