X įmonės analizė

TURINYS

Įvadas 3

Marketingo komplekso programos elementas 4

Marketingo orientacija 6

Mikroaplinkos elementai 7

Makroaplinkos elementai 8

Rinkos ir konkurentų tyrimas 9

Rinkos segmentacija 11

Vartotojo elgesio išorės ir vidaus faktoriai 13

Prekės apibūdinimas 15

Kainos nustatymo strategija 17

Pateikimo strategija 19

Rėmimo strategija 22

Išvados 26

Literatūros sąrašas 27ĮVADAS

Kaip viena iš verslo proceso stadijų yra naujos idėjos paieška. Esminė sąlyga, kad verslo idėja būtų ne tik originali, patraukli, bet ir atitinkanti verslininko sugebėjimus. Visais atvejais reikia kruopščiai analizuoti savo idėjos realumą, įsitikinti ar yra potencinės galimybės jai įgyvendinti. Reikia suvokti numatomo verslo esmę, įvertinti visas galimybes ne vien kaip sumanytojo, bet kaip organizatoriaus. Mąstant apie kokią nors vverslo idėją reikia atsakyti į tam tikrus klausimus:

 Ar pasirengęs imtis šio naujo verslo?

 Ar užteks ryžto veikti ekstremaliomis sąlygomis?

 Ar ne per daug įsitikinęs savo idėjos sėkmingumu?

 Kuo remdamasis vertini savo verslo idėją, kaip perspektyvią?

 Kur slypi silpnos vietos?

 Kas sukelia nors ir mažas abejones verslo sumanymo sėkme?

Atsakymai į visus klausimus padės išspręsti verslo pasirinkimo problemas, išryškins privalumus ir trūkumus, verslo idėjos bruožus. Verslo idėja turi praeiti tam tikrą brendimo kelią.

Pradedant verslą reikia pasirinkti kokią nors organizacinę (firmos) formą. Visa tai reglamentuoja įstatymai. Pagal vveikiančius Lietuvos Respublikos įstatymus kiekviena įmonė turi būti registruojama. Įregistruotai įmonei išduodamas nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas kodas. Tik tada galima užsiimti ūkine – komercine veikla.

Kiekvienoje įmonėje atliekama daugybė funkcijų, kurios visiškai ar bent iš dalies priskirtinos marketingui. Įmonės kuria iir tobulina prekes, reguliuoja jų kainas, parduoda jas pačios arba per partnerius. Dedamos pastangos vartotojų poreikiams ištirti, ryšiams su jais per reklamą ar kitais būdais užmegzti ir palaikyti. Pradėti siuvimo verslą Lietuvoje gana sudėtinga. Kai kurios šalies siuvimo įmonės jau dabar netenka užsienio užsakovų, nes didėjantis minimalus atlyginimas, o taip pat šilumos ir elektros energijos kainos didina siuvinių savikainą. Visą tai įvertinus buvo sugalvota steigti siuvimo UAB „Elva“.

MARKETINGO KOMPLEKSO PROGRAMOS ELEMENTAI

Marketingas – ne tik rinkos tyrimo priemonių sistema, bet ir įmonės bei jos tarpininkų gamybinės ir komercinės veiklos valdymo filosofija, strategija ir taktika, nukreipta į atskirų vartotojų ir vartotojų grupių poreikių tenkinimą.

Marketingo principų ir metodų naudojimą nulemia rinkos prisotinimas prekėmis ir paslaugomis. Sėkminga įmonių gamybinė – ūkinė veikla priklauso nuo jjų sugebėjimo greitai ir lanksčiai reaguoti į rinkos pasikeitimus, į naujus vartotojų poreikius, prisitaikymo įsisavinti naujas technologijas ir naujas prekes. Marketingo esmė įmonės veikloje yra ta, kad pirmiausia įmonė numato savo tikslus, uždavinius ir savo galimybes, po to sudaromas strateginis planas, kuriame numatomos pagrindinės veiklos kryptys, kurios konkretizuojamos marketingo programoje.

Marketingo kompleksą sudaro viskas, ką mes galim padaryti ir ką reikią padaryti, kad patenkinti vartotojus. Rinkos tyrimas – tai dalies gyventojų nuomonės apie prekes ir paslaugas surinkimas. Ta nuomonė išreiškiama duomenimis, ggautais iš įvairių šaltinių. Marketingo kompleksą sudaro 4 P:

• Prekė  kokybiška; turinti garantijos; nesipykstanti su visuomenės interesais; skatinanti kitus teigiamus poreikius. UAB „Elva“ – klasikinio stiliaus drabužiai. Siuvami pagal naują technologiją iš kokybiškos medžiagos. Drabužių spalvų gama yra labai įvairi, jie yra madingi, tinka ir jaunom, ir vyresnio amžiaus moterims.

• Kaina  optimali; kainą sudaro individualūs ir vidutiniai rinkos kaštai. UAB „Elva“ drabužių kaina bus prieinama. Šios kainos nustatymo tikslas – pelno maksimizavimas. Įvertinus paklausą, išlaidas, konkurentų prekių kainas, nustatytos kainos, kurios garantuoja pelną. Buvo pasirinktas – visuminių išlaidų kainos nustatymo metodas, tai yra prie vidutinių kiekvienos prekės išlaidų pridedamas tam tikras iš anksto numatytas priedas. Bendrovė žiūrės ir orientuosis į konkurentų kainas, nes tai būtina daryti norint įsiskverbti į rinką.

• Pateikimas  prekės judėjimas nuo gamintojo iki vartotojo; pardavimo kanalai; pardavimo kokybė.. UAB „Elva“ pasirinko dviejų ir vieno lygio kanalą. Tai protingas įmonės žingsnis, nes pirmais metais pateikimas iškart galutiniam vartotojui yra didelė rizika. Tai galės įmonė padaryti tik po kelių pelningų metų. Firma skirs daugiau dėmesio ir lėšų produkcijos tobulinimui.

• Prekės rėmimas  stūmimo ir traukimo strategijos; stūmimo strategija siekiama atsikratyti nereikalingu ir nenorimų klientų; traukimo strategija padeda pritraukti naujų klientų, tam reikia: nuolaidų; loterijų; kreditų; atsiskaitymų pagal dvišalius susitarimus; kuponų. UUAB „Elva“ daugiausiai dėmesio bus skiriama reklamai.

Prieš pradedant veiklą, UAB „Elva“ atliko marketingo tyrimus. Taip buvo išaiškinti kai kurie įmonei svarbūs duomenys. Tai yra – klientai, tarpininkai, konkurentai (mikro – aplinkos elementai), taip pat demografiniai pakeitimai, ekonominiai veiksniai, technologiniai veiksniai (makro – aplinkos elementai). Kad gamybos įmonei pasisektų parduoti savo prekes, reikia laikytis tam tikro nuoseklumo planuojant savo veiklą. Rinkos tyrimas kainuoja gana brangiai, tačiau sumažina nesėkmės riziką ir gerokai padidina sėkmę. Įmonė apskritai tiria rinką dviem atvejais:

a) kai nori įsiskverbti į naują, jai nežinomą rinką ir sužinoti savo produkcijos klientus, kokio jie norėtų produkto, kaip tą produktą jiems pristatyti, kokią kainą jie sutiks mokėti;

b) kai nori pasitikrinti savo veiksmus jau žinomoje rinkoje, norėdama išplėsti pardavimų apimtis ar išlaikyti esamąsias.MARKETINGO ORIENTACIJA

Šiuo metu pasaulyje yra daug besikuriančių įmonių, kurios siekia kelių pagrindinių tikslų: pritraukti kuo daugiau vartotojų ir gauti kuo didesnį pelną. Pagrindiniai uždarosios akcinės bendrovės „Elva“ veiklos tikslai: įgyvendinti verslo idėją, garantuoti aukštą produkcijos kokybę, suformuoti gerą vardą vartotojų tarpe, įsiskverbti į rinką, vykdyti nenuostolingą ūkinę komercinę veiklą.

UAB „Elva“ pasirinko prekės tobulinimo koncepciją, nes manoma, jog prekės savybės yra geresnės nei kitų analogiškų prekių, kad įmonės produkcija bus visuomet realizuojama. Pasirinkę šią koncepciją, įmonė savo veiklą orientuoja į gaminamų pprekių kokybės, jų charakteristikų tobulinimą, naujų modelių projektavimą neatsiliekant nuo mados.

Vis didesnę rinkos dalį užkariauja įmonės, kurios užsiima drabužių gamyba ir prekyba, nes drabužiai, kaip ir maistas bei pastogė, yra pirminiai žmonių poreikiai. Drabužių gamybos sferoje nemažą dalį užima klasikinio stiliaus moteriškų drabužių siuvimas.

Kokybės kontrolė bus vykdoma taip, kad technologijos procesas nesudarytų galimybių pagaminti nekokybišką produkciją. Medžiagų, reikalingų gamybai, kokybė yra kontroliuojama gamybos parengimo stadijoje, netinkamos kokybės medžiagos bus grąžinamos tiekėjui.MIKROAPLINKOS ELEMENTAI

Mikroaplinka – tai veiksniai, kurie tiesiogiai susiję su įmone, jos galimybėmis. Tai vartotojai, tarpininkai, konkurentai ir kontaktinės auditorijos.

Tiekėjai

Firma

Marketingo tarpininkai Klientai

Konkurentai

Kontaktinės auditorijos

Mūsų klientai – tai fiziniai ar juridiniai asmenys, potencialus pirkėjai, perkantis prekes už tam tikrą jam prieinama kainą.

Tarpininkai – tai ekonomiškai savarankiški ūkio subjektai perkantis prekes iš firmos, kad jas parduoti. Jie gali užsiimti didmeninę ar mažmeninę prekyba.

Konkurentai – tai kitos įmonės užsiimančios siuvimu, ir siulančios tokios pat paskirties ar panašias prekes.

Tiekėjai – tai įmonės ir pavieniai asmenys iš kuriu bus perkamos gamybai reikalingos priemonės.

Kontaktinės auditorijos – tai grupė klientu, kurie rodo realu ar potencialu interesą gaminiams arba įtakoja gamybą.

Mikroaplinkai įtaka daro makroaplinka.MAKROAPLINKOS ELEMENTAI

Makroaplinkai atstovauja platesnės socialinės jėgos, kurios yra demografinio, ekonominio, gamtinio, techninio, politinio ir kultūrinio pobūdžio.

Demografiniai faktoriai – kuo daugiau gyventojų, tuo daugiau vartotojų, tačiau pajamos nedidėja.

Produkcijai brangstant labiausiai nukenčia skurdžios gyventojų grupės. Žmonių migracijos, išsilavinimas, senejimo procesas, visa tai demografiniai faktoriai veikiantys rinka.

Ekonominiai faktoriai – kiek gyventojai turi pajamų? Statyba atspindi ekonominę šalies padėtį.

Gamtiniai faktoriai – saikingai naudojami gamtiniai ištekliai, teršalų valymas, gamtos apsauga.

Moksliniai faktoriai – prekės turi būti tobulinamos, tai matosi iš prekių gyvenimo tikslo.

Politiniai faktoriai – vyriausybė turi ginti vartotoją; valstybė turi neutralizuoti neteisingomis priemonėmis vykdoma konkurencija; kokybės kontrolė; antimonopolinis įstatymas.

Kultūrines aplinkos faktoriai – skirtingi žmonių poreikiai; amžius; išsilavinimas. Čia priklauso visuomenės kultūrinių vvertybių raiškos būdai: žmonių požiūris į save, savitarpio santykiai, požiūris į visuomeninius institutus, į visuomenę, gamtą, pasaulio sukūrimą.

RINKOS IR KONKURENTŲ TYRIMAS

Konkurencija yra visur ir visada. Dažniausia ir labiausiai pastebima – tiesioginė, bet ne mažiau svarbi ir netiesioginė konkurencija. Net visiškai nauji produktai ar paslaugos turi savo konkurentų.

Kad verslas būtų sėkmingas, konkurentus reikia pažinti taip, kaip savo firmą. Taip galima sužinoti ką jie daro geriausiai ir dar žengti kelis žingsnius tolyn. Konkurentų analizė yra ilgas, sudėtingas darbas. Labai sunku yra sužinoti aapie jų pelną ir atskleisti jų galimybes. Tai dažniausiai yra komercinė paslaptis. Pats pirmasis žingsnis – tai nustatyti, kas yra įmonės konkurentai ir pabandyti rasti juos. Nustačius konkurentus, reikia juos suklasifikuoti į tiesioginius, netiesioginius ir potencialius. Tiesioginiai konkurentai yra tie, kkurie aptarnauja tuos pačius klientus, parduoda jiems tuos pačius gaminius ar teikia tas pačias paslaugas. Netiesioginiai konkurentai aptarnauja tuos pačius klientus, bet siūlo jiems kitas prekes ar paslaugas. Potencialius konkurentus sunku numatyti. Tai priklauso nuo įmonės sugebėjimo analizuoti dabartinius klientų norus ir spėti, kaip jie kis ateityje.

Apie konkurentus reikėtų žinoti šiuos dalykus:

 prekybinio ženklo buvimą;

 produkcijos/paslaugų asortimentą;

 pardavimų apimtis;

 kainas ir nuolaidas;

 pagrindinius klientus;

 reklaminę politiką.

Vartotojams svarbi ne pati gamyba, bet jos rezultatas – prekė. Svarbu prekės kaina, bet svarbu ir kokybė, kuri leidžia tenkinti vartotojų poreikius. Tačiau dažnai prekės kokybės pagerinimus vartotojai ne visuomet linkę pripažinti. O gamintojas domisi ne tiek, kaip prekės buvo pagamintos, kiek tuo, kokį pelną nupirktas vienetas leis gauti.

UAB „Elva“, savo prekėms nustatydama kainas, pirmiausia sieks padengti gamybos kaštus ir gauti ppelno. Tačiau galutinį kainos lygį lems konkurencija. Mūsų gamybos politika: gaminti kuo daugiau ir kokybiškesniu prekių, tada mažės prekės savikaina, todėl ją galėsim pigiau parduoti, negu tai daro konkurentai. Kuo daugiau parduosim – tuo daugiau pelno gausim. Konkurentų prekės labai panašios, todėl nusprendėm patraukti ir jautrius kainai vartotojus. Pirminių duomenų apie konkurentus rinkimu dažniausiai užsiima stambios firmos, galinčios skirti tam pakankamai resursų. Priklausomai nuo problemos pobūdžio ir firmos galimybių pasirenkama patogiausi tyrimo metodai ir atitinkamos techninės tyrimo priemonės .

Bendrovės „Elva“ mmoteriški drabužiai aukštos kokybės, nors įmonė turi nemažai konkurentų, tačiau ji stengiasi išsiskirti kainų ir kokybės lygiu.

Buvo sužinota, jog Lietuvos rinkoje yra įvairių klasikinio stiliaus drabužių konkurentų. Jų produkcija yra geros kokybės, bet kainos aukštos. Stambiausi konkurentai, gaminantis analogiškas prekes:

Konkurentai

1 lentelė

Įmonės pavadinimas Adresas Telefonas

AB „Lelija“ Panerių g. 43, 2006 Vilnius 22 330 761

UA.B „Mantija“ Antakalnio g. 62. 2055 Vilnius 22 349 071

UAB „Revila“ Pylimo g. 8/2-21, LT-01118 Vilnius (8-5)262 4178

UAB „Mados aikštė“ Didžioji g. 20 2001 Vilnius 22 791 875

UAB „Stilista“ Titnago g. 10, 2053 Vilnius 22 311 428

Šių siuvimo įmonių gaminiai aukštos kokybės, gerai perkami nors kainos aukštos. Pasiūti konkurentų kostiumai sudaro didesnę konkurencijos dalį. Didžiausia konkurenciją UAB „Elva“ sudaro AB „Lelija“. Jos siūlomi aukštos kokybės gaminiai, gerai žinomi įvairaus sluoksnio pirkėjams. Kitos įmonės konkurentės didžiąją gaminių dalį realizuoja užsienyje.

Visų konkurentų gaminių kainos aukštos ir prieinamos ne visiems pirkėjams. Jie taiko įvairias nuolaidas ir sezoninius išpardavimus.

Daugumas konkurentų savo prekes parduoda tiesiogiai klientui, ar naudojasi tarpininkais ir didmenininkais. AB „Lelija“ gaminiais prekiauja firminėje parduotuvėje „Lelija“, kuri randasi patogioje, gražioje, gerai prieinamoje Pilies gatvėje, Vilniaus senamiestyje, kur lankosi daug Vilniaus gyventojų ir svečių.

Prekių remimo politika šių konkurentų gana nežymi. Kai kurios iš jų turi savo tikslinę rinką, todėl, daug reklamos ar skelbimų per televiziją nematyti. Įmonės paskelbusios savo duomenys įmonių kataloge.RINKOS SEGMENTACIJA

Išsiaiškinus rinkos ypatumus ir nustačius jjos plėtotės tendencijas, toliau reikia nagrinėti įmonės potencialius klientus. Norint išskirti tam tikrą rinkos dalį su potencialiais klientais, reikia atlikti rinkos segmentaciją. Ji kaip tik ir pasiūlo tam tikros vartotojų grupės rinkoje pasirinkimą ir aptarnavimą. Taip pat ji leidžia modifikuoti prekių charakteristikas, atsižvelgiant į potencialių vartotojų paklausą, tiksliau nustatyti rinkos talpumą, dydį, įmonės dalį joje, pravesti reklamą ir pagaliau leidžia sukurti organizacijos rinkos strategijos paruošimo pagrindą. Beveik kiekvieno rinkos tyrimo pradinis ir tikriausiai pagrindinis klausimas yra nustatyti potencialių pirkėjų skaičių, jų charakteristikas, taip pat rinkos plėtotės tendencijas.

Rinkos tyrimų proceso eiga yra tokia:

 išsiaiškinama, kokie duomenys bus reikalingi;

 surenkami duomenys, apdorojami, susisteminami;

 atliekama duomenų analizė;

 remiantis analize, priimami sprendimai, priemonės, kurios užtikrins dalį, nišą rinkoje.

Informacijos detalumas daugiausia turėtų priklausyti nuo rinkos dalies, į kurią nori įsiskverbti organizacija, dydžio. Nustatyti rinkos segmentus nėra lengva, nes egzistuoja labai daug rinkos dalijimo būdų. Tačiau bet kokiu atveju, norint segmentuoti rinką, reikia ją labai gerai pažinti. Norint, kad verslas būtų sėkmingas, pasirinkta rinkos dalis turi būti prieinama, pakankamo dydžio, atvira praktiniams veiksmams. Joje neturėtų būti įmonei neįveikiamų konkurentų. Rinkos dalies išskyrimas yra svarbus verslo planavimo etapas. Jis leidžia taikyti vieną kurią pasirinktą reklamos ir pardavimo politiką. Pasirinkus tam tikrą rinkos segmentą, reikia labai gerai išskirti vartotojų poreikius ir pirkimo mmotyvus (kodėl perka, kiek perka, kada ir kaip perka).

Rinkos dalis (segmentas) – tai panašiai besielgiančių pirkėjų grupė. Skirstymas į rinkos dalis yra svarbus tuo, kad galima kiekvienai grupei taikyti skirtingas kainas, pritaikyti reklamą ar parinkti, kaip kur parduoti. Be to, yra aiškiau, kurias dalis mes aptarnaujame, kurias – užima vietinių, o kurias dalis užsienio konkurentų prekės. Skirstymas į rinkos dalis nėra paprastas veiksmas, nes reikia žinoti, pagal ką skirstyti.

Rinka visų pirma sąlyginai dalijama į dvi dalis (segmentus):

 organizacijų, įmonių (gamybinės paskirties prekių rinka),

 individualių vartotojų (vartojimo prekių rinka).

Individualių vartotojų rinka segmentuojama pagal tam tikrus požymius. Individualūs vartotojai gali būti skirstomi demografiškai, geografiškai ir psichografiškai. Visais atvejais labai reikšmingas pajamų lygis. Gaunantys dideles pajamas perka brangesnes prekes, daug pinigų išleidžia atostogoms, kelionėms, pramogoms. Mažas pajamas turintys gyventojai perka tik būtiniausius ir pigiausius maisto produktus, padėvėtus drabužius.

Demografinis skirstymas reikalauja žinoti gyventojų skaičių pagal lytį, amžiaus grupes, pajamas, išsilavinimą ir kitus požymius. Lytis – svarbus požymis, nes vienus produktus vartoja daugiausia moterys, kitus – vyrai, o trečius – abiejų lyčių asmenys. Amžius irgi yra svarbus požymis, nes vienos prekės reikalingos kūdikiams ir vaikams, antros – suaugusiems, trečios – pensinio amžiaus pirkėjams. Išsilavinimo lygis – svarbus rodiklis, nustatant kai kurių prekių poreikį.

Geografinės charakteristikos reikšmingos didelėms

šalims, kurios aiškiai skiriasi klimatinėmis juostomis, nes čia vartojamos gana skirtingos prekės. Tačiau ir Lietuvai toks skirstymas yra svarbus. Reikia žinoti, kiek žmonių gyvena kaimo vietovėse, kiek miestuose, kiek didelio miesto (pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno) rajonuose. Tai svarbu, kai planuojame, kiek galėsime parduoti maisto prekių ar kur galėtume įrengti naują vaistinę.

Susegmentavus rinka, išrinkome potencialius pirkėjus: tai vyresnio 30 – 45 metų amžiaus, stambesnio sudėjimo, moterys, gyvenančios mieste ir turinčias vidutines ir didesnes pajamas. Pasirinkau šią moterų grupę, todėl, kad rinkoje bbūtent šiai grupei žmonių, rinka siūlo mažiausiai prekių, šį r.inkos dalis nepripildyta.

VARTOTOJO ELGESIO IŠORĖS IR VIDAUS FAKTORIAI

Faktoriai, turintis įtakos prekės pirkimui

Kultūriniai faktoriai:

1. kultūra

2. subkultūra

3. socialinė padėtis

Išoriniai faktoriai

Socialiniai faktoriai:

1. referentinės grupės

2. šeima

3. statusai

PIEKĖJAS

Asmeniniai faktoriai

1. amžius

2. užsiėmimas

3. ekonominė padėtis

4. gyvenimo būdas

5. individo tipas

Vidiniai faktoriai

Psichologiniai faktoriai

1. poreikis

2. suvokimas

3. patirtis

4. nuomonė

Visi šie faktoriai turi labai didelę įtaką prekės pirkimui, o nuo pirkimo priklauso gamyba. Didžiausia įtaka UAB „Elva“ turi vartotojo elgesys ir išoriniai faktoriai, tokie kaip kultūra ir socialinė padėtis.

Vartotojo elgesys – tai individo veiksmai susije su poreikio atsiradimu ir apimantis jo poelius iki prekės įsigijimo ir vartojimo. Skiriami kketuri psichologiniai faktoriai:

 poreikis – tai esamosios ir pageidaujamosios situacijos neatitikimas ir noras šį neatitikimą pašalinti.

 suvokimas – tai aplinkos objektų ir įvykių interpretavimo būdad.

 patyrimas – tai sukauptos ir savaip interpretuotos informacijos visuma, sąlygojanti vartotojo eldesį.

 nuomonė – tai vartotojo patirties, jausmų, vertinimų, ssusijusių su tam tikru objektu, sąveikos rezultatas.

Prekės skirtos moterims, o jos mėgsta pasidalinti savo nuomone su kitais, tai platindamos informaciją apie firmą, pačios to nežinodamos. Kuo daugiai moterų norės atrodyti stilingai ir gražiai, tuo daugiau gamynių reikės siūti. Kartais užtenka gražiai aprengti vieną iš klienčių, ir po poros dienų, suvokusi, kad atrodo nuostabiai pasidalins savo nuomonę apie tą gaminį ir kur tai galima įsigyti, su viena kita drauge, taip praplėsdama potencialiu pirkėju ratą.

PREKĖS APIBŪDINIMAS

Prekės charakteristika priklauso nuo prekės specifikos. Prekės ekonominius parametrus nusako jos kaina. Verslininkas, pristatydamas prekę, turi rūpintis jos vartojamųjų savybių gerinimu, nuolat jas palyginti su analogiškomis konkurentų prekėmis. Tuo tikslu turi būti parengta prekės strategija, numatanti plėsti ar siaurinti prekės asortimentą. Planuojant prekių asortimentą, labai svarbu įvertinti pprekių gyvavimo ciklo rinkoje trukmę bei stadiją (pateikimas, augimas, branda, smukimas). Kiekvienoje stadijoje reikia ypatingo dėmesio, skirtingų marketinginių priemonių. Priklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra prekė ir koks jos gyvavimo ciklas, galima prognozuoti bendrą pardavimų apimtį, reklamos išlaidas, kainą, laukiamą pelną ir pan.

Mažiausia asortimento dalis – prekės pavidalas. Pavidalas – tai atskiras vienetas, skiriantis nuo kito dydžiu, svoriu, kiekiu, spalva ir kitais požymiais (pavyzdžiui, to paties dydžio, bet skirtingų spalvų ar raštų kostiumėliai).

Baziniu asortimento vienetu reikėtų laikyti prekės pavadinimą. Prekės ppavadinimas yra toks asortimento vienetas, kuris apibūdina prekę, galinčią patenkinti tam tikrą konkretų poreikį. Tačiau tą patį poreikį tenkinančios prekės gali skirtis įvairiais antraeiliais požymiais, pvz., spalva, medžiagos faktūra ir pan. Tai yra skirtingi to paties pavadinimo prekių pavidalai.

Prekės pavadinimas (artikulas) – antrasis asortimento vienetas – susidaro sujungus kelis giminingus prekių pavidalus. Dažniausiai to paties artikulo prekės turi vienodą kainą. Prekės pavadinimas reiškia jų tokią pat paskirtį ir tenkina konkretų vartotojo poreikį. Sujungę tokios pat paskirties skirtingų artikulų (pavadinimų) prekes, gausime prekių grupę.

Taigi visą prekių asortimentą galima pavaizduoti kaip hierarchinę asortimento piramidę, kurioje išsiskiria įvairūs agregavimo lygiai (pakopos). Kuo žemesnis asortimento lygis, tuo konkrečiau apibūdinama prekė.

Apie asortimento platumą sprendžiama iš skirtingos paskirties prekių skaičiaus. Taigi jį galima nustatyti remiantis prekių pavadinimų skaičiumi.

Asortimento gilumą apibūdina tos pačios paskirties prekių kiekis. UAB „Elva“ remiantis marketingo tyrimais nusprendė gaminti klasikinio stiliaus. moteriškus sijonus, kelnės ir švarkus, kurios galima suderinti į kostiumus. UAB „Elva“ sieks gaminti vieną iš pasirenkamos paklausos prekių rūšių – klasikinio stiliaus moteriškus drabužius. Juk mados vėjų nešama moteris nori būti madinga visur – namie, darbe, gatvėje, kavinėje, naktiniame klube. Įmonė, atsižvelgusi į pradinius rinkos tyrimus, gamins minėtą produkciją. Ją ketinama parduoti už kokybę atitinkančią kainą. Tam pasitarnaus gaminio reklama, kuri sskatins pardavimus bei informuos vartotojus. Padidėjus pardavimų apimčiai, bus stengiamasi sudaryti daugiau realizavimo sutarčių per prekybos didmenininkus. Galutinis įmonės tikslas – gauti atitinkamą pelno dalį. Ne mažiau svarbūs ir socialiniai (vidiniai) įmonės tikslai. Vienas iš jų – aprūpinti žmones darbu, kad jie galėtų šiais nelengvais laikais jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.

Svarbus elementas yra prekės įpakavimas, kuris apima tarą, etiketę ir įdėklus. Jis ne tik išsaugo prekę, bet yra ir svarbi realizacijos skatinimo ir reklamos priemonė. Įpakavimas atlieka fizines funkcijas. Jis apsaugo prekę nuo mechaninių pažeidimų, ilgą laiką saugo jos savybes, leidžia pateikti pirkėjui patogų kiekį, palengvina transportavimą. Be įpakavimo, naudojama tara. Tara skirta prekėms pervežti didesniais kiekiais, apsaugo jas transportavimo metu. Tai konteineriai, padėklai, dėžės. Gatavos prekės bus pakuojamos į politeleninius maišelius su UAB „Elva“ prekiniu ženklu.KAINOS NUSTATYMO STRATEGIJA

Prekės ir paslaugos kaina – tai piniginių vienetų skaičius, kurį pirkėjas ar vartotojas turi sumokėti už prekes ar paslaugas kiekio vienetą. Kaina turi daug aspektų. Ji reiškia ne tik pinigų kiekį, kurį sumokame. Remiantis marketingu, kaina yra ta vertė, kurią vartotojas sumoka už mainus, skirtus jo poreikių tenkinimui. Kainą reiškiančių sąvokų yra daug. Rašytojų atlyginimas už knygas vadinamas honoraru, išradėjų – autoriniu atlyginimu, kelneris restorane gauna algą ir arbatpinigius, klubuose už patarnavimus imamas nnario mokestis ir pan. Kartais pinigai nėra vartojami kaip mainų matas, o viena prekė keičiama į kitą – vyksta barteriniai mainai. Tai praktikuojama tose šalyse, kurių bent vienai arba abiem trūksta konvertuojamos valiutos. Paprastai įmonė už savo prekes, o įstaiga už paslaugas nustato savo kainą. Kainų politika – tai priemonių visuma, kurios užtikrina prekių ir paslaugų realizavimo didėjimą. Nustatyti naujo produkto ar paslaugos kainą yra vienas atsakingiausių sprendimų. Būtina numatyti kainų strategiją, taip pat jų struktūrą. Kiekviena įmonė turi turėti pradinės kainos skaičiavimo metodiką, kuri padėtų:

 suformuluoti pagrindinius kainodaros uždavinius;

 nustatyti paklausą;

 įvertinti išlaidas;

 analizuoti konkurentų prekes, jų kainas;

 nustatyti galutinę prekės kainą.

Nustatyti tinkamą prekės kainą – sudėtinga užduotis. Ji turi atitikti ne tik įmonės tikslus, bet dar ir reaguoti į rinkos pokyčius (sezonų pokyčiai ir sezoninės kainos, kainų svyravimas priklausomai nuo jos pardavimo laiko ir pan.).

Yra žinomos tokios kainų strategijos:

 atakuoti konkurentus, jei norima išstumti juos iš rinkos. Tai atliekama taip: pirkėjams pasiūloma labai paklausi prekė itin maža kaina, taip konkurentas priverčiamas reaguoti – mažinti savo kainas arba apskritai atsisakyti gaminti arba parduoti prekę;

 gintis nuo konkurentų, nustatant pakankamai žemas kainas (ar aukštas, jei prekė prestižinė);

 paveržti tarpininkus (dideles ir pigias parduotuves, prekybos centrus ar prabangias parduotuves) įvairiomis nuolaidomis: kainų, galimybe apmokėti sąskaitas vėliau, išimtinės

pardavimo teisės suteikimu ir kt;

 „grietinėlės nugraibymo“ strategija pagrįsta aukštomis kainomis, nustatomomis pradžioje. Tai sudaro prestižinės prekės įvaizdį. Taip pritraukiama pirkėjų, galinčių mokėti didelę kainą.

Daugumos pirkėjų pritraukimas nustatant gana mažą kainą. Jei bus parduota labai daug prekių su mažu antkainiu, įmonė gaus pakankamą pelną. Pasirinkus vieną iš strategijų, belieka nustatyti konkrečios prekės kainą. Kainos nustatymą sąlygoja: prekės savikaina, konkurentai, ekonominės sąlygos, pardavimo būdai, gamybiniai pajėgumai.

Prekių pardavimas gali būti skatinamas nuolaidomis. Galutiniam vartotojui dažniausiai taikomos kiekybinės, sezoninės ir proginės (t.y. per įvairias ššventes ar renginius) nuolaidos.

Teikiamos nuolaidos yra svarbus kainų politikos bei prekių įsigijimo skatinamasis įrankis. Nuolaidų yra daugybė rūšių. Paminėsiu tik dažniausiai pasitaikančias bendrąsias, kiekio, laiko nuolaidas. Bendrąsias nuolaidas taiko gamintojai didmenininkams, o pastarieji mažmenininkams. Kiekio nuolaidos taikomos perkant didesnį arba tam tikrą mimimalų kiekį arba įsigyjant prekių už tam tikrą sumą. Laiko nuolaidos taikomos pirmajam pirkėjui ar lankytojui, prekėms, perkamoms ne sezono metu, jas išparduodant pasibaigus sezonui, baigiantis prekių galiojimo terminui (mados atžvilgiu).PATEIKIMO STRATEGIJA

Paskirstymas – marketingo komplekso elementas, kuris apima ssprendimus ir veiksnius susijusius su prekių judėjimu nuo įmonės iki varotojo. Darbo pasidalijimu pagrįstame rinkos ūkyje paskirstymas yra būtina ūkinė veikla, susiejanti paslaugų tiekimą su jų vartojimu. Paskirstymo turinį sudaro visuma veiksmų, kurias tam tikra paslauga iš įmonės tiesiogiai ar pper tarpininkus perduodama galutiniam vartotojui. Šis perdavimas turi prekių – paslaugų mainų, kurie vyksta tarp ūkio subjektų ir paprastai pasireiškia kaip pirkimo – pardavimo operacijos, pobūdį. Todėl paskirstymo ir prekybos plačiąją (funkcine) prasme sąvokos yra tapačios.

Paskirstymo būtinumas kyla dėl atotrūkio, neatitikimo, kuris yra tarp prekių – paslaugų tiekimo ir vartojimo vietos, laiko, kiekio ir kokybės (asortimento). Šie neatitikimai (vietos, laiko, kiekio ir asortimento) būdingi visiems paskirstymo sferoje vykstantiems procesams: realių prekių-paslaugų judėjimui, su juo susijusiam nominalių prekių-paslaugų (pinigų ir įsipareigojimų) judėjimui bei su šiais abiem srautais susijusiam informacijos judėjimui. Paskirstymo sferos uždavinys – pašalinti šiuos atotrūkius, išlyginti susidarančius neatitikimus.

Įmonė įvertinus paskirstymo politiką pasirenką paskirstymo būdą, kuris atitinką jos veiklą bei turimus paskirstymo kanalus. Teoriškai bei praktiškai marketingo praktikoje galimi šie ppaskirstymo būdai (tiesioginis, netiesioginis) bet įmonėje veikiantis tiesioginis prekių ir paslaugų paskirstymas vykdomas dviem konkrečiomis formomis:

 per savus prekių ir paslaugų pardavimo padalinius bei specialius darbuotojus

 per savarankiškus tarpininkus, veikiančius pagal įmonės nurodymus ir jos interesus

Paskirstymo kanalų pasirinkimas yra strateginis sprendimas, turintis didelę visam marketingo kompleksui, ypač kainų politikai, reklamos organizavimui, pradavimo skatinimo priemonėms ir kt. Nuo jo priklauso, kiek potencialių naujų vartotojų ir kaip, kokių įmonė suteiks paslaugas, kurių vartotojai galės pasinaudoti. Paslaugų paskirstymo keliai daro esminį poveikį įmonės kaštams ir ppajamoms, taip pat pačios įmonės bei jos teikiamoms paslaugoms įvaizdžiui.

Atrankinis paskirstymas – tai prekių ir paslaugų paskirstymo strategija, kai įmonė pagal tam tikrus kokybinius kriterijus apriboja prekybos tarpininkų su kuriais ji (įmonė) bendradarbiauja, skaičių.

Įmonė, pagaminusi prekes, turi jas pateikti pirkėjams. „Pateikimo vieta“ yra trečiasis, 4P elementas, marketingo plane. Svarbiausias šio elemento uždavinys – pateikti pirkėjams prekes priimtinu jiems laiku, patogioje vietoje, reikiamą kiekį ir tinkamai. Prekių pateikimo kanalas – tai įmonės arba asmenys, kurie dalyvauja prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese. Norint tinkamai parinkti prekių judėjimo kanalus, reikia žinoti, kur yra pirkėjai, kiek jų yra ir kokios pardavimo sąlygos rinkoje. Yra žinomi įvairūs prekių pateikimo kanalų variantai.

Tiesioginis pardavimas. Prekės galutiniam vartotojui parduodamos be tarpininkų, t.y. tiesiogiai. Įmonė parduoda prekę vartotojui per nuosavą prekių realizavimo tinklą. Šis būdas tikslingas tada, kai prekių poreikis didelis, o vartotojai teritoriniu požiūriu yra susitelkę gana koncentruotai ir kai prekės yra išskirtinės. Tiesiogiai gali būti parduodama:

 pasitelkus agentų tinklą (asmeninis pardavimas);

 firminėse parduotuvėse;

 paštu (prenumerata, katalogais);

 telefonu;

 vakarėliuose (kai rengiama reprezentacija, kur jaukioje aplinkoje supažindinama su prekėmis ir gali būti priimami užsakymai).

Pardavimai per tarpininkus. Šis būdas naudojamas labai dažnai. Įmonė gali pasirinkti vieną iš prekių pateikimo kanalų.

1. Vieno lygio kanalas – kai panaudojamas vienas tarpininkas: gamintojas  agentai, mažmenines ffirmos  vartotojas

2. Dviejų lygių kanala – kai panaudojami du tarpininkai: gamintojas  didmeninės firmos  mažmeninės firmos vartotojas

3. Trijų lygių kanalas apima tris tarpininkus. gamintojas  stambios didmeninės firmos  smulkios didmeninės firmos  mažmenin.ės firmos  vartotojas.

Vienas iš būdų pritraukti klientus – per prekybos agentus. Konkurentus galima pralenkti sugebėjimu parduoti prekes (pasitelkus reklamą). Kadangi konkuruoti vien gamybos mastu neefektyvu, pagrindiniu konkurencinės kovos įrankiu laikom sugebėjimą prekes įsiūlyti. Šis būdas leidžia padidinti pardavimo apimtį net kai prekės savo kokybe ir kaina nedaug skiriasi nuo konkurentų. Prekybos atstovai – tai gyva reklama. Prekybos agentas visuomet lengviau susitaria dėl susitikimo su potencialiu klientu, jei šis reklamos dėka jau yra girdėjęs apie įmonę, pardavėjui daug lengviau pasakoti apie prekių įvairovę turint bukletą ar kitokią reklaminę medžiagą. Iš prekybos agento atstovavimo, rinkos dalyviai susidaro įspūdį apie įmonę ir prekę. Agentui svarbu turėti techninių žinių ir turėt prekiavimo įgūdžių.

Pardavimo per tarpininkus trūkumas tas, kad gamintojas praranda ryšį su vartotojais, taip pat dalį pelno (tarpininkams parduodama pigiau, nei galutiniam vartotojui), praranda kontrolę, kam ir kaip yra parduodamos jo prekės.

Prekės iš gamintojo pas vartotoją, kaip matėme, gali patekti tiesiogiai arba per daugybę tarpininkų. Pristatymo būdas apima sandėlių pasirinkimą, transporto priemonių parinkimą, transporto partijos dydžio nustatymą, laiko pparinkimą (kada reiks atvežti prekes) ir pagaliau transporto maršrutų pasirinkimą – kokiu keliu trumpiausia būtų važiuoti.

Strategija – tai esminės organizacijos plėtros kryptys (įmonės siekiai, jai svarbios rinkos, kokį prekių asortimentą nori turėti bei ką ketina pasiekti ilguoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu). Strategijos klausimus sprendžia aukščiausios įmonės valdymo grandys: vadovas ir jo pavaduotojai, kai kurių padalinių vadovai. Strategija nagrinėjama pagal jos kūrimo veiksmų nuoseklumą, kartu pabrėžiant, kad kiekvienas radikalesnis bet kurios strategijos sprendimas būtinai verčia koreguoti ir kitas strategijas.

UAB „Elva“ pasirinko sau tinkamiausia pristatimo kanalą. Prekės bus tiesiogiai parduodamos pirkėjoms prie gamybos cecho tam cpecialiai skirtoje patalpoje. Klientai bus aptarnaujami pagal individualius užsakymus ir bus teikiamos papildomos paslaugos (kelnių ar sijono apačios palenkimas, juk ne visi vienodo ūgio). Kitas pateikimo kanalas bus per didmenininkus, kai jie naudodami savo pateikimo kanalus išplatins prekes iki vartotojų.

UAB „Elva“ prekių paskirstymo kanalai

Gamintojas

Didmenininkas

Vartotojas

Mažmenininkas

RĖMIMO STRATEGIJA

Vartotojas dažnai nuperka prekę, jei turi pakankamai informacijos apie jos paskirtį, kainą, pateikimo vietą ir laiką. Tam naudojamas ketvirtas marketingo elementas – prekių pardavimo rėmimas. Rėmimui būdingos tokios komunikacijos formos: reklama; ryšys su vartotojais, pardavėjais, tarpininkais; ryšys su visuomene; prekės dizainas, įpakavimas; prekės ženklas; techninis aptarnavimas (servisas); dalyvavimas mugėse, parodose, įmonės stiliaus formavimas ir kt.

Galimybė, kad klientų lūkesčiai yra didesni, negu jų

suvokimas teikiamų paslaugų lygis, jie jaučia nepasitenkinimą ir aptarnavimo nekokybiškumu. Kad to nebūtų įmonei svarbų vaidmenį atlieka rėmimo politika. Įmonei rėmino politika – tai kompleksinis poveikis jos vidinei bei išorinei aplinkai, kad susidarytų palankios sąlygos stabiliai ir pelningai veiklai.

Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, darantys įtaką paslaugų teikimo sprendimams. Rėmimas padeda užmegzti ryšį tarp įmonės gamintojos ar prekybos įmonės ir jų klientų. Ryšio tikslas – pasiekti, kad vartotojai pirktų įmonės prekes ar naudotųsi jos teikiamomis paslaugomis. RRyšys turi būti toks, kad vartotoją laiku pasiektų informacija apie prekes ir paslaugas. Yra keturios rėmimo rūšys:

 reklama;

 pardavimų skatinimas;

 asmeninis pardavimas;

 populiarinimas.

Rėmimo rūšių parinkimas ir suderinimas ir sudaro šios politikos esmę . Kai rinkoje nedaug pirkėjų, veiksmingesnis yra asmeninis pardavimas. Kai potenciali rinka yra didelė, pavyzdžiui, Lietu.vos teritorija, tai daugiau dėmesio galima skirti reklamai. Labai svarbu kokias prekes parduodame. Jei tai daugumos gyventojų vartojamos prekės, tai tenka naudoti visas rėmimo rūšis. Rėmimo priemonių parinkimas priklauso ir nuo to, ar siūloma nauja prekė, ar pprekė, kuri jau baigia savo gyvavimo ciklą – čia dažnai nebepadeda jokios rėmimo priemonės, nebent susirastume rinką kur nors užsienyje. Labai svarbi prekės kaina. Pigių prekių pirkimui skatinti gerai tinka reklama. Paskutinioji aplinkybė – tai įmonės lėšos, kurias ji gali sskirti rėmimui. Kai įmonė yra nedidelė ar tik pradėjusi veikti, ji dar negali skirti pakankamai lėšų šiam reikalui. Didelės tarptautinės kompanijos rėmimui, o ypač reklamai, skiria nemažas lėšas.

Dar vienas būdas pritraukti klientus – per prekybos agentus. Konkurentus galima pralenkti sugebėjimu parduoti prekes (pasitelkus reklamą). Kadangi konkuruoti vien gamybos mastu neefektyvu, pagrindiniu konkurencinės kovos įrankiu laikom sugebėjimą prekes įsiūlyti. Šis būdas leidžia padidinti pardavimo apimtį net kai prekės savo kokybe ir kaina nedaug skiriasi nuo konkurentų. Prekybos atstovai – tai gyva reklama. Prekybos agentas visuomet lengviau susitaria dėl susitikimo su potencialiu klientu, jei šis reklamos dėka jau yra girdėjęs apie įmonę, pardavėjui daug lengviau pasakoti apie prekių įvairovę turint bukletą ar kitokią reklaminę medžiagą. Iš prekybos agento atstovavimo, rinkos dalyviai susidaro įįspūdį apie įmonę ir prekę. Agentui svarbu turėti techninių žinių ir turėt prekiavimo įgūdžių.

Reklama – viena iš komunikacijos formų, prekių ar paslaugų propagavimas, siekiant pritraukti pirkėjus. Reikėtų akcentuoti keletą dalykų:

 apibrėžti reklamos tikslus;

 reklamos kainą;

 nurodyti prekę ar paslaugą, kuri bus reklamuojama;

 nurodyti priemones;

 nurodyti, kaip bus nustatomi reklamos rezultatai.

Reklama – tai viešas skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą. Lietuvoje reklama dar tik pradedama plėtoti, nes buvęs prekių stygius reklamos neskatino. Reklamos informacija neskiriama jokiam specialiam individui, nes pateikiama per masines informacijos priemones: tteleviziją, radiją, laikraščius, žurnalus, tiesiogiai per paštą, reklaminius stendus bei reklaminius leidinius.

Marketingo organizatorius turi nuspręsti, kuriai konkrečiai prekei reklamos reikia. Reklama dažniausiai reikalinga šiais atvejais: naujiems produktams, kai prekė tik pasirodo rinkoje; reguliariai neperkamiems ir brangiems produktams: automašinoms, kompiuteriams; produktams, rinkoje susiduriantiems su didele konkurencija; mažmeninkams paskatinti – kad rinktųsi tos firmos produktą (nes jie gali prekiauti panašiais įvairių firmų produktais); pardavimui palaikyti – neaktyviai perkamoms prekėms.

Labai svarbu pasirinkti tinkamą reklamos organizavimo pradžios momentą. Manoma, kad prieš pradedant reklamuoti, bent 1/3 prekių jau turi būti parduotuvėse.

Prekių reklamos plėtotė – tai kūrybinis procesas. Sunku pateikti receptą, kaip tai geriausia padaryti, nes reikia žinoti, ko nori klientas, kiek galima skirti tam lėšų.

Reklama gali turėti vieną ar keletą tikslų. Jei siekiama pateikti naują prekę, tai bus informacinė reklama, o jei norima, kad pirkėjas pradėtų pirkti vienos firmos prekę vietoj kitos firmos panašios prekės – tai įtikinimo reklama. Jei stengiamasi palaikyti dėmesį prekei – priminimo reklama. Tačiau kuo daugiau tikslų siekiama, tuo sunkiau vartotojui suvokti, ko iš jo norima. Dažniausi reklamos tikslai – plėsti žinojimą apie prekę, sužadinti interesą, sukelti norą pirkti ir paskatinti veiksmą. Kai klientas ir reklamos agentūra sutaria dėl tikslų, prasideda kūrybinis darbas – reklamos gaminimas. Jis gali tęstis nuo kelių ssavaičių iki kelių mėnesių.

Reklamos tyrimas brangiai kainuoja, tačiau gali suteikti daug vertingos informacijos gamintojams, ir agentūroms. Reklamos vieta turi būti tinkamai parinkta, priklausomai nuo turimų lėšų ir auditorijos, kuriai ji skirta. Kiekviena reklamos vieta turi savų prana.šumų ir trūkumų.

 Spauda. Reklamos laikraščiuose pranašumas tas, kad skelbia vietinės rinkos informaciją, pasirodo laiku ir yra lanksti. Ji suskirstyta pagal prekes ir paslaugas, ją lengva pasirinkti. Trūkumas – ši reklama trumpalaikė laikraščiai greit sensta, prasta reprodukcijos kokybė, mažėja jų skaitytojų. Žurnalai brangus, ne visi išgali nusipirkti.

 Skelbimai. Skelbimų lentos tinka daugeliui prekių, tačiau ne visur jos gali kaboti, ribotos ir kūrybinės jų išraiškos galimybės. Skelbimai transporto priemonių išorėje ir viduje nebrangūs. Keleiviai turi laiko įsižiūrėti į juos. Pranašumas tas, kad skirti mažų ir vidutinių pajamų vartotojams. Trūkumas – neprivilioja dideles pajamas turinčius klientus, jie nesinaudoja visuomeniniu transportu.

 Radijas. Reklama per radiją – gana pigi informacija, veikianti daugelį gyventojų sluoksnių, gali būti diferencijuota pagal laidas. Trūkumai: ši informacija trumpa, įsiminti tokius duomenis kaip telefonų numerius ar adresą gana sunku.

 Kinas. Anksčiau reklamos agentūros kiną pasitelkdavo plačiau. Dabar, kai žiūrovų nedaug, o reklamos gamybos sąnaudos didelės, retai benaudojama. Reklama televizijoje apima didelę auditoriją, daro didelį poveikį. Trūkumas – aukšta kaina, didelį reklamos srautą sunku įsiminti. TTyrimai rodo, kad geriausiai įsimenama 3 – 4 kartus rodoma reklama.

 Reklama paštu – tai kai reklaminiai prospektai siunčiami tiesiogiai į namus. Privalumai – galima siūlyti pasirinktiems pirkėjams. Marketingo organizatoriai gali išsinuomoti ar sudaryti pirkėjų sąrašus, o kompiuteriuose galima sukaupti daug informacijos apie esamus ir potencialius pirkėjus. Trūkumai: reklama gana brangi, o kai pirkėjų pašto dėžutės kupinos, kai kurie reklamą išmeta, jos net neskaitę.

Reklamos išlaidoms numatyti dažniausiai naudojami tokie metodai:

 Tiek, kiek galime metodas. Jis buvo naudojamas tada, kai buvo manoma, kad reklama – lėšų švaistymas. Jis grindžiamas tuo, kad turint laisvų lėšų reklamai išleidžiama daugiau, neturint-mažiau (arba visai nieko).

 Pardavimo apimties procento metodas. Jis taikomas tada, kai verslininkas yra jį pasirinkęs nuo senesnių laikų ir šitai jį tenkina.

 Konkurentų sekimo metodas reikalingas tada, kai varžovai gerokai padidina savo reklamines sąnaudas.

 Reklamos savikainos arba gauto pelno metodas. Jis grindžiamas reklamos veiksmų atsiperkamumo skaičiavimais.

UAB „Elva“ pasirinko šį metodą rėmimo biudžetui sudaryti. Nežinant gaminio savikainos ir gauto pelno, sunku nuspėti reklamai reikalingą pinigų sumą.

IŠVADOS

Rizika egzistuoja visur ir visada. Jos išvengti yra labai sunku. Kiekvienas verslininkas, įkurdamas naują verslą, susiduria su rizikos baimę. Įmonė turėtų apskaičiuoti rizikos koeficientus, kad galėtų iki minimumo sumažinti nuostolius dėl netikėtų sunkumų. Galima susidurti su tokia rizika, kaip naujų konkurentų

atsiradimų, todėl siuvamų prekių kokybė turi būti ne priekaištinga; gali pavesti įmonės tiekėjai, netikėtai atsisakę bendradarbiauti, arba padidinę medžiagų kainas, todėl paranku žinoti kitokius medžiagų pristatymo šaltinius. Reikėtų sudarinėti sutartis numačius įvairius atvejus.

Viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų yra finansinė analizė. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laikų atskleisti įvairių veiklos sričių ir įįmonės padalinių ar atskirų darbuotojų darbo trūkumus, nustatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius. Pelnui padidintu galima būtų pasiieškoti kitų pigesnių medžiagų tiekėjų. Iš medžiagų atraižų patiems pasisiūti petukus ir kitokius smulkius reikmenys. Iš medžiagų atraižų kurie lieka po sukirpimo galima būtų sugalvo.ti kokius nors smulkius gaminius, neeikvojant tam papildomų medžiagų ir lėšų.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. VIRVILAITĖ R. Marketigas: mokomoji knyga. K.Technologija,.1997

2. JUŠKEVIČIUS A., SŪDŽIUS V. Marketingo žžinynas.-V.,1991.

3. POVILIŪNAS.A “Marketingo pradmenys” VU.,1993.

4. URBONAVIČIUS S. ‘Apie sudėtingus dalykus paprastai’ 1994

5. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2003