Verslo planas „Italiska duona“

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

VERSLO IR VADYBOS KATEDRA

EKONOMIKOS NEAKIVAIZDINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA

UAB „Itališka duona“ verslo planas

Verslo administravimo namų darbas

Atliko: II k. studentas

Priėmė: dėst. Ž. Simanavičienė

Kaunas

2004

TURINYS

Įvadas 3

1. Įmonės pristatymas 4

2. Verslo tikslai, galimybės ir orientyrai 5

3. Rinkos analizė 6

3.1. Rinkos būklė 6

3.2. Konkurencija rinkoje 7

4. Verslo išorinė aplinka 8

5. Marketingo strategija 9

5.1. Marketingo tikslai 9

5.2. Kainų nustatymas ir nuolaidos 9

5.3. Reklamavimas 10

6. Žaliavos ir medžiagos 11

7. Įrengimas ir jjų tiekimas 12

8. Įmonės valdymo organizacinė struktūra, personalas 13

9. Finansavimas 16

10. Pelno (nuostolio) ataskaita 18

11. Sąnaudų prognozė 20

Įvadas

Dabartinė Lietuvos ekonomika negali visų aprūpinti darbo vietomis. Tai

skatina verslininkus kurti privačias įmones.

E. Ugensko steigiamo verslo idėja – įkurti nedidelę kepyklą, kuri

aptarnautų Varnius ir aplinkinius miestelius, bei kaimelius.

UAB „Itališka duona“ gamins tik itališką duoną. Duona bus kepama vadovui

E. Ugenskui priklausančiame pastate Varnių miestelyje. Projekto finansavimo

poreikis sudaro 200000 Lt.

Direktorius ir vienintelis akcininkas E. Ugenskas įneš į įmonės veiklą

100000 Lt ppradinio kapitalo, kurio didžioji dalis bus skirta technologinei

įrangai bei automobiliui įsigyti, taip pat statybos bei remonto darbams

atlikti, atsargoms sukaupti. Likusią dalį skolinsis iš banko.

UAB „Itališka duona“ pagrindinis tikslas yra įgyvendinti verslo idėją,

gauti kuo didesnį pelną ir užkariauti kuo didesnę vvietą vidaus rinkoje.

Įgyvendinant šiuos tikslus yra numatyti šie uždaviniai:

1. Pritraukti kuo daugiau pirkėjų.

2. Sukurti kuo geresnį įvaizdį, prestižą.

3. Taikyti įvairias nuolaidas.

4. Nuolat modernizuoti kepimo įrengimus.

Prieš pradedant verslą buvo kritiškai įvertinti vadovo ir personalo

sugebėjimai pasirinktoje veikloje. Įvertinus vadovo ir personalo patirtį

bei kvalifikaciją galima laisvai teigti, kad jie sugebės sėkmingai

įgyvendinti šią idėją.

1. Įmonės pristatymas

Įmonės pavadinimas: UAB ,,Itališka

duona”

Įmonės kodas:

8751095

Registravimo data: 2004 12 15

Veiklos pobūdis: Duonos

kepinių gamyba

Adresas:

Telšių 8, Varniai

Telefonas:

861409625

ĮMONĖS VADOVAS: Evaldas

Ugenskas

Bankas:

„Vilniaus” bankas Telšių skyrius,

kodas 23075176

Atsiskaitomoji sąskaita: 73109

Šio projekto idėja – įkurti nedidelę kepyklą, kuri aptarnautų Varnius ir

aplinkinius miestelius, bei kaimelius.

Misija: įmonės šūkis „Europietišką duoną į Lietuvos kaimelius“.

Bus gaminamas kasdieninis maisto produktas – ,,Itališka” duona, kurios

išskirtinė forma bei puikus skonis patrauks vartotojų dėmesį ir leis

įsitvirtinti planuojamame rinkos segmente. Produkto kaina palaikoma apie

10% žemesnė nei konkurentų, užtikrinta gaminio kokybė ir operatyvus

pristatymas.

Duoną numatoma kepti įmonės vadovui E. Ugenskui priklausančiame pastate

Varnių miestelyje.

Direktorius ir vienintelis akcininkas E. Ugenskas. Jis gimė 1975 m. Tai

aukštos kvalifikacijos specialistas. Jis baigė Vilniaus universitetą,

ekonomikos fakultetą, kur įgijo ekonomisto specialybę. Turi ne vienerių

metų prekybos darbo patirtį. UAB „Itališka duona“ jis atliks ne tik

direktoriaus, bet ir gamybos vadovo pareigas. Jis gyvena Varnių miestelyje.

Turi 100 m2 ūūkinį pastatą, kuriame ir bus kepama duona. E. Ugenskas turi

100000 Lt pradinio kapitalo.Likusią dalį skolinsis iš banko.

Buhalterė Nijolė Perlienė turi aukštąjį finansinį išsilavinimą bei dvejų

metų darbo patirtį gamybinėje įmonėje.

Visi samdomi darbuotojai priimti remiantis Telšių darbo biržos

rekomendacijomis ir iš anksto paskelbtų konkursų pagal profesijas būdu.

Projekto finansavimo poreikis sudaro 200000 Lt, kurių didžioji dalis

bus skirta technologinei įrangai bei automobiliui įsigyti, taip pat

statybos bei remonto darbams atlikti, atsargoms sukaupti. Projektas bus

finansuojamas iš vidinių ir išorinių šaltinių. 100000 Lt investuoja E.

Ugenskas ir virš 100000 Lt numatoma paimti paskolą iš banko ,,Vilnius”.

Esant sėkmingai veiklai ateityje planuojama sukurti Itališkos duonos

kepimo tinklą ne tik Varniuose bei artimiausiuose kaimeliuose ir

miesteliuose, bet ir kituose Lietuvos kaimuose ir miestuose.

2. Verslo tikslai, galimybės ir orientyrai

Galima įdėti daugybę pastangų tiriant rinką, modeliuojant ekonominę bei

finansinę veiklą, prognozuojant pelną ir pardavimus, tačiau jei nebus

tiksliai suformuluoti įmonės artimesni bei tolimesni tikslai bei jos

pagrindinis tikslas, o taip pat sistema kaip visa tai įgyvendinti , tai

galima sakyti, kad visos tos pastangos buvo įdėtos veltui. Jei nežinome,

kokiu būdu, per kiek laiko ir kaip. Svarbiausia numatytų tikslų siekti

remiantis sudarytais planais ir atatinkamai juos koreguojant kintant rinkos

sąlygoms. Svarbu, kad įmonės tikslus žinotų ne tik savininkas, bet ir

kiekvienas įmonės darbuotojas. Darbuotojai turi žinoti savo pareigas,

teises, aatsakomybės sritį. Svarbu, kad įmonėje nuolatos ir nenutrūkstamai

cirkuliuotų tiksli ir savalaikė informacija, kuri padėtų kontroliuoti ir

gerinti veiklą. Darbuotojai turi suprasti, kad vadovas yra dėkingas už jų

pastangas ir stengiasi jas deramai įvertinti, tačiau jei darbuotojai

neatsakingai atlieka savo pareigas arba nesilaiko reikalavimų, tai vadovas

turi teisę juos kritikuoti ir bausti.

UAB „Itališka duona“ pagrindinis tikslas yra įsitvirtinti rinkoje, gauti

pelną, kaupti kapitalą verslo plėtotei.

Įmonė turi nusistačiusi tokius artimiausius tikslus:

1. Įsitvirtinti rinkoje

1. Per pirmuosius metus pasiekti ne mažesnę, kaip 80( gamybinių

pajėgumų apyvartą.

1. Užtikrinti pastovias darbo vietas darbuotojams ir pastovų

pragyvenimo lygį.

1. Užmegsti ilgalaikius patikimus ryšius su didmeninikais.

1. Sudominti kuo didesnį klientų skaičių.

Tolimesni įmonės tikslai yra tokie:

1. Nukonkuruoti konkurentus geresnės kokybės ir žemesnės kainos

pagalba.

1. Mažinti kiek įmanoma sąnaudas.

1. Kelti paslaugos kokybę.

1. Domėtis technologijos tobulinimu ar alternatyvia veikla.

1. Pasiekti maksimalų pelną iš kurio galėtume kaupti kapitalą verslo

plėtotei.

3. Rinkos analizė

3.1. Rinkos būklė

Lietuvos duonos ir pyrago gaminių rinka per pastaruosius dvejus metus

išsaugojo stabilumą, tačiau labai paįvairėjo gaminiais, iš jų ir

netradiciniais – armėnišku lavašu, itališka, prancūziška bei kitokia

egzotiška kitų tautų duona.

Potenciali rinka, sudaro apie 20 000 žmonių. E. Ugenskas tikisi, kad per

parduotuves bei maitinimo įstaigas pasiekiama rinka 15 000 žm., o realiai

pasiekiama 11 000 žm.

Pagal realiai pasiekiamą (11 000 žm.) rinką E. Ugenskas planuoja

labiausiai tikėtinas pardavimų apimtis. Riziką sumažinti, be labiausiai

tikėtino varianto, verslininkas numato remdamasis optimistinėmis bei

pesimistinėmis pardavimų prognozėmis, kurios išnagrinėtos marketingo

dalyje.

Rinkos tyrimai kainuoja gana brangiai, tačiau sumažina nesėkmės riziką.

Norint įsiskverbti į naują rinką ir sužinoti potencialius savo paslaugų

vartotojus, UAB „Itališka duona“ darbuotojai atliko visuomeninę apklausą,

kuri buvo Varnių miestelyje bei aplink ji esančiuose kaimeliuose. Buvo

pateiktos anketos su šiais klausimais:

[pic]

Ši apklausa parodė, kad 72 procentai vartotojų yra potencialūs UAB

„Itališka duona“ klientai, kurie sutinka su nustatytomis kainomis. Jie neš

įmonei pelną, nes, jų nuomone, „Itališka“ duona yra naujas produktas kurį

mielai paragautu.

Jo gaminių potencialūs vartotojai – visi asmenys.

Duonos gaminių pasirinkimą riboja tik asmeniniai žmonių poreikiai,

pomėgiai, sveikatos būklė ir pasiūla.

Duonos gaminiai perkami kasdien, švieži, jų atsargos nekaupiamos, nes

prastėja skonis, jie greitai sensta.

Kita grupė potencialių vartotojų yra maitinimo įstaigos, jos perka

didesniais kiekiais, savo klientams maitinti.

3.2. Konkurencija rinkoje

Pradedant verslą, labai svarbu ištirti rinka, išanalizuoti konkurentus.

E. Ugensko potencialus konkurentas yra: duonos įmonės, esančios mieste ir

aprūpinančios aplinkines gyvenvietes savo produkcija. Jų gaminiai paprastai

į rajono parduotuves tiekiami kas antrą dieną, vartotojus pasiekia jau

nešvieži, taigi nėra labai kokybiški.

Antra konkurentų grupė – smulkios privačios kepyklos, sumaniusios

steigtis Varniuose ar aplinkiniuose

miesteliuose ir kaimeliuose.

1 lentelė

Konkurentų analizė

|1.|Įmonės tipas |UAB |ĮI |UAB |

Prieš abi konkurentų grupes UAB „Itališka duona“ turi tokius

pranašumus:

• gali lengviau persiorentuoti į vartotojų poreikius ir pakeisti

asortimentą;

• geresnė produktų kokybė;

• mažesnė kaina;

• galimybė operatyviai tiekti šviežią produkciją.

• darbuotojai aukštos kvalifikacijos seni savo darbo meistrai.

• pats E. Ugenskas- turi ne venerinių metų prekybos darbo patirtą ir

baigęs Vilniaus universitetą, ekonomikos fakultetą, kur įgijo

ekonomisto specialybę.

Kaip minėta, esami konkurentai negamina „Itališkos duonos“.Ja kaip minėta

aukščiau, dideles duonos įmones esančios Telšiuose aprūpina ir pristato i

mažus miestelius ir kaimelius savo produkcija kas antrą dieną vartotojus

pasiekia jau nešviežia.

4. Verslo išorinė aaplinka

Politinė: Politinė aplinka UAB „Itališka duona“ yra palanki, nes bendrovė

veikia laisvos rinkos sąlygomis. Valstybė remia vidutinį verslą,

nustatydama mažesnius mokesčius ir skatindama vidutinį verslą. Bendrovė

gali laisvai priimti sprendimus, kurie nepažeidžia įstatymų. Vyriausybė

nesikiša į įmonės veiklą.

Technologinė: Ši aplinka bene svarbiausia mmūsų bendrovei. Nuo naujausios

technologinės įrangos priklauso mūsų gamybos procesas, o taip pat ir

darbuotoju darbas. Todėl įmonė “Itališka duona” nuolat dalyvauja

technologinės įrangos mugėse, kur pristatomos naujausios ir moderniausios

technologijos.

Socialinė: Šalies gyventojai turi konkrečias kultūros vertybes,

papročius, todėl mūsų siūlomoms paslaugoms šios vertybės turi šiek tiek

įtakos. Mūsų nuomone nepaisant to gyventojai pirks mūsų produkciją.

Ekonominė: Per pastaruosius metus gyvenimo lygis išaugo ir teikiamų

paslaugų rinka Lietuvoje labai išsiplėtė. Ypač nemažai susikūrė duonos

įmonių, kurios teikia įvairią produkciją. UAB „Itališka duona“ keps tik

itališka duoną, tai naujovė Lietuvos kaimeliuose. Ši įmonė vienintelė

teikianti tokią produkciją, tai įmonės didelis privalumas.

Geografinė: UAB „Itališka duona“ yra tik besikurianti E. Ugensko įmonė.

Žinodami, kad patalpų parinkimas labai svarbus bet kuriam verslui ir kad

vieta gali nulemti įmonės veiklos sėkmę, E. Ugenskas stengėsi įkurti

kepyklą ppatogioj vietoj – prie savo namo, ūkiniame pastate. E. Ugensko

namas randasi labai patogioj vietoj. Ši vieta patogi automobilių

privažiavimui duonai transportuoti bet kurio metų ir paros laiku. Taip pat

E. Ugensko namas yra miestelio pakraštyje, kas t.p. yra labai palanku dėl

gyventojų, galimų nusiskundimų dėl ankstyvo duonos išvežimo ir galimo

triukšmo.

Vartotojai: Įmonės „Itališka duona“ pagrindiniai vartotojai yra visi

asmenys.

Teisinė: UAB „Itališka duona“ vadovaujasi LR akcinių bendrovių

įstatymais, LR civiliniu kodeksu, įmonės įstatais, buhalterinės apskaitos

pagrindų įstatymais bei kitais LR buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais

teisės aktais.

5. Marketingo sstrategija

5.1. Marketingo tikslai

Marketingo veiklai svarbūs visų interesai – ir gamintojų, ir vartotojų.

Svarbiausi marketingo tikslai yra šie:

1. Kuo maksimalesnis vartojimas.

2. Maksimalus poreikių tenkinimas.

3. Maksimali paslaugų pasiūla.

Įmonė turi kuo geriau tenkinti vartotojų poreikius, siekiant svarbiausio

tikslo – pelno.

5.2. Kainų nustatymas ir nuolaidos

E. Ugenskas kainą nustatė, atsižvelgdamas į vieneto savikainą bei

konkurentų kainas (kurios svyruoja nuo 1,10 Lt iki 1,20 Lt); ją numatė apie

10% žemesnę. Tikėtina didmeninė gaminio kaina – 1 Lt. Juk pernelyg aukštos

kainos gali priversti gyventojus rinktis konkurentų gaminamą produkciją. Už

suteiktas produkciją atsiskaitoma grynais pinigais.

Savo gaminius E. Ugenskas realizuos per mažmenines aplinkinių miestelių

ir kaimelių prekybos įmones, be to, pirkėjai galės nusipirkti gaminius

tiesiog iš kepyklos. Prekybos įmonėms pageidaujant, produkcija bus

pristatyta tiesiai į nurodytą vietą, klientu patogiu metu.

Rėmimas. Siekiant paskatinti potencialius klientus, bus pasitelkta

nuolaidų sistema, ypač maitinimo įmonėms, perkančioms didesniais

kiekiais.E. Ugenskas suteiks tokias nuolaidas:

• perkantiems 1 000 ir daugiau vienetų;

• klientams perkantiems pusę metų ir ilgiau;

• atsiskaitantiems grynaisiais ir iškarto;

• nemokamai reklamuojantiems ,,Itališkas” duonas prekybos vietose.

5.3. Reklamavimas

Didelę reikšmę teikiant paslaugas turi įmonės vardas, įvaizdis bei

reklama. Tuo tikslu numatyta informuoti gyventojus apie UAB „Itališka

duona“ gaminius.

UAB „Itališka duona“ imasi tokių reklamos priemonių:

1. reklama spaudoje (laikraštyje), apie naują duonos kkepyklą.

2. reklaminiuose stenduose

3. bei iš siuntinėjami reklaminiai lapeliai, turėtų pritraukti būsimus

vartotojus.

UAB „Itališka duona“ reklamos tikslai- informuoti, įtikinti, priminti.

Įmonė reklamai pirma mėnesi skirs 1400Lt, tikėdami sudominti kuo daugiau

vartotojų.

Išlaidos reklamai pavaizduotos 2 lentelėje.

2 lentelė

REKLAMOS PRIEMONIŲ IŠLAIDOS

| |Reklamos |Išlaidos (lt) |

|Nr.| | |

|1 |Iškaba |600 |

|2 |Skelbimai |400 |

| |spaudoje | |

|3 |Reklaminiai |200 |

| |stendai | |

|4 |Reklaminiai |200 |

| |lapeliai | |

| |Iš viso |1400 lt |

Pirmieji įmones skelbimai pasirodys laikraštyje “Telšių žinios“,

„Varnių naujienose“ reklaminius skelbimus žada išspausdinti kartą per

savaitę -1 mėn.

Tikimasi, jog teisingai pasirinktose masinėse informavimo priemonėse

pasirodysiantys skelbimai ne tik padengs reklamines išlaidas, bet ir

padidins vartotojų skaičių.

Žaliavos ir medžiagos

Produkto aprašymas. UAB „Itališka duona“ keps ,,Itališkas” duonas, kurios

yra kasdieninio vartojimo, pagrindinis maisto produktas. Iškeptas gaminys

bus perpus mažesnis, nei įprastos duonos, kad nespėtų greit pasenti. E.

Ugenskas mano, kad tokia forma patrauks klientų dėmesį ir išskirs jį iš

analogiškų gaminių srauto. Vienos duonos svoris – 0,4 kg. Reikalingos

medžiagos ir žaliavos pateikiamos 3lentelėje.

3 lentelė

Žaliavų sąnaudų apskaičiavimas

| | |Lt/kg |Lt |

|Kvietiniai miltai |100,00 |1,50 |150,00 |

|Mielinių gaminių |1,00 |8,00 |8,00 |

|Druska |2,00 |0,40 |0,80 |

|Mielės |3,00 |6,00 |18,00 |

|Cukrus |1,00 |2,80 |2,80 |

|Vanduo |54,00 |- |- |

| | |Iš viso: |179,60 |

Iš 100 kg miltų išeis 250 kepaliukų duonos. Žaliavos 1 kepalui 0,71 Lt.

179,60 :250=0,17184

Verslininkas teigia, kad jo gaminių skonis, prekinė išvaizda ir kaina

atitiks vartotojų reikalavimus. Duona bus šviežia, maistinga, firminiai

receptai bei specialūs priedai suteiks jai malonų ir subtilų skonį.

E. Ugenskas pasiruošęs keisti bei papildyti savo produkcijos

asortimentą, pasikeitus paklausai.

Pardavimų prognozė (optimistiniu, pesimistiniu ir labiausiai

tikėtiniausiu variantu). Kaip matysime iš gamybos plano, numatoma įsigyti

technologinė įranga leis iškepti iki 1 tonos, arba 2 500 duonų per pamainą.

Tarkime, kad visa produkcija bus realizuota prekybinėse įmonėse, kurios

aptarnauja apie 20 000 žm. Numatomos pardavimų prognozės, atsižvelgiant į

pasiekiamą rinką bei turimus gamybinius pajėgumus pateikiamos žemiau

esančioje lentelėje.

4 lentelė

Realizavimo įplaukų apskaičiavimas (,,Itališka” duona)

|Kaina, |1,10 |1,00 |0,90 |

| |Vnt. |t |Vnt. | |Vnt. |t |

|1 ketvirtis |180 |198.0 |135 |135.0 |90 |81.0 |

|2 ketvirtis |270 |297.0 |180 |180.0 |135 |121.0 |

|3 ketvirtis |270 |297.0 |270 |270.0 |180 |162.0 |

|5 ketvirtis |360 |396/0 |270 |270.0 |180 |162.0 |

|2006 |1440 |1584.0 |1080 |1080.0 |720 |648.0 |

Pastaba: 1 ketvirtis turi 72 dienas; juodai paryškinti rezultatai

perkeliami į 11, 12,

13 pelno (nuostolio) apskaičiavimo lenteles.

Kaip matome iš lentelės, realizavimo įplaukos, ištyrus rinką,

pateiktos trimis variantais.

Pesimistinis pardavimų prognozės variantas numato lėtą pragyvenimo lygio

kilimą, ribojantį duonos vartojimą, šių produktų svarbos mažėjimą

maitinimosi racione, agresyvią konkurentų veiklą bei E. Ugensko tiekimo bei

gamybos organizavimo sunkumus. Šiuo atveju būtų gaminama ir parduodama:

1-ąjį ketvirtį – 0,5 pamainos, t.y. 1 250 vnt. per dieną;

2 –ąjį ketvirtį – 0,75 pamainos, t.y. 1 875 vnt. per dieną;

3 –ąjį ir 4 –jį ketvirtį bei ateinančiais metais – 11 pamainą, t.y. 2

500 vnt. per dieną.

Optimistinis variantas, atvirkščiai, numato spartų gyvenimo lygio kilimą,

didelį vartotojų prisirišimą prie šio produkto, silpną konkurentų veiklą

bei E. Ugensko sėkmę sprendžiant įvairias problemas, susijusias su projekto

įgyvendinimu. Šiuo atveju būtų pagaminta ir realizuota:

1 –ąjį ketvirtį – 1 pamaina t.y. 2 500 vnt.per dieną;

2 –ąjį ir 3 –jį ketvirčiais 1,5 pamainos t.y. 3 750 vnt. per dieną;

4 -ąjį ir ateinančiais metais – 2 pamainomis, t.y. 5 000 vnt. per

dieną.

Labiausiai tikėtinas variantas – tarpinis tarp optimistinio ir

pesimistinio, numatantis vidutiniškas įmonės veiklos sąlygas. Šiuo atveju

įmonė gamintų ir realizuotų:

1 –ąjį ketvirtį – 0,75 pamainos, t.y. 1 875 vnt. per dieną;

2 –ąjį ketvirtį – 1 pamaina, t.y. 2 500 vnt. per dieną;

3 –ąjį iir 4 –ąjį ketvirtį bei ateinančiais metais – 1,5 pamainos, t.y.

3 750 vnt. per dieną.

Įrengimas ir jų tiekimas

Kadangi kepykla yra gamybinė įmonė, E. Ugenskui teko pasirūpinti gamybos

procesui reikiama technologine įranga ir kitais ne mažiau svarbiais

reikalais; tam jis parengė gamybos planą.

Reikalinga technologinė įranga. Susipažinus su gamybos procesu, 5

lentelėje matyti, kokios technologinės įrangos prireiks UAB „Itališka

duona“ ir kiek ji kainuoja.

5 lentelė

Reikalinga technologinė įranga

| |vnt. | | |

|Kepimo įranga |1 |90 000 |90 000 |

|Nusistovėjimo įranga |1 |50 000 |50 000 |

|Skardos |40 |42,50 |1 700 |

|Vežimėliai |4 |2 500 |10 000 |

|Kubilai |8 |2 250 |18 000 |

|Tešlos maišymo ir |2 |5 000 |10 000 |

|Miltų ssijotuvas |1 |4 000 |4 000 |

| | |Iš viso |183 700 |

Įrangos montavimo darbai įkalkuliuoti į kainas.

Tiekėjai. Parenkant tiekėjus, UAB „Itališka duona“ atsižvelgia į šias

sąlygas:

1. Kuo mažesnės pirkimo kainos.

2. Siūlomų prekių aktualumas.

3. Tiekimo sąlygos.

4. Asmeniniai ir tradiciniai ryšiai.

5. Tiekėjų santykiai su konkurentais.

UAB „Itališka duona“ palaiko nuolatinius ryšius su šiais tiekėjais:

1. UAB „Panemunės eglė“ ir UAB „Rolvika“ kurios aprūpina įmonę kepimo

įrenginiais.

2. UAB „Sottoriva“ ji tiekia įmonei skardas, tešlos maišymo iir formavimo

įrangą ir miltų sijotuvus.

3. UAB „Avertė“ aprūpina vežimėliais.

Gamybiniai pajėgumai. Su šia įranga kepykla gali iškepti 1 toną, arba 4

000 vnt./pamainą. Gamybinę programą E. Ugenskas sudarė remdamasis

prognozuojamomis pardavimų apimtimis bei turimais gamybiniais pajėgumais.

8. Įmonės valdymo organizacinė struktūra, personalas

E. Ugenskas įsteigtoje UAB ,,Itališka duona” bus vienintelis akcininkas

ir įmonės direktorius.

100 000 Lt įstatinį kapitalą sudaro 1 000 paprastųjų akcijų, kurių

nominali vertė 100 Lt. Kad sukauptų reikalingą kapitalą, E. Ugenskas įnešė

į kaupiamąją banko sąskaitą 100 000 Lt, savo santaupų.

E. Ugenskas yra vienintelis akcininkas, nėra stebėtojų tarybos bei

valdybos, ir visas uždirbtas įmonėje pelnas, lieka jam.

Personalo poreikį būsimasis verslininkas nustatė, atsižvelgdamas į įmonės

poreikius. Visi priimti darbuotojai yra aukštos klasifikacijos, patyrę. E.

Ugenskas atliks ne tik direktoriaus, bet ir gamybos vadovo pareigas.

Labiausiai tikėtinu variantu dirbs vieną etatą, patyręs savo darbo

meistras. Buhalterė N. Perlienė turi aukštąjį finansinį išsilavinimą bei

dviejų metų darbo patirtį gamybos įmonėje. Darbininkų, kurie bus tiesiogiai

pavaldūs gamybos vadovui, skaičius nustatytas atsižvelgiant į planuojamas

gamybos apimtis.Kiekvienas darbuotojas dirbs vieną etatą. Be to E. Ugenskas

užsiims tiekimu, produktų išvežiojimu ir koordinuos personalo darbą.

Savininko pareigos:

1. Planuoti, vadovauti, kurti darbo vietas, kontroliuoti,domėtis konkurentų

veikla, mokėti atlyginimus, rūpintis darbuotojų materialine ir asmenine

gerove

2. Prisiimti visą atsakomybę už įmonės finansinę ir komercinę veiklą

Buhalterės pareigos:

1. Vykdyti įmonėje bbuhalterinę apskaitą.

2. Kas mėnesį pateikti savininkui pelno (nuostolio) ataskaitą.

3. Sekti, kaip kito išlaidos, pajamos, grynas pelnas, mokesčių mokėjimas.

Darbininkų pareigos:

1. Pasiskirstyti užsakymus.

2. Laiku ir kokybiškai atlikti darbus.

3. Vykdyti visus savininko nurodymus.

Darbo užmokesčio apskaičiavimas pateiktas 6, 7, 8lentelėse. Pateikiamos

trys lentelės, kadangi E. Ugenskui įdomu, kaip keisis darbuotojų poreikis

bei darbo užmokesčio sąnaudos, priklausomai nuo gamybos programos

labiausiai tikėtinu, optimistiniu, bei pesimistiniu variantu.

Atlyginimų dydis visais atvejais yra toks:

Gamybos vadovui – 1 000 Lt/mėn.

Buhalterei – 600 Lt/mėn.

Darbininkams – 600 Lt/mėn.

Įmonės organizacinė struktūra pateikta 1 pav.

1. Pav. UAB „Itališka duona organizacinė struktūra (Labiausiai tikėtinas

variantas 1 ketvirtis)

6 lentelė

Darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimas (labiausiai tikėtinas), Lt

|s | | | | | |

|įsigyti: |183700 |šaltiniai: |100000 |

|Statybos ir remonto |4425 |Trumpalaikės |7875 |

|Iš viso |200000 |Iš viso |220000 |

Iš lentelės 9 matome, kad E. Ugenskas neišsivers be paskolų. Trumpalaikės

7 875 Lt paskolos jam reikės – miltų atsargoms sukaupti, ir ją jis grąžins

bankui po vienerių metų, su 10% metinėmis palūkanomis. PPalūkanas jis mokės

kas ketvirtį po 196,875 Lt.

Sąnaudas atsargoms kaupti jis apskaičiavo taip:

Jei per dieną (tikėtinu variantu) iškepama 1 875 duonos, kuriems

sunaudojama 750 kg miltų, tai 7 dienų atsargoms sukaupti prireiks 5 250 kg

miltų. Jų kaina 1,50 Lt/kg; tai sudauginus, gaunama 7 875 Lt.

5250 x 150= 7875 lt

Likusi ilgalaikė (112125 Lt) paskola padengia trūkstamas lėšas įrangai,

automobiliui įsigyti bei statybos ir remonto darbams atlikti. Paskolos E.

Ugenskas prašys iš banko su 6% metine palūkanų norma., ir ją grąžins kas

ketvirtį per 2 metus lygiomis dalimis. Palūkanos taip pat bus mokamos kas

ketvirtį. Mokėjimų pradžia atidėta 3 mėnesiams.

Banko kredito grąžinimo sąlygos:

Kreditorius

AB „Vilniaus

bankas“

Kredito suma

112125 Lt

Kredito terminas

2 metai

Kredito gavimo data

2004 12 20

Kredito grąžinimo pradžia

2005 04 20

Kredito grąžinimo dažnumas

kas ketvirtį

Metinė palūkanų norma

6 %

10 lentelė

Paskolos (ilgalaikės) padengimo schema, Lt

|1 |Realizacijos pajamos |135 |180 |270 |270 |1080 |

|2 |Parduotų prekių |122.146|160.606|237.542|237.542|950.17 |

|3 |Bendrasis pelnas |12.854 |19.394 |32.458 |32.458 |129.830 |

|4 |Veiklos sąnaudos |10.431 |6.006 |7.956 |7.956 |31.824 |

|5 |Veiklos pelnas |2.423 |13.388 |24.502 |24.502 |98.006 |

|6 |Finansinės sąnaudos |0.175

|6.902 |3.058 |2.757 |7.688 |

|7 |Pelnas (nuostolis) prieš|2.248 |6.486 |21.444 |21.927 |60.318 |

|8 |Pelno mokestis |0.651 |1.880 |6.218 |6.358 |17.492 |

|9 |Grynasis ataskaitinių |1.597 |4.606 |15.226 |15.569 |42.826 |

12 lentelė

Pelno (nuostolio) apskaičiavimas optimistiniu variantu, tūkst. litų

| |Laikotarpis |1 |2 |3 |4 |2006 metai|

| | |is |is |is |is | |

|1|Realizacijos pajamos |198 |297 |297 |396 |1584 |

|2|Parduotų prekių |160.606|237.542|237.542|213.474|1257.898 |

|3|Bendrasis pelnas |37.394 |59.458 |59.458 |182.526|326.102 |

|4|Veiklos sąnaudos |10.431 |7.956 |7.956 |9.906 |39.624 |

|5|Veiklos pelnas |26.963 |51.502 |51.502 |172.620|286.478 |

|6|Finansinės sąnaudos |0.175 |6.902 |3.058 |2.757 |7.688 |

|7|Pelnas (nuostolis) prieš|26.788 |44.600 |48.444 |170.045|278.790 |

|8|Pelno mokestis |7.768 |12.934 |14.048 |49.313 |80.849 |

|9|Grynasis ataskaitinių |19.020 |31.666 |34.396 |120.732|197.941 |

13 lentelė

Pelno (nuostolio) apskaičiavimas pesimistiniu variantu, tūkst. litų

| |Laikotarpis |1 |2 |3 |4 |2006 metai|

| | |is |is |is |is | |

|1|Realizacijos pajamos |81 |121 |162 |162 |648 |

|2|Parduotų prekių |83.678 |122.146|160.606|160.606|624.442 |

|3|Bendrasis pelnas |(2.678)|(0.646)|1.394 |1.394 |23.558 |

|4|Veiklos sąnaudos |8.481 |6.006 |6.006 |6.006 |24.024 |

|5|Veiklos pelnas |5.803 |5.360 |(4.612)|(4.612)|(0.444) |

|6|Finansinės sąnaudos |0.175 |6.902 |3.058 |2.757 |7.688 |

|7|Pelnas (nuostolis) |5.628 |(1.542)|(1.544)|(2.037)|7.244 |

|8|Pelno mokestis |1.632 |(0.447)|(0.445)|(0.590)|2.100 |

|9|Grynasis ataskaitinių |3.996 |(1.095)|(1.104)|(1.104)|5.144 |

11. Sąnaudų prognozė

Suvestinės sąnaudos parodytos 14, 15, 16 lentelėse. Panagrinėkime,

kaip E. Ugenskas jas gavo.

1 –oji eilutė. Sąnaudos žaliavoms. Žinoma, kad vienai duonai iškepti

sunaudojama žaliavų už 0,71 Lt. Visas gaminių kiekis pateikiamas 4

lentelėje. Sudauginus gaminių skaičių ir kainą vienam gaminiui, gaunamos

visos žaliavų sąnaudos. 135 tūkst. X 0,71 == 95.850 lt. (žr. 14 lent. )

2 –oji eilutė. Sąnaudos darbininkų darbo užmokesčiui perkeliamos iš

6, 7, 8 lentelių.

3 –oji eilutė. Soc. Draudimo sąnaudos apskaičiuojamos 30% nuo

priskaičiuoto darbo užmokesčio.

4 –oji eilutė. Įrenginių nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu

būdu. Nusidėvėjimo laikas paimtas iš amortizacijos normatyvu.

(183.7 tūkst. Lt – 18.37 tūkst. Lt) / 8 m. = 20.66 tūkst. Lt/m. / 4

ketv. = 5.166 tūkst. Lt/ketv.

5 –oji eilutė. Įrengimų išlaikymui kas ketvirtį skiriama 0,5 tūkst.

Lt.

6 –oji eilutė. Mokestis už sunaudotą elektros eenergiją apskaičiuojamas

taip:

Pavyzdžiui, 1 –ajam ketvirčiui optimistiniu variantu:

8 val. (įrengimas dirba 1 pamaina) x 0,29 Lt/kWh x 100kW x 72 d. =

16.704 tūkst. Lt/ketv.

7 –oji eilutė. Sąnaudos vandeniui. Įmonėje kasdien sunaudojama 5 m3

vandens x 3 Lt/m3 x 72 d. = 1,08 Lt.

8 –oji eilutė. Vienkartinės sąnaudos reklamai.

9 –oji eilutė. Tarnautojų darbo užmokestis perkeliamas iš 6, 7, 8

lentelių.

10 –oji eilutė. Sąnaudos soc. draudimui apskaičiuojamos analogiškai 3

eilutei.

11 –oji eilutė. Transportavimo sąnaudos sudaro išlaidos benzinui. E.

Ugenskas kasdien nuvažiuoja 100 km išvežiodamas produkciją ir tam sunaudoja

10 l dujų per dieną, kurio kaina 1,05 Lt/l. Vadinasi, ketvirčiui dujų

sąnaudos sudaro 10,5 Lt x 72 d. = 0.756 tūkst. Lt.

12 –oji eilutė. Automobilio nusidėvėjimas apskaičiuojamas tiesioginiu

būdu, analogiškai 4 eilutei, tačiau nusidėvėjimo laikotarpis lygus 5

metams.

Pavyzdžiui, (4 000 – 400 Lt) / 5 m. = 0,72 tūkst.Lt./m. tai ketvirčiui

susidarys 0.18 tūkst.Lt.

13 –oji eilutė. Sąnaudos remontui 1 ketvirtį sudaro 5,3 tūkst.Lt iš 9

lentelės.

14 –oji eilutė. Palūkanų eilutę sudaro ilgalaikės skolos palūkanos

(duomenys perkeliami iš Σ 1 – 8 eilutės ) ir trumpalaikės skolos – po

0,175 tūkst.Lt 1 –ą, 2 –ą, 3 –ią ir 4 –ą ketvirčius.

15 –oji eilutė. Visos sąnaudos – tai gamybos, veiklos sąnaudų suma,

pridėjus palūkanas.

16 –oji eilutė. VVieneto visa savikaina apskaičiuojama, 16 eilutės

atitinkamus stulpelius padalijus iš pagamintų gaminių skaičiaus pagal 4

lentelę:

136.777 : 135 (tūkst. v. ) =1.013

170.141: 135 =1.26 ir t.t.

14 lentelė

Sąnaudų prognozė, tikėtinu variantu tūkst. litų

|Eil.|Laikotarpis/Straipsn|1 |2 |3 |4 |2006 metai|

| | |is |is |is |is | |

|1 |Žaliavos |95,850 |127,8 |191,7 |191,7 |766,8 |

|2 |Darbo užmokestis |5,4 |7,2 |10,8 |10,8 |43,2 |

|3 |Socialiniui |1,62 |2,16 |3,24 |3,24 |12,96 |

|4 |Įrengimų |5,116 |5,166 |5,166 |5,166 |20,666 |

|5 |Įrengimų išlaikymas |0,5 |0,5 |0,5 |0,5 |2,00 |

|6 |Elektros energija |12,53 |16,7 |25,056 |25,056 |100,224 |

|7 |Vanduo |1,08 |1,08 |1,08 |1,08 |4,32 |

|8 |Vienkartinės |4,2 |— |— |— |– |

|9 |Tarnautojų darbo |3,9 |3,9 |5,4 |5,4 |21,6 |

|10 |Socialiniui |1,17 |1,17 |1,62 |1,62 |6,48 |

|11 |Transportavimas |0,756 |0,756 |0,756 |0,756 |3,024 |

|12 |Automobilio |0,18 |0,18 |0,18 |0,18 |0,72 |

|13 |Statybos ir remonto |4,425 |0 |0 |0 |0 |

|14 |Palūkanos |——-|3,529 |1,637 |1,396 |1,44 |

|15 |Iš viso sąnaudų |136,777|170,141|247,135|246,894|953,434 |

|16 |Vieneto savikaina |1,013 |1,26 |1,83 |1,828 |0,882 |

15 lentelė

Sąnaudų prognozė, optimistiniu variantu tūkst. litų

|Eil.|Laikotarpis/Straipsn|1 |2 |3 |4 |2006 metai|

| | |is |is |is |is | |

|1 |Žaliavos |127,8 |191,7 |191,7 |2556,6 |1022,4 |

|2 |Darbo užmokestis |7,2 |10,8 |10,8 |14,4 |57,6 |

|3 |Socialiniui |2,16 |3,24 |3,24 |4,32 |17,28 |

|4 |Įrengimų |5,116 |5,166 |5,166 |5,166 |20,666 |

|5 |Įrengimų išlaikymas |0,5 |0,5 |0,5 |0,5 |2,00 |

|6 |Elektros energija |16,704 |25,056 |25,056 |33,408 |133,632 |

|7 |Vanduo |1,08 |1,08 |1,08 |1,08 |4,32 |

|8 |Vienkartinės |4,2 |– |– |– |– |

|9 |Tarnautojų darbo |3,9 |5,4 |5,4 |6,9 |27,6 |

|10 |Socialiniui |1,17 |1,62 |1,62 |2,07 |8,28 |

|11 |Transportavimas |0,756 |0,756 |0,756 |0,756 |3,024 |

|12 |Automobilio |0,18 |0,18 |0,18 |0,18 |0,72 |

|13 |Statybos ir remonto |4,425 |0 |0 |0 |0 |

|14 |Palūkanos |— |3,529 |1,637 |1,396 |1,44 |

|15 |Iš viso sąnaudų |171,037|249,027|247,135|325,776|1298,962 |

|16 |Vieneto savikaina |0,95 |1,383

|1,372 |1,80 |0,902 |

16 lentelė

Sąnaudų prognozė, pesimistiniu variantu tūkst. litų

|Eil.|Laikotarpis/Straipsn|1 |2 |3 |4 |2006 metai|

| | |is |is |is |is | |

|3 |Socialiniui |1,08 |1,62 |2,16 |2,16 |8,64 |

|1 |Žaliavos |63,9 |95,85 |127,8 |127,8 |511,2 |

|2 |Darbo užmokestis |3,6 |5,4 |7,2 |7,2 |28,8 |

|4 |Įrengimų |5,116 |5,166 |5,166 |5,166 |20,666 |

|5 |Įrengimų išlaikymas |0,5 |0,5 |0,5 |0,5 |2,00 |

|6 |Elektros eenergija |8,352 |12,53 |16,7 |16,7 |66,816 |

|7 |Vanduo |1,08 |1,08 |1,08 |1,08 |4,32 |

|8 |Vienkartinės |4,2 |— |— |— |— |

|9 |Tarnautojų darbo |2,4 |3,9 |3,9 |3,9 |15,6 |

|10 |Socialiniui |0,72 |1,17 |1,17 |1,17 |4,68 |

|11 |Transportavimas |0,756 |0,756 |0,756 |0,756 |3,024 |

|12 |Automobilio |0,18 |0,18 |0,18 |0,18 |0,72 |

|13 |Statybos iir remonto |4,425 |0 |0 |0 |0 |

|14 |Palūkanos |— |3,529 |1,637 |1,396 |1,44 |

|15 |Iš viso sąnaudų |96,359 |131,681|168,249|168,008|649,906 |

|16 |Vieneto savikaina |1,07 |1,463 |1,869 |1,866 |0,902 |

Projekto finansinė analizė parodė, kkad įmonė bus mažai pelninga ir

neturės pakankamai pinigų grąžinti paskolos ir sumokėti palūkanas.

Projektas turėtų atsipirkti per 5,4 metus.

———————–

Direktorius – Gamybos vadovas

Darbininkai

Buhalterė