vartotojo elgesys ir turizmo paklausa

Vartotojų elgesys ir turismo paklausa

Šiame skyriuje mes pateiksime vartojų turizmo srityje, sprendimų priėmimo proceso apžvalgą. Tai atvaizduoja turizmo paklausą personalo lygyje. Mes pirmiausiai nagrinėsime pagrindines savokas, mintis ir teorijas susijusias su motyvacija, poreikiais, funkcijomis ir įvaizdžiu. Po to aprašysim ir pateiksim kritinę analizę apie pagrindinius vartotojų elgesio modelius turizmo srityje.

Paklausa turizmui individualiame lygyje gali būti laikoma kaip suvartojimo procesas, kuris yra įtakojamas keleto veiksnių. Tai gali būti poreikių bei troškimų, pinigų ir laiko pakankamumo kombinacija.

Šio skyriaus tikslas yra paaiškinti kaip ššie faktoriai veikia individo elgesį turizmo srityje ir suderinti atskirą turizmo paklausą.

Individualaus sprendimo procesas.

Personalo lygyje yra aišku, kad veiksniai, kurie įtakoja turizmo sritį yra glaudžiai susiję ir sujungti su vartotojų elgesio modeliu turizmo srityje. Supratimas ir motivacija turi svarbia įtaką kelionių sprendimams. Supratimai priklauso nuo individualaus suvokimo apie pasaulį. Suvokimas yra protinis neatimamas vietos nusakymas ar kelionių kompanijos ir yra nustatytas daugelio veiksnių, kuriuos sudaro vaikystė, šeima ir darbo patirtis. Tačiau suvokimas ir supratimas patys savyje nepaaiškina kodėl žmonės nori kkeliauti. Vidinis raginimas, kuris inicijuoja kelionės paklausą yra vadinamas kelionių motyvatoriumi. Mes galime pastebėti, kad turizmo vartotojo sprendimų procesas apima keturis pagrindinius elementus:

1.Energijos paklausa. Tai yra motyvacijos jėgos, kurios skatina turistus apsispresti ar aplankyti atrakciojonus ar išvykti į atostogas.

2.Filtrų paklausa. NNetgi jeigu motivacija gali egzistuoti, paklausa yra priversta priklausyti ekonominiams, socioliniams ar fiziniams faktoriams

3.Stimuliaroriai. Klientas turi būti išsiaškinęs idejas apie kelionės tiklsą, rezultatą ar organizaciją iš jų pagalbos, įvaizdžio ir informacija, kuri yra paprastai prienama. Šie stimuliatoriai skatins arba slopins įvairius energizatorius, kurie skatins artojimo procesą.

4.Funkcijos. Svarbi funkcija yra ta, kad šeimos narys, kuris paprastai susietas su skirtingom pirkimo proceso užduotim ir galiausiai ryžtingais sprendimais apie tai kada, kur ir kaip grupė vartos turizmo produktą. (šeimos įtaka, kultūrinė įtaka).

Motivacija

Klasikiniame žodyne motivacija apibrėžima maždaug taip: žodis “motivacija” kilo nuo žodžio ‘motivuoti’, kuris yra žmogaus veiksmų priežastis. Taip pat yra nurodymu žodžiui “motyvas”, kuris skatina žmogų vienaip ar kitaip elgtis.

Maslow hierarchijos modelis.

Galima ginčytis, kad dėl savo paprastumo, Maslow poreikių hierarchija yra greičiausiai llabiausiai žinoma motivacijos teorija. Ji naudojama pramonės, organizacijos ir socialinių mokslų tekstuose kaip tikslus pagrindas. Motivacijos teorija pagal Moslow yra rangų, hierarchijos ar individualių tikslų.formoje

Ankstyvos Maslow žmogiškos vertybės atrodo paskatino jį kurti modelį, kur savęs vertinimas yra vertinamas kaip lygis kurį žmogus turi pasiekti. Maslow sako, kad jeigu žmogus nėra patenkintas pačiomis žemiausiomis hierarchijos pakopomis jis rūpinsis pirmiausiai tomis, kurios dar nepatenkintos. O jeigu viename hierarchijos lygyje žmogus patenkins savo poreikius, tai jo elgesys bus skatinamas sekančiu hierarachijos lygiu. PPvz:

1. Fiziniai- alkis, troškulys,poilsis ir fizinis aktyvumas

2. Saugumas ir slaptumas, laisvė

3. Priklausymas ir meilė.

4. Pagarba ir savigarba

5. Asmeniai visiškas pasitenkinimas

Maslow nustatė dvi motyvacijos rūšis nuoseklaus mechanizmo motyvacijoje. Jas galima smarkiai supaprastinti:

1.Stokos, trūkumo ar įtampos sumažinimo motyvai.

2.Indukciniai arba jausmų sužadinimo ieškojimo motyvai.

Maslow tvirtino kad jo motivacijos teorija gali būti pritaikoma ir darbo ir nedarbo sferose. Maslow traktuoja savo poreikių lygius kaip universalius ir įgimtus, ir dar kaip instiktyvios silpnybės jie gali būti keičiami, pagreitinami ar slopinami aplinkos. Jis taip pat sako, kad kol visi poreikiai yra įgimti, tai tik tų nereikia mokytis poelgių, kurie patenkina fizinius poreikius

Kai ši didelė turizmo paklausos teorija buvo sukurta Maslow požiūriu, pasidarė neaišku kodėl jis pasirinko penkis pagrindinius poreikius, kodėl jie surikiuoti būtent taip kaip yra dabar; ir kaip jis gali patvirtinti savo modelį, kai jis niekada nesirūpino stebėjimais ar bandymais; ir kodėl jis niekada nebandė išplėsti originalių motyvų. Maslow neišplėtė ir neiškreipė turizmo teorijos, bet paprasčiausiai tai ką jis pateikė yra tinkama šių poreikių sudėtis, kurių pavadinimai gali lengvai keistis į giminingus dalykus. Supratimas, kad visi žmogaus poreikiai gali būti atvaizduoti suprantamoje hierarchinėje schemoje yra akivaizdi nauda turizmo teorijoms. Maslow modelio viduje, žmogiškasis veiksmas gali būti suprantamas ir įmonomas prognuozuoti. Tačiau Maslow teorija leidžia vyrams viršyti biologinius įįkunijimus, išskyrus jį iš kitų biologinių rušių.

Maslow teorijos populiarumas gali būti suprantamas, kaip moralės normos. Maslow teorija sako, kad duotuose aplinkybėse žmonių susidomėjimas peraugs jų gyvenimo materialinius aspektus ir jie pradės daugiau domėtis “aukštesniais” dalykais.

Turistų vaidmuo

Turistai gali būti apibūdinami kaip skirtingų tipų ar funkcijų ir šios funkcijos gali būti studijuojamos ryšium su tikslo siekiamomis formomis ar atostogų pasirinkimo veikla. Turistų funkcijos supratimas gali duoti gilesni supratimą apie apie pasirinkimo procesą tarp skirtingų rinkos segmentų.

Dauguma autorių, kurie nustatė, kad turistų funkcijos yra koncentruotos į ammokestinimo suma socialinių ir gamtos susidūrimas su turizmu. Bet kokie apibrėžimai ar interpretacijos apie turistų funkcijas, toikie kaip motivacija, įvairiai sutinkant su analitinėm schemom, kurios naudojamos individualių autorių.

Pirminės idėjos apie fukcija atsirado iš socialinio darbo teoretiko Goffman’o (1959), kuris sako, kad atskiri žmonės elgiasi skirtingai skirtingose situacijose, kad padidintų įspūdį susijusį su ta situacija. Kaip aktoriai turi paprastus ir užkulisinius vaidinimus taip ir dalyviai bet kurioje veikloje elgiasi skirtingai priklausomai nuo gamtos ir veiklos konteksto. Taigi asmeniškos rolės gali būti nustatytos priklausomai nuo socialinių aplinkybių. Tuo tarpu kai turistų elgesys gali žymiai keistis, modelis apie jų fukcijas yra kuriamas taip tarsi jis būtų pastovus ir jį būtų galima nagrinėti. Teorinės studijos apie socialinius aspektus turizmo funkcijose bbuvo išaugo 1970 dirbant Cohen, MacCannell ir Smith.

Sąveika asmeninių savybių tokių kaip galvosena, supratimas ir motyvacijaleidžia nustatyti skirtingas turistų fukcijas. Viena Cohen klasifikacija yra labai naudinga. Ji sukurta remiantis teorija, kad turismas derinamas su smalsumu, ieškojimu naujų patyrimų.

Roles ir šeimos įtaka.

Kaip pagrindinis socialinis vienetas šeima įtakoja turizmo paklausa be galo svarbiai. Šeima dažnai yra kaip perkantis vienetas ir gali patenkinti poreikius dviem ar daugiau kartų. Ir dar, vaikai perima savotiškas pirkėjo elgesio formas. Išskirinat svarbų šeimos elgesį perkant laisvalaikio prekes, mes galime pasakyti pranašesnį apibrėžimą, kuris traktuojamas taip: kliento elgesys yra individualaus veiksmo būdas.

Gyvenimo stilius ir ciklas turi didelę įtaką pirkėjo elgesiui. Kiekvienas šeimos narys atlieka specalią funkciją grupėje, vaidindamas vyrą/tėvą, žmoną/motiną, sūnų/brolį, dukrą/sesę. Šeimos apsisprendimai priskiriami pagal funkcijas atskiriem šeimos asmenim taip pat sprendimai gali būti sprendžizmi vieno ar kelių šeimos narių. Šiuo atveju šeima vaidina mišrų vaidmenį perkant prekę taip kaip ir pirmaujani turizmo produktą