verslo plano rengimas

Verslo plano esmė ir reikšmė

Verslo planas yra dokumentas, leidžiantis pagrįsti verslo idėją,

atsižvelgiant į vykstančias aplinkoje permainas; tai projektavimo ir

pagrindimo priemonė, sauganti įmonę nuo neefektyvios veiklos.

Verslo planas – tai smulkus, aiškiai struktūrizuotas ir

rūpestingai paruoštas dokumentas, aprašantis, ko siekia įmonė, kaip ji

ketina pasiekti užsibrėžtų tikslų ir kaip ji atrodys pasiekusi šiuos

tikslus. Verslo planas yra didelis technologinių bei finansinių dokumentų,

analizių bei skaičiavimų sąvadas, kuriuo įgyvendinama verslo idėja ir

strategija. Tai patogi, plačiai paplitusi potencialių investitorių

supažindinimo su projektu, kuriame jiems siūloma dalyvauti, forma.

Kuo naudingas verslo planas verslininkams?

1. Būsimąsias veiklos klaidas ir trūkumus geriau pastebėti rašant

negu patirti praktiškai.

2. Pradėdamas veiklą, verslininkas jausis daug tvirčiau, jei pats

sudarys savo verslo planą.

3. Verslo planas tiksliai parodys, kiek, kam, kada ir kuriam

laikotarpiui reikia pinigų.

4. Verslo planas padės greitai ir suprantamai paaiškinti

ketinimus bankininkams, investitoriams, partneriams.

5. Be verslo plano verslininkas negaus jokios paskolos, nebent iš

savo giminaičių ar gerų draugų.

Vadovams verslo planas padeda geriau suvokti idėją,

sudaryti kvalifikuotą komandą idėjai realizuoti, pagrįsti ir gauti

pinigines paskolas iir pan. Turto savininkams verslo planas padeda įvertinti

paties verslo gyvybingumą ir perspektyvumą, apskaičiuoti reikalingas lėšas

priimtiems sprendimams įgyvendinti ir pan. Finansuotojui parodo sumanymo

pajėgumą padengti paskolą ir duoti pelną, supažindina su kritiškomis

sumanymo pusėmis ir leidžia išvengti netikėtų problemų, leidžia įvertinti

individualius verslininko sugebėjimus pplanuoti ir valdyti ir pan.

Parengti verslo planai atspindi įmonės veiklą tam tikru

laikotarpiu. Tačiau jie yra trumpalaikiai, greitai besikeičiantys. Daugelis

kompanijų užsienyje verslo planus rengia vieneriems metams. Kai įmonės

veikla netolygi, sezoninė, priklauso nuo žaliavų, gaminamų produktų ar

vartotojų specifiškumo, verslo planas detalizuojamas visiems 12 mėnesių.

Kitos įmonės rengia detalius pirmųjų metų planus, o kitus 3 – 4 metus

mažiau konkretizuoja. Retais atvejais verslo planai rengiami 5 ir daugiau

metų. Užsienio firmų patirtis rodo, kad verslo planų rengimas – tai

procesas, kuris niekada nenutrūksta, t.y. nuolat atnaujinami duomenys.

Verslui, reikalaujančiam didelių investicinių sąnaudų, visų

turimų išteklių, bei sudėtingų technologinių sprendimų, rengiamas

vadinamasis investicinis projektas. Tokio verslo sąnaudos paprastai

padengiamos per ilgesnį laiką. Jo esmė tokia pat kaip ir verslo plano,

tačiau ir struktūra, ir sudėtingumas bus kiti.

Verslo plano nauda

Verslo pplano nauda pačiam verslininkui. Jau parašytas verslo

planas bei pats plano rašymo procesas turi keleriopą naudą. Viskas gerai,

kai yra geras sumanymas ir galima pradėti rašyti verslo planą. Tačiau

idėjos gali ir nebūti, arba ji gali būti neaiškiai suformuluota. Idėją

galima nusipirkti, “pasiskolinti”. Gali būti ne viena, o kelios idėjos.

Vienas iš verslo plano privalumų yra tas, kad įmanoma ekonomiškai pagrįsti

arba iš vis atmesti sumanymą. Lėšos, laikas ir darbas, paaukoti verslo

plano ruošimui, naudos teiks daugiau, negu bandymas įgyvendinti

nepatikrintą, nors ir patrauklią, idėją, ar sumanymo keitimas pradėjus

veikti.

Paruoštas planas – tai darbo priemonė, padedanti valdyti veiklą

ir siekti pageidaujamų rezultatų. Jis gali būti skirtas įvertinti esamos ar

tik planuojamos įkurti įmonės veiklos perspektyvas, pavyzdžiui: prekės

paklausą, konkurentus, finansines galimybes. Verslo planą skaito žmonės,

kurie skolina pinigus, nori būti partneriais, o gali pirkti įmonės akcijas.

Todėl labai svarbu tiek jo apipavidalinimas, tiek ir turinys.

Žvelgiant iš būsimojo verslininko pozicijų, jau pati plano rašymo

eiga leidžia ne tik įvertinti individualius verslininko sugebėjimus

planuoti ir valdyti, bet ir kritiškai pažvelgti į būsimą veiklą iš įvairių

pusių. Pats planavimo procesas padeda įveikti tam tikrus sunkumus, kai

verslininkas:

1) neturi konkretaus tikslo, ar laiko tikslui suformuluoti;

2) nenori matyti būsimųjų problemų ar galimų verslo plano

trūkumų;

3) paklausą produktui grindžia vien savo asmenine nuomone,

nepateikdamas objektyvių argumentų, neatlikęs tyrimų;

Verslo plano nauda investitoriams. Įvairių ekonominių

finansinių rodiklių, skolintų lėšų atsipirkimo laiko, lūžio taško bei kiti

planuose pateikiami apskaičiavimai leidžia įvertinti investicijų

rizikingumą.

Investitorių domins būsimojo skolininko požiūris į potencialius

vartotojus ir konkurentus, t.y. kiek realiai pagrįstos pardavimų prognozės

ir numatomos įplaukos.

Skaitydamas verslo planą, investitorius gali matyti, ar

pakankamai įvertintos visos sąnaudos. Gal verslininkas per daug

optimistiškai žiūri į įmonės planuojamą pelningumą, neatsižvelgia į

numatomą medžiagų ar energetinių išteklių pabrangimą, o gal lėšų poreikis,

tarkim technologinei įrangai įsigyti, labai padidintas, siekiant gauti kuo

didesnę paskolą.

Verslo plano nauda tiekėjams. Verslo planas gali bbūti įrodymas,

kad verslininkas sugebės laiku atsiskaityti už visas žaliavas ir medžiagas.

Tiekėjai patikimam klientui gali teikti įvairias nuolaidas, suteikti

kreditą ir informaciją apie naujas, geresnes ir pigesnes žaliavas. Čia

verslo planas padeda įgyti tarpusavio pasitikėjimą.

Verslo plano nauda partneriams. Verslo planas sukelia

susidomėjimą, suteikia informaciją apie esamą įmonės padėtį, būsimuosius

veiklos tikslus ir perspektyvas. Aišku, kad partnerį kaip ir investitorių,

domins verslo rizikingumas, pelningumas, grynųjų pinigų srautų ataskaita ir

kiti dokumentai.

Verslo plano nauda akcininkams. Dažnai įmonės vadovas

(generalinis direktorius) nebūtinai yra įmonės akcininkas, jis gali būti ir

samdomas žmogus. Kadangi vadovas geriau žino kokia situacija įmonėje, tai

verslo planas gali padėti supažindinti akcininkus, stebėtojų tarybą ar

valdybą apie įmonės reorganizaciją ar kitus naujus sumanymus.

Verslo plano nauda įmonės darbuotojams. Verslo planą gali ruošti

pats savininkas, profesionalūs konsultantai, jį gali ruošti ir įmonės

darbuotojai: ekonomistai, finansininkai, gamybininkai, marketingo

specialistai. Jei verslo planas bus naudojamas kaip darbinė priemonė įmonės

reikmėms, tai galima naudoti savo darbuotojų potencialą. Įmonės

specialistai daug geriau žino veiklos specifiką, gali perduoti patyrimą ir

sukauptas žinias.

Kartu su vadovybe paruoštas verslo planas padės siekti bendro

tikslo, jis taps visiems žinomas. Prisidėję prie plano ruošimo darbuotojai

nesakys, kad tai administracijos ar konsultantų reikalas, jie sakys, kad

tai mūsų bendras reikalas. Bendras tikslas ir plano ruošimo procesas gali

suvienyti kolektyvą, ypač įmonės veiklos pradžioje.

Verslo plano tikslai

Tikslų nustatymas — vienas ssvarbiausių verslo planavimo proceso

etapų. Tikslai dėl kurių rašomi verslo planai gali būti labai įvairūs.

Tikslai turi būti realūs, suderinti laiko atžvilgiu, užtikrinta tikslų

vykdymo kontrolė.

|Išoriniai |Vidiniai |

|Pagrįsti ir gauti pinigines |Pagrįsti ir patikrinti naują idėją |

|paskolas | |

|Surasti partnerius |Palyginti prognozuojamus ir faktiškus |

| |rezultatus |

|Informuoti apie įmonės veiklą |Apskaičiuoti lėšų poreikį priimtiems |

|šalies visuomenę, tarptautines |sprendimams įgyvendinti |

|organizacijas | |

|Pateikti informaciją apie |Įvertinti verslo perspektyvas ir |

|dalykinį ir finansinį verslo |gyvybingumą |

|įvertinimą | |

| |Įvertinti riziką skolinantis pinigus |

Šis skirstymas yra sąlyginis, planas ruošiamas ne vienam kuriam

nors tikslui. Verslininko tikslas gali būti gauti banko paskolą ir kartu

patikrinti naujos idėjos realumą, arba tik suskaičiuoti lėšų poreikį

idėjos įgyvendinimui.

Verslo plano tikslai nusako ir jo paskirtį.

Verslo planui reikalinga informacija

Verslo planui parengti reikia surinkti, išanalizuoti ir

koncentruotai bei suprantamai pateikti daug informacijos. Dalį reikalingos

informacijos galima gauti iš tiekėjų, su kuriais palaikomi ryšiai; dalį

(pavyzdžiui, apie energetinių išteklių pabrangimą ar įstatymo projektus

apie mokesčių tarifų, apmokestinimo sąlygų pakeitimą) — iš masinės

informacijos priemonių. Planavimo proceso metu atrenkama svarbiausia ir

aktualiausia, o atmetama neesminė informacija.

Verslo planui parengti reikia labai įvairios informacijos

apie:

1) ekonominę aplinką – gyventojų pajamų lygį, darbo jėgos

pasiūlą, kapitalo, medžiagų rinkų, kainų stabilumą;

2) socialinę kultūrinę aplinką – demografinius procesus, madą,

sveiko gyvenimo būdo propagavimą, nacionalines tradicijas,

laisvalaikio

naudojimą;

3) politinę teisinę aplinką – apie įstatymus ir jų projektus,

mokesčius, prekybos taisykles, konkurenciją, įmonių rejestrą, buhalterinę

apskaitą, prekių ir paslaugų ženklus, ir kt.;

4) ekologinę aplinką – gamtosaugos reikalavimus, įpakavimo bei

utilizacijos perspektyvas, Žaliųjų partijos judėjimą;

5) technologinę aplinką – naujovių (angl. know how) “žinau

kaip” atsiradimo tikimybę, įmonės galimybes šias technologijas įsigyti,

technologijų pakeičiamumą.

Išsami įmonės aplinkos analizė leidžia sumažinti riziką bei

įmonės sąnaudas (pavyzdžiui, sunku prognozuoti, kada ta ar kita žaliava,

medžiaga taps deficitine). Siekiant užtikrinti tiekimą, galima numatyti

alternatyvius žaliavų gavimo šaltinius.

Verslo planui keliami reikalavimai ir jo rengimo etapai

Verslo plano struktūra priklauso nuo aplinkybių. Tačiau yra

bendri reikalavimai, kurie padeda paruošti geresnį verslo planą.

Plane verslo sumanymas ir jo pagrindimas turi būti išdėstyti

aiškiai, nuosekliai ir logiškai. Jis turi būti patrauklus, bet ne pernelyg

ilgas (20 – 40 puslapių). Per didelės apimties planas gali būti suprastas

kaip skaitytojo ar partnerio laiko netausojimas arba nepakankamai

nuosekliai išgvildentas sumanymas.

Verslo planas neturi būti pernelyg prabangiai apipavidalintas,

įrištas. Tai gali būti suprasta kaip verslininko išlaidumas. Tačiau verslo

planas turi būti gerai įformintas. Nerekomenduojama jo pateikti rašyto

ranka, nors rašysena ir labai aiški bei gerai įskaitoma. Geriausiai

naudotis kompiuteriu. Taip prireikus galima lengvai pakoreguoti tekstą,

pasirinkti įvairius šriftus, raidžių dydį, teksto išdėstymą lape.

Intervalas tarp eilučių turėtų būti 1,5 arba 2. Verslo planą pagyvina

grafikai, ypač sspalvoti. Taip pat reikėtų įdėti prekės nuotrauką, brėžinį

ar piešinuką. Jie turi būti geros kokybės ir aiškūs.

Spausdinimui reikia pasirinkti gerą popierių. Viršelis gali būti

ir ryškios spalvos, kad skirtųsi nuo kitų, gulinčių ant stalo, ir būtinai

arba kietesnis nei vidiniai lapai, arba su skaidria plėvele viršuje ir

kietesniu pagrindu apačioje. Verslo planą geriausiai įrišti plastikiniu

specialiu įrišimu. Jis patogus todėl, kad planą lengva vartyti pasidėjus

ant stalo, puslapiai neužsiverčia patys.

Trumpiau tariant, patraukli išvaizda, reikiama apimtis, įtaigus

apibendrinimas, tikslus turinio sąrašas, taisyklinga kalba, tvarkingas

spausdinimas ir solidus viršelis – visa tai labai svarbu rengiant ir

pateikiant verslo planą.

Verslo plano pristatymas turi būti trumpas, koncentruotas ir

efektyvus. Finansuojama ne idėja, o žmogus ar grupė, kuriai kilo ši idėja.

Todėl per pokalbį bus analizuojamas ir projektas, ir jį pristatantis

žmogus. Jo energija, kūrybiškumas ir organizaciniai sugebėjimai turėtų

nulemti sėkmę. Kartais svarbu ir jumoro jausmas – dažnai jis padeda

išsisukti iš sudėtingų padėčių. Pirmasis pokalbis maždaug trunka

pusvalandį, todėl per šį laiką reikia apibūdinti verslo ypatumus, to verslo

aplinką, konkurentus. Svarbu apibrėžti stipriąsias įmonės ypatybes, kuo šis

verslas išsiskiria iš kitų ir kodėl jis turėtų pasisekti. Reikia paminėti

ir silpnąsias vietas vien dėl to, kad klausytojas suprastų, jog

pristatytojas žino jas. Būtinai reikia pabrėžti, kuo siūloma prekė ar

paslauga išsiskiria iš kitų. Galima pasinaudoti pačiomis įvairiausiomis

vizualinėmis priemonėmis: skaidrėmis, kompiuterio galimybėmis ar net

videosiužetu. Taip pat galima paruošti nuotraukų ir grafikų paketą, kurį

per pokalbį galima duoti klausytojams. Vis dėlto svarbiausias tikslas –

supažindinti klausytojus su idėja ir skaičiais, todėl nereikia

persistengti. Nedaryti iš projekto spektaklio.

Į užduodamus klausimus reikia atsakyti trumpai ir aiškiai. Jei

sunku atsakyti į kokį nors klausimą, tada geriau pažadėti surinkti

papildomos informacijos, išsiaiškinti ir atsakyti per kitą susitikimą.

Nesileisti į smulkmenas, o susikoncentruoti prie verslo esmės, geros

vadybos ir įmonės pranašumų.

Verslo plano titulinis lapas

Titulinis lapas – tai pirmoji galimybė atkreipti dėmesį į verslo

planą. Todėl jame turi būti nurodyta:

1) projekto pavadinimas;

2) pilnas įmonės pavadinimas (jei yra įmonės ženklas, pridėti

jį), nuosavybės forma;

3) įmonės adresas;

4) telefonas, faksas;

5) atsakingo už finansų paiešką asmens vardas, pavardė,

pareigos ir telefono numeris;

6) konsultantai (jei jie yra);

7) paskutinio koregavimo data.

Kai kurie verslo plano rengėjai tituliniame lape dar nurodo

bendrą projekto vertę ir pateikia nuorodą apie projekto slaptumą.Taip pat

dar galima papildomai nurodyti verslo plano kopijos numerį ir kam skirtas

verslo planas (pavyzdžiui, banko pavadinimą).

Kartais viršelyje pateikiama tik svarbiausioji informacija, o

papildomai pridedamas antraštinis lapas, kuriame kartojama tituliniame lape

minėtoji ir visa kita informacija.

Verslo plano santrauka

Verslo plano santrauka yra pati svarbiausia dalis. Ji sudaro

pirmą įspūdį ir labiausiai paveikia plano skaitytoją. Norint jį sudominti,

šią dalį reikia pateikti dalykiškai, bbet kartu ir emocionaliai. Santrauka

neturėtų būti ilga. Geriausiai viską aprašyti 3 – 5 puslapiuose. Reziumė

rašoma darbo pabaigoje, kai parengti visi verslo plano skyriai.

Informaciją galima pateikti įvairiais būdais. Vienas iš

efektyviausių būdų – atskleisti kiekvieno skyriaus esminius ir ryškiausius

momentus. Galimos tokios reziumė dalys:

1. Įmonė. Čia reikia pateikti tikslų įmonės pavadinimą, adresą

ir telefoną.

2. Atsakingas asmuo. Nurodyti atsakingo asmens vardą, pavardę

ir telefoną iš karto po įmonės koordinačių.

3. Projekto tikslai. Trumpai pateikti tikslus ir būtinai

paminėti finansuotojo gaunamą iš šio projekto naudą.

4. Verslo sritis. Be verslo srities dar nurodyti ir verslo

stadiją (kūrimosi stadija ar veiklos plėtimas).

5. Verslo aprašymas. Glaustai aprašyti įmonės istoriją: ką ji

veikia ir ko žada imtis. Paminėti visas stipriąsias įmonės ypatybes.

6. Vadyba. Trumpai paminėti dviejų trijų pirmųjų žmonių verslo

patirtį ir kvalifikaciją.

7. Produktas ar paslauga ir konkurencija. Trumpai aprašyti

produktą (paslaugą), nurodyti, kuo jis išsiskiria iš kitų. Glaustai

apibūdinti konkurenciją šioje verslo srityje, į kokius pirkėjus bus

orientuota veikla ir kiek jų bus.

8. Reikiamos lėšos ir finansavimo sąlygos. Paminėti, kiek

reikia papildomų lėšų ir būtinai nurodyti tikslų skaičių. Taip pat

nurodyti, ar tai bus paskola, ar akcijų pardavimas. Aprašyti priimtinas

finansavimo sąlygas. Jei bandoma gauti kreditą, nurodyti, kuriam laikui

reikia pinigų, kokios palūkanos bus mokamos, kaip bus grąžinama paskola.

9. Garantijos. Jei ketinama sudaryti kredito sutartį, tai

reikia nurodyti garantijas.

10.Lėšų panaudojimas. Pateikti trumpai tik atskiras

finansavimo sritis.

11.Finansinės ataskaitos. Paminėti tik esminius skaičius.

Kaip jau minėta, tai, kas bus išdėstyta reziumė, priklauso nuo

kiekvieno verslininko. Tačiau būtini labiausiai finansuotojui rūpimi

klausimai:

•Pelnas;

•Vadyba;

•Išskirtinumas (prekės, paslaugos);

•Garantijos.

Verslo idėja ir jo aprašymas

Ne tik pati idėja turi būti gera, bet ir jos pateikimas turi būti

geras. Verslo planavimo procesas prasideda verslo idėjos ir pagrindinių

veiklos krypčių formulavimu. Formulavimas turėtų būti konkretus, trumpas,

akcentuojantis įmonės siekius, jos privalumus, lyginant su konkurentais.

Verslo idėja yra tikrinama, ar ji:

• perspektyvi;

• pakankamai pelninga;

• nuo kada duos pelną;

• konkurencija (esama ir potenciali).

Įmonės tikslų ir misijos apibrėžimas

Tai labai svarbi verslo plano dalis. Nuo tikslų apibrėžimo

reikėtų pradėti visą verslo planavimą. Tikslai turi būti suformuluoti

trumpai, tiksliai, suprantamai, su vidine logika. Klasikiniai įmonės

tikslų formulavimo pavyzdžiais gali būti akcentavimas, kad įmonė turi:

1) Užsiimti gamyba, prekyba arba konsultavimu, nurodant

kokiose srityse.

2) Sukurti ir išlaikyti pirmaujančios vietinėje rinkoje įmonės

padėtį, kuri ypač sėkmingai konkuruoja nurodytoje veiklos srityje.

3) Plėstis didinant savo rinkos dalį ir įdiegiant savo

produktą į naujas geografines rinkas.

4) Plėtoti naujus produktus jau turimiems klientams, iš

pradžių vietos rinkoje, vėliau ir kitose rinkose.

5) Plėtoti turimus ir naujus produktus naujiems klientams arba

kitokiam vartojimui (siekiant plėstis).

Tikslų pateikimo tvarka atspindi jų prioritetiškumą. Kaip jau

žinome, įmonės tikslai gali būti dvejopi: strateginiai ir taktiniai

(veiklos).

Strateginis tikslas yra visos įmonės veiklos orientavimasis

pasiekti galutinius tikslus ir tuos tikslus apibrėžti. Veiklos planas

glaudžiai susijęs su strateginiu planu ir skirtas vadovautis kasdieninėje

veikloje, tam, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai. Strateginis tikslas

gali turėti tokias 5 charakteristikas:

1. Tikslas įmonės veiklą būtinai turi sieti su aplinka

(rinka);

2. Įmonė turi būti nagrinėjama kaip nedalijama vientisa

visuma;

3. Strateginis tikslas turėtų priklausyti nuo vidinių

galimybių;

4. Tikslas turi būti iiškeltas įmonės darbuotojams;

5. Tikslas įmonei turi būti labai svarbus.

Verslo plane tikslus reikia aprašyti glaustai. Galima nurodyti

tarpinius tikslus ir numatomas jų pasiekimo datas.

Organizacijos veiklai labai svarbi yra misija, kuri turi būti

suformuluota dar prieš pradedant įmonei veiklą. Misija – tai visos veiklos

loginis pagrindimas. Ji atspindi organizacijos egzistavimo prasmę. Ja

siekiama atsakyti į klausimus: „Kas mes esame, ką darome ir ką darysime

ateityje?“. Verslas yra apibrėžiamas vartotojo norais ir lūkesčiais,

kuriuos įmonės gaminamas produktas tenkina. Būtent vartotojų lūkesčių

tenkinimas ir yra bet kurio verslo ttikslas.

Užsienio autoriai (Drucker, Abell) teigia, kad misiją galima

apibrėžti trimis kintamaisiais:

• Vartotojų poreikiai (ką tenkinti?);

• Vartotojų grupė (kieno poreikiai bus tenkinama?);

• Technologijos (kaip bus tenkinama?).

Verslo plane, apibrėžiant misiją, reikėtų:

• apibūdinti organizaciją – kokia ji yra iir kokia norėtų būti;

• išskirti organizaciją iš kitų;

• glaustai nusakyti esamąją ir būsimąsias veiklas;

• misiją apibūdinti pakankamai aiškiai, kad ją nesunkiai

suprastų visi, ne tik pačioje organizacijoje.

Nėra jokių bendrų ar apibrėžtų reikalavimų, kaip turėtų būti

suformuluota organizacijos misija verslo plane. Įvairūs autoriai išskiria

skirtingus misijos elementus. Taigi, galimi šie elementai:

1. Vartotojai – kas yra (arba bus) vartotojai?

2. Produktai ar paslaugos – kokie pagrindiniai produktai?

3. Poreikiai – kokią naudą produktas (paslauga) duos?

4. Rinkos – kur bus konkuruojama?

5. Technologija – kokiu būdu bus tenkinami poreikiai?

6. Filosofija – kokiomis pagrindinėmis vertybėmis bus

remiamasi?

7. Tikslai – dažnai nurodoma, kokie pagrindiniai tikslai –

augimo, pelno ar kiti.

8. Saviraiška – požiūris į save patį. Dažniausiai tai padaroma

įvertinus savo privalumus.

9. Darbuotojai – koks požiūris į darbuotojus?

10. Susietos veiklos – remiasi bendrais įgūdžiais, veiklomis,

paskirstymo kanalais ir pan.

Po tikslų išdėstymo ir misijos suformulavimo reikia trumpai

aprašyti verslo sritį, kurioje įmonė dirbs. Pirmajame sakinyje turi būti

paminėta prekė ar paslauga, kuri bus gaminama ar teikiama. Toliau trumpai

ji aprašoma. Taip pat būtina pavaizduoti visą jos kelią iki vartotojo.

Kiekviename sėkmingame versle turi būti du esminiai dalykai:

gera idėja ir tinkami jos įgyvendintojai, todėl verslo plane turi būti

pateiktas ne tik įmonės tikslų ir idėjos aprašymas, bbet ir informacija apie

įmonę. T.y. jos patirtis, reikėtų paaiškinti, kodėl pasirinktas toks, o ne

kitoks įmonės vardas, tipas, su kokiais žmonėmis žadama dirbti ir kaip jie

bus pasirenkami. Jei įmonė jau gyvuoja, tai reikia glaustai aprašyti

pasiektus rezultatus. Nurodyti, kada ir kur įmonė įregistruota, kada

pradėjo veiklą. Paminėti svarbiausius įmonės įvykius – laimėjimus ir

nesėkmes (geriau su datomis).

Toks aprašymas turi būti trumpas (ne daugiau kaip 2-3

puslapiai) ir konkretus. Taip pat pateikti paskutines finansines

ataskaitas. Jos turi parodyti pačius paskutinius įmonės veiklos rezultatus.

Šioje dalyje dar reikėtų trumpai apibūdinti prekes (paslaugas), kurias

įmonė gamins (teiks), konkurencines galimybes ir aprėpiamos rinkos dalies

dydį.

Finansinio plano rengimas

Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai

Rašyti apie reikiamas lėšas reikia konkrečiai ir tiksliai.

Šioje dalyje reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

– Kiek ir kam reikia pinigų?

– Kokie galimi finansavimo šaltiniai?

– Kada reikės lėšų?

– Kokią naudą turės finansuotojas ir kaip ją gaus?

Visai tiksliai pasakyti, kiek reikės pinigų, beveik neįmanoma.

Lengviausiai apskaičiuoti, kiek reikės pinigų įrengimams ir nekilnojamam

turtui pirkti. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, reikia turėti

pakankamą lėšų atsargą. Tačiau kokio dydžio ji turi būti, tiksliai niekas

nežino.

Finansavimo šaltinių gali būti daug ir įvairių , pvz.:

* Įvairios nuomos sutartys ir pirkimas išsimokėtinai;

* Pirkimas skolon ir prekių apmokėjimas avansu;

* Finansiniai fondai;

* Giminės ir ddraugai.

Aišku, kad norint gauti lėšų, reikia kuo nors sudominti jas

duodantį. Tai dažniausiai arba palūkanos, arba būsimi dividendai, arba

galimybė pirktas firmos akcijas parduoti brangiau.

Prognozuojamo pelno ataskaita

Kiekviena įmonė iš savo veiklos tikisi pelno. Pelnas yra svarbus

rodiklis bankui, suteikiant įmonei paskolą. Sudarant pelno prognozę, būtina

įvertinti pardavimų prognozę. Ja remiantis galima apskaičiuoti pajamas,

kurias numato gauti firma. Po to, įvertinus produkcijos (paslaugų) gamybos

bei realizavimo sąnaudas, galima atlikti pelno prognozės skaičiavimus.

Pelno (nuostolio) ataskaitą galima sudaryti keliais būdais. Tačiau

dažniausiai pirmiausiai apskaičiuojamos sąnaudos (jos skirstomos į

tiesiogines ir pastovias). Jas suskaičiavus, galima apskaičiuoti pelno

prognozę. Pelno (nuostolių) lentelė gali kiekvieną kartą skirtis, t.y. nėra

pripažinta kažkokios vienos pelno (nuostolių) lentelės formos.

Pinigų srautų prognozė

Šios ataskaitos tikslas – parodyti, ar užteks veiklai pinigų bet

kuriuo projekto įgyvendinimo momentu. Joje fiksuojamos ne pajamos ir

sąnaudos, bet pinigų mokėjimai ir gavimas. Ši ataskaita sudaroma kartu su

pelno ataskaita, nes jai naudojami tie patys duomenys. Pinigų srautą reikia

skaičiuoti kas mėnesį (bent jau pirmaisiais metais). Tik taip galima laiku

pastebėti laiku pinigų trūkumą.

Pinigų srautų prognozė apibūdina tokius finansinius firmos

rodiklius:

– įplaukas ir išmokas;

– pelną;

– turto ir kapitalo pakitimus;

– skolas.

Ji atspindi firmos grynųjų pinigų judėjimą. Pinigų prognozės

rodikliai tai pinigų balansas laikotarpio pradžioje ir laikotarpio

pabaigoje.

Prie verslo projekto taip pat pridedamas įmonės buhalterinis

balansas.

Naudota literatūra:

• www.google.lt

• www.alltheword.com

• Vladas Gronskas „Verslas pseudoverslas ir antiverslas“ 1995m.