verslo planas

1 Santrauka

Mano kuriama įmonė dirbs paslaugų sferoje – jos pagrindiniai tikslai bus eksplotaciniai darbai. Pagrindinės įmonės teikiamos paslaugos bus smulkūs melioracijos darbai, nedidelių tiltų, viadukų statyba, aplinkos priežiūra tai yra: kelio griovų šienavimas, vejelių tvarkymas bei prižiūrėjimas, ir taip toliau. Įmonė vadinsis UAB “…”

Pagrindiniai įmonės tikslai pirmiesiems ir tolesniems darbo metams yra tokie:

1. Teikti vartotojams juos tenkinančios kokybės paslaugas melioracijos srityje ir gauti maksimalų pelną iš šios veiklos.

2. Perimti apie 10 % paslaugų rinkos ir vėliau šią dalį plėsti.

Melioracijos darbų sritis po nnepriklausomybės atkūrimo patyrė didelį nuosmūkį, tačiaiu dabar pradeda po truputį atsigauti, daugelis potencialių melioracijos paslaugų vartotojų jau atstatė buvusius ekonominius ryšius ar užmezgė naujus, todėl vis dažniau užsako bent smulkias eksploatacijos ar tvarkymo darbų paslaugas. Atsirado naujų paslaugų pirkėjų – vis daugėja smulkių ir stambesnių užsakymų ūkininkams, kuriems darbus finansuoja valstybė.

Įmonės pagrindinis tikslas ir yra tenkinti smulkius užsakymus, vykdyti smulkius melioracijos darbus.

Verslo įkūrimui reikėtų gauti apie 500 tūkst. Lt. paskola 10 metams su 10% palūkanų ir kasmet atiduodant 550 000. Paskolos garantas būtų angaras kurio vertė yra 1mln. Lt.

Pati įmonės veikla pilnai turėtų atsipirkti per 5 veiklos metus, tačiau paskola pilnai bus atiduota per 10 metų.

Veiklos pradžioje įmonėje dirbs 4 kvalifikuoti inžinieriai, 1 vadybininkas, 1 buhalteris, dirbantys ppagal ilgalaikę darbo sutartį ir 20 žemesnės kvalifikacijos darbininkų, dirbančių pagal terminuotą darbo sutartį. 4 inžinieriai, vadybininkas, buhalteris, turi būti pasamdyti per skelbimus laikraštyje ir jie privalo turėti daugiau kaip 2 metų stažą panašaus darbo srityje, o 20 žemesnės kvalifikacijos darbininkai turėtų būti pasamdyti per darbo biržą, kadangi jų darbas nereikalauja aukšto išsilavinimo.

Pirmaisiais sezoninio darbo metais apyvarta sieks 250 tūkst lt. Planuojama perimti apie 10% rinkos.

2. Verslo aprašymas

Melioracijos srityje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įvyko daug pokyčių. Kadangi visos šioje srityje dirbusios įmonės buvo finansuojamos valstybės, tai atgavus nepriklausomybę, jų veikla sutriko. Pastovūs vartotojai lėšas, anksčiau skirtas melioracijai ir eksploatavimui, skyrė ekonominių ryšių atstatymui naujų klientų paieškai ir kitoms finansinėms problemoms spręsti. Todėl melioracijos bendrovių veikla apmirė, daugelis jų nunyko.

Šiuo mmetu melioracijos ir eksploatacijos darbų rinka vėl plečiasi. Įmonės ir bendrovės sustiprėjo finansiškai ir jau numato savo biudžetuose lėšų, skirtų remontui, eksploatacijai ir statyboms. Nemažą rinkos dalį sudaro valstybiniai užsakymai kelių ir kitų objektų statyboms. Asirado naujų klientų. Tai ūkininkai, remiaimi Žemės ūkio fondo. Jiems dažniausiai tiesiami keliai, atstatomas laukų drenažas, kasami grioviai ir tvenkiniai.

Dėl anksčiau minėtų veiksnių pradedant 1995 metais (iki tol paslaugų rinka nekito ar net mažejo) melioracijos ir ekploatacijos darbų rinka ėmė tolygiai didejančiai augti. 1996 metais jji išaugo 15 %, 1997 m. padidėjo 25%. 1998 metais ji išaugo 15 %, 1999 m. – 10%, o 2000 metais tik 5%. Kadangi reikia tikėtis kad Lietuvos ekonomika atsigaus 2001 metais tai to pasekoje turėtų atsigauti ir melioracijos rinka:

Rinka pasižymi paslaugų įvairove, tačiau pateiksiu tik dominančios rinkos dalies vystymosi žingsnius ir ateities progonozes:

Eksploatacijos darbai 2001 metais

1143974,8

tame tarpe: Šienavimas 995047,5

Pavalymai 228573,8

Drenažo remontas 217689,4

Eksploatacijos darbai 2002 metais

2540628

tame tarpe: Šienavimas 1143974,8

Pavalymai 995047,5

Drenažo remontas 228573,8

Eksploatacijos darbai 2003 metais 2199678

tame tarpe: Šienavimas 990454,5

Pavalymai 861513

Drenažo remontas 197899,5

Toks šios rūšies paslaugų rinkos vystymasis palieka vietos veiklai ir stambioms melioracijos bendrovėms ir net kelioms smulkioms, tokioms, kaip planuojama įmonė.

Verslo tikslai, verslo organizavimas

Pagrindiniai įmonės tikslai pirmiesiems ir vėlesniems darbo metams yra: teikti vartotojams juos tenkinančios kokybės paslaugas melioracijos srityje ir gauti maksimalų pelną iš šios veiklos, perimti apie 10 % paslaugų rinkos ir vėliau šią dalį plėsti.

Šiuos pagrindinius tikslus galima išskirti keletą smulkesnių veiklos momentų, padėsiančių juos įgyvendinti:

1. Įmonės reklamavimas.

2. Išsamios sinformacijos apie esamus ir potencialius klientus rinkimas.

3. Tenkinančios užsakovus darbų kokybės užtikrinimas.

4. Reguliarus ir nenutrūkstamas reikalingų paslaugoms tiekti priemonių ir įrankių tiekimas bei priežiūra.

5. Optimalus turimų įrankių panaudojimas.

6. Optimalus pareigų pasidalinimas tarp darbuotojų.

Įmonės reklama sudarys nemažąją dalį veiklos. Ja užsiims pats įmonės direktorius ir vadybininkas. Jie dalyvaus visuose sstambiuose konkursuose ir rinkdamas informaciją apie darbų užsakovus. Jie stengsis kiekvienam potencialiam klientui suteikti informaciją apie įmonę. Plačiau įmonės reklamavimas išnagrinėtas marketingo skyriuje.

Kadangi kiekvienas sanderis bus sudaromas taikant individualius įkainius kiekvienam klientui, tai galima bus labai konkrečiai išsiaiškinti, ko klientas nori, kokia kokybė jį tenkina ir tai patvirtinti kontrakte. Įmonė samdys tik patyrusius šrios srities specialistus, tuo užtikrindama darbo kokybę.

Darbo kokybė, apimčių didinimas priklauso nuo darbuotojų kvalifikacijos ir norų dirbti. Taigi, ir šioje srityje bus imtasi tam tikrų priemonių. Įmonėje darbuotojams numatytas bazinis atlyginimas. Norint suinteresuoti ir juos darbų apimties plėtimu, bus skelbiami mėnesiniai darbų apimties planai. 40% pelno, gauto už laiku atliktus darbus bus skirta darbuotojų premijoms.

Paslaugų tiekime įmonė praktiškai nenaudos atsargų. Darbo priemonės yra žoliapjovės, elektriniai dalgiai, kastuvai ir pan. Darbui taip pat reikalinga spec. rūbai, pirštinės ir kita. Visas šis inventorius greitai ir lengvai galima įsigyti atitinkamuose prekybos centruose, todėl tokiam darbui pakaks vieno žmogaus, dirbančio antraeilėse pareigose.

Motorinės įrangos eksploatacinę priežiūrą atliks firmos, iš kurių ji buvo pirkta. Sunkvežimių, kurie yra ne nauji, eksploatacinį remontą atliksime savo jėgomis. Detalės bus perkamos iš autoservisų – tai neturėtų užimti daug laiko. Taigi, visas reikiamas inventorius, kuras ir detalės bus perkami operatyviai, tada, kai jų prisireikia.

Turimos motorinės įrangos ppanaudojimą ir paskirstymą atliks du vadovaujantys inžinieriai derindamiesi tarpusavyje. Technika bus naudojama tik ten, kur darbų apimtis yra pakankamai didelė. Kitur darbas bus atliekamas rankiniu būdu. Įrangos paskirstymą lengvins tai, kad žoliapjoves ir panašų inventorių galima rankomis pakrauti į sunkvežimį ir greitai pervežti ten, kur jie labiau reikalingi. Tokiu būdu gamybos priemones tą pačią dieną galima bus panaudoti keliuose objektuose.

Kontraktų sudarymas ir klientų paieška yra įmonės direktoriaus pareiga. Personalo paskirstymą atliks 2 vadovaujantys inžinieriai derindami veiksmus tarpusavyje. Yra 4 brigados po 5 žmones,kiekvienai vadovauja po vieną inžinierių, tačiau jei vienu metu tektų dirbti daugiau nei dviejuose objektuose, personalas bus paskirstytas proporcingai darbų apimčiai, kilus ginčui tarp inžinierių, jį sprendžia vienas vyriausiasis inžinierius, kuris tiesiogiai atsakingas direktoriui. Taigi, priklausomai nuo objektų skaičiaus, galima bus personalą suskirstyti į daugiau brigadų. Toks lankstumas leis vykdyti pakankamai smulkius užsakymus.

Planuojamos pirmųjų sezoninių veiklos metų apimtys litais yra tokios: balndžio mėn. 30 000, geužės mėn. 35 000, birželio mėn. 40 000, liepos mėn. 50 000, rugpjūčio men. 65 000, rugsėjo mėn. 55 000. Įvykdžius šiuos planus bus perimta maždaug 10 % paslaugų rinkos. Kad paslaugas atlikti prireiks išleisti apie 40 000 Lt. technikos ekploatacijai, kurui, įrankiams ir kitam.

Paslaugos aprašymas

Kaip ankščiau minėta, įmonė stengsis pati susirasti

klientus, rinkdama informacija apie rajone vykdomas statybas ir panašius darbus – apie galimus klientus.

Kai klientas vienu ar kitu būdu sužino apie įmonę ir nusprendžia pasinaudoti jos paslaugomis, jis kontaktuoja su firmos direktoriumi, jeigu jo nėra tai su vadybininku. Šis apžiūri būsimą darbo objektą ir tariasi su užsakovu dėl kainos, kokybės reikalavimų ir terminų.

Kaina kiekvienu atveju yra sutartinė. Nustatant ją atsižvelgiama, ar tai stambus užsakovas, ar ne, ar jis pastovus klientas, ar tai įmonė, ar privatus asmuo.

Įmonė atlieka teritorijos ssutvarkymo darbus; griovių valymą ir šienavimą; melioracijos įrenginių smulkią priežiūrą: pralaidų valymas ir kasimas; teritorijos apie melioracijos objektus priežiūrą ir t.t.; smulkų neesfaltuotų kelių remontą kaimo vietovėje nedidelių kelių tiesimus, statybos aikštelių sutvarkymą prieš statybas, tvarkymą per statybas, po statybų, t.y. vejos sodinimas, šaligatvio plytelių sudeliojimas ir panašiai.

Darbus vykdo keturios brigados po penkis žmones, kurios gali būti dar padalintos, jei yra daugiau nei du smulkūs užsakymai ir įmonė pajėgi juos atlikti.

3 Marketingas

Rinkos apžvalga

Gerėjant rajono įmonių ekonominei padėčiai, jos jau nebegaili lėšų tteritorijų tvarkymui, pastatų rekonstrukcijoms ar net naujoms statyboms. Ūkininkai, remiami valstybės, tiesiasi sau kelius, kasa griovius tvenkinius, atstato žemės melioracijos įrenginius ar net iš naujo melioruoja.

Dėl šių priežasčių melioracijos ir eksploatavimo ir statybos rinka pastaruosius 5 metais plečiasi ir žžada plėstis toliau. Ji specifinė tuo, kad yra labai sezoniška, todėl stambios statybos ir melioracijos bendrovės nespėja arba patiria sunkumus prisitaikydamos prie jos. Pavyzdžiui, bendrovė “Panevėžio melioracija” (stambiausia įmonė ir konkurentas) 1999 metais negalėjo patenkinti visų užsakymų, nes trūko personalo, o žiemos mėnesiais ji patyrė nemažus nuostolius, nes turėjo mokėti už prastovas dviems tredždaliams darbuotojų.

Mūsų įmonė žada veikti tik smulkių melioracijos ir eksploatacijos darbų rinkos segmente. Remiantis bendrovės “Panevėžio meloracija” duomenimis, ši rinkos dalis savo apimtimi kito ir gali keistis taip: 2000 metais 1530210 Lt.; 2001 metais 1759742 Lt.; 2002 metais 2199678 Lt.; 2003 metais 2419645 Lt.; 2004 metais 2540628 Lt.

Kaip tik smulkiuosius užsakymus atmeta didelės bendrovės dėl to, kad neapsimoka ar dėl pajėgumų stygiaus. Tai ir yra mūsų įmonės ttaikinys.

Stambieji vartotojai rinkoje yra visos didžiosios įmonės, kaip “Sema”, Firma “Aukštaitijos dujos”, “Geusta”, “Vilniaus keliai”, ir kitos. Stambus užsakovas yra miesto Savivaldybė, skelbianti konkursus miesto kelių ar pastatų remontus, kitems darbams. Smulkiejis užsakovai yra rajono ūkininkai, taip pat privatūs asmenys, vykdantys statybas rajone. Mūsų įmonė žada daugiau orentuotis į smulkiuosius vartotojus, tačiau palaikys ryšius ir su stambiaisiais užsakovais. Esant reikalui, įmonė atliks smulkesnius šių bendrovių užsakymus, tokius kaip žolės nupjovimas, teritorijos sutvarkymas ir t.t.

Konkurencijos analizė

Viena iš pagrindinių įįmonės konkurentų Akcinė Bendrovė “Panevėžio melioracija”¬. Ši bendrovė per metus padaro įvairių darbų už 4-5 mln. Lt. Bendrovėje dirba apie 350 žmonių. Bendrovė yra stambi, todėl jai apsimoka atlikti tik vidutinius ir didelius užsakymus. Ji atlieka didžiają dalį ūkininkų, remiamų valstybės užsakymų, tačiau šiuos smulkius darbus ji atlieka už savikainą ar su minimaliu pelnu.

Pavyzdžiui, paskutiniais metais ši bendrovė laimėjo konkursus dideliems statybos, melioracijos ir eksploatacijos darbams. Tačiau, buvo atsisakyta smulkių eksploatavimo, tvarkymo ir pan. darbų už 300 tūkst. Lt. dėl to, kad neužtenka pajėgumų. Tai dar viena šios bendrovės problema. Sezono metu ji pajėgi perimti visus užsakymus ir smulkius ir stambius, bet tik jei samdys papildomą personalą. Bendrovė to nedaro, nes žiemą ir taip patiria didelius nuostolius mokėdama darbininkams už prastovas.

Atvirkščiai – svarstoma, kad reiktų atleisti 40 % darbuotojų ir sezono metu samdyti juos laikinai. Taigi, pagrindinis konkurentas neskuba reformuoti savo ūkinę veiklą ir taip palieka pakankamai vietos rinkoje smulkius užsakymus atliksiančioms įmonėms – tokioms, kaip kuriama.

Dar vieni konkurentai yra kitų rajonų melioracijos įmonės, tačiau jie sudaro dar mažesnį pavojų. Kadangi tai stambesnės įmonės, joms dar labiau neapsimoka atlikti smulkius užsakymus. Norėdamos dirbti kitame rajone, jos patiria dideles transporto išlaidas ir papildomas išlaidas darbuotojų komamdiruotėms ir kitiems priedams.

KKainodaros strategija

Veiklos pradžioje, nustatydami paslaugų kainas, taikysime nenuostolingumo metodą, tačiau jei konkurentinė kaina bus daug aukštesnė, aišku, mūsų paslaugų įkainiai kils. Įmonės atstovai konkursuose ir klientams akcentuos tai, kad mūsų įmonė netaiko pastovių įkainių, todėl naudinga yra su mumis susisiekti ir konkrečiai aptarti galimą tos ar kitos paslaugos kainą.

Nustatant kainą bus taikoma įsiskverbimo į rinką strategija. Todėl bus nuolat stebimos kainos rinkoje bei konkurentų kainos.

Nustatant paslaugų kainas bus atsižvelgiama į tokius momentus:

1. Ar klientas yra stambi, ar smulki įmonė;

2. Gal klientas gali mokėti daugiau (finansinė jo padėtis);

3. Ar klientas įmonė, ar privatus asmuo;

4. Kokių terminų ir kokybės klientas reikalauja;

5. Ar tai pastovus mūsų klientas?

6. Ar klientas žada tapti pastoviu užsakovu (tariasi dėl papildomų darbų).

7. Ar tai perspektyvus klientas?

Pagal išvardintus kriterijus juos įvertinus , pastoviems klientams, ketinantiems tokiais tapti, bei privatiems asmenims bus galima taikyti sutartines nuolaidas. Įvertinant kliento finansinius pajėgumus irgi galima nežymiai keisti tarifą – geroje finansinėje būklėje esanti įmonė sutiks mokėti keliais procentais daugiau.

Asižvelgiant į kliento reikalavimus kokybei ir atlikimo laikui, tarifas irgi bus didinamas. Taigi jeigu klientas norėtų kad darbas būtų atliktas žymiai greičiau negu jam siūloma tai ir paslaugų įkainiai padidės, nors ir nelabai žymiai.

Reklama ir rėmimas

Imonei integeruojantis į rinką nemažiau kaip pusė gaunamo pelno bus skirta reklamai įvairiuose Vilniaus mmiesto bei rajono laikraščiuose, tačiau tai nebus pats pagrindinis bendravimas su potencialiais klientais. Todėl daugiausiai ne klientai ateis pas mus, bet mes ieškosime klientų.

Reklama bus užsakyta tik dalyje Vilniaus spaudos: “Lietuvos ryto” priede “SOSTINĖ”, “Valstiečių laikraštyje” ir panašiuose, kurius skaito ūkininkai ir kiti galimi potencialūs klientai. Pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į vykstančius rajone eksploatacijos ir statybos montavimo darbų konkursus. Kiekviename konkurse dalyvaus įmonės atstovas. Jo tikslas surinkti kuo daugiau informacijos apie eksploatacijos darbų pasiūlą ir pagrindinius jų užsakovus.

Dalyvaudama dideliuose konkursuose, mano įmonė siūlys stambių darbų užsakovams ir net konkursus laimėjusioms bendrovėms papildomas smulkias paslaugas, tokias kaip teritojos sutvarkymas prieš ir po statybos, statybos aikštelės paruošimas.

Labai didelis dėmesys bus skiriamas informacijos apie pastovius statybos montavimo darbų ir eksploatacijos darbų užsakovus. Susisteminus informaciją, bus galima numatyti būsimą paslaugų įvairovę ir jų pateikimo naujoves. Taigi, kiekvieną pastovų paslaugų vartotoją periodiškai lankys mūsų atstovas su dalykiniais pasiūlymais. Tai tuo pačiu suteiks daugiau informacijos vartotojams apie įmonės įkainius ir atliekamas paslaugas.

4. Paslaugos teikimas

Įmonės vykdomų darbų apašymas

Bus atliekamas nedidelis asortimentas su eksplotacija ir smulkiu remontu susijusių darbų:

1. Statybos teritorijos sutvarkymas prieš statybos darbus, jų metu ir po jų;

2. Griovių valymas ir šienavimas, tvenkinių ir užtvankų teritorijos priežiūra;

3. Vejų šienavimas;

4. Melioracijos įrenginių smulki priežiūra – pralaidų valymas ir kasimas,

teritorijos apie melioracijos objektus priežiūra ir t.t.

5. Smulkus neesfaltuotų kelių remontas kaimo vietovėje – duobių užlyginimas, šienavimas it pan.

6. Padarytų darbų ne didesnė kaip 2 metų garantinė priežiūra (Garantinė priežiūra priklausys nuo darbo stambumo)

Kadangi kiekvienas sanderis bus sudaromas taikant individualius įkainius kiekvienam klientui, tai galima bus labai konkrečiai išsiaiškinti, ko klientas nori, kokia kokybė jį tenkina ir tai užtvirtinti kontrakte. Įmonė samdys tik patyrusius ekploatacijos srityje specialistus ir darbininkus. Taip bus užtikrinta reikalinga darbų kokybė.

Turimos motorinės įrangos panaudojimą ir paskirstymą atliks du vvadovaujantys inžinieriai derindamiesi tarpusavyje. Technika bus naudojama tik ten, kur darbų apimtis yra pakankamai didelė. Kitur darbas bus atliekamas rankiniu būdu. Įrangos paskirstymą lengvins tai, kad žoliapjoves ir panašų inventorių galima rankomis pakrauti į sunkvežimį ir greitai pervežti ten, kur jie labiau reikalingi. Tokiu būdu gamybos priemones tą pačią dieną galima bus panaudoti net dviejuose objektuose.

Planuojamos pirmųjų sezoninių metų apimtys litais yra tokios: balndžio mėn. 30 000, geužės mėn. 35 000, birželio mėn. 40 000, liepos mėn. 50 000, rugpjūčio mmen. 65 000, rugsėjo mėn. 55 000. Įvykdžius šiuos planus bus perimta maždaug 10 % paslaugų rinkos. Kad paslaugas atlikti prireiks išleisti apie 40 000 Lt. technikos ekploatacijai, kurui, įrankiams ir kitam.

Verslo vietos parinkimas

Mano įmonės pavadinimas – “Melioriukas”. TTokį pavadinimą renkuosi todėl, kad šis pavadininimas išsiskiria iš kitų ir lengvai užsimena apie UAB-o veiklą.

Manau, kad vietos pasirinkimas šios rūšies įmonei turi didelę reikšmę.Taigi pagrindinė mano firmos bazė bus Vilniuje ir patalpas pasistengsiu rasti arti tų firmų atstovybių, kurias lanko potencialūs klientai, arba pačios firmos yra potencialūs klientai. Beto kai yra stambesnis užsakymas darbuotojai yra apgyvendinami visai šalia statybos aikštelės, nuomotame vagonėlyje. Tokiu atveju darbo efektyvumas bus dvigubai didesnis, o to klientai ir nori užsakydami mano firmą.

Įmonė vykdo darbus visame rajone, todėl didžiausią įtaką jos veiklai turės reklama ir rėmimas – kuo daugiau potencialių klientų turi sužinoti apie ją. Vietos parinkimas ofisui yra genėtinai svarbus veiksnys, tačiau pagalbinės patalpos, sandeliai gali būti ir žymiai toliau negu ofisas, jjos gali būti ir pačiame Vilniaus pakraštyje.

Patalpos ir įrengimai

Patalpos bus nedidelės: laukiamasis, buhalterio, vadybininko ir direktoriaus kabinetas, todėl 700 Lt. joms nuomoti mėnesiui pakaks. Patalpas aš nutariau nomoti, o ne pirkti dėl kelių priežasčių. Patalpoms nusipirkti reiktu apie 50 000 Lt. Tokio kapitalo neturiu, todėl tektų skolintis šią sumą. Nedidelei įmonei kreditą gauti bus sunku. Nuoma per mėnesį kainuotų apie 700 Lt. Taigi, per sezoninius metus susidarytų 700 * 6 = 4200 Lt. Įmonė dirba tik sezono metu, ir ttik norint neprarasti pastovios ofiso vietos, nuomos sutartis turės būti sudaroma ištisiems metams.

Jei darbų sezonas baigtūsi anksčiau, nuomos sutartį galia būtų nutraukti. O jei nutraukti ir nepavyktų – būtų patirtas mažesnis nuostolis nei nusipirkus patalpas ir jų nenaudojant.

Primaisiais darbo metais, siekiant sutaupyti lėšų, galima patalpas įsinuomoti tik 6 mėnesiams. Vėliau, plečiantis firmos veiklai ir kai bus grąžinti visi kreditai, galima jas ir nusipirkti. Nekilnojamas turtas gali pasitarnauti kaip garantas jei reiktų paskolos veiklos plėtrai. Be to amortizaciniai atskaitymai mažintų pajamų mokestį.

Jei patalpas pirktume dabar:

Metams reiktų įnešti 50 000 / 10 = 5000 Lt.

Periodų skaičius 10 nes planuoju, kad įmonė atsipirks per 10 metų.

Jei patalpos nuomojamos:

Metams reiktų įnešti 700 * 6 = 4200 lt.

Taigi, labiau apsimoka patalpas nuomoti.

Patalpų remontas 10 000 lt.

Įranga ir baldai 30 000 lt.

4 lengvieji sunkvežimiai 52 000 lt.

Irankiai, žoliapjovės spec. rūbai ir pan. 12 100 lt.

Papildomos išlaidos įm. kūrimui 4 000 lt

VISO: 108 000 lt

Veiklai pradėti reikės padaryti tokias išlaidas:

Kadangi bus atliekami nesudėtingi darbai, tai darbo inventorius bus toks:

2 šienapjovės 7000 lt.

2 nešiojamų benzininiai dalgiai “Varna” 2000 lt.

10 kastuvų 200 lt.

10 grėbliai 100 lt

10 rankiniai dalgiai 100 lt.

10 komplektų specrūbų 2500 lt

kitos smulkios priemonės ir įrankiai 200 lt.

Ofiso įrengimui reikės tokios įrangos:

kompiuteris ir spausdintuvas 4000 lt.

telefonas – faksas 1000 lt.

raštinės priemonės 250 lt

ofiso baldai 20000 lt.

viso 37 350 lt

Papildomos smulkios reikalingos ppriemonės ir smulkus remontas, jei tai bus reikalinga, bus atlikta iš lėšų, skirtų papildomoms išlaidoms įmonės kūrimui.

Transportas

Įmonė vykdys smulkius užsakymus, todėl turės vykdyti darbus labai išsimėčiusiose objektuose. Kadangi darbams nauudojami nesudėtingi ir nesunkūs įrengimai bei įrankiai, pagrindinis reikalavimas transportui – didelis ekonomiškumas.

Vežti reikės dažniausiai žmones, įrankius, nedidelius kiekius statybinių medžiagų. Atsižvelgiant į visus šiuos faktorius transportui bus naudojami keturi 3,5 t. keliamosios galios automobiliai.

Automobiliai bus perkami geros techninės būklės, bet nenauji – 1995 – 1996 m gamybos. Šie sunkvežimiai pilnai atitinka įmonės keliamus reikalavimus:

• Automobilis turi platformą kroviniams ir medžiagoms vežti, kurį galima uždengti tentu. Taigi, galima vežti tiek įrengimus ar net baldus, tiek statybines medžiagas.

• Mašinos kabina yra prailginta. Iš viso telpa 6 keleiviai. Taigi vena brigada gali pilnai sutilpti į vieną automobilį ir vežtis įrankius bei medžiagas.

• Automobils naudoja dizelinį kurą, 10 l. /100 km., kai automobilis pilnai pakrautas.

Veiklos pradžioje bus naudojami keturi tokie automobiliai. Vėliau, plečiant įmonės veiklą bus nupirktas dar vienas.

Automobilius vairuos brigadininkai. Jei darbai vyks daugiau nei dviejuose objektuose pervežimus atliks tiems objektams vadovaujantis inžinierius. Jis taip pat spręs, kaip optimaliai išnaudoti transportą, kad būtų išvengta didelių kuro sąnaudų.

Įpatingų priemonių transporto organizavimui ir sąnaudų taupymui bus imamasi. Automobilių eksploatacijai ir kurui bus skirta 3000 lt. mėnesiui –– šios sumos tikrai turėtų pakakti kurui ir atsarginėms detalėms.

Personalo parinkimas

Darbuotojų paieška bus atliekama dviem kanalais. Pirmiausia darbuotojų pareikalavimas bus paskelbtas Vilniaus darbo biržoje. Darbuotojams bus taikomi auksčiau minėti reikalavimai.

Antrasis darbuotojų paieškos kanalas – vietinė spauda. Kadangi per spaudą bus ieškomi geros kvalifikacijos darbuotojai tai skelbimai bus duodami į pagrindinius reklamos savaitraščius (“Alio reklama”, ”Reklama” ) ir kai kuriuos antraeilius (“Lietuvos aidas”, “Vakarinės naujienos”) dienraščius.

Skelbimas galėtų būti maždaug toks: “UAB “Melioriukas” reikalingi darbininkai ir inžinieriai – mechanikai, turintys darbo patirtį eksploatacijos ar staybos srityje.” Jis yra nelabai informatyvus todėl, kad tuo norima pritraukti daugiau žmonių. Galima bus pasikalbėti su kiekvienu asmeniškai kadangi tik taip galima būtų atrinkti pačius geriausius darbuotojus kurie iš pat pradžių nereikalautų labai didelio atlyginimo, vėliau jų atlyginimas turėtų didėti.

Paslaugos teikimo savikaina

Nagrinėjant įmonės veiklos išlaidas, galima pastebėti, kad beveik visos stambiausios į paslaugos tiekimą įeinančios išlaidos yra pastovaus pobūdžio. Pirmaisiais veiklos metais darbuotojai gaus pastovų atlyginimą, todėl šios išlaidos yra pastovios. Įmonė kas mėnesį mokės pastovų palūkanų mokestį.

Kai įmonė dirbs maksimaliu pajėgumu (apie 65 000 Lt. darbų apimtis) per mėnesį ji patirs tokias išlaidas:

• Tiesioginės sąnaudos

Atlyginimai: 9380 lt.

Detalės automobiliams ir agregatams, degalai 3000 lt

• Veiklos sąnaudos

Transporto išlaidos (kuras) 2000 lt.

Ofiso nuoma 700 lt.

Ryšiai, kanceliarija ir energetika 2500 lt.

Sodra 4020

lt.

Nenumatytos išlaidos: 3000 lt.

Metinės įmokos už paskolą 15 000 lt.

Viso: 39 600 Lt.

Per pirmuosius sezoninius veiklos metus įmonė padarys tokias išlaidas:

Pajamos 30 000 35 000 40 000 50 000 65000 55000

Mokėjimai:

Pirkimai

atlyginimai (+ soc. Dr.)

nuoma

PVM

ryšiai ir energetika

0

13 400

700

5400

0

3000

13 400

700

6300

2000

3000

13 400

700

7200

2000

3000

13 400

700

9000

2000

3000

13 400

700

11700

2000

3000

13 400

700

9900

2000

Viso išlaidų per mėnesį 19 500 23 000 24 300 26 100 30 800 29 000

Viso išlaidų per metus 152 700

Viso apyvarta per metus 275 000

Veiklos pelningumas pirmaisiais sezoniniais veiklos metais bus 10 300 Lt. nuo apyvartos. Pirkimai, tai kuras, detalės ir ssmulkus inventorius. Kadangi ši lentelė atspindi tik pirmųjų metų apyvartą, tai nesunku susidaryti nuomonę kad mano įmonė labai greitai bankrutuos, taigi aš

siūlau pasižiūrėti į šią lentelę kuri atspindi sekančių metų pajamas:

Pajamos 35 000 40 000 50 000 60 000 70 000 60 000

Mokėjimai:

Pirkimai

atlyginimai (+ soc. Dr.)

nuoma

PVM

ryšiai ir energetika

3000

13 400

700

6300

2000

3000

13 400

700

7200

2000

3000

13 400

700

9000

2000

3000

13 400

700

10 800

2000

3000

13 400

700

12 600

2000

3000

13 400

700

10 800

2000

Viso išlaidų per mėnesį 25 400 26 300 28 100 29 900 31 700 29 900

Viso išlaidų per metus 171 300

Viso pajamos per metus 315 000

Galutinis ppelnas 143 700

Šios lentelės skaičiavimai padaryti neatsižvelgiant į infliacija.

5. Vadyba

Organizacijos valdymo modelis ir stilius

Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla didžiąja dalimi priklausys nuo jos valdymo ir vadovavimo jai. Taigi didžiausia įmonės pelningumo atsakomybė šiuo atveju tenka vadovui, kadangi aš yra vienintelis ššios įmonės savininkas ir pats turi sukurti firmos struktūrą, pasirinkti vadovavimo modelį bei stilių ir tai turi gerai apgalvoti dar prieš įkurdamas įmonę ( kai jau yra parinkti visi reikiami darbuotojai ir galima spręsti, kas kam pavaldus turėtų būti ). Sprendžiant šį klausimą ir kuriant valdymo struktūrą reikia daryti ir rinktis tai, kas geriausiai atitiktų įmonės veiklą ir garantuotų gerą valdymą, kurį vadovas suvokia taip- geras valdymas yra tuomet, kai visi planuojami darbai yra atlikti, pasiekti užsibrėžti įmonės tikslai ir tai padaryta efektyviausiu būdu.

Aišku, kuriant įmonę iš pradžių visais jos reikalais rūpinsis vadovas (kadangi darbuotojų dar nėra o jie ir negalėtų tvarkyti firmos kūrimo reikalų, nes tam neturėtų teisinio pagrindo), tačiau veiklai įsibėgėjus bus būtina darbus paskirstyti, kad būtų išvengta nnesusipratimų ir greičiau būtų pasiektas norimas rezultatas. Būtina susidaryti aiškų vaizdą, kaip atrodys įmonės valdymas, ir pagal tai parinkti jai tinkamą valdymo struktūrą. Šiuo atveju geriausiai tinka linijinė valdymo struktūra. Kodėl? Visų pirma todėl, kad firmoje dirba nedaug darbininkų paranku palaikyti tiesioginį ryšį su jais taip efektyvinant kontrolę ir gaunant tikslesnę informaciją apie veiklą. Verta pastebėti, kad informacijai keliaujant per kelis etapus (jei sakykim darbininkai ją perduotų darbų vykdytojui, darbų vykdytojas toliau ją siųstų sekretorei, ji savo ruožtu i vadybininkui iir tik po to vadybininkas ją pateiktų vadovui, tai ta informacija norom nenorom būtų smarkiai pakeista) ji pakinta ir gali privesti prie neteisingų sprendimų. Firmoje dirba 26 darbuotojai ir šio skaičiaus pilnai pakanka efektyviai įmonės veiklai. Kaip pastebėjote, nesamdomas pavaduotojas, nes manoma, kad tokiai mažai įmonei dar viena darbo vieta būtų nuostolinga, o be to vadovas turi pakankamai žinių visose srityse, kurios reikalingos įmonės valdymui ir ketina su viskuo susitvarkyti pats.

Organizacinė firmos struktūra.

Įmonės organizacinė struktūra atrodys taip:

Direktoriaus pareigas atliksiu aš pats. Finansinius reikalus tvarkys vienintelis firmos buhalteris, inžinierių darbą tvarkys vyriausiasis inžinierius.

Pirmasis inžinierius atliks vyr. mechaniko pareigas ir vadovaus 5 žmonių brigadai – darbų vykdytojas. Taigi, jis turėtų būti baigęs aukštąjį mokslą šioje srityje. Pageidautina bent 2 metų patirtis.

Antrasis inžinierius irgi turėtų turėti aukštojo išsilavinimo diplomą ir bent 2 metų patirtį. Jis vadovaus 5 žm. brigadai (darbų vykdytojas) ir atliks darbų saugos specialisto darbus.

Trečiasis inžinierius privalo turėti aukštojo išsilavinimo diplomą, taip pat 2 metų patirtį. Jis kaip ir visi inžinieriai vadovaus 5 žmonių brigadai ir atlikinės vyriausiojo tiekėjo darbus.

Ketvirtasis inžinierius neprivalo turėti aukštojo išsilavinimo diplomo, tačiau jam privaloma turėti ne mažesnę kaip 10 metų šaltkalvio darbo patirtį, kadangi jo pareigos bus 5 žmonių brigados darbo koordinatorius, ir jam bus pprivaloma tvarkyti sugedusius automobilius.

Visi kiti eiliniai darbuotojai turi turėti darbo statybos ar melioracijos įmonėse . Aukštasis išsilavinimas jiems nebūtinas.

Įmonėje bus naudojamas vienas iš vadovavimo modelių tai yra delegavimas. Tai vienas priimtiniausių variantų, nes yra suinterisuotumas, kad įmonėje dirbtų savarankiški, savo darbą išmanantys darbuotojai, o tai nulems atsakomybės paskirstymas, kuriuo ir yra pagrįstas delegavimas. Kaip tai ketinama daryti? Darbuotoją priimant į darbą iš jo dar nereikalaujama nieko, tik su juo bendraujama stengiamasi jį pažinti, išsiaiškinti jo sugebėjimus, kad būtų sužinota, ko galima iš jo reikalauti ir tikėtis ir ar iš viso jis tinka.Vėliau jam duodami įvairūs nurodymai kaip ir ką daryti ir kontroliuojamas kaip jis tai vykdo, daroma atatinkamos pastabos, pasakoma, kaip norima, kad būtų atliktas darbas. Kai yra įsitikinama, kad darbininkas suprato reikalavimus ir veiklos specifiką, paliekama jam daug didesnes galimybes veikti laisvai – svarbus veiklos rezultatas, o ne tai kaip tai daroma. Taip palengva darbuotojas pripranta prie reikalavimų, nusistovėjusios tvarkos įmonėje, sužino savo atsakomybės sritį, o vadovui belieka tik teirautis pas darbų vykdytoją kaip sekasi veikla.

6. Rizikos veiksniai

Galimos problemos ir kliūtys

Mūsų teikiamos paslaugos rinka yra priklausoma daugiausiai nuo stambiųjų rajono bendrovių, butų ūkių finansinės padėties. Kol kas kasmet eksploatavimo ir smulkaus remonto bei teritorijos tvarkymo darbų rinka auga. Ji aauga kartu su įmonių, ūkių finansinės padėties gerėjimu. Gerai besiverčiančios įmonės skiria pinigų teritorijos tverkymui, pastatų remontui ir modernizavimui. Jų finansinė gerovė didžiaja dalimi susijusi su energijos, kuro ir šilumos kainomis.

Taigi, vienas iš pavojų – energijos, kuro ir šilumos kainų svyravimai. Ypač pastaruoju metu degalų kainos labai svyruoja, mokesčiai nepastovūs, ekonominė Lietuvos padėtis nėra labai gera tačiau reikia tikėtis geresnių laikų (išsirinkome nauja valdžia, gal bus geriau).

Didelę įtaką smulkių eksploatavimo darbų apimčiai daro kaimo rėmimo programai skiriamos lėšos. Jas naudoja ūkininkai keliams tiesti bei remontuoti, drenažo įrengimų remontuoi ir kt.. Tad reikia tikėtis kad kaimo rėmimui skirtos lėšos laikui bėgant augs, to pasekoje užsakymų vis daugės.

Kol Lietuvos, o ypač Vilniaus (kadangi mano įmonė dirbs tik šioje apskrityje) , ekonominė padėtis nėra labai gera reikia tikėtis, kad eksploatacijos darbai nustos augti arba augs pamažu. Iki tol tikimasi susirasti pastovius klientus ir juos išlaikyti. Daugelis įmonių periodiškai sutvarko savo teritorijas, atlieka smulkų pastatų, kelių remontą.

Dar vienas iš pavojų galėtų būti dar kelių tokios pat rūšies įmonių atsiradimas rinkoje, konkurencijos didėjimas. Jei atsirastų tik viena įmonė, tai nesudarytų rimtos problemos. Mūsų įmonė pajėgtų konkuruoti ir blogiausiu atveju sugebėtų išlaikyti pastovią apyvartą. Savo veiklos pradžioje mūsų įmonė nepatenkins visos rinkos, taigi

lieka vietos ir konkurentams.

Konkurenciją sudaro ir kitų miestų bei rajonų melioracijos ir kelių remonto bendrovės, dirbančios mūsų rajone, tačiau jos dažniausiai patiria dideles išlaidas, nes dirba toli. Taigi kainos atžvilgiu galima sudaryti joms nemažą konkurenciją. Be to reikia tikėtis, kad ir kituose rajonuose ekonominė padėtis pagerės, todėl tų rajonų įmonėms vis daugiau darbo atsiras vietoje ir joms darbai kitame rajone nebeapsimokės.

Alternatyvi veikla

Jei veiklos tokios paslaugos poreikis dėl anksčiau minėtų priežasčių sumažėtų tiek, kad įmonės veikla nebebūtų pelninga, vienas iš aalternatyvios veiklos variantų galėtų būti smulkių krovinių bei statybinių medžiagų pervežimai.

Aišku, tektų palikti tik tiek darbuotojų, kiek bus turima transporto priemonių (plečiantis įmonei jų daugės ir neaišku, kiek įmonė turės transporto, kai eksploatacijos paslaugos paklausa sumažės).

Tokiai veiklai potencialas turėtų susidaryti iš ankstesnės įmonės veiklos. Įmonė turi lengvuosius sunkvežimius, galinčius vežti tiek statybines medžiagas, tiek krovinius po tentu.

Be to, per veiklos laiką susidarys nemaža informacinė bazė apie stambiausius statybos objektus ir kitus klientus, kurie naudojosi eksploatacijos paslaugomis. Panaudojant šią informaciją bus ggalima lengviau rasti klientų naujai paslaugai. Šie vartotojai jau žinotų mūsų įmonę ir jiems galima būtų pasiūlyti smulkių pervežimų paslaugas.

7. Finansai

Kapitaliniai įdėjimai ir jų panaudojimas

Įmonės įkurimui reikalingi tokie kapitaliniai įdėjimai:

Patalpų remontas 10 000 Lt.

Patalpų įranga 30 000 LLt.

4 lengvieji sunkvežimiai 52 000 Lt.

Irankiai, žoliapjovės spec. rūbai ir pan. 12 100 Lt.

Papildomos išlaidos įm. kūrimui 4 000 LT

VISO: 108 100 lt

Tikiuosi gauti paskolą 10 metams su 10% palūkanų ir pradėti ja atidavinėti po maždaug 2-3 metų, kadangi mano įmonė tik tada atsistos ant kojų ir pajėgi atidavinėti paskolą. Kasmetinė įmoka: 50 000 Paskolos garantas – man priklausantis angaras Vilniaus rajone netoli aerouosto, kurio vertė 500 000 Lt.

Planuoju, kad įmonė pilnai atsipirks per 3 – 4 veiklos metus, bet kreditas bus grąžintas tik per 10 veiklos metuų. Iš karto skolinto kapitalo atiduoti neapsimoka, nes neliks laisvų lėšų įmonės plėtrai.

Prognozuodamas veiklos apimtis aš remiuosi anksčiau mano apskaičiuotomis minimaliomis mėnesinėmis veiklos apimtimis, nes įmonė, nustatydama paslaugų kainas, bent jau pirmaisiais sezoninės veiklos metais remsis nnenuostolingumo principu.

Planuoju, kad pirmą veiklos mėnesį darbų apimtis bus nedidelė – mažiau nei pusė minimalios mėnesinės apyvartos. Ji sieks 30 000 lt. Taip įvyks dėl to, kad reikės užmegzti ryšius su klientais, integruotis į rinką. Kol gausime pirmuosius užsakymus gali praeiti net pusė mėnesio. Vėliau veiklos apimtys turėtų išaukti iki 65 000 – 70 000 lt. ir paskutinį sezono mėnesį vėl numatomas paklausos kritimas, nes baigiantis sezonui užsakymų mažėja.

Įmonės kasoje, norint išvengti grobstymų, pinigai nebus laikomi, o minimalus pinigų kkiekis banko saskaitoje 3000 lt.

Kasos mokėjimai ir išmokėjimai per 1 sezoninius metus

Mėnesis Pajamos PVM Atlyginimų Sodra Papildomos išlaidos Galutinis mėnesio pelnas

Balandis 30 000 5.400,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 6.000,00 Lt

Gegužė 35 000 6.300,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 10.280,00 Lt

Birželis 40 000 7.200,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 14.200,00 Lt

Liepa 50 000 9.000,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 22.400,00 Lt

Rugpjūtis 65 000 11 700 13 400 5.200,00 Lt 34.700,00 Lt

Rugsėjis 55 000 9.900,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 27.400,00 Lt

Galutinis pelnas 114 980 Lt

Atlyginimai šioje lentelėje pateikiami neišskaičiavus Sodros mokesčių, kurie išskaičiuojami sekančiame stulpelyje.

Gautas nepaskirstytas pelnas bus skiriamas naujos įrangos pirkimams (benzopjūklai, benzininiai dalgiai, žoliapjovės, dar vienas lengvasis sunkvežimis), nes sekančiais metais bus pasamdyta papildomai inžinierius ir keturi darbuotojai. Be to tris – keturis veiklos metų pradžioje bus nupirktos patalpos ofisui. Laisvos lėšos bus reikalingos ir pastovaus personalo samdymo programai.

Lūžio taško įvertinimas

Kadangi įmonė dirbs paslaugų srityje ir taikys sutarinius tarifus negalima skaičiuoti kiek prekių reikia parduoti ar kiek kartų turi būti suteikta tokia ar kitokia paslauga. Todėl šiame skryriuje bus paskaičiuota minimali aapyvarta, kad įmonė sugebėtų padengti visas einamąsias išlaidas. Taip pat bus paskaičiuotas laikotarpis, kuriuo pradedant įmonė pilnai atsipirks.

Minėtų rodiklių skaičiavimą lengvins ir tai, kad kintamoms veiklos išlaidoms, kiekvieną mėnesį numatytos patovios sumos, leidžiančios užtikrinti maksimalią pirmaisiais veiklos metais prognozuojamą apyvartą per mėnesį. Bet maksimali apvarta bus tik kelis veiklos mėnesius, kitais mėnesiais ji bus mažesnė – taigi, palikta nemaža atsarga.

Mažiausia reikalinga apyvarta

Aš planuoju, kad kreditą, reikalingą įmonės įkūrimui, aš atiduosiu per 10 metus. Pagrindinės kapitalo investicijos:

Patalpų remontas ir iranga 10 000 lt.

4 lengvieji sunkvežimiai 52 000 lt.

Irankiai, žoliapjovės spec. rūbai ir pan. 12 000 lt.

Papildomos išlaidos įm. kūrimui 4 000 lt

VISO: 78 000 lt

Tikiuosi gauti paskolą 10 metų su 10% palūkanų ir kasmet atiduoti jos dalį, tačiau pradėta grąžinti paskola bus tik po 2 – 3 metų

Per mėnesį reikės uždirbti mažiausiai po 25 –30 000 litų, norint, kad būtų padenkta paskola ir nepristigtų lėšų jos atidavimui.

Jei PVM sudarys 18 %, paskaičiavęs apytiksles mėnesines išlaidas, mėnesines įmokas už gautą paskolą, ir pridėjęs pelno mokesčio priedą gausiu minimalią mėnesinę apyvartą. Pagrindinės mėnesio išlaidos bus:

Taigi, kad išlikti metinė įmonės apyvarta turės būti apie 120 000 Lt., o per mėnesį bus atliekama darbų maždaug už 30 000 Lt. Aš manau, kad žmonių brigadai tokia apyvarta reali. PPavyzdžiui AB “Panevėžio melioracijoje” (pagrindinis konkurentas) per metus vienam darbuotojui tenka 171 000 Lt. rangos darbų, tačiau naudojama brangi melioracijos ir žemės ūkio technika, atliekami stambūs užsakymai. Mano įmonėje vienam darbuotojui per metus mažiausiai turės tekti 25000 Lt. eksploatacijos darbų.

Šis paskaičiavimas atliktas su didele atsarga, nes nenumatytoms išlaidoms numatyta 3000 Lt., kas yra nuo 7 % iki 14 % nuo planuojamos mėnesinės apyvartos, be to kintamoms išlaidoms, tokioms kaip transportas, medžiagos ir gamybos priemonių eksploatacija, numatytos pastovios sumos pagal galimą maksimalų įmonės pajėgumą kas mėnesį, nors neplanuojama dirbti pilnu pajėgumu. Be to gamybos priemonių ir pastatų nusidėvėjimas mažins mokesčius.

Atsipirkimo periodas

Iš viso į įmonę bus investuota 500 000 lt. Šią paskolą numatyta atiduoti per 10 metus, todėl kad veiklos pradžioje nereiktų mokėti didelių įmokų paskolai atiduoti. Stengdamasi greičiau atiduoti kreditą, įmonė patirtų didesnę riziką ir turėtų mažiau laisvo kapitalo veiklai plėsti. Realiai įmonė paskolą galėtų grąžinti per pirmuosius savo veiklos metus. Tuo galima įsitikinti lyginant laisvas lėšas įmonės sąskaitoje ir investicijas.

Kaip matome, įmonė galėtų atsipirkti per pirmuosius veiklos metus, o kai kreditas bus grąžintas, jos veiklos pelnas kelis kartus jau viršys padarytas investicijas.

Naudojausi sekančia literatūra:

1. A. Jovaiša, Kaip parengti verslo planą.

2. Įmonių katalogas 2000.

3. Internetas