Vadovavimas civilnės saugos ir gelbėjimo sistemai

TURINYS

ĮVADAS 2

1. VADOVAVIMAS CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOMS 3

2. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMA 3

2.1. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos misija 9

2.2. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslai 10

2.3. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos uždaviniai 10

2.4. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos principai 11

3. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMOS PAJĖGOS 12

4. VADOVAVIMAS GELBĖJIMO IR KITIEMS NEATIDĖLIOTINIEMS DARBAMS 13

IŠVADOS 15ĮVADAS

Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai, veiksmus jai susidarius ir padarinių šalinimą, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams iišgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams.

Vadovavimas civilinei saugai yra trijų lygių: valstybinio, apskrities ir savivaldybės.

Visos civilinės saugos institucijos turi apibrėžtas užduotis. Ruošdamosi galimiems pavojams ir jiems kilus, jos palaiko ryšius, derina savo veiksmus, spręsdamos bendrus ir specialius civilinės saugos uždavinius.

Šios temos darbo tikslas – supažindinti su vadovavimu civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai.

Pagrindiniai uždaviniai, supažindinti su Lietuvos Respublikos:

 civilinės saugos ir gelbėjimo sistema;

 civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos misija, tikslais iir uždaviniais;

 civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos principais;

 civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgomis.1. VADOVAVIMAS CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOMS

Vadovavimas civilinei saugai yra trijų lygių:

 valstybinio;

 apskrities;

 savivaldybės.

Valstybiniu lygiu Vyriausybė, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo ddepartamentas ir jam pavaldžios įstaigos, ministerijos, kitos valstybės institucijos priima strateginius civilinės saugos priemonių įgyvendinimo sprendimus.

Apskrities lygiu apskričių viršininkai, apskričių civilinės saugos departamentai, apskričių ekstremalių situacijų valdymo centrai organizuoja pasirengimą ekstremalioms situacijoms, o prireikus padeda likviduoti jų padarinius.

Savivaldybės lygiu savivaldybių administracijų direktoriai, civilinės saugos skyriai (poskyriai, tarnybos), civilinės saugos darbuotojai, savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai, priešgaisrinės bei kitos civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektai, įstaigos organizuoja pasirengimą ekstremalioms situacijoms, o prireikus likviduoja jų padarinius.2. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMA

Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą sudaro:

 Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija;

 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos;

 ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, savivaldybių priešgaisrinės ir kitos civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektai, įįstaigos;

 aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklas.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – Ekstremalių situacijų komisija) – tai nuolatinė Vyriausybės komisija, organizuojanti ekstremalių situacijų prevenciją, valdymą ir vadovaujanti ekstremalių situacijų padarinių šalinimo darbams tuo atveju, kai ekstremali situacija apima vienos ar daugiau apskričių teritorijas arba reikalinga valstybės institucijų pagalba operatyviai telkiant turimas Lietuvos Respublikos pajėgas bei materialinius išteklius, kurių reikia ekstremalios situacijos padariniams šalinti. Ekstremalių situacijų komisijos priimti sprendimai valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais yra privalomi.

Ekstremalių situacijų komisijos sudėtį iir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra sudėtinė civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, vadovaujanti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklai, organizuojanti ekstremalių situacijų prevenciją, koordinuojanti valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje bei planuojanti valstybės pasirengimą civilinės saugos užduotims įgyvendinti ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą steigia Vyriausybė.

Įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas:

 perspėja ir informuoja valstybės institucijas, ūkio subjektus bei gyventojus apie žmonių gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai gresiantį valstybės masto pavojų ekstremalių situacijų atvejais;

 planuoja priemones, kad valstybės institucijos, ūkio subjektai ir gyventojai patirtų kuo mažiausius nuostolius pereidami iš įprastų darbo (gyvenimo) sąlygų į ekstremalios situacijos padėtį, kad būtų išlaikyta rimtis, išsaugota žmonių gyvybė, sveikata, turtas, apsaugota aplinka nuo ekstremalios situacijos poveikio, bei rengia ir skelbia civilinės saugos metodines rekomendacijas;

 planuoja priemones, kaip optimaliai panaudoti valstybės išteklius šalies ūkio gyvybingumui ekstremalių situacijų atvejais palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti bei jų padariniams šalinti;

 rengia valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą;

 kontroliuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą;

 organizuoja valstybės institucijų ir visuomenės pasirengimą praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais, nustato įvairių lygių ekstremalių situacijų valdymo centrų darbo tvarką;

 organizuoja ir vadovauja valstybinio lygio civilinės saugos pratyboms;

 koordinuoja apskričių ir savivaldybių civilinės ssaugos parengties ekstremalioms situacijoms planų rengimą;

 derina apskričių civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;

 valstybiniu lygiu organizuoja didelio masto ekstremalių situacijų lokalizavimą, žmonių ir turto gelbėjimą, padarinių šalinimą, vykdo Ministro Pirmininko paskirto civilinės saugos operacijos vadovo nurodymus;

 Vyriausybės nustatyta tvarka civilinės saugos ir gelbėjimo tarnyboms telkia į pagalbą kitoms valstybės institucijoms pavaldžias tarnybas ir techniką, koordinuoja jų veiksmus;

 reaguodamas į ekstremalią situaciją palaiko ryšį su ministerijų, apskričių, savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrais. Šių centrų prašymu telkia į pagalbą pavaldžias tarnybas ir techniką, koordinuoja jų veiksmus;

 planuoja lėšų poreikį civilinės saugos sistemai funkcionuoti, teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl šių lėšų skyrimo vykdyti civilinės saugos funkcijoms, kurias valstybė perd.avė savivaldybėms;

 nustato individualių apsaugos priemonių, slėptuvių ir kitų kolektyvinės apsaugos statinių poreikį teritoriniuose administraciniuose vienetuose;

 Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja civilinės saugos priemonių valstybės rezervą;

 atlieka gyventojų ir valdymo grandžių perspėjamuosius sistemos planinius kompleksinius patikrinimus;

 pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl civilinės saugos sistemos funkcionavimui reikalingų naujų teisės aktų rengimo bei esamų keitimo.

Likviduojant ekstremalių situacijų padarinius dalyvaujančios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, neatsižvelgiant į jų priklausomybę, yra pavaldžios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka paskirtam gelbėjimo darbų vadovui.

Ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklai civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba vadovų įgalioti asmenys.

Ministerijos ir kitos valstybės institucijos:

 atsako už civilinės saugos organizavimą pagal joms sskirtą veiklos pobūdį ir kompetenciją;

 suderinusios su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, tvirtina ministerijos ar kitos valstybės institucijos ekstremalių situacijų valdymo centro nuostatus;

 sudaro žinybinius materialinių priemonių ir lėšų rezervus, siekdamos padidinti savo reguliavimo sričiai priskirtų įmonių veiklos stabilumą ir saugumą ekstremalių situacijų atvejais;

 organizuoja vadovų ir specialistų mokymą civilinės saugos srityje;

 prognozuoja ekstremalias situacijas, planuoja ir įgyvendina prevencines priemones;

 rengia ir tvirtina civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;

 koordinuoja reguliavimo sričiai priskirtų subjektų civilinės saugos priemonių planavimą bei šių subjektų parengimą dirbti ekstremaliomis sąlygomis, atsižvelgdamos į savo kompetencijai priskirtų užduočių pobūdį;

 teikia valstybės institucijoms informaciją, reikalingą civilinės saugos uždaviniams vykdyti;

 atlieka civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms būklės metinę analizę ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Apskrities civilinei saugai vadovauja apskrities viršininkas.

Apskrities viršininkas:

 atsako už civilinės saugos parengtį apskrityje;

 organizuoja apskrities civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengimą, suderina jį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir jį tvirtina įsakymu, derina savivaldybės civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planą, perspėja valstybės ir savivaldybių institucijas, ūkio subjektus, įstaigas, gyventojus apie ekstremalios situacijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę;

 gauna iš visų į apskritį įeinančių savivaldybių informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims vykdyti;

 organizuoja ir vykdo administracinio vieneto teritorijoje civilinės saugos prevencines priemones galimų ekstremalių situacijų atvejais;

 informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą apie administraciniame vienete

įvykusius ekstremalius įvykius;

 organizuoja ekstremalių įvykių padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbų aprūpinimą;

 teikia pagalbą nukentėjusiesiems dėl ekstremalių įvykių;

 kontroliuoja savivaldybių institucijų pasirengimą galimiems ekstremalių situacijų padariniams išvengti arba jų pasekmėms švelninti;

 kreipiasi į Vyriausybę pagalbos esant ekstremalioms situacijoms, kai nepakanka savo pajėgų ir išteklių;

 atlieka civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms būklės metinę analizę ir teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Civilinė sauga yra savivaldybei valstybės perduota funkcija, už kurios vykdymą atsakingas

savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotas civilinės saugos funkcijas:

 atsako už civilinės ssaugos parengtį savivaldybės teritorijoje;

 prognozuoja savivaldybės teritorijoje galimas ekstremalias situacijas;

 organizuoja saviva.ldybės civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengimą, jo derinimą su apskrities viršininku ir jį tvirtina;

 perspėja valstybės institucijas, ūkio subjektus, įstaigas, gyventojus apie ekstremalios situacijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę, būtinus gyventojų veiksmus;

 nustato savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų civilinės saugos uždavinius ir funkcijas, tvirtina jų civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;

 organizuoja civilinės saugos pajėgų sudarymą ir jų rengimą;

 organizuoja ir įgyvendina civilinės saugos prevencines priemones, gelbėjimo ir kitus nneatidėliotinus darbus, šalina ekstremalių situacijų padarinius, evakuoja ir prireikus apgyvendina evakuotus gyventojus, organizuoja gyventojų mokymą civilinės saugos būdų;

 iš visų savivaldybės teritorijoje esančių ūkio subjektų renka informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims vykdyti;

 kontroliuoja, kaip vykdomos civilinės saugos užduotys, kaip laikomasi ūkio subjektuose CCivilinės saugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų;

 teikia informaciją, reikalingą apskrities viršininkui bei toje savivaldybės teritorijoje esantiems ūkio subjektams ir gyventojams vykdyti civilinės saugos užduotis;

 kaupia, saugo ir atnaujina civilinės saugos priemonių valstybės rezervą ir prireikus organizuoja jo išdavimą Valstybės rezervo įstatymo nustatyta tvarka;

 informuoja apskrities viršininką apie savivaldybės teritorijoje įvykusias ekstremalias situacijas;

 telkia visas savivaldybės teritorijoje esančias civilinės saugos pajėgas ekstremalių situacijų padariniams šalinti ir gelbėjimo darbams atlikti;

 organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems ekstremalių situacijų ir (ar) ekstremalių įvykių atvejais;

 prašo apskrities viršininko pagalbos evakavimo ir gelbėjimo darbams vykdyti bei ekstremalių situacijų padariniams šalinti, kai savo pajėgų ir išteklių nepakanka;

 leidžia pagal savo kompetenciją įsakymus ir priima kitus teisės aktus civilinės saugos klausimais, privalomus visiems savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims;

 kontroliuoja savivaldybės ūkio subjektų civilinės saugos bbūklę ir teikia jiems metodinę pagalbą;

 analizuoja civilinės saugos būklę ir apskrities viršininko nustatyta tvarka teikia jam metinį pranešimą;

 teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui kasmetinę informaciją apie padėtį ir veiklą civilinės saugos srityje.

Ūkio subjekto, įstaigos vadovas:

 atsako už civilinės saugos parengtį savo vadovaujamame objekte;

 perspėja ir informuoja darbuotojus apie pavojų;

 prognozuoja ekstremalias situacijas ir planuoja prevencines priemones;

 rengia ir tvirtina civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;

 aprūpina darbuotojus individualiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis;

 Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia materialinių išteklių atsargas ir technines priemones, kad padidintų subjekto veiklos ggyvybingumą ir saugumą galimų ekstremalių situacijų atvejais;

 siekia užtikrinti paslaugų teikimą ekstremalių situacijų atvejais pagal savo veiklos profilį;

 prireikus organizuoja darbuotojų evakavimą, pirminius gelbėjimo darbus ir jiems vadovauja;

 bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis dėl jų civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planų rengimo bei šiuose planuose numatytų užduočių atlikimo.

Aplinkos užterštumo biologinėmis, cheminėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis kontrolę atlieka Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų valstybės institucijų reguliavimo sričiai priskirtos laboratorijos, tyrimų centrai ar kitos įstaigos, kurios atlieka biologinių, cheminių ir radioaktyviųjų medžiagų laboratorinius tyrimus. Šios įstaigos sudaro šalies stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklą.

Už stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklui priklaus.ančių įstaigų darbą atsako jų vadovai.2.1. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos misija

Misija:

 Paruošti visuomenę ekstremalioms situacijoms;

 Užtikrinti sklandų perėjimą nuo kasdienės veiklos prie veiklos ekstremalių situacijų metu;

 Sumažinti valstybės ekonominius nuostolius ekstremalių situacijų atvejais;

 Suteikti ginkluotosioms pajėgoms reikiamą civilinę paramą ir ginkluotųjų pajėgų pagalbą civilinei valdžiai;

 Išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą bei aplinką.

Ši sistema privalo užtikrinti, kad nacionalinės ir ekonominės institucijos būtų pasirengusios bet kada imtis reikiamų veiksmų, jei kiltų pavojus gyvybei ar turtui.2.2. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslai

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslai:

 sudaryti sąlygas valstybės institucijoms, ūkio subjektams ir gyventojams pereiti iš įprastų gyvenimo (darbo) ssąlygų į ekstremalios situacijos padėtį patiriant kuo mažiausius nuostolius, išlaikyti rimtį, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo ekstremalios situacijos poveikio;

 užtikrinti optimalų valstybės išteklių panaudojimą gyventojų saugumui užtikrinti, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti bei jų padariniams šalinti;

 ruošti visuomenę praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais, skatinti visuomenės iniciatyvą šiose srityse ir stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veikla.2.3. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos uždaviniai

Atsižvelgdama į ekstremalių situacijų priežastis, pobūdį ir keliamą grėsmę, civilinė saugos ir gelbėjimo sistema įgyvendina šiuos uždavinius:

 perspėja gyventojus apie gresiančią ekstremalią situaciją, informuoja apie jos galimus padarinius ir priemones jiems likviduoti;

 atlieka ekstremalių situacijų prevenciją;

 organizuoja gyventojų aprūpinimą individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis;

 žvalgo ir žymi pavojaus židinius;

 gesina gaisrus;

 atlieka gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus;

 palaiko viešąją tvarką nelaimės rajone;

 teikia medicinos pagalbą ir vykdo visuomenės sveikatos priežiūrą ekstremalių situacijų atvejais;

 evakuoja žmones ir turtą iš pavojingų teritorijų;

 vykdo sanitarinį švarinimą ir kitas kenksmingumo pašalinimo priemones;

 organizuoja laikiną nukentėjusiųjų apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą;

 organizuoja žuvusiųjų laidojimą;

 organizuoja nutrauktą būtiniausių komunalinių paslaugų teikimą;

 teikia pagalbą gyvybiškai svarbiems objektams išsaugoti;

 kaupia gyvybiškai svarbių materialinių vertybių atsargas;

 moko vadovus, darbuotojus, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas bei gyventojus veiksmų ekstremalių situacijų atvejais;

 tiria ir analizuoja ekstremalių įvykių priežastis.2.4. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos principai

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos, įįgyvendindamos joms keliamus tikslus ir uždavinius, vadovaujasi šiais organizavimo ir veiklos principais:

 teritoriniu – civilinė sauga organizuojama visoje valstybėje pagal jos administracinį suskirstymą ir apima visus gyventojus, taip pat ir kitų valstybių piliečius, kurie yra Lietuvos teritorijoje;

 diferencijavimo – civilinės saugos priemonės ir pasirengimas gelbėjimo darbams atskiruose administraciniuose vienetuose vykdomi atsižvelgiant į tų vienetų teritorijose prognozuojamų situacijų pavojingumą, mastą, galimą poveikį valstybės ūkiui, gyventojams, gamybinei ir socialinei veiklai;

 visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems ūkio subjektams, įstaigoms ir gyventojams;

 viešumo – valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, įstaigų veikla civilinės saugos srityje yra atvira visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms;

 nuolatinės parengties – civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos ir pajėgos privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimų ekstremalių situacijų sąlygomis;

 sąveikos – civilinės saugos priemonių ir veiksmų efektyvumas ekstremaliomis sąlygomis užtikrinamas derinant visų valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų, Lietuvos kariuomenės, medicinos įstaigų ir kitų tarnybų sąveikos planus bei valdymo sistemą.3. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMOS PAJĖGOS

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos sudaromos gelbėjimo, žmonių paieškos ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti.

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos pagal savo paskirtį yra:

 priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos;

 bendrosios ir specialiosios paskirties profesionaliosios ir savanoriškosios formuotės.

Jų paskirtis:

 Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos ugniagesių formuotės.

 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžių įstaigų paskirtis yra organizuoti gaisrų gesinimą, gesinti gaisrus, atlikti gelbėjimo darbus bei valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, likviduoti gaivalinių nelaimių, cheminių ir radiacinių įvykių padarinius bei teikti nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą.

 Savivaldybių priešgaisrinė tarnyba yra nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, gesinanti gaisrus ir atliekanti žmonių bei turto gelbėjimo darbus, išlaikoma iš savivaldybės biudžeto.

 Žinybinės priešgaisrinės pajėgos yra aatskiruose gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose, taip pat kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų įsteigti padaliniai, gesinantys gaisrus ir atliekantys pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus gaisrų metu.

 Savanoriška ugniagesių formuotė yra visuomeninė organizacija, kurios paskirtis yra gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir turtą gaisrų metu.4. VADOVAVIMAS GELBĖJIMO IR KITIEMS NEATIDĖLIOTINIEMS DARBAMS

Gaisrų gesinimą, žmonių paiešką ir gelbėjimą bei skubų iškeldinimą iš ekstremalaus įvykio židinio organizuoja ir civilinės saugos operacijos vadovo pareigas pradiniu neatidėliotinu atveju vykdo gelbėjimo darbų vadovas.

Neatidėliotinais atvejais likviduojant ekstremalių situacijų padarinius, atsižvelgiant įį jų kilimo priežastis, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos pareigūnai ar sveikatos priežiūros specialistai atlieka gelbėjimo darbų vadovo funkcijas be atskiro nurodymo.

Gelbėjimo darbų vadovui yra pavaldžios visos į nelaimės teritoriją atvykusios civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos, neatsižvelgiant į jų priklausomybę. NNė vienas pareigūnas neturi teisės kištis į gelbėjimo darbų vadovo veiksmus arba atšaukti jo įsakymus ir nurodymus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms.

Policija savo veiksmus derina su gelbėjimo darbų vadovu arba jo funkcijas atliekančiu pareigūnu ir vykdydama jo nurodymus saugo ekstremalaus įvykio židinį, kontroliuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų bei kitų tarnybų patekimą į židinio teritoriją, palaiko viešąją tvarką, apdoroja informaciją apie aukas, identifikuoja žuvusiuosius bei organizuoja jų išgabenimą iš įvykio vietos.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba teikia neatidėliotiną medicinos pagalbą įvykio vietoje, informuoja artimiausias asmens sveikatos priežiūros įstaigas apie nukentėjusiuosius ir juos transportuoja.

Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pasirengusios organizuoti savo įstaigų veiklą ekstremalių situacijų atvejais pagal iš anksto parengtą įstaigos civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planą. Planas rrengiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

Pradėjus telkti savivaldybės teritorijoje turimus materialinius išteklius arba juos gaunant iš kitų savivaldybių, civilinės saugos operacijos vadovo pareigas pradeda vykdyti savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas. Jis koordinuoja visą gelbėjimo darbų vadovui (-ams) teikiamą pagalbą.

Ekstremaliai situacijai apėmus kelių savivaldybių teritorijas ir paveikus daug gyventojų, Civilinės saugos operacijos vadovo pareigas, pasitelkdamas savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrų vadovus, vykdo apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas.

Kai ekstremali situacija apima vieną ar daugiau apskričių teritorijų arba ekstremalios situacijos padariniams llikviduoti reikalinga valstybinio lygio civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų pagalba, atsižvelgiant į ekstremalios situacijos pobūdį pagal iš anksto parengtus ir suderintus civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus civilinės saugos operacijos vadovo pareigas vykdo Ministro Pirmininko paskirtas Vyriausybės narys arba atsakingos už ekstremalios situacijos valdymą institucijos vadovas. Paskirtam civilinės saugos operacijos vadovui savo funkcijas atlikti padeda Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, administracinių vienetų vadovų prašymu pagal iš anksto parengtus sąveikos su karinių įgulų vadais planus atskiroms užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti įstatymų nustatyta tvarka gali būti panaudoti Lietuvos kariuomenės daliniai.IŠVADOS

Dabartiniu metu, labai dažnai vyksta daug katastrofų ir gaivalinių nelaimių. Turime daug visapusiškai pasenusių įmonių, kuriuose gali įvykti didesnių ar mažesnių avarijų.

Nereikia pamiršti ir tai, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir siekiant politiškai bei

ekonomiškai įsitvirtinti pasaulyje, prieš mūsų valstybę gali būti imtasi veiksmų, keliančių grėsmę jos saugumui.

Tam, kad apsaugoti gyventojus, materialines bei kultūrines vertybes pavojaus sąlygomis ir buvo sukurta Civilinės saugos sistema.

Vadovaujant civilinei saugai, įvairių institucijų vadovų veikla, lemia tai, kad būtų imtasi visų specialių priemonių ir veiksmų gyventojams, materialinėms bei kultūrinėms vertybėms išsaugoti ekstremaliose situacijose, aktyviai dalyvaujant patiems gyventojams, neatskiriama valstybės gynimo ir valdymo dalis, apimanti civilių gyventojų apsaugą taikos ir karo metu.

Pagrindinis ccivilinės saugos sistemos veiklos organizavimo tikslas – užtikrinti civilinės saugos sistemos veiklos funkcionavimą, o uždavinys – organizuoti sistemos institucijų pasirengimą darbui ekstremalių situacijų atvejais.

Atminkite, kad būdami organizuoti, griežtai laikydamiesi visų elgesio taisyklių ir ryžtingai veikdami naikinimo (užkrėtimo), katastrofų, gaivalinių nelaimių metu, išgelbėsite save ir kitus žmones!

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Civilinės saugos departamentas – http://www.csd.lt/csg/misija.php

Civilinės saugos pagrindai. – Vilnius: Meralas, 1996. – 352 p. – ISBN 9986-715-11-3

LR Civilinės saugos įstatymas, aktuali nuo 2004 m. spalio 26 d. – http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=245195&Condition2=