Verslo logistika
VERSLO LOGISTIKA
Verslo pagrindai
Vilnius, 2004
Turinys
ĮVADAS 3
LOGISTIKOS SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS 4
LOGISTIKOS VAIDMUO ORGANIZACIJOJE 4
PAGRINDINĖS LOGISTIKOS OPERACIJOS 5
EFEKTYVI LOGISTIKA 6
PAGRINDINĖS LOGISTIKOS STRATEGIJOS 6
SPRENDIMŲ PRIĖMIMO STRATEGIJOS, NAUDOJAMOS KURIANT FIRMOS LOGISTIKOS SISTEMĄ 7
Misijos suformulavimas 7
Kaip sukurti optimalią logistikos organizacinę struktūrą 8
LOGISTIKOS VALDYMO ELEMENTAI 9
JUST-IN-TIME 10
LOGISTINĖS PASLAUGOS 10
TARPTAUTINĖ LOGISTIKA 10
Tarptautinė logistika ir Europos Sąjungos rinka 11
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 14
Įvadas
Kiekvienam verslo vienetui, siekiant sėkmingos veiklos, būtina pažinti logistikos sistemą, iš esmės suprasti logistinius procesus tiek įmonės viduje, tiek aplinkinių įmonių, ypač susijusių veikla. Reikia siekti pažinti šių procesų elementus, kuriuos galima kontroliuoti ir per jų valdymą būtų galima siekti veiklos efektyvumo gerinimo. Taip pat nnorint, kad įmonė galėtų įgauti konkurencinį pranašumą ir jį išlaikyti, įmonei yra būtina sukurti integruotos logistikos sistemą, tai yra integruoti pardavimų komandas, gamybą, logistiką, informacines sistemas, marketingo personalą į logistikos sistemą.
Logistikos sąvokos apibrėžimas
Versle logistikos sąvoka apima valdymą visų sferų, būtinų žaliavas laiku patiekti perdirbimui (gamybai), o baigtus produktus laiku pateikti pirkėjui. Šios sferos: transportavimas, inventorizavimas, sandėliavimas, komunikavimas.
Logistika yra pagrindinis tiekimo grandinės valdymo elementas ir yra fokusuota į judėjimo ir sandėliavimo veiklą, dėl kurios produktai ir informacija keliauja tiekimo grandine ppas vartotojus.
Logistika dar kitaip vadinama:
Ų Verslo logistika;
Ų Kanalo valdymas;
Ų Pramonės logistika;
Ų Logistinis valdymas;
Ų Medžiagų valdymas;
Ų Fizinis paskirstymas;
Ų Tiekimo grandinės valdymas;
Ų Tiekimo valdymas.
Visi aukščiau pateikti apibrėžimai iš esmės apibūdina tą patį procesą: prekių arba žaliavų judėjimą iš pradinio išgavimo/gamybos taško iki jų vartojimo vietos. Logistike (graik.) – skaičiavimas, sąskaita.
Logistikos vvaldymas – tai prekių, paslaugų ir informacijos srautų planavimo, diegimo ir kontrolės procesai, kurių tikslas – patenkinti vartotojo poreikius. Apibrėžimas apima tiek paslaugų, tiek ir gamybos sritis. Į paslaugų sferą įeina viešasis administravimas, ligoninės, mokyklos, bankai, didmeninė ir mažmeninė prekyba.
Logistikos vaidmuo organizacijoje
Marketingo filosofijos pagrindas: reikia žinoti savo rinkos norus ir poreikius ir sugebėti juos tenkinti efektyviau ir efektingiau nei konkurentai.
Marketingo komplekso pagrindinės dalys: produktas, kaina, reklama ir rėmimas bei vieta.
Vieta yra ta komplekso dalis, kur logistika tiesiogiai siejasi su marketingu. Vietą apibūdina klientų aptarnavimo lygis – pristatymas laiku, užsakymų atlikimo laipsnis ir pan. Logistika sukuria atitinkamą klientų aptarnavimo lygį. Daugeliui kompanijų tai yra pagrindinė priemonė konkurenciniam pranašumui pasiekti.
Pagrindinės logistikos operacijos
Pagrindinės logistikos operacijos, laiduojančios prekių ir paslaugų judėjimą, yra šios:
1. Klientų aptarnavimas. KKlientų poreikių tenkinimo sistema, garantuojanti balansą tarp sąnaudų ir norimo aptarnavimo lygio. Reikiamas produktas, reikiamoje vietoje, reikiamam vartotojui, reikiamu laiku, reikiamo kiekio.
2. Paklausos planavimas ir prognozė. Logistika valdo duomenis, kiek žaliavų/prekių reikia užsakyti iš tiekėjų ir kiek prekių reikia pristatyti į rinkas. Kai kuriose kompanijose į logistikos funkcijas įeina ir pačios gamybos planavimas.
3. Atsargų valdymas. Tikslas – rasti priimtiną kompromisą tarp atsargų lygio, kuris laiduotų pageidaujamą klientų aptarnavimo lygį, ir atsargų laikymo sąnaudų.
4. Logistikos ryšiai. Ryšiai turi būti tarp:
Ų Kompanijos ir tiekėjų bei klientų;
Ų Pagrindinių kkompanijos veiklos sričių – logistikos, apskaitos, gamybos, marketingo;
Ų Tarp logistikos operacijų;
Ų Tarp įvairių vienos logistikos operacijos aspektų;
Ų Tarp tiekimo grandinės narių.
Komunikacija yra efektyvaus sistemos funkcionavimo pagrindas. Tai vienas iš pagrindinių būdų, kaip kompanija gali įgyti konkurencinį pranašumą.
5. Užsakymų atlikimas. Tam tikra sistema, per kurią kompanija gauna užsakymų, tikrina jų atlikimą, bendrauja su klientais; taip pat atsargų lygio kontrolė, klientų kredito kontrolė, sąskaitų išrašymas. Užsakymų atlikimo ciklas yra pagrindinė kliento ir kompanijos sąsaja.
6. Pakavimas. Atlieka kelias funkcijas: reklamuoja, apsaugo produktą nuo pažeidimų, supaprastina sandėliavimą, suteikia klientui informaciją apie produktą.
7. Garantinis aptarnavimas. Taip pat priskiriamas logistikos sričiai. Apima atsarginių detalių pristatymą, atsarginių detalių sandėliavimą, sugedusių prekių pakeitimą, ryšių su klientais palaikymą.
8. Gamyklos ir sandėlių vietos parinkimas. Strateginis sprendimas, kuris turi įtakos ne tik žaliavų ir prekių transportavimo sąnaudoms, bet ir klientų aptarnavimo lygiui bei atsako į kliento pageidavimus greičiui. Sprendžiant reikia įvertinti regiono klientūrą, tiekėjus, transportą, darbo jėgos pasiūlą ir sąnaudas ir pan.
9. Tiekimas ir gamybos materialinis aprūpinimas. Tai žaliavų, gamybai reikalingų medžiagų ir paslaugų pirkimas iš tiekėjų. Apima tokia funkcijas, kaip tiekėjo parinkimas, kainos, pristatymo terminų nustatymas, tiekimo kokybės įvertinimas.
10. Grąžintinų prekių atsiėmimas. Dažnai būna problemiškas, nes grąžinimas vyksta priešinga nei įprasta kryptimi (klientas – pardavėjas) ir mažais kiekiais. Sąnaudos gali būti iki 9 kartų didesnės, nei prekei judant įįprasta kryptimi.
11. Reversinė logistika. Tai veiksmai, susiję su gamybos, pakavimo, paskirstymo atliekų pašalinimu. Reversinės logistikos reikšmė didėja, nes populiarėja antrinis žaliavų perdirbimas ir medžiagų panaudojimas bei griežtėja gamtosaugos reikalavimai.
12. Transportavimas. Viena iš pagrindinių logistikos funkcijų, laiduojančių medžiagų ir prekių judėjimą nuo gamintojo/tiekėjo iki vartotojo. Apima transporto rūšies pasirinkimą, maršruto sudarymą, vežėjo pasirinkimą, vietinių veiklos reguliavimo normų įvertinimą.
13. Sandėliavimas. Padeda sukurti vietos ir laiko naudingumą. Dėl sandėliavimo galima gaminti vienu metu, o parduoti – vėliau.
Efektyvi logistika
Efektyvios logistikos sistemos sukūrimas priklauso strateginio valdymo uždavinių grupei. Problema neapsiriboja vien tik strateginių sprendimų priėmimu. Reikia nagrinėti pačią sistemą, struktūrą, kompanijos misiją, darbo kultūrą ir atlyginimo už rezultatus struktūrą. Kiekvienas iš šių elementų yra svarbus strateginis resursas, o šių elementų sąveika yra sinergetinės sistemos pagrindas. Todėl pastaruoju metu daugelis kompanijų neapsiriboja smulkiais pakeitimais, o imasi pertvarkyti visą struktūrą.
Tradicinės struktūros firmose logistikos funkcijos yra išskirstytos per visą firmą, todėl nėra asmens, skyriaus ar padalinio, atsakingo už paskirstymo operacijų valdymą.
Pradedant septintuoju dešimtmečiu požiūris į logistiką ėmė keistis. Vienas iš kompanijos vadovų paskiriamas atsakingu už logistikos funkcijų kontrolę. Šio asmens kompetencijai priklauso transportavimas, sandėliavimas, atsargos, užsakymų atlikimas, pakavimas, medžiagų srautų valdymas, prognozė ir planavimas, pirkimai ir aprūpinimas.
Pagrindinės logistikos strategijos
Gamybinių kompanijų logistikos strategijos yra trijų pagrindinių tipų:
Proceso strategija. Logistikos operacijų valdymas remiasi ppridėtinės vertės grandinės koncepcija. Į tiekimą, gamybos planavimą ir fizinį prekių paskirstymą žiūrima kaip į vieningą sistemą.
Rinkos strategija. Valdomos tik tam tikros kiekviename firmos padalinyje vykdomos logistikos operacijos. Ši strategija siekia dviejų pagrindinių tikslų: 1) koordinuoti padalinių darbą ir formuoti jungtines produkto siuntas, 2) formuoti bendrą užsakymą, kad palengvėtų pardavimų ir logistikos operacijos.
Kanalo strategija. Logistikos veiksmai yra derinami su kitais paskirstymo kanalo nariais.
Didmenininkai sprendžia kitus uždavinius, todėl jų logistikos strategija skiriasi nuo gamintojų. Visų pirma jie teikia įprastas didmenininkų paslaugas – transportavimo, sandėliavimo ir pan. Antra, didmenininkai taip pat teikia pridėtinės vertės paslaugas – pvz., surinkimo, atsargų valdymo, logistikos sistemų projektavimo.
Kadangi mažmenininkai yra “arčiausiai” kliento, jie daugiausiai dėmesio kreipia į tokius logistikos elementus kaip atsargos, sandėliavimas ir klientų aptarnavimas. Taip pat mažmenininkai reikalauja kuo operatyvesnės reakcijos į atsargų trūkumus, pristatymo tiesiog iš gamyklos į parduotuvę. Mažmenininkai nelinkę patys užsiimti logistikos operacijomis, o perka logistikos paslaugas iš trečiųjų šalių.
Sprendimų priėmimo strategijos, naudojamos kuriant firmos logistikos sistemą
Misijos suformulavimas
Asmeninės misijos suformulavimas. Kadangi kiekviena organizacija susideda iš individų, labai svarbu žinoti, ko tikisi iš gyvenimo ir ko siekia kiekvienas darbuotojas. Tada paaiškėja, ko individai tikisi iš savo firmos.
Logistikos misijos suformulavimas. Organizacijos misijos suformulavimas yra kompanijos strategijos ir taktikos pagrindas. Misija turi apibrėžti
pagrindinį organizacijos tikslą ir veiklos parametrus.
Logistikos misija yra kompanijos misijos dalis ir ją sudaro tie patys pagrindiniai elementai:
1) Klientai ir rinkos. Kas yra mūsų klientai ir į kokią rinką mes orientuojamės? Pavyzdžiui, “reikia kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis pristatyti produktus mūsų klientams” (ligoninių aprūpinimo kompanija);
2) Pagrindiniai produktai ir paslaugos. Pavyzdžiui, “užtikrinti kokybiškas sandėliavimo, medžiagų ir žaliavų tiekimo bei gatavos produkcijos paskirstymo paslaugas” (tabako kompanija);
3) Geografinis domenas. Kur yra kompanijos rinkos?
4) Pagrindinės technologijos. Kokias logistikos technologijas naudoja firma?
5) Išlikimas, augimas, pelningumas. Pvz., “siuntos turi būti ppristatomos laiku, sąnaudos turi būti kuo mažesnės. Tai turėtų padėti mums išplėsti savo rinką”;
6) Kompanijos filosofija. Kokie yra kompanijos prioritetai? Svarbu pabrėžti, kad logistikos paslaugos suteikia kompanijai konkurencinį pranašumą;
7) Kompanijos vidinės savybės. Kokie yra kompanijos pranašumai ir trūkumai lyginant su konkurentais?
8) Įvaizdžio kūrimas. Pavyzdžiui, “siekiant sukurti kompanijos įvaizdį, fizinis prekių paskirstymas turi atitikti pačius aukščiausius standartus”.
Kaip sukurti optimalią logistikos organizacinę struktūrą
Pagrindiniai kūrimo etapai:
1. Kompanijos tikslai. Logistikos veikla turi prisidėti prie bendrų kompanijos tikslų ir strategijos įgyvendinimo. Asmenys, atsakingi už logistiką, turi gerai suprasti, kkokį vaidmenį atlieka logistika. Logistikos organizacinė struktūra turi būti įkomponuota į bendrųjų kompanijos tikslų realizavimo struktūrą.
2. Kompanijos struktūra. Logistikos organizacinę struktūrą nulemia bendroji kompanijos struktūra. Plataus vartojimo prekių kompanijose logistika paprastai yra atskaitinga marketingo grupei, o pramoninių įrenginių gamybos kompanijose –– gamybos grupei. Šiuo metu pastebima logistikos funkcijų centralizacijos tendencija. Logistika išskiriama į atskirą padalinį, pavaldų vienam iš kompanijos vykdomųjų direktorių.
3. Atsakomybė. Paprastai logistikos funkcijos būna išsklaidytos per kelis padalinius. Būtina sukoncentruoti visas logistikos funkcijas viename padalinyje ar skyriuje. Atsakomybės sutelkimas viename skyriuje leidžia pritaikyti integruotos logistikos valdymo ir bendrųjų logistikos sąnaudų analizės principus.
4. Vadovavimo stilius. Logistikos vadovų vadybos stilius ir asmeniniai bruožai turi didelę įtaką darbuotojų motyvacijai, nuotaikoms ir produktyvumui. Ne viską lemia organizacijos struktūros pokyčiai. Dvi kompanijos gali turėti identišką struktūrą, tačiau jų veiklos rezultatai gali būti visiškai skirtingi dėl skirtingų vadovavimo stilių.
5. Lankstumas. Kad ir kaip būtų organizuota logistikos veikla, ji turi prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Ir ne tik prisitaikyti, bet sugebėti ir toliau efektyviai dirbti.
6. Rėmimo sistemos. Logistikos padalinys negali egzistuoti be tam tikrų pagalbinių sistemų. Tai visų pirma valdymo informacinė sistema, teisinės paslaugos, kompiuterinės sistemos, finansinės-buhalterinės apskaitos sistemos.
7. Darbo jėga. Kompanijos sėkmė visų pirma priklauso nuo darbuotojų. Kuriant logistikos struktūrą reikia atsižvelgti į tokius veiksnius: personalo kvalifikaciją, sugebėjimus, atlyginimų struktūrą, mokymo programas, darbuotojų atrinkimo sistemą. Logistikos vadybininkai taip pat turi turėti tam tikrų sugebėjimų: motyvuoti darbuotojus, planuoti veiklą, organizuoti darbą, kontroliuoti rezultatus. Taip pat reikia žinoti verslo etikos taisykles, mokėti bendrauti.
Logistikos valdymo elementai
1. Logistikos kanalas. KKanalo terminas yra plačiai vartojamas marketinge, čia jis reiškia visų tarpininkų ir padėjėjų visumą, užtikrinančią prekių judėjimą prie galutinio vartotojo. Logistikos kanalas apima visas firmas, esančias grandinėje tarp pirminio žaliavų šaltinio ir galutinio vartotojo. Antra, logistikos kanalas apima tiek firmos funkcinių sričių (pirkimai, marketingas, gamyba, t.y. intrafunkcinė), tiek kanalo narių (tiekėjai, klientai, trečios šalys, t.y. interfunkcinė) integraciją.
2. Misija: kliento poreikių tenkinimas. Galime rasti įvairių firmos misijos apibrėžimų. Ekonomine prasme, firmos akcininkų turto didinimas yra viena iš pagrindinių misijų. Tačiau firmos valdymo misiją geriau būtų apibrėžti kaip klientų poreikių tenkinimą. Ekonominė misija yra valdymo misijos efektyvumo matas, ekonominė misija yra tikslas, valdymo priemonė. Klientų poreikių tenkinimas priklauso nuo visų logistikos kanalo narių veiksmų. Logistikos valdymas laiduoja, kad kiekvienas kanalo narys prisideda prie klientų poreikių tenkinimo, kad didėtų produkto vertė.
3. Vertės kūrimas. Vertė atsiranda tada, kai tiek kiekviena firma, tiek kanalas kaip visuma, kuria produkto ar paslaugos savybes, kurias klientas suvokia, įvertina ir kurios atliepia jo lūkesčius. Vertės kūrimo sąnaudos turi būti susijusios su kliento vertės suvokimu. Kitaip tariant, klientas turi būti pasiruošęs sumokėti už papildomą vertę. Antraip tai bus beprasmiškas sąnaudų didinimas. Produkto ar paslaugos vertės logistikoje reiškia tam tikrą klientų aptarnavimo lygio kūrimą. Klientų aptarnavimo lygį kaip sistemos įvesties duomenis ir, remdamiesi bbendrųjų sąnaudų koncepcija, optimizuoja visos sistemos sąnaudas.
Tai yra bendri strateginiai logistikos valdymo elementai.
Just-in-time
Daugelis marketingo specialistų teigia , jog nėra kitos išeities, kaip tik turėti tokią tiekimo sistemą, kuri leistų tiekti prekes į vartojimo vietas labai greitai. Ši sistema yra vadinama just-in-time. Jos principas yra toks: tiekėjai atidžiai koordinuoja dalių, medžiagų ir kt. priedų tiekimą atsižvelgdami į gamybinės įmonės darbų apimtis, o gatavą produkciją į vartojimo vietas pristato kelias valandas prieš vartojimą. Pagrindinis šios sistemos tikslas – laiku tiekti reikiamus produktus ir reikiamais kiekais. Būtent kiekio atitikimas poreikiams yra labai svarbus, nes JIT metu nėra galimybės tikrinti kiekio atitikimą. Kadangi JIT sistemoje žaliavų užpirkimas glaudžiai susijęs su gamybos apimtimi, tai užsakymo dydis sumažėja, o užsakymų dažnumas padidėja. Visa tai daro logistikos sistemą sudėtingesne.
Logistinės paslaugos
Atlikti tyrimai įrodė didelę logistinių paslaugų reikšmę – neretai jų gausa ir kokybė tiesiogiai siejama su tiekėjo patikimumu. Daugelyje veiklos rūšių kokybiško produkto kaina yra rinkos kaina, o vienintelis įmonės kelias diferencijuoti savo produktą yra papildomos paslaugos klientui. Taip pat tyrimais įrodyta, kad įmonės su aukštesniu paslaugų kokybės (klientų aptarnavimo) lygiu veiklą vysto ir plečiasi (“auga”) 8-iais procentais greičiau, klientai sutinka mokėti apytiksliai 7-iais procentais didesnę kainą nei rinkos, be to, šios įmonės yra net dvylika kartų ppelningesnės už tas, kurių teikiamų paslaugų lygis žemas. Šie faktai įrodo kokia didelė logistinių paslaugų svarba klientui.
Logistinės paslaugos gali būti apibūdinamos kaip bet kuri veikla nuo to momento, kai klientas atlieka užsakymą iki kol produktas pristatomas į reikiamą vietą. Jautri reakcija į kliento poreikius lemia jo pasitenkinimą ir sukuria galimybę artimesniam ir aišku pelningesniam pirkėjo-pardavėjo bendradarbiavimui. Kliento aptarnavimo kokybė apima daugybę jam svarbių paslaugos aspektų (lentelė žemiau). Visi šie elementai gali paveikti gamybos procesus, galutinę gamybos apimtį, kaštus arba visus anksčiau išvardintus elementus vienu metu.
Tarptautinė logistika
Šiandieniniame verslo pasaulyje akivaizdūs verslo globalizacijos reiškiniai, t.y. nacionalinis verslas tampa tarptautiniu. Todėl ir verslo įmonių aprūpinimas bei pagamintos produkcijos pardavimas tai pat įgyja tarptautinį pobūdį. Didėjant Europos Bendrijos rinkai – Rytų ir Vidurio Europos verslo struktūroms tampant šios rinkos dalyvėmis, rinkoje sustiprės konkurencija.
Plečiantis rinkai didėja ir prekių srautai, kuriuos lemia įmonių tarptautinis aprūpinimas ir pagamintos produkcijos paskirstymas tarptautinėje rinkoje, norint ją parduoti. Spręsdamos šiuos klausimus tarptautiniu mastu verslo įmonės susiduria su tam tikromis tarptautinio prekių gabenimo per atskirų valstybių teritorijas, jų sandėliavimo bei paskirstymo problemomis. Prekių srautus pirma būtina tinkamai suplanuoti, įvertinti visus faktorius, įtakojančius jų gabenimo greitį ir patikimumą ir rasti efektyvių priemonių jiems valdyti. Norint šiuos procesus gerai pažinti ir išmokti
tinkamai juos valdyti yra būtina patikima ir efektyvi informacija, kurios daugeliu atvejų rinkos dalyviai neturi. Tam ir yra reikalinga verslo pasaulyje plačiai žinoma ir platų pritaikymą turinti mokslo sritis – tarptautinė logistika.
Tarptautinė logistika ir Europos Sąjungos rinka
Tarptautinė logistika – tai aukštesnė verslo logistikos pakopa. Materialių srautų planavimas, organizavimas ir kontrolė atliekama tarptautiniu mastu, sukuriant galimybę spręsti aprūpinimo, gamybos ir pagamintos produkcijos paskirstymo klausimus. Užsienio rinkose tarptautinę logistiką galima apibrėžti funkciniu ir instituciniu požiūriu.
Funkciniu požiūriu tarptautinė logistika sieja visus veiksmus ir pprocesus, kurie turi įtakos prekių judėjimui erdvėje ir laike tarp išsiuntimo ir paskirties vietų. Greta laiko ir erdvės pokyčių svarbūs taip pat ir šie daliniai pokyčiai: kiekio, transporto priemonių, perkrovimų, sandėliavimo ypatumų, prekių logistinio determinuotumo ir kt. Tarptautinė logistika funkciniu požiūriu apibūdina tarptautiniu mastu veikiančių įmonių uždavinius ir procesus.
Instituciniu požiūriu tarptautinė logistika apima visas institucijas ir organizacijas, sukurtas tarptautiniams logistikos procesams atlikti.
Kaip ir verslas, lyginant jį su tarptautiniu verslu, taip ir tarptautinė logistika, lyginant ją su tarptautine logistika, turi keletą sspecifinių ypatybių:
· Tarptautinis krovinių gabenimas susijęs su įvairių transporto rūšių naudojimu;
· Tarptautinis prekių ir paslaugų judėjimas reikalauja kur kas daugiau tarpininkų negu vietinėje rinkoje;
· Smarkai padidėja informacijos poreikis apie užsienio šalių transporto tinklą, infrastruktūros objektus, krovinių ir konteinerių terminalus, taip pat tarptautinių krovinių ssrautų valdymą;
· Skirtingos atsiskaitymo ir apmokėjimo formos, pagrįstos atitinamų užsienio šalių įstatymais;
· Atsiranda tam tikrų kliūčių ir apribojimų realizuojant tarptautinius sandorius, kurie yra susiję su atskirų šalių vyriausybių vykdoma protekcionistine ir kitokia rinkos apsaugos politika;
· Logistinės sistemos funkcionavimui gana svarbi kalbos, papročių ir verslo tradicijų įtaka.
Vykstant politiniams ir ekonominiams pokyčiams Rytų ir Vidurio Europoje, plečiantis ES rinkai tarptautinė logistika įgyja vis didesnę svarbą, nes peržengia valstybių sienas ir tampa lemiamu veiksniu plečiant įmonių ir rinkos galimybes. Europos Bendrijos rinkai apibūdinti yra svarbūs trys efektai:
· Racionalizavimas;
· Augimas;
· Prekybos sąlygos.
Racionalizavimo efektas. Europos rinka, turinti 340 milijonų pirkėjų, vilioja daugelį verslo įmonių. Šioje rinkoje konkurencija nuolat stiprėja. Įvairiose ES valstybėse šiuo metu dar egzistuoja nemaži darbo užmokesčio skirtumai, kurie turi įtakos organizuojant tarptautinį verslą, ieškant pigios darbo jėgos. Daugelis įįmonių šią situaciją stengiasi panaudoti savo verslo politikoje. Tačiau verslo įmonės politika, pagrįsta šiuo metu egzistuojančiais darbo užmokesčio skirtumais, yra trumparegiška ir neperspektyvi. Ilgainiui ES rinkos erdvėje šie skirtumai išnyks. ES rinkoje konkurencinę kovą laimės tik tos verslo įmonės, kurios šiuo metu daro nemažas investicijas į šiuolaikines pažangias technologijas, tobulindamos ir automatizuodamos gamybos technologinius procesus. Todėl ES vidaus rinkoje gausėja gamybos procesų tobulinimo ir su jais susijusių tarptautinės logistikos naujovių.
Augimo efektas. ES rinka yra didesnė nei Amerikos ir Japonijos paėmus kkartu. Ši rinka pasižymi nuolatine augimo tendencija po politinių ir ekonominių permainų. 2004m. ES narėmis tapus dar 10 valstybių, išsiplėtė ne tik geografinės, bet ir ekonominės ribos. Panaikinus valstybių sienų formalumus, verslo kapitalo apyvarta, susisiekimo laisvė ir laisvas paslaugų teikimas yra stiprus impulsas tarptautiniams logistikos procesams plėtoti.
Prekybos sąlygų efektas. Europos bendroji rinka nėra uždara erdvė. Ji tampa atvira įvairioms pasaulio valstybėms. Panaikinus pasienio kontrolę, prekių srautai Europoje paspartėjo, o atpiginus transportavimą, atpigs ir prekės. Didelės eksporto apimtys pareikalaus papildomų logistinių uždavinių sprendimo.
Kokios politikos turėtų laikytis verslo įmonės, norinčios sėkmingai konkuruoti Europos bendrojoje rinkoje? Ir koks tarptautinės logistikos vaidmuo rengiant konkurencines strategijas Europos rinkai?
Konkurencinių strategijų sprendimai visų pirma priimami rinkodaros srityje. Čia labai svarbi produkcijos reklamos ir kainų politika. Svarbią reikšmę įgyja paslaugos ir jų kokybė. Tarptautinės logistikos uždavinys – aprūpinti medžiagomis, prekėmis ir informacija. Čia gabenimo ir sandėliavimo procesai kompensuoja paklausos ir pasiūlos neatitikimą erdvėje ir laike. Greta valiutinės sistemos tarptautinė logistika tampa esmine ES rinkos funkcionavimo priemone.
Europos bendrosios rinkos poveikį tarptautinei logistikai galima apibūdinti taip:
· Nauja paskirstymo struktūrų koncepcija;
· Logistinių aprūpinimo tinklų sudarymas;
· Europoje naudojamų technologijų standartizavimas;
· Tarptautinių informacinių srautų sujungimas duomenų komunikacinėmis sistemomis;
· Naujų kooperavimosi formų logistikoje kūrimasis.
Prognozuojamus Europos bendrosios rinkos padarinius, kurie daro įtaką tarptautinei logistikai, žr. 1 pav.
pav. 1
Išvados
Logistika apima ddu svarbiausius produktų srautus:
· fizinis tiekimas – tai tie srautai, kurie aprūpina žaliavomis, komponentais gamybos procesą.
· fizinis paskirstymas – tai tie srautai, kurie pristato gatavus produktus vartotojams ir/ar prekybos tarpininkams.
· Įmonės, kurios įjungia logistikos planavimą ir valdymą į ilgo laikotarpio strategiją, gali pasiekti didelius pelnus.
· Gamybinėje įmonėje žaliavų ir nebaigtos gamybos srautai įmonės viduje apima šias veiklų rūšis: produkcijos kontrolę, inventoriaus kontrolę ir žaliavų valdymą. Su gamybos rezultatais susijusios veiklos: pakavimas, transportavimas, sandėliavimas.
· Paslaugų įmonės neturi gamybinių procesų, jos neturi ir kitų gamybinėms įmonėms būdingų veiklos bruožų: žaliavų ir nebaigtos gamybos kontrolės, bei gamybinio inventoriaus kontrolės.
· Organizuoti integruotą logistiką tampa daug lengviau, kai kompanijos vadybininkai suprantą integruotą logistiką ir jos svarbą siekiant konkurencinio pranašumo.
· Organizacinė struktūra priklauso nuo organizacijos dydžio, produktų pasiūlos, gamyklų skaičiaus, pardavimų dydžio, vartotojų geografinio pasiskirstymo, organizacijos filosofijos ir daugelio kitų veiksnių.
· Just in time principas: tiekėjai atidžiai koordinuoja dalių, medžiagų ir kt. priedų tiekimą atsižvelgdami į gamybinės įmonės darbų apimtis, o gatavą produkciją į vartojimo vietas pristato kelias valandas prieš vartojimą.
· Tarptautinė logistika – tai aukštesnė verslo logistikos pakopa.
Literatūra
1. Židonis Ž. Verslo logistika. Vilnius, Vilniaus vadybos kolegija, 2002.
2. “Logistikos mokslo ir praktikos perspektyvos”// Reklamos ir Marketingo idėjos, 2004, Nr. 6, psl. 51-54.
3. Minalga R. Tarptautinė logistika. Vilnius, Homo Liber, 2004.
4. www.verslas.banga.lt