Verslo kūrimas Lietuvoje ir Vengrijoje
Įžanga
Referate apibūdinami pagrindiai ekonominiai verslo tikslai ir jų esmė. Apibūdinamos Lietuvos ir Vengrijos verslo perspektyvos. Referato tikslas – palyginti verslo kūrimą ir jo kūrimo sąlygas šiose šalyse. Pateikiama pagrindinė informacija apie ekonominę ir socialinę Lietuvos ir Vengrijos valstybių būklę šalių pristayme. Analizuojama verslo kūrimo organizacinės fromos, įmonių sudetis bei struktūra, verslo etiketas, suderinamumas su šalių įstatymais. Taip pat apibrėžiama steigimo tvarka. Šiuo būdu siekiama konretumo lyginant dabar jau abi Europos Sąjungos valstybes – nares. Sulyginimo rezultatai – pranašumai bei trūkumai –– pateikiami referato pabaigoje.
Verslo įmonės esmė ir jos ekonominiai tikslai
Įmonė – tai savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra komercine – ūkine veikla. Tai fizinis arba juridinis subjektas, įsteigtas atitinkamoje valstybėje numatyta tvarka ir turintis teisę užsiimti tos valstybės įstatymais nedraudžiama gamybine arba komercine veikla. Vadybos požiūriu įmonė yra organizacija:
• Suburianti žmones ir organizuojanti jų darbą;
• Gaminanti gaminius ir teikianti paslaugas, bei paskirstanti gautas pajamas;
• Bendradarbiaujanti su valstybinėmis institucijomis, bei kitomis įmonėmis.
Įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija. Ji skaičiuoja išlaidas iir pajamas, ir siekia, kad liktų pelno. Ji veikia mikro- ir makroaplinkoje ir turi ekonominius veiklos tikslus:
1. Gamybos tikslai (optimali rinkos dalis, gamybos pajėgumų ir gamybos apimties sutapimas, realizavimo būdų optimizavimas);
2. Sėkmės tikslai (realizavimo apimties didinimas, gamybos išlaidų, pelno didinimas, dividendų nnormos didinimas);
3. Finansiniai tikslai (mokumas, likvidumo rezervų dydis, pelno rezervavimas, įmonės finansų struktūra).
2.Lietuvos ir Vengrijos pristatymas bei verslo įmonių sudėtis bei struktūra
2.1 Lietuvos ir Vengrijos pristayms
Lietuva
Kaip jau yra žinoma, didelę reikšmę verslininkystės raidai turi jos aplinka: ekonominė, politinė, socialinė. Šiandieninė mokesčių, privatizavimo, muitų, agrarinė, monetarinė politika daro didelę įtaką verslininkystei. Vykdomos vyriausybės ekonominės reformos taip pat turi didelę reikšmę ekonominės politikos bruožams šalyje.
Nuo mokesčių politikos labai daug kas priklauso, ji tiesiogiai susieta su verslu. Lietuvos vyriausybės mokesčių politika turi remtis ne tik fiskaliniu mokesčių politikos aspektu, bet ir ekonomikos skatinimu ir intensyvinimu. Greta fiskalinės politikos yra investicinė politika, kuri taip pat turi didelę reikšmę šalies verslininkystei. Juk mokesčių politika gali tiesiogiai įtakoti verslo sėkmę.
Pirmasis privatizavimo etapas davė didelę naudą Lietuvos ūkiui. TTodėl visa privatizavimo politika kol kas tik didina privatų sektorių. Mokesčių politika turi būti ne tik ginanti gaminį, bet ir gamintoją, vartotoją. Agrarinė politika taip pat nėra tobula, tai įrodo augantis urbanizacijos lygis, vyriausybė turėtų daugiau padėti žemdirbiams, remti ūkininkus. Monetarinė politika sako viena, kad litas yra pririštas prie dolerio. Ši politika turėtų labiau vertinti infliacinius procesus. Lietuvos ekonominė politika nėra pakankamai palanki verslininkystės plėtotei. Tačiau palaipsniui ji yra tobulinama. Priimami nauji įstatymai, tobulinami seni, vykdomos reformos. Tai labai svarbu, nnes kiekvienos valstybės išsivystymo lygį lemia pagrindė valstybės ekonominė politika.
Vengrija
Vengrija yra viena iš sėkmigiausių post komunistinų šalių Europoje. Šalis siūlo geresnes sąlygas negu daugelis centrinės Euripos šalių socialiniu ir verslo atžvilgiu. Vieni svarbiausių pastarojo laiko pasiketimų ekonomikos sritytje yra tobulinimo kompiuterizacijos administraciniame darbe reformos. Maksimalus Vengrijos mokesčių įplaukų tempas yra 40%. Bendros pajamos siekia 18%. Legalios vykdamosios normos vis dėlto verčia priklausyti mažų irvidutinių įmonių sričiai. Civilinių darbuotijų atsakomybės trūkumas bei institucijų ir verslo vykdymo trūkumas yra didelis minusas Vengrijos ekonomikos bei verslo vystymo plėtroje. Ypač negatyvių rezultatų teikia korupcijos augimas.
2.2 Įmonių sudeties ir strukturos apibūdinimas
Lietuva
Prekybos įmonę gali sudaryti vienas ar keli prekybos vienetai – parduotuvės, kioskai, sandėliai, kuriuose vykdoma prekybinė veikla (prekės perkamos, sandėliuojamos, realizuojamos). Parduotuvė, kioskas, sandėlis gali būti įmone, jei jie teisiniu bei ūkiniu požiūriu yra savarankiški subjektai arba prekybos ar kitokios įmonės struktūrinis padalinys, filialas, jei tokio savarankiškumo neturi.
Bet kurios įmonės organizacinė sandara yra susijusi su jos vykdomų funkcijų specifika, skaičiumi ir darbuotojų specializacija pagal funkcijas.
Visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, reikalauja tam tikros organizacinės sandaros. Nėra įmonės be organizacinės sandaros. Didelių ir mažų prekybos įmonių organizacinė sandara daugiausiai skiriasi tik tuo, kiek samdomo personalo yra įtraukiama į veiklą. Iš esmės tiek mažose, ttiek didelėse prekybos įmonėse atliekamos tos pačios pagrindinės operacijos (funkcijos). Organizaciniu požiūriu pagrindinis mažų ir didelių prekybos įmonių skirtumas yra tas, kad mažose įmonėse su nedideliu personalo skaičiumi iš kiekvieno darbuotojo reikalaujama atlikti po kelias funkcijas. Didelės įmonės, kurios samdo daug daugiau personalo negu jų vykdomų funkcijų skaičius, sudaro personalo grupes atskiroms funkcijoms vykdyti. Taip susiformuoja įvairūs skyriai, funkciniai padaliniai. Mažoje personalinėje įmonėje jokių skyrių, padalinių nėra, vienas arba keli žmonės atlieka visą darbą be aiškios organizacinės sandaros. Formalios organizacinės struktūros mažose prekybos įmonėse paprastai nebūna. Tas pats asmuo atlieka ir administracines, ir apskaitos, ir prekių realizacijos funkcijas.
Taigi galime suformuluoti tokią prekybos įmonių organizacinės sandaros taisyklę: mažose prekybos įmonėse funkcijos sugrupuojamos ir priskiriamos vienam darbuotojui, stambiose įmonėse darbuotojai sugrupuojami ir priskiriami vienai funkcijai.
Vidutinės ir didelės prekybos įmonės sudaro įvairius skyrius ir padalinius pagal tai, koks yra jų asortimentinis profilis, prekių pirkimo organizavimo būdas, kokia naudojama prekybinė technologija. Didelės filialinės įmonės turi žymiai sudėtingesnė organizacinę sandarą, negu didelės, bet pavienės prekybos įmonės.
Vidutinės prekybos įmonės, pvz., mažos universalinės parduotuvės organizacinė struktūra yra nesudėtinga. Personalo tokiose įmonėse yra nedaug ir jų darbas organizuojamas pagal pagrindines funkcijas: operatyvinio vadovavimo, apskaitos, prekių pirkimo, sandėliavimo, pardavimo organizavimo, reklamos. Tokiose įmonėse paprastai būna administracijos, apskaitos, ppardavimų organizavimo ir prekių laikymo skyriai.
Didelių filialinių mažmeninės prekybos įmonių organizacinę sandara būna sudėtingesnė, nes prisideda papildomos funkcijos: prekių atsargų centralizavimo funkcija, filialų valdymo funkcija. Tokiose įmonėse visi prekių pirkimo ir filialų aprūpinimo klausimai sprendžiami logistikos skyriuose. Filialinių įmonių valdymo organizavime visada tenka derinti dvi priešingas tendencijas: valdymo centralizavimą ir decentralizavimą.
Galimi 3 filialinių prekybos įmonių organizacinės sandaros projektavimo variantai:
1. Filialas traktuojamas kaip prekybos įmonės struktūrinis padalinys. Svarbiausius klausimus sprendžia ir kontroliuoja centrinė įmonės vadovybė. Filialas suprantamas kaip parduotuvės sekcija.
2. Kompromisinis variantas – pagrindinės įmonės padalinių vadovai ir vadovaujantys centrinio aparato darbuotojai tiesiogiai į filialų vidaus reikalus nesigilina, atsako tik už bendra reikalų būklė filialuose, kontroliuoja pagrindinių direktyvinių rodiklių pasiekimą.
3. Filialai laikomi savarankiškomis įmonėmis, vykdančiomis bendrą prekių pirkimo, pardavimo politiką, organizuojančios bendrus prekių pirkimus, reklamos kompanijas. Filialų organizacinė sandara šiuo atveju dažniausiai kopijuoja pagrindinės įmonės sandarą.
Nėra universalaus atsakymo, kuris iš šių variantų geriausias. Organizacinė sandara turi būti adekvati konkrečioms veiklos sąlygoms.
Didmeninėje prekyboje didesnė personalo darbo dalis susijusi su prekių judėjimo dideliais kiekiais organizavimu ir sandėliavimo funkcijų vykdymu. Todėl prekių saugojimo funkcijoms vykdyti dažniausiai sudaromi atskirų prekių grupių sekcijos. Bendrą prekių judėjimo reguliavimo funkcijas vykdo dideli logistikos skyriai, kuriuose organizuojamas darbo pasidalijimas pagal prekių grupes ir
komercines operacijas: prekių pirkimas, pardavimas, pretenzijos. Didelės įmonės turi savo reklamos skyrius ir gamybinius cechus reklamos priemonių gamybai, transporto, taros ir atliekų utilizacijos skyrius.
Vengrija
Įmonės Vengrijoje gali steigti atstovybes ir filialus.
Įmonės atstovybė negali vykdyti komercinės veiklos. Visi teisiniai atstovybės dokumentai pasirašomi pagrindinės įmonės vardu, veikla turi atitikti pagrindinės įmonės tikslus.
Pagrindinės įmonės Vengrijoje gali būti prekybininkams,taip pat filialai,individualios įmonės, ūkinės bendrovės, kooperatyvas. Ūkinės bendrijos pelno mokesčių nemoka.Taip pat steigiant nereikia nereikia sutarties tvirtinti teisiškai.Negalima parduoti akciju tretiesiems žmonėms.
Akcinei bendrovei turi vadovauti ddaugiau nei vienas direktorius ir turi būti mažiausiai 2 akcininkai,mokami pelno mokesčiai. Steigimas panašiai trunka 2-3 dienas. Kooperatyvui gali vadovauti vienas ar keli direktoriai, įstatinis kapitalas nereglamentuojamas ir minimalus narių skaičius yra 7.
3.Verslo steigimas Lietuvoje
3.1 Pagrindinės verslo organizavimo formos Lietuvoje
Pagal Lietuvos respublikos įstatymus gali būti steigiamos tokios įmonės:
1. Individualios (personalinės) įmonės ;
2. Tikrosios ūkinės bendrovės ;
3. Komandinės (pasitikėjimo) bendrijos;
4. AB ;
5. UAB ;
6. Investicinės bendrovės ;
7. Specialios paskirties bendrovės ;
8. Kooperatinės bendrovės ;
9. ŽŪ bendrovės ;
10. Valstybės ir savivaldybės įmonės ;
11. Viešosios įstaigos .
.
Individualios (personalinės) įmonės esmė, privalumai ir trūkumai
Viena iiš populiariausių įmonių rūšių Lietuvoje yra individualios įmonės. Tai nesudėtinga ir nebrangi verslo organizavimo forma. Individuali įmonė nuosavybės teise priklauso vienam ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Ji turi juridinio asmens sstatusą ir todėl savininkas turi teisę į visą uždirbtą įmonės pelną, bet kartu įsipareigoja visu savo turtu, jei įmonė bankrutuotų. Savininkas rizikuoja visu savo turtu: butu, mašina ir visa kuo ką turi. Tokią Įmonę reglamentuoja LR civilinis kodeksas ir LR įmonių įstatymas.
Pranalumai:
• Lengva įkurti;
• Visas pelnas priklauso savininkui;
• Savininkai patys vieni priima sprendimus;
• Lanksti veikla;
• Mažesnė valdžios kontrolė;
• Nereikia mokėti pajamų mokesčio;
• Mažesnis pelno mokestis;
• Paprastesnė finansinė atskaitomybė.
Trūkumai:
• Savininkas atsakingas asmeniniu turtu;
• Nėra veiklos tęstinumo;
• Mažesnės galimos pradinės lėšos;
• Sunkiau gauti ilgalaikių investicijų;
• Nenoriai bendradarbiauja partneriai (dėl finansinės informacijos trūkumo);
• Sprendimų kokybė priklauso nuo savininkų patirties ir žinių;
• Savininkas pats turi rūpintis socialiniu draudimu.
Ūkinių bendrijų rūšys ir jų apibūdinimas. Ūkinės bendrijos trūkumai ir pranašumai
Kelių partnerių įsteigta įmonė, neturinti juridinio asmens statuso vadinama ūkine bendrija. Gali būti tikroji ir komandinė ūkinė bendrija. Tikrąją ūkinę bendriją valdo iir pelną dalijasi visi nariai, bei už ūkinės bendrijos veiklą jie atsako asmeniniu turtu. Komandinėje ūkinėje bendrijoje turi būti nors vienas tikrasis narys, kuris turi visas savininko teises ir asmeniniu turtu atsako už bendrijos veiklą. Nariai komanditoriai pelną dalijasi proporcingai įnešto turto daliai, prie įmonės veiklos prisideda tik tikrajam nariui leidus ir asmeniniu turtu neatsako bendrijos veiklai.
Pranalumai:
• Lengva įkurti;
• Didesnės pradinės lėšos;
• Pelnas tiesiogiai priklauso savininkams;
• Tikrasis narys pats vienas gali priimti sprendimus;
• Pakankamai lanksti veikla;
• Mažesnė valdžios kontrolė;
• Nereikia mokėti pajamų mokesčio;
• Pelno mokestis kaip IM;
• Paprastesnė ffinansinė atsakomybė.
Trūkumai:
• Bent vienas narys atsakingas asmeniniu turtu;
• Ribotas veiklos tęstinumas;
• Sunkiau gauti didesnių ilgalaikių investicijų;
• Nenoriai bendradarbiauja partneriai;
• Sprendimų kokybė priklauso nuo tikrųjų narių patirties ir žinių, o tai gali atsiliepti visai bendrijai, ypač kitiems nariams;
• Savininkai patys turi rūpintis socialiniu draudimu.
platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 100000 litų. Akcininkai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, bei valstybė.
Pranašumai:
• Ribota atsakomybė – už bendrovės veiklą savininkai atsako tik investuotais pinigais;
• Gali keistis savininkai parduodant akcijas kitiems;
• Neribota veiklos trukmė;
• Lengviau gauti investicijų ir paskolų;
• AB gali pritraukti lėšų darydama naujas akcijų ar obligacijų emisijas.
Trūkumai:
• Sudėtingiau ir brangiau sukurti;
• Kontrolinį akcijų paketą turintys akcininkai gali diktuoti savo valią kitiems;
• Sudėtingesnė atsakomybė;
• Ne tokia lanksti veikla;
• Savininkai negali naudotis bendrovės pelnu, kol jis nepaskirstytas;
• Skirstant pelną dalyvauja daugiau suinteresuotų šalių;
• Didesnės administracinės sąnaudos.
AB ir UAB pagrindiniai požymiai. AB ir UAB pranašumai ir trūkumai
AB yra dirbtinis, neapčiuopiamas darinys, numatytas gyvuoti tik juridiniuose įstatymuose, t.y. juridinis asmuo. Jos veikla atskirta nuo savininkų veiklos. AB yra ribotos turtinės atsakomybės. Ji atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
Galimos dvi bendrovių rūšys: uždaroji akcinė bendrovė ir akcinė bendrovė. UAB akcijos negali būti platinamos ir jomis viešai prekiaujama. Tokios bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų ir joje negali būti daugiau kaip 50 akcininkų. AAB akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 100000 litų. Akcininkai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, bei valstybė.
Pranalumai:
• Ribota atsakomybė – už bendrovės veiklą savininkai atsako tik investuotais pinigais;
• Gali keistis savininkai parduodant akcijas kitiems;
• Neribota veiklos trukmė;
• Lengviau gauti investicijų ir paskolų;
• AB gali pritraukti lėšų darydama naujas akcijų ar obligacijų emisijas.
Trūkumai:
• Sudėtingiau ir brangiau sukurti;
• Kontrolinį akcijų paketą turintys akcininkai gali diktuoti savo valią kitiems;
• Sudėtingesnė atsakomybė;
• Ne tokia lanksti veikla;
• Savininkai negali naudotis bendrovės pelnu, kol jis nepaskirstytas;
• Skirstant pelną dalyvauja daugiau suinteresuotų šalių;
• Didesnės administracinės sąnaudos.
Akcinės bendrovės valdymas ir kapitalas
AB įstatymas Lietuvoje ne tik nustato AB rūšį, požymius, steigimo tvarką, bet ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams, akcininkams, valdymo ir kontrolės organams.
AB ir UAB įstatinis kapitalas yra padalintas į akcijas, o jų akcijų savininkai valdo įmonę dalyvaudami visuotiniame akcininkų susirinkime. Jų kapitalas formuojamas išleidžiant akcijas. AB akcijos gali būti platinamos uždaruoju, kai akcijas įsigyja tik steigėjai arba atviruoju būdu, kai tam tikrą dalį akcijų įsigyja steigėjai, o kitos platinamos kitiems akcininkams. Tik AB akcijos gali būti platinamos viešai tik įregistravus akcijų emisiją vertybinių popierių komisijoje. UAB įstatinis kapitalas 10000 litų, o AB 100000 litų. AB ir UAB turi nuosavą turtą ir gali juo naudotis, sudaryti sutartis, būti iieškovu ir atsakovu teisme. Jos savo turtą gali investuoti į kitą įmonę, akcijas ar kitus vertybinius popierius, teikti paskolas su palūkanomis.
3.2 Steigimo tvarka Lietuvoje
Individualios (personalinės) įmonės steigimo tvarka Lietuvoje
Individualių įmonių steigimas yra nesudėtingas, nebrangus, neilgai užtrunka. Steigimo trukmė bei išlaidos priklauso nuo to kokia veikla įmonė nori užsiimti. Yra LR įstatymų nustatyta individualios įmonės steigimo žingsniai:
1. Firmos vardo registravimas (Jei įmonės pavadinimas susidės iš asmens pavardės ir įmonės rūšies apibūdinimo, firmos vardo atskirai registruoti nereikia);
2. Savivaldybės leidimo verstis ūkine komercine veikla gavimas;
3. Personalinės įmonės registravimas įmonių registre;
4. Įmonės registravimas Socialinio draudimo skyriuje.
Šitie etapai yra pagrindiniai individualios firmos steigimo Lietuvoje. Tačiau dar yra ir kitų etapų tai: suderinimas su darbo inspekcija, Visuomenės sveikatos centro leidimo gavimas, antspaudo gaminimas, registravimo mokestis; papildomi reikalavimai prekybos, gamybos įmonėms.
Ūkinių bendrijų steigimo ir veikimo Lietuvoje tvarka
Ūkinių bendrijų veiklą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, Ūkinių bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią steigiama ūkinė bendrija ir kuri surašoma prieš registruojant įmonę, ji yra steigimo ir veiklos pagrindas. Joje turi būti numatyta kiekvieno partnerio įnašo dalis, bendrijos pavadinimas, veiklos pobūdis, narių pavardės ir vardai, tikrųjų narių ir komanditorių teisės ir pareigos, bendrijos valdymo taisyklės, nutarimų priėmimo tvarka, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka, pajamų paskirstymo taisyklės, bei kitos partneriams svarbios taisyklės.Visi
kiti ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos žingsniai yra tokie pat, kaip ir personalinės įmonės:
1. Firmos vardo registravimas;
2. Savivaldybės leidimo verstis ūkine komercine veikla gavimas;
3. Registravimas įmonių registre;
4. Ir taip toliau.
AB ir UAB steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka
Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, LR akcinių bendrovių įstatymas ir nustatyta tvarka patvirtinti bei įregistruoti atskiros akcinės bendrovės įstatai.
Taigi LR įstatymai numato tokius AB steigimo žingsnius:
1. Firmos vardo registravimas ir steigimo akto sudarymas;
2. Kaupiamosios sąskaitos banke atidarymas;
3. Bendrųjų įstatų parengimas, jų pasirašymas;
4. Leidimo ūkinei veiklai iš savivaldybės gavimas;
5. Bendrųjų įstatų rregistravimas valstybinėje ar savivaldybės institucijoje, kuri tvarko įmonių rejestrą;
6. Akcijų emisijos registravimas vertybinių popierių komisijoje;
7. Akcijų platinimas pasirašant akcijų pasirašymo sutartis;
8. Pasirašytų akcijų apmokėjimas, įmokant į sąskaitą sutartyje numatytą sumą;
9. Steigimo ataskaitos parengimas, jos pateikimas nepriklausomam auditoriui ir jo išvadų gavimas;
10. Steigiamojo susirinkimo sušaukimas;
11. Steigiamojo susirinkimo nutarimai: dėl ataskaitos patvirtinimo, dėl valdymo organų išrinkimo, dėl revizoriaus ir auditoriaus išrinkimo;
12. Registravimas į įmonių registrą.
UAB steigimo tvarka skiriasi tik tuo, kad nereikia registruoti akcijos emisijos vertybinių popierių komisijoje, nes UAB akcijos negali būti platinamos viešai. Bendrovės reorganizavimas – tai bbendrovės kaip juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Bendrovė gali būti reorganizuota šiais būdais: jungiant, skaidant, keičiant bendrovės rūšį ar statusą. Bendrovės likvidavimo pagrindas gali būti: pasibaigęs įstatuose nurodytos bendrovės veiklos terminas, teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę, tteismo sprendimas ją likviduoti už LR įstatymų pažeidimą ir visuotinio akcininkų surinkimo nutarimas.
4. Verslo steigimas Vengrijoje.
4.1 Pagrindinės verslo organizavimo formos Vengrijoje
Pagrindinės Vengrijoje steigiamų įmonių ir verslo tesinės formos :
– prekybininkas;
– individuali įmonė;
– filialas;
– ūkinė bendrija;
– akcinė bendrovė;
– kooperatyvas.
Ūkinė bendrija.
Vedovauja direktorius, įstatinis kapitalas bereglamentuojamas, turi būti ne mažiau nei 2 akcininkai, atsakomybės forma neribota. Tokia bedrija nemoka pelno mokesčių, apmokestinamos bendrijos narių pajamos.
Ypatumai.
Taip steigiamos smulkios ir vidutinės šeimyninės įmonės. Steigimo sutarties nereikia notariškai tvirtinti.Negalima pardyoti skcijų tretiesiems asmenims. Vieno iš narių pasitraukimas ar mirtis reiškia įmonės iširimą.
Akcinė bendrovė.
Vadovauja daugiau nei vienas direktorius . Kasmet šaukiams akcininkų susirinkimas. Minimalus įstatinis kapitalas – 20 tūkst. Eurų. Viena ketvirtoji kapitalo dalis turi būti įnešta steigiant įmonę.
Įmonėje turi būti mažiausiai 2 akcininkai,kurie gali būti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys. Mokami jjuridinių asmenų pelno mokesčiai.
Ypatumai
Galima pasirinkti ar akcijomis bus prekiaujama viešai ar ne. Būtinas nepriklausomas auditorius. Steigimas paprastai trunka 2- 3 dienas. Kasmet reikia pateikti ataskaitas įmonių registrui.
Kooperatyvas
Vadovauja vienas ar keli direktoriai. Įstatinis kapitalas nereglamentuojamas. Minimalus narių skaičius – 7. Narių įnašai gali būti ne vienodo dydžio. Taip pat mokami juridinių asmenų pelno mokesčiai.
Ypatumai
Tai vienintelė įmonės rūšis, kurios veiklą prižiūri Teisingumo ministeruja.
Filialas
Tiek užsienio tiek vietinės įmonės, gavusios atitinkamus leidimus, gali steigti filialus Vengrijoje. Steigianti filialą motininė įmonė privalo paskelbti savo įstatus bbei staigimo sutartį. Mokesčių požiūriu filialas laikomas nuolatiniai įsteigtu Vengrijoje.
4.2 Įmonės steigimo tvarka Vengrijoje
Leidimas užsiimti verslu.
Prieš pradedant veiklą Vengrijoje visi subjektai privalo gauti leidimą užsiimti verslu. Leidimą reikia gauti ir tuo atveju , kai pasikeičia veiklos pobūdis. Naujo leidimo reikia ir perkeliant buveinę į kitą savivaldybę. Leidimas išduodamas neterminuotam laikortarpiui, tačiau nustoja galioti, jei juo nesinaudojama ilgiau nei 2 metus.
Norint užsiimti tam tikromis verslo rūšimis, reikia gauti specialius leidimus. Viešbučių ir maisto tiekimo versle profesinė kvalifikacija patvirtinama diplomu. Tačiau tam tikrais atvejais gali tikti ir kitoks diplomas bei darbo patirtis.
Steigimo sutartis.
Steigiant įmonę sudaroma įmonės steigimo sutartis. Įmonės steigimo sutartyje turi būti nurodyta : steigiantys įmonę asmenys, įmonės adresas, akcijų rūšys, akcijų suteikiama balsavimo teisė, įstatinis kapitalas bei siūlomų direktorių vardai, adresai ir pilietybė.
Sudarius įmonės steigimo sutartį į Vengrijos banko sąskaitą įmokamas įstatinis kapitalas. Bankas užblokuoja lėšas ir išduoda sertifikatą, liudijantį, kad steigiamos įmonės vardas yra tinkamas. Parengtą įmonės steigimo sutartį patvirtina notaras. Dokumentai turi būti paruošti vengrų kalba.
Įmonės registracija.
Įmonės steigimo sutartis ir įstatai užregistruojami Vengrijos registruose per mėnesį nuo jų pasirašymo momento. Sumokami steigimo ir registratvimo mokesčiai, kurie kartu su dokumentų notariniu patvirtinimu, įmonės registravimo paskelbimu ir kitomis registravimo išlaidomis įmonei, kurios įstatinis kapitalas 30 tūkst. Eurų, gali sudaryti iki 11200 eurų.
Įmonės steigimas gali užtrukti 6 – 8 savaites. Tačiau paprastesniais atvejais procedūras įmanoma atlikti per 14 dienų. Įsteigtą įmonę reikia įregistruoti mokesčių mokėtojų Tiesioginio apmokestinimo registracijoje bei įmonių ir prekės ženklų registre.
5.Verslo steigimo Lietuvoje ir Vengrijoje skirtumai ir panašumai.
5.1 Verslo organizavimo formos
Kuriant ūkines bendrijas Lietuvos ir Vengrijos šių įmonių kūrimo sąlygos neturi diedlių skirtumų. Lietuvoje prie šios įmonės gali prisidėti kitas asmuo, įmonės tikrajam nariui leidus. Tuo tarpu Vengrijoje gali būti ne daugiau 2 akcininkų. Tačiau abejose šalyse šios įmonės valdytojai nemoka pelno mokesčių, taip pat jas mažiau reguliuoja valstybes institucijos. Vengrijoje šių bedrijų atsakomybės forma neribota, Lietuvoje bent vienas bedrijos narys atsakingas savo turtu.
Kuriant akcines bendroves, Lietuvoje jos gali būti dvejopos – AB ir UAB. UAB akcijomis prekiauti draudžiama, tuo tarpu AB leidžiama. Vengrijojesteigiant tokio tipo bedrovę galima pasirinkti, ar akcijomis bus prekiaujama. Tiek Vengrijoje tiek Lietuvoje akcinių bendrovių atsakomybės foema yra ribota – atsakoma tik investuotu kapitalu.Vengrijos ir Lietuvos firmų organizavimo formos turi daug bendrų panašumų, gali skirtis tik kai kurios juridinės datalės, priklausomai nuo valstybių įstatymų.
5.2 Verslo steigimo tvarka
Kuriant įmones Vengrijoje ir Lietuvoje, reikalaujama atlikti tam tikras sąlygas, kad šios įmonės egzistuotų. Iš tiesų šios sąlygos turi dagiau panašumų ir smulkių skirtumų, priklausant nuo šalių įstatymų. KKadangi tiek Vengrijoje, tiek Lietuvoje reikimas įstatinis kapitalas, steigiant atitinkamas įmones, tai pat būtini atitinkami mokesčiai, tam tikros ūkinės veiklos pažymėjimai ir įregistravimas įmonių registre.
Išvados
2004 m. Tiek Vengrijos, tiek Lietuvos respublikos tapo Europos sąjungos narėmis. Taip pat abi šios valstybės turi mažiau ar daugiau panašią istorinę praeitį – buvo poskomunistinės Vidurio Europos šalys, kentėjusios nuo Rusijos priespaudos. Tie patys įstojimo į Europos Sąjunga metai tik pavirtina tai, kad ekonominiu lygmeniu abi šalys vystosi labai panašiai. Skirtumų priežastys tegali būti matomos del geografinės, geopolitinės ir demografinės padėties.