Verslo planas “ MODERNAUS EKOLOGIŠKO ŪKIO STEIGIMAS“,
TURINYS
1. 1. Verlo plano santrauka……………………….3
2. 2. Ūkio subjektas ir veiklos plėtra………………….8
3. 3. Rinka…………………………14
4. 4. Produkcija…………………………19
5. 5 . Valdymas ir darbuotoja………………………25
6 .6 Investicijos ir finansavimas……………………..26
7. 7. Finansinės prognozės………………………..31
8. 8. Projekto įvertinimas………………………..41
9 . 9. Išvados…………………………442. Ūkio subjektas ir veiklos plėtra
3. Bendrieji duomenys
Ūkininko vardas, pavardė: Algirdas Grotuzas
Ūkininko gimimo data: 1970m. kovo 15 d.
Ūkininko asmens kodas: 3703150214
Ūkininko išsilavinimas: Aukštesnysis
Ūkininko specialybė: Technikas-mechanikas
Ūkio identifikavimo kodas: 1320434
Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr.: ŪP0096227
Ūkio įregistravimo data ir vieta: 2004.05.04
Diržonių k., Kazokiškių sen., Elektrėnų sav.
Veiklos pobūdis: Augalininkystė
Ūkininko soc. draudimo pažymėjimo Nr.: SD 0478987
Ūkininko-PVM mokėtojo kodas: LT 100001268818
Ūkininko gyvenamosios vietos ir ūkio aadresas: Alesninkų k. Elektrėnų sav.
Telefonas/ faksas: 8 – 687 86597
Banko sąskaita: LT407300010033918975
Asmuo atsakingas už projektą: Ūkininkas A. Grotuzas
Trumpas ūkininko veiklos apibūdinimas
Algirdas Grotuzas nuosavą ūkį įregistravo 2004 m. gegužės 4d. Ūkininkauti pradėjo 1994 m. Kuomet A. Grotuzo tėtis atsiėmė senelių žemę. Šiame ūkyje A. Grotuzas atliko visus žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo darbus.
A. Grotuzo ūkio formavimo šaltiniai – nuosavos ūkininko lėšos. Pagrindiniai ūkio steigimo tikslai buvo:sukurti šiuolaikišką ekologišką produkciją gaminantį ūkį;
užimti grūdų produkcijos rinkos dalį;
patenkinti vartotojų poreikius, pateikiant aukštos kokybės produkciją.
2004 m. įregistravęs nuosavą ūūkį, A. Grotuzas ėmėsi aktyvaus valdų plėtimo, šiais metais iš fizinių asmenų išsinuomojo 32,43 ha, bei įsigijo 14,97 ha žemės. Iš viso ūkininkas turi 47,40 ha.
A. Grotuzo vadovaujamas ūkis gamina ekologinę produkciją. 2005 m. ūkininko pasėlių plotus užima grūdinės kkultūros ir grikiai. Ūkyje auginamos kultūros:
Rugiai
Vasariniai miežiai
Avižos
Žieminiai kvietrugiai
Grikiai
Ūkio finansinės ataskaitos
A. Grotuzo ūkio buhalterinę apskaitą tvarko Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų rajono konsultavimo biuras. Šiom paslaugom teikti ūkininkas su minėtu biuru yra pasirašęs paslaugų teikimo sutartį.
4. lentelė
Ūkininko ūkio veiklos pelno (nusotolio) ataskaita, Lt
Rodikliai 2005
1.Pardavimo pajamos 13,135
1.1.Iš augalininkystės 13,135
1.2.Iš gyvulių, paukščių ir žvėrelių pardavimo
1.3.Iš kitos gyvulininkystės pardavimo
2.Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos vertės padidėjimas (sumažėjimas) 750
3.Gyvulių paukščių ir žvėrelių vertės padidėjimas (sumažėjimas)
4.Ūkio ir asmeninėms reikmėms suvartota produkcija
5.Ūkio ir asmeninėms reikmėms sunaudoti gyvuliai, paukščiai ir žvėreliai
6.BENDROJI PRODUKCIJA (1.5 eil.) 13,884
7.Kintamosios ūkio sąnaudos 14,304
8.Gyvulių, paukščių ir žvėrelių pirkimai
9.BENDRASIS GAMYBINIS PELNAS (NUOSTOLIS) (420)
10.Pastoviosios ūkio sąnaudos 3,959
11.PELNAS (NUOSTOLIS) NEATSKAIČIUS NUSIDĖVĖJIMO (4,379)
12.Ilgalaikio turto nusidėvėjimas –
13.GAMYBINĖS – KOMERCINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) (4,379)
14.Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostolis) 33,778
15.Kitas ppelnas (nuostolis) –
16.GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 29,399
5. lentelė
Balansas, Lt
Rodikliai 2005
TURTAS
A. Ilgalaikis turtas 35,170
1. Nematerialus turtas 0
2. Materialus turtas 35,170
2.1. Žemė 17,820
2.2. Miškas 0
2.3. Pastatai ir statiniai 0
2.4. Technika 12,500
2.5. Daugiamečiai sodiniai 0
2.6. Kitas turtas 4,850
2.7. Nebaigta statyba 0
3. Finansinis turtas 0
3.1. Finansinės investicijos 0
3.2. Ilgalaikės skolos ūkiui 0
B. Trumpalaikis turtas 8,074
1. Atsargos 3,074
1.1. Žaliavos ir medžiagos 0
1.2. Nebaigta gamyba 0
1.3. Gyvuliai, paukščiai ir žvėreliai 0
1.4. Pagaminta produkcija 3,074
2. Skolos ūkiui 0
2.1. Pirkėjų skolos 0
2.2. Išankstinių mokėjimų skolos 0
2.3. Kitos skolos ūkiui 0
3. Terminuoti iindėliai ir kitos investicijos 0
4. Lėšos banke ir kasoje 5,000
C. Ateinančių laikotarpių sąnaudos 0
IŠ VISO TURTO 43,244
6. lentelės tęsinys
KAPITALAS IR SKOLOS
A. Kapitalas 43,244
1. Pagrindinis kapitalas 43,244
2. Perkainojimo rezerva.s 0
B. Dotacijos ir subsidijos 0
C. Ilgalaikės skolos 0
1. Paskolos 0
2. Išperkamosios nuomos skolos 0
3. Kitos skolos 0
D. Trumpalaikės skolos 0
1. Paskolos 0
2. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 0
3. Skolos tiekėjams 0
4. Pirkėjų avansai 0
5. Kitos ūkio skolos 0
5.1. Mokesčiai 0
5.2. Atlyginimai 0
5.3. Socialinis ir sveikatos draudimas 0
5.4. Kiti kreditoriai 0
E. Ateinančių laikotarpių pajamos 0
IŠ VISO KAPITALO IR SKOLŲ 43,244
7. lentelė
Ūkio efektyvumo rodikliai
Rodiklis 2005
Pelningumo rodikliai
1.Grynasis pelningumas 223.83%
2.Vidutinio turto pelningumas -7.06%
Kapitalo struktūros rodikliai
Skolos rodiklis, neįskaitant EŽŪOGF paramos į skolas 0.024
Paskolų aptarnavimo rodikliai
Paskolų padengimo rodiklis –
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo rodiklis 23.469
2005 metų veiklos grynasis pelningumas, skolos ir bendrojo likvidumo rodikliai atitiko finansiniams rodikliams nustatytus reikalavimus. Taigi bendrovė esamu laikotarpiu buvo ekonomiškai gyvybinga .
Verslo plėtros tikslai ir uždaviniai
Pagrindiniai projekto tikslai:
sukurti modernų ekologišką produkciją gaminantį ūkį;
užimti grūdų produkcijos rinkos dalį;
patenkinti vartotojų poreikius, pateikiant aukštos kokybės produkciją.
Projekto uždaviniai
A. Grotuzas norėdamas efektyviau ūkininkauti ir plėsti ūkininkavimo apimtis, nusprendė įsigyti šiuolaikišką traktorių New Holland TL100A 4WD, pakabinamą apverčiamą plūgą Overum CX 3975 H, pakabinamą skutiką Terrano 3 FX ir mechaninę sėjamąją AMAZONE D9-30 Special.
Šios, naujos žemės ūkio technikos pagalba tikimasi sumažinti eksploatavimo sąnaudas, gauti didesnį dderlių ir kokybiškesnę produkciją dėl aukštesnės žemės apdirbimo bei derliaus nuėmimo kokybės, išvengti prastovų dėl žemės ūkio technikos gedimų, spėti laiku atlikti žemės apdirbimo bei derliaus nuėmimo darbus. Įgyvendinus numatytas investicijas, A. Grotuzas planuoja turėti 14,97 ha nuosavos ir nuomojamos 32.43 ha žemės ūkio paskirties žemės.
Bendra projekte numatytų investicijų suma sudaro 254 558 Lt be PVM (300 379 Lt su PVM). Projekte numatytoms investicijoms ūkininkas A. Grotuzas planuoja gauti EŽŪOGF paramą pagal Lietuvos Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto pirmosios ir antrosios priemonių paramos kryptis „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas “. Pagal pirmą paramos kryptį ūkininkas tikisi, kad jam bus kompensuota 65 proc. (jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažo palankumo žemėse) investicijų sumos, o pagal antrąją – jis gaus vienkartinę 1 000 tūkst. eurų (3 452,8 Lt) paramos išmoką už nuosavos ir nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės hektarą. . 8 lentelė
Investicijų įgyvendinimo ir EŽŪOGF paramos išmokėjimo planas
Investicijos pavadinimas Įgyvendinimo terminas Suma, Lt EŽŪOGF paramos suma, Lt
su PVM be PVM
Projekto valdymas ir administravimas 2006 03 – 04 18,880.00 16,000.00 10,400.00
Technika: 281,498.56 238,558.10 155,062.77
1. Traktorius New Holland TL100 A4WD 2006 03 – 04 152,786.40 129,480.00 84,162.00
2. Apverčiamas plūgas Overum C 3975 H 2006 03 – 04 46,818.65 39,676.82 25,789.93
3. Pakabinamas skutikas Terrano 3 FX 2006 03 – 04 46,039.64 39,016.64 25,360.82
4. Mechaninė sėjamoji AMAZONE D9-30 Special 2006 03 – 04 35,853.88 30,384.64 19,750.02
Iš vviso: XXX 300,378.56 254,558.10 165,462.77
EŽŪOGF parama „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ x x x 86,320.00
Iš viso EŽŪOGF paramos: x x x 251,782.77
Ūkininko prašoma EŽŪOGF paramos suma pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ – 165 462.77Lt, pagal priemonę „Jaunųjų ūkini.nkų įsikūrimas“ – 86 320 Lt. Išviso numatoma gauti 251 782.77Lt paramos.
Investicijų finansavimui reikalingom lėšom suformuoti 2006 metais numatoma paimti 285 360 Lt (95 proc. visų reikalingų lėšų) kreditą iš AB “Lytagra” su 7,5 proc. metinių palūkanų bei iš nuosavų lėšų 15 019 Lt (5 proc.) – šiuo metu sukauptų kasoje ir planuojamų uždirbti per 2004 metus.
A. Grotuzo projektas “Modernaus ekologiško ūkio steigimas” atitinka EŽŪOGF tikslus ir finansavimo sritis, bendruosius BPD tikslus, BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslus bei uždavinius. Remiantis BPD priedu ir LR žemės ūkio ministro 2004 metais liepos 16 d. įsakymu patvirtintomis gairėmis pareiškėjams, projektas yra suderinamas su abejomis priemonėmis.3. Rinka
Augalininkystės rinka Lietuvoje
Lietuvoje yra palankios sąlygos augalininkystės ūkio plėtrai. Tai ir tinkama žemė, palankus klimatas, javų auginimo patirtis ir tradicijos, gamybinis potencialas. 2004 metų duomenimis bendroje žemės ūkio produkcijoje augalininkystės produkcija sudarė apie 55 proc.
Lietuvoje grūdų auginimo išlaidos gana didelės, o kainos – artimos ES vidutinei rinkos kainai. Todėl norint užsitikrinti konkurencijos požiūriu stipresnes pozicijas būtina
didinti derlingumą, ir mažinti auginimo išlaidas.
Rapsai paklausūs tiek vidaus , tiek užsienio rinkose. 1995 metais jų pasėlių plotai tesudarę 0,008 proc., 2003 metais rapsų pasėliai sudarė 4,9 proc. visų pasėlių plotų. Reiktų paminėti apie 1999 – 2003 metais didėjusias rapsų supirkimo kainas. Tai plačiausiai auginami aliejiniai augalai Lietuvoje. Rapsai naudojami maistinio aliejaus, baltyminių žaliavų komponentų pašarų ir rapsų metilo eterio gamybai. Tai ir gan reikšminga eksporto produkcija. 2000 matais net 64 proc. rapsų derliaus buvo eksportuota į Daniją, Suomiją, Švediją.
Vidaus rrinkai kasmet reikia apie 45 tūkst. tonų aliejaus. Šis poreikis nėra patenkinamas. Dar blogesnė padėtis su baltyminių žaliavų komponentų pašarų, kurie tampa vis populiaresne galvijų pašarų racionų dalimi, gamyba. Tai rodo, kad Lietuvoje yra potencialios galimybės didinti rapsų pasėlių plotus. Prognozuojama, kad artimiausiu metu rapsai galėtų užimti iki 8 proc. visų pasėlių plotų.
9. lentelė
Žemės ūkio augalų derlingumas, 100 kg iš vieno hektaro
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
Javų grūdai 18,6 24,2 25,4 24,5 20,2 27,1 25,6 27,7 30,4
Ankštinių augalų grūdai 18,1 23,8 20,3 15,8 12,9 18,4 15,1 17,4 23,2
Linų pluoštas 7,1 8,4 8,3 9,0 4,9 8,3 9,7 6,6 11,1
Rapsas 13,6 19,2 16,8 18,6 13,7 14,6 17,8 17,6 17,9
Cukriniai runkeliai 284 255 284 316 284 319 332 360 378
Bulvės 128 163 151 136 141 164 103 154 155
Lauko daržovės 140 145 149 145 120 139 141 126 194
Pašariniai šakniavaisiai 339 319 357 348 337 358 371 316 349
Dokumentas atnaujintas: 2004 06 22
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
. Ekologinio ūkio ssituacija rinkoje
Lietuvoje pirmos ekologinio ūkio organizacijos pradėtos kurti 1991 metais. Ekologiškų produktų gamyba Lietuvoje pradėta 1993-aisiais. 2002 metais iš viso buvo sertifikuoti 393 ūkiai, o visas plotas užėmė beveik 9 tūkst. ha.
Ekologinio žemės ūkio sektorius yra dinamiškiausias ES sektorius. 1985 mmetais ekologiškai ūkininkaujama buvo 0,1 mln. ha plote, o 2001 metų pabaigoje ekologinių ūkių plotai sudarė daugiau nei 4,4 mln. ha. Labai sparti ekologinio žemės ūkio plėtra stebima pastarajame dešimtmetyje. Pradėjus finansiškai remti ekologinius ūkius, jų plotai ES padidėjo nuo 0,5 proc. 1993 metais iki 3,2 proc. 2001 metais ir toliau turi tendenciją augti. Nors bendras ekologinių ūkių plotas ES palyginti nedidelis, tačiau stebina ekologinio ūkio plėtros tempai (vidutiniškai per metus 20–30 proc.), kurie labai skiriasi nuo kitų žemės ūkio sektorių.
Ekologinės gamybos ūkiuose paprastai gaunamas mažesnis derlius nei chemizuotuose. Derliaus skirtumai ekologinės gamybos ir įprastiniuose ūkiuose priklauso nuo auginamų žemės ūkio augalų, regiono gamtinių sąlygų. Varpinių javų derlius ekologinės gamybos ūkiuose paprastai yra 30–40 proc. mažesnis nei įprastiniuose. Daržovių ir aankštinių javų derlius ekologinės gamybos ūkiuose būna net didesnis nei įprastiniuose ūkiuose, ganyklų ir pievų – šiek tiek mažesnis ar toks pat. Užsienio tyrimai rodo, kad didžiausi pokyčiai gamyboje yra pereinamuoju laikotarpiu. Laikotarpio pradžioje derlius labai mažėja, vėliau pradeda augti, o kai kada net ir viršyti chemizuoto ūkio derlių.
Ekologiškų produktų rinka yra nedidelė, tačiau sparčiai auganti, nes vartotojų susidomėjimas ekologiškais produktais didėja. Šių produktų paklausa ES šalyse viršija pasiūlą ir tikimasi, kad bent 5–10 metų Europoje situacija nesikeis. Manoma, kad iir ateityje paklausa ir toliau didės, nes vartotojai pageidau.ja sveikų maisto produktų. Palaipsniui ji bus patenkinama, kadangi gamintojai didins ekologiškų produktų gamybą, orientuodamiesi į besiplečiančius rinkos poreikius. Lietuviški ekologiški produktai turi didelę paklausą vidaus ir ES rinkoje.
A. Grotuzas įvertines susidariusią situaciją rinkoje, šios rinkos turima didelį plėtros potencialą ir tai, kad bendrovės naudojamos žemės yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, 2004 m. pradėjo auginti ekologišką augalininkystės produkciją.
. Pirkėjai ir tiekėjai
A. Grotuzas ūkyje užaugintos augalininkystės produkcijos pagrindiniai pirkėjai bus šie:
– UAB “Litagros grūdai”
– AB “Malsena”
– UAB „Kesko Agro Lietuva“
Ūkui tapus ekologinės produkcijos gaminotoju numatyta sudaryti sutartį nuo 2006 metų su UAB „Ukmergės biofabriku“, kuris ir taps pagrindiniu produkcijos pirkėju.Vienas dabartinių ūkininko partnerių UAB “Litagros chemija”. Pastovūs ir ilgalaikiai ryšiai nusimato su UAB “Kesko Agro Lietuva” ir AB “Malsena”. Pasiekti tokie atsiskaitymo už grūdus susitarimai: UAB „Kesko Agro Lietuva“-per penkias darbo dienas; UAB „Litagros grūdai“-per 30 kalendorinių dienų; AB „Malsena“-50%per 1 men, 50% per 4 men.Atsarginės dalys ir kitos prekės ūkiui perkamos be ilgalaikių sutarčių, bet A. Grotuzas yra pastovus AB “Lytagra” klientas. Nauja technika tai pat bus perkama iš AB „Lytagra“, todėl ūkininkas bus aprūpintas reikiama technine pagalba ir konsultacijomis.Kaip matome, ūkininkas A. Grotuzas bendrauja su stipriomis ir ilgai Lietuvos rinkoje dirbančiomis bendrovėmis, kurios užtikrina vveiklos tęstinumą bei yra patikimi partneriai finansiniu aspektu.
Konkurentai
A. Grotuzo potencialūs konkurentai – ūkiai ir žemės ūkio bendrovės, gaminančios ekologišką augalininkystės produkciją. Kadangi ūkis vidutinio dydžio, jam aktuali tokių pat gamintojų konkurencija, kurių šiuo metu tiek Elektrėnų rajone, tiek respublikoje yra gana daug, tačiau A. Grotuzo ūkis išsiskirs tuom, kad gamins ekologišką produkciją ir ją tieks skirtingiem pirkėjams nei dauguma ūkių. Nemaža dalis Elektrėnų rajono ūkininkų naudoja sena rusišką techniką. Mažai palankios ūkininkauti sąlygos rajone taip pat mažina konkurencija, todėl dar yra žemės plotų, kuriuos galima išsinuomuoti. Visgi ateityje konkurencija turėtų didėti. Todėl jau dabar ūkininkas privalo galvoti, kaip užsitikrinti stiprias, konkurenciniu požiūriu pozicijas ateityje. Pagrindinės sąlygos tam pasiekti – mažesnės nei vidutinės produkcijos gaminimo sąnaudos bei aukšta produkcijos kokybė. Tai gali garantuoti prioritetines A.Grotuzo pozicijas kitų analogiškos produkcijos gamintojų atžvilgiu.Remiantis ES šalių patirtimi, galima teigti, kad ateityje žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius didės, taipogi didės ir BVP sukuriamas žemės ūkyje. Sėkmingai įgyvendintas investicinis projektas leistų Algirdo Grotuzo ūkiui konkuruoti su ES ūkiais, sėkmingai vystyti veiklą. Net prisotintoje rinkoje geros kokybės produkcija būna paklausi, ypač jei produkcija tiekiama dideliais kiekiais. Ūkininkas augina ir pateiks supirkėjams tik aukštos kokybės produkciją, atitinkančią kokybės standartų reikalavimus, palaiko su jais nuolatinius ryšius, ketina dirbti pagal iišankstines pirkimo pardavimo sutartis. Esamos sutartys ir ilgalaikiai ryšiai su stipriomis bendrovėmis leidžia tikėtis tęstinos ir sėkmingos veiklos.
Kainodara
Kainodaros srityje ūkininkus dažnai riboja žemės ūkio produkcijos supirkėjų diktatas, kainų pasaulinėje rinkoje svyravimai, šalies agrarinės politikos nuostatos bei rėmimo galimybės. Svarbiausios prielaidos, leidžiančios tikėtis geresnių produkcijos realizavimo sąlygų – aukšta tiekiamos produkcijos kokybė, didelės gamybos, o tuo pačiu ir pardavimų apimtys. Tai sustiprina ūkininko poziciją derantis dėl supirkimo kainų, daro jį patrauklų perdirbėjo akyse.Kaip jau minėta, ūkininkas numato produkciją tiekti UAB “Litagros chemija” ir AB “Malsena“ ir UAB “Kesko Agro Lietuva”, kurios superka grūdus, juos sandėliuoja ir parduoda grūdų perdirbėjams.Rengiant verslo plano progn.ozes daroma prielaida, kad, kad produkcijos supirkimo kainos nekis (jos bus didesnės tik dėl LR ūkio ministerijos ilgalaikėje Lietuvos ūkio (ekonominėje) plėtotės strategijoje 2006 – 2011 metams numatytos metinės infliacijos (2,5 proc.)). Prognozėse nedidinamos ir gamybos išteklių kainos (taip pat 2,5 proc. dėl numatytos infliacijos), t.y. laikomasi tos nuostatos, kad tiek gamybos išteklių, tiek produkcijos kainų augimas bus proporcingas. Padidinimas vien tik produkcijos kainų, verslo plane gali sukurti pernelyg optimistišką ateities viziją, todėl taip nedaroma. Į sezoninius kainų svyravimus neatsižvelgiama, kadangi rengiant verslo plano prognozes, daroma prielaida, kad pagamintos produkcijos
atsargos prognozuojamu laikotarpiu nekis (metų pabaigai jų nebus).Pagal LR žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 12d. įsakymą Nr. 3D-107 “Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais dydžių ir mokėjimo terminų”, ūkininkams už javų ir rapsų pasėlių plotus 2004 metais bus mokamos 300 Lt/ha, o už pievas – 123 Lt/ha tiesioginės išmokos. 2002 metais jos tebuvo 40 Lt už vasarinių ir žieminių javų deklaruotą hektarą. Ateityje ekspertai prognozuoja tik didėsiančias tiesioginės išmokų sumas (kol jos pasieks 1100 proc. ES šalių lygio). Rengiant verslo plano prognozes, 2006 – 2011 metų tiesioginių išmokos skaičiuojamos remiantis 2004 metų dotacijų lygiu.
10 lentelė
Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, įskaitant subsidijas; Lt už toną
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
Grūdai 685 571 448 518 405 376 385 377
Linų pluoštas 4585 3718 4215 3284 3237 962 887 924
Cukriniai runkeliai* 185 182 185 168 175 163 151 141
Rapsai 1121 852 943 658 633 692 745 749
Bulvės 267 300 501 315 227 432 255 245
Daržovės 827 934 1492 1178 1138 1081 856 1087
Vaisiai ir uogos 413 137 394 231 246 97 140 151
* Bazinio cukringumo
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
A. Grotuzo ūkyje auginamos grūdinės kultūros, todėl detaliau panagrinėsime šių kultūrų kainas pastaraisiais metais Lietuvos rinkoje. Remiantis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros duomenimis, 2002 ir 2003 metais grūdų ir rapsų supirkimo kainos Lietuvoje buvo tokios:
11. llentelė
Atskirų grūdų vidutinės supirkimo kainos
2002 – 2003 metais Lietuvoje, Lt/t (be PVM)
Produkcijos rūšis 2002 2003 pokytis, proc.
Vasariniai kviečiai 395 392 -0,8
Rugiai 303 297 -2,1
Vasariniai miežiai 377 368 -2,4
Žieminiai kviečiai 385 381 -1,0
12 lentelė
A. Grotuzo augalininkystės produkcijos prognozuojamos pardavimo kainos, Lt/t
Produkcijos rūšis Faktas Prognozė
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Rugiai 310 313 407 411 415 419 424
Vasariniai miežiai 300 303 435 439 444 448 453
Avižos – 260 425 429 434 438 442
Žieminiai kvietrugiai 275 298 405 409 413 417 421
Grikiai 550 593 840 848 857 865 874
Žirniai 400 404 525 530 536 541 547
Žieminiai kviečiai 380 392 445 449 454 458 463
Žieminiai miežiai 300 303 435 439 444 448 4534. Produkcija
Žemės ir pasėlių plotai
Ūkininkas A. Grotuzas 2005metų pavasariui iš vviso turėjo bei nuomavosi 17,5 ha dirbamos žemės. Tačiau nuo to laiko pasirašinėjamos žemės nuomos ir preliminarios žemės nuomos sutartys ir ūkininkas jau 2006 metų derliaus sėjai ketina disponuoti 47,40 ha žemės ūkio naudmenų. Ūkininkas ūkininkauja mažai palankiose žemėse, todėl plėsti valdas nebus sudėtina, nes aplinkui yra laisvos nuomavimui žemės. Informacija apie ūkininko pasėlius ir valdomus žemės plotus pateikiama lentelėje žemiau.
13. lentelė
Pasėlių plotai, nuosavi ir nuomojami žemės ūkio naudmenų ir visos žemės plotai, ha
Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Pasėlių rūšis ž.ū. ž.ū. ž.ū. ž.ū. ž.ū. ž.ū. ž.ū.
naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš viso
Rugiai 6.50 x 5.00 x 5.50 x 5.50 x 5.50 x 7.00 x 7.00 x
Vasariniai miežiai 6.40 x 5.00 x 5.50 x 9.50 x 5.50 x 7.00 x 7.00 x
Avižos 0.60 x 5.00 x 5.50 x 5.50 x 7.50 x 7.00 x 7.00 x
Žieminiai kvietrugiai 1.50 x – x – x – x – x – x – x
Grikiai 2.50 x 10.00 x 11.00 x 11.00 x 15.00 x 15.00 x 15.00 x
Žirniai – x 9.49 x 11.00 x 11.00 x 15.00 x 15.00 x 15.00 x
Žieminiai kviečiai – x – x 15.00 x 15.00 x 15.00 x 15.00 x 15.00 x
Žieminiai miežiai – x 4.91 x 5.50 x 5.50 x 7.50 x 7.00 x 7.00 x
Pūdymas – x 8.00 x – x – x – x – x – x
Iš viso: 17.50 x 47.40 x 59.00 x 63.00 x 71.00 x 73.00 x 73.00 x
iš to skaičiaus: x x x x x x x x x x x x x x
1. nuosavi: 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97
nuosavų iš viso: 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97
2. nuomojami: 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24
3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27
10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27
2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98
11.60 15.60 23.60 25.60 25.60
nuomojamų iš viso: 32.43 40.76 32.43 40.76 44.03 40.76 48.03 40.76 56.03 40.76 58.03 40.76 58.03 40.76
Nuosavų ir nuomojamų iiš viso:
47.40 55.73 47.40 55.73 59.00 55.73 63.00 55.73 71.00 55.73 73.00 55.73 73.00 55.73
Derlingumas ir derlius
Derlingumo skaičiavimo prognozės paremtos faktiniu įvairių kultūrų derlingumu A. Grotuzo ūkio vietovėje. Derlingumui prognozuoti naudojamas 2005 metų faktinis ūkininko rajone buvęs kultūrų derlingumas ir šalies mastu gauti statistiniai duomenys. Tačiau reiktų nepamiršti, jog nauja ir moderni technika įgalina apdirbti žemę efektyviau, taigi ir gauti didesnį derlių. Mažesnis derlingumas susijęs su technikos gedimais, todėl prognozuojama, kad įsigijus naują techniką pasėliai bus pasėti, patręšti iir nupurkšti tiksliais kiekiais ir optimaliu laiku, derlius bus nuimtas sėkmingai ir su minimaliai nuostoliais.
14. lentelė
Derlingumas t/ha
Pasėlių rūšis Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Rugiai 2.31 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00
Vasariniai miežiai 4.03 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50
Avižos 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50
Žieminiai kvietrugiai 2.89 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00
Grikiai 0.60 1.20 1.20 1.20 1.20 1.20 1.20
Žirniai 4.00 4.00 4.00 4.00 4.00 4.00 4.00
Žieminiai kviečiai 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00
Žieminiai miežiai 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50
Remiantis 14.lentelėje pateiktais pasėlių plotais pateiktu planuojamu derlingumu, sudaroma žemės ūkio kultūrų derliaus prognozė.
15. lentelė
Derlius t
Pasėlių rūšis Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 20109 2011
Rugiai 15.00 15.00 16.50 16.50 16.50 21.00 21.00
Vasariniai miežiai 25.77 17.50 19.25 33.25 19.25 24.50 24.50
Avižos 2.10 17.50 1.9.25 19.25 26.25 24.50 24.50
Žieminiai kvietrugiai 4.33 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Grikiai 1.50 12.00 13.20 13.20 18.00 18.00 18.00
Žirniai 0.00 37.96 44.00 44.00 60.00 60.00 60.00
Žieminiai kviečiai 0.00 0.00 45.00 45.00 45.00 45.00 45.00
Žieminiai miežiai 0.00 17.19 19.25 19.25 26.25 24.50 24.50
Iš viso: 48.69 117.15 176.45 190.45 211.25 217.50 217.50
Produkcijos judėjimas, t, 2005 m.
Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7)
1 2 3 4 5 6 7 8
Rugiai 15.00 1.63 1.63 13.59 1.41
Vasariniai miežiai 25.77 1.47 1.47 25.77 0.00
Avižos 2.10 0.14 0.14 2.10 0.00
Žieminiai kvietrugiai 4.33 0.00 0.00 4.33 0.00
Grikiai 1.50 1.00 1.00 0.00 1.50
Žirniai 0.00 2.37 2.37 0.00 0.00
Žieminiai kviečiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Žieminiai miežiai 0.00 1.13 1.13 0.00 0.00
Iš viso: 49.69 7.74 0.00 7.74 0.00 45.78 0.00 2.91
17 lentelė
Produkcijos judėjimas, t, 2006 m.
Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7)
1 2 3 4 5 6 7 8
Rugiai 15.00 0.34 1.41 1.25 15.50 0.00
Vasariniai miežiai 17.50 1.15 1.15 17.50 0.00
Avižos 17.50 1.15 1.15 17.50 0.00
Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Grikiai 12.00 1.00 1.50 1.00 13.50 0.00
Žirniai 37.96 2.37 2.37 37.96 0.00
Žieminiai kviečiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Žieminiai miežiai 17.19 1.13 1.13 17.19 0.00
Iš viso: 117.15 7.14 2.91 8.05 0.00 119.15 0.00 0.00
18. lentelė
Produkcijos judėjimas, t, 2007 m.
Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7)
1 2 3 4 5 6 7 8
Rugiai 16.50 1.38 1.38 16.50 0.00
Vasariniai miežiai 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00
Avižos 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00
Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Grikiai 13.20 1.10 1.10 13.20 0.00
Žirniai 44.00 2.75 2.75 44.00 0.00
Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00
Žieminiai miežiai 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00
Iš viso: 176.45 12.77 0.00 12.77 0.00 176.45 0.00 0.00
19. lentelė
Produkcijos judėjimas, t, 2008m.
Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7)
1 2 3 4 5 6 7 8
Rugiai 16.50 1.38 1.38 16.50 0.00
Vasariniai miežiai 33.25 2.19 2.19 33.25 0.00
Avižos 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00
Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Grikiai 13.20 1.10 1.10 13.20 0.00
Žirniai 44.00 2.75 2.75 44.00 0.00
Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00
Žieminiai miežiai 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00
Iš viso: 190.45 13.69 0.00 13.69 0.00 190.45 0.00 0.00
20lentelė
Produkcijos judėjimas, t, 2009 m.
Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7)
1 2 3 4 5 6 7 8
Rugiai 16.50 1.38 1.38 16.50 0.00
Vasariniai miežiai 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00
Avižos 26.25 1.73 1.73 26.25 0.00
Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Grikiai 18.00 1.50 1.50 18.00 0.00
Žirniai 60.00 3.75 3.75 60.00 0.00
Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00
Žieminiai miežiai 26.25 1.73 1.73 26.25 0.00
Iš viso: 211.25 15.09 0.00 15.09 0.00 211.25 0.00 0.00
21. lentelė
Produkcijos judėjimas, t, 2010 m.
Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos .Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7)
1 2 3 4 5 6 7 8
Rugiai 21.00 1.75 1.75 21.00 0.00
Vasariniai miežiai 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00
Avižos 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00
Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Grikiai 18.00 1.50 1.50 18.00 0.00
Žirniai 60.00 3.75 3.75 60.00 0.00
Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00
Žieminiai miežiai 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00
Iš viso: 217.50 0.00 15.58 0.00 217.50 0.00 0.00
22 lentelė
Produkcijos judėjimas, t, 2011m.
Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7)
1 2 3 4 5 6 7 8
Rugiai 21.00 1.75 1.75 21.00 0.00
Vasariniai miežiai 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00
Avižos 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00
Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Grikiai 18.00 1.50 1.50 18.00 0.00
Žirniai 60.00 3.75 3.75 60.00 0.00
Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00
Žieminiai miežiai 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00
Iš viso: 217.50 15.58 0.00 15.58 0.00 217.50 0.00 0.00
5. Valdymas ir darbuotojai
Algirdas Grotuzas – 34 metų amžiaus, išsilavinimas aukštesnysis. Ūkininkas 1989 metais baigė Daugų TŪT ir įgijo techniko mechaniko specialybę. Nuo 1992 metų AB “Vievio paukštynas” dirbo mechaniko, garažo vedėjo ir inžinieriaus transportui pareigose. Nuo 2000 metų ddirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai budinčiu paimainos skyrinku. Darbas yra pamaininis. Nuo 1994 metų, kuomet A.Grotuzo tėvas atsimėmė senelių žemę, ūkininkas atliko visus žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo darbus. Nusprendęs ūkininkauti savarankiškai A. Grotuzas 2004 metų gegužės mėnesį įregistravo nuosavą ūkį.
2004 metais A. Grotuzas aktyviai tobulino ūkininko kvalifikaciją pagal „Žemės dirbimo ir sėjos optimizavimo būdų ir priemonių“tęstinio profesinio mokymo programą. Nuo pat ūkininkavimo pradžios A. Grotuzui ūkyje dirbti padeda žmona. Daiva Grotuzienė dirba svėrėja – apskaitininte AB “Malsena”. Žmona padės tvarkyti ūkio buhalteriją. Ūkininkauti padės ir A. Grotuzo brolis. Liudas Grotuzas yra baigęs Vilniaus statybininkų m-lą. Dirba nuo 2003 gruodžio AB „Malsena“ operatoriumi. Nuo 1998m. padėjo tėvui prie ūkio,
dabar broliui. Valdo traktorius, kombainą.Nuo 2006 metų ūkininkas planuoja samdyti 1 darbininką sezoniniams darbams. Daugiausia rankų darbo reikia balandžio – gegužės ir rugsėjo – spalio mėnesiais (prieš sėją ir iš kart po jos) akmenų nuo dirvos nurinkimui. Priimant į ūkį darbininkus, nebus atsižvelgiama į jų lytį, visi bus vertinami pagal sugebėjimus, o jų darbas bus atlyginamas nepriklausomai nuo lyties. Bus sudaromos galimybės suderinti šeimyninį gyvenimą su darbu. Visi darbuotojų poreikio paskaičiavimai atlikti remiantis numatomomis didinti gamybos apimtimis, darbuotojams dirbant 8 vvalandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Paskaičiavimai atlikti taip pat remiantis, kad ūkyje nuolatos dirbs pats A. Grotuzas ir jam padės ūkininko žmona bei brolis.Darbuotojams bus taikomas minimalaus mėnesinio darbo apmokėjimo tvarka (550 Lt). Atlyginimai darbuotojams bus mokami pagal jų išdirbtų valandų skaičių, taip pat sumokant už juos visus darbdaviui priklausančius mokesčius. Ūkininkas nuo 2006 metų ketina draustis savanorišku socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti (nuo privalomojo socialinio draudimo ūkininkai šiuo metu atleisti), bei privalomuoju sveikatos draudimu. A. GGrotuzo žmona socialiniu ir sveikatos draudimu yra draudžiama valstybės (nėštumo ir vaiko priežiūros iki 8 metų atvejais). Dėl numatomos infliacijos planuojamas atitinkamas atlyginimų darbuotojams ir socialinio draudimo įmokų didėjimas (2,5 proc.). Duomenys apie numatomas darbuotojų darbo užmokesčio ir soc. draudimo ssąnaudas pateikiami prognozinių ūkininko sąnaudų.
6. Investicijos ir finansavimas
Investicijų poreikis
Didelė dalis ūkyje naudojamo turt.o yra pasenusi, be to ūkininkas A. Grotuzas neturi nuosavos žemės technikos, ją tenka nuomotis. A. Grotuzas, siekdamas efektyviau ūkininkauti ir plėsti ūkinės veiklos apimtis, nusprendė įsigyti naujos technikos ir pasinaudoti EŽŪOGF parama.
Ūkininkas numato įsigyti modernų traktorių New Holland TL100A 4WD, pakabinamą apverčiamą plūgą Overum CX 3975 H, pakabinamą skutiką Terrano 3 FX ir mechaninę sėjamąją AMAZONE D9-30 Special
Bendra projekte numatytų investicijų suma sudaro 254 558.10 Lt be PVM (300 378.56 Lt su PVM). Projekte numatytoms investicijoms ūkininkas A. Grotuzas planuoja gauti EŽŪOGF paramą pagal Lietuvos Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto pirmosios ir antrosios priemonių paramos kryptis „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūūkininkų įsikūrimas “.Pagal pirmą paramos kryptį ūkininkas tikisi, kad jam bus kompensuota 65 proc. (jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažesnio palankummo žemėse) investicijų sumos, o pagal antrąją – jis gaus vienkartinę 1 000 tūkst. eurų (3 452,8 Lt) paramos išmoką už nuosavos ir nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės hektarą.
Visos ūkininko A. Grotuzo numatomų atlikti investicijų išlaidos pagal Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra tinkamos kompensuoti. Visa numatoma įsigyti ttechnika atitinka ES teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus. Traktorius atitinka EURO-2 aplinkos taršos reikalavimus.
23. lentelė
Investicijų įgyvendinimo ir EŽŪOGF paramos išmokėjimo planas
Investicijos pavadinimas Įgyvendinimo terminas Suma, Lt EŽŪOGF paramos suma, Lt
su PVM be PVM
Projekto valdymas ir administravimas 2006 03 – 04 18,880.00 16,000.00 10,400.00
Technika: 281,498.56 238,558.10 155,062.77
1. Traktorius New Holland TL100 A4WD 2006 03 – 04 152,786.40 129,480.00 84,162.00
2. Apverčiamas plūgas Overum C 3975 H 2006 03 – 04 46,818.65 39,676.82 25,789.93
3. Pakabinamas skutikas Terrano 3 FX 2006 03 – 04 46,039.64 39,016.64 25,360.82
4. Mechaninė sėjamoji AMAZONE D9-30 Special 2006 03 – 04 35,853.88 30,384.64 19,750.02
Iš viso: XXX 300,378.56 254,558.10 165,462.77
EŽŪOGF parama „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ x x x 86,320.00
Iš viso EŽŪOGF paramos: x x x 251,782.77
.
Investicijų įgyvendinimas
Projekte numatytos investicijos bus įgyvendinamos vienu etapu (2006 m. kovas – 2006m. balandis). Projekto administravimo ir valdymo paslaugos bus teikiamos tuo pačiu laikotarpiu. 2006 m. kovo viduryje, jei ūkininkas gauna teigiamą atsakymą dėl EŽŪOGF paramos jam suteikimo jis padarys avansinius mokėjimus už žemės ūkio techniką (5 proc. technikos vertės) numatoma atlikti 2005 metų kovo viduryje, likusią dalį (95 proc.) – atsiimant techniką (balandžio mėnesį). Mokėjimo prašymo paraišką numatoma pateikti iki gegužės pabaigos, iškart, kai tik galutinai atsiskaitoma už techniką.
Tikimasi, kad EŽŪOGF parama ūkininkui A. Grotuzui (251 782.77 Lt) bus išmokėta rugpjūčio pabaigoje.
24 lentelė
Detalus investicijų planas, Lt
Investicijos pavadinimas 2006 VISO
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Projekto valdymas ir administravimas 6,000 10,000 16,000
1. Traktorius New Holland TL100 A4WD 12,948 116,532 129,480
2. Apverčiamas plūgas Overum C 3975 H 3,968 35,709 39,677
3. Pakabinamas skutikas Terrano 3 FX 3,902 35,115 39,017
4. Mechaninė sėjamoji AMAZONE D9-30 Special 3,038 27,346 30,385
Iš viso: 29,856 224,702 254,558
Pirkimo PVM (18 %) 5,374 40,446 45,820
Iš viso su PVM: 35,230 265,149 300,379
EŽŪOGF paramos gavimas 251,783 251,783
.
Investicijų apibūdinimas
1. Traktorius New Holland TM155 4WD
Pasiūlymus traktoriaus įsigijimui pateikė AB „Lytagra“, UAB “Kesko Agro Lietuva“ ir UAB “Rovaltra”. Dėl geriausio produkto kokybės ir k.ainos santykio, bei žemiausios kainos ir geriausių atsiskaitymo sąlygų ūkininkas A. Grotuzas pasirinko AB „Lytagra‘ tiekiamą traktorių,: New Holland traktoriai dėl aukštos kokybės užima didelę dalį ES traktorių rinkos.
Bendra traktoriaus vertė – 129 480 Lt be PVM (152 786,40 su PVM). Atsiskaitymo sąlygos: 5 proc. avansas, 95 proc. sumokama per 30 dienų po pristatymo.
Traktoriaus kilmės šalis – Italija (ES).
Detalesni traktoriaus duomenys pateikiami AB “Lytagra“ komerciniame pasiūlyme.
2. 3-ijų korpusų pakabinamas, apverčiamas plūgas OVERUM CX 3975 HH
Pasiūlymus sėjamajaiplūgui įsigyti pateikė AB „Lytagra“, UAB “Kesko Agro Lietuva“ ir UAB “Rovaltra”. Dėl gero kainos ir kokybės santykio bei palankių atsiskaitymo sąlygų buvo pasirinkta AB „Lytagra“ tiekiamas plūgas.
Bendra plūgo kaina – 39 676,82 Lt be PVM (46 818,64 su PVM). Atsiskaitymo sąlygos: 5 proc. avansas, 95 proc. sumokama per 30 dienų po pristatymo.
Sėjamosios kilmės šalis – Švedija (ES).
Detalesni sėjamosios duomenys pateikiami AB „Lytagra“ komerciniame pasiūlyme.
3. Skutikas HORCH TERRANO 3 FX
Pasiūlymus pakabinamam purkštuvuiskutikui įsigyti pateikė AB „Lytagra“, UAB “Kesko Agro Lietuva“ ir UAB “Rovaltra”. Dėl geriausio kainos ir kokybės santykio, bei palankiausių pristatymo ir atsiskaitymo sąlygų. ūkininkas A. Grotuzas pasirinko AB „Lytagra“ pasiūlytą skutiką.
Bendra skutiko kaina – 39 016,64 be PVM (46 039,64 su PVM). Atsiskaitymo sąlygos: 5 proc. avansas, 95 proc. sumokama per 15 dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo.
Purkštuvo kilmės šalis – Vokietija (ES).
Detalesni purkštuvo duomenys pateikiami AB „Lytagra“ komerciniame pasiūlyme.
4. Mechaninė sėjamoji AMAZONE D9-30
Pasiūlymus sėjamajai įsigyti pateikė AB „Lytagra“, UAB “Kesko Agro Lietuva“ ir UAB “Rovaltra”. Dėl gero kainos ir kokybės santykio bei palankių atsiskaitymo sąlygų buvo pasirinkta AB „Lytagra“ tiekiama sėjamoji.
Bendra sėjamosios kaina – 30 384,64 Lt be PVM (35 853,88 su PVM). Atsiskaitymo sąlygos: 5 proc. avansas, 95 proc. sumokama per 15 dienų po PVM
sąskaitos faktūros išrašymo.
Sėjamosios kilmės šalis – Vokietija (ES).
Detalesni sėjamosios duomenys pateikiami AB „Lytagra“ komerciniame pasiūlyme.
5. Projekto administravimo ir valdymo paslaugos
Konsultavimo paslaugų teikimui A. Grotuzas pasirašė sutartį su UAB “EKK”. Kadangi šios investicijos suma nesiekia 10,0 tūkst. eurų, teikti pasiūlymų šiai paslaugai kitų konsultacinių įmonių nebuvo kviečiama.
Bendra paslaugų kaina sudaro 16 000 Lt be PVM (18 800 Lt su PVM).
Paslaugų kilmės šalis – Lietuva (ES).
Detalesnė informacija pateikiama ūkininko A. Grotuzo su UAB „EKK“ sudarytoje konsultacinių paslaugų teikimo sutartyje.
Finansavimo šaltiniai ir ppaskolų aptarnavimas
25 lentelė
Finansavimo šaltiniai
Finansavimo šaltiniai Suma su PVM, Lt Lyginamasis svoris, proc.
Nuosavos lėšos 15,019 5%
AB „Lytagra“ paskola 285,360 95%
Iš viso: 300,379 100
Kreditas sudarys 95 proc. investicijų sumos su PVM. Likusią finansavimui reikalingą lėšų dalį (5 proc.) ūkininkas A. Grotuzas numato sukaupti iš 2005 metų veiklos bei iš turimų lėšų kasoje.
2006 metais numatoma paimti 285 360 Lt kreditą iš AB “Lytagra” su 7,5 proc. metinių palūkanų. Kreditą ketinama paimti per du etapus: 2006 m. kovą – likusiai daliai avansinių mokėjimų ir daliai projekto valdymo ir administravimo paslaugų išlaidoms (20 2211Lt) ir balandį – galutinai atsiskaitant už žemės ūkio techniką (265 149 Lt). Kreditą grąžiniti numatoma 2006 metų rugpjūčio mėnesį, kai tik gaunama EŽŪOGF paramos išmoka. Minėtą mėnesį ketinama gauti 165 462.77 Lt paramos, taip pat bus gauta parama ūkio ssteigimui 86 320 Lt ir susigrąžintas PVM už pirktus įrenginius ir mechanizmus. Tokiu būdų ūkis disponuos pakankamomis lėšomis kreditui gražinti.
26. lentelė
Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, Lt
Metai Mėnesiai Paskolos suma Paskolos
dengimas Palūkanos Mokėjimas iš viso
2006 1 0.00 0.00 0.00 0.00
2 0.00 0.00 0.00 0.00
3 20,210.93 0.00 126.32 126.32
4. 285,359.63 0.00 1,783.50 1,783.50
5 285,359.63 0.00 1,783.50 1,783.50
6 285,359.63 0.00 1,783.50 1,783.50
7 285,359.63 0.00 1,783.50 1,783.50
8 285,359.63 285,359.63 1,783.50 287,143.13
9 0.00 0.00 0.00 0.00
10 0.00 0.00 0.00 0.00
11 0.00 0.00 0.00 0.00
12 0.00 0.00 0.00 0.00
Iš viso per metus 285,359.63 9,043.81 294,403.447. Finansinės prognozės
Pajamos 27. lentelė
Pardavimai, t
Produkcijos rūšis Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Rugiai 13.59 15.50 16.50 16.50 16.50 21.00 21.00
Vasariniai miežiai 25.77 17.50 19.25 33.25 19.25 24.50 24.50
Avižos 2.10 17.50 19.25 19.25 26.25 24.50 24.50
Žieminiai kvietrugiai 4.33 – – – – – –
Grikiai – 13.50 13.20 13.20 18.00 18.00 18.00
Žirniai – 37.96 44.00 44.00 60.00 60.00 60.00
Žieminiai kviečiai – – 45.00 45.00 45.00 45.00 45.00
Žieminiai miežiai – 17.19 19.25 19.25 26.25 24.50 24.50
Iš viso: 45.78 119.15 176.45 190.45 211.25 217.50 217.50
28 lentelė
Pardavimai, Lt
Produkcijos rūšis Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Rugiai 4,212.90 4,853.05 6,716.00 6,783.15 6,850.99 8,806.63 8,894.70
Vasariniai miežiai 7,731.00 5,302.50 8,373.75 14,608.39 8,542.06 10,980.43 11,090.24
Avižos – 4,550.00 8,181.25 8,263.06 11,380.49 10,728.01 10,835.29
Žieminiai kvietrugiai 1,190.75 – – – – – 0.00
Grikiai – 8,005.50 11,088.00 11,198.88 15,423.91 15,578.15 15,733.93
Žirniai – 15,335.84 23,108.80 23,339.89 32,145.39 32,466.85 32,791.51
Žieminiai kviečiai – – 20,025.00 20,225.25 20,427.50 20,631.78 20,838.10
Žieminiai miežiai – 5,207.06 8,373.75 8,457.49 11,648.27 10,980.43 11,090.24
Iš viso: 13,134.64 43,253.95 85,866.55 92,876.11 106,418.61 110,172.28 111,274.00
Kaip matome iš pateiktų skaičiavimų, 2005 metais ūkininkas iš augalininkystės produkcijos realizavimo gavo 13 135 Lt pajamų. Kadangi A. Grotuzas ketina intensyviai didinti pasėlių plotus bei įsigyti naujos ir efektyviai dirbančios technikos, to pasekoje jau 2006 metais numatoma padidinti pardavimų apimtis 3,5 karto. Intensyvi pardavimų plėtra vyktų ir 2006 – 2011 metais, pardavimų apimtys kasmet augtų 10 – 17 proc., o nuo 2011 metų plėtra ssulėtėtų, kadangi butų pasiektas optimalus ūkio dydis.
Sąnaudos
29. lentelė
Iš viso kintamų išlaidų, Lt
Pasėlių rūšis Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Rugiai 4,181.14 3,102.32 3,759.14 3,784.07 3,797.52 4,877.86 4,930.84
Vasariniai miežiai 4,154.78 3,521.75 3,792.42 6,594.19 3,831.47 4,921.51 4,974.92
Avižos 369.17 3,350.56 3,602.23 3,625.59 4,960.16 4,672.10 4,723.03
Žieminiai kvietrugiai 786.14 – – – – – –
Grikiai 2,501.82 6,657.56 7,090.34 7,377.33 9,761.58 9,851.32 9,958.84
Žirniai 1,613.38 4,734.70 5,197.87 5,465.94 7,129.07 7,192.49 7,273.41
Žieminiai kviečiai – 887.47 8,631.20 8,682.98 8,703.29 8,782.44 8,879.27
Žieminiai miežiai 697.42 2,350.10 2,499.08 2,632.12 3,395.16 3,225.56 3,262.01
Iš viso: 14,303.86 24,604.46 34,572.28 38,162.21 41,578.25 43,523.28 44,002.33
A. Grotuzo ūkyje, kaip ir bet kuriame kitame grūdinių kultūrų ūkyje, didžiąją dalį gamybinių sąnaudų sudaro dirvožemio derlingumo ir kokybės išlaikymo, o taip pat kuro bei sėklos sąnaudos. Ūkininko ankstesnių metų paskaičiavimais vienam hektarui grūdinių kultūrų per vegetacijos laikotarpį patiriama 440 – 540 Lt/ha sąnaudų. Kuro poreikis visų rūšių pasėlių hektarui vienodas (120 litrų dyzelino). Į kuro sąnaudas vienam hektarui įtrauktos iir produkcijos pristatymo supirkėjams išlaidos. Sėklos sąnaudas sudaro išlaidos kiekvienais metais perkamai visų kultūrų sėklai. Nemaža dalis gamybinių sąnaudų tenka žemės ūkio technikos remonto medžiagoms ir atsarginėms dalims, nes ūkyje yra naudojama sena technika. Taip pat numatomos išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui.
30 lentelė
Veiklos išlaidos, Lt
Išlaidų straipsniai Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Telekomunikacijų išl. 813.60 821.74 842.28 863.34 884.92 907.04 929.72
Draudimo išlaidos 572.54 763.39 763.39 763.39 763.39 763.39
Ūkininko soc. draud 1,032.00 1,042.32 1,052.74 1,063.27 1,073.90 1,084.64
Žemės nuoma 1,945.80 2,270.10 3,962.70 4,803.00 5,603.00 5,803.00 5,803..00
Žemės mokestis 109.36 87.01 109.36 118.13 140.48 128.86 151.21
Kitos išlaidos 1,200.00 1,212.00 1,242.30 1,273.36 1,305.19 1,337.82 1,371.27
Iš viso: 4,068.76 5,995.38 7,962.34 8,873.95 9,760.25 10,014.01 10,103.22
Apskaičiuojant kiekvienų metų veiklos sąnaudas remiamasi, kad sąnaudos išliks panašios kaip ir praėjusiais metais (visos, išskyrus gyvybės ir technikos draudimą, 2,5 proc. didesnės dėl numatomos metinės infliacijos). Didžiausi veiklos sąnaudų padidėjimai numatomi dėl žemės nuomos sąnaudų didėjimo. Tai numatoma dėl to, kadangi ūkininkas ketina intensyviai didinti nuomojamos žemės plotus bei pats mokestis už nuomojamą žemės hektarą didės apytikriai nuo 60 Lt (2005m.) iki 100Lt (nuo 2008 m.). Dėl numatomo dirbamos žemės plotų didėjimo, nežymiai didės ir sąnaudos žemės mokesčiui. Remiantis šį mokestį reglamentuojančiu įstatymu, ūkininkai įsteigę savo ūkį atleidžiami nuo žemės mokesčio už nuosavą žemę tris metus po ūkio įsteigimo. 2005 -2011metų žemės mokestis apskaičiuotas proporcingai įvertinus 2004 metais A. Grotuzo išlaidas šiam mokesčiui (2005 metų apmokestinamoji ir neapmokestinamoji žemės vertės, bei Elektrėnų savivaldybės nustatytas mokesčio mažinimo koeficientas dar nėra žinomi). Veiklos sąnaudos taip pat didėtų dėl naujos žemės ūkio technikos privalomojo draudimo ((0,32 proc. nuo žemės ūkio technikos pirkimo kainos penkis pirmus jos naudojimo metus, 45 proc. šio draudimo kompensuojama pagal Kaimo rėmimo programą) ir taip pat dėl gyvybės draudimo, privalomo kreditui gauti (0,0025 proc. nuo kredito likučio). 2006 metais draustis gyvybės draudimu ūkininkas A. Grotuzas planuoja nuo vasario, o techniką – nuo gegužės mėnesio (gavęs numatomą įsigyti ž. ū. techniką). Draudžiamasi bus NORD/LB Lietuva. Nuo 2006 metų ūkininkas ketina draustis savanorišku socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti (nuo privalomojo socialinio draudimo ūkininkai šiuo metu atleisti), bei privalomuoju sveikatos draudimu. Į kitas sąnaudas yra įtrauktos išlaidos notarams, kuras verslo reikalams, kitos administracinės ūkininko išlaidos.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikio turto ir jo nusidėvėjimo bei amortizacijos prognozėse yra įvertinamas projekte numatytų investicijų įsigijimas. Taip pat yra įvertinamas numatomas nuosavų ūkininko A. Grotuzo žemės plotų padidėjimas. Ilgalaikio nematerialaus, žemės, bei technikos balansinės vertės periodo pradžiai ir pabaigai, įsigijimai bei nusidėvėjimo sąnaudos pateikiamos žemiau esančiose lentelėse. Ilgalaikiam turtui yra taikomas tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Jokių ilgalaikio turto pardavimų ar nurašymų prognozuojamu laikotarpiu ūkininkas nenumato.
31. lentelė
Ilgalaikis nematerialus turtas, Lt
Straipsnis Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Įsigijimo vertė metų pr. – 13,333 9,333 5,333 1,333
Įsigijimai per metus 16,000
Pardavimai per metus
Amortizavimo sąnaudos per periodą 2,667 4,000 4,000 4,000 1,333
Įsigijimo vertė metų pab. – 13,333 9,333 5,333 1,333 –
Numatomų įįsigyti konsultacinių paslaugų amortizacija ketinama pradėti skaičiuoti nuo 2006 metų kovo mėnesio (kita mėnesį po paskutinės jos dalies įsigijimo). Projekto valdymo ir administravimo paslaugoms taikomas amortizavimo laikotarpis – 4 metai.
32. lentelė
Žemė, Lt
Straipsnis Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Įsigijimo vertė metų pr. 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820
Įsigijimai per metus 0 0 0 0 0 0 0
Pardavimai per metus
Įsigijimo vertė metų pab. 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820
33. lentelė
Tecnika, Lt
Straipsnis Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Įsigijimo vertė metų pr. 12,500 12,500 234,245 210,389 186,534 162,678 138,822
Įsigijimai per metus 238,558
Pardavimai per metus
Nusidėvėjimo sąnaudos per periodą 16,813 23,856 23,856 23,856 23,856 23,856
Įsigijimo vertė metų pab. 12,500 234,245 210,389 186,534 162.,678 138,822 114,966
34. lentelė
Iš viso ilgalaikio turto, Lt
Straipsnis Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Įsigijimo vertė metų pr. 30,320 30,320 265,399 237,543 209,687 181,831 156,642
Įsigijimai per metus 0 254,558 0 0 0 0 0
Pardavimai per metus 0 0 0 0 0 0 0
Nusidėvėjimo sąnaudos per periodą 0 19,480 27,856 27,856 27,856 25,189 23,856
Įsigijimo vertė metų pab. 30,320 265,399 237,543 209,687 181,831 156,642 132,786
Atsargos ir trumpalaikės skolos
A. Grotuzo ūkyje neketina turėti atsargų, todėl šis balanso straipsnis susidės tik iš nebaigtos gamybos. Apskaičiuojant nebaigtos gamybos vertę (žieminėms kultūroms), daroma prielaida, kad iki kiekvienų metų gruodžio 31d. patiriama 100 proc. sėklos sąnaudų ir 30 proc. kitų kintamų bei pastovių sąnaudų, iš viso reikalingų per kultūros vegetacijos laikotarpį. Žaliavų ir medžiagų, pirktų prekių likučių metų pabaigai prognozuojamu laikotarpiu ūkininkas nenumato, nes ketina pirkti jų tik tiek, kiek reikia einamųjų metų gamybai. Lentelėje žemiau pateikiamos prognozuojami atsargų likučiai.
35. lentelė
Atsargos, Lt
Atsargų rūšis Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Žaliavos ir medžiagos
Gyvuliai
Produkcija 0.00 1262.1 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00
Pirktos prekės
Nebaigta gamyba 3,074.00 2,568.95 3,072.63 3,105.01 3,785.16 4,287.89 4,320.91 1,886.92
Iš viso: 3,074.00 3,831.05 3,072.63 3,105.01 3,785.16 4,287.89 4,320.91 1,886.92
Skolas tiekėjams kiekvienų metų pabaigai prognozuojamu laikotarpiu sudaro įsiskolinimai už žieminių kultūrų sėklą, taip pat trąšas ir chemikalus, reikalingus šių kultūrų auginimui bei priežiūrai iki kiekvienų metų gruodžio 31d. Tai yra todėl, kadangi reikalingas visas ūkininko auginamoms kultūroms reikalingą sėklą bei minėtus preparatus A. Grotuzas gauna skolon iš UAB „Litagros chemija“, o po derliaus nuėmimo ir pardavimo šiai bendrovei, vyksta tarpusavio skolų suderinimas. Trumpalaikėse skolose kiekvienų metų pabaigai matomas ūkininko A. Grotuzo mokėtinas socialinis draudimas už paskutinį metų mmėnesį ir mokėtinas PVM už antrą metų pusmetį (PVM ataskaitinis laikotarpis – pusmetis). Kiekvienais metais yra apskaičiuojama per kitus metus grąžintina (ataskaitinių metų) ilgalaikių skolų dalis.
36 lentelė
Trumpalaikės skolos, Lt
Straipsnis 1
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2010
Skolos tiekėjams 1,946.10 2,081.31 2,183.74 2,677.89 3,037.67 3,068.05 3,098.73
Kitos mokėtinos sumos:
Mokėtini mokesčiai
Mokėtinas socialinis draudimas 0.00 86.00 86.86 87.73 88.61 89.49 90.39
Iš viso: 1,946.10 2,167.31 2,270.60 2,765.61 3,126.28 3,157.54 3,189.12
Kitų trumpalaikių įsiskolinimų prognozuojamu laikotarpiu kiekvienų metų pabaigai (kitų mokėtinų mokesčių, pirkėjų avansų) ūkininkas nenumato. A. Grotuzas nenumato ir trumpalaikių debitorinių įsiskolinimų (pirkėjų skolų, grąžintinų mokesčių).
7.7. Finansinės ataskaitos
Remiantis aukščiau atliktais sskaičiavimais, galima sudaryti Algirdo Grotuzo ūkio pelno (nuostolio) ataskaitą, balansą ir pinigų srautų ataskaitą.
37. lentelė
Pelno (nuostolio) ataskaita, Lt
Rodiklis Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
1.Pardavimo pajamos 13,135 43,254 85,867 92,876 106,419 110,172 111,274
1.1.Iš augalininkystės 13,135 43,254 85,867 92,876 106,419 110,172 111,274
1.2.Iš gyvulių, paukščių ir žvėrelių pardavimo
1.3.Iš kitos gyvulininkystės pardavimo
2.Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos vertės padidėjimas (sumažėjimas) 757 (758) 32 680 503 33 (2,434)
3.Gyvulių paukščių ir žvėrelių vertės padidėjimas (sumažėjimas)
4.Ūkio ir asmeninėms reikmėms suvartota produkcija
5..Ūkio ir asmeninėms reikmėms sunaudoti gyvuliai, paukščiai ir žvėreliai
6.BENDROJI PRODUKCIJA (1.5 eil.) 13,892 42,496 85,899 93,556 106,921 110,205 108,840
7.Kintamosios ūkio sąnaudos 14,304 24,604 34,572 38,162 41,578 43,523 44,002
8.Gyvulių, paukščių ir žvėrelių pirkimai
9.BENDRASIS GAMYBINIS PELNAS (NUOSTOLIS) (412) 17,891 51,327 55,394 65,343 66,682 64,838
10.Pastoviosios ūkio sąnaudos 4,069 5,995 7,962 8,874 9,760 10,014 10,103
11.PELNAS (NUOSTOLIS) NEATSKAIČIUS NUSIDĖVĖJIMO (4,481) 11,896 43,364 46,520 55,583 56,668 54,734
12.Ilgalaikio turto nusidėvėjimas – 19,480 27,856 27,856 27,856 25,189 23,856
13.GAMYBINĖS – KOMERCINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) (4,481) (7,584) 15,508 18,664 27,727 31,479 30,879
14.Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostolis) 33,778 81,383 129,271 136,997 152,448 156,310 156,310
15.Kitas pelnas (nuostolis) –
16.GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 29,297 73,799 144,780 155,661 180,175 187,789 187,189
38. lentelė
Balansas, Lt (Turtas)
Turtas Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
1. ILGALAIKIS TURTAS 35,170 35,170 270,249 242,393 214,537 186,681 161,492 137,636
1.1. Nematerialus turtas 0 13,333 9,333 5,333 1,333 0 0
1.2. Materialus turtas 35,170 35,170 256,915 233,059 209,204 185,348 161,492 137,636
1.2.1.Žemė 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820
1.2.2.Pastatai
1.2.3.Technika 12,500 12,500 234,245 210,389 186,534 162,678 138,822 114,966
1.2.4.Kitas materialus turtas 4,850 4,850 4,850 4,850 4,850 4,850 4,850 4,850
1.2.5.Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai
1.3. Ilgalaikis finansinis turtas
1.4. Kitas ilgalaikis turtas
2. TRUMPALAIKIS TURTAS 8,074 45,572 125,583 283,001 451,692 644,763 842,452 1,038,207
2.1. Atsargos 3,074 3,831 3,073 3,105 3,785 4,288 4,321 1,887
2.1.1. Žaliavos ir medžiagos
2.1.2. Gyvuliai
2.1.3. Produkcija 1,262 0 0 0 0 0 0
2.1.4. Pirktos prekės
2.1.5. Nebaigta gamyba 3,074 2,569 3,073 3,105 3,785 4,288 4,321 1,887
2.2. Trumpalaikės debitorinės skolos 0 0 0 0 0 0 0 0
2.2.1. Pirkėjų skolos
2.2.2. Išankstiniai apmokėjimai
2.2.3. Kitos skolos
2.3. Terminuotieji indėliai
2.4. Lėšos banke ir kasoje 5,000 41,741 122,510 279,896 447,907 640,475 838,131 1,036,320
3. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS
IŠ VISO TURTO 43,244 80,742 395,832 525,394 666,229 831,444 1,003,944 1,175,844
39 lentelė
Balansas, Lt (Nuosavybė)
Nuosavybė Faktas Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
1. KAPITALAS IR REZERVAI 43,244 78,796 238,915 383,695 539,356 719,531 907,320 1,094,509
1.1. Pagrindinis kapitalas 43,244 49,499 135,819 135,819 135,819 135,819 135,819 135,819
1.2. Rezervai
1.3.Nepaskirstytas pelnas 29,297 103,096 247,876 403,537 583,712 771,501 958,690
2. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS 154,749 139,428 124,108 108,787 93,466 78,146
3. ILGALAIKĖS SKOLOS 0 0 0 0 0 0 0 0
3.1. Paskolos 0 0 0 0 0 0
3.2. Kitos skolos
4. TRUMPALAIKĖS SKOLOS 0 1,946 2,167 2,271 2,766 3,126 3,158 3,189
4.1. Paskolos
4.2. Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis 0 0 0 0 0 0
4.3. Skolos tiekėjams 1,946 2,081 2,184 2,678 3,038 3,068 3,099
4.4. .Pirkėjų avansai
4.5. Kitos skolos 0 0 86 87 88 89 89 90
4.5.1. Mokėtini mokesčiai
4.5.2. Mokėtini atlyginimai ir soc. draudimas 86 87 88 89 89 90
4.5.4. Kitos skolos
5. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS
IŠ VISO KAPITALO IR SKOLŲ 43,244 80,742 395,832 525,394 666,229 831,444 1,003,944 1,175,844
40 lentelė
Pinigų srautų ataskaita, Lt
Rodiklis Prognozė
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
1.Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos
1.1.Grynasis pelnas (nuostolis) 29,297 73,799 144,780 155,661 180,175 187,789 187,189
1.2.Nusidėvėjimas ir amortizacija 19,480 27,856 27,856 27,856 25,189 23,856
1.3.Finansinės iir investicinės veiklos nuostolis (pelnas) (33,778) (81,383) (129,271) (136,997) (152,448) (156,310) (156,310)
1.4.Atsargų pokytis (757) 758 (32) (680) (503) (33) 2,434
1.5.Gautinų skolų pokytis
1.6.Mokėtinų skolų pokytis 1,946 221 103 495 361 31 32
1.7.Sumokėtas investicijų pirkimo PVM – (45,820)
1.8.Kitas pirkimo PVM (2,575) (4,429) (6,223) (6,869) (7,484) (7,834) (7,920)
1.9.Pardavimo PVM 2,364 7,786 15,456 16,718 19,155 19,831 20,029
1.10.Į biudžetą mokamas PVM 210 (5,655) (9,233) (9,849) (11,671) (11,997) (12,109)
1.11.Iš biudžeto susigrąžinamas PVM 48,119
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos (3,292) 12,875 43,435 46,335 55,441 56,666 57,200
2.Pinigų srautai iš investicinės veiklos
2.1.Ilgalaikio turto pirkimai – (254,558) – – – – –
2.2.Ilgalaikio turto pardavimai
2.3.Investicijų perleidimas (pirkimai)
2.4.Kitos investicijos grynąja verte
Grynieji pinigų srautai iš
investicinės veiklos – (254,558) – – – – –
3.Pinigų srautai iš finansinės veiklos
3.1.EŽŪOGF parama 251,783
3.2.Paskolų paėmimas – 285,360 – – – – –
3.3.Paskolų grąžinimas – (285,360) – – – – –
3.4.Palūkanų išmokėjimas – (9,044) – – – – –
3.5.Ūkio narių pinigų įnešimas (išėmimas) 6,255 – – – – – –
3.6.Kiti pinigų gavimai (išmokėjimai) 33,778 79,713 113,951 121,676 137,127 140,990 140,990
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos 40,033 322,452 113,951 121,676 137,127 140,990 140,990
Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) 36,741 80,769 157,386 168,011 192,568 197,656 198,190
Pinigai metų pradžioje 5,000 41,741 122,510 279,896 447,907 640,475 838,131
Pinigai metų pabaigoje 41,741 122,510 279,896 447,907 640,475 838,131 1,036,320.8. Projekto įvertinimas
Finansiniai rodikliai
Remiantis anksčiau pateiktais finansiniais duomenimis, galima apskaičiuoti ūkininko A. Grotuzo ūkio ffinansinę būklę apibūdinančius santykinius rodiklius lentelė.
41. lentelė
Ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai
Rodikliai Prognozė Rodiklių kritinės reikšmės
2005 2006 2007 2008 2009 20010 2011
Pelningumo rodikliai
1.Grynasis pelningumas 223.1% 170.6% 168.6% 167.6% 169.3% 170.5% 168.2% => 3 proc.
2.Vidutinio turto pelningumas -7.2% 5.0% 9.4% 7.8% 7.4% 6.2% 5.0% => 7proc.
Kapitalo struktūros rodikliai
Skolos rodiklis, neįskaitant EŽŪOGF paramos į skolas 0.024 0.005 0.004 0.004 0.004 0.003 0.003 =< 0,5
Paskolų aptarnavimo rodikliai
Paskolų padengimo rodiklis – 1.17 – – – – – => 1,25
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo rodiklis 23.417 57.944 124.637 163.324 206.240 266.806 325.547 => 1,3
Matome, kad A. Grotuzo ūkio ekonominio gyvybingumo rodikliai bus pasiekti jau projekto įgyvendinimo metais.
Vidinės grąžos normos (VGN) skaičiavimas pateikiamas lentelėje esančioje žemiau.
42. lentelė
Vidinės grąžos normos skaičiavimas
Rodikliai 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Investuotas kapitalas, Lt: -37055 136334
Ilgalaikis turtas (likutine verte) 35170 137636
Apyvartinis kapitalas: 3831 1887
Atsargos 3831 1887
Gautinos sumos 0 0
Mokėtinos sumos 1946 3189
Grynieji pinigų srautai iš veiklos, Lt 12875 43435 46335 55441 56666 57200
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos, Lt -254558 0 0 0 0 0
Investuoto kapitalo likvidacinė vertė, Lt 136334
Pinigų srautai iš viso, Lt -37055 -241683 43435 46335 55441 56666 193534
Vidinė grąžos norma 10%
2006-2011 metų veiklos vidinė grąžos norma yra lygi 10 proc.
33. llentelė
Grynosios esamosios vertės (NPV) skaičiavimas
Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Iš viso
Ilgalaikio turto ir apyvartinio kapitalo grynoji vertė projekto pradžioje, Lt -37055
Veiklos srities pinigų srautas, Lt -241683 43435 46335 55441 56666 57200
Ilgalaikio turto ir apyvartinio kapitalo grynoji vertė projekto pabaigoje, Lt 136,334
IŠ VISO: -37055 -241683 43435 46335 55441 56666 193534
Diskonto reikšmė 6,30% 1.000 0.940 0.884 0.831 0.781 0.735 0.691
Diskontuotas pinigų srautas, Lt -37055 -227231 38396 38510 43323 41633 133686 31,262
2006 – 2011 projekto grynoji esamoji vertė esant 6,37 proc. diskonto normai yra 31 262 Lt.
Pateikti finansiniai skaičiavimais rodo, kad numatytos veiksmų programos įgyvendinimas užtikrins pelningą ūkio veiklą ir leis sėkmingai įgyvendinti pristatomą investicinį projektą.
Rizika
Atlikus situacijos analizę ir įvertinus galimus ekonominius bei socialinius pokyčius, nustatyta, kad palankiam Algirdo Grotuzo ūkio veiklos plėtojimui gali trukdyti šie rizikos veiksniai:
1. Žaliavų ir medžiagų, energetinių išteklių, paslaugų, kainų augimas bei darbo užmokesčio ir mokesčių didėjimas dėl infliacijos.
2. Vyriausybiniai apribojimai: žemės ūkio politikos keitimas.
3. Nepalankių gamtinių sąlygų įtaka.
4. Žemės ūkio technikos gedimai.
1. Išlaidų didėjimas dėl infliacijos greičiausiai bus kompensuotas infliacijos sąlygotu pajamų padidėjimu, todėl tokio veiksnio įtaka neanalizuojama. Be to, šiame projekte numatyta įsigyti naują žemės ūkio techniką, kuri ekonomiškiau naudoja kurą.
2. Priimama, kad Vyriausybės politika žemės ūkio sektoriaus atžvilgiu nesikeis – tai įtvirtinta keletu teisinių aktų. Ūkio veiklą Vyriausybė galės įtakoti netiesiogiai – per biudžeto asignavimus žemės ūkio produkcijos gamintojams. Laikoma, kad išoriniai vveiksniai -. Vyriausybės nutarimai, politiniai aspektai, turintys įtakos mokesčiams, licencijoms, kainoms ir pan. – vienodai veiks visus rinkos dalyvius.
3. Pagrindinė nepalankių gamtinių sąlygų pasekmė – mažesnis derlius. Dažniausiai tai siejama su derliaus nuėmimo nuostoliais. Našesnės technikos panaudojimas leis minimizuoti šią rizikos grupę.
4. Žemės ūkio technikos gedimų neigiamos pasekmės gali būti itin įtakoti ūkio veiklos sėkmę. Ypatingai žalingi padariniai būna tuomet, kai technika genda derliaus nuėmimo metu. Šios rizikos sumažinimas yra vienas iš kertinių šio projekto tikslų. Akivaizdu, kad nauja technika pasižymi patikimesniu darbu.
9 Išvados
Atlikus išsamią numatomo A. Grotuzo investicinio projekto analizę, būtų galima padaryti tokias išvadas:
1. Įgyvendinus projektą bus pasiekti pagrindiniai jo tikslai ir uždaviniai:
• bus sukurtas modernus ekologišką produkciją gaminantis ūkis;
• bus išplėsti ūkininko nuosavos ir nuomojamos dirbamos žemės plotai;
• bus sumažintas žemės ūkio produkcijos auginimo sąnaudos, nes sumažės naujos žemės ūkio technikos eksploatavimo kaštai;
• nauja žemės ūkio technika leis greičiau nuimti derlių ir atlikti kitus žemės ūkio darbus optimaliu laiku, o tai leis minimizuoti neigiamų klimato veiksnių įtaką sėjos, pasėlių priežiūros ir javapjūtės metu, bei gauti kokybiškesnę produkciją;
2. Įgyvendintas projektas atitiks ES aplinkosaugos reikalavimus ir standartus.
3. Ūkis, esant net žemesnėms produkcijos pardavimo kainoms, bus ekonomiškai gyvybingas jau projekto įgyvendinimo metais.
4. Ūkininkas gavęs parama atiduos finansines skolas jau 2005 metais.
5. A. Grotuzo projektą “Ūkio modernizavimas panaudojant EŽŪOGF pparamą” diegti tikslinga, kadangi jis atitinka EŽŪOGF tikslus ir finansavimo sritis, BPD bendruosius tikslus, BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslus, uždavinius bei tinkamumo reikalavimus.
