Strateginis planas
TURINYS
1. Įvadas 3
2. AB „Klaipėdos liftas” vizija ir misija 5
3. AB „Klaipėdos liftas” aplinkos sąlygų ir būklės analizė 7
3.1 Išorės veiksnių analizė 7
3.2 Vidaus veiksnių analizė 9
3.3 SWOT analizės siūlymai 10
4. Bendrosios strategijos numatymas 11
4.1 Bostono CG strategijų numatymo metodika 11
4.2 Kaštų strategija 13
5. Produktų (arba verslo vienetų) strategijų numatymas 14
5.1 Pagal Bostono CG metodika 14
5.2 Pagal General Electric metodą 15
6. Įmonės strateginiai tikslai 16
Literatūra: 171. Įvadas
Strateginis planavimas – tai ilgalaikių įmonės tikslų ir būdų jiems pasiekti numatymas.
Strateginis planavimas naudingas ir reikalingas, nes veiklos strategijos numatymas panaikina neapibrėžtumą ir sumažina riziką, skatina darbuotojus aktyviau ddalyvauti įmonės veikloje.
Numatant, kas gali atsitikti, įmanoma nuspėti savo veiksmus ir poelgius nepalankiausiais atvejais. Todėl strategiškai planuojant verslą, tikimybė patirti sėkmę gerokai didesnė (juk geriau bankrotą sukurti popieriuje, o ne patirti pačioje veikloje), nes veiklos scenarijus padeda prisitaikyti, greičiau reaguoti į pakitusią padėtį.
Formaliai strateginio planavimo esmę išreiškia nuolatinis galimybių ir grėsmių, išorinių bei vidinių pranašumų ir trūkumų nustatymas, siekiant priimti kuo geresnius sprendimus galimybėms panaudoti ir išvengti grėsmių.
Strateginio planavimo proceso tikslas – nuolat nagrinėti įmonės veiklą tiek dabarties, tiek aateities požiūriu ir numatyti strategines permainas, kad įmonė žengtų į įsivaizduojamą ateitį sėkmingai.
Strateginis planas tarsi nubrėžta liniją, kurios įmonė numato laikytis siekdama savo tikslų. Kadangi jis aprėpia ilgą laikotarpį (ne mažiau kaip 3-5 metus), jame neįmanoma smulkiai numatyti visų detalių. PPavyzdžiui, strateginio plano detalumo nepakanka, kad būtų galima paskirstyti kasdienines užduotis įmonės padaliniams ar atskiriems darbuotojams.
Strateginis mąstymas ir apgalvota strategijos vadyba teikia įmonei daug privalumų. Vienas svarbiausių privalumų tas, kad strateginiame planavime akcentuojama įmonės konkurencinė prigimtis. Strateginio planavimo procesas vadovui leidžia analitiškiau mąstyti apie įmonę, jos aplinką ir naudingo veikimo įvairias galimybes. Kadangi įmonė vis geriau pažįsta išorinę aplinką, savo trūkumus bei pranašumus, tai jos galimybės daryti veiksmingus savo strategijos pakeitimus yra daug didesnės.
Antrasis svarbus strateginio planavimo privalumas tas, kad strateginis planas nustato įmonės ribas ir nurodo formalią įmonės kryptį. Tai padeda savininkams, vadovams ir tarnautojams sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus ir aktyviai jų siekti.
Trečiasis svarbus strateginio planavimo privalumas tas, kad jis leidžia vadovui imituoti popieriuje ateitį – tai nebrangus mmetodas, padedantis vadovui daryti geresnius sprendimus, įžvelgiant ateities galimybes ir grėsmes. Įmonė gali panaudoti permainas kaip konkurencingumo didinimo priemonę, kai parengiamos prisitaikymo prie kintančios aplinkos alternatyvos.
Ilgalaikės sėkmės siekiantys įmonės vadovai privalo sugebėti strategiją ir suformuluoti, ir įgyvendinti. Strategijos formulavimas apima įmonės veiklos krypčių ir tikslų bei vadovavimo įmonei numatymą. Strategijos įgyvendinimas yra visa, kas padaryta įmonėje, siekiant finansinių ir kitų strateginių rezultatų.
AB „Klaipėdos liftas” yra Vokietijos įmonės „Shindler” atstovybė Lietuvos krašte. Mūsų teikiamos paslaugos – keleivinių ir krovininių liftų bbei eskalatorių statymas ir jų priežiūra. Bendrovė yra vienintelis tokių paslaugų teikėjas Klaipėdos apskrityje. Mūsų įmonė turi filialus Skuode, Plungėje, Tauragėje, Palangoje ir Šilutėje. Adresas Klaipėdoje – Rumpiškės g. 31a
Rašydamos šį strateginį planą mes naudojomės šia literatūra: V.Pranulio, A.Pajuodžio, S.Urbonavičiaus, R.Virvilaitės „Marketingas”, R. Jucevičius „Strateginis organizacijų vystymas”, B. Leonienė „Verslo pradmenys” ir vadybos paskaitų užrašai. Šias knygos mums padėjo rašant šį darbą.2. AB „Klaipėdos liftas” vizija ir misija
Be organizacijos vizijos ir ypač misijos neįmanoma sukurti jokios efektyvios strategijos, nes tik jos suformuoja įvaizdį apie siekiamą organijos būvį.
Vizija – tai plačiausias ir abstrakčiausias, planuojamo laikotarpio pabaigai įsivaizduojamas įmonės aplinkos ir būklės vaizdas, kuriame atsispindi tokie komponentai:
Vartotojai (kas jie, kodėl?)
Produktas, paslauga (kokią naudą išreiškia, ko nori vartotojai?)
Rinkos (kur, kokio dydžio, kokia perspektyva?)
Technologija (kokiu būdu bus kuriama vertė?)
Resursai ir sugebėjimai (kokių reikia, kaip apsirūpinę)
Augimo perspektyva (kokios galimybės ir tendencijos?)
Personalo politika (koks žmonių vaidmuo, koks įvaizdis?)
Visuomeninis prestižas (kaip vertins aplinka, kaip daryti įtaką?)
AB „Klaipėdos liftas” vizija:
Mūsų vartotojai yra gyvenamųjų namų gyventojai, kai kurios stambios įmonės bei prekybos centrai, nes mūsų paslaugos yra keleivinių bei krovininių liftų ir ekskalatorių statymas ir jų eksploatavimas.
Organizacijos vadovų viziją apie tai, ką nori padaryti ši organizacija, kokį vaimenį ji siekia vaidinti, išreiškia jos misija. Ji nurodo įįmonės unikalumą, ypatumus ir plėtros kryptį, kitaip tariant, pasakoma: kokia ta įmonė ir kokia jos veikla. Misija išreiškia visos veiklos paskirtį, vaidmenį, apibrėžia biznio ribas ir rodo jo esmę.
Įmonės misija skiria ją nuo kitų panašių įmonių ir identifikuoja jos veiklą. Ji apibūdina įmonės produktą, rinką ir pagrindines technologines gamybos sritis taip, kad parodytų strateginių sprendimų darytojo vertybes ir prioritetus. Tai yra būdas aprašyti įmonės susikūrimo idėją. Formuluodami įmonės misijos sampratą, vadovai turi atsakyti į labai svarbų klausimą: kas yra mūsų verslas?. Norint išsamiai apibūdinti įmonės verslą, reikia konkrečiai atsakyti į klausimus: Kieno poreikius įmonė tenkins bei kaip juos tenkins.
Nėra jokių bendrų ar apibrėžtų reikalavimų, kaip turėtų būti suformuluota organizacijos misija. Įvairūs autoriai skirtingai vertina, kurie elementai turėtų įeiti į misijos formuluotę, tačiau svarbiausiais elementais laikytini šie:
• Vartotojai
• Produktai ar paslaugos
• Poreikiai
• Rinkos
• Technologija
• Tikslai
• Darbuotojai
Be bejo, nebūtinai visi šie elementai turi atsispindėti formuluotėje. Gerai suformuluota misija suteikia veiklos prasmę ir padeda išspręsti nemažai veiklos problemų.
AB „Klaipėdos liftas” misija:
Mūsų tikslas – kuo palankesnėmis sąlygomis ir kuo patrauklesnėmis kainomis tarnauti klientams, suteikiant jiems patogumą. Stengtis pritraukti kuo daugiau klientų. Sukurti palankias sąlygas savo įmonės darbuotojams.3. AB „Klaipėdos liftas” aplinkos sąlygų ir būklės analizė
Strateginio planavimo procesas prasideda kuriant arba naujai įvertinant įmonės paskirtį. Šis pirmas žingsnis labai priklauso nuo vidinės iir išorinės aplinkos analizės nustatyto įmonės profilio kitimo.
Strategijos planavimas yra nenutrūkstamas, pasikartojantis procesas. Jį sudaro daug glaudžiai susijusių veiksmų. Bet kurio proceso elemento pasikeitimai neišvengiamai veiks kitus elementus. Vykstant ženklioms elementų permainoms ir siekiant apsisaugoti nuo pasenusių strategijų, planavimo procesas turi būti nuolatos kontroliuojamas.3.1 Išorės veiksnių analizė
Organizacijos išorinė aplinka yra visuma veiksnių, esančių už jos ribų ir galinčių vienokiu ar kitokiu būdu daryti įtaką jos veiklai, siekiant savų tikslų. Analizės tikslas – nustatyti tokius veiksnius ir jų galimą įtaką organizacijai. Išorės veiksnių analizės procese nustatomi ir ištiriami įmonės išorinės aplinkos veiksniai bei įvertinamas jų galimas poveikis strateginei veiklai bei įmonės sėkmei. Išorės veiksnių analizė apima ne tik esamų veiksnių tyrimą, bet ir tų veiksnių kitimo tendencijų išaiškinimą, siekiant numatyti verslo galimybes ir grėsmes, slypinčias išorinės aplinkos permainose. Analizė yra nenutrūkstamas, pasikartojantis procesas.
Verslo įmonė, siekdama sėkmės, turi sugebėti nuolat atsižvelgti į besikeičiančią aplinką. Ji privalo numatyti išorinių veiksnių poveikį ir užimti tokią poziciją, kad palankių galimybių dėka įgautų pranašumą ir išvengtų grėsmių, susijusių su aplinkos permainomis.
Įvertindama išorinės aplinkos galimas permainas ir jų poveikį, įmonė įgyja realų pranašumą, nes parengia keletą priimtinų sprendimų ir atmeta tai, kas neatitinka jos galimybių. Analizuojant išorės veiksnius, retai surandamas optimalus variantas, tačiau, atmetant blogiausius,
priimamas vienas naudingiausių sprendimų.
Išorės veiksnių analizė padeda įmonei taikyti aktyvųjį, o ne pasyvųjį valdymo būdą. Pasyvieji vadovai tvarko jau esamus reikalus. Šie vadovai eikvoja savo laiką ir įmonės išteklius darbams, kurių išvengtų planuodami veiklą, taip įmonė nebeturi galimybių siekti savo galutinių tikslų.
Aktyvieji vadovai galvoja apie ateitį ir planuoja įvykius. Jie nuolat ieško palankių galimybių ir palankios padėties savo organizacijos naudai. Aktyvieji vadovai anksčiau už kitus atpažįsta ir grėsmes organizacijai, sugeba pradėti veiklą, nukreiptą prieš ją, dar iki krizės pradžios. Dėl tto šių organizacijų veikla yra naši, efektyvi ir sėkminga.
AB „Klaipėdos liftas” išorinės aplinkos analizė
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
Ekonominė aplinka
Kadangi kuriasi vis daugiau daugiaaukščių prekybos centrų, kyla ekskalatorių ir liftų paklausa. Blogėjant žmonių ekonominei padėčiai, vis daugiau gyventojų renkasi gyvenamą būstą name, kuriame nėra liftų.
Politinė – teisinė aplinka
Vienas iš bendrovės akcininkų yra Vokietijos įmonė, teikianti analogiškas paslaugas. ES reikalauja padidinti įmonių pelno mokestį.
Technologinė aplinka
Mokslo ir technologijų pažanga leidžia įmonei kompiuterizuoti darbą, taip paspartinant avarinių situacijų likvidavimą. Spartus technologijų tobulėjimas mažina įmonėje darbo vvietų skaičių.
Gamtinė aplinka
Įmonė neturi jokio poveikio gamtos taršai. Įmonėje sumontuotiems stebėjimo įrenginiams didelę grėsmę turi žaibai.
Rinkos aplinka
Įmonė yra vienintelis tokių paslaugų tiekėjas Klaipėdos apskrityje. Kadangi mokestis už liftus yra gan nemažas, tai skatina gyventojus rinktis namus be liftų. TTai gali sumažinti keleivinių liftų paklausą.3.2 Vidaus veiksnių analizė
Siekiant sėkmės, būtina sujungti ir suderinti išorės ir vidaus veiksnių analizės rezultatus ir suvokti veiksnių tarpusavio ryšius. Vidaus veiksnių analizė naudojama įmonės pranašumams ir trūkumams nustatyti; ji rodo, kurios galimybės bei grėsmės, nustatytos remiantis išorės veiksnių analize, yra svarbios įmonei. Apibrėžus įmonės paskirtį, kuri pasirinktą verslą išskiria iš kitų, nustatomos jos stipriosios ir silpnosios pusės, t. y. įvertinama esama vidaus padėtis.
,Pranašumai yra svarbūs, nes jie sudaro organizacijos strategijos pagrindą. O trūkumai yra svarbūs todėl, kad rodo silpnas vietas, kurias reikia pašalinti.
Objektyvi vidaus veiksnių analizė svarbi dviem aspektais:
1) Objektyvi vidaus veiksnių analizė rodo realų organizacijos galimybių profilį;
2) Vidaus veiksnių analizė rodo, ar įmonė turi priemonių kovoti su grėsmėmis ir pasinaudoti galimybėmis, kurias nustatė išorės veiksnių aanalizė.
Vidaus veiksnių analizė yra svarbiausias strateginio planavimo etapas, nes ji leidžia įmonei apibūdinti savo susiformuluotų uždavinių įvykdymo galimybės. Jeigu organizacijos vidaus veiksnių analizė parodys, kad ji neturi būtinų išteklių, reikalingų savo tikslams siekti, tai ji gali keisti veiklos kryptį ir išvengti nesėkmės.
AB „Klaipėdos liftas” vidinės aplinkos analizė
PRANAŠUMAI TRŪKUMAI
Marketingo aspektu
Kadangi įmonės specializacija nėra plati, tai įmonė gali skirti daugiau dėmesio paslaugų kokybei. Tai, kad įmonė nesireklamuoja, sumažina galimybę atsirasti potencialiems klientams.
Finansiniu aspektu
Įmonė gauna pakankamai pajamų, kad galėtų apmokėti darbuotojams už ddarbą bei laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Kadangi įmonėje diegiamos naujos technologijos, tam sunaudojama daug lėšų. Tai trukdo gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Personalo aspektu
Įmonėje dirba kvalifikuoti meistrai, turintys didelę darbo patirtį. Diegiant naujas technologijas įmonėje mažinamas darbuotojų skaičius. Taip didinamas nedarbo lygis.
Gamybos veiklos aspektu
Įmonėje naudojama nauja technika palengvina personalo darbą.
Kadangi didžioji dalis lėšų yra skiriama naujos paslaugos (eskalatorių) statymui, tai sumažina lėšas senų liftų remontui.3.3 SWOT analizės siūlymai
Pagrindinis įmonės vidinės būklės įvertinimo būdas yra SWOT analizė. Ši analizė pateikia organizacijos dabarties ir ateities aplinkos galimybes ir grėsmes. Ji taip pat informuoja apie vidines organizacijos silpnąsias ir stipriąsias puses. Iš šios analizės yra numatomos ateities situacijos, kuriose organizacija atsidurs ir teikiami siūlymai kaip pasinaudoti aplinkos sąlygomis.
SW
OT Pranašumai S Trūkumai W
Gali-mybės O 1. Kadangi didėja įmonės teikiamų paslaugų paklausa, o įmonė yra finansiškai stipri, reikėtų, kad ji gerintų paslaugų kokybę.
2. Nors įmonė ir yra vienintelis tokių paslaugų teikėjas Klaipėdos apskrityje, ji turėtų stengtis išlaikyti gerą vardą, teikdama kokybiškas paslaugas. 1. Įmonė turėtų reklamuotis, kad pritrauktų daugiau naujų klientų.
2. Bendrovė turėtų senus rusiškus liftus keisti naujais kokybiškais liftais iš Vokietijos.
.
Grės-mės
T 1. Įmonė turėtų ir toliau teikti kokybiškas paslaugas, bet vartotojams palankesnėm kainom.
2. Nors ir padidėjus pelno mokesčiui, įmonė turėtų ir toliau stengtis laiku sumokėti darbuotojams ir vykdyti finansinius įsipareigojimus.
3. Įmonė turėtų skirti lėšų įrangos aapsaugai nuo žaibų, kad nebūtų sutrikdytas personalo darbas. 1. Įmonė turi skirti lėšų reklamai, kad patrauktų gamybinių įmonių dėmesį, taip kompensuodama mažėjančią keleivinių liftų paklausą.
2. Bendrovė turėtų ieškoti tinkamos išeities, kad nebūtų atleidžiami darbuotojai.
3. Lėšos turėtų būti paskirstytos taip, kad užtektų ir senų liftų remontui.4. Bendrosios strategijos numatymas
4.1 Bostono CG strategijų numatymo metodika
Bostono konsultacinės grupės (BCG) matrica susieja du kintamuosius – biznio šakos augimo greitį ir santykinę firmos turimą rinkos dalį. Pagrindinis BCG matricos privalumas tas, kad ji gerai paaiškina ir parodo biznio vieneto portfelio valdymo mechanizmą. BCG turi ne tik privalumų bet ir trūkumą. Pagrindiniai jų yra šie:
1. Firmos situaciją apibūdina tik du parametrai, tačiau strateginė situacija priklauso nuo daugiau parametrų, o neretai netgi nuo dar svarbesnių;
2. Šioje matricoje sunku rasti vietą biznio vienetams, išreiškiantiems vidutines pozicijas pagal abu požymius;
3. Sunku vienareikšmiškai apibūdinti galimas biznio vieneto strategijas, jiems esant atskirose padėtyse BCG matricoje;
4. Pats biznio vieneto pozicionavimas šioje matricoje gana reliatyvus.
Vertikalioje ašyje rinkos augimo tempas rodo rinkos patrauklumą ir perspektyvas, žiūrint įmonės akimis.
Horizontalioje ašyje santykinė rinkos dalis parodo įmonės jėgą rinkoje.
Padalinus brėžinį į 4 dalis, išskiriame 4 strateginius verslo vienetus (laukus): žvaigždes; melžiamas (pinigų) karves; klaustukus (veršelius); šunis.
Žvaigždės – pasižymi didele rinkos dalimi ir dideliais rinkos augimo tempais. Duoda didelį pelną, tačiau šioms pozicijoms išlaikyti reikia nnemažai investicijų. Jos duoda daug piniginių įplaukų, tačiau pačios daug naudoja. Į jas reikia žiūrėti, kaip į prioritetinę investicijų kryptį. Ateityje, kai rinka stabilizuosis, jos virs melžiamomis karvėmis.
Melžiamos (pinigų) karvės – pasižymi didele rinkos dalimi, tačiau mažais apyvartos augimo tempais. Jos labai pelningos. Jų augimui nereikia didelių finansinių investicijų.
Klaustukai – tai gaminiai ar verslai, kurie yra: mažos apimties, greitai auga, reikalauja daugiau investicijų, norint užimti didesnę rinkos dalį, t.y. paversti žvaigždėmis, reikalauja išsamaus svarstymo, kuriuos gaminius versti žvaigždėmis, kuriuos paversti šunimis, kurių atsisakyti.
Šunys – lėto augimo, mažos rinkos apimties, mažai pelningi (išlaiko patys save), niekada netampa grynųjų pinigų karvėmis.
AB „Klaipėdos liftas” bendrosios strategijos numatymas pagal Bostono CG metodiką
Didelės
Augimo galimybės
` Mažos
Didele Maža
Užimama rinkos dalis
– AB „Klaipėdos liftas”
Jeigu tiriamos įmonės gaminys užima mažą rinkos dalį, tačiau yra spėjama, kad jo pirkimas ateityje padidės, toks gaminys – klaustukas. Į šį laukelį dažniausiai patenka ką tik sukurti, arba atvežti pardavimui iš kitur gaminiai, ir, dar neaišku, ar juos rinka palankiai priims. Jeigu pirmieji požymiai rodo, kad gaminys turi dideles perspektyvas, tai tokiam klaustukui galima siūlyti intensyvaus augimo strategiją, jeigu ne – tai jo vieta – šunų lauke.
Taigi, kaip mes matom šioje matricoje, mūsų įmonė užima „klaustukų” padėtį. Mūsų įmonė yra
nauja, bet mes jau galim pastebėti, kad mūsų įmonė turi dideles perspektyvas. Ir tai reiškia, kad mūsų įmonei geriausiai būtų pritaikyti intensyvaus augimo strategiją. Tai reikalaus didelio kapitalo, investicijų. Reikia efektyvios reklamos, tenkinti vartotojų poreikius, kad paslaugos būtų kokybiškos ir prieinamomis kainomis.4.2 Kaštų strategija
AB „Klaipėdos liftas” naudoja išskirtinumo strategiją. Įmonė yra vienintelis tokių paslaugų teikėjas Klaipėdos apskrityje, tai leidžia nemažinti teikiamų paslaugų savikainos.5. Produktų (arba verslo vienetų) strategijų numatymas
5.1 Pagal Bostono CG metodika
AB „Klaipėdos liftas” teikia tokias paslaugas:
Keleivinių liftų statymas iir eksploatavimas (*),
Krovininių liftų statymas ir eksploatavimas (◊),
Eskalatorių statymas ir eksploatavimas (),
Žvaigždės
Klaustukai
◊
Melžiamos karvės
* Šunys
.
Keleivinių liftų statymą ir eksploatavimą (*) priskirtumėme „Melžiamom karvėm”. Ši paslauga yra pagrindinė mūsų įmonėje. Šioje situacijoje yra naudojama riboto augimo strategija. Pakanka išlaikyti užimamą padėtį ir plėsti rinkos dalį tik po keletą procentų.
Krovininių liftų statymą bei eksploatavimą (◊) priskirtumėme „Klaustukams”. Ši paslauga nėra visai nauja. Įmonė tikisi padidinti šios paslaugos dalį rinkoje, taigi taikys intensyvaus augimo strategiją. Bendrovė skirs lėšų reklamai, kad pritrauktų daugiau kklientų.
Naują paslaugą – eskalatorių statymas ir eksploatavimas () – mes priskiriam „Žvaigždėm”. Taikoma intensyvaus augimo strategija. Kadangi paslauga yra labai paklausi, jai sunaudojama didesnė dalis įmonės lėšų.5.2 Pagal General Electric metodą
„GENERAL ELECTRIC” kompanijoje sukurta matrica yra logiškas patobulintas BCG matricos vvariantas. Šioje matricoje naudojami du kompleksiniai parametrai: veiklos srities patrauklumas (ilgalaike prasme) ir firmos konkurencinis statusas (pozicija).
Veiklos vieneto veiklos patrauklumas
Kriterijai Mažas Vidutinis Didelis
Rinkos dydis ◊ *
Rinkos augimas * ◊
Konkurencija ◊ *
Pelningumas ◊ *
Jautrumas vartotojų pajamoms ◊ *
Energijos imlumas ◊ *
Aplinkos įtaka ◊ *
Vidutiniškai: ◊ *
Veiklos konkurencinis statusas
Kriterijai Žemas Vidutinis Aukštas
Rinkos dalis ◊ *
Rinkos dalies didėjimas * ◊
Kokybė ◊ *
Reputacija ◊ *
Pasiskirstymas rinkoje ◊ *
Naujumas * ◊
Vidutiniškai: ◊ *
Mūsų įmonės veiklos vieneto patrauklumas yra mažas, konkurencinis statusas aukštas ir mažas. Vystymąsis yra koncentruotas. Įmonė privalo ginti savo pozicijas, investuoti į patrauklius segmentus. Jos tikslas – gauti maksimalią naudą.6. Įmonės strateginiai tikslai
Įmonės strateginiai tikslai – tai užduotys, išmatuojamos kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais, kurias numatoma įvykdyti per nuamtytą laiką.
Kaip jau minėta, strateginio planavimo procesas prasideda išsamia padėties analize, kuri leidžia įmonei nustatyti jos pranašumus, trūkumus, galimybes, grėsmes ir kompetencijas. Tolesnis eetapas – numatyti konkrečius tikslus ir išmatuojamus uždavinius, aiškiai apibrėžiančius konkrečius įmonės siekiamus rezultatus. Kai tikslai aiškiai suformuluoti, sudaromas veiklos planas, kad būtų aišku, kaip suformuluotieji tikslai bus pasiekti.
Tikslai apibrėžiami kaip kiekybiškai išreikšti norimi rezultatai, kurie turi būti pasiekti per nurodytą laikotarpį. Tikslai naudingi dėl trijų pagrindinių priežasčių:
1. Jie aiškiai išdėsto, kas ir kada turi būti pasiekta;
2. Kai tikslai iškelti, jie tampa veiklos vertinimo matais;
3. Logiški tikslai naudingi kaip darbuotojų motyvatorius.
Tikslai turi tenkinti penkis reikalavimus:
1. Tikslas turi būti susijęs su viena konkrečia užduotimi;
2. Tikslas turi bbūti susijęs su rezultatu, o ne su vykdoma veikla;
3. Tikslas turi būti išmatuojamas;
4. Turi būti tiksliai apibrėžtas tikslo siekimo terminas;
5. Tikslas turi būti pakankamai didelis, bet pasiekiamas.
AB „Klaipėdos liftas” tikslai:
1. Teikti kokybiškas paslaugas.
2. Rūpintis, kad mūsų įrenginiai būtų geros techninės būklės.
3. Nuolat tobulinti ir kelti darbuotojų kvalifikaciją.Literatūra:
1. B.Leonienė. Verslo pradmenys. K., 1997
2. R. Jucevičius. Strateginis organizacijų vystymas.
3. V.Pranulis, A.Pajuodis, S.Urbonavičius, R.Virvilaitė. Marketingas. V., 1999
4. Vadybos paskaitų užrašai.
