Strateginio planavimo esmė ir taikymas organizacijoje

TURINYS

Įvadas 2

1. Strategijos ir planavimo, strateginio planavimo samprata, jo esmė 3

2. Starteginio planavimo etapai 4

3. Strateginio planavimo funkcijos 6

3.1. Įmonės misija ir tikslai, jų reikšmė įmonės veiklai 7

3.2. Išorinės ir vidinės aplinkos analizės svarba efektyviam įmonės darbui 9

3.3. Strateginio plano įgyvendinimas, valdymas ir kontrolė 11

4. Praktinis strateginio planavimo taikymas organizacijoje 13

4.1. Planavimo svarba „VANDETA“ įmonėje 13

4.2. UAB „VANDETA“ strateginių planų rengimo etapai 14

4.3. UAB „VANDETA“ SWOT analizė 15

4.4. Strateginio plano UAB „VANDETA“ įgyvendinimo galimybės 17

Išvados 18

Literatūros sąrašas 19Įvadas

Nuolatiniai pokyčiai tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Kinta klientų poreikiai ir lūkesčiai, tobulėja ir keičiasi produktai ir ppaslaugos bei jų kūrimo būdai, auga verslui keliami reikalavimai, nes konkurencija yra „negailestinga“.

Šiuolaikiniame pasaulyje yra labai sunku ir sudėtinga tinkamai priimti sprendimus vienu ar kitu atveju. Tai yra labai sudėtingas ir atsakingas procesas. Priimti sprendimus reikia tik tada, kai yra kruopščiai išnagrinėta vienokia ar kitokia situacija, žinoma konkreti padėtis. Sprendimus priimti gali tik atsakingi ir kompetetingi, tos srities, kurios sprendimus ruošiasi priimti, asmenys. Tačiau, kad iki sprendimo priėmimo stadijos reikia dar daug padaryti. Ir visų pirma reikia žvelgti į ppriekį, t.y. numatyti startegiją, kuriai reikalingas sprendimas. Todėl sprendimus leisti priimti bet kam yra labai rizikinga.

Srategijos sąvoką dažnai galima išgirsti kai kalbama apie kariuomenę. Tačiau strategija svarbi ir verslo srityje.

Darbo tikslas– išsiaiškinti strateginio planavimo svarbą organizacijos veikloje.

Uždaviniai: 1. iišanalizuoti strateginio valdymo metodologijų sąvokas;

2. apibendrinti strateginio planavimo etapus;

3. analizuoti strateginio planavimo funkcijas ir jų sudedamąsias dalis;

4. pagal strateginio planavimo eigą išanalizuoti organizacijos veiklą.

Darbo metodas: mokslinės literatūros analizė ir sprendimų pritaikymas konkrečiai įmonei.1. Strategijos ir planavimo, strateginio planavimo samprata, jo esmė

Valdymas susideda iš keturių pagrindinių funkcijų: planavimo, organizavimo (sprendimų priėmimo), jų vykdymo ir kontrolės. Planavimas yra svarbiausia valdymo funkcija. Visų sprendimų priėmimas ir operacijų sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo šios funkcijos vykdymo kvalifikuotumo. Planavimas – tai procesas, vykstantis prieš imantis konkrečių veiksmų ir padedantis priimti sprendimus dabartiniu metu galvojant apie ateitį. Pagrindinė planavimo paskirtis – ištirti galimas ateities įvykių alternatyvas bei galimas situacijas, nustatyti įmanomas valdymo sprendimų, reikalingų norimiems tikslams pasiekti, sekas.

Tačiau planavimas gali tapti beprasmišku ir netikslingu, jjeigu mes nežinosime, ar pasiekėme tai, ko norėjome, t.y. ką susiplanavome pasiekti. Planuodami mes priimame daugybę sprendimų, ką mes norime pasiekti (padaryti) ir kaip mes to sieksime, ir tik kontroliuodami galime įsitikinti, ar pasiekėme tai ko norėjome (http://www.tbic.lt/projektai).

Planavimo svarbą organizacijoje geriaus suprasti padės Stoškaus S. (2002) pateikta schema (žr.1 pav.).

1 pav. Planavimo įtaka kitoms vadybos funkcijoms

Šaltinis: Stoškus S. Bendrieji vadybos aspektai. 2002. Šiauliai p. 93

Kaip matome iš 1 paveikslo, planavimas daro įtaką likusioms vadybos funkcijoms, kurios yra vienodai svarbios ssėkmingam organizacijos darbui. Planai padeda išssiaiškinti ar gera įmonės struktūra ir ar pakanka specialistų ir jų kvalifikacijos; taip pat padeda vadovui suprasti savo vadovavimo principo trūkumus; padeda parinkti tinkamą kontrolės būdą ir nusako kurį objektą reikia labiau kontroliuoti.

Strategija (lot. strategia – vadovavimas) – ilgalaikis planas, sukurtas siekiant tam tikros palankios padėties ar tikslo. Sąvoka kilusi iį graikų kalbos, kur naudota vadovavimui kariuomenei apibūdinti (http://lt.wikipedia.org).

Anot Vasiliausko A. (2001), strateginis planavimas traktuojamas kaip formali planavimo sistema strategijai sutinkamai su firmos misija ir tikslais parengti ir įgyvendinti (p. 20).

O, Lukoševičiaus K. ir Martinkaus Br. (2002) teigimu, verslo įmonės trategijos kūrimas ir įgyvendinimas priklauso nuo jos vadovų, vadovaujančių specialistų ir pačios idėjos pagrindimo (p. 46).

Apibrėžiant, kas tai yra strategija, svarbu skirti du dalykus. Startegija gali būti suprantama kaip koncepcija ir kaip procesas. Strategiją kaip koncepciją nusako 5 sąvokos: planas (turimi aiškūs tikslai), gudrybė (stengiamasi pergudrauti varžovus ir konkurentus įvairiais veiksmais: kainų mažinimu ir pan.), modelis (strategija norima ir reali), pozicija (organizacijos vieta išorinėje aplinkoje), perspektyva (tai, kaip vadovai supranta juos supančią aplinką). Kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, starteginių alternatyvų pasirinkimą (Bagdonas E., Bagdonienė L., 2000, p. 38).

Stungurienės S. (2006) teigimu, strateginis planavimas operacijų valdymo prasme ssiejamas su ilgalaikiu požiūriu į tai, kaip bus vykdomas verslas. Gamybinės firmos strategija gali apimti tokius klausimus: kur išdėstyti įrangą? Kiek jos reikia turėti? Kada įrangą įsigyti? Kiek ir ko gaminti?. Paslaugas teikiančioje įmonėje svarbu numatyti ryšių nustatymo su vartotoju strategiją (p. 34).

Seilius A. (1998) pateikia tokį strateginio planavimo apibrėžimą- tai problemos sprendimo procesas, siekiant pritaikyti verslo įmonę jos ateities aplinkai (p. 79).

Apibendrinant pateiktų autorių nuomones galima teigti, kad beveik visi pabrėžia, kad strateginis planavimas – tai priemonė, padedanti pasiruošti pokyčiams ir numatyti jų sprendimo būdus. Visi veiksniai siejami su spėjimais ir ateitimi, kur gana svarbų vaidmenį vaidina planavimo svarba.2. Starteginio planavimo etapai

Gausu įrodymų, kad gerai parengta strategija garantuoja įmonės sėkmę, o įdėtos sąnaudos greitai atsiperka. Bagdonas E., Bagdonienė L. (2000) teigia, kad parengti starteginį planą, organizacijos vadovybė turi:

• sugebėti pažvelgti į ateitį; numatyti įvykių eigą;

• suburti kvalifikuotą, žinantį vadovybės siekius ir jiems pritariantį personalą;

• turėti valios permainoms, ryžtis joms;

• mokėti sukaupti tikslius duomenis apie savo įmonę, konkurentus ir išorinę aplinką, juos operatyviai įvertinti;

• suprasti, kad strateginio plano įgyvendinimas- tai procesas, reikalaujantis nuolatinių pastangų (p. 40).

Martinkus Br., Žičkienė S. (2006) teigia, kad strateginis planavimas turi prasmę tik tada, kai jis paverčiamas realybe ir pateikia tokį strateginio planavimo proceso schemą (žr. 2 pav.).

2 pav. Strateginio planavimo pprocesas

Šaltinis: Martinkus Br., Žičkienė S. Verslo organizavimas, Šiaulių universitetas, 2006 p. 64

Iš pateikto proceso schemos matome, kad viskas vyksta ratu ir turi būti „gryžtamasis ryšys“. Ir visai nesvarbu nuo kurios vietos pradėsime ją nagrinėti, vienas veiksnys papildo kitą. Pvz.: organizacijos misija padeda užsibrėžti tikslus, tikslams išsikelti reikalinga aplinkos analizė ir įvertinimas ir t.t..

Seilius A. (1998) teigia, kad strateginio planavimo tikslas- naudos, pelno didinimas. Ir išskiria šiuos strateginiam planavimui būdingus etapus:

1. vizijos sukūrimas;

2. ūkio subjekto misijos parengimas;

3. situacijos analizė;

4. tolimiausių (strateginių) tikslų nustatymas;

5. tarpinių (taktinių) tikslų nustatymas;

6. artimiausių (operacinių) tikslų nustatymas;

7. veiklos plano (programos) artimiausiems tikslams įgyvendinti rengimas;

8. veiklos plano (programos) įgyvendinimas;

9. veiklos plano (programos) įgyvendinimo įvertinimas ir situacijos analizė;

10. ūkio subjekto vizijos, misijos, tolimųjų tikslų ir tarpinių tikslų patikslinimas;

11. veiklos plano (programos) naujiems artimiausiems tikslams įgyvendinti rengimas (p. 79).

Strategijos valdymas susijęs su valdymo sprendimais ir veiksniais, kurie per tam tikrą laiką pakeičia organizavimo pobūdį. Tai apima strateginio plano formulavimą, įgyvendinimą ir įvertinimą. Strateginis planas yra atsakymas į tris pagrindinius klausimus:

• Kas mes esame?

• Kokių mes tikslų norime pasiekti?

• Ką ir kokiomis priemonėmis mes privalome tai padaryti, kad pasiektume pagrindinį tikslą? (Vasiliauskas A., 2001, p. 22).

Vasiliauskas A. (2001) išskiria keturis planavimo žingsnius:

1. Tikslų nustatymas. Organizaciniai tikslai yra planavimo proceso atskaitinis taškas. Vadovai turi stengtis suprasti, kad oficialūs tikslai nukreipia organizacijos veiklą.

2. Organizacijos išorinės ir vidinės

aplinkos analizė. Ši analizė pateikia organizacijos dabarties ir ateities aplinkos galimybes bei grėsmes. Ji taip pat informuoja vadovus apie organizacijos stiprybes ir silpnybes. Tokia analizė pateikia aiškų supratimą apie dabartinę organizacijos padėtį ir numato ateities situacijas, kuriose organizacija atsidurs.

3. Strategijos parinkimas. Kai vadovai turi aiškų organizacijos supratimą ir įvertina organizacijos dabartinę bei ateities situacijas, gali būti parinkta strategija, kuri išnaudotų aplinkos galimybes, panaudojant organizacijos stiprybes. Vadovai turi nusistatyti specifinę veiklą, kuri turi būti atlikta, siekiant įgyvendinti pasirinktą strategiją.

4. Rezultatų įvertinimas. Organizuoti kontrolės ffunkciją, kad įsitikintum, jog planas įvykdytas (p. 21).

Vasiliausko A. pateikiami žingsniai apima daugiau veiksmų, negu pateikti Seiliaus A. (11 planavimui būdingų etapų). Tačiau abu autoriai išskiria tikslų nustatymą, aplinkos analizę.3. Strateginio planavimo funkcijos

Internetinėje svetainėje www.straipsniai.lt, straipsnyje „Strateginis planavimas“ išskiriamos šios funkcijos: misijos pasirinkimas, aplinkos įvertinimas ir analizė, organizacijos stipriųjų ir silpnųjų savybių vadybinis patikrinimas (strateginių alternatyvų analizė, strategijos pasirinkimas, plano įgyvendinimas ir kontrolė ir pan.).

Patirtis rodo, kad strategija turi būti taip planuojama, kad jos įgyvendinimas vyktų nuosekliai ir apimtų keletą pplanavimo fazių:

3 pav. Keturios strategijos planavimo fazės

Šaltinis: Lukoševičius K., Martinkus Br. Mažų ir vidutinių įmonių vadyba. 2002. Kaunas, p. 48

Jewell B.R. (2002) nuomone, į įmonės strategijos kūrimą ir įgyvendinimą įeina: įmonės misijos ir tikslų nustatymas (misija nusako įmonės egzistavimo paskirtį iie siekį, o tikslai misiją sukonkretina); išorinės ir vidinės padėties analizė (SWOT ir PEST analizės); strategijos parinkimą (tai alternatyvių veiklos plėtros galimybių įvertinimas ir geriausios pasirinkimas); strategijos įgyvendinimas; valdymas ir kontrolė. Autoriaus nuomone, veiksniai, lemiantys strategijos pasirinkimą yra: įmonės privalumai ir sugebėjimai, ištekliai, rinkos galimybės, organizacijos kultūra, aukščiausių įmonės vadovų vizija, konkurencija, etika, teisiniai veiksniai, vertybinės vadovų orientacijos, makroekonomika, įsipareigojimai akcininkams (p. 474).3.1. Įmonės misija ir tikslai, jų reikšmė įmonės veiklai

Kiekviena įmonė turi savo šūkį (misiją, viziją). Šie šūkiai literatūroje vadinami „misija“ ir skamba maždaug taip: „UAB „Inida“ misija – įsigilinti į kiekvieno kliento poreikius ir greitai pasiūlyti Jam tinkantį optimalų variantą.“; „Įmonės misija – įkūnyti balduose idėją, kuri apjungtų jaukumą, harmoniją bei funkcionalumą. Visai tai apibrėžia įmonės kredo -Išsaugo jjausmų šilumą.“; UAB „Elektromontuotojas“ misija tenkinant klientų poreikius didinti įmonės vertę, sukurti puikias darbo sąlygas darbuotojams ir nuolatos siekti aukščiausių veiklos rezultatų.“ Paskaičius galima teigti, kad tai -žvilgsnis į priekį, tenkinant kuo geriau kliento poreikius.

Anot Jewell B.R. (2002), misija nusako įmonės egzistavimo paskirtį ir siekį. Neturint aiškios misijos, sunku pasirinkti tinkamus plėtros variantus. O įmonės tikslai misiją sukonkretina, tiksliau numatydami, ką įmonė tikisi pasiekti (p. 474).

Seilius A. (1998) teigia, kad misija- pagrįsta įmonės paskirtis versle, šalies ekonominėje politikoje. Formuojant misiją, aaiškiai nusakomi įmonės vadovų uždaviniai, pabrėžiama įmonės veiklos mastas produkto ir rinkos atžvilgiu. Nustatant įmonės veiklos misiją vertinami trys pagrindiniai elementai: rinka, produktas arba paslauga ir svarbiausi technologijos procesai. Autorius apibendrina įmonių misijas, kad jose nurodomos organizacijos vertybės: koreguoja verslo personalo elgesį; atspindi vadovybės sampratą; iš dalies jos priklauso nuo to, kaip kiti vertina įmonės veiklą (p. 78). Trumpai tariant misijos apibrėžimo paskirtis– pateikti glaustą informaciją apie tai, dėl ko organizacija funkcionuoja ir kur ji yra vedama.

Pagal Kasiulį J., Barvydienę V. (2001), kiekviena organizacija turi apsispęsti, ko ir kaip sieks. Nūdiena reikalauja aiškių ir pagrįstų tikslų. Organizacijai būtina išsiaiškinti, apibrėžti savo galimybes, jas plėtoti, naudotis šansais, atsakyti už savo ateitį. Tikslai turi būti aiškūs, dideli, nors ir sunkiai, bet įgyvendinami. Autorių nuomone, kai vadovas neturi aiškių tikslų, jį valdo momento reikalavimai (p. 105).

Tikslai keičia misijos formuluotės bendrąsias nuostatas ir tiksliai apibrėžtus įsipareigojimus, kurie nurodo, kas turi būti padaryta ir kada turi būti tikslas pasiektas.

Vasiliauskas A. (2004, p. 220) ir Lukoševičius K., Martinkus Br. (2002, p. 10) teigia, kad firmos tikslus priimta dalyti į dvi dalis, abi svarbias ir reikalingas strategijoje: finansinius tikslus ir strateginius tikslus. Skirtumus tarp strateginių ir finansinių firmos tikslų parodo 1 lentelė. Kiekviena firma sudaro savo individualų sstrateginių ir finansinių tikslų sąrašą, atsižvelgdama i savo strateginę situaciją, dalininkų interesus, firmos kultūrą, vadovavimo stilių, misijos formuluotę ir pan.

1 lentelė

Finansiniai ir strateginiai organizacijos tikslai

Finansiniai tikslai Strateginiai tikslai

Spartesnis pajamų augimas Turimos pozicijos rinkoje išsaugojimas

Spartesnis pelno masės augimas Rinkos dalies plėtimas

Rentabilumo augimas Galimybių veiklos plėtimas užtikrinimas

Gamybos sąnaudų mažėjimas Produkcijos asortimento pritaikymas prie pokyčių rinkoje

Dividendų akcininkams ir investicijų poreikio subalansavimas Konkurencingumo vidaus rinkoje plėtojimas

Investuoto kapitalo pelno normos augimas Konkurencingumo užsienio rinkoje plėtojimas

Akcijų kainų kapitalo rinkoje augimas Produkcijos kokybės gerinimas

Kreditinio reitingo kilimas Produkto aptarnavimo gerinimas

Grynųjų pinigų srautų ir išlaidų subalansavimas laiko atžvilgių Personalo darbo sąlygų gerinimas

Pajamų bazės diversifikacija Reputacijos gerinimas

Grynųjų pinigų srautų stabilumas Lyderės inovacijose siekimas

Darbo apmokėjimo ir rentabilumo lygio subalansavimas

Šaltinis: Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. Kaunas. 2004 p. 220

Lukoševičiaus K., Martinkaus Br. (2002) teigimu, ūkiniuose procesuose socialiniai tikslai turi padėti:

1. teisingai atlyginti už įmonės interesus atitinkantį darbą;

2. garantuoti geras darbo sąlygas;

3. suinteresuoti darbutojus pelno didini.mui, suteikti jiems teisę į pelno dalį;

4. įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimą ir jų įgyvendinimą (p. 10).

Pasak Vasiliausko A. (2004) organizacijos tikslai gali prie6tarauti vieni kitiems. Dažniausiai priešingi būna ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai. Kai kurioms firmoms svarbiausias strategijoje gali būti išlikimo tikslas. Šiuo atveju pirmenybė teikiama tiems finansiniams tikslams, kurie užtikrina firmos išlikimui būtiną finansinę bazę: finansinės veiklos stabilumui, piniginėms įplaukoms laiku. Tačiau daugumai firmų išlikimo ateityje problema didesnių rūpesčių nekelia ir svarbiausi jjoms yra spartesnio augimo, rinkos dalies plėtimo tikslai (p. 221).3.2. Išorinės ir vidinės aplinkos analizės svarba efektyviam įmonės darbui

Įmonės išteklių, marketingo būklės ir esamų galimybių įvertinimas padeda geriau suprasti, kokių tikslų įmonė pajėgi siekti ateityje. Išorinės aplinkos analizė apima svarstymą, kaip įmonę gali paveikti aplinkos pokyčiai (Jewell B.R., 2002, p. 474).

Dažniausiai aplinka tiriama analizuojant ją sudarančius elementus, kurie parodyti 4 paveiksle.

4 pav.: Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos elementai

Šaltinis: Bagdonas E., Bagdonienė L. Administravimo principai, Kaunas, 2000 p. 19

Autoriai visus veiksnius skirsto į:

1. Tiesioginius: vartotojai, konkurentai, tiekėjai, darbo ištekliai ir įstatymai bei kitos valstybės reguliavimo normos;

2. Šalutinius: ekonominiai, technologiniai, socialiniai, politiniai, ekologiniai (p. 19-22).

Prie vidinės organizacijos aplinkos autoriai priskiria: tikslus, užduotis, technologijas, personalą ir struktūrą (p. 30).

Išorinės aplinkos veiksniai – tai sąlygos, kurių organizacija pakeisti negali, tačiau privalo jas įvertinti, kadangi jos daro poveikį organizacijos veiklai. O vidinės aplinkos veiksnius- priešingai, įmonės kažkiek gali juos kontroliuoti ir pakreipti norima linkme.

Mokslinėje literatūroje išsianalizuoti aplinkas siūloma pagal SWOT arba PEST analizes.

Pasak Vasiliausko A. (2004), apibendrinti ir sujungti aplinkos ir išteklių analizės rezultatus leidžia vadinamoji SSGG (SWOT) analizė. Santrumpa iššifruojama lietuvių (atitinkamai- anglų) kalba taip: Stiprybės (Strengths), Silpnybės (Weaknesses), Galimybės (Opportunities), Grėsmės (Threats). Stiprybės ir silpnybės apima pagrindinius firmos strategijos formavimo veiksnius. Galimybės ir

grėsmės apima tuos veiksnius, kurie išryškėjo analizuojant firmos aplinką. (p. 142)

Jewell B.R. (2002) siūlo naudotis tokiu SWOT matricos tinkleliu:

5 pav. SWOT analizė

Šaltinis: Jewell B.R. Integruotos verslo studijos. 2002. Vilnius, p. 39

Tačiau patariama vengti pernelyg didelės SSGG analizės detalizacijos; kiekvienam veiksniui būtinas komentaras, parodantis veiksnio esmę ir jei įmanoma firmos stiprybes ir silpnybes reikia apibūdinti konkurencijos aspektu (Vasiliauskas A., 2001, p. 109).

Tuo tarpu PEST analizė plačiai naudojama makroaplinkai analizuoti. Ši analizė apima keturis aspektus: politinį ir teisinį, ekonominį, socialinį ir kkultūrinį bei technologinį. Į politinį ir teisinį aspektą Vasiliauskas A. (2004) priskiria: tarptautinė politinė situacija, vidinė politinė šalies situacija, santykiai su šalies valdžios institucijomis, teisinis reglamentavimas. Prie ekonominio: ekonominis augimas, infliacija, užimtumas, palūkanų normos, valiutų kursų svyravimai, investicijos, gamybos veiksnių kainos. Socialinis ir kultūrinis aspektas apima: gyventojų galutinio vartojimo pokyčius, gamtosaugos problemos, švietimas, sveikatois apsauga, kultūra. Technologinis aspektas: valstybės technologijų politika, naujų technologijų galimybės (p. 63).3.3. Strateginio plano įgyvendinimas, valdymas ir kontrolė

Strategijai realizuoti naudojami konkretesni, trumpalaikiai su artimiausiai tikslais, planais. ŠŠi trumpalaikė strategija yra vadinama taktika. Ją rengia vidutiniosios grandinės vadovai ir ji skirta trumpesniam laikotarpiui, negu strategija. Strategijos rezultatai gali pasirodyti po kelių metų, o taktikos priemonių rezultatai pasirodo labai greitai ir, be to, yra lengvai susiejami su konkrečia vveikla. Metų ar ketvirčio planai yra taktinių priemonių pavyzdžiai. Pagrindiniai kiekvieno plano komponentai yra politika, procedūros ir taisyklės.

Politika – bendras veiksmų ir sprendimų valdymas. Ji parodo kryptį ir bendriausius būdus kaip pasiekti tikslus ir kaip išspręsti uždavinius. Valdymui politikos nepakanka. Dar yra rengiamos procedūros ir taisyklės.

Procedūra – aprašo veiksmus, kurių reikia imtis nurodytoje situacijoje. Iš tikro tai programuotas sprendimas. Procedūra apriboja veiksmų laisvę ir pasirinkimą taisyklės – smulkiai nurodo, ką reikia daryti kiekvienos specifinės situacijos atveju. Nuo procedūrų skiriasi tuo, kad jos yra pritaikytos tiksliai nurodytam darbui ar veiklai. Planų suderinimui ir kontrolei dažniausiai naudojamos dvi priemonės: biudžetas ir tikslų valdymas. Planai nurodo kaip bus naudojami ištekliai laiko atžvilgiu, bet dažnai lieka neišspręsti dar keli svarbūs klausimai: kiek iišteklių yra ir kaip jie bus naudojami. Šiems klausimams spręsti naudojami biudžetai.

Biudžetas – tam tikras išteklių paskirstymas, nurodant kiek ir kokių išteklių skiriama kiekvienam tikslui įgyvendinti. Jame suskaičiuojama, kiek išteklių organizacija turi ir kiek jų reikia tikslams įgyvendinti. Biudžeto sudarymą galima suskirstyti į keturis etapus:

1. Prioritetinių organizacijos tikslų nustatymas.

2. Sąmatų sudarymas skyriams ir padaliniams.

3. Biudžeto sudarymas ir išteklių paskirstymas organizacijos viduje.

4. Galutinis biudžeto sudarymas (Vasiliauskas A., 2004, p. 304).

Pasak Bagdono E., Bagdonienės L. (2000), strateginio plano rengimą galima suskaidyti į atskirus žingsnius: strategijos aalternatyvos; strateginė orinetacija ir organizacijos tikslai; funkciniai tikslai ir strategijos; plano turinys; įgyvendinimas (p. 57).

Jewell B.R. (2002) teigimu, strategijos pasirinkimas- tai alternatyvių veiklos plėtros galimybių įvertinimas ir geriausios, labiausiai atitinkančios įmonės tikslus alternatyvos pasirinkimas (p. 474). Pasak autoriaus strategijos pasirinkimą lemiantys veiksniai parodyti 6 paveiksle.

6 pav.: Veiksniai, lemiantys strategijos pasirinkimą

Šaltinis: Jewell B.R. Integruotos verslo studijos. 2002. Vilnius, p. 475

Autoriaus teigimu ne mažiau svarbu, ir netgi būtina sukurti sistemą, leidžiančią įvertinti, kokiu mastu įmonė pasiekė strategijoje numatytus tikslus (p. 475).4. Praktinis strateginio planavimo taikymas organizacijoje

Mano pasirinkta įmonė (UAB „VANDETA“ organizacija) užsiima inžinerinių tinklų darbais (lauko, lietaus nuotekų; vandentiekio ir buitinių nuotekų įrengimas). Kadangi tokio pobūdžio įmonės rinkoje turi gana daug konkurentų, todėl ne mažiau svarbu nusistatyti strateginius tikslus ir turėti gerus strateginio planavimo įgūdžius.4.1. Planavimo svarba „VANDETA“ įmonėje

Įmonės valdymas susideda iš planavimo, organizavimo, vykdymo (vadovavimo) ir kontrolės. Didžioji įmonės sėkmė priklauso nuo pirmos funkcijos- planavimo.

Veiklos planas – tai laukiamas rezultatas, ir veiklos kryptis, kuria reikia eiti, ir etapai, kuriuos reikia pereiti, ir metodai, kuriuos reikia pritaikyti. Šiuo metu vykstantys pokyčiai organizacijų aplinkoje yra tokie spartūs, kad planavimas tampa vienintele galimybe numatyti daugumą galimybių ir problemų (Balkevičius V., 2000, p. 119).

Pirmiausia reikia įvardinti tikslus bei uždavinius. Savaime supranta, kad galutinis ttikslas versle yra pelnas, tačiau reikia tinkamų būdų ir priemonių tam pelnui gauti. Todėl svarbu turėti išsikeltus tikslus. Po to svarbu nuspręsti, kaip įgyvendinti ir pasiekti norimus tikslus. Kadangi, tą patį tikslą įmanoma pasiekti keliais būdais, įmonės vadovas, įvertindamas visus trūkumus bei privalumus, stipriąsias ir silpnąsias įmonės puses, turi išrinkti tinkamiausią. Dažnai pasitaiko taip, kad darbuotojai šitų tikslų siekimą ir ėjimą viena kryptimi supranta skirtingai, todėl vadovas turi pasitelkti savo įtikinėjimo sugebėjimus.

Įmonės planų svarbą, pagal pateiktą Stoškaus S. (2002) schemą (žr. 1 skyriuje), galima pavaizduoti taip:

7 pav. Planavimo įtaka kitoms vadybos funkcijoms

Šaltinis: autorės sudaryta pagal Stoškus S. (2002)

Vadovautis šia schema, manau, galima ilgą laiką, nes numatant strateginius įmonės planus būtina, kad darbuotojai tai suprastų ir padėtų sėkmingai siekti tų planų.4.2. UAB „VANDETA“ strateginių planų rengimo etapai

Besikeičianti aplinka verčia įmonės vadovus žvelgti kiek galima toliau į ateitį. Siekiant ją numatyti, reikia atsakyti į daugybę klausimų: kokios yra ir bus sąlygos rinkoje? Kokia yra ir bus įmonės padėtis? Kokie mūsų privalumai ir trūkumai? Ką galėsime ateityje? Ką turime mokėti, kad pasiektume tikslus? Kaip reikės elgtis? Vadinasi, turi būti numatyta vengti to, ko neįmanoma pasiekti. Įmonė turi remtis savo galimybėmis (Balkevičius V., 2000, p. 128).

Iš pateiktų kelių autorių strateginio planavimo etapų, man ppriimtinesnis ir pasirinktai įmonei labiau pritaikomas būtų Martinkaus Br., Žičkienės S. (2006) strateginio planavimo etapų apibendrinimas.

Pagal pateiktą 2 pav., strateginio planavimo procesas vyksta be nukrypimų ir vienas veiksnys papildo kitą. Net litaratūroje kai imama kalbėti apie įmones, visada pradedama nuo misijos, vizijos ir jos tikslų. Todėl ir UAB „VANDETA“ organizacijos strateginio planavimo proceso analizavima norėčiau pradėti nuo organizacijos misijos.

Kadangi UAB „VANDETA“ įmonė turi savo atstovybes dar keliuose Lietuvos miestuose, o taip pat ir užsienyje, tai įmonės misija ir vizija yra bendra- siekti aukštos darbo kokybės su kvalifikuotų darbininkų pagalba. Kad misiją pateisinti reikalingi tikslai ir planai kurių sieksime. Organizacijos tikslai:

1. darbuotojams suteikti kuo geresnes darbo sąlygas;

2. siekti, kad įmonėje dirbtų kvalifikuoti specialistai (pradedant projektų vadovu, baigiant pagalbiniu darbininku), nes kiekvienas darbas reikalauja gero jo išmanymo;

3. planuoti mechanizmų tikslingą panaudojimą;

4. stengtis darbu atlikti laiku, išlaikant gerą organizacijos vardą tarp konkurentų;

5. dalyvauti įvairiuose renginiuose, pasisemiant naujų idėjų.

Kaip bebūtų, bet mano nuomone, gamybinių įmonių visų svarbiausias tikslas yra geras, laiku atliekamas darbas.

O kad išsilaikyti konkurencinėje rinkoje ne mažiau svarbu savo situaciją vertinti konkurentų atžvilgiu. UAB „VANDETA“ organizacija dalyvauja įvairiuose pirkimuose, kur įmonės vadovai gali pamatyti savo įmonės padėtį rinkoje, pamatyti tai kaip vertina organizaciją užsakovai. Dalyvavimas tokiuose pirkimuose taip pat padeda įvertinti darbų kainą, paskui ją

galima koreguoti pagal konkurentų siūlomas kainas. Aplinkos analizėje dalyvauja ir daugiau veiksnių, tai ir jau minėti vartotojai (šiuo atveju- užsakovai); tiekėjai UAB „VANDETA“ įmonei yra ne mažiau svarbūs. Tik tiekėjų atžvilgiu jie labiau turi taikytis prie UAB „VANDETA“ organizacijos pasiūlydami kuo mažesnę gaminių kainą. Jau minėti darbuotojai, kurie galima drąsiai teigti, kad įmonėje dirba gerai, todėl galima nesibaiminti, kad nesiekiami bendri tikslai. Kadangi darbuotojai nekelia įmonei didelių sunkumu, daugiau laiko galima skirti ateities strateginiams tikslams.

Strateginiai įmonės tikslai būtų tokie:

• Turimos ppozicijos išsaugojimas, pagerinimas;

• Naujų rinkų užkariavimas, galimybių išplėtimas (įgyjant atestatus, neseniai įmonei suteikta teisė atlikti melioracijos darbus);

• Konkurencingumo plėtojimas;

• Darbų kokybės siekimas ir reputacijos gerinimas.4.3. UAB „VANDETA“ SWOT analizė

Analizuojant silpnąsias, stipriąsias puses ir išskiriant galimybes ir kylančias grėsmes, galima aiškiai matyti sritis, kurioms nedelsiant reikia pagalbos. Todėl svarbu suformuoti SWOT (SSGG) strateginius siūlymus, kurie padėtų suvokti, kokia organizacijos veikla gali būti pasiekta per tam tikrą laiką (žr. 2 lentelė).

2 lentelė

SWOT strateginiai siūlymai

Galimybės (O) Grėsmės (T)

Stiprybės (S) SO siūlymai: gerinti įsitvirtinimą rinkoje. Gerinti paslaugos teikimo kkokybę suinteresuotų darbuotojų pagalba. Naudoti naujas technologijas, įsigyti naujų mechanizmus, nes tai mažina kaštus. Ne mažiau svarbu, kad būtų taikoma aktyvesnė rėmimo politika, kuri padėtų pritraukti daugiau klientų (kol kas įmonė daugiausia dirba su juridiniais asmenimis, todėl verta pabandyti dirbti iir su fiziniais asmenimis). Įmonės lankstumas, prisitaikymas rinkoje prie pasikeitusios įstatymų bazės. Svarbiausiu veiksniu vis tik išlieka darbuotojų žinančių savo darbą buvimas įmonėje. Įmonės stiprus finansinis pajėgumas kvalifikacijai kelti. Novatoriškumas- naujų darbų, rinkų atsiradimas. Darbai už Lietuvos ribų. ST siūlymai: įmonė, atsižvelgdama į konkurentų darbų kainų politiką, galėtų atlikti kai kurios darbus pigiau nei jų konkurentai, tačiau vadovas turi gerai apsvarstyti ir pasirinkti tinkamiausią būdą kainų mažinimui, kad tai neatneštų įmonei nuostolių. Teikiant pigesnes paslaugas, didės paslaugos paklausa, kuri gerins ekonomikos lygį. Galimos naujos darbo vietos. Arba priimtų darbuotojų apmokymai. Užsitikrinti reputaciją, kad atsirandantys nauji konkurentai neturėtų įmonės veiklos rezultatams įtakos. Skirti lėšų reklamai.

Silpnybės (W) WO siūlymai: užimti tam tikrą rinkos dalį; Įmonės vadovybė turi atsižvelgti į vartotojų pageidavimus, atsiradus finansiniams ištekliams aapsvarstyti galimybę pasiūlyti rinkai naujas paslaugas (minėta galimybė dirbti fiziniasm asmenims). Mažinti veiklos kaštus turi stengtis visi įmonėje dirbantys asmenys, nes didžioji dalis gamybos brokų mažinimo priklauso nuo darbuotojų. Turėtų būti neatsisakyta galimybė, iškilus problemoms, naujų specialistų pagalba gerinti paslaugos kokybę. WT siūlymai: konkurentų veiksmai gali priversti įmonę mažinti kainas, taip atsiras pelno mažėjimas. Naujų panašaus pobūdžio įmonių atsiradimas kelia grėsmę prarasti kai kurias rinkas, darbus. Gali atsirasti nepalankūs įstatymai verslui, kurie apribos įmonės veiklos galimybes. Kvalifikuotų specialistų stoka ir prasta ddarbų kokybė gali iššaukti blogą įmonės pripažinimą tarp potencialių klientų, arba galimas esamų užsakovų praradimą. Reikia stengtis savo darbų kokybe daryti kuo mažiau nekokybiškų darbų, nes kitaip bus prarandami esami užsakovai tolimesniems darbams. Tarptautiniai barjerai.

Šaltinis: autorės sudaryta SWOT analizė pagal išorinius ir vidinius įmonės kriterijus

Kadangi kiekviena įmonė turi tikslą sėkimingai veikti, tai galimų galutinių rezultatų prognozavimas, kuris gali būti panaudotas kaip sprendimų priėmimo pagrindas, yra labai svarbus. Žinoma, kad kiekviena situacija turi skirtingus aspektus, bet vienas visada lieka tas pats- laikas. Visos situacijos susijusios su ateitimi. Todėl įmonei reiktų stengtis priimti gerus darbo specialistus, arba suteikti visas galimybes tobulėti esamiems darbuotojams, taip pat skirti lėšų reklamai, kad būtų platinamas įmonės vardas, supažindinami vartotojai.

UAB „VANDETA“ labai daug dėmesio skiriama tolimesniems gamybiniams planams. Kiekvieną mėnesį yra kruopščiai sekami objektuose atliekami darbai, labai atsakingai planuojamas įmonės mechanizmų darbas. Kartais turimos įmonės mechanizmų bazės nepakanka, todėl tenka įrangą nuomotis, o taip prarandama lėšų dalis. Baigiantis metams už gamybą atsakingi asmenys su kiekvienu padaliniu aptaria kitų metų planus, sudėliojami veiksmai, kurie dar reikalingi iki metų galo ir žinoma stengiamasi kuo didesnę darbų dalį padaryti iki ataskaitinio mėnesio pabaigos.4.4. Strateginio plano UAB „VANDETA“ įgyvendinimo galimybės

Vasiliauskas A. (2004) teigė, kad strategijai realizuoti naudojami konkretūs, trumpalaikiai planai. TTai prie tokių pagal SWOT analizę būtų galima priskirti: kainų analizavimą atsižvelgiant į konkurentus, mechanizmų bazės atnaujinimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, rėmimo priemonių taikymą.

Pagal pateiktą 6 paveikslą (žr. 12 psl.) UAB „VANDETA“ įmonės veiksniai, lemiantys strategijos pasirinkimą yra:

1. kadangi UAB „VANDETA“ yra vienintelis akcininkas, tai įsipareigojimų nėra;

2. makroaplinka. Įmonę kaip ir visas kitas organizacijas veikia Lietuvos įstatymai, politika, ekonominė, geografiniai veiksniai neturi įtakos, nes inžinerinių tinklų darbų yra visoje Lietuvoje.

3. konkurencija, kuri pasireiškia per darbų (paslaugų) kainas, darbų pobūdį;

4. aukščiausiojo įmonės vadovo vizijos. Įmonės vadovas, kitaip dar savininkas yra pagrindinis valdantysis organas.

5. rinkos galimybės, UAB „VANDETA“, kaip jau minėta neseniai suteiktas atestatas atlikti melioracijos darbus.

6. ištekliai, pagrindinis išteklis kvalifikuota darbo jėga,

7. įmonės privalumai ir sugebėjimai.

Bet kurioje vadyninėje funkcijoje būtinas vadovas ir jo strateginis mąstymas. Labai svarbu tinkamai vadovaujant visus darbuotojus įtikinti siekti tų pačių organizacijai naudingų tikslų.

Kontrolė yra ne tik paskutinė vadybos funkcija, bet ir gana svarbus įmonės vadovo veiksmas, kuriam darbuotojai labiausiai priešinasi, tačiau tokia realybė, kad be kontrolės šiandien žmonės dar nemoka dirbti.Išvados

Strateginis mąstymas teikia organizacijai daug privalumų. Vienas svarbiausių privalumų tas, kad strateginiam planavime akcentuojama organizacijos konkurencinė prigimtis. Strateginio planavimo procesas leidžia vadovui analitiškai mąstyti apie organizacijos aplinką ir naudingo veikimo įvairias galimybes.

Strategija ir tikslas neatsiejami dalykai. Tačiau planavimas ne mažiau svarbus. Planuojame aateičiai, o strategiją visi autoriai taip pat apibūdina kaip tolimesnius organizacijų tikslus. Teoriškai, planavimo funkcijos tikslas yra pagerinti sprendimų priėmimo kokybę analizuojant (įvertinant) visus faktorius, turinčius įtakos tokių sprendimų priėmimui ir užtikrinant, kad tie sprendimai atitinka firmos pasirinktą strategiją.

Strateginis planavimas sudaro prielaidas vadovams: analizuoti organizacijos veiklą ir siekti, kad visos organizacijos dalys veiktų sistemos naudai; reaguoti į dienos, mėnesio ar metų įvykius taip didinant galimybę pašalainti nesklandumus; greičiau ir lengviau priimti sprendimus; racionaliai paskirstyti organizacijos išteklius; įtraukti darbuotojus į strategijos formulavimą, svarbių sprendimų priėmimo procesus geriau panaudoti jų sugebėjimus, nes daugiau žinantys apie organizacijos tikslus darbuotojai yra labiau motyvuoti, patenkinti ir labiau atsidavę organizacijai, suinteresuoti jos sėkme; planavimo procese išsiaiškinti organizacijai palankias galimybės ir sėkmei pavojingas grėsmes.

Strateginis planavimas padeda numatyti ir spręsti svarbiausias problemas, susijusias su produktų, paslaugų, jų struktūros, organizacijos elgesio permainomis. Kadangi tai pasikartojantis procesas, tai jį verta visada tobulinti.Literatūros sąrašas

1. Bagdonas E., Bagdonienė L. Administravimo principai.-Kaunas: Technologija, 2000.- 228 p.

2. Balkevičius V. Komercijos vadyba.- Vilnius: TEV leidykla, 2000.- 140 p.

3. http://www.tbic.lt/projektai

4. Internetinė enciklopedija. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org

5. Jewell B.R. Integruotos verslo studijos.-Vilnius: The Baltic Press, 2002.- 488 p.

6. Kasiulis J., Barvydienė V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija, 2001.- 327 p.

7. Lukoševičius K., Martinkus Br. Mažų ir vidutinių įmonių vadyba.- Kaunas: Technologija, 2002.-

214 p.

8. Martinkus Br., Žičkienė S. Verslo organizavimas.- Šiaulių universitetas, 2006.- 294 p.

9. Seilius A. Organizacijų tobulinimo vadyba.- Klaipėdos universitetas, 1998.- 274 p.

10. Stoškus S. Bendrieji vadybos aspektai.- Šiauliai: ŠU leidykla, 2002.- 269 p.

11. Stungurienė S. Operacijų valdymas.-Kaunas: Technologija, 2006.- 154 p.

12. Vasiliauskas A. Firmos strateginis valdymas.-Vilnius: VVK leidykla, 2001.- 265 p.

13. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas.-Kaunas: Technologija, 2004.- 382 p.